Agronomijos fakulteto šventinė-edukacinė popietė

Gruodžio 19 d. draugiška Agronomijos fakulteto bendruomenė susibūrė į šventinę – edukacinę popietę su ūkininke Audrone Ispiryan, kuri pristatė savo gamybos vynus.

Dėkojame ūkininkei Audronei Ispiryan ir jos komandai už pristatymą bei puikią nuotaiką!

Išleistas devynioliktas Praktikų ir savanorystės katalogas

Prieš Jus devynioliktas VDU Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numeris, skirtas universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!

Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 19 / Gruodis, 2023

Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką! VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.

Vyksta studentų apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”

Kiekvieno semestro pabaigoje bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų studentai kviečiami apklausoje pateikti nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose. Universitete prasidėjo rudens semestro apklausa ir ji vyks iki gruodžio 23 d.

Nuoroda į apklausą Dėstymo ir studijavimo įvertinimas pateikta Studentų portalo pagrindiniame lange, apklausa anoniminė. Portale studentai turi galimybę stebėti, kaip aktyviai dalyvaujama apklausoje – jiems prieinama informacija apie gautų anketų skaičių ir procentą studijuojamuose dalykuose.

Apklausa yra apibendrinančio pobūdžio, tad dėstytojai į studentų pasiūlymus galės reaguoti rengiantis kitų semestrų studijų dalykams. Kol vykdoma apklausa, dėstytojai gali matyti studentų dalyvavimo aktyvumą Dėstytojų portale, o su studentų atsakymais pakviesime susipažinti nuo birželio mėn. vidurio.

Dėstytojus prašome paraginti studentus dalyvauti Dėstymo ir studijavimo įvertinimo apklausoje.

Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Daugiau informacijos:

VLKK nuotolinis seminaras „Lietuvių kalbos rašybos naujovės ir aktualijos“. Kviečiame dalyvauti

Gruodžio 8 d. 10 val. vyks Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) rengiamas bendrinės lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimo nuotolinis seminaras „Lietuvių kalbos rašybos naujovės ir aktualijos“ Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) akademinės bendruomenės nariams – mokslo žurnalų, vadovėlių ir kitų mokomųjų priemonių rengėjams, dėstytojams ir doktorantams. Seminarą ves Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Lietuvių kalbos skyriaus lektorė doc. dr. Rasuolė Vladarskienė. Kviečiame dalyvauti.

Seminaro tema: Lietuvių kalbos rašybos naujovės ir aktualijos

Seminarą veda: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Lietuvių kalbos skyriaus lektorė doc. dr. Rasuolė Vladarskienė
Data: Gruodžio 8 d. (penktadienis)
Laikas: 10:00-11:30 val.

Išduodami VLKK parengti pažymėjimai.
Pageidaujantiems gauti pažymėjimą būtina registracija: REGISTRACIJA
Prisijungimo nuoroda: PRISIJUNGIMAS

8000 km dviračiais nuo Olandijos iki Pietų Afrikos: vienas iš „Cycle to Farms“ projekto sumanytojų Lukas Paltanavičius sako, kad svarbiausia tikėti savo idėja

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto absolventas Lukas Paltanavičius su kolege Aisha Hassan susitikime su Akademijos bendruomene noriai dalijosi savo patirtimi ir žiniomis. Dviese nuo Olandijos iki Tanzanijos mindami dviračius per pusantrų metų jie įveikė beveik 8000 km atstumą ir aplankė penkiolikoje šalių įsikūrusius regeneracinius ūkius. L. Paltanavičius dar studijuodamas VDU ŽŪA Agronomijos fakultete pradėjo domėtis tvaria žemdirbyste, klimato kaitos keliamais iššūkiais ir sprendimais. Įgyvendindami „Cycle to Farms“ projektą, L. Paltanavičius su A. Hassan keliaudami dviračiais aplankė atsinaujinančios žemdirbystės ūkius Europoje, Viduriniuosiuose Rytuose bei Afrikoje. Vienas iš projekto tikslų – pasidalinti ūkininkų istorijomis dokumentiniame filme ir paskatinti visus kitus siekti tvaraus ūkininkavimo. Akademijos absolventas ir dabar keliaudamas ieško būdų, kaip paskatinti ūkininkus į savo veiklą įtraukti tvarių sprendimų ir taip prisidėti prie šių dienų iššūkių sprendimo.

