Agronomijos fakulteto naujienos Archives | Page 28 of 68 | VDU Žemės ūkio akademija

Kraštovaizdžio dizaino studijos – kad ateities vaikai būtų sveiki ir laimingi

Kalbant apie valstybės ateitį pabrėžiama, kad vaikams reikia sudaryti sąlygas augti sveikiems ir lavinti ateities kompetencijas. Fiziškai aktyvūs ir sėkmingi vaikai – stiprios ateities valstybės pagrindas. Daugiau nei pusę dienos ugdymo įstaigose praleidžiantiems mokiniams būtina įrengti kokybiškas lauko aikšteles. Tai svarbu ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichologinei gerovei, socialinių įgūdžių vystymui, kūrybiškumo lavinimui, problemų sprendimo ir analitinių gebėjimų lavinimui. Mažėjantis europiečių fizinis aktyvumas, augantis kūno masės indeksas, vis prastesnė psichinė sveikata jau dabar kelia daug problemų. Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) lektorius Mantas Pilkauskas kartu su kolegomis iš Suomijos organizuoto tarptautinio renginio „Vaiko teisė žaisti ir sportuoti“ metu dalijosi patirtimi ir diskutavo, kaip vaikų fizinio aktyvumo, sveikatos, socialinių gebėjimų ir kūrybingumo kreives nukreipti aukštyn, įrengiant kokybiškas lauko žaidimų aikšteles. Vienas iš svarbių susijusių aspektų – gebančių tokių aikštelių projektus kurti ir įgyvendinti Kraštovaizdžio dizaino specialistų ruošimas.

Fizinis vaikų aktyvumas – ir mokyklų atsakomybė

Suomijos Respublikos ambasadorė Arja Inkeri Makkonen prisimena, kad Suomijoje, kai buvo vaikas, mokyklos žaidimų aikštelėse buvo įvairių sūpynių ir laipiojimo įrenginių. „Aikštelės buvo mėgiamos vaikų ir tikrai gražios. Galbūt tai ne visada įmanoma, bet turime kalbėti apie tai, kad svarbu ne tik gražūs pastatai ir baldai, bet ir gražus kraštovaizdis. Kurdami vaikams palankią ugdymo įstaigų aplinką turime prisiminti, kad vaikams svarbu turėti galimybę pertraukas išnaudoti savo fiziniam lavinimui“, – apie būtinybę vaikų žaidimo aikštelių projektuose atsižvelgti į estetiką ir funkcionalumą kalba Ambasadorė.

I. Makkonen pastebi, kad ir Suomijoje šiuo metu daug diskutuojama, kodėl auga vaikų svoris. „Jie tiesiog mažiau juda. Turime sudaryti galimybes jiems judėti, treniruotis mokyklos erdvėse. Dabar visi žiūri į išmaniuosius telefonus, planšetes, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Šalia viso to turėtų būti ir fizinis aktyvumas. Manau, kad tai yra ir mokyklos atsakomybė. Žinoma, didžiausia atsakomybė turėtų būti tėvams, bet svarbu fiziniam lavinimui išnaudoti ir laiką mokykloje“, – mintimis dalijasi Suomijos Respublikos ambasadorė.

Fizinis aktyvumas – aukštesniems mokymosi rezultatams

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto lektorius, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas ir renginio organizatorius M. Pilkauskas pastebi, kad kasmet artėjant abiturientų egzaminų sesijai, vis dažniau yra kalbama apie mokslo pasiekimus, švietimo reformą Lietuvoje, kokia ji turėtų būti.

„Džiaugiamės, kad keliant klausimus apie ugdymo kokybę, paliečiami ir ugdymo aplinkos klausimai. Lietuvoje renovuojamos mokyklos, statomos naujos, skelbiami naujų idėjų projektų konkursai. Tačiau svarbu, kad dėmesys dabar skiriamas ne tik pastatams, bet ir vaikų fiziniam lavinimui palankiai aplinkai. Tai yra kraštovaizdžio architektūros tema, kuria būtina kuo daugiau kalbėti“, – apie augantį susidomėjimą vaikų fiziniam lavinimui palankia aplinka kalba VDU ŽŪA lektorius ir pastebi, kad ugdymo aplinka, o ypatingai mokyklų lauko aplinka, yra labai svarbi. Pasak M. Pilkausko, nuo fizinio judėjimo ugdymo įstaigose gali priklausyti ne tik vaikų sveikata, bet ir mokslo pasiekimai.

Mokyklų lauko aikštelės – vaikų teisės judėti įgyvendinimui

Suomijos Kraštovaizdžio architektų asociacijos prezidentė Pia Kuusiniemi pasakoja, kad praėjusio amžiaus viduryje Suomijoje žaidimų aikštelės pradėtos vertinti kaip strategiškai svarbūs mokyklų kiemo elementai, net buvo skiriamas didesnis finansavimas projektui įgyvendinti savivaldybė, jei į projektą būdavo įtrauktas žaidimų aikštelės vaikams įrengimas.

Įdomu, kad didžiausią mokyklos kiemų kokybės pokytį lėmė ne vienas svarbus nutarimas. „Pirmiausiai  Visuomenės sveikatos įstatymas, pagal kurį savivaldybės buvo atsakingos už visų piliečių sveikatos gerinimą. Taip pat Mokyklų reforma, kuri buvo pradėta nuo Laplandijos ir baigėsi pietinėje šalies dalyje. Svarbūs ir 1989 metai, kai buvo ratifikuota Vaiko teisių konvencija, kuri šiuo metu yra daugiausiai ratifikuota konvencija pasaulyje. Visa tai susiję su mokyklų kiemais. Pavyzdžiui, kiekvienas vaikas turi teisę ilsėtis, atsipalaiduoti, žaisti ir dalyvauti kultūrinėje bei kūrybinėje veikloje, bet taip pat kalbama apie negalią, taigi ir apie prieinamumą įvairių poreikių turintiems vaikams“, – kalba P. Kuusiniemi.

Idėjų įgyvendinimui reikia erdvės

Pasak kraštovaizdžio architektės iš Suomijos Varpu Mikola, ugdymo įstaigų mokymosi aplinkos planavimo pagrindas – gamtos poveikis sveikatai ir gerovei, judėjimą skatinanti aplinka, taip pat ir lauko aplinka, kaip pedagoginės veiklos vieta.

„Norint visa tai pasiekti reikia skirti nemažai erdvės. Manoma, kad kiekvienos mokyklos teritorija turėtų užimti pusantro hektaro ir po 20 kvadratinių metrų kiekvienam vaikui. Ir tai yra kažkas, ką būtų labai gerai turėti. Bet, kaip žinome, Suomijoje taip pat labai sunku pasiekti šį minimalų tikslą“, – apie ribotas mokykloms miestuose skiriamas erdves kalba V. Mikola.

Medžiai – svarbi vaikų aikštelių dalis

Kalbėdama apie ugdymo įstaigų lauko žaidimų aikštelėse, V. Mikola akcentuoja medžių svarbą. „Jei pirmiausia pažvelgtume į naudą pedagogine prasme, medžiai sukuria gražias vietas žaidimams ir suteikia galimybę stebėti gamtą. Jie gamtinių medžiagų šaltinis, pavyzdžiui, lapų, žiedų, sėklų, šakelių. Be to, medžių apsuptyje vaikai lengviau atsipalaiduoja ir nurimsta“, – pasakoja kraštovaizdžio architektė ir atkreipia dėmesį į mikrobiomo klausimą, visos gerosios bakterijos gali būti gautos iš gamtos, daug gerųjų bakterijų teikia medžiai.

