VDU Žemės ūkio akademijos kancleriu išrinktas profesorius dr. Vigilijus Jukna

Spalio 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Tarybos posėdžio metu buvo renkama kanclerio kandidatūra. Tarybos narių balsų dauguma į VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas išrinktas prof. dr. Vigilijus Jukna.

Išrinkto kanclerio kandidatūra bus teikiama tvirtinti Vytauto Didžiojo universiteto rektorei prof. dr. Inetai Dabašinskienei.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ – kompleksiškas požiūris į tvarią ateitį

Spalio 1–3 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) dvyliktą kartą organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ tapo žinių sklaidos ir tarptautinių diskusijų spiečiumi. Šių metų konferencijos akcentas – atsparumas globaliems pokyčiams – konferencijos dalyvius skatino dalytis patirtimi ir įžvalgomis, spręsti klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, geopolitinių iššūkių ir kitų regioninių bei pasaulinių problemų kontekste, siekiant formuoti efektyvias ir tvarias kaimo plėtros strategijas.

Dalijimasis žiniomis kuria reikšmingus pokyčius

Šiais metais tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ subūrė 366 mokslininkus, tyrėjus ir svečius iš 22 šalių – Suomijos, Švedijos, Japonijos, Vokietijos, Graikijos, Malaizijos, Lenkijos, Latvijos, Ispanijos, Čekijos, Slovakijos, Albanijos, Kenijos, Estijos, Portugalijos, Belgijos, Mozambiko, Maroko, Nyderlandų, Prancūzijos, Ukrainos ir Lietuvos.

Renginys pasižymėjo itin plačiu globalumo lygmeniu: konferencija organizuota bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais: „AgroSERV – „Agroecology European Research Infrastructure Services“ (Prancūzija) ir „Forschungszentrum Jülich“ (Vokietija).

Sveikindama renginio dalyvius, VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams, tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė, kad ši jau tradicine tapusi konferencija vienija mokslininkus, politikus, praktikus ir bendruomenių lyderius iš įvairių šalių. „VDU Žemės ūkio akademija didžiuojasi galėdama būti erdve, kur dalijamasi ir keičiamasi žiniomis, idėjomis ir patirtimi, siekiant tvarios ateities. Šiais metais pagrindinė konferencijos tema – atsparumas pokyčiams. Žemės ūkis, miškininkystė, kaimo bendruomenės visame pasaulyje susiduria su dideliais iššūkiais. Tai apima klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą, geopolitinius pokyčius, bioekonomikos vystymą, demografinius ir socialinius pokyčius ir kt. Todėl ši konferencija skirta dialogui, ryšių dalijimuisi ir įkvėpimui. Tikiuosi, kad čia bus dalijamasi žiniomis, kurios prisidės prie reikšmingų pokyčių bendruomenėse ir už jų ribų“, – sakė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams, tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė

Naujos perspektyvos: nuo mokslinių tyrimų iki praktikos

Pereinant prie tvarios žemės ūkio sistemos, būtina turėti stiprią mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri jungtų skirtingas disciplinas ir skatintų inovacijas. AnaEE-ERIC generalinis direktorius, Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo, skirto ekosistemų analizei ir eksperimentiniams tyrimams, vadovas dr. Michel Boër pristatė pranešimą „Transdiciplininės paslaugos mokslinių tyrimų bendruomenei agroekologijoje: AgroServ projektas“. Dr. M. Boër pasižymi išskirtine karjera kaip CNRS astrofizikos tyrimų direktorius, prisidėjęs prie tokių atradimų kaip gravitacinės bangos, o šiuo metu vadovauja svarbioms iniciatyvoms agroekologijos srityje. Penkerių metų trukmės projektą pristatęs mokslininkas įvardijo, kad projekto metu siekiama remti mokslinius tyrimus ir inovacijas žemės ūkio bei agroekologijos srityje. Taip pat siekiama spręsti sudėtingus žemės ūkio sistemoms kylančius iššūkius, įskaitant būtinybę tvariai išmaitinti augančią pasaulio populiaciją, kovoti su klimato kaita, saugoti gamtos išteklius ir didinti biologinę įvairovę.