Visada norėjo būti tarptautinėje aplinkoje

Paltanavičius pasakoja, kad beveik visa jo šeima – tėtis, sesuo ir jos vyras – yra agroversle, tik mama geografė. „Kartais pagalvoju, kad šie du pasauliai ir atvedė ten, kur dabar aš esu. Iki šiol aplankiau keturias dešimtis šalių keturiuose kontinentuose. Viena koja žemės ūkis, nes ši sritis labai įdomi, kita koja – kelionės po pasaulį“, – pasakoja vienas iš „Cycle to Farms“ projekto sumanytojų.

Jis prisipažįsta, kad ne visada labai aiškiai žinojo, ką nori veikti gyvenime, bet buvo keli momentai, kurie buvo pakankamai aiškūs – visada norėjo būti tarptautinėje aplinkoje, dirbti su žmonėmis iš viso pasaulio, nebūti viename socialiniame burbule.

„Pirma galimybė, kuria pasinaudojau jau po pirmų studijų VDU ŽŪA metų – vasarą keliavau su savanorystės programa į ūkį Portugalijoje. Rytais atsikeldavome ir pamaitindavome, pagirdydavome ūkyje auginamus asilus, išvalydavome aptvarą, o kitą dienos pusę leidome Atlanto vandenyno pakrantėse su banglentėmis. Galite nukeliauti į ūkius bet kur pasaulyje, ne tik Europoje, bet ir Afrikoje, Šiaurės ar Pietų Amerikoje, kur tik širdis geidžia. Išvykus pagal WWOOF (World Wide Opportunities on Organic Farms) programą kainuoja tik logistinė dalis – kelionė iki ūkio. Atvykę gaunate nakvynę ir maisto. Tai labai geras būdas ištrūkti iš savo socialinio burbulo ir pamatyti, kad ūkiai gali būti visai kitokie nei įprasta Lietuvoje“, – apie pirmą kelionę į kitokius ūkius pasakoja L. Paltanavičius. Jis atskleidžia, kad per pirmąją vasarą asilus ūkyje prižiūrėjo tik kelias savaites, bet pagyveno visai kitoje kultūroje, pamatė, kad galima auginti ne tik rapsus ir grūdus, bet ir dirbti visai kitomis kryptimis.

Paltanavičius atkreipia dėmesį ir į VDU ŽŪA studijuojančius iš užsienio pagal mainų programas atvykusius studentus bei galimybę bendraujant susipažinti su kitomis kultūromis, net nekeliaujant susipažinti su kitomis kultūromis ir susirasti naujų draugų. „Antrais metais studijuodamas VDU Žemės ūkio akademijoje, susipažinau su Roberto iš Sicilijos, Palermo universiteto ir užsimezgė puikus ryšys. Susibičiuliavome ir jis man sako, jeigu aš čia atvykau, ir tu gali atvykti studijuoti į mūsų universitetą. Taip nukeliavau studijuoti į Siciliją“, – pasakoja keliautojas ir atskleidžia, kad studijuojant Italijoje užsimezgė amžinos draugystės.

„Tiek savanorystė užsienyje, tiek susipažinimas su kitais studentais, kita kultūra, keliavimas užsienyje, manau yra geri būdai, kaip išmokti savarankiškai gyventi, pamatyti kitas žemdirbystės sistemas ar kitokius gyvenimo būdus“, – įžvalgomis dalijasi keliautojas ir pastebi, kad keturi studijų metai praėjo labai greitai.

Prieš magistrantūros studijas – darbas agroverslo įmonėje

Prieš pradėdamas magistrantūros studijas, L. Paltanavičius pasakoja norėjęs geriau suprasti, kaip atrodo žemės ūkis praktikoje. „Įsidarbinau agroverslo įmonėje „Scandagra“, pradėjau kaip agronomas konsultantas, užaugau iki trąšų vadybininko ir manau, kad per tuos trejus metus puikiai išmokau, kaip vyksta pirkimai, pardavimai, tai buvo puiki verslo mokykla“, – prisimena pašnekovas.

