Naujos tendencijos žemės ūkyje: nuo ūkininko ūkio link juridinio asmens
VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. Astrida MICEIKIENĖ. – Vykstant pokyčiams mokesčių sistemoje ir ūkininkus vis daugiau įtraukiant į standartinę Lietuvos mokesčių sistemą bei naikinant žemės ūkiui skirtas lengvatas, dažnai užduodamas klausimas: kas palankiau ūkininkaujantiems – verstis individualia žemės ūkio veikla ar registruoti juridinį asmenį (ŽŪB, UAB, Mažąją bendriją ar pan.).
Mokesčių atžvilgiu ir viena, ir kita veiklos forma turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Pateikiu keletą pagrindinių skirtumų tarp šių ūkininkavimo formų, o spręsti palieku ūkininkaujantiems.
UAB, ŽŪB, Kooperatinių bendrovių, Mažųjų bendrijų subjektai yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, todėl akcininkai/pajininkai/dalininkai čia rizikuoja tik į įmone įneštu turtu, o ne savo asmeniniu. Ūkininkai už savo įsipareigojimus rizikuoja tiek ūkio, tiek asmeniniu turtu.
Pelno mokesčio įstatyme įmonėms įteisintos lengvatos, kurios netaikomos ūkininkams.
Jeigu įmonė dalyvauja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje (MTEP) ir investuoja lėšas, apmokestinamojo pelno dalis, apskaičiuota iš pačių įmonių vykdomoje MTEP veikloje sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises), atskaičius šioms pajamoms tenkančius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, apmokestinama taikant 5 procentų mokesčio tarifą.
Įmonės, vykdančios investicinius projektus ir investuojančios į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti iki 100 proc. per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis nustatytus reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, skirtomis investiciniams projektams vykdyti. Lengvatos taikymą planuojama pratęsti iki 2028 m. Ūkininkai tokios lengvatos taikyti negali.
Įmonėms, teikusioms paramą, skaičiuojant pelno mokestį, leidžiama iš pajamų du kartus atskaityti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatyta tvarka paramai skirtas išmokas, įskaitant perleisto turto, suteiktų paslaugų vertę, bet ne didesnes kaip 40 proc. jos pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas bei leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų mokestinius nuostolius. Ūkininkai suteikti paramą gali, tačiau mokestinių lengvatų neturi.
Ūkininkai gali išsiimti pinigus iš ūkio asmeniniams poreikiams, papildomai jų neapmokestinant, kai tuo tarpu juridinių asmenų savininkai, išsiimdami dividendus ar kitas išmokas, turi mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pavyzdžiui, mažosios bendrijos narys, išsiimdamas lėšas pagal civilinę paslaugų sutartį, dividendų pavidalu arba asmeniniams poreikiams, privalo sumokėti GPM (jį sumoka pats gyventojas iš savo asmeninių lėšų). Išsiėmus lėšas asmeniniams poreikiams, gali būti taikomas NPD.
Ūkininkai ne PVM mokėtojai nemoka GPM nuo žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų. Ūkininkai PVM mokėtojai moka 15 proc. GPM mokestį nuo apmokestinamųjų pajamų, tačiau turi teisę taikyti pajamų mokesčio kreditą. Įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų ir metinės mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eur, savininkai neturi daugiau kaip 50 proc. nuosavybės teisių kitose įmonėse, moka 5 proc. pelno mokesčio tarifą, o kitos įmonės, išskyrus žemės ūkio kooperatyvus – 15 proc. tarifą.
Žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Jeigu šių kooperatyvų mokestinio laikotarpio pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro 50 proc. ir mažiau visų jo pajamų, tai tokiam vienetui taikoma bendra pelno apmokestinimo taisyklė.
Naujai įregistruotų smulkiųjų įmonių už pirmąjį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 0 proc. pelno mokesčio tarifu, jeigu įmonėse vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eurų bei savininkai neturi daugiau kaip 50 proc. nuosavybės teisių kitose įmonėse. 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiai įmonei, kurios savininkas yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.
Ūkininkai gali netvarkyti išlaidų apskaitos mokesčių tikslais, bet taikyti leidžiamų atskaitymų iš pajamų būdą atskaitant sumą, lygią 30 proc. kalendoriniais metais gautų (uždirbtų) pajamų. Tačiau pastebima, kad toks būdas ūkininkų tarpe taikomas labai retai, nes ūkininkai patiria ženkliai daugiau išlaidų nei 30 proc. pajamų dydžio.
Ūkininkai VSD ir PSD įmokas moka tik tuomet, kai jie yra PVM mokėtojai, atvejais kai nėra kitur drausti šiomis draudimo rūšimis. Tačiau jeigu ūkininkų, PVM mokėtojų veikla yra nuostolinga ir jie nėra kitur drausti valstybiniu socialiniu draudimu, jie neįgyja už tuos laikotarpius draudimo stažo pensijoms ir pašalpoms gauti. Mažosios bendrijos nariai moka VSD ir PSD įmokas tuomet, kai išsiima lėšas asmeniniams poreikiams.
Jeigu anksčiau asmuo niekada nedirbo savarankiškai (neturėjo verslo liudijimo, nebuvo įregistravęs individualios veiklos ar individualios žemės ūkio veiklos, neturėjo individualios įmonės, nebuvo ūkinės bendrijos tikruoju nariu ar mažosios bendrijos nariu), tai vienerius metus nuo asmens priskyrimo prie savarankiškai dirbančių asmenų kaip individualią žemės ūkio veiklą vykdančių, VSD įmokų galima nemokėti. Tai yra įtvirtintos vienerių metų valstybinio socialinio draudimo įmokų „atostogos“, suteikiančios galimybę ūkininkams, pirmaisiais veiklos metais nemokėti VSD įmokų.
Informacija pateikta remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Dabar Lietuvoje planuojama mokesčių reforma kai kuriais atvejais gali pakeisti pateiktą informaciją.