Atsparūs miškai yra būtini kaimo plėtrai, biologinei įvairovei ir atsakui į klimato kaitą. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje dalyvavęs Kopenhagos universiteto profesorius Erikas Dahl Kjær yra vienas iškiliausių miškų genetikos ekspertų, paskelbęs daugiau nei 250 mokslinių publikacijų ir vadovaujantis tyrimų grupei, nagrinėjančiai Europos medžių rūšių prisitaikymo galimybes, įskaitant naujausius darbus epigenetikos ir mikrobiomų srityse. Konferencijos metu mokslininkas pristatė strategijas atsparių ir prisitaikančių prie klimato kaitos miškų bei medžių vystymui. „Turime būti pasiruošę pasauliniams pokyčiams. Pirmenybė teikiama lanksčioms ir tvirtoms priemonėms, paliekančioms erdvės prisitaikymui. Tarptautinis bendradarbiavimas valdant miškų genetinę įvairovę yra svarbus. Taip pat reikia socialiai įgyvendinamų ir priimtinų sprendimų. Mokslas gali derinti naujus ir senus metodus – ir turi daug ką pasiūlyti. Pasitikėkime įvairove ir mokykimės iš gamtos“, – sakė mokslininkas.

Tvarumas švietime ir regioninių kompetencijų ugdyme yra būtinas klestinčiai bioekonomikai. Biotechnologijų ir gamtos išteklių mokyklos (Suomija) dekanės dr. Monos-Anittos Riihimäki mokslinių tyrimų kryptys apima tvarumą maisto grandinėje bei aukštojo mokslo valdymą. Dr. M. A. Riihimäki vadovauja svarbioms Suomijos bioekonomikos švietimo iniciatyvoms, pirmininkauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose komitetuose bei prisideda prie aukštojo mokslo programų vertinimo.

Pristatydama pranešimą „AKIS Suomijoje ir taikomųjų mokslų universitetų vaidmuo kuriant regionines bioekonomikos kompetencijas“, mokslininkė išskyrė kelias kryptis: žinių perdavimo užtikrinimas ir mokslinių tyrimų bei praktikos ryšio stiprinimas žemės ūkio sektoriuje ir už jo ribų; stiprus ir tarpsektorinis žinių perdavimas, mokymai ir konsultavimo paslaugos; tarptemininių inovacijų stiprinimas žemės ūkio sektoriuje ir už jo ribų; skaitmeninės transformacijos rėmimas žemės ūkio sektoriuje ir už jo ribų.

Novatoriški sprendimai atspariam ir efektyviam žemės ūkiui

Siekis užtikrinti maisto saugumą kartu saugant ekosistemas reikalauja augalų sveikatos ir tvaraus ūkininkavimo sprendimų. Atėnų žemės ūkio universiteto (Graikija) prof. Dimitri Tsitsigianni, turėdamas daugiau nei 30 metų patirtį augalų patologijos srityje, vadovauja tyrimų grupei, kuri kuria pažangias integruotos augalų apsaugos strategijas, derindama biologinę kontrolę, dirbtinį intelektą ir skaitmeninę precizinę žemdirbystę.

Pristatydamas pranešimą „Skaitmeninių technologijų galia augalų ir aplinkos apsaugai“, mokslininkas įvardijo proveržius žemės ūkio biotechnologijų ir augalų ligų valdymo srityse. „Žemės ūkio biotechnologijos yra priešakyje kovojant su klimato kaitos iššūkiais ir siekiant maisto saugumo. Pažanga sintetinės biologijos, mikrobiomo pagrindu kuriamų priemonių ir RNR pagrįstos augalų apsaugos srityse atveria naujus atsparumo lygius.
O dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios veisimo platformos spartina sausrai atsparių sėklų, ligoms atsparių augalų ir biologiškai patobulintų trąšų kūrimą.
Mikrobiomo sprendimai didina dirvožemio biologinę įvairovę ir optimizuoja augalų mitybą, užtikrindami didesnį derlių net ir ekstremaliomis sąlygomis“, – teigė mokslininkas.

Sprendžiant globalius iššūkius būtinas novatoriškas mąstymas ten, kur susikerta žemės valdymas, prisitaikymas prie klimato kaitos ir tvarūs pragyvenimo šaltiniai. Gento universiteto (Belgija) profesorius Hossein Azadi, daktaro laipsnį įgijęs žemės ūkio ekonomikos ir žmogaus geografijos srityse, yra paskelbęs beveik 400 recenzuotų mokslinių straipsnių ir patenka tarp 3 proc. geriausių pasaulio mokslininkų.

Pristatydamas pranešimą tema „Atsparus žemės ūkis smulkiųjų ūkininkų akimis: Tip-Tap ankstyvojo perspėjimo sistemos kūrimas“, mokslininkas įvardijo, kad žemės ūkis dėl klimato kaitos susiduria su vis didesnėmis rizikomis, kai net nedideli aplinkos pokyčiai gali sukelti negrįžtamus padarinius, grėsmingus produktyvumui. Mažieji ūkininkai, kurie yra ypač pažeidžiami, dažnai neturi laiku prieinamų ankstyvojo įspėjimo mechanizmų, kad galėtų sušvelninti šias rizikas. Šiai spragai užpildyti tyrime pristatoma „Tip-Tap ankstyvojo perspėjimo sistema“ – novatoriška, proaktyvi stebėsenos sistema, skirta prognozuoti ir užkirsti kelią klimato pokyčiams dar prieš jų įvykimą. Sistema strategiškai identifikuoja ir reaguoja į šiuos taškus, siekiant stiprinti atsparumą klimato pokyčiams.

Inovacijos biologijos ir skaitmeninių technologijų sankirtoje yra esminės siekiant užtikrinti kitos kartos tvarias žemės ūkio sistemas. Konferencijoje dalyvavusi doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, savo mokslinėje veikloje jungia augalų fiziologiją su praktine agronomija ir aktyviai prisideda prie tvaraus žemės ūkio plėtros ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Lietuva kuria lyderystę bioekonomikos srityje – ekonomikoje, kurios varomoji jėga – inovacijos. Šalyje yra aiškus nacionalinis dėmesys – Vyriausybė, universitetai ir pramonė veikia išvien, laikydami žemės ūkį, miškininkystę ir biotechnologijas tvaraus augimo varikliais. Šimtametį paveldą turinti VDU Žemės ūkio akademija užima centrinę vietą, o jos vienas iš akademinių padalinių – Bioekonomikos tyrimų institutas veikia kaip tyrimų centras, sutelktas į skaitmeninį žemės ūkį, biotechnologijas ir klimatui atsparų ūkininkavimą. Šios pastangos sprendžia vietinius iššūkius ir stiprina Lietuvos, kaip Europos žinių šaltinio, pozicijas. Lietuvos ekspertai prisideda prie ES politikos formavimo ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja.

Politikos, mokslo ir verslo diskusijoje – būsimos ES bioekonomikos strategijos akcentai

Konferencijos metu Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) atstovas dr. Michael Losch pristatė būsimąją ES bioekonomikos strategiją; Lietuvos bioekonomikos HUB koordinatorė, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto docentė dr. Rasa Pakeltienė pasidalijo įžvalgomis dėl nacionalinės strategijos iš Lietuvos bioekonomikos HUB dalyvių pusės.

Į politikos, mokslo ir verslo diskusiją prie šių dviejų pranešimų taip pat prisijungė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyresnioji patarėja Dalia Miniataitė, „Investuok Lietuvoje“ produkto strategė Rugilė Skvarnavičiūtė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas, Biotechnologijų įmonės „Nando“ generalinis direktorius Justinas Taruška, AnaEE-ERIC – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo, skirto ekosistemų analizei ir eksperimentiniams tyrimams, generalinis direktorius dr. Michel Boër.

Diskusijoje, moderuotoje asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentės Virginijos Kargytės, aptarti pagrindiniai būsimos ES bioekonomikos strategijos akcentai; svarbiausios tendencijos Europos bioekonomikos pramonėje; Lietuvos potencialas plėsti novatoriškų, didelės pridėtinės vertės bioekonominių produktų gamybą ir plėtoti susijusias paslaugas.

Sujungus skirtingas disciplinas – kompleksiškas požiūris į aktualijas

Konferencijos metu mokslininkai įžvalgomis ir patirtimis dalijosi ir keturiose mokslinėse sekcijose: „Biosistemų inžinerija siekiant tvarumo“, „Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą“, „Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos“, „Socialiniai tyrimai ir inovacijos kaimo vietovių stiprinimui“.

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojos, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkės dr. Laimos Skauronės, konferencijoje integruotos ne tik žemės ūkio, bet ir socialinių, inžinerinių, aplinkosauginių, ekonominių bei politikos mokslų aktualijos ir perspektyvos. „Toks įvairių disciplinų sujungimas leidžia kompleksiškai nagrinėti kaimo plėtros klausimus – nuo technologinių inovacijų iki socialinių sprendimų“, – teigė dr. L. Skauronė ir pridūrė, kad tarptautinė konferencija orientuota į kaimo darnaus vystymosi ir transformacijos, bioekonomikos vystymo, agroinovacijų diegimo ir socialinės atsakomybės iššūkius bei galimybes globalių pokyčių kontekste.

„Mus vienija bendras tikslas ir vizija – nagrinėti, diskutuoti ir strateguoti, kaip bioekonomikos verslai ir kaimo bendruomenės gali prisitaikyti, klestėti ir būti lyderiais sparčių ir dažnai nenuspėjamų pokyčių eroje“, – teigė VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams, tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. A. Miceikienė.

Konferencijos sekcijose tradiciškai vyko ir stendinių pranešimų (poster) sesija, kurioje tyrėjai turėjo galimybę pristatyti tyrimus vizualiai, o dalyviai galėjo tiesiogiai diskutuoti su autoriais. Taip aptarti ir kiti klausimai, papildantys pagrindines temas.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. Laima Skauronė

Tarptautiškumas padeda megzti naujus mokslinio bendradarbiavimo ryšius

Tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė džiaugiasi gausiu būriu dalyvių, atvykusiu net iš 22 šalių. Iš viso konferencijoje pristatyti 157 pranešimai, tarp jų 6 įkvepiantys plenariniai pranešimai. Mokslinės diskusijos plenarinės sesijos metu ir sekcijose atsiskleidė, kad atsparumas globaliems pokyčiams kaimo plėtros kontekste yra reikšminga tematika ne tik Europos, bet ir pasaulio žemės ūkio tvarumo užtikrinimo kryptyse. Pasak mokslininkės, VDU Žemės ūkio akademija tapo gerųjų praktikų ir patirčių sklaidos erdve.

„Dalyviai iš įvairių šalių turėjo galimybę palyginti savo tyrimų rezultatus su kitų šalių kontekstu, pasidalinti įžvalgomis ir pasimokyti vieni iš kitų. Pavyzdžiui, tai, kas pasiteisino kaimo plėtros srityje Prancūzijoje, Vokietijoje ar Japonijoje, gali įkvėpti naujus sprendimus Lietuvoje, ir atvirkščiai. Tarptautiškumas taip pat padeda megzti naujus mokslinio bendradarbiavimo ryšius. Konferencijoje susipažinę tyrėjai dažnai imasi bendrų projektų, rengia tarptautines tyrimų paraiškas – tai ilgalaikė vertė, kuri tęsiasi ir pasibaigus renginiui. Platus geografinis dalyvių spektras sukuria įvairiakultūrę aplinką, skatina platesnį požiūrį į globalius pokyčius, iššūkius, problemas. Toks renginio atvirumas pasauliui didina ir Universiteto bei Lietuvos matomumą tarptautinėje mokslo erdvėje bei parodo, kad esame aktyvūs sprendžiant kaimo plėtros ir bioekonomikos vystymo atsparumo globaliems pokyčiams klausimus“, – sakė dr. L. Skauronė ir pridūrė, kad 12-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ pasižymėjo globalumu tiek turinio, tiek dalyvių prasme.

Užsienio svečiams ypatingą įspūdį paliko ir konferencijos kultūrinė programa – Gala vakarienės metu surengtas vakaras, persmelktas lietuviškų tradicijų. Šiltą atmosferą kūrė VDU Žemės ūkio akademijos kapela „Ūkininkas“ ir šokių kolektyvo „Sėja“ šokėjai. Muzika, dainos ir šokiai tapo puikiu kultūriniu tiltu tarp skirtingų šalių dalyvių, atskleidusiu lietuvišką svetingumą ir tarptautinės bendrystės dvasią.

Renginio dalyviai taip pat turėjo progą susipažinti su Kauno miestu – ekskursijos metu aplankė istorinius ir kultūrinius objektus, o paskutinę renginio dieną grožėjosi nuostabiu rudenėjančio Birštono kurortu, kuris svečiams paliko neišdildomą įspūdį savo jaukumu ir gamtos harmonija.

Mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. A. Miceikienė, apibendrindama konferenciją, teigė, kad nors kita konferencija vyks tik 2027 metais, jau dabar pradedama galvoti apie jos teminį tęstinumą, naujas tarptautines partnerystes ir dar gilesnį mokslo bei praktikos dialogą, kuris leistų dar labiau stiprinti universiteto vaidmenį formuojant Europos kaimo plėtros ir bioekonomikos kryptis.

Organizatoriai dėkoja konferencijos partneriams ir rėmėjams – AgroServ ERSAC, Jülich Forschungszentrum, SRH universitetui, Lietuvos kaimo tinklui, Lietuvos mokslo tarybai, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centrui (BioTEC), AB „Kauno grūdai“, UAB „Mantinga“ – už jų reikšmingą indėlį ir palaikymą.

Vykdoma pagal projektą Nr. LKT-PK-24-2-06554-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Mokslo renginiui finansavimas skirtas iš Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. P-MOR-25-23.

VDU Žemės ūkio akademija tęsia kelionę antrajame šimtmetyje

Modernus agrosektorius traukia talentus: į VDU ŽŪA įstojo rekordinis skaičius šimtukininkų

Šiais metais tarp Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) pasirinkusių abiturientų – rekordinis skaičius 100-tukininkų. Maksimalų balų skaičių brandos egzaminuose pasiekę ir perspektyvias studijas pasirinkę motyvuoti jaunuoliai drąsiai žengia į naują gyvenimo etapą, kuriame – ir gaivaus naujų patirčių vėjo gūsiai, ir svarbios gyvenimiškos pamokos.

Savarankiškas gyvenimo etapas įkvepia mėgautis naujomis patirtimis

Studijų programą Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas pasirinkęs raseiniškis Kajus Kareiva – vienas iš šimtukininkų: maksimaliais balais įvertintos Kajaus anglų kalbos brandos egzamino žinios. „Manau, kad 100 balų įvertinimą labiausiai lėmė mano noras ir motyvacija siekti kuo geresnių rezultatų. Baigęs mokyklą nusprendžiau pasirinkti studijų programą Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas – mane visada traukė inžinerijos krypties mokslai. Nors svarsčiau apie studijas kolegijoje, sesuo paskatino siekti universitetinio išsilavinimo“, – apie svarbaus žmogaus patarimą pasakoja studentas.

Pasak Kajaus, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo sritis yra svarbi sklypų skirstymui, įvairių projektų įgyvendinimui. „Prisidėję prie atitinkamo projekto, šios srities specialistai gali stipriai pagelbėti visuomenei. Ši sritis užtikrina nuoseklų ir kokybišką miestų, kaimų, miestelių vystymąsi, todėl tai svarbu miestuose ir regionuose gyvenančiai visuomenei. Studijų metu noriu siekti tikslingų ir naudingų žinių, nes būtent mokslas prisideda prie pilnavertiškumo jausmo“, – vardija vaikinas ir priduria, kad studijuodamas tikisi sustiprinti ir kitas savybes – punktualumą bei darbštumą.

„Atvykau iš Raseinių, todėl esu pripratęs būti mažo miestelio apsuptyje. Iš pradžių buvo sunku, baisu ir gal net keista gyventi ir mokytis didmiestyje. Tačiau dabar galiu tvirtinti – jau susipažinau su Akademijos miesteliu ir dalimi Kauno. Pradėjus studentišką gyvenimą labiausiai sužavėjo savarankiškumo svarba. Dėstytojai į studentus žiūri kaip į suaugusius žmones, taip pat pradėjau gyventi atskirai nuo tėvų, todėl jaustis tokiu savarankišku man yra tikra atgaiva“, – atvirauja Kajus.

VDU ŽŪA studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas studentas Kajus Kareiva

Šimtuko paslaptis: kruopštumas, tikėjimas savimi ir palaikymas

Pirmakursė Kamilė Kiltinaitė studijuodama Akademijoje mato ne tik profesines galimybes, bet ir asmeninio tobulėjimo kelius. Mintimis grįždama į dvylika metų trukusios kelionės, kurią vainikavo puikūs egzaminų rezultatai, etapą, mergina sako, kad artimųjų ir pedagogų palaikymas tapo kertiniu akcentu, reikiamu momentu suteikusiu pasitikėjimo savimi.

„Likus dienai iki geografijos brandos egzamino, mokytoja pasakė, kad manimi tiki ir žino, jog tikrai gausiu aukščiausią įvertinimą. Tėvai taip pat kartojo, kad neabejoja mano galimybėmis, nes visada mokiausi nuosekliai. Sužinojusi, kad mano laikytas geografijos brandos egzaminas įvertintas šimtuku, labai apsidžiaugiau ir didžiavausi savimi. Manau, kad ne tik mano mokytojos, bet ir tėvų padrąsinimas padėjo įgyti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Todėl galiu teigti, kad pasitikėjimas savimi ir kruopštumas man padėjo pasiekti tokį rezultatą“, – sako Kamilė.

Studijų programą Logistika ir prekyba pasirinkusi mergina įsitikinusi – šios srities svarba tarptautiniu mastu yra reikšminga ir nuolat auganti. „Logistikos ir prekybos specialistai užtikrina, kad žmonės norimas paslaugas, prekes gautų greitai, laiku ir be papildomų trikdžių. Analizuojant studijų programą mane patraukė po studijų atsiveriančios plačios karjeros galimybės. O kalbant apie asmeninius siekius, studijų metu labiausiai noriu sustiprinti savo gebėjimą dirbti komandoje – esu įsitikinusi, kad norint būti geru logistikos specialistu, ši savybė yra itin reikalinga“, – teigia studentė.

Į Akademiją iš Marijampolės studijuoti atvykusi Kamilė atvira – naujas gyvenimo etapas įdomus ir dovanojantis visą puokštę patirčių bei galimybių. „Pirmą kartą atvykusi į Akademijos miestelį susižavėjau šia vieta ir supratau, kad man čia tikrai patiks, nes tai rami erdvė ir ne tokia triukšminga, kaip kai kurios kitos Kauno vietos. Man patinka rami aplinka, todėl ir VDU Žemės ūkio akademija mane patraukė savo atmosfera – tai padeda susikaupti studijoms“, – sako Kamilė.

Raktu į sėkmę tapo praktikoje įgytos žinios

Studijų programos Agronomija pirmakurse tapusios Arnetos Bukantytės brandos atestate taip pat puikuojasi šimtukas. „Pamačiusi, kad laikytas anglų kalbos egzaminas įvertintas 100 balų, nustebau, nes to tikrai nesitikėjau. Manau, kad tokį rezultatą lėmė loginis mąstymas ir žinios, įgytos per praktiką: tai man efektyviausias mokymosi būdas“, – atskleidžia mergina.

Arnetos sprendimą pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje įkvėpė lemtingas susitikimas. „Būdama moksleivė svarsčiau apie taikomosios chemijos studijas kitame universitete. Tačiau savo sprendimu sudvejojau, kai mokykloje apsilankiusi Akademijos marketingo atstovė pristatė studijų programas. Po šio susitikimo VDU atsirado mano svarstomų pasirinkimų sąraše. Dabar, būdama studentė, žinau ir tikiu, kad agronomijos srities žinios yra itin perspektyvios, tarpdisciplininės. Planuoju pasinaudoti ir gretutinių studijų galimybe – žinias noriu gilinti ir studijų programoje Miškininkystė. Beje, studijuoti atvykau iš Šiaulių, o Akademijoje mane labiausiai sužavėjo studentų miestelio aplinka“, – priduria mergina.

VDU ŽŪA studijų programos Agronomija studentė Arneta Bukantytė

Kaip sako pati Arneta, šiandieninių iššūkių kontekste agronomo profesija įgauna itin reikšmingą prasmę, o studijų metu įgytos žinios, gali būti pritaikytos itin plačiu mastu – pavyzdžiui, sprendžiant aplinkosaugos problemas. „Tvarumas, ekologija, klimato kaitos sukeltų iššūkių sprendimų paieškos šiandien – kaip niekada aktualios ir svarbios. Mano manymu, tvarumas žemės ūkyje privalo būti vienas svarbiausių prioritetų, o stebint diegiamas inovacijas – akivaizdu, tai įgyvendinti pavyksta“, – sako studentė.

Studijos leidžia būti arti gamtos

Biologijos, anglų kalbos ir matematikos B lygio egzaminuose šimtukais įvertinta kaunietė Meda Jegelevičiūtė atvira – maksimalūs balai tapo malonia staigmena. „Tokių rezultatų tikrai nesitikėjau – tuo labiau trijuose egzaminuose! Žinoma, prie tokių įvertinimų prisidėjo švietimo ministrės „padovanoti“ dešimt balų, tačiau ir pati turėjau įdėti daug pastangų. Tokius rezultatus pasiekti padėjo nuoseklus darbas, nes jeigu pradėsi mokytis tik prieš egzaminą, nespėsi tinkamai pasiruošti, o ir streso bus daugiau“, – neabejodama sako pašnekovė.

Nuo vaikystės gamta ir gyvūnais besidomėjusią merginą šis interesų laukas lydėjo ir mokykloje: biologija buvo labiausiai Medą dominusių mokomųjų dalykų viršūnėje. „Galvodama apie studijų krypties pasirinkimą, svarsčiau įvairius variantus, tačiau galiausiai nusprendžiau, kad noriu stoti į su gyvybės mokslais susijusią studijų programą. Medicinos kryptis manęs nedomino, biotechnologijos taip pat netraukė. O štai studijų programa Taikomoji ekologija man pasirodė praktiška ir perspektyvi“, – sako pašnekovė.

VDU ŽŪA studijų programos Taikomoji ekologija studentė Meda Jegelevičiūtė

Studijas VDU Žemės ūkio akademijoje Meda rinkosi tikslingai – mergina džiaugiasi ne tik studijų programos Taikomoji ekologija teikiamomis naudomis, bet ir žvelgia plačiau: kadangi Akademija yra gamtos apsuptyje, tai suteikia puikias sąlygas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai įsigilinti į paskaitose aptariamas temas.

„Man visada atrodė svarbu saugoti aplinką ir protingai naudoti turimus resursus, nes nuo to priklauso ne tik gamtos, bet ir mūsų pačių gerovė. Manau visi norime ir ateityje turėti švarų orą, žaliuojančius miškus, augalus apdulkinančius vabzdžius ir kitas gamtos teikiamas dovanas, todėl mano įsitikinimu itin svarbu su gamta stengtis kurti darnų ryšį. Kadangi dar tik pradėjau studijuoti su ekologija susijusius dalykus, visų pirma norėčiau įgyti daugiau žinių ir gilesnį supratimą, o tada bus lengviau nuspręsti, prie kokių problemų sprendimo galėčiau prisidėti. Tikiu, kad studijos padės atrasti tai, kas mane traukia ir įkvėps stengtis dėl šviesesnės ateities“, – sako pašnekovė.

Meda, nors yra kaunietė, tačiau, kaip pati sako, Akademijos miestelio gerai nepažinojo. „Džiaugiuosi, kad čia aplinkui daug gamtos, erdvės, yra kur pasivaikščioti laisvu nuo paskaitų laiku. O pačiose studijose man patinka VDU Artes liberales principas – galimybė pasimokyti dalykų iš įvairių disciplinų, neapsiribojant vien savo studijų programa“, – studijų teikiamas naudas aptaria studentė.

Gabiausi abiturientai pasitiki Akademijos siūloma studijų kokybe

Laikinai VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pareigas einančios prof. dr. Aušros Blinstrubienės teigimu, rekordinis studijas Akademijoje pasirinkusių šimtukininkų skaičius įrodo, kad ši aukštoji mokykla yra patraukli puikiais rezultatais mokyklą baigusiems jaunuoliams, kurie pasitiki siūloma studijų kokybe. „VDU Žemės ūkio akademijos pirmakursiais tapęs jaunuoliai – atkaklūs ir pasirengę siekti karjeros aukštumų, o Akademija jiems suteikia tinkamą aplinką ir priemones jų potencialui atsiskleisti“, – sako prof. dr. A. Blinstrubienė.

Laikinai VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pareigas einanti prof. dr. Aušra Blinstrubienė

„Manome, kad šimtukininkų pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje lėmė kelios svarbios priežastys: studijų programų aktualumas ir modernumas, studijų mainų galimybės, praktikos veiklos moderniose verslo įmonėse Lietuvoje ir užsienyje, taip pat plačios karjeros perspektyvos sparčiai besikeičiančiame agrosektoriuje. Šiandien žemės ūkis išsilaisvina iš stereotipų – tai nebėra tik tradicinė veikla, o pažangi, inovacijomis grįsta sritis, kurioje jungiasi biologija, inžinerija, informacinės technologijos ir vadyba. Jaunoji karta pripažįsta modernėjantį agrosektorių kaip sritį, kurioje sprendžiami svarbūs tvarumo, klimato kaitos, maisto saugos bei bioekonomikos klausimai. Tai sektorių daro patrauklų tiek akademiniu, tiek profesiniu požiūriu“, – vardija laikinai kanclerės pareigas einanti prof. dr. A. Blinstrubienė.

Motyvuotiems studentams, pasirinkusiems žemės ūkio, inžinerijos bei verslo ir vadybos krypties studijų programas, atsiveria itin plačios galimybės. Studentai gali gilintis į mokslą – prisidėti prie tyrimų klimato kaitos, tvarumo, biotechnologijų, agroinžinerijos srityse, tęsti studijas doktorantūroje ir kurti inovatyvius sprendimus tvariai ateičiai. