Agronomijos fakulteto naujienos Archives | Page 16 of 71 | VDU Žemės ūkio akademija

PETRAS ALGIMANTAS LAZAUSKAS (1926–2024)

Spalio mėn. 9 d. mirė Agronomijos mokslų krypties habilituotas mokslų daktaras, profesorius emeritas PETRAS ALGIMANTAS LAZAUSKAS. Netekome Lietuvai nusipelniusio agronomo, įžymaus mokslininko, talentingo pedagogo, nuoširdaus kolegos.

Profesorius gimė 1926 m. rugsėjo 6 d. Kaune. Jis 1957 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijo agronomo kvalifikaciją ir visą gyvenimą pašventė žemės ūkio moksliniams tyrimams. 1959 m. pradėjo tyrimus herbologijos srityje. 1962–1966 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijos Žemdirbystės katedros vyr. dėstytojas. Petras Lazauskas 1963 m. apgynė daktaro disertaciją „Kai kurie simazino ir atrazino panaudojimo klausimai kukurūzų pasėliuose“. 1966 m. suteiktas docento vardas. 1981 m. Maskvos K. Timiriazevo vardo žemės ūkio akademijoje apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Kiekybiniai agrofitocenozių formavimosi dėsningumai ir lauko augalų derlingumo didinimo būdai“. 1984 m. suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. Profesorius buvo ekologinės žemdirbystės pradininkas Lietuvoje. Pirmasis Lietuvoje atliko piktžolių alelopatijos, žemės dirbimo naktį tyrimus bei kartu su kitais mokslininkais terminio piktžolių naikinimo drėgnuoju vandens garu tyrimus. Jis įrodė, kad galima auginti žemės ūkio augalus neįdirbtoje dirvoje ir atvėrė kelią supaprastinto žemės dirbimo tyrimams. Profesorius visą laiką aktyviai bendravo su kitų šalių mokslininkais, skaitė pranešimus daugelyje tarptautinių konferencijų užsienyje. Parašė per 300 mokslinių, metodinių ir kitokių straipsnių bei monografiją „Agrotechnika prieš piktžoles“ (1990), kurioje daug dėmesio skyrė necheminei piktžolių kontrolei. Jis kartu su bendraautoriais parašė vadovėlį „Ekologinis žemės ūkis“ (2008), mokomąsias knygas „Agronomijos pagrindai“ (1967, 1973), „Žemdirbystės laboratoriniai darbai“ (1974, 1982, 1999), „Ekologinio ūkininkavimo pagrindai“ (2009). 1975 m. stažavosi Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijoje, 1983 m. – Krasnodaro žemės ūkio institute, 1992 m. – JAV Viskonsino valstijos Michel Field žemės ūkio institute, 1998 m. – Vokietijos Hohenheimo universitete, o 2001 m. šiame universitete skaitė paskaitas. Profesorius buvo daugelio doktorantūros komitetų narys, puikus ir reiklus pedagogas.  Vadovaujant profesoriui buvo parengtos ir apgintos 4 daktaro disertacijos ir daugiau negu 100 magistro ir bakalauro baigiamųjų darbų. Skaitė necheminės piktžolių kontrolės, agroekologijos, ekologinės žemdirbystės paskaitas magistrantams ir doktorantams, alternatyviosios žemdirbystės – bakalaurams. Baigus aktyvų pedagoginį darbą, profesoriui Petrui Lazauskui buvo suteiktas profesoriaus emerito vardas.
Profesorius Petras Lazauskas buvo neabejingas savo kraštui, kaimo žmonių problemoms.
1990 m. su bendraminčiais įkūrė Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendriją „Gaja“, ilgą laiką jai vadovavo. Profesorius buvo aktyvus Europos ir Lietuvos herbologų draugijos narys, Lietuvos agronomų sąjungos narys. Nuo 2009 iki 2016 m. vadovavo Lietuvos herbologų draugijai. Profesorius už ilgametį pedagoginį darbą, aktyvią akademinę ir visuomeninę veiklą buvo apdovanotas Švietimo ir mokslo bei Žemės ūkio ministerijų garbės raštais. Už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos respublikos kariuomenę profesorius apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, o už ginkluoto pasipriešinimo kovą ir už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant nepriklausomą valstybę – Lietuvos rinktinės garbės kryžiumi.