Medžiai taip pat yra buveinės vabzdžiams, paukščiams ir kitiems gyvūnams. „Jie gamina deguonį, mažina vėjo poveikį, sukuria gerą mikroklimatą, gamina maistą, didina biologinę įvairovę, gerina vandens įsisavinimą dirvožemyje. Taigi, medžiai suteikia tiek daug gerų dalykų, kad jei mes pasodinsime medžių, tai jau bus didelis laimėjimas“, – kalba V. Mikola.

Ekspertė pastebi, kad keičiantis klimatui jau patys vaikai akcentuoja pavėsio, šešėlio svarbą. „Galbūt galima pastatyti dalį įrangos po stogu, kad gautumėte šešėlį, bet žmonėms daug malonesnė aplinka su medžiais, jų natūraliai teikiamu pavėsiu ir maloniu estetiniu vaizdu. Be to, visa augmenija yra įvairių skatinančių tyrinėti medžiagų šaltinis, suteikiantis daug galimybių ir vaikams, ir pedagogams. Net ir ugdymo įstaigos teritorijoje nupjautas medis gali būti panaudotas kuriant mokyklos kiemo baldus. Kai mediena pūva, ji taip pat siūlo gyvenamąją vietą vabzdžiams ir smulkiems organizmams, kuriuos vaikams įdomu stebėti“, – pastebi kraštovaizdžio architektė.

Išlaikyti balansą tarp funkcionalumo ir saugumo

Projektuojant vaikams skirtas žaidimų aikšteles reikia įvertinti ir naudojamų medžiagų saugumą. „Žinoma, būtų labai svarbu naudoti netoksiškas medžiagas ir stengtis sumažinti vaikų kontaktus su galimai nesaugiomis medžiagomis. Deja, kai kuriuose iš šių vaikų aikštelėse esančių paviršių gali būti kenksmingų cheminių medžiagų ir mes tikrai neturime daug patirties, ką ilgalaikis kontaktas gali sukelti. Jau nekalbant apie mikroplastikus, kurių vėliau bus visur gamtoje. Gaila, bet kol kas daliai šių medžiagų, kurios naudojamos užtikrinti vaikų saugumą, mes neturime alternatyvų“, – pastebi V. Mikola ir išreiškia viltį, kad ateityje bus sukurti tvaresni ir saugesni pakaitalai.

Tikimės, kad bus kuriamos naujos vaikų saugumą užtikrinančios medžiagos ir produktai. „Žinoma, saugiausios yra natūralios medžiagos, pavyzdžiui, neapdorota vietinė mediena ir smėlis. Svarbu naudoti konkrečiam regionui būdingas medžiagas, pavyzdžiui, akmenis. Planuojant aikšteles svarbu įvertinti ir tai, kad jos turi būti tinkamos įvairioms amžiaus ir skirtingoms naudotojų grupėms, kartais tam užtikrinti vien gamtinėmis medžiagomis gali būti sudėtinga“, – pripažįsta architektė.

Gamtoje žaidžiantys vaikai sveikesni

Ekspertė pabrėžia, kad aikštelėse turėtų būti siekiama vaikams palikti arba naujai sukurti kuo daugiau galimybių kontaktuoti su natūralia gamta. „Atliktas ne vienas tyrimas ugdymo įstaigų aikštelėse, kur atvežta velėna ir augmenija, įrengta pakeltų daržininkų lysvių ir panašių dalykų. Tada atlikti aikštelėse žaidusių vaikų odos tyrimai. Lyginant ant vaikų odos rastus mikroorganizmus prieš projekto įgyvendinimą ir po žaidimų, paaiškėjo, kad buvimas gamtoje, net ir dirbtinai sukurtuose mini miškuose turėjo labai teigiamą poveikį“, – kalba V. Mikola ir pastebi, kad vaikams ankstyvame amžiuje susiformavus tinkamą mikrobiomą, mažesnė alergijų ir autoimuninių ligų išryškėjimo tikimybė.

„Kai kalbame apie natūralią aplinką, tai gali būti ir tai, ką siūlo miestas, pavyzdžiui, lapai, sėklos, akmenys, šakelės, žievė, bet kas. Natūralioje aplinkoje yra ypač daug galimybių vaikų visų gebėjimų lavinimui. Įrodyta, kad natūrali aplinka skatina vaikus žaisti, improvizuoti, kurti naujus žaidimus“, – mintimis dalijasi kraštovaizdžio architektė.

Pasak ekspertės, liesdamiesi su visais šiais natūraliais elementais, jie gauna ir mikrobiomo, be to, buvimas natūralioje aplinkoje skatina vaiko vystymąsi, gerą savijautą, tai natūralus būdas vaikams mokytis žaidžiant. „Net ir skaityti galime lauke, miške. Be to, natūralioje aplinkoje vaikai savaime mokosi apie gamtą, augalų vegetaciją, čia galima įtraukti pakeltas lysves, augalininkystę. Nuostabu, kai mokyklose auginamos daržovės, vaikams suteikiama galimybė mokytis apie apdulkintojus, vandenį, atpažinti augalus, sekti jų augimą iki augalų ir dirvos, nuimti derlių, gauti gražaus ir skanaus maisto“, – kalba V. Mikola ir pasidalija idėjomis, kad tai gali būti šiltnamis, arboretumas, mažas daržininkystės plotelis arba visas mokyklos sodas.

Pasak architektės, tai suteiktų atsakomybės jausmą, sąveiką, kolektyvinę veiklą, bene svarbiausius įgūdžius, kurių reikia šiuolaikiniame pasaulyje. „Kontaktas su gamta, kelių pojūčių stimuliavimas, pagalba suprasti gamtos procesus ir medžiagų ciklus, tai natūraliai vykstantis ir todėl labai lengvai įsisavinamas aplinkosauginis švietimas, kurio reikia kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu“, – pastebi V. Mikola.

Ekspertė atkreipia dėmesį ir kitų gamtinių resursų, pavyzdžiui, lietaus panaudojimo galimybes. „Vandenį galima panaudoti lietaus sodams. Labai gaila, kad gana dažnai vanduo iš mokyklos kiemo tiesiog dingsta į kanalizaciją, yra daug jo panaudojimo galimybių. Galimybių suteikia net ir sniegas. Žiemą labai svarbu suteikti vaikas galimybę žaisti su sniegu“, – kalba architektė.

Erdvės savarankiškam tyrinėjimui ir lauko pamokoms

Ugdymo įstaigų aikštelėse svarbu ir pedagogams suteikiamos galimybės perkelti ugdymo procesą iš klasės į lauką. „Žinoma, daug priklauso nuo pedagogų motyvacijos, ar jie norės naudoti kiemą kaip pedagoginę aplinką. Iš pradžių tai gali kelti iššūkių, kaip ir visi pokyčiai. Bet net jei pedagogai nesiryžta perkelti dalies pamokų į lauko aikšteles, vis tiek būtina sukurti lauko klases, o šalia to reiktų sudaryti vaikams sąlygas savarankiškai, be mokytojo nurodymų ir priežiūros saugiai ir patogiai mokytis lauke“, – apie į vaikų poreikius orientuotas aikšteles kalba V. Mikola.

