VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventės akimirkos (nuotraukų galerija)
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų gyvenimo knygoje birželio 19-oji įsirašė ypatingu šriftu – tądien jauniesiems tvarios ateities kūrėjams įteikti bakalauro ir magistro laipsnių diplomai.
Renginio akimirkos:
Agronomijos fakulteto nuotraukų galerija
Bioekonomikos plėtros fakulteto nuotraukų galerija
Inžinerijos fakulteto nuotraukų galerija
Miškų ir ekologijos fakulteto nuotraukų galerija
Prieiga prie nuotraukų galerijų suteikiama tik turintiems VDU el. paštą.
VDU ŽŪA absolventams įteikti diplomai: į naują gyvenimo etapą – su galia kurti ir valia veikti
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų gyvenimo knygoje birželio 19-oji įsirašė ypatingu šriftu – tądien jauniesiems tvarios ateities kūrėjams įteikti bakalauro ir magistro laipsnių diplomai.
Absolventai pasiruošę kurti pažangų ir tvarų agrosektorių
VDU ŽŪA Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų absolventai svarbią dieną apgaubti ypatingu dėmesiu ir sveikinimo žodžiais.
„Diplomų įteikimo ceremonija yra viena iš gražiausių, iškiliausių ir prasmingiausių universiteto akademinių švenčių. Tai diena, kai švenčiame jūsų, mieli absolventai, pasiektą akademinį rezultatą – jūsų kantrybės, atkaklumo ir talento vaisius. O kartu tai ir visos likusios akademinės bendruomenės darbo rezultatų įprasminimas. Todėl ši akimirka yra tokia džiugi. Tikriausiai daug kam atrodo, kad šiandien jūs esate išeinantieji, o mes atliekame jus išlydinčiųjų vaidmenį. Tačiau taip nėra. Šiandien nei jūs paliekate universitetą, nei universitetas palieka jus. Per kūrybinius ieškojimus ir atradimus, per bendrą veikimą su kolegomis, o gal ir dirbtinio intelekto partneriu, per patvirtintas hipotezes ir apgintus argumentus, universitetas yra negrįžtamai įsišaknijęs ir pakeitęs jūsų mąstymą bei pasiruošęs jus auginti toliau“, – sveikindama absolventus kalbėjo VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pažymėjo, kad absolventai, palikdami savąją Alma Mater, yra pasiruošę kurti savo profesinį kelią, prisidėti prie Lietuvos ateities ir tapti verslo ar valstybės lyderiais. „Jūs ne tik įgijote žinių ir įgūdžių, bet ir augote kaip asmenybės. Kiekviena nesėkmė buvo galimybė tobulėti, kiekvienas pasiekimas – džiaugsmo ir motyvacijos šaltinis. Jūs tapote kūrybingais, atsakingais ir novatoriškais specialistais, pasiruošusiais imtis naujų iššūkių, kad Lietuvos žemės ūkis būtų dar tvaresnis, pažangesnis ir atsparesnis“, – sakė VDU ŽŪA kanclerė.
VDU ŽŪA kanclerės pavaduotoja prof. dr. Aušra Blinstrubienė, sveikindama absolventus, pastebėjo, kad šiandien pasauliui kaip niekada reikia atsakingų, išsilavinusių ir tvirtų asmenybių. „Mieli absolventai, Akademija – tai erdvė, kur pildėsi jūsų svajonės, formavosi vertybės ir mezgėsi draugystės Studijuodami jūs augote kaip asmenybės, mokėtės spręsti iššūkius, bendradarbiauti, ieškoti atsakymų ir kurti ateitį. Per šiuos metus jūs įgijote ne tik profesinių kompetencijų – jūs tapote pokyčių kūrėjais. Vienas studijų etapas baigiasi, bet smalsumas bei noras tobulėti ir augti tęsiasi visą gyvenimą. Jūs jau įrodėte, kad galite siekti tikslų, tad tikiu, daugelį iš jūsų netrukus sutiksime vėl – magistrantūros ar doktorantūros studijose“, – sakė VDU ŽŪA kanclerės pavaduotoja ir absolventams linkėjo prasmingo, drąsaus ir kupino naujų atradimų kelio.