Urna su Velionio palaikais bus pašarvota Tabariškių parapijos laidojimo namuose (Tabariškės, Gėlių g. 108A) spalio mėn. 13 d. (sekmadienį) nuo 1600 val., mišios bus aukojamos 18 val. Į paskutinę kelionę Velionis bus išlydėtas spalio mėn. 14 d. (pirmadienį) 1200 val., laidojamas Kauno r. Tabariškių kapinėse.

Skaudžią netekties valandą Velionio šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia VDU ŽŪA bendruomenė,  Agronomijos  fakulteto bei Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros darbuotojai.

Seminaras-lauko diena „TARPINIŲ PASĖLIŲ DAUGIAFUNKCINIŲ SAVYBIŲ PANAUDOJIMAS DIRVOŽEMIO TVARUMUI PALAIKYTI IR DIDINTI“

Maloniai kviečiame dalyvauti seminare-lauko dienoje „TARPINIŲ PASĖLIŲ DAUGIAFUNKCINIŲ SAVYBIŲ PANAUDOJIMAS DIRVOŽEMIO TVARUMUI PALAIKYTI IR DIDINTI“.

Renginys vyks 2024 m. spalio 10 d. adresu Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.

Renginio pradžia 14.40 val.

Renginio programa.

Fakulteto mokslininkai – 22-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „International Soil Tillage Research Organisation ISTRO “ JAV

Rugsėjo 23-27 d. mūsų fakulteto mokslininkai prof. dr. Zita Kriaučiūnienė, m.d. Vaida Steponavičienė, doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, dokt. Mindaugas Dorelis dalyvavo 22-ojoje Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje International Soil Tillage Research Organisation ISTRO 2024, kuri vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Konferencijoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tausojamajai žemdirbystei, dirvožemio sveikatai, įsėkinių augalų teikiamai teigiamai naudai dirvožemio ekosistemai.
Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia.
Dalinamės keliomis jų užfiksuotomis akimirkomis.

Kvietimas į renginį – Tvaraus ūkininkavimo nauda ūkiams

Kviečiame į CO2 programos pristatymą ir susitikimą su įmonės „Dojus agro” ir „eAgronom“ atstovais. Įmonių tikslas – supažindinti su tvaraus žemės ūkio praktikomis ir surinkti atsiliepimus dėl kuriamo žemės ūkio anglies dioksido projekto. Renginio tikslas – suburti įvairias žemės ūkio srities atstovus ir suteikti galimybę užduoti klausimus bei sukurti diskusiją. Tai yra įdomi galimybė gyvai susitikti su įmonės atstovais, kuri dirba laisvų CO2 kreditų temoje. Taip pat, tai yra puiki proga susitikti ir praplėsti savo ryšius.

Įmonė “eAgronom”  laukia visų žemės ūkio atstovų ir svečių rugsėjo 19 d. 10 val.

Kauno r. Akademija (Universiteto g. 8a, Akademija, 53361 Kauno r. sav.)

Renginio programa ir Dalyvio registracija

 

eAgronom yra žemės ūkio technologijų startuolis, siūlantis skaitmeninius įrankius ir žinias ūkininkams, kad jie galėtų taikyti tvaresnę žemės ūkio praktiką.

eAgronom  CO2 Programa padeda ūkininkams gauti papildomų ekonominių pajamų, o kartu teikia naudą aplinkai, nes mažina išmetamo anglies dioksido kiekį

 

Papildoma informacija: dovydas.pikcilingis@dojusgroup.lt, telefono numeris +37066346870 

Rugsėjo 1-osios proga – VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės sveikinimas

Su pakiliu nusiteikimu širdyse žengiame į naujus mokslo metus ir pasitinkame Rugsėjo 1-ąją – Mokslo ir žinių dieną.

Šie metai VDU Žemės ūkio akademijai – ypatingi: minime 100-mečio veiklos jubiliejų. Tegul šie mokslo metai būna visų mūsų idėjų ir užsibrėžtų tikslų išsipildymo metai bei pakilių, drauge išgyventų akimirkų laikas VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečiui dedikuotuose renginiuose, kurie mūsų laukia šį auksinį rudenį!

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Studentams – Lietuvių Fondo vienkartinė Igno Kaunelio stipendija!