Vaikų tyrinėjimui per pertraukas gali būti naudojamos įvairios medžiagos, augalai ir visa kita, kas įdomu pojūčiams. „Tuo pačiu taip galima pasiekti ir pedagoginius mokymosi aplinkos tikslus, nes įtraukiamas ir žaidimas, kūrybiškumo lavinimas, meno patirtis, aplinkos suvokimas, poilsis ir ramus judėjimas, bendravimas ir komandinis darbas. Tikslas – sudaryti sąlygas visam tam vykti mokyklos ar darželio kieme“, – pastebi kraštovaizdžio architektė.

Siekiama skatinti vaikų fizinį aktyvumą

Pasak architektės P. Kuusiniemi, tyrimai atskleidžia, kad Suomijoje nuolat mažėja gyventojų fizinis aktyvumas, tos pačios tendencijos stebimos visoje Europoje. „Vaikams būtina sudaryti galimybę aktyviai judėti bent po dvi valandas per dieną, į tai gali būti įtraukiama ir lengva mankšta, užtenka, kad pakyla kraujospūdis ir pagreitėja širdies ritmas. Projektuojant aikšteles būtina į tai atsižvelgti, nes dabar dažnai darželyje vaikai tiesiog sėdi smėlio dėžėje. Žinoma, tai naudinga, bet reikia ir aktyvios fizinės veiklos“, – mintimis dalijasi P. Kuusiniemi.

Anot ekspertės, tas pats vyksta ir mokyklose. „Vis dar turime daug vaikų, kurie daugiausia sėdi klasėje. Tada kalbama apie mokyklų kiemus ir jų kokybę. 2012 m. Danijoje buvo atliktas tyrimas apie žaidimų įrenginių kiekį ir padaryta išvada, kad padidinus žaidimų įrenginių skaičių žaidimų aikštelėse gali padidėti vaikų kasdienis fizinis aktyvumas. Įvertinta, kad neaktyviausių vaikų sudominimui ir įtraukimui į aktyvias veiklas užtenka pridėti 10 skirtingų įrenginių“, – pasakoja P. Kuusiniemi ir atkreipia dėmesį, kad atsirenkant įrangą labai svarbu galimų veiklų įvairovė ir pakankamas kiekis.

Kuusiniemi pastebi, kad neužtenka vienos futbolo aikštelės – joje susirinks fiziškai stipriausi ir linkę konkuruoti, likusiems liks tik stebėti. „Puiku, jei bus dvi aikštelės, bet dar geriau trys ar keturios – gal tada norės pažaisti ir fiziškai stipresni, ir silpnesni. Pradedame suprasti, kad vaikams, kaip ir suaugusiems, reikia erdvės ir galimybės pasirinkti“, – kalba V. Mikola ir atkreipia dėmesį, kad kuo įvairesnis mokyklos kiemas, tuo daugiau erdvės skirtingose vietose skirtingiems vaikams. Pasak architektės, vaikai gali nenorėti lipti ant kopėtėlių, bet mėgti šokinėjimą nuo akmens ant akmens, kas taip pat yra labai gera mankšta vaikui.

Kraštovaizdžio dizaino studijos – teorinės žinios ir praktikų įžvalgos

Nors dalis Lietuvos ugdymo įstaigų investuoja į kokybiškas vaikų žaidimų aikšteles, bet didelė dalis mokyklų ir darželių apsiriboja minimaliais pokyčiais. Ekspertėms iš Suomijos dalijantis, kad Skandinavijoje siekiama dešimčiai vaikų įrengti bent vieną supynę, Lietuvoje šis rodiklis dešimtis, o kai kur ir šimtus kartų prastesnis. Europoje jau aktyviai dirbama skatinant vaikų fizinį aktyvumą, galima prognozuoti, kad, stebint vaikų fizinės ir psichinės sveikatos rodiklių kreivės leidimąsi žemyn, ir Lietuvoje šis klausimas taps prioritetiniu.

Kokybiškų vaikų žaidimų įrengimui jau dabar reikia, o ateityje galima prognozuoti, kad reikės dar daugiau aukštos kvalifikacijos kraštovaizdžio dizaino specialistų, turinčių teorinių žinių ir iš srities ekspertų perimtų praktinių įžvalgų. Šios perspektyvios specialybės pagrindus teikia VDU ŽŪA bakalauro studijų programa „Kraštovaizdžio dizainas“. Studijų metu įgytos žinios įgalina puoselėti ir kurti šiuolaikišką bei draugišką aplinką, tame tarpe, ir kokybiškas, į vaikų poreikius orientuotas ugdymo įstaigų žaidimų aikšteles.

Kraštovaizdžio dizaino specialistai racionaliai planuoja, formuoja kraštovaizdį ir erdves, užtikrinant jų kokybę bei grožį, tvarko aplinką, projektuoja želdynus, sodus, įgyvendina aplinkotvarkos ir kraštovaizdžio architektūros projektus taikant pažangias augalų auginimo technologijas, geba valdyti želdininkystės verslą atliepiant globalius atsakingo elgesio ir darnos su gamta siekius. Kraštovaizdžio dizainas apima natūralios ir sukurtos aplinkos analizę, planavimą, projektavimą ir įgyvendinimą, tai, kas šiandien tampa vis labiau aktualu.

Baigę šią studijų programą absolventai dirba želdynų projektavimo ir įrengimo įmonėse, vadovauja želdynų tvarkymui miestų ir rajonų savivaldybėse. Taip pat gali tapti kraštovaizdžio vertinimo ir tvarkymo specialistais nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, architektų ir planuotojų įmonėse, botanikos soduose, Aplinkos ministerijos padaliniuose. Jie gali kūrybiškai organizuoti savo verslą želdininkystės, aplinkotvarkos ir kitose srityse. Todėl šie specialistai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant mūsų visų tvarią ateitį.

Kvietimas atlikti stažuotę Vokietijoje

Deutsche Bundesstiftung Umwelt (DUB) organizuoja akademines ir profesines stažuotes Vokietijoje ir kviečia pasinaudoti galimybėmis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenę. Birželio 5 d. 18 val. vyks nuotolinis susitikimas, kurio metu bus išsamiai pristatoma ši stipendijų programa. Detalią informaciją rasite čia.

LAUŽOME STEREOTIPUS! VDU ŽŪA studentas Arnas: studijų metu suvokėme, kokią milžinišką įtaką žemės ūkio specialistai turi pasaulio ateičiai

Ar VDU ŽŪA studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – yra stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, jog VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalinasi patirtimi, kuri galbūt padėsi apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Arnas Šadbaras, VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos „Agronomija“ 2 kurso studentas teigia, kad ne tik sunkaus darbo ir užsispyrimo dėka yra čia, tačiau nieko nebūtų, jeigu nejaustų tokio didelio pašaukimo gamtai. Siekti savo tikslų ir išsilavinimo paskatino ne tik darbas smulkiame pienininkystės ūkyje, bet ir VDU ŽŪA teikiamos galimybės. Arnas pasidalino, kas lėmė jo pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje ir kokios jo mintys dabar – esant studentui.