Į kitą gyvenimo etapą – su žinių troškimu
Iškilmingo renginio metu auklėtinius, sėkmingai įveikusius dar vieną gyvenimo etapą, sveikino ir fakultetų dekanai.
„Mieli absolventai, jūsų kelias iki šios dienos buvo ilgas ir ne visada lengvas. Tai buvo kelias su daugybe išbandymų, pažinimo, savęs ieškojimo, bet taip pat – su atradimais, džiaugsmais ir augimu. Šiandien jūs stovite čia, pasiekę vieną svarbiausių gyvenimo viršukalnių. Gyvename laikotarpiu, kai pasaulis susiduria su dideliais iššūkiais – nuo klimato kaitos iki maisto saugumo ir biologinės įvairovės nykimo. Ir būtent jūsų žinios, gebėjimas mąstyti plačiai, tvariai, atsakingai gali tapti sprendimu. Todėl kviečiu jus būti ne tik mokslo žinių taikytojais, bet ir pokyčių kūrėjais. Būkite tie, kurie mato žemę ne tik kaip išteklių, bet kaip vertybę“, – linkėjo VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė.
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis, kreipdamasis į absolventus, tikino, kad net ir pačios didžiausios svajonės taip ir lieka svajonėmis, jeigu jų nelydi aiškus tikslas, pastangos ir užsispyrimas. „Šiandien – akimirka, kai svajonės pildosi ir virsta tikrove. To nebūtų be jūsų pastangų ir motyvacijos. Tikiu, kad studijų metu patyrėte iššūkių ir sunkumų, tačiau juos sugebėjote įveikti savo atkaklumu, nuoširdžiu darbu ir tikėjimu savo gebėjimais. Tikiuosi, kad universitete praleisti metai dar ilgai liks jūsų atmintyje, o išmoktos pamokos leis siekti karjeros ir gyvenimo tikslų“, – kalbėjo prof. dr. B. Vaznonis ir pridūrė tikintis, kad įgytas diplomas jauniesiems talentams atvers plačias karjeros galimybes bei naujas gyvenimo kelio kryptis.
„Rodos, visai neseniai peržengėte Alma Mater slenkstį tapdami studentais, kiekvienas atsinešėte savus lūkesčius, kiekvienam studijos universitete buvo naujo etapo pradžia. Šiandien, mieli absolventai, jūs gaunate diplomus, liudijančius įgytą išsilavinimą. Linkiu visada jausti savo vertę ir kad jus nuolat lydėtų žinių troškimas“, – kalbėjo VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika.
Kreipdamasis į absolventus, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas teigė, kad šiandien planeta susiduria su vis rimtesniais iššūkiais – klimato kaita, tarša, gamtos išteklių išeikvojimas, todėl Akademijos absolventų žinios ir profesija tampa nepaprastai svarbios. „Miškai – daugiau nei medžiai. Tai – gyvybės, klimato, švaraus oro ir vandens šaltinis. Tai ramybė žmonėms ir prieglobstis gyvūnams. Jūs jau supratote – miškininkystė ir ekologija nėra tik darbas. Tai – gyvenimo būdas, atsakomybė, pagarba gamtai ir rūpestis žmogumi“, – sakė prof. dr. V. Marozas.
Kiekviena diena – su galia kurti ir valia veikti
UAB „Agrokoncernas“ komercijos vadovas, Akademijos alumnas Arnas Radzevičius su absolventais dalijosi svarbiomis studijų metais išmoktomis gyvenimo pamokomis. „Stiprūs tie, kurie nugriuvę pakyla. Stiprūs tie, kurie gavę užduotį ieško, kaip išmokti ją įveikti. Stiprūs tie, kurie prašo pagalbos. Pro universiteto duris išėję į gyvenimą padėkite kitiems ir nebijokite prašyti pagalbos, tuo pačiu – būkite stiprūs“, – kalbėjo A. Radzevičius.