Lietuvių Fondo įsteigta vienkartinė Igno Kaunelio stipendija, kas ketverius metus, skiriama Agronomijos fakulteto studentams už gerus mokymosi rezultatus. Stipendija siekiama skatinti motyvuotus, aktyvius ir gerai besimokančius studentus. Pirmenybė teikiama pirmosios pakopos antro – ketvirto kurso studentams.

Skiriama 1 vienkartinė 395 Eur stipendija. Stipendininkas nepraranda teisės gauti valstybės ar kitokias stipendijas.

Studentas, norintis gauti stipendiją, iki rugsėjo 20 d. paštu af@vdu.lt pateikia:

  1. Prašymą stipendijai gauti.
  2. Akademinę pažymą (užsisakoma Studentų savitarnos portale).
  3. Gyvenimo/studijų aprašymą (CV).

VDU Mokslo metų pradžios šventė

Rugsėjo 2 d. kviečiame Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenę į Mokslo metų pradžios šventę Kaune ir Vilniuje. Švęskime mokslą, naujas pradžias ir daug žadantį metų bei gyvenimo laiką!

Kaune pradėsime 14 val. susitikdami prie Vytauto Didžiojo paminklo. Čia vyks įsimintinas universiteto pasisveikinimas, kurį lydės bendra universiteto eisena iki Studentų skvero, kur mėgautis koncertu kvies VDU Muzikos akademijos dėstytojas Mantas Jankavičius.

Norintys dalyvauti Šv. Mišiose 12 val. susitinka Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1).

Vilniuje Mokslo metų pradžios šventė prasidės 10 val. VDU Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos g. 31, fojė).

 

VDU įvadinė savaitė ’24

Labas, STUDENTE! Dabar (jau tikrai dabar!) prasideda vienas ypatingiausių ir labiausiai jaudinančių gyvenimo etapų. Nauji tikslai, naujos žinios, krūva naujų durų ir dar daugiau galimybių!

Kviečiame jungtis prie pirmų žingsnių universitete VDU įvadinėje savaitėje ir pradėti kelionę link jaudinančios savo ateities užtikrintai, su parama ir atsakymais!

Visą VISĄ reikalingą informaciją apie studijų startą rasti gali čia: https://ivadas.vdu.lt/

FB renginys. 

O čia dalinamės įvadinės savaitės programos Kaune ir Vilniuje apžvalga ⬇️

(detali programa: https://ivadas.vdu.lt/pasiruosimas/programa/)

 RUGPJŪČIO 26 D., PIRMADIENIS
Šią dieną Kaune ir Vilniuje susitiksi bei susipažinsi su kurso draugais, dėstytojais, pirmakursių mentoriais, universiteto kultūra bei aplinka, savo studijų miestu ir fakultetu!
Vakare lauks neeilinė pažintis su universiteto rektoriumi prie (nealkoholinio) alaus bokalo!

14.00-15.30 val. vyks susitikimai fakultetuose. Įstojusieji į VDU Žemės ūkio akademiją bus laukiami savo fakultete:

  • Agronomijos fakultetas: Studentų g. 11, 505 aud., Akademija, Kauno r.
  • Bioekonomikos plėtros fakultetas: Universiteto g.10, 164 aud., Akademija, Kauno r.
  • Inžinerijos fakultetas: Studentų g. 15, 204 aud., Akademija, Kauno r.
  • Miškų ir ekologijos fakultetas: Studentų g. 11, 503 aud., Akademija, Kauno r.

 RUGPJŪČIO 27 D., ANTRADIENIS
Antrąją įvadinės savaitės dieną tavęs lauks visiems pirmakursiams būtini anglų kalbos testai, ranką ties ir apie save pasakos universiteto organizacijos, įtrauks VDU Sporto centro veiklos, o su tavo studijų miestu susipažinti artimiau padės orientacinis žaidimas bei ekskursija!

 RUGPJŪČIO 28 D., TREČIADIENIS
Akademinėje mugėje turėsi visas galimybes sužinoti viską, kas aktualu apie studijas. Taip pat bus daug naudingos informacijos studentams turintiems papildomų poreikių ar norintiems gauti papildomos paramos!