–  Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Nuo mažens augau ūkiškoje aplinkoje. Tėvai, seneliai ir daugelis kitų giminaičių vienaip ar kitaip užsiėmė žemės ūkiu. Vaikystei bėgant vis labiau ir labiau įsitraukdavau i žemės ūkio darbus. Ilgainiui gaidžių giedojimas, karvių bliovimas bei traktorių burzgimas tapo muzika mano ausims. Greitai supratau, jog čia mano širdis, jog gamta ir žemė yra mano pašaukimas. Visą tai suvokiau gan anksti, todėl mokyklos metai praėjo ramiai – žinojau, kad noriu dirbti žemės ūkyje, turiu stengtis ir siekti geriausių rezultatų. Anksti pradėjau domėtis studijų galimybėmis ir nesunkiai nusprendžiau, jog noriu būti agronomu ir mokytis VDU Žemės ūkio akademijoje. Kiekvieną kartą lankydamasis žemės ūkio parodose Akademijoje svajodavau ir nesulaukdavau, kada vaikščiosiu šio universiteto koridoriais. Sunkaus darbo ir užsispyrimo dėka, ši svajonė išsipildė.

–  Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

–  Apie ŽŪA siūlomas Agronomijos studijas sužinojau besidomėdamas apie žemės ūkio mokslų studijų galimybes Lietuvoje.

–  Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– VDU Žemės ūkio akademija yra vienintelė aukštoji mokykla, savo studijų programų tinklelyje turinti tiek daug įdomių, laiko patikrintų studijų programų, susijusių su žemės ūkiu. ŽŪA – tai Lietuvos žemės ūkio mokslo bei inovacijų centras. Žinodamas, jog noriu studijuoti žemės ūkio mokslus, net negalvojau apie jokius kitus variantus. Buvau ir esu įsitikinęs, jog norint būti kompetentingu šios srities specialistu, studijos VDU Žemės ūkio akademijoje yra pats geriausias pasirinkimas.

–  Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Taip, tai buvo mano pasirinkimas numeris vienas.

–  Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

–  Visuomenėje yra sena, nusistovėjusi nuomonė, kad darbas žemės ūkio sektoriuje yra žemo lygio, nereikalaujantis daug intelekto ar kitų sugebėjimų. Dalis žmonių mano, kad ūkininkavimas skirtas neišsilavinusiems, daug nesiekiantiems kaimo žmonėms, o pats darbas nesudėtingas, jį gali dirbti kiekvienas.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiam ir aplinkiniams?

– Minėtas stereotipinis mąstymas, negana to, kad yra neteisingas, visiškai ignoruoja faktą, jog žemės ūkio sektorius yra viena pažangiausių inovacijų sričių pasaulyje. Technologinė pažanga žemės ūkyje, ypač automatizacijos ir robotizacijos srityse, ženkliai lenkia kitus gavybos, gamybos, perdirbimo bei paslaugų sektorius. Agrosektorius yra sudėtinga sritis, kuri reikalauja aukšto lygio specialistų, išmanančių kiekvieną iš begalės žemės ūkį įtakojančių aspektų. Žemdirbiai bei žemės ūkio specialistai yra svarbiausi pasaulio darbuotojai. Pasaulio banko duomenimis 56 % pasaulio gyventojų gyvena miestuose, toks urbanizacijos spartumas buvo galimas būtent dėl per pastaruosius šimtą metų padarytų inovacijų žemės ūkyje. Technologinė pažanga ūkininkavime tiesiogiai įtakoja viso pasaulio pažangą, todėl išvada tokia, jog darbas žemės ūkyje nėra „žemo lygio“, anaiptol, tai viena iš prestižiškiausių, daug žinių, sumanumo bei kompetencijų reikalaujančių sričių.

–  Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Labiausiai nustebino agronomijos svarba pasaulio ateities kontekste. Studijų metu nuolat primenama, kokia svarbi mūsų profesija ir kokia našta gali kristi ant mūsų pečių netolimoje ateityje, mūsų planetai bei klimatui besikeičiant. Nuolat girdime, koks svarbus mūsų vaidmuo norint išvengti galimos ekologinės katastrofos dėl sparčiai besikeičiančio klimato ir didėjančios taršos. Ši žinutė tarsi suteikia pareigos jausmą, kad studijuojame ne vien dėl individualių norų bei poreikių, bet ir tam, kad prisidėtume prie pasaulio išsaugojimo. Studijų metu suvokėme, kokią milžinišką įtaką žemės ūkis bei žemės ūkio specialistai turi pasaulio ateičiai. Ateities agronomo užduotis nebebus padidinti derlių bei pelną, mūsų darbas bus tausoti planetą.

–  Ar šiuo metu dirbi? Jeigu taip, ar dirbi pagal studijuojamą sritį?

– Esu įregistravęs nuosavą, smulkų pienininkystės ūkį, todėl laisvu nuo studijų metų darbuojuosi ten. Su tėvų pagalba galiu subalansuoti studijas ir tai, ką mėgstu labiausiai – darbą ūkyje. Kartu su tėvais bei močiute laikome apie 30 mėsinių bei pieninių galvijų ir dirbame apie pusšimtyje hektarų plote. Nors studijas ir darbus suderintidaugiau ar mažiau pasiseka, sėjos, kūlimo bei šienapjūtės laikotarpiais tenka paplušėti iki sutemų. Vos per dvejus studijų metus įgytas žinias po truputį pritaikau šeimos ūkyje, pastebiu gerus rezultatus.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi VDU Žemės ūkio akademija?

Bendruomeniškumas – VDU Žemės ūkio akademijoje santykiai tarp visų universiteto grandų – dėstytojų, studentų bei kitų bendruomenės narių yra išskirtinai draugiški bei vieningi. Prireikus pagalbos visada bus padedama, prireikus patarimo visada bus patariama, kiekvienas studentas, dėstytojas, mokslininkas ir kiekvienas darbuotojas yra motyvuojamas ir palaikomas, kiekvienam padedama ugdyti save kaip asmenybę, siekiant savo norų ir svajonių.

Laisvalaikis – VDU Žemės ūkio akademija suteikia galimybes studentams lankyti įvairius meno, sporto, muzikos būrelius, kitus užsiėmimus. Studentai gali apsilankyti VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre, parkuose, soduose, VDU ŽŪA mokomajame ūkyje bei Bandymų stotyje, universitetą supa daug įvairių gamtos ir kultūros objektų, tokių kaip Kauno tvirtovė. Žemės ūkio akademijoje galimybės smagiai praleisti laiką yra neribotos.

Individualumas – Žemės ūkio akademija sukuria puikia aplinką būti savimi, čia paliekama vietos individualumui, asmeniniams poreikiams bei pomėgiams. Atsižvelgiama į kiekvieno studento gebėjimus, poreikius bei norus akademinio proceso metu. Suteikiamos išskirtinės galimybės asmeniniam tobulėjimui ir savišvietai.

– Kokius tris išskirtinumus/privalumus įvardintum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą?