Ieva ir Arnas Radzevičiai absolventei Gabijai Žilytei už geriausią bakalauro studijų programos Agronomija baigiamąjį darbą skyrė vienkartinę vardinę stipendiją. „Nebuvau itin geras mokinys, trūko pasitikėjimo savimi. Pirmaisiais studijų metais sutikau dėstytoją, kuris manimi patikėjo. Tad skirdami stipendijas, tikimės, kad ji taps stumtelėjimu į priekį tikėjimui, jog galite daug daugiau“, – sakė Akademijos alumnas.
Įmonė „Žemtiekimas“ absolventui Justui Blockiui už geriausią magistrantūros studijų programos Agronomija baigiamąjį darbą skyrė vienkartinę vardinę stipendiją. „Renkantis tolimesnį kelią linkiu vadovautis savo širdimi“, – į Akademijos absolventus kreipėsi įmonės „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas.
„Šiandien – jūsų diena. Kiekviena diena yra pasirinkimas. Kažkada pasirinkote studijų kryptį. Kiekvieną dieną studijų metu turėjote pasirinkimą, kaip elgtis. Ateina dar vieno pasirinkimo pradžia. Tai – tarpinė stotelė, kuri jums suteikia tvirtesnį pagrindą. Linkiu tvirtų žingsnių, atvirai priimti naujoves ir žengti į priekį“, – kalbėjo VĮ Valstybinių miškų urėdija generalinis direktorius Valdas Kaubrė, už itin aktualius baigiamuosius darbus įmonės vardu apdovanojęs Miškų ir ekologijos absolventus ir jų baigiamųjų darbų vadovus. Apdovanojimai skirti absolventui Simonui Kalkiui (vadovė – asist. dr. Nijolė Maršalkienė), Viktorijai Narmontienei (vadovas – prof. dr. Gintautas Mozgeris), Donatui Kalkauskui (vadovas – Kastytis Šimkevičius).
„Noriu jus pagirti už sąmoningumą. Pasirinkdami ekologijos ir miškininkystės sritį, jūs pasirinkote sąmoningai rūpintis mus supančia aplinka ir ateitimi. Maži pasirinkimai ir sprendimai gali turėti didelį poveikį ateities kartoms, mus supančiai aplinkai, bioįvairovei, dirvožemio derlingumui, vandens kokybei“, – kalbėjo VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė ir už geriausią studijų programos Taikomoji ekologija baigiamąjį darbą vardinę stipendiją įteikė Gediminui Gokui.
AB „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas, sveikindamas Akademijos absolventus, jauniesiems talentams linkėjo niekada savyje neprarasti kūrėjo, o jeigu jo dar neatrado – ieškoti. „Būti kūrėju – turbūt tai yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime. Dar – nepameskite savyje studento. Jis jūsų širdyse turi keliauti visą gyvenimą. Jeigu savyje pamesite studentą, pamesite ir asmeninį progresą“, – sakė Akademijos absolventas G. Kvietkauskas ir linkėjo turėti galios kurti ir valios veikti.
„Vieno etapo pabaiga tuo pačiu yra ir kito etapo pradžia. Etapo, kuriame taip pat bus iššūkių, bet tuo pačiu, neabejoju, daug pergalių. Linkiu, kad žinios, kurias įgijote, padėtų pasiekti pergalių“, – absolventus sveikino UAB „Scandi Standard-Baltics“ vadovas Lietuvai Mantas Rudaitis.
VDU ŽŪA diplomų įteikimo iškilmių renginius vedė Petras Slavinskas, absolventams ir visai bendruomenei džiugios dienos metu šventinę nuotaiką taip pat kūrė atlikėja, VDU Muzikos akademijos studentė, projekto „X faktorius“ antrosios vietos nugalėtoja Vytautė Tamutytė.
NUOTRAUKŲ GALERIJA – NETRUKUS.
Kvietimas į seminarą – LAUKO DIENA
Maloniai kviečiame norinčius sudalyvauti seminare – LAUKO DIENA, o galbūt ir prisidėti prie ūkininkams aktualių temų savo pranešimu. Šia lauko diena labiau orientuojamės į gyvūlininkyste užsiimančius ūkininkus arba mišrius ūkius.