„Mačiau, kaip įvežamos trąšos, su kokiomis problemomis susiduriama, kaip sprendžiami teisiniai ginčai, kokios pamatinės verslo vertybės. Supratau kaip veikia trąšų ir grūdų tiekimo grandinės, kokie verslo modeliai naudojami. Dirbdamas jaučiau, kad noriu būti tarptautiniame kontekste, įmonėje dirbau eksporto srityje, pardavinėjau trąšas Centrinės ir Rytų Europos bei Pietryčių Azijos rinkoms. Darbas su užsienio rinkomis padėjo šiek tiek sustiprinti žinias pasaulinėje rinkoje“, – pasakoja keliautojas.

Magistrantūros studijos Wageningeno universitete padėjo išsigryninti kryptį

Paltanavičius pasakoja, kad po bakalauro studijų žinojo kad nori tęsti studijas. „Dirbant įmonėje „Scandagra“ sukūrėme keletą ekologinių produktų, todėl man norėjosi stoti į ekologinės žemdirbystės studijų programą Olandijoje. Prie mano studijų prisidėjo teisininko ir investuotojo Mariaus Jakulio Jason fondas, taip pat Lietuvių fondas“, – prisimena L. Paltanavičius.

Pirmaisiais studijų metais L. Paltanavičius susipažino su A. Hassan. Tuomet kolegės svajonė numinti dviračiais nuo Egipto iki Pietų Afrikos, Keiptauno skambėjo beprotiškai. Vis dėlto mintis jau buvo pasėta, bet dvejus metus išbuvo užgožta studijų rūpesčių. „Baigiant studijas, atliekant praktiką, abu gavome pasiūlymus po praktikos likti. Patys savęs paklausėme, ar žinodami, kad po dviejų metų mirsime, ar tęstume šiuos darbus, tai paskatino rimčiau pažiūrėti į savo gyvenimą. Buvome Vilniuje ir grįžo ta mintis apie kelionę dviračiais, tik nutarėme keliauti ne nuo Egipto, o nuo Olandijos.

Keliauti dviračiais buvo Aishos idėja, o aplankyti ūkius buvo mano mintis. Iš pradžių net buvome nusipirkę bilietus į Tanzaniją ir planavome ten aplankyti kelis ūkius. Tuomet kilo daug abejonių, kaip mes ten viską aplankysime, ką ten darysime, ar užteks pinigų, tad nusprendėme minti dviračiais nuo ūkio iki ūkio. Mintis gimė Wageningeno universitete, todėl ir kelionę pradėjome nuo šio universiteto“, – pasakoja L. Paltanavičius.

Siekia paskatinti atsigręžti į atsinaujinančią žemdirbystę

Paltanavičius prisimena, kad Wageningeno universitete buvo daug kalbama apie klimato kaitą ir kylančius iššūkius, apie galimus sprendimus, bet ne visada konkrečiai ir aiškiai. „Nutarėme patys apsilankyti ūkiuose, ir patys pamatyti tų sprendimų pritaikymą praktikoje. Planavome užtrukti dešimt mėnesių, bet keliavome pusantrų metų, nes nusprendėme ūkiuose pabūti ne po kelias dienas, o bent po savaitę ar mėnesį. Kai apsilankai vieną dieną, pamatai tai, ką nori pamatyti, o pabuvęs ūkyje ilgiau, prisidedi prie ūkio darbų ir pamatai daugiau. Ūkininkai ilgiau pabuvus atsiskleidžia ir papasakoja apie realią situaciją. Aplankėme penkiolika šalių, planavome 7000 kilometrų, bet gavosi tūkstančiu daugiau, nes ūkiai nutolę nuo dviračių kelių. Teko du kartus skristi lėktuvu. Kartą skridome per Viduržemio jūrą ir dėl vykstančių konfliktų perskridome Sudaną bei Etiopiją“, – pasakoja keliautojas.