  • Agronomija yra viena iš svarbiausių specialybių pasaulyje, todėl šio dalyko studijos suteikia sunkiai paaiškinamą atsakomybės bei pareigos jausmą, jaučiama atsakomybė už tvarią ir ekologišką pasaulio ateitį.
  • Universitete nuolatos vyksta suvažiavimai, seminarai, kurių metu skaitomi pranešimai, galima papildomai plėsti savo žinias, išgirsti dalykų, kurių galbūt neišgirsi paskaitų metu ir pritaikyti tas naujas žinias moksle ir darbe.
  • Negalima pamiršti ir fakto, jog agronomijos specialistai yra labai paklausūs, pabaigus studijas retai iškyla bėdų ieškant darbo vietos ar konkurencingo atlyginimo.

– Ką palinkėtum studentui, kuris dvejoja ką rinktis studijuoti?

– Didžiausia klaida, kokią gali padaryti būsimas studentas siekdamas profesijos – tai vaikytis pelno, o ne pašaukimo. Pelnas ir pinigai nėra gero gyvenimo rodiklis. Gero gyvenimo rodiklis yra laimė, o laimė gaunama dirbant darbą, kurį dirbi su džiaugsmu ir šypsena. Profesijos rinkimasis yra vienas iš nedaugelio atvejų, kada širdis yra teisesnė už protą. Rinkdamiesi ką studijuoti, mąstykite širdimi.

Arnas mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su juo Facebook ar Instagram.

Žemės ūkio studijas pasirinkę jaunuoliai stipendijas gaus visą studijų laikotarpį

Jau nuo naujų mokslo metų tikslinės skatinamosios stipendijos studijuojantiems žemės ūkio krypties programas bus mokamos visą studijų laikotarpį, o ne tik pirmaisiais studijų metais, kaip yra dabar.

Studijuojantys aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose studijų programas, susijusias su žemės ūkio ir maisto ūkio sektoriais, turės galimybę tikslines skatinamąsias stipendijas gauti 3–6 metus, tiek, kiek trunka studijos (šešerius metus trunka veterinarinės medicinos programos studijos).

→ Šios Žemės ūkio ministerijos skiriamos stipendijos dydis pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, paskutiniaisiais – 250 Eur per mėnesį.

Stipendijos bus skiriamos 2023 m. priėmime pasirinkusiems bakalauro studijų programas Agronomija (7 studentams), Maisto kokybė ir sauga (3 studentams), Tvarioji inžinerija (4 studentams), Žemės ūkio mechanikos inžinerija (4 studentams), Vandens ir žemės inžinerija (Akvakultūros inžinerijos, Hidrotechnikos, Žemėtvarkos specializacijos – 4 studentams).

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymas „Dėl studijų programų, susijusių su veikla žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriuose, preliminaraus tikslinių skatinamųjų stipendijų dydžio ir jų skaičiaus, tikslinių skatinamųjų stipendijų paskirstymo pagal studijų programas ir aukštąsias mokyklas sąrašo patvirtinimo“ yra čia.

Studijų programų, susijusių su veikla žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriuose, preliminarus tikslinių skatinamųjų stipendijų dydžio ir jų skaičiaus, tikslinių skatinamųjų stipendijų paskirstymo pagal studijų programas ir aukštąsias mokyklas sąrašas yra čia.

ŽŪM informacija

Darbas ar studijos? Su VDU ŽŪA ištęstinėmis studijomis derink abu

Žinant spartų gyvenimo tempą ir poreikį derinti kelias veiklas vienu metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), atliepdama norinčių veikti ir tobulėti poreikius, siūlo ištęstines studijas. Ištęstine studijų forma vykdomos 4 bakalauro studijų programos ir 12 magistrantūros studijų programų. Ištęstinės studijos vykdomos nuotoliniu arba mišriu nuotoliniu būdu. Tai unikali galimybė studijuoti iš bet kurio pasaulio krašto, derinti darbą, studijas ir/ar kitas veiklas.

Klausiate – darbas AR studijos? Atsakome – darbas IR studijos!

BAKALAURO STUDIJOS. Siekiantiems kokybiško universitetinio išsilavinimo

Nuolatinių studijų trukmė 3,5-4 m., ištęstinių studijų trukmė 5-6 m. Priėmimas į studijas vyksta per LAMA BPO sistemą nuo birželio 1 d. Studijos vyksta sesijomis. Studijų programos:

*Ištęstinės studijos

**Nuolatinės arba ištęstinės studijos

MAGISTRANTŪROS STUDIJOS. Ieškantiems daugiau galimybių

Nuolatinių studijų trukmė 2 m., ištęstinių studijų trukmė 3 m. Priėmimas į studijas vyksta per epasirasymas.vdu.lt sistemą nuo birželio 1 d. Studijos vyksta mišriu nuotoliniu arba nuotoliniu savaitgaliniu būdu. Studijų programos:

*Ištęstinės studijos

**Ištęstinės – nuotolinės savaitgalinės studijos

Daugiau informacijos apie studijas ir priėmimą:
Dr. Rasa Čingienė
Studijų administravimo koordinatorė
Rasa.cingiene@vdu.lt
+370 682 22874

LAUŽOME STEREOTIPUS! VDU ŽŪA studentė Kesmina: žemės ūkis yra pelningas ir perspektyvus ateities darbas, kuriam reikia jaunų žmonių

Ar VDU ŽŪA studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – yra stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, jog VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalinasi patirtimi, kuri galbūt padėsi apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Kesmina Arlauskaitė, VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos „Agronomija“ 3 kurso studentė, tikina, kad visa širdimi žinojo – jos vieta būtent agrosektoriuje. Siekti savo tikslų ir išsilavinimo paskatino ne tik gyvenimas kaime, įgautos patirtys, išklausytos ūkininkų bei jų darbuotojų istorijos, bet ir VDU ŽŪA teikiamos galimybės. Kesmina pasidalino, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje ir kokios jos mintys dabar – esant studentei.

–  Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Žemės ūkis visada buvo arti manęs, gimiau ir augau kaime, o laikui bėgant agrosektorius tapo vis artimesnė bei įdomesnė sritis. Mokantis vidurinėje mokykloje agronomija ne visada buvo mano pirmas pasirinkimas, nes vyravo stereotipas, kad ūkių mažėja, taigi agronomų taip pat nebereikės. Taigi tam, kad pasirinkčiau teisingą kelią, mėgau save išbandyti tose srityse, kuriose svarsčiau studijuoti. Tuo metu pirmoje ir antroje vietoje buvo medicinos arba biomedicinos diagnostikos studijos, taigi prisijungiau prie neformalaus švietimo programos jaunųjų slaugytojų būrelio, kuris vykdavo Kėdainių ligoninėje. Mūsų mokytoja buvo chirurginio skyriaus vyriausioji slaugytoja, ji mus supažindino tiek su slaugytojų, chirurgų, tiek su kitų medicinos darbuotojų darbu, tad teko praktiškai išbandyti save šioje srityje. Taip pat išbandžiau save ir žemės ūkyje – vasarai įsidarbinusi į grūdų priėmimo aikštelės laboratoriją susidūriau su ūkininkais, ūkių darbuotojais, teko girdėti įvairių jų pasakojamų istorijų apie darbą ūkio veikloje. Tuometinėje veikloje mane sudomino darbo pobūdis – buvo įdomu atlikti įvairius tyrimus nustatant grūdų kokybę. Kuomet išbandžiau save šioje srityje, supratau, kad žemės ūkis yra perspektyvus bei pelningas ateities darbas, kuriam reikia jaunų žmonių, o visi anksčiau girdėti stereotipai buvo sulaužyti į šimtus dalelių. Kuomet atėjo laikas pasirinkti, visa širdimi jau žinojau, kad mano vieta yra žemės ūkyje, taigi Agronomijos studijos buvo mano tvirtas pirmasis pasirinkimas.