Tarptautinis seminaras „N2O/H2O ir CH4/CO2/H2O dujų matavimas dirvožemyje“
Tarptautinis seminaras „N2O/H2O ir CH4/CO2/H2O dujų matavimas dirvožemyje“
Liepos 3 d. 09:00-16:00 val. Vyatuto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos BTI Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras (BioTEC) kviečia dėstytojus, mokslo darbuotojus, doktorantus ir studentus ir kitus besidominčius dalyvauti praktiniame seminare: N2O/H2O and CH4/CO2/H2O dujų matavimas dirvožemyje.
Praktinio seminaro metu žiniomis apie dirvožemio dujų matavimus natūraliose lauko sąlygose dalinsis prietaisus gaminančios įmonės LI-COR Environmental produktų taikymo specialistas iš LI-COR įmonės padalinio Vokietijoje.
Renginio metu bus galimybė ne tik išgirsti teorines įžvalgas, bet ir išbandyti matavimus praktikoje, sužinoti svarbiausią informaciją, susijusią su matavimų tikslumu, duomenų interpretavimu ir praktiniu taikymu.
Data: 2025 m. liepos 3 d. 09:00-16:00 val. (Teorinė ir praktinė dalys)
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotis (Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.)
Trukmė: 6 ak. val.
Renginio organizatoriai: BioTEC, Vildoma, LI-COR, VDU ŽŪA, AF, ADMK, BTI, Bandymų stotis.
Šis seminaras yra viena iš projekto „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ veiklų. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-A-UEI-23-14. Finansavimo programa – „Universitetų ekscelencijos iniciatyva” (Nr. V-940).
Mokslinė ekspedicija „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“
Birželio 18–19 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyks mokslinė ekspedicija „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“.
Mokslinė ekspedicija „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“
Kviečiame į dviejų dienų mokslinę ekspediciją „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“ , kuri vyks birželio 18-19 d. VDU ŽŪA (Studentų g. 11, Akademija Kauno r.).
Kauno rajono žemdirbių vasaros sąskrydis ir 20-mečio šventė
Kauno rajono ūkininkų sąjunga kviečia visus žemdirbius, jų šeimas, darbuotojus, kaimynus – visus, kas neabejingi kaimiškai bendrystei. Atsivežkite šašlykų, užkandžių ir gerą nuotaiką – organizatoriai pasirūpinsi malkomis, pramogomis ir linksmybėmis.
Pramogų programa:
- Kaimiškas krepšinis (3×3) ir tinklinis
- Traktoriaus traukimas, taiklumo varžybos
- „Kerzasvydis“ su Andriumi Gudžiumi
- Baidarių plaukimas – 2 arba 4 val. (būtina išankstinė registracija – Irmantas, tel. +370 687 49 385)
- Kosminis krepšinis
- Rulonų rydenimas
- Medziotojų taiklioji akis rungtis
- Šaulių komandinio darbo erdvė
- Batutas vaikams, animatoriai
- Stumbrų ekspozicija
- Saulės jegainių ūkis
- Butelio atidarymas su traktorium
- Stalo žaidimai senjorams
- Vaikų edukacijos
- Gyvūnų ekspozicija
- Ir dar daugiau – staigmenos garantuotos!
Koncertas: scenoje – grupė „Jonis“.
Registracija: prašoma užsiregistruoti iš anksto, kad visi būtumėte pavaišinti medžiotojų skanėstais, tačiau bus laukiami visi.
Kontaktas pasiteiravimui:
Mindaugas Maciulevičius
+370 699 17 283
min.maciulevicius@gmail.com
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursas „Geriausias magistro darbas 2025“!
Kviečiame dalyvauti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojamame konkurse „Geriausias magistro darbas 2025“!
Konkursui gali būti teikiami nuo 2024 rugsėjo 1 d. iki 2025 liepos 31 d. apginti magistro darbai. Laimėtojai bus paskelbti apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks 2025 m. lapkričio mėnesį.
Konkurso metu bus išrinkti septyni geriausi magistro darbai iš gamtos, humanitarinių, technologijų, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, socialinių ir menų mokslo sričių.