 RUGPJŪČIO 29 D., KETVIRTADIENIS
Ketvirtadienį registruositės į studijų dalykus

 RUGPJŪČIO 31 – RUGSĖJO 1 D. tikimės šėlsi VDU Studentų atstovybės organizuojamoje FUXŲ stovykloje!
Registracija: https://forms.gle/Ke3QrLKRJcJBCgAU6 (registracija užsidaro rugpjūčio 16 d. vidurnaktį)

 RUGSĖJO 2 D., PIRMADIENIS
Tavęs laukia tradicinė VDU pirmakursių priesaika, universiteto eisena, VDU rektoriaus sveikinimas ir šventinis Manto Jankavičiaus koncertas!

❗️Su pilna VDU įvadinės savaitės programa susipažink: https://ivadas.vdu.lt/pasiruosimas/programa/

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Paskutinė galimybė norintiems įstoti į pirmosios pakopos studijas VDU ŽŪA

Rugpjūčio 19 d. prasidės papildomo LAMA BPO priėmimo antrasis etapas, kurio metu į likusias laisvas valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas galės pretenduoti ir per pirmąjį etapą užsiregistravusieji LAMA BPO sistemoje, ir tie, kurie prašymų dar nebuvo pateikę. Prašymų teikimas vyks rugpjūčio 19-22 dienomis. Prašymą galima teikti iki rugpjūčio 22 d. 15 val. Papildomo priėmimo pirmojo etapo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 26 d. iki 12 valandos.

Papildomame LAMA BPO priėmimo pirmajame etape bus galima dalyvauti:

  • dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis jau sudarė valstybės finansuojamą (VF) studijų sutartį su aukštąja mokykla;
  • tiek dėl valstybės finansuojamos, tiek dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis sudarė valstybės nefinansuojamų (VNF) studijų sutartį su aukštąja mokykla arba jeigu negavo arba nepriėmė jokio kvietimo studijuoti.

Papildomo LAMA BPO priėmimo antrojo etapo metu (rugpjūčio 19-22 d.)  bus galima įtraukti naujus pageidavimus į prašymą, keisti finansavimo šaltinį ar studijų formą. Prašyme bus galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus.

Papildomo priėmimo stojamieji egzaminai į VDU menų srities ir meno pedagogikos studijas, Specialiosios pedagoginės pagalbos Logopedijos specializaciją, Katalikų teologiją, Religijos pedagogiką vyks rugpjūčio 20-22 d. Informacija apie stojamuosius egzaminus ir tvarkaraštis.

Stojamiesiems egzaminams kiekvienas stojantysis turi registruotis savarankiškai LAMA BPO informacinėje sistemoje (registracija stojamiesiems egzaminams vyksta stojamųjų egzaminų skiltyje).

Baigiantis papildomam LAMA BPO priėmimo antrajam etapui, rugpjūčio 26 d. stojančiajam, atsižvelgiant į jo prašyme nurodytus prioritetus, bus pateiktas vienas kvietimas užimti valstybės finansuojamą arba nefinansuojamą studijų vietą (su studijų stipendija arba be jos) universitete arba kolegijoje. Pakviestieji studijuoti Vytauto Didžiojo universitete turės nuo rugpjūčio 26 d. 15 val. iki rugpjūčio 28 d. 16 val. patvirtinti elektroninę studijų sutartį internetu sistemoje epasirasymas.vdu.lt arba rugpjūčio 27 d. nuo 9 iki 17 val. ir rugpjūčio 28 d. nuo 9 val. iki 16 val. atvykę į universitetą.

Vis dar yra galimybė gauti VF vietą VDU

Papildomo priėmimo antrojo etapo metu stojantieji dar gali pretenduoti į VF vietas šiose programose:

  • Mokomojo dalyko pedagogika: lietuvių kalbos ir literatūros pedagogika
  • Mokomojo dalyko pedagogika: istorijos ir geografijos pedagogika
  • Mokomojo dalyko pedagogika: STEAM pedagogika (Biologija, Chemija, Fizika, Informatika, Matematika, Technologijos)
  • Informatikos sistemos
  • Multimedijos ir interneto technologijos
  • Biologija ir genetika
  • Taikomoji ekologija

Į valstybės finansuojamas studijų vietas gali pretenduoti asmenys, kurie atitinka minimalius priėmimo reikalavimus ir kurių konkursinis balas ne mažiau 5. Daugiau informacijos.

Valstybės finansuojamos vietos skiriamos konkurso būdu.

Kilus klausimams kreipkitės – 837 323 206.