Agronomija – paklausi specialybė, prisidėsianti prie planetos išmaitinimo ir tvarios ateities
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ypač glaudžiai bendradarbiauja su savo socialiniais partneriais – šalies agroverslo įmonėmis. Jos aktyviai dalyvauja studentų studijų procese formuojant ateities darbdavių lūkesčius atliepiančias programas, organizuoja studentų praktikas, siūlo darbo vietas absolventams. Labiausiai motyvuotus jaunuolius agroverslininkai nuolat paskatina ir vardinėmis stipendijomis. Tačiau tai, kad vienu metu tas pats studentas pelnytų net dvi skatinamąsias stipendijas – retas įvykis. Šiemet būtent taip nutiko VDU ŽŪA studijų programoje Agronomija studijuojančiai antrakursei Kamilei Jasnauskaitei, potencialiems darbdaviams argumentavusiai, kas ir kodėl ją agronomijoje taip žavi.
Antrakursė stipendininkė Kamilė: agronomija žavi, įkvepia, įpareigoja
Iš vaizdingo Upytės miestelio, įsikūrusio Panevėžio rajone, kilusi K. Jasnauskaitė pasakoja, kad augdama kaimo aplinkoje nuo vaikystės žinojo, kas yra žemės ūkis – aplinkui nuolat skambėjo suaugusiųjų svarstymai apie žemės ūkio politiką, ekonomiką, klimato kaitos padarinius, Europos žaliąjį kursą, mašinų, žemės dirbimo technologijų privalumus bei trūkumus. „Girdėdama šias diskusijas supratau, kad pati nuoširdžiai noriu aktyviai dalyvauti visuose šiuose procesuose. O Agronomijos studijos yra būtent tai, kas ateityje leis prisidėti „gelbstint planetą“, t. y. gaminti maistą augančiai gyventojų populiacijai ir svarbiausia – tai daryti tvariai, be žalos gyvajai gamtai ir jos biologinei įvairovei“, – būsimos specialybės pasirinkimo motyvus argumentuoja pašnekovė.
Dar vienas argumentas buvo ir tai, kad agronomo darbas nėra vien kabinetinis. Priešingai – šių specialistų veikla yra nuolat kintanti – dalį laiko jie dirba kompiuteriu, bet taip pat ir važinėja po laukus, prižiūri augalus, konsultuoja ūkininkus.
Dviejų vardinių stipendijų stipendininkė pasakoja, kad ir pačios Agronomijos studijos jai ypač įdomios dėl to, kad jos vyksta ne tik auditorijose, klausantis teorinių dalykų, bet ir VDU ŽŪA Bandymų stoties eksperimentų laukeliuose, eksperimentiniame šiltnamyje, laboratorijose, agroverslo įmonėse.
Atveria beribes tobulėjimo galimybes
„Pastaruoju metu labai daug įvairių mokslinių konferencijų, seminarų iš viso pasaulio vyksta nuotoliniu būdu, tad tobulinimosi galimybės yra beribės, tereikia to norėti“, – teigia Kamilė, šiuo metu svarstanti galimybę ir gyvai įgyti naujų žinių išvykus į giminingą užsienio universitetą pagal tarptautinę studentų mainų programą ERASMUS+. Ateinanti merginos vasara taip pat jau suplanuota – pernai savo jėgas ji išbandė dirbdama vienos agroverslo įmonių laboratorijoje, o šią vasarą ketina įsidarbinti ten, kur galės praktiškai rūpintis pasėliais.
„Džiaugiuosi, kad nuo pat pirmojo kurso turiu galimybę įsitraukti ir į mokslines veiklas. Mūsų fakulteto dėstytojai atlieka tyrimus su įvairiais žemės ūkio augalais, jų auginimo technologijomis, tačiau mane sudomino netradicinio, Lietuvoje tik pradedamo auginti augalo – tikrojo margainio – tyrimai. Lietuvoje šis augalas dar gana naujas ir jo auginimo technologija nėra sukurta. Anksčiau pas mus jis buvo auginamas gėlių darželiuose kaip dekoratyvinis augalas, o įvairiose pasaulio šalyse jis yra žaliava farmacijos pramonei: jei gydytojas paskirs vaistų kepenims, tai gali būti preparatas, pagamintas iš tikrojo margainio. Man patikėta užduotis sverti ir skaičiuoti sėklas, gautų tyrimų duomenis įvertinti statistiškai, remiantis gautais duomenimis parengti grafikus publikacijoms ir mokslinių konferencijų pranešimams“, – apie turiningas savo veiklas, siekiant agronomės išsilavinimą patvirtinančio diplomo, pasakoja studentė.
Ateities žemės ūkyje svarbiausia – žinios
VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė, bakalauro studijų programos Agronomija komiteto pirmininkė doc. dr. Rita Pupalienė teigia, kad dvi pelnytos vardinės stipendijos yra nuoseklaus antrakursės Kamilės darbo ir kūrybiškumo rezultatas – mergina domisi studijuojamais dalykais, yra išsikėlusi konkretų tikslą ir jo kryptingai siekia.
„Agroverslui šiuo metu reikalingi specialistai, gebantys kurti inovacijas bei dirbti su pasaulinio lygio technologijomis, rengti projektus ir vadovauti juos įgyvendinant. VDU ŽŪA įgiję agronomijos bakalauro bei agronomijos magistro diplomus žmonės tokiais specialistais ir tampa. Kitais metais minėsime savo aukštosios mokyklos bei Agronomijos studijų programos gyvavimo Lietuvoje šimtmetį. Ši unikali programa, nuolat tobulinama bei atnaujinama, išlieka aktuali ir tokia išliks tol, kol žmonės maistą augins laukuose, o ne 3D formatu spausdins laboratorijose“, – neabejoja doc. dr. R. Pupalienė.