Paltanavičius atskleidžia, kad žinia apie projektą per įvairius medijų kanalus sužinojo apie milijonas žmonių, jis džiaugiasi, kad kartais tokia paprasta mintis netikėtai nuveda tikrai toli. „Pamėginkite daryti nebūtinai standartinius sprendimus, bandykite eksperimentuoti. Pripažinsiu, kad, kai sugalvojome minti dviračiais nuo ūkio iki ūkio, dauguma galvojo, kad mes bepročiai. Bet, kai pamatė mus televizijos žinių laidose, staiga tapome herojais, naratyvas labai pasikeitė. Žmonių nuomonės keičiasi, todėl darykite tai, kas jums dabar įdomu ir svarbu“, – pataria vienas iš projekto „Cycle to Farms“ sumanytojų.

Svarbu tikėti savo istorija ir ją pasakoti galintiems prisidėti prie jos įgyvendinimo

Jis pataria, kad turint idėją, reikia visur kreiptis ir papasakoti savo istoriją, ką tu planuoji daryti ir kaip tai įsivaizduoji, kaip jie gali prisidėti prie tavo istorijos, koks tavo biudžetas. „Jei kažką nori daryti, pinigų trūkumas negali tapti priežastimi to nepradėti. Turint gerą idėją, dažniausiai galima surasti ir pinigų. Niekada nestabdykite savęs, jei trūksta finansų, visada tai galima išspręsti”, – patirtimi dalijasi L. Paltanavičius.

„Pradėjau ekologijos studijas Wageningeno universitete, po pirmo semestro pakeičiau studijų kryptį į biologinės kilmės mokslus (angl. bio-based sciences) ir daugiau gilinausi į dumblių auginimo sistemas. Universitetas buvo puiki vieta padiskutuoti, patyrinėti ir susipažinti su kitokiomis temomis, kurios sužadino smalsumą. Studijuojant Olandijoje kartais juokaudavome, kad darbas po studijų, po paskaitų turėtų būti įvertintas šešiais šimtais kreditų, nes sėdi, diskutuoji, sprendi problemas ir kartais tos diskusijos po paskaitų gali būti svarbesnės nei tai, kas vyksta paskaitose, nes skatina domėtis giliau ir išsamiau”, – kalba sėkmingai magistrantūros studijas Olandijoje baigęs tyrėjas ir mokslininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad siekiant įgyti tarptautinės patirties, svarbiausia ne kur būsite, ar ką darysite, o tarp kokių žmonių būsite. „Galima bendrauti su čia atvykusiais užsieniečiais studentais, galima patiems išvykti į užsienį. Svarbiausia su kuo bendrausite. Jūs esate balta drobė, o žmonės aplinkui yra informacijos ir emocijų šaltinis”, – įžvalgomis dalijasi L. Paltanavičius.

Pokyčiams reikia palaikančios bendruomenės

Kalbėdama apie atsinaujinančią žemdirbystę, A. Hassan atkreipia dėmesį, kad naujas tik terminas, bet pats regeneracinės žemdirbystės principas buvo taikomas ir anksčiau. „Jei prisimintumėte Luko senelius, jie regeneracine žemdirbyste užsiėmė ir seniau. Atėjus pramoniniam žemės ūkiui, pritaikėme prie įprastinio ūkininkavimo, pamiršome senąsias tradicijas ir tiesiog gaminate tik tam, kad uždirbtumėte pinigų. Bet iš tikrųjų, atsinaujinanti žemdirbystė taip pat gali padėti užsidirbti pinigų, tik tai užtrunka ilgiau, reikia būti kantriam“, – pasakoja A. Hassan ir pabrėžia socialinio aspekto reikšmę siekiant šių pokyčių, nes atsinaujinančiai žemdirbystei labai svarbu palaikanti bendruomenė, kur kiekvienas dalyvauja ir supranta, kodėl tai daro.