–  Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

–  Mokykloje dažnai siūlydavo išvykas į aukštąsias mokyklas, ne išimtis buvo ir VDU žemės ūkio akademija, kurioje lankiausi ne kartą, o ši vieta visada atrodė kaip filmuose rodomi studentų miesteliai ir universitetai.

–  Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Kadangi VDU ŽUA vienintelė Lietuvoje siūlo Agronomijos studijas, nebuvo abejonių kur studijuosiu. Šis žinojimas ir pasirinkimas iš tiesų palengvino gyvenimą, nes nereikėjo svarstyti kur geriau studijuoti, ką geriau rinktis ir panašiai. Dabar visu 100 procentų esu laiminga, kad studijuoju būtent čia, VDU žemės ūkio akademijoje.

–  Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip!

–  Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

–  Pirmasis, kad ūkių mažėja, o stambiems ūkiams daug agronomų nereikės. Antrasis, kad agronomai dažniausia būna ūkininkų vaikai. Trečiasis, kad žemės ūkyje yra tik juodas, sunkus ir neįdomus darbas. Ketvirtasis, kad žemės ūkis negali būti modernus. Ir penktasis, kad ūkininkai savanaudiškai tik teršia, naikina augmenija ir alina žemę.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai/pačiam ir aplinkiniams?

– Man pačiai visi stereotipai buvo paneigti. Tačiau daugelis žmonių vis dar tiki senuoju agrosektoriaus įvaizdžiu ir leidžia vešėti tiems stereotipams, kurie tikrai turėtų būti paneigti.  Savo ruožtu tikrai norėčiau prisidėti prie šių stereotipų paneigimo.

–  Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

–  Labiausiai nustebino universiteto bendruomenė – kursiokai, dėstytojai, fakulteto dekanė ir kiti mokslo darbuotojai. Čia visi paprasti ir nuoširdūs, draugiški ir neveidmainiški. Visada nuoširdžiai paklausia kaip sekasi, geranoriškai padeda, pataria bei supranta. Mane tai iš tiesų nustebimo, kadangi vidurinėje mokykloje yra tekę susidurti su visokiais žmonėmis, o universitete galiu jaustis laisvai bei visiškai pasitikėti savimi ir aplinkiniais žmonėmis.

–  Ar šiuo metu dirbi? Jeigu taip, ar dirbi pagal studijuojamą sritį?

–  Aktyviai dalyvauju savo draugo ūkio veikloje, kur susiduriu su realiomis situacijomis ir galiu pritaikyti Agronomijos studijose įgytas žinias praktikoje. Taip pat už savaitės pradėsiu vasaros praktiką vienoje didžiausių „Agrokoncerno grupės“ žemės ūkio bendrovių Radviliškio rajone. Be veiklos agrosektoriuje, laisvu laiku dirbu kaip fotografė – fotografuoju įvairias šventes: vestuves, krikštynas, gimtadienius ir pan.

–  Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi VDU Žemės ūkio akademija?

–  Moderni, draugiška, perspektyvi vieta studijuoti.

– Kokius tris išskirtinumus/privalumus įvardintum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą?

– Agronomija – perspektyvus ir pelningas ateities darbas. Studijuodamas Agronomiją gali gauti vertingų žinių ir patarimų ateičiai iš ilgametę patirtį turinčių dėstytojų. Dar vienas privalumas – galimybė pretenduoti į įmonių teikiamas vardines stipendijas.

–  Ko palinkėtum studentui, kuris dvejoja ką rinktis studijuoti?

– Nebijoti išbandyti savęs realioje praktikoje, tai tikrai padės apsispręsti dėl savo ateities.

Kesmina mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Esant galimybei galėtų ir susitikti parodyti bei šiek tiek supažindinti su Agronomijos studijomis bei ateities darbu! Drąsiai susisiek su Kesmina Facebook.

Balstogės technologijų universiteto doc. dr. Agatos Jablonska-Trypuc paskaita

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakultetas balandžio 27 dieną 11.15 – 12.45 val. 402 aud. kviečia į Balstogės technologijų universiteto doc. dr. Agatos Jablonska-Trypuc paskaitą „Contamination of food by pesticides as oxidative stress inducer and EDC compounds”.

Data: balandžio 27 d.
Laikas: 11.15-12.45 val.
Vieta: VDU ŽŪA Centrinių rūmų 402 aud.(Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Siekiant tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu – svarbūs agroekosistemų specalistai

Agroekologija, ekologinė ir darnioji žemdirbystė svarbios sritys, padedančios racionaliai naudoti turimus išteklius, saugoti aplinką, užtikrinti maisto saugumą, pagerinti žemės ūkio produktyvumą ir pelningumą. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ruošia šias sritis išmanančius kvalifikuotus agroekosistemų specialistus, nes, kaip pastebi Europos Parlamento narys profesorius dr. Liudas Mažylis, šių dienų geopolitiniame kontekste, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso keliamus tikslus, į tvarumą vedantys pokyčiai daugelyje ekonomikos sektorių, o ypač žemės ūkyje, yra neišvengiami.

Europa siekia tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu

Europos Parlamento narys prof. dr. L. Mažylis pasakoja, kad tikslas labai konkretus – iki 2050 metų siekiama tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, o iki to laukia ilgas kelias. „Aktuali teisėkūra, konkretūs teisės aktai yra įvairiose fazėse, dalis teisės aktų dar tik ruošiama, svarstoma, dalis dar tik suderėta. Neturėtų stebinti, kad siekiant tokio tikslo reikės didelių pokyčių ir naujovių, technologijų ir inovacijų, kurių mes savo rinkose dar neturime. Turime diskutuoti, kokiomis priemonėmis mes galime pasiekti ambicingų tikslų. Svarbu, kad nebekyla klausimų, kodėl mums to reikia. Dabartinė situacija rodo, kad turime didinti išteklių naudojimo efektyvumą. Švarios žiedinės ekonomikos kūrimą, stabdyti klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą, mažinti taršą”, – apie laukiančius iššūkius kalba profesorius.

Anot prof. dr. L. Mažylio, siekiama, kad 2050 metais grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui, ko neįmanoma pasiekti be laipsniško ekonomikos augimo ir išteklių naudojimo atsiejimo. „Prieš kelis metus, kaip viena iš strategijų, sutarta dėl Europos klimato teisės akto, jame apibrėžti teisiškai privalomi tikslai, o kas dar svarbiau – tarpinis tikslas chronologine prasme – iki 2030 metų ES siekiama grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 procentais, lyginant su 2020 metų lygiu“, – pasakoja Europos Parlamento narys.