Išsamiau su prašymų studijuoti VDU pateikimo tvarka kviečiame susipažinti šiame vaizdo siužete:

VDU ŽŪA šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis pirmosios pakopos ir vientisąsias (teisės), ištęstines bei nuotolines studijų programas šiose studijų kryptyse:

 

Žemės ūkio mokslai

Agronomija

Kraštovaizdžio dizainas

Maisto kokybė ir sauga

Miškininkystė

 

Gyvybės mokslai

Taikomoji ekologija

 

Verslo ir viešoji vadyba

Apskaita ir finansai

Logistika ir prekyba

 

 

 

 

Inžinerijos mokslai

Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas

 

 

Studijų programų sąrašą, į kurias vykdomas priėmimas 2024 m., priėmimo taisykles, konkursinio balo sandarą, kainą, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir kt. galima rasti universiteto priėmimo taisyklėse.

VDU Studijų informacijos centras:

K. Donelaičio g. 52-102, 44244, Kaunas
Telefonas: (8 37) 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
El. paštas:  loreta.petrauskaite@vdu.lt, justina.sisaite@vdu.lt, egle.gailusyte@vdu.lt, laurynas.samajauskas@vdu.lt

Informacija VDU Žemės ūkio akademijoje:

Doc. dr. Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

Kovoje su kenkėjais cheminius pesticidus keičia natūralūs pagalbininkai

Pastarąjį šimtmetį siekiant padidinti žemės ūkio derlių prieš kenkėjus pradėti naudoti cheminiai pesticidai šiandien gamtai ir žmogui jau skaudžiai kerta kitu lazdos galu – pripažįstama, kad jie skatina klimato kaitą ir kelia daugybę kitų ekonominių, ekologinių, socialinių problemų. Todėl ūkininkai esamoje situacijoje patiria dvigubą socialinį spaudimą – jie raginami gaminti vis daugiau saugaus maisto augančiai pasaulio gyventojų populiacijai aprūpinti, tiekti vis daugiau žaliavų besivystančiam bioekonomikos sektoriui, bet tuo pačiu metu atsisakyti arba labai riboti pesticidų naudojimą. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytauto Liako teigimu, tai mokslininkus ir ūkininkus skatina ieškoti naujų produkcijos auginimo būdų ir efektyvių, aplinkai draugiškų augalų apsaugos priemonių.  

Pirmieji skruzdes įdarbino Kinijos ūkininkai

„Ne cheminė, o biologinė ligų sukėlėjų ir kenkėjų kontrolė pastaruoju metu tampa pagrindine žemės ūkio augalų auginimo technologijų valdymo priemone, nes tai tvarus metodas, užtikrinantis didesnį ekonominį ūkių gyvybingumą, neteršiantis aplinkos, nesukeliantis ekologinės pusiausvyros sutrikimų, tausojantis gamtos išteklius, prisidedantis prie maisto kokybės gerinimo, stabdantis augalų ligų plitimą, garantuojantis geresnę visuomenės sveikatą. Kas yra biologinė kontrolė? Gamtoje augalų populiacijos dažnai susiduria su plėšrūnais, parazitais, ligas sukeliančiais mikrobais. Biologinės kontrolės taktikos esmė – augalų apsaugai naudoti  natūralius kenkėjų priešus vabzdžius arba geruosius mikroorganizmus. Galutinis biologinės kontrolės tikslas – slopinti kenkėjų ar augalų ligų populiaciją ir mažinti jų daromą žalą, nenaudojant pesticidų arba naudojant jų mažiau. Nors tiksli pirmojo biologinės kenkėjų kontrolės atvejo taikymo praktikoje data nėra žinoma, šio metodo pradininkais laikomi Kinijos ūkininkai, pradėję naudoti skruzdėles prieš sandėliuose įsikūrusius vabzdžius kenkėjus. Augalai kasdien patiria įvairių biotinių ir abiotinių veiksnių poveikį, kuris neigiamai veikia jų augimą. Dėl augalų ligų ar patogenų plitimo kasmet prarandama apie 15–30 proc. visos žemės ūkio produkcijos“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas Liakas, pastebintis, kad siekdami sušvelninti dėl augalų ligų patiriamus nuostolius daugelis augintojų pasikliauja cheminių pesticidų efektyvumu. Tačiau nuolatinis ir beatodairiškas cheminių preparatų naudojimas neigiamai veikia maisto produktų ir pašarų kokybę, dirvožemio struktūrą, vietinę mikroflorą ir, galiausiai, žmonių sveikatą. Be to, dirvožemio ir vandens ekosistemos užterštumas bei didėjantis kenkėjų atsparumas cheminiams pesticidams taip pat yra labai rimtos problemos, kurių sprendimas reikalauja milžiniškų resursų.

Kyla pavojus atsirasti cheminiams produktams atsparių kenkėjų

Anot doc. dr. V. Liako, siekiant sumažinti biotinio streso keliamas problemas, tam tikrų mikrobų padermių naudojimas pripažįstamas tvariu, ekologišku ir netoksišku metodu, sėkmingai taikomu žemdirbystėje.

„Biologinės kontrolės privalumas yra tai, kad ji ne tik sumažina vabzdžių kenkėjų populiacijos tankį, bet ir nedaro didelio poveikio aplinkai. Šiuo metu labiausiai paplitęs ir žinomas metodas yra cheminė kenkėjų kontrolė. Pesticidai yra labai veiksmingi kenkėjų kontrolės produktai, ypač kai kenksmingas veiksnys jau yra pasėlyje. Tai produktai, kuriuos naudojant privalu laikytis įvairių normų ir taisyklių: naudoti asmenines apsaugos priemones, atsižvelgti į naudojimo terminus, išlaikyti reikiamus atstumus iki vandens telkinių ir t.t. Todėl cheminė kenkėjų, invazinių augalų ir ligų kontrolė pasėliuose tampa vis sudėtingesnė. Pakartotinai purškiant nesant tinkamos stebėsenos ir kompetentingo konsultavimo, gali atsirasti cheminiams produktams atsparių organizmų. Neišvengiamas to rezultatas – padidėjusios gamybos sąnaudos, o sudėtingesniais atvejais – viso derliaus praradimas“, – dėmesį atkreipia VDU ŽŪA atstovas.

Siekiant papildyti apsaugos priemonių arsenalą ir sumažinti pesticidų naudojimą, buvo sukurta ir pradėta taikyti keletas alternatyvių kenkėjų kontrolės laukuose priemonių, kurios jau duoda teigiamų rezultatų. Mikrobų kamienai kaip antagonistiniai arba biokontrolės produktai laikomi netoksišku ir genetiškai stabiliu metodu, pasižyminčiu veiksmingumu prieš daugelį fitopatogenų, net ir esant mažoms jų koncentracijoms. Be to, augalų augimą skatinantis biokontrolės produktų aktyvumas teikia ir papildomą naudą augalams.

„Pastaruosius du dešimtmečius įvairios mikrobų rūšys, įskaitant bakterijas ir grybus, įvairiose pasaulio šalyse buvo pasirinktos ir panaudotos kaip biokontrolės produktai, siekiant mažinti  žemės ūkio produktų, taip pat šviežių produktų nuostolius prieš derliaus nuėmimą ar po jo. Žemės ūkyje dažniausiai naudojami endofitiniai mikroorganizmai. Jie laikomi vienu tinkamiausių metodų dėl didelio kolonizacijos ir aklimatizacijos potencialo, palyginti su mikroorganizmais, esančiais augalo paviršiuje. Dėl įvairiapusio augalų augimą skatinančio aktyvumo ir universalaus veikimo būdo slopinant patogenus endofitai tapo gana populiarūs. Endofitiniai mikrobai taiko įvairius tiesioginius ar netiesioginius mechanizmus augalų ligų valdymo ir fitopatogenų augimo kontrolės metu.

Lietuvoje veikia didžiausia Šiaurės Europoje biologinių produktų gamykla, kurioje gaminami produktai sėkmingai taikomi Lietuvos bei užsienio ūkiuose“, – pasakoja mokslininkas.

VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Vytautas Liakas

Paieškos pradėtos atsižvelgiant į visuomenės nerimą

VDU Žemės ūkio akademijoje jau daugiau kaip prieš 15 metų buvo pradėti tirti biologiniai produktai ir jų poveikis lauko augalams bei dirvožemiui. Šie tyrimai pradėti atsižvelgiant į vartotojų nerimą dėl pesticidų, ypač naudojamų auginant vaisius, daržoves, prižiūrint privačias ir viešąsias teritorijas, poveikio žmonių sveikatai.