Darbus vertins įvairių Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, atsižvelgdami į mokslinių tyrimų svarbą, vertę, darbo naujumą, darbo (temos) originalumą, išsamią ir tikslingą literatūros apžvalgą, tyrimo metodų tinkamumą, tyrimų rezultatų kokybę ir išvadų pagrįstumą, darbo apipavidalinimą, atitiktį mokslinių tyrimų etikai.
Kandidatus Konkursui gali siūlyti:
- Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų fakultetai ir institutai, kuriuose rengiami magistro darbai, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos institucijoje jie buvo apginti.
- Patys magistro darbų autoriai, jeigu jų darbas buvo patvirtintas teiktinu aukštojo mokslo institucijos tarybos posėdžio metu.
Konkursui galima siūlyti po vieną kiekvienos srities magistro darbą. Magistro darbas gali būti nominuotas tik toje srityje, kurioje autorius apgynė magistro darbą, neatsižvelgiant į magistro darbo tematiką.
Magistro darbus Konkursui pateikia pats magistro darbo autorius. Asmenys, norintys dalyvauti Konkurse, turi užpildyti ir el. paštu germagljms@gmail.com pateikti šiuos priedus:
- konkurso paraišką (pridedama);
- magistro darbą (*.pdf formatu);
- magistro darbo santrauką (*.pdf formatu). Pateikiama santrauka negali būti keičiama ir turi atitikti magistro darbe esančią santrauką;
- fakulteto tarybos protokolo išrašą, kuriame pažymima, kad konkursui teikiamas darbas yra siūlomas kaip geriausias vienoje iš šių sričių: gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, socialinių, humanitarinių mokslų ir menų.
Daugiau informacijos apie magistro darbų pateikimą rasite https://www.ljms.lt/geriausi-magistro-darbai
Darbus galima siūlyti iki rugpjūčio 15 dienos.
Renginio koordinatorė Gabrielė Šarapajevaitė, el.p. germagljms@gmail.com
Kraštovaizdžio architektas K. Grušas: „pasileidus plaukus“ gimsta kūrybiškiausi projektai
E. Tamošiūno nuotr.
Kraštovaizdžio dizainas – tai ne tik estetika ar funkcionalumas, tai gyvas, nuolat kintantis ryšys tarp žmogaus ir gamtos. Karolis Grušas – kraštovaizdžio architektas, kurio profesinis kelias persmelktas nuoširdžiu rūpesčiu aplinka, kūrybišku požiūriu ir atvirumu tarpdiscipliniškumui. Jo darbai liudija, kad kraštovaizdžio dizainas – tai ilgalaikis procesas, kuriame svarbi ne tik vizija, bet ir gebėjimas įsiklausyti į aplinką bei žmones.
Kiek užtrunka sukurti sodą? Visą gyvenimą…
K. Grušui kraštovaizdžio architektūra – neatsiejama gyvenimo dalis ne tik darbe, bet ir kasdienybėje: ypač lankantis viešosiose erdvėse jis į kraštovaizdžio architektūrą žvelgia specialisto akimis. „To išvengti tiesiog nepavyksta – matai gerus sprendimus, klaidas, tobulintinas vietas, stebi, kaip auga augalai. Tačiau lankantis žmonių sodybose kartais tenka susidurti su žmonių „susinepatoginimu“ ir išgirsti sakant: „Jūs – kraštovaizdžio architektas, o mano sodyboje viskas taip paprasta…“. Tačiau čia jokio kritiško žvilgsnio nelieka – jeigu matau, kad žmogus tvarkosi, stengiasi, prižiūri savo aplinką – belieka tik pasidžiaugti ir patarti. Vieni sunkiausių projektų – kai žmonės prašo patarimų sodybose, kurios yra tvarkomos nuo senų laikų, su savita stilistika, įdedant daug širdies. Tuomet kertasi profesinės žinios ir žmonių asmeninio pasaulio poreikiai“, – darbo specifiką aptaria K. Grušas ir priduria, kad vieni maloniausių projektų yra tie, kuriuose kraštovaizdžio dizaineris gali kurti erdvėse, kurios yra lyg baltas, tuščias popieriaus lapas.