Tikslas – per pusę sumažinti maistinių medžiagų nuostolius ir pesticidų naudojimą

Prof. dr. L. Mažylis pastebi, kad bus reikalingi pokyčiai ir pasiekimai daugelyje ekonomikos sektorių ir institucijų – turės keistis gyventojų, vartotojų, gamintojų, rinkos veikėjų įpročiai, čia prisideda ir geopolitinis kontekstas, pirmiausiai dėl energinių išteklių krizės, neprognozuojamos infliacijos. „Nuo lauko iki stalo strategijai įgyvendinti skirti pasiūlymai jau ir viduje sulaukia gana aiškių diskusijų. Pirmas punktas – iki 2030 metų turėtume per pusę sumažinti pavojingesnių pesticidų naudojimą. Taip pat bent per pusę sumažinti maistinių medžiagų nuostolius, kad nemažėtų dirvožemio derlingumas. Dėl to iki 2030 metų trąšų naudojimas turėtų sumažėtų bent 20 procentų. Turėtume iki kitų metų sumažinti ir ūkių gyvuliams ir akvakultūroms skirtų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir pasiekti, kad net žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui“, – įžvalgomis dalijasi profesorius.

Europos parlamento narys atkreipia dėmesį, kad 2030 metai jau visai arti, o cheminių pesticidų sumažinimas pareikalaus itin didelių pastangų. „Siekiama, kad ūkininkams ir kitiems maisto grandinės dalyviams už tokias pastangas būtų atlyginama, o sukurta sistema turėtų motyvacinį pradą. Aš pats visuose kontekstuose pasisakau, kad versti žmones ir verslą keistis turime duoti suprantamas paskatas, atitinkamai investuoti į tas inovacijas. Valstybės narės turės įgyvendinti ir turės pasiekti, kad būtų ir pakankamai įperkamo maisto, o gamintojai turėtų atitinkamas pajamas“, – apie pokyčių skatinimo priemones kalba politikas ir pastebi, kad tuo pačiu reikia užtikrinti ES žemės ūkio konkurencingumo išlaikymą.

Biologinės įvairovės išsaugojimui – ekologinė žemdirbystė

Profesorius pasakoja, kad kita svarbi strategija orientuota į biologinės įvairovės išsaugojimą, tai svarbi ES žaliojo kurso dalis. Pasak jo, niekam nekyla klausimų dėl ES žaliojo kurso reikalingumo, taip pat sutariama ir dėl šios strategijos aktualumo.

„Pasauliniu lygiu milijonui rūšių gresia išnykimas, o ES tik 16 procentų natūralių buveinių ir tik 23 procentai saugomų rūšių gali būti pripažintos, kaip pakankamai geros būklės. Nuo gamtos priklauso 40 trilijonų eurų pasaulinio Bendras vidaus produktas. Siekiant išsaugoti biologinę įvairovę reikia judėti sparčiau, ji nyksta ir to negalima nuvertinti. Ją išsaugojant galima padėti užtikrinti ir žemės ūkio našumą. Be siekio išplėsti saugomų teritorijų iki 30 procentų dar biologinės įvairovės strategijoje kalbama ir apie pesticidus, jų sumažinimą, platesnio masto ekologinę žemdirbystę“, – apie planuojamas priemones kalba prof. dr. L. Mažylis.

Agroekosistemų specialistai – tvaresnės ateities kūrėjai

Profesorius pastebi, kad visos 27 valstybės turi ieškoti resursų, planuoti ir siekti išdėstytų tikslų įgyvendinimo. Siekiant įgyvendinti agrosektoriaus laukiančius pokyčius Europoje reikės dar daugiau kvalifikuotų agroekosistemų specialistų, turinčių gilių teorinių agroekologijos, ekologinės ir darniosios žemdirbystės srities žinių, gebančių vertinti ir formuoti sąlygas, darančias įtaką žemės ūkio augalų vystymuisi ir produktyvumui, formuoti racionalias intensyviosios, tausojančiosios ir ekologinės žemdirbystės sistemų technologijas, vertinti agroekologiniu požiūriu ūkininkavimo poveikį aplinkai ir agroklimatinių veiksnių įtaką agroekosistemoms. Šias kompetencijas apima VDU ŽŪA magistrantūros studijų programa „Agroekosistemos“.

Studijų programos „Agroekosistemos“ absolventai gali dirbti agrarinio mokslo ir mokymo, kokybės kontrolės įstaigose, žemės ūkio verslo įmonėse, ekologinio maisto žaliavų gamybos ir vadybos bei ekologinio žemės ūkio sertifikavimo sistemose, konsultavimo ir ekspertizės tarnybose, natūralių išteklių valdymo bei agroaplinkosaugos srityse, su jomis susijusiose institucijose bei organizacijose. Studijas galima tęsti agronomijos bei kitose artimose gyvybės mokslų krypčių grupės doktorantūros studijų programose.

Moksleiviams – VDU Studijų festivalis

Gegužės 12 d., penktadienį, 11 val. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, bet ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.

Festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusius mokytojus kviesime į seminarus.

Kviečiame susipažinti su VDU Studijų festivalio veiklomis:

Festivalis vyks Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Festivalis vyks lauke, tad rekomenduojame dėvėti patogią aprangą ir avalynę.

Renginyje planuojančius dalyvauti moksleivius ar moksleivių grupes prašome užsiregistruoti. REGISTRACIJA

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Maisto kokybė ir sauga – Lietuvoje ir pasaulyje augantis veiklos laukas jauniems specialistams

Su trečiakurse Igne Petraityte šiandien susikeisti vietomis veikiausiai  norėtųsi ne vienam prie kursinio darbo rašymo palinkusiam studentui, laisvalaikiu mėgstančiam paeksperimentuoti virtuvėje. Mat Ignės ir kursinis, ir būsimas diplominis darbas ir yra kulinariniai eksperimentai. Tiesa, mergina  šiuos eksperimentus atlieka ne namų virtuvėje, o moderniausia įranga aprūpintose laboratorijose Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA). Pati Ignė tvirtina, kad šioje aukštojoje mokykloje pasirinkdama gilintis į Maisto kokybės ir saugos studijų dalykus ji pataikė į dešimtuką, nes kokybiško, funkcinio, sveikatai palankaus maisto poreikis Lietuvoje ir visame pasaulyje auga ir augs, todėl šios srities profesionalams atsiveria vis daugiau galimybių.

Studijų procesas pasitelkiant elektroninę nosį

VDU ŽŪA Agronomijos fakultete I. Pertaitytė ne tik pati trečius metus studijuoja programoje Maisto kokybė ir sauga, bet yra ir šios programos ambasadorė šalies bendrojo lavinimo mokyklose. Iš Panevėžio kilusi mergina teigia dar paauglystėje apsisprendusi pasirinkti su maistu susijusias studijas. Ir kai į mokyklą atvykę VDU Žemės ūkio akademijos atstovai papasakojo apie iki tol negirdėtus Maisto kokybės ir saugos dalykus, mergina nusprendė, jog būtent tai ir bus jos kelias. Šiuo metu Ignė stengiasi išnaudoti visas progas aplinkiniams papasakoti apie savo studijų aktualumą ir įdomybes bei  vadovauja moksleivių kūrybinėms dirbtuvėms, t. y. drauge su į VDU ŽŪA atvykstančių moksleivių grupėmis kuria produktus, praturtintus žmogaus organizmui naudingais natūraliais priedais, pavyzdžiui, erškėtuogių ar gauromečio lapų milteliais, o vėliau tiria šių produktų cheminę sudėtį.