Mokslininkams, bitininkams, taip pat ir patiems ūkininkams  susirūpinimą kelia ir pesticidų  pavojus vabzdžiams apdulkintojams bei kitiems naudingiems organizmams. Todėl aktyviai ieškoma alternatyvių kenkėjų kontrolės būdų.

Biologinės kontrolės privalumai: mažesnė priklausomybė nuo pesticidų, mažesnė atsparumo pesticidams išsivystymo galimybė, lankstesnis asmeninių apsaugos priemonių naudojimas, trumpesni intervalai, dažniausiai netaikomi naudojimo ribojimai produktų vartojimui po apdorojimo, nauda ūkio reputacijai, nes ūkininkas dirba tvariai ir atsakingai. Biologinė kontrolė taip pat gali būti naudojama kenkėjų populiacijų, kurioms išsivystė atsparumas pesticidams, valdymui.

Eksperto teigimu, natūralūs augalų kenkėjų priešai yra skirtingi. Jie pasirenkami atsižvelgiant į kenkėjų ir auginamų augalų rūšį bei aplinkos sąlygas.

Praktikoje taikoma klasikinė biologinė kontrolė, kai pavienė rūšis ar grupė svetimos kilmės natūralių priešų rūšių įveisiama, siekiant kontroliuoti kenkėjus, kurie daugeliu atvejų taip pat yra svetimos kilmės, t. y. invaziniai.

Doc. dr. V. Liakas atkreipia dėmesį, kad natūralių kenkėjų paieška reikalauja daug žinių, laiko bei finansinių resursų bandymams, karantinavimui, biologinių medžiagų auginimui. Todėl klasikinės biologinės kontrolės programas Lietuvoje vykdo valstybinių  agentūrų ar universitetų mokslininkai, gaunantys valstybės finansavimą. Šiuolaikinėse klasikinės biologinės kontrolės programose prieš įvedant natūralius kenkėjų priešus privaloma atlikti išsamius bandymus, kad atrinktieji natūralūs priešai atakuotų tik numatomą tikslinį kenkėją ir nepadarytų žalos kitiems netiksliniams organizmams. Išleisti į aplinką atrinkti natūralūs kenkėjų priešai vėliau plinta ir valdo kenkėjų populiaciją, minimaliai prižiūrint ir kontroliuojant specialistams.

Klasikinės biologinės kontrolės metodika dažniausiai taikoma daržininkystės ūkiuose, soduose, taip pat prižiūrint dekoratyvinius augalus bei vejas.

Atsitiktinė arba atsitiktinė biologinė kontrolė yra klasikinės biologinės kontrolės variantas, kai natūralūs priešai savaime atkeliauja iš kitur ir kontroliuoja egzotinių kenkėjų populiaciją. Taip pat pasitaiko atvejų, kai vietiniai natūralūs priešai patys pereina prie invazinių kenkėjų kaip maisto ar kaip augalų šeimininkų naudojimo.

Augalininkystėje lauko augalų apsaugai plačiausiai yra įveiklinami mikroorganizmai. Mikrobų konsorciumuose gali būti įvairių mikroorganizmų, pasižyminčių aplinkos preferencijų skirtumais, tokiais kaip dirvožemio tipas, augalas šeimininkas, skirtingos pirmenybinės kolonizacijos vietos ir aktyvumas prieš skirtingas patogenų rūšis. Nors atskiri mikroorganizmų kamienai gali pasižymėti skirtingais veikimo būdais, daugelio mikroorganizmų susijungimas konsorciumuose gali praplėsti jų veiklos spektrą prieš įvairius augalų patogenus. Be to, biologinės kontrolės konsorciumuose esantys mikroorganizmai gali prisidėti prie augalų augimo skatinimo bei sustiprinti kitų mikroorganizmų aktyvumą, taip dar labiau padidindami tokių produktų potencialą. Norint suvokti biologinės kontrolės reikšmę ir įvertinti mikrobų konsorciumų privalumus ir trūkumus augalų apsaugai, reikia gilintis į žmonijos civilizacijos ištakas, kur augalų sveikata buvo siejama su dirvožemio vizualine kokybe. Net ir šiuolaikinėje žemės ūkio praktikoje organoleptinis dirvožemio tekstūros vertinimas išlieka patikimas dirvožemio derlingumo rodiklis“, – reziumuoja VDU ŽŪA doc. dr. V. Liakas, neabejojantis biologinių augalų apsaugos priemonių ir metodų ateities perspektyvomis.