Aisha. tikisi, kad per ateinančius penkerius metus labai stipriai pasistūmėsime atsinaujinančios žemdirbystės link. „Europos Sąjunga dabar tam skiria daug dėmesio. Tikiuosi, kad per ateinančius 5 ar 10 metų tvarų ūkininkavimą įgalinančios technologijos dar labiau įsiskverbs į bendrąją technikos sritį. Jei subalansuosime technologijas su tokiu ūkininkavimu, tuomet judėsime teisinga kryptimi“, – mintimis dalijasi A. Hassan.

Susitikimas su žemės ūkio įmonės BIOVERSIO specialistu

Kviečiame visus studentus ir dėstytojus lapkričio 24 d. 10:00 val. 505 aud. į susitikimą – diskusiją su žemės ūkio įmonės BIOVERSIO technologijų vystymo vadovu Arnoldu Juriu.

Susitikimo tematika:

Kam reikalingi mikroorganizmai augalininkystėje?

VDU ŽŪA konferencija „Jaunasis mokslininkas 2024“

21-oji kasmetinė VDU Žemės ūkio akademijos organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ vyks 2024 m. balandžio 11 d. nuotoliniu būdu. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai.

Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ straipsnių rinkinyje arba kitame mokslo leidinyje, pavyzdžiui, mokslo žurnale „Agricultural engineering“ ar kitame, pateikus straipsnius, atitinkančius mokslo leidinio straipsniams keliamus reikalavimus.

Konferencijos temos	Potemės
Bioekonomika	Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
	Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
	Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
	Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
	Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
	Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija	Energijos inžinerija
	Mechanikos inžinerija
	Technologijų inžinerija
	Transporto inžinerija
	Vandens inžinerija
	Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas	Agroekosistemų tvarumas
	Agronomija
	Maisto kokybė ir sauga
	Ekosistemų paslaugos
	Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
	Tvari miškininkystė

Išankstinė registracija į konferenciją vyksta iki 2024 m. vasario 15 d.

Straipsniai konferencijos “JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2024 m. kovo 8 d. (straipsnio įkėlimo nuoroda) Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijas straipsnių autoriams (1 priedas – Straipsnio šablonas, 2 priedas – Autorių garantinis raštas).

PROGRAMA

Renginio organizatorius: VDU ŽŪA fakultetai; VDU ŽŪA Vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė; VDU ŽŪA administravimo grupė, doc. dr. Algis Kvaraciejus, doc. dr. Remigijus Žalkauskas; VDU Mokslo ir inovacijų departamentas, doc. dr. Judita Černiauskienė

Renginys dedikuotas VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečiui.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Erasmus+ projekto „SDGs Tackler Toolkit“ mokymai jaunimui Vilniuje – „DVT dienos“

Lapričio 2-4 d. vyko Erasmus+ projekto „SDGs Tackler Toolkit” (SDGs TYT) mokymai jaunimui Vilniuje – „DVT dienos”.

27 jaunuoliai iš visos Lietuvos kartu nagrinėjo Darnių vystymosi tikslų (DVT) svarbą ir problematikas, generavo išsikeltų problemų sprendimus ir kūrė projektų planus bei paruošė informatyvius pristatymus.

Projekte dalyvavo ir Agronomijos fakulteto Maisto kokybės ir saugos 3 kurso studentė Svetlana Dulkaitė. Studentė dalinasi įspūdžiais iš vykusio projekto: „Lapkričio 2 -4 d. turėjau galimybę sudalyvauti Erasmus+ projekto „SDGs Tackler Toolkit“ (SDGs TYT) mokymuose jaunimui Vilniuje – „DVT dienos“. Nagrinėjome Darnių vystymosi tikslų (DVT) svarbą ir problematikas, mokėmės apie projektų rašymą, kūrėme projektų planus bei teko ir patiems paruošti informatyvius pristatymus. Šie mokymai buvo ne tik informatyvūs, bet ir įtraukiantys, su įvairiomis diskusijomis, kurios tikrai sužadino mano smalsumą. Turėjau galimybę įsigilinti į naujas sąvokas ir perspektyvas, praplėsdama savo supratimą apie projektų rašymą. Mokymų vadovai buvo puikūs, teikė patarimus ir paramą visos programos metu. Jų patirtis ir entuziazmas padarė mokymosi procesą įdomesnį, o aš jaučiuosi, kad įgytas žinias pritaikysiu ateityje.“

Džiaugiamės vykusiais mokymais, jų dalyviais ir tikimės, kad idėjų pilni ir kūrybingi studentai pritaikys žinias praktikoje!