„Elektroninė nosis, padedanti nustatyti konkretaus gaminio skonines ir juslines ypatybes, – tik maža dalis mūsų turimos laboratorinės įrangos. Studijų procese man labiausiai ir patinka tai, kad didžiąją dalį laiko praleidžiame laboratorijose atlikdami eksperimentus. Stengiamės sukurti tokius produktus, kokių iki šiol dar nebuvo. Inovatyvūs produktai turi būti vitaminų ir mineralų šaltinis žmogaus organizmui, pasižymėti geromis skoninėmis savybėmis bei būti patrauklios išvaizdos ir priimtinos tekstūros“, – laboratorinių darbų tikslus komentuoja pašnekovė.

Kadangi Ignės dėstytojai yra ir mokslininkai, taip pat kuriantys bei tiriantys inovatyvų maistą, studentai turi galimybę stebėti šią veiklą bei joje dalyvauti. „Pavyzdžiui, matėme, kaip VDU ŽŪA laboratorijoje buvo kuriami jau spėję pelnyti apdovanojimų vitaminais ir mineralais praturtinti šaltyje džiovinti jogurto kąsneliai, ypač patogūs vartoti vaikams ar ilgų distancijų bėgikams. Taip pat dalyvavome atliekant Lietuvoje pirmuosius bulvių su raudonu ir violetiniu minkštimu tyrimus, po kurių paaiškėjo, kad šiose bulvėse esančios medžiagos gali padėti kovoje su skrandžio vėžiu“, – apie fakultete vykdomus mokslo tyrimus su užsidegimu pasakoja studentė.

Pati Ignė savo kursiniam darbui kūrė lengvai tepamos konsistencijos medų, praturtintą juodaisiais česnakais ir džiovintų juodųjų serbentų milteliais.

„Juodos spalvos česnakai – tai fermentuoti česnakai, kelis mėnesius išlaikyti specialioje kameroje 60-90°C temperatūroje ir tam tikroje drėgmėje. Fermentacijos metu česnako antioksidacinės, antimikrobinės ir imunomoduliacinės savybės sustiprėja net kelis kartus. O šiuo metu kaip tik kalbame apie produktų biologinę vertę ir norime, kad suvartojamas saikingas maisto kiekis mus aprūpintų visais reikalingais vitaminais, mineralais ir kitomis vertingomis medžiagomis. Todėl  sustiprintos biologinės vertės produktai, tarp jų ir fermentuoti česnakai, taps vis populiaresni“, –  prognozuoja studentė, savo diplominiame darbe planuojanti dar giliau tyrinėti juodųjų česnakų  savybes.

Karjeros perspektyvomis neabejoja

Petraitytė su šypsena pasakoja, kad studijuodama Maisto kokybės ir saugos programoje neišvengiamai tapo reiklesnė pirkėja ir viešojo maitinimo sektoriaus klientė. Jai visada rūpi, ar etiketėje nurodytas teiginys, kad produkte nėra, pavyzdžiui, pridėtinio cukraus, atitinka tiesą, o restoraną mergina stengiasi rinktis tokį, kurio virtuvė neatskirta nuo lankytojų salės ir galima stebėti personalo darbą. Tačiau Ignė prisipažįsta, kad reikliausia ji yra pati sau, ruošdama maistą namuose, nes visi patiekalai turi būti sveiki, subalansuoti ir svarbiausia – paruošti laikantis aukščiausių įmanomų higienos reikalavimų.

 „Stebėdama situaciją ir tendencijas globaliu mastu prognozuoju, kad maisto kokybė ir sauga netrukus taps viena opiausių mokslo, pramonės, administravimo aktualijų. Mano studijuojamą programą baigę absolventai jau šiuo metu yra labai paklausūs darbo rinkoje. Tarkime, pati darbą pagal būsimą specialybę vienoje šalies grūdų supirkimo įmonių susiradau dar pirmame kurse ir esu laukiama joje ne tik sezoniniam, bet ir nuolatiniam darbui“, – džiaugiasi VDU ŽŪA studentė.

Aktualios programos studentams – Žemės ūkio ministerijos stipendijos

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kanclerio Valdo Aleknavičiaus teigimu, jaunų veržlių darbuotojų agrosektoriaus darbo rinkoje šiuo metu iš tiesų stinga.

Todėl ŽŪM, siekdama paskatinti jaunimą rinktis studijas, susijusias su veikla žemės ūkio sektoriuje, skiria tikslines skatinamąsias stipendijas. Jau šiais metais įstojusieji ir pasirinkusieji su žemės ūkio veikla susijusias studijų programas gaus tikslinę skatinamąją stipendiją visą studijų laikotarpį. Pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus mokamos 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, paskutiniaisiais – 250 Eur dydžio mėnesinės stipendijos. Kiekvienais metais lėšos stipendijoms numatomos, atsižvelgiant į turimus valstybės biudžeto asignavimus. ŽŪM tikslinių skatinamųjų stipendijų finansavimas vykdomas įgyvendinant Žemės ir maisto ūkio, kaimo, žuvininkystės, žemės tvarkymo ir fitosanitarijos vystymo programos priemonę „Skleisti žinias žemės ūkio sektoriuje“.

Laukia nauji iššūkiai ir naujos galimybės 

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkė, studijų programos „Maisto kokybė ir sauga“ komiteto pirmininkė doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė pastebi, kad šios studijų programos aktualumą patvirtina ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija – prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų populiacija pasieks 10 mlrd., todėl siekiant patenkinti maisto poreikį, jo reikės gaminti vis daugiau, o atsižvelgiant į Europos žaliojo kursto tikslus – tai daryti efektyviai bei tvariai.

Pašnekovės teigimu, poreikis gyventojų populiaciją aprūpinti saugiu ir kokybišku maistu, jo tiekimo grandinių pertvarkymas į tvaresnes bei kiti iššūkiai, laukiantys maisto sektoriaus, lemia maisto krypties universitetinių studijų aktualumą. Studijų programoje „Maisto kokybė ir sauga“ parengti specialistai įgyja žinių ir kompetencijų profesinei veiklai visuose maisto tiekimo grandinės etapuose – nuo kokybiškų žaliavų užauginimo, paruošimo, apdorojimo iki saugaus produkto pateikimo vartotojui.

„Galime drąsiai teigti, kad darbdaviai noriai įdarbina šios studijų programos absolventus, nes jų kvalifikacija ir kompetencijos atliepia šiandienos darbo rinkos poreikius. Studijų programos „Maisto kokybė ir sauga“ unikalumas yra tas, kad joje gali atsiskleisti  pačių įvairiausių gebėjimų žmonės. Įgiję žemės ūkio mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį mūsų absolventai dirba kokybės vertinimo ir valdymo bei konsultavimo įstaigose, maisto žaliavų perdirbimo, maisto gamybos įmonėse, viešojo maitinimo sektoriuje. Dalis absolventų sėkmingai sukuria nuosavus verslus, gamina rinkoje paklausius inovatyvius produktus ir jais garsina VDU Žemės ūkio akademijos vardą“, – su pasididžiavimu teigia doc. dr. N. Vaitkevičienė.