Ilgametę darbo patirtį turinčios dėstytojos pastebėjimu, dabartinis jaunimas yra drąsus, iniciatyvus, siekiantis aktyviai dalyvauti visuomenėje vykstančiuose procesuose, spręsti aplinkosaugos problemas. „Įgijęs agronomo profesiją žmogus savo žiniomis prie šių problemų sprendimo gali prisidėti nepalyginti efektyviau. Žemės ūkio gamybos procesai iš dalies neigiamai veikia aplinką, todėl tik žinios gali padėti maistą, kurio poreikis vis auga, gaminti išsaugant derlingą dirvožemį bei biologinę įvairovę. Su žemės ūkiu nesusijusi visuomenės dalis neretai mano, kad agronominiai dalykai seniai žinomi. Iš tiesų žemės ūkis yra vienas sparčiausiai besikeičiančių, skaitmenizuojamų bei robotizuojamų sektorių, naujų žinių bei kompetencijų reikalaujantis ir iš jame dirbančių specialistų“, – teigia doc. dr. R. Pupalienė, atkreipianti dėmesį, kad visas studentų ugdymo procesas VDU ŽŪA Agronomijos fakultete yra pagrįstas mokslinių tyrimų duomenimis, nes kiekvienas čia dirbantis dėstytojas yra ir mokslininkas. Į mokslinę veiklą kaip visateisius jaunuosius kolegas stengiamasi įtraukti ir studentus, kad jie įgytų praktinės patirties atlikti tyrimus ir galėtų šią patirtį pritaikyti dirbdami įmonėse ar savo ūkiuose. Užsienio ekspertai, vertinantys VDU ŽŪA studijų programas, neatsitiktinai atkreipia dėmesį bei teigiamai vertina išskirtinį Akademijos dėstytojų, studentų bei socialinių partnerių bendradarbiavimą.
Nuo rugsėjo – valstybės skatinamosios stipendijos visam studijų laikotarpiui
„Žinodami, kad trūksta žemės ūkio inžinerijos specialistų, ieškome būdų, kaip paskatinti jaunus žmones rinktis iš pirmo žvilgsnio sunkesnes, sudėtingesnes, bet ateityje daugiau galimybių atveriančias inžinerijos studijas. Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti jaunimą rinktis studijas, susijusias žemės ūkio sektoriumi, skiria tikslines skatinamąsias stipendijas. Jau šiais metais įstojusieji ir pasirinkusieji su žemės ūkio veikla susijusias studijų programas, galės gauti tikslinę skatinamąją stipendiją visą studijų laikotarpį, pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus mokamos 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, paskutiniaisiais – 250 Eur dydžio per mėnesį stipendijos. Kiekvienais metais lėšos stipendijoms numatomos, atsižvelgiant į turimus valstybės biudžeto asignavimus. Žemės ūkio ministerijoje tikslinių skatinamųjų stipendijų finansavimas vykdomas įgyvendinant Žemės ir maisto ūkio, kaimo, žuvininkystės, žemės tvarkymo ir fitosanitarijos vystymo programos priemonę „Skleisti žinias žemės ūkio sektoriuje“, – pažymi Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.
Agroverslas suteikia visus instrumentus siekti karjeros
VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto 2001-ųjų absolventė, šiuo metu AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė teigia savo karjeros kelyje ragavusi ir mokslininko duonos bei sėkmingai apgynusi daktaro disertaciją, ir dirbusi verslo srityje. Tačiau tikrąją profesijos pilnatvę jaučia dabar, dirbdama agronomo praktiko darbą agroverslo įmonėje.
„Žemės ūkio versle jauniems žmonėms atsiveria labai didelės savirealizacijos galimybės, net su darbdavio suteikiamais ekonominiais priedais – įmonė aprūpina automobiliu, kompiuteriu, naujausia programine įranga. Kiekvieną pusmetį darbuotojams organizuojami profesiniai tobulinimosi kursai, kurių metu pristatomi naujausi mokslinių ir gamybinių tyrimų rezultatai. Tad norinčiam augti ir tapti savo srities ekspertu žmogui, dirbančiam versle, yra duodami visi įmanomi įrankiai“, – teigia dr. G. Pšibišauskienė.
Pašnekovė pastebi, kad Europai pasukus Žaliojo kurso kryptimi bei siekiant įgyvendinti jo tikslus, žemės ūkis dar sparčiau keičiasi – diegiamos naujos agrotechnologijos, atsisakoma senųjų kenksmingų cheminių medžiagų naudojimo. „Visiems šiems procesams įgyvendinti reikalingi jauni žmonės, jaunas intelektas bei drąsios idėjos“, – abiturientus nedvejojant rinktis Agronomijos studijas VDU ŽŪA ragina dr. G. Pšibišauskienė.
Agronomijos fakulteto dekanės sveikinimas šv. Velykų proga
Kviečiame pildyti paraiškas socialinei ar tikslinei stipendijoms gauti
SOCIALINĖ STIPENDIJA
Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2023 m. pavasario semestrą papildomo priėmimo metu, nuo 2023 m. balandžio 2 d. iki balandžio 11 d. (įskaitytinai) turi per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija SS 2023 m. pavasario semestras_papildomas_balandis). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją.
Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Studentui, kuris užpildo prašymą papildomo priėmimo metu, socialinė stipendija skiriama tik likusiam semestro laikotarpiui.
TIKSLINĖ STIPENDIJA
Informuojame, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. (įskaitytinai) prasideda prašymų teikimas per Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinę sistemą tikslinei išmokai 2023 m. pavasario semestro papildomo balandžio mėn. priėmimo metu gauti.
Studentai, norėdami gauti tikslinę išmoką papildomo priėmimo metu, privalo per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie IS „PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Tikslinė išmoka, 2023 m. pavasario semestras_balandis). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į tikslinę išmoką priėmimo metu.
Primename, kad tikslinė išmoka studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos.
Jubiliejinė – 20-oji konferencija „Jaunasis mokslininkas 2023“. Išrinkti geriausi pranešimai
Kovo 29 d. įvyko kasmetinė, šiais metais jubiliejinė – 20-oji, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos organizuojama konferencija „Jaunasis mokslininkas 2023“. Kasmetinės konferencijos jauniesiems tyrėjams, potencialiems mokslininkams, tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, tvaraus gamtinių išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais. Konferencijoje užsiregistravo daugiau nei 200 jaunųjų tyrėjų, tarp kurių ir jaunieji tyrėjai, studijuojantys Ukrainoje, Korėjoje, Japonijoje. Konferencijoje pranešimus užsienio kalba pristatė daugiau nei 30 jaunųjų tyrėjų.