„Darbas VU Šiaulių akademijos botanikos sode – vienas maloniausių projektų. Botanikos sode kiekvieną erdvę turime galimybę vystyti lėtai ir apmąstant. Kiek užtrunka sukurti sodą? Visą gyvenimą. Tai – niekada nesibaigianti kūryba. Dar vienas širdžiai artimas projektas – Chaimo Frenkelio vilos rožynas Šiauliuose. Projektas buvo įgyvendintas kartu su savanoriais – šimtai žmonių atvyko sodinti rožių ir domėjosi kraštovaizdžio architektūra. Dar vienas darbas, kurį nešiojuosi širdyje – pirmasis mano, kaip kraštovaizdžio dizainerio, projektas – privataus, nedidelio sklypo projektas. Tuomet buvo daug streso, neužtikrintumo ir abejonių – tačiau puikus rezultatas tapo motyvuojančiu atpildu“, – pasakoja pašnekovas.
Nuo kraštovaizdžio architektūros priklauso ir oro kokybė
Paklaustas, kuriose erdvėse – viešose ar privačiose – kraštovaizdžio dizaineris gali duoti visišką laisvę kūrybai, K. Grušas tikina: kūrybiškumas nėra apribojamas erdvės. „Žinoma, privačiose erdvėse reikia prisitaikyti prie šeimininko poreikių. Tuomet kūryba ieško tokių sprendimo būdų, kurie netrukdytų šeimininko lūkesčiams. Visada stengiuosi pasiūlyti kūrybiškesnį, drąsesnį variantą. O kartais šeimininkai leidžia „pasileisti plaukus“ ir tuomet įgyvendinami itin įdomūs projektai, užsakovai lieka patenkinti. Viešosiose erdvėse kūrybiškumą iš dalies įrėmina reglamentai, įstatymai. Tačiau jie nėra sugalvoti be priežasties“, – sako K. Grušas.
Kraštovaizdžio dizainas – viena iš raktinių disciplinų, miestams leidžiančių būti tvariems ir žaliems: nuo lietaus vandens valdymo, žaliųjų erdvių kūrimo iki žmogaus psichologinės būsenos gerinimo, ekologijos ir tvarumo klausimų. „Kartais net nebūtina išeiti iš pastato – atidarome langą ir įkvepiame oro. Net ir oro kokybė priklauso nuo to, kokia erdvėje yra kraštovaizdžio architektūra. Kur baigiasi kraštovaizdžio dizainas ir kur prasideda urbanistika? Šiais laikais ribos nebelieka – disciplinos persipina ir viena kitą papildo. Visi Lietuvos miestai yra pakankamai žali, lyginant su kitais Europos miestais, tačiau dar turime kur tobulėti. Lietuvos miestuose – daug žalių erdvių, tačiau jų kokybė galėtų būti geresnė“, – teigia specialistas ir priduria, kad atnaujinami projektai galėtų pasižymėti dar žalesne vizija.
E. Tamošiūno nuotr.
Kylant pragyvenimo lygiui, miestai plečiasi. Šeimos turi po kelis automobilius – atsiranda poreikis infrastruktūros tobulinimui. „Todėl kraštovaizdžio architektų misija yra siekti, kad miestai taptų patrauklia vieta ne tik dirbti, bet ir gyventi. Todėl miestai turi būti kuriami kompaktiškesni, tvaresni, žalesni, infrastruktūros neišplečiant per daug plačiai, nes kažkur pastatytas privatus namas iš natūralios gamtos paima žemės lopinėlį. Vadinasi, norėdami nuvažiuoti pailsėti į gamtą, turime vykti vis toliau, kadangi vis daugiau plotų yra urbanizuojama. Mano manymu, miestai turėtų labiau kondensuotis, kelti daugiabučių, kiemų, parkų kokybę – taip visos lokacijos būtų pasiekiamos dviračiu arba pėsčiomis“, – viziją piešia specialistas.
Sukurti žaliąją erdvę nepakanka – reikia žinių, kaip ją puoselėti
„Manau, kad ateityje kraštovaizdžio architektūra dar labiau suks meno ir mokslo sinergijos link. Šiai sričiai, be abejo, įtakos turės ir dirbtinio intelekto teikiamos galimybės. Neabejoju – ateityje jungsis kraštovaizdžio architektūros ir gamtininkų kompetencijos, o tarpdiscipliniškumas turės dar didesnę pridedamąją vertę. Naudingas bendradarbiavimas su hidrotechnikais, klimato specialistais, gamtininkais, nagrinėjančiais gamtos sistemų valdymą. Elementaru – norint kurti žalesnius miestus, neužtenka pasodinti daugiau augalų. Reikia suprasti, kaip augalai sąveikauja tarpusavyje, kokią įtaką turi buveinėms. Iššūkiai tampa kompleksiniai – ieškant tvarių sprendimų turi dirbti skirtingų sričių komandos. Todėl specialistų žinių bagažas turi būti didelis“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, savo patirtį ir žinias perduodantis studentams.
Pasak K. Grušo, Europoje kraštovaizdžio dizaino specialybės prestižas – itin aukštas, o šios srities profesionalai – kaip niekada paklausūs. „Šiandien kraštovaizdžio dizaineriai susiduria su įvairiais iššūkiais, vienas didžiausių – klimato kaita. Dar – didėja poreikis kurti tvarius, jaukius miestus ir jų erdves. Lietuvoje kraštovaizdžio dizaino mokykla – auganti ir įsišaknijanti. Pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje – yra labai stipri kraštovaizdžio dizaino mokykla ir nuvykus į tas šalis tai labai matoma: naujai projektuojamos viešosios erdvės itin kokybiškos ir įdomios“, – pasakoja K. Grušas ir priduria, kad Lietuvoje ši specialybė yra perspektyviai auganti, o ateityje šių specialistų poreikis tik didės.
LR Prezidentūroje vykusiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2025“ pristatytos VDU ŽŪA mokslininkų žaliosios inovacijos
Birželio 5 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko „Žaliųjų idėjų festivalis 2025“, kuriame lankytojams žalias idėjas ir inovacijas, pritaikomas kasdienybėje, pristatė šalies ateičiai neabejingos 26 įmonės, organizacijos ir bendruomenės, tarp kurių ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA). Idėjas pristatančios organizacijos festivalio dalyvius supažindino su antriniu medžiagų panaudojimu, Lietuvos nacionaliniais ir regioniniais parkais, saugomų teritorijų gamtos mokyklomis, tinkamo pakuočių atliekų rūšiavimo taisyklėmis, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiavimu ir tvarkymu, mokslininkų atliekamais tyrimais ir žaliosiomis technologijomis, bitininkyste, retųjų paukščių apsauga, miškininko profesija, Baltijos jūros ateitimi ir net vaikų darželyje auginama bananų giraite.
VDU Žemės ūkio akademiją atstovavo Agronomijos fakulteto laborantė Erika Jakienė, doktorantė Greta Grikštaitė-Prapiestė, doktorantė Aušrinė Simonavičiūtė, Darius Jermala, Inžinerijos fakulteto jaunesnysis asistentas dr. Linas Jurevičius, magistrantas Lukas Larčenko, VDU ŽŪA marketingo koordinatorė dr. Deimena Montvydaitė. Festivalio dalyviams pristatyti atliekami tyrimai ir žaliosios inovacijos: unikalus VDU ŽŪA mokslininkių sukurtas maisto produktas – liofilizuoti ledai, praturtinti netradiciniais, organizmui vertingų medžiagų turinčiais ir skonį sustiprinančiais augaliniais ekstraktais. Lankytojai turėjo galimybę leistis į skonių kelionę, kurioje ledai susilieja su gamta, kuriant harmoningą deserto ir augalų sąjungą, pajausti kaip ekstraktai keičia ledų pojūtį ir aromatą. Taip pat pristatyti hidroponikos ir akvaponikos sprendimai. Festivalio dalyviai turėjo galimybė susipažinti kaip augalus galima auginti be žemės – naudojant vandenį, natūralias terpes ar pernaudotas medžiagas, sužinoti apie akvaponiką – žuvų ir augalų mitybos sinergiją, tvarios hidroponikos sprendimus, mikrožalumynų auginimu be žemės, natūralią daiginimo terpę iš agaro, pamatyti DIY vazonėlius iš pernaudotų medžiagų bei išsiaiškinti kaip galima pakartotinai panaudoti hidroponikos tirpalus ir maistines pakuotes. Festivalio lankytojai taip pat buvo supažindinti su vandens inžinerijos sprendimais ir inovatyviomis tyrimų technologijomis. Pristatyti pažangūs būdai stebėti ir tirti procesus po vandeniu – nuo povandeninių dronų ir 360° vaizdo apžvalgų iki papildytos realybės sprendimų bei filmuotų tyrimų medžiagų. Lankytojai galėjo iš arti pažinti vandens inžinerijos tyrimų inovatyvias technologijas, sužinoti, kaip šiuolaikinė inžinerija padeda suprasti ir valdyti mus supančią aplinką, ir patys pasijusti tikrais mokslininkais.
Žaliųjų idėjų festivalio iniciatorius LR Prezidentas Gitanas Nausėda, lankęsis festivalyje, pabrėžė tikintis, kad šis renginys sudomins ir įkvėps jame apsilankiusius Lietuvos mokinius dar labiau domėtis ekologinėmis temomis, taip pat kurti inovacijas, kurios ateityje padės spręsti aplinkosaugos problemas.
- Antropoceno era
- Apie VDU ŽŪA
- Dabartis
- Darbuotojai
- Darbuotojams
- Didžioji tuja – Tltuja plicata Donn ex D. Don
- Disertacijos
- Dviskiautis ginkmedis – Ginkgo biloba L.
- Ekologija ir aplinkotyra
- Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos institutas
- Energetinių augalų ekspozicija
- ERASMUS+ dėstymo vizitai
- Fakultetai
- Geležinė parotija – Parrotia persica (DC.) C. A. Mey.
- Gelsvažiedis tulpmedis – Liriodendron tulipifera L.
- Geltonoji pušis -Pinusponderosa Dougl. Ex P.et C. Laws.
- Intensyviai naudojamų agroekosistemų tvarumas
- Istorija
- Įvairaus intensyvumo sėjomainų, monopasėlių ir pūdymų ilgalaikiai tyrimai
- Įvykių archyvas
- Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos institutas
- Juodasis riešutmedis – Juglans nigra L.
- Kaip vyks 2019 m. priėmimas į bakalauro studijas?
- Kernza introdukcijos galimybės šiaurės ir baltijos šalių regione (viking)
- Klevalapis platanas – Platanus x hispanica Mill. Ex Munchh.
- Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2022“
- Konferencijos
- Kontaktai
- Kvalifikacijos tobulinimas
- Metodinė medžiaga
- Mokslas
- Mokslinė veikla
- Mokslinių tyrimų kryptys
- Mokslo ir jo sklaidos renginiai
- Monografijos ir straipsniai
- Paprastasis ąžuolas – Quercus robur L.
- Paprastasis bukas – Fagus sylvatica L.
- Parodos (VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centre)
- Patentai
- Patentai ir projektai
- Platanalapis klevas – Acer pseudoplatanus L.
- POSHMyCo suinteresuotųjų šalių seminaras ‘Selektyvus derliaus nuėmimas remiantis mikotoksinų kiekio grūdinėse kultūrose vertinimu’
- Skatinamosios stipendijos
- Studijos
- Studijų dalykai/moduliai
- Studijų kainos
- Sveiko dirvožemio formavimas didinant anglies sankaupų sluoksniavimąsi armenyje
- Svetainės žemėlapis
- Tarptautinė veikla
- VDU ŽŪA 100-metis
- VDU ŽŪA bakalauro studijos
- Veimutinė pušis – Pinus strobus L.
- Veislės
- Verslui ir visuomenei
- Visi įvykiai
- Visos naujienos
- ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS ARBORETUMAS
- Žieminių rapsų hibridų skirtingų veislių vystymosi dėsningumai
- Žieminių žirnių (Pisum sativum L.) auginimo galimybės Lietuvos klimatinėmis sąlygomis
- Žmogaus ir gamtos sauga 2020
- Leidinys „Žmogaus ir gamtos sauga”