Skelbiami „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursus VDU dėstytojams bei administracijos darbuotojams ES/EEE bei ne ES/EEE šalyse:

konkursas „Erasmus+” dėstymo vizitams ES/EEE šalyse;
konkursas „Erasmus+” dėstymo ir mokymosi vizitams ne ES/EEE šalyse.

Šiuo metu skelbiami konkursai:

Norinčius dalyvauti konkursuose, kviečiame teikti paraiškas iki gruodžio 1 d.

Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į VDU Tarptautinių ryšių departamentą el. paštu: erasmus@vdu.lt.

Informacija apie „Erasmus+” dėstymo vizitus

Informacija apie „Erasmus+” mokymosi vizitus

VšĮ „Ekoagros“ atstovas atviroje paskaitoje atskleidė, kaip praktikoje sertifikuojamas ir kontroliuojamas ekologinis sektorius

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) veikla be aktyvaus ir nuoseklaus bendradarbiavimo su socialiniais partneriais – agroverslo įmonėmis, viešojo sektoriaus įstaigomis, žemdirbių asociacijomis – šiandien būtų neįsivaizduojama. Šis bendradarbiavimas yra nuoseklus, tęstinis procesas: socialiniai partneriai aktyviai dalyvauja rengiant bei tobulinant studijų programas, organizuojant studentų praktikas, kuriant ir diegiant mokslo inovacijas.

Kokybiškam studijų procesui labai vertingos yra ir socialinių partnerių skaitomos paskaitos, kurių metu teorija susiejama su praktika. VDU ŽŪA Agronomijos fakultete tokio pobūdžio paskaitą apie ekologinių ūkių sertifikavimo Lietuvoje reglamentavimą, procedūras bei kontrolę skaitė VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.

Atvira paskaita studentams vertinga ir informatyvi keliais aspektais

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto studijų programos „Agroekosistemos“ magistrantas Linas Marcinkevičius, dalydamasis VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovo Tomo Demikio atviros paskaitos įspūdžiais, teigia, kad ji buvo vertinga ir informatyvi netgi keliais aspektais – ir kaip būsimam šios srities specialistui, ir kaip potencialiam VšĮ „Ekoagros“ darbuotojui, nes paskaitos metu skambėjo raginimų VDU ŽŪA absolventams jungtis prie įstaigos komandos, ir kaip ekologiškai ūkininkaujančiam ūkininkui. Mat ekologinį augalininkystės ūkį Trakų rajone įsteigė vaikino senelis, vėliau perėmė tėtis, o darbu ir naujausiomis universitete įgytomis žiniomis prie ūkio vystymo aktyviai prisideda ir Linas. Pašnekovo teigimu, ekologinis šeimos ūkis niekada nėra turėjęs problemų VšĮ „Ekoagros“ patikrų metu, tačiau paskaitos metu buvo įdomu išgirsti, kaip šios procedūros vyksta kitose ES šalyse, kokie teisės aktai reglamentuoja vienus ar kitus reikalavimus.

Susitikimų su socialiniais partneriais daugėja, ir jie tikrai labai naudingi

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė pastebi, kad universiteto bendradarbiavimas su VšĮ „Ekoagros“ yra labai svarbi grandis rengiant specialistus ateities agrosektoriui, kuomet turi būti siekiama darnos su gamta, skatinamas tvarus ūkininkavimas, ekologiškų produktų vartojimas, rūpinamasi dirvožemio sveikata bei biologinės įvairovės išsaugojimu.