Konferencijos plenariniame posėdyje dalyvius pasveikino ir padrąsinimo žodį jauniesiems pranešėjus tarė VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė. Konferencijos plenariniame posėdyje tradiciškai savo mokslinių tyrimų įžvalgomis su jaunaisiais mokslininkais pasidalino jaunieji mokslų daktarai – dr. Marius Lasinskas, apie biologiškai aktyvių medžiagų siauralapių gauromečių lapuose tyrimus, ir dr. Mantas Rubežius – apie biodujų panaudojimo galimybes sprendžiant energetikos sektoriaus iššūkius.
Jaunųjų mokslininkų, daugiausiai antrosios studijų pakopos studentų, pristatymai, diskusijos vyko 12-oje mokslinių sekcijų. Kiekvienoje mokslinėje sekcijoje buvo išrinkti geriausi pranešimai.
- Mokslinėje sekcijoje „Agronomija“ geriausiu išrinktas Agronomijos studijų programos magistranto Mantvydo Tekučio ir doc. dr. Ilonos Vagusevičienės pranešimas „Tręšimo per lapus technologijų įtaka skirtingų žieminių kviečių veislių derliui ir kokybei“.
- Mokslinėje sekcijoje „Agroekosistemų tvarumas“ geriausiu išrinktas Agronomijos studijų programos magistranto Beno Liutvinsko ir doc. dr. Ritos Pupalienės pranešimas „Skirtingų žemės dirbimų, sėjos laikų ir tarpueilių pločių įtaka pupų produktyvumui“.
- Mokslinėje sekcijoje „Maisto kokybė ir sauga“ geriausiu išrinktas Augalinių maisto žaliavų kokybės ir saugos studijų programos magistrantės Erikos Jakienės ir dr. Elvyros Jarienės pranešimas „Skirtingų veislių cukrinių runkelių šakniavaisių kokybės rodiklių palyginimas“.
- Mokslinėje sekcijoje „Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos“ geriausiu išrinktas Apskaitos ir finansų studijų programos magistranto Andriaus Šimulyno pranešimas „Jurbarko rajono savivaldybės finansinio savarankiškumo vertinimas“.
- Mokslinėje sekcijoje „Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje“ geriausiu išrinktas Verslo ir logistikos studijų programos magistrantės Vigilijos Strumylaitės pranešimas „Tarptautinių krovinių gabenimo paslaugų kokybės gerinimas: teorinis tyrimas“.
- Mokslinėje sekcijoje anglų kalba „Innovations and Solutions in Business Logistics“ geriausiu išrinktas Pietų Korėjos Chungnam nacionalinio universiteto (Chungnam National University) tarptautinės prekybos krypties doktoranto Jangwook Choi ir prof. dr. Hyuksu Cho pranešimas „A study on national competitiveness in terms of environment and international trade“.
- Mokslinėje sekcijoje „Kaimiškų vietovių darnus vystymasis. Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas. Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas“ geriausiu išrinktas Žemės ūkio ekonomikos studijų programos magistranto Tado Pikčiūno pranešimas „Lietuvos paukštininkystės sektoriaus tarptautinis konkurencingumas“.
- Mokslinėje sekcijoje „Energijos ir transporto inžinerija“ geriausiu išrinktas Tvariosios energetikos studijų programos magistranto Aldo Trijonio pranešimas „Miesto nuotekų dumblo ir maisto atliekų mišinio anaerobinio perdirbimo organinės apkrovos įtaka biodujų gamybos rodikliams“.
- Mokslinėje sekcijoje „Mechanikos ir technologijų inžinerija“ geriausiu išrinktas Žemės ūkio mechanikos inžinerijos studijų programos magistranto Žygimanto Niekio, doktoranto Tado Jomanto, lekt. Albino Andriušio ir prof. dr. Dainiaus Steponavičiaus pranešimas „Vėjo tunelio oro srauto išlyginimo korių įtaka jo tolygumui“.
- Mokslinėje sekcijoje „Vandens inžinerija“ geriausiu išrinktas Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programos magistranto Augusto Žiuko pranešimas „Molėtų r. melioracijos griovių ir jų statinių analizė“.
- Mokslinėje sekcijoje „Žemėtvarka“ geriausiu išrinktas Žemėtvarkos studijų programos magistrantės Indrės Gedminaitės ir doc. dr. Virginijos Gurskienės pranešimas „Urbanizuotų teritorijų atskirųjų želdynų vertinimas“.
- Mokslinėje sekcijoje „Tvarioji miškininkystė“ geriausiu išrinktas Miškininkystės studijų programos magistranto Artūro Rybakovo pranešimas „Paprastosios pušies klonų žydėjimo laiko kintamumas paprastosios pušies sėklinėje plantacijoje VĮ Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio Pagėležių girininkijoje“.
Nuoširdžiai sveikiname konferencijos pranešėjus. Tikimės, kad įgyta patirtis paskatins jaunuosius tyrėjus rinktis tolimesnę mokslininko karjerą ar kitą inovacijoms imlią profesinę veiklą.
Konferencijos pranešimų pagrindu bus išleistas konferencijos straipsnių rinkinys „Jaunasis mokslininkas 2023“. Planuojama, kad šis suredaguotas leidinys bus viešinamas nuo š. m. gegužės mėn. pradžios.
Šiuolaikines technologijas pasitelkiantis žemės ūkio sektorius – aukštos kvalifikacijos agronomų trūkumas gali pasiekti kritinį lygį
Šiuolaikinės technologijos, jų teikiamos galimybės bei iššūkiai keičia visą žemės ūkio sektorių. Laukuose dūzgiantys dronai, pagal algoritmus užduotis atliekantys robotai, resursų tausojimą ir aplinkos apsaugą įgalinantys sensoriai atveria naujas galimybes, bet tuo pačiu kelia įtampą darbo rinkoje. Naujų technologijų kūrimui, diegimui, valdymui ir priežiūrai reikia naujos kartos agronomų su plačiomis tarpdisciplinėmis žiniomis. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė pastebi, kad agroverslas – vienas iš greičiausiai besivystančių sektorių, kuriam jau dabar trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų ir ateityje ši tendencija dar labiau išryškės.
Šiuolaikinės technologijos keičia žemės ūkio sektorių ir agronomo paveikslą
UAB „AGROCHEMA“ personalo skyriaus vadovė Sonata Gabševičienė pastebi, kad žemės ūkio sektorius per pastaruosius dešimt metų išgyvena tradicijų ir inovacijų sandūrą. „Be jau įprastų iššūkių – orų sąlygų ir konkurencijos, demografinių pokyčių, paskutiniu metu agrosektorius susiduria su drastiškais žaliavų ir produkcijos kainų šuoliais, greitai besikeičiančia rinka, naujų, inovatyvių produktų poreikiu. Be to, kaip ir kiti sektoriai, žemės ūkis kasdien siekia veikti vis efektyviau ir tvariau“, – įžvalgomis dalijasi S. Gabševičienė.
Pasak pašnekovės, Europos Sąjungos žaliojo kurso reikalavimai, skaitmenizavimas ir tikslioji žemdirbystė kelia ambicingus tikslus, į kuriuos reaguojama – ūkininkai ir agroverslo bendrovės investuoja į pažangią techniką, inovacijas ir skaitmeninius sprendimus. „Naudojama savaeigė technika, palydovų duomenys, bepilotės skraidyklės, trąšų ir augalų apsaugos produktų rinka taip pat keičiasi: kuriami nauji, efektyvūs ir aplinką tausojantys produktai. Visa tai reiškia, kad žemės ūkio sektoriuje dirbantys žmonės turi turėti įvairių kompetencijų – be agronomijos ir chemijos žinių agronomai turi tapti vadybininkais, patarėjais, analitikais, strategais, turinčiais puikias informacinių technologijų žinias, gebančiais įžvelgti ir panaudoti būsimas inovacijas ir veikti greitai“, – įžvalgomis apie šiandieninio agronomo paveikslą dalijasi S. Gabševičienė.
Pasak Augustės Rugevičiūtės, UAB „Scandagra“ žmogiškųjų išteklių vadovės, šis spartus agronomijos srities virsmas lemia vieną labai svarbų dalyką – būtinybę plėsti ir nuolat atnaujinti savo žinias ir įgūdžius, kas aktualu ne tik studentams, bet ir patyrusiems agronomams. „Ir šių dienų, ir ateities žemės ūkyje viskas bus grįsta strateginiu mąstymu, duomenų analitika, patikima ir ilgalaike partneryste bei nuolatiniu kvalifikacijos kėlimu. Būsimi specialistai turi ugdyti bei stiprinti ne tik bazines agronomines žinias, bet ir savo universalumą, platesnį matymą. Svarbios ir žinios apie verslo valdymą, procesus, finansus, komandos būrimą, nes ūkis – tai verslas“, – atkreipia dėmesį A. Rugevičiūtė.
UAB „Agrokoncerno grupė“ administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė pastebi, kad į agroverslą labai dideliais žingsniais ateinančios inovacijos, technologijos, naujos kryptys lemia, kad dabar agronomas turi išmanyti ne tik augalą, jo gyvavimą, būtinas ir bendras išsilavinimas, taip pat su šiuolaikinėmis technologijomis dirbti įgalinančios kompetencijos. „Šiandien iš agronomų tikimasi ir robotikos žinių – gebėjimas kurti, adaptuoti, valdyti, prižiūrėti naujausiomis technologijomis paremtas sistemas tampa itin svarbiu, taip pat vis didesnę reikšmę įgyja vadybiniai gebėjimai. Jie turi būti universalesni, nes jau dabar nuolat susiduria ir ateityje susidurs su įvairiomis naujovėmis. Žemės ūkyje naudojami robotai, dronai, sensoriai, įvairi programinė įranga, ko anksčiau nebuvo. Naujovės – tai ne tik galimybės verslui dirbti racionaliau, bet ir iššūkiai specialistams, kuriems reikia platesnio matymo. Žmonės turi išmokti dirbti su specializuota technika ir įranga, tačiau šalia šio specializuoto, būtinas ir bendras išsilavinimas. Siekiančiam tobulėti specialistui itin svarbu mokėti ir užsienio kalbų – nes mūsų lokalus verslas dirba globaliu mastu, bendradarbiaujama su įvairiomis kampanijomis visame pasaulyje“, – pastebi R. Šakauskienė.
Prognozuoja augantį kvalifikuotų agronomų trūkumą
Anot S. Gabševičienės, UAB „AGROCHEMA“ personalo skyriaus vadovės, agronomai reikalingi ūkininkų ūkiuose, žemės ūkio bendrovėse, agroverslo ir jį aptarnaujančiose įmonėse. „Atrankos į šias pozicijas sudėtingėja, nes aukštos kvalifikacijos nedirbančių agronomų nėra, trūksta ir jaunų specialistų. Stengiamės auginti specialistus nuo pat studijų – suteikiame laisvo laiko studijoms ir praktikai, įdarbiname, kai tik turime laisvų darbo vietų, suteikiame galimybę įgyti praktinių žinių“, – pasakoja S. Gabševičienė.
UAB „Agrokoncerno grupė“ administracijos ir personalo direktorė R. Šakauskienė prognozuoja, kad rinkoje jaučiamas kvalifikuotų agronomų trūkumas ateityje vis labiau ryškės. „Dabar agronomijos studijas renkasi gana nedaug moksleivių ir apie 80 procentų įstojusių jau turi savo verslą – ūkius, į kuriuos po studijų grįžta dirbti. Likusių 20 procentų neužtenka naujas technologijas diegiančiam ir atsinaujinančiam agrosektoriui. Pastebime, kad trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, verslas perkvalifikuoja turimus gamtos mokslus baigusius darbuotojus arba vienas darbuotojas dirba už kelis, dėl ko nukenčia darbo kokybė“, – pasakoja R. Šakauskienė ir prognozuoja, kad ir toliau Lietuvoje trūkstant kvalifikuotų specialistų verslui teks ieškoti kvalifikuotų agronomų užsienyje, taip pat perkvalifikuoti darbuotojus įmonės viduje.
UAB „Scandagra“ atstovė A. Rugevičiūtė atkreipia dėmesį, kad didesnėms, patrauklias darbo sąlygas siūlančioms žemės ūkio bendrovėms, šios srities įmonėms rasti ir prisitraukti agronomų šiuo metu nėra taip sudėtinga, tačiau sutinka, kad daugiau iššūkių čia gali turėti lokalūs, mažesni ūkiai, kas su laiku gali pasijusti ir didesnėms organizacijoms.
Pasak UAB „AGROCHEMA“ personalo skyriaus vadovės S. Gabševičienės, augantis aukštos kvalifikacijos specialistų stygius pastebimas ne viename sektoriuje ir tai kelia grėsmę verslų sėkmei bei plėtrai, taip pat Lietuvos konkurencingumui bei investicijų pritraukimui. Pašnekovė užsimena ir apie nerimą galinčias kelti ekspertų prognozes – numatoma, kad aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis kuo toliau, tuo sparčiau augs, jau dabar jis kasmet didėja bent 2–3 kartus.
Agroverslas atsigręžia į moksleivius – investuoja į sklandų žemės ūkio vystymąsi ateityje
Pasak S. Gabševičienės, viena iš priežasčių, kodėl trūksta norinčių studijuoti žemės ūkio srityje, gali būti su agrosektoriumi susiję stereotipai. „Įsivaizduojamas senas traktorius, ūkininkas su šakėmis rankose, šiaudine skrybėle, atliekantis daug rankų darbo. Anaiptol – žemės ūkio sektorius vystosi labai sparčiai, čia ir pažangi technika, skaitmenizuoti procesai, reikalingas strateginis mąstymas, ir greiti sprendimai“, – apie su žemės ūkio sektoriumi susijusius mitus kalba S. Gabševičienė.
Šakauskienė pastebi, kad tiesiogiai susiduriantys su agrosektoriumi ir žinantys, koks jis perspektyvus, dažnai užtikrintai eina šia kryptimi ir baigę studijas sėkmingai dirba. „Problema, kad dažnai jauni žmonės nėra plačiai susipažinę su šia kryptimi. Ir verslas, ir švietimo įstaigos populiarina ir siekia parodyti, kokia perspektyvi tai karjeros sritis – patys važiuojame per mokyklas ir rodydami sėkmės pavyzdžius siekiame keisti agroverslo paveikslą, atskleisti inovatyvumo, robotizavimo, šiuolaikiškumo pusę, kad tai vienas iš sparčiausiai besivystančių sektorių“ – apie agrosektoriaus patrauklumą mintimis dalijasi R. Šakauskienė.
Anot UAB „Agrokoncerno grupė“ atstovės, verslo atstovai patys vyksta į mokyklas ir pasakoja moksleiviams apie agronomijos specialybės perspektyvas, kokios pozicijos įmonėse jų laukia, koks tai darbas, net ir tai, ką patys veikia, ką galvoja apie ateitį. „Moksleiviams svarbu iš pirmų lūpų išgirsti apie agronomo darbą, pamatyti agronomijos srityje dirbančius žmones, išgirsti atsakymus į jiems aktualius klausimus. Moksleiviams atvirai sakome, kad apie 70 procentų mūsų specialistų įgijo agronomo išsilavinimą VDU Žemės ūkio akademijoje, tarp jų ir vadovai, mokslo darbuotojai. Pasakojame realias savo pačių ir kolegų sėkmės istorijas“, – apie nuolat vykstantį darbą su moksleiviais kalba R. Šakauskienė.
Kokybiškos studijos ir motyvuoti studentai – sėkmingai konkurencijai ateityje
Pasak agroverslo įmonės „Scandagra“ atstovės A. Rugevičiūtės, verslas daug dėmesio skiria jaunimo sudominimui, darbas su moksleiviais pratęsiamas investuojant į gabius ir motyvuotus studentus. „Moksleiviams su kolegomis pristatome Lietuvos žemės ūkio sektorių – kaip jis veikia, ką čia žmonės dirba, kuo tai svarbu šalies ekonomikai, kas jo laukia ateityje. Greta to, suprantame, kad labai svarbu stiprinti ryšius ir su aukštojo ugdymo įstaigomis – įsteigėme septynias UAB „Scandagra“ stipendijas labiausiai motyvuotiems VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto studentams”, – kalba A. Rugevičiūtė ir atkreipia dėmesį, kad stipendijos neįpareigos po studijų rinktis konkrečią įmonę, kaip būsimą darbdavį, bet labai tikisi, kad šios investicijos lems didesnį pačių studentų įsitraukimą siekiant tapti kompetentingais profesionalais, kurie ir toliau vystys Lietuvos žemės ūkio sektorių.
Rugevičiūtė pastebi, kad studentams svarbu kokybiškos studijos, prie to turėtų prisidėti ir verslo įmonės. Pasak pašnekovės, studijų kokybę ir studento savimotyvaciją lemia daug veiksnių, tarp jų ir švietimo sistemos vystymas, dėstytojų indėlis, verslo įmonių įsitraukimas į studijų procesą, tobulėti įgalinančių praktikos vietų sukūrimas. „Norą investuoti į moksleivių švietimą, studentų motyvavimą, prisidėti prie studijų kokybės lėmė ne specialistų stygius, įmonė jo kol kas nejaučia. Tikime, kad turime kryptingai ir apgalvotai investuoti ne tik į „čia ir dabar“ aktualius klausimus, bet ir į ilgalaikę vertę, kuri užtikrins sklandų žemės ūkio sektoriaus vystymąsi ateityje“, – pasakoja A. Rugevičiūtė ir akcentuoja, kad labai svarbus visų veiksmų ir iniciatyvų tęstinumas.
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė džiaugiasi aktyviu verslo įmonių įsitraukimu į agronomijos specialybės populiarinimą ir atsakingą požiūrį į ateitį. „Su moksleiviais ir studentais dirbantys verslai kol kas patys nejaučia labai žymaus agronomų trūkumo, bet stebi tendencijas, rengia prognozes ir mato, kad kvalifikuotų agronomų trūkumas ateityje gali paralyžiuoti visą agrosektorių. Kvalifikuotų specialistų ruošimas užtrunka, todėl labai svarbu laiku reaguoti į darbo rinkoje ryškėjančias įtampas“, – perspėja doc. dr. A. Adamavičienė.
Augantis maisto poreikis garantuoja vis didesnį agronomų poreikį
Renkantis specialybę, moksleiviai ir jų tėvai dažnai vertina ne tik šią minutę esantį specialistų poreikį, bet ir ateities prognozes. Anot R. Šakauskienės, agroverslas niekada nesustos, nes jis tiesiogiai susijęs su maitinimo grandimi, todėl agronomas, kaip maistų žaliavų specialistas, susijęs su maisto perdirbimu, išliks aktualus tol, kol bus žmonės. „Ši specialybė ir ateityje išliks itin perspektyvi ir aktuali, nes turint tuos pačius resursus reikės išmaitinti vis daugiau žmonių. Ateityje į šią sritį bus dar daugiau investuojama, kuriamos naujos technologijos ir tam reikės kvalifikuotų agronomų“, – prognozuoja R. Šakauskienė.
Pasak UAB „Scandagra“ Žmogiškųjų išteklių vadovės A. Rugevičiūtės, tikėtina, kad nauji pasauliniai ekonomikų pokyčiai bei tendencijos, inovacijos ir technologijų paplitimas, darnumas, tvarios veiklos sričių aktualumas žingsnis po žingsnio visgi grąžins būsimų jaunųjų specialistų dėmesį į studijas, susijusias su aplinka, žemės ūkiu. „Maisto poreikis pasaulyje tik didėja – neseniai perkopėme 8 mlrd. populiacijos ribą, tad ir dabar, ir ateityje turėsime spręsti ne vieną iššūkį: užtikrinti augantį maisto poreikį ir tuo pačiu išlaikyti žemės derlingumo balansą, garantuoti maisto prieinamumą, bet tuo pačiu tausoti išteklius“, – apie agronomo specialybės perspektyvumą kalba A. Rugevičiūtė.
Doc. dr. Aida Adamavičienė įsitikinusi, kad agronomo profesija išskirtinai perspektyvi, ypač dabartinėje situacijoje, kai jaučiamas didelis susirūpinimas dėl maisto tiekimo grandinės saugumo, žaliavų kokybės, klimato kaitos poveikio žemės ūkiui. „Agronomai turi būti gerai pasiruošę ne tik dirbti su naujausiomis technologijomis, bet ir gebėti parengti ūkininkavimo planus ir rekomendacijas, kurios padėtų sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį. Taip pat jiems svarbu įgyti žinių apie tvarius ūkininkavimo metodus, jų naudojimą, kad padėtų išlaikyti žemės ūkio sektoriaus tvarumą ir prisidėtų prie darnaus vystymosi. Džiaugiamės Agronomijos bakalauro studijų programą VDU ŽŪA pasirenkančiais moksleiviais, dauguma jų supranta agronomo specialybės svarbą ir reikšmę. Didžiuojamės absolventų sėkmės istorijomis, ir tuo, kad jie noriai grįžta į universitetą kaip verslo partneriai ir mecenatai, tai leidžia daryti prielaidą, kad einame teisingu keliu“, – reziumuoja VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. A. Adamavičienė.
Łukasz Lewandowski vieša paskaita: CO2 emisijų mažinimo, sveikesnio dirvožemio, mažesnių degalų ir darbo laiko sąnaudų link
Kovo 30 dieną Agronomijos fakultete viešėjo pagal Erasmus+ programą atvykęs verslo partneris Łukasz Lewandowski, kuris susirinkusiems studentams bei dėstytojams skaitė paskaitą apie Strip-Till technologijos taikymą, drėgmės išsaugojimą dirvožemyje, dujų emisijų mažinimą, ūkio modernizavimą bei jo valdymo ekonomiką. Pranešėjas pasidalino savo praktine patirtimi versle ir nuosavame ūkyje, teorinėmis žiniomis, kolegų iš Lenkijos ir jau pirmaisiais savo mokslinių tyrimų rezultatais.
Susitikimo metu buvo diskutuojama apie intensyvaus ūkininkavimo, gausaus cheminių priemonių naudojimo neigiamą poveikį žemės ūkio ir natūralias gamtines ekosistemas. Kaip vieną iš galimų sprendimo būdų lektorius pasiūlė juostinės tiesioginės sėjos technologiją, skirtą juostiniam žemės dirbimui, dirvos tręšimui ir sėjai vienu metu. Sėjant tiesiogiai į ražienų lauką, išlaikomas aukštas dirvožemio derlingumas, sunaudojama apie 30 % mažiau trąšų prieš sėją, 3 kartus sumažėja degalų sąnaudos, taupomas laikas ir žmogiškieji resursai. Sėklos įterpiamos į drėgną, gerai aeruotą, tinkamos struktūros dirvą. Palankios oro ir drėgmės sąlygos sąlygoja intensyvų augalų šaknijimąsi, vystymąsi ir, žinoma, gausų, geros kokybės derlių. Taikant tvaraus poveikio aplinkai technologijas, atsisakant intensyvaus dirvos apvertimo ir kultivavimo, kartu su degalų sąnaudų sumažinimu galima gerokai apriboti CO2 ir N2O emisijas.