II pakopos studijų programos „Agroekosistemos“ dėstytoja doc. dr. Rita Pupalienė atkreipia dėmesį, kad iki 2030 m. 25 proc. Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio paskirties žemės turėtų būtų dirbama ekologiškai. Todėl atitinkamai auga ir tarpkryptines studijas baigusių specialistų, įgijusių ekologijos ir agronomijos žinių, poreikis.

„Socialinius partnerius įtraukiame į programų tobulinimo procesą, kviečiame į paskaitas. Šios paskaitos yra naudingos ne tik studentams, bet ir dėstytojams. Dėstytojai, nuolat besirengiantys paskaitoms, be abejo, stebi teisėkūros lauką, teisės aktų pakeitimus, domisi, kaip konkrečius reikalavimus pavyksta įgyvendinti, kokia yra viešoji ūkininkų nuomonė vienu ar kitu klausimu, tačiau visada labai vertinga yra išgirsti specialisto praktiko įžvalgas. Ekologinių ūkių sertifikavimas tarsi ir nėra naujas dalykas, tačiau tai tebekelia įvairių klausimų ir visuomenei, ir programos „Agroekosistemos“ studentams, kurie ateityje privalės išmanyti labai daug. Žinių, kurias suteiktų akademinė aplinka, nebendradarbiaujanti su socialiniais partneriais, tikrai nepakaktų. Susitikimas su specialistu, atsakingu už sertifikavimą, sudaro galimybę paklausti praktinių dalykų, sužinoti, kaip realiai procesas veikia. Studentų ir dėstytojų, netgi nedėstančių su konkrečia tema susijusių dalykų, susitikimų su socialiniais partneriais pastaruoju metu Agronomijos fakultete daugėja, ir jie tikrai labai naudingi“, – teigia doc. dr. R. Pupalienė.

Sertifikavimo tikslas – suteikti suinteresuotosioms šalims pasitikėjimą produktu

VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis paskaitos metu priminė, kad ši įstaiga yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, veikiantis ekologinės gamybos ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų sertifikavimo ir kontrolės srityse. VšĮ „Ekoagros“ veiklos sritys – ekologinės gamybos sertifikavimas Lietuvoje pagal ES ekologinės gamybos reikalavimus, taip pat ekologinės gamybos sertifikavimas pagal JAV žemės ūkio departamento nacionalinę ekologijos programą, žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimas pagal Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisykles, ekologinės gamybos sertifikavimas trečiosiose valstybėse pagal VšĮ „Ekoagros“ ekvivalentiškumo standartą, tikrinimas pagal privačių standartų „Demeter“, „Bioland“ ir kt. reikalavimus.

„Sertifikavimas – tai procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinius augalus. Ekologinės gamybos sertifikavimas prasideda ūkio subjektui pateikus sertifikavimo įstaigai prašymą kontroliuoti ekologinės gamybos vienetą ir ekologinę gamybą ir baigiasi nustojus galioti su sertifikavimo įstaiga pasirašytai ekologinės gamybos kontrolės sutarčiai.

Sertifikavimo tikslas yra suteikti visoms suinteresuotosioms šalims pasitikėjimą, jog produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus. Sertifikavimo vertė yra pasitikėjimo laipsnis ir tikėjimas, kad sertifikavimas atliktas nešališkai ir kompetentingai, akivaizdžiai įrodžius atitiktį nustatytiems reikalavimams“, – kalbėjo T. Demikis.

Kontrolės sistemos sandara ES šalyse skiriasi

Komentuodamas ekologinės gamybos kontrolės sistemą, VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas aiškino, kad šalys, suinteresuotos sertifikavimu, yra sertifikavimo įstaigų klientai, taip pat organizacijų, kurių produktai, procesai ar paslaugos sertifikuotos, klientai, valstybės institucijos, vartotojai bei kiti visuomenės nariai.