Pranešimo pabaigą vainikavo diskusija tarp susirinkusių studentų, dėstytojų ir pranešėjo. Łukasz Lewandowski noriai dalinosi savo mintimis apie pesticidų mažinimą einant tvaraus ir sveikesnio ūkininkavimo link.
VDU ŽŪA parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“
Kovo 30-31 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto _emės ūkio akademija (VDU ŽŪA) dalyvauja didžiausioje Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“, kuri vyksta Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius).
Kviečiame pasižvalgyti parodos nuotraukų galeriją:
Kvietimas dalyvauti išplėstiniame Agronomijos fakulteto tarybos posėdyje
Š. m. balandžio 3 d. (pirmadienį) 14.30 val. centrinių rūmų 505 auditorijoje vyks išplėstinis Agronomijos fakulteto tarybos posėdis, kuriame kviečiami dalyvauti visi fakulteto bendruomenės nariai.
Darbotvarkėje:
- Agronomijos fakulteto veiklos ataskaitos už 2022 m. svarstymas ir tvirtinimas.
- Kiti klausimai.
Maloniai kviečiame visus dalyvauti.
Agronomijos fakulteto tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Rimantas Velička
VDU ŽŪA atvirų durų diena parodos „Ką pasėsi… 2023“ metu
Parodos „Ką pasėsi… 2023“ metu lankytojai bus laukiami ne tik Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) stende, kuriame susipažins su Akademijos mokslo atradimais ir turės galimybę pasikonsultuoti su mokslininkais. VDU Žemės ūkio akademija trečiąją parodos dieną – balandžio 1-ąją – atvers duris interesantams studijų klausimais – besidominčių studijomis lauks „VDU ŽŪA atvirų durų diena“, kurioje lankytojai turės galimybę sužinoti apie bakalauro, magistrantūros studijas bei kitas mokymosi galimybes, pažinti studijų aplinką ir VDU ŽŪA fakultetus.
Tai puiki galimybė iš pirmų lūpų išgirsti apie išskirtines studijų galimybes ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus – nuo priėmimo į studijas, konkursinio balo skaičiavimo iki parengiamųjų studijų, vardinių, skatinamųjų ar verslo įmonių stipendijų – ir išsklaidyti abejones dėl studijų pasirinkimo.
Balandžio 1 d. „VDU ŽŪA atvirų durų dienoje“ interesantai bus laukiami 10.00 val. ir 11.00 val.:
- Agronomijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 303 kab.
- Bioekonomikos plėtros fakultete – VDU ŽŪA III rūmų 428 kab.
- Inžinerijos fakultete – II rūmų 304 kab.
- Miškų ir ekologijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 428 kab.
Planuojami du srautai, į kuriuos reikėtų prisijungti 10.00 val. arba 11.00 val., kadangi susitikimo eigoje lokacija bus keičiama – interesantai bus supažindinti su skirtingomis fakultetų erdvėmis.
Jeigu vis dėlto renginyje „VDU ŽŪA atvirų durų diena“ dalyvauti nepavyks, primename, kad visais kylančiais klausimais apie studijas maloniai pakonsultuos:
Rasa Čingienė
rasa.cingiene@vdu.lt
+370 682 22874
- Antropoceno era
- Apie VDU ŽŪA
- Dabartis
- Darbuotojai
- Darbuotojams
- Didžioji tuja – Tltuja plicata Donn ex D. Don
- Disertacijos
- Dviskiautis ginkmedis – Ginkgo biloba L.
- Ekologija ir aplinkotyra
- Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos institutas
- Energetinių augalų ekspozicija
- ERASMUS+ dėstymo vizitai
- Fakultetai
- Geležinė parotija – Parrotia persica (DC.) C. A. Mey.
- Gelsvažiedis tulpmedis – Liriodendron tulipifera L.
- Geltonoji pušis -Pinusponderosa Dougl. Ex P.et C. Laws.
- Intensyviai naudojamų agroekosistemų tvarumas
- Istorija
- Įvairaus intensyvumo sėjomainų, monopasėlių ir pūdymų ilgalaikiai tyrimai
- Įvykių archyvas
- Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos institutas
- Juodasis riešutmedis – Juglans nigra L.
- Kaip vyks 2019 m. priėmimas į bakalauro studijas?
- Kernza introdukcijos galimybės šiaurės ir baltijos šalių regione (viking)
- Klevalapis platanas – Platanus x hispanica Mill. Ex Munchh.
- Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2022“
- Konferencijos
- Kontaktai
- Kvalifikacijos tobulinimas
- Metodinė medžiaga
- Mokslas
- Mokslinė veikla
- Mokslinių tyrimų kryptys
- Mokslo ir jo sklaidos renginiai
- Monografijos ir straipsniai
- Paprastasis ąžuolas – Quercus robur L.
- Paprastasis bukas – Fagus sylvatica L.
- Parodos (VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centre)
- Patentai
- Patentai ir projektai
- Platanalapis klevas – Acer pseudoplatanus L.
- POSHMyCo suinteresuotųjų šalių seminaras ‘Selektyvus derliaus nuėmimas remiantis mikotoksinų kiekio grūdinėse kultūrose vertinimu’
- Skatinamosios stipendijos
- Studijos
- Studijų dalykai/moduliai
- Studijų kainos
- Sveiko dirvožemio formavimas didinant anglies sankaupų sluoksniavimąsi armenyje
- Svetainės žemėlapis
- Tarptautinė veikla
- VDU ŽŪA 100-metis
- VDU ŽŪA bakalauro studijos
- Veimutinė pušis – Pinus strobus L.
- Veislės
- Verslui ir visuomenei
- Visi įvykiai
- Visos naujienos
- ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS ARBORETUMAS
- Žieminių rapsų hibridų skirtingų veislių vystymosi dėsningumai
- Žieminių žirnių (Pisum sativum L.) auginimo galimybės Lietuvos klimatinėmis sąlygomis
- Žmogaus ir gamtos sauga 2020
- Leidinys „Žmogaus ir gamtos sauga”