„Kontrolės sistemos sandarą nustato ES Oficialios kontrolės reglamentas 2017/625, kuris yra taikomas ir ekologinės gamybos, bei ekologiškų produktų ženklinimo kontrolei. Kiekvienoje Bendrijos šalyje narėje turi būti paskirta kompetentinga institucija, t. y. valstybės narės centrinės valdžios institucija, kuri organizuoja ir prižiūri ekologinės gamybos kontrolę toje šalyje. Lietuvoje tokia institucija yra Žemės ūkio ministerija. Kompetentinga institucija, formuodama kontrolės sistemą, turi pasirinkimą: gali suteikti įgaliojimus kontrolės institucijai – valstybės narės viešajai administracinei organizacijai, skirtai ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo kontrolei atlikti. Lietuvoje tokia kontrolės institucija yra VšĮ „Ekoagros“. Taip pat kompetentinga institucija gali tam tikras oficialios kontrolės užduotis pavesti įgaliotosioms įstaigoms – kontrolės institucijoms, kurios paprastai būna privatūs juridiniai asmenys. Lietuvoje tokiu būdu perduotų užduočių nėra“, – pastebėjo T. Demikis.

Sistema, kai kontrolės funkcijas vykdo viešojo administravimo organizacijos, šiuo metu veikia penkiose ES šalyse – Suomijoje, Estijoje, Lietuvoje, Danijoje ir Nyderlanduose. Sistema, kai kontrolę vykdo ir viešojo administravimo organizacijos, ir privatūs juridiniai asmenys veikia dvejose šalyse – Ispanijoje ir Lenkijoje. Tokia sistema paprastai veikia teritoriniu principu ir gali būti efektyvi didelėse valstybėse. Visose kitose ES šalyse narėse kontrolė pavesta privačioms įgaliotosioms įstaigoms.

VšĮ „Ekoagros“ atstovas taip pat pristatė ES ir nacionalinius teisės aktus, nustatančius sertifikavimo reikalavimus ir kontrolę. Tokių dokumentų pakete – ES reglamentai, taisyklės, žurnalai bei tvarkų aprašai. Demikis išsamiai papasakojo apie ekologinio ūkio sertifikavimo proceso eigą augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose, taip pat apie planines ir neplanines tokių ūkių patikras.

Kiekvienais metais, iš anksto nepranešus, atliekama ne mažiau kaip 10 proc. patikrinimų

„Kontrolė visų pirma apima tikrinimą, ar kiekvienu gamybos, paruošimo ir platinimo etapu veiklos vykdytojai taiko prevencines ir atsargumo priemones ir laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų viso proceso metu atsižvelgiant į riziką, t. y. į tikimybę, kad galima yra neatitiktis nustatytiems reikalavimams. Bet kuriuo atveju visų veiklos vykdytojų ir veiklos vykdytojų grupių, atitiktis tikrinama bent kartą per metus. Taip pat kiekvienais metais, iš anksto nepranešus, atliekama ne mažiau kaip 10 proc. visų su oficialia veiklos vykdytojų arba veiklos vykdytojų grupių kontrole susijusių patikrinimų“, – pasakojo svečias.

VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad visos Bendrijos mastu siekiant išvengti ekologiškumą įrodančių sertifikatų klastojimo atvejų, visų „Ekoagros“ sertifikuotų veiklos vykdytojų, o taip pat ir kitų ES kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sertifikatai yra talpinami vieningoje ES informacinėje sistemoje TRACES NT. Kaip ja naudotis ir patogiai surasti informaciją apie sertifikuotus veiklos vykdytojus, galima peržiūrėjus VšĮ „Ekoagros“ parengtame filmuke YouTube platformoje.

Prie komandos kviečia prisijungti VDU ŽŪA absolventus

Demikis taip pat ragino VDU ŽŪA absolventus pasinaudoti galimybe prisijungti prie VšĮ „Ekoagros“ komandos. Informacija apie darbuotojų poreikį skelbiama įstaigos internetinėje svetainėje, socialiniuose tinkluose ir darbuotojų paieškos svetainėse. Pagrindiniai reikalavimai pretenduojant į tikrintojo ar eksperto pozicijas yra žemės ūkio krypties mokslų aukštasis universitetinis išsilavinimas ir ne trumpesnė kaip vienerių metų darbo patirtis žemės ūkio produktų gamybos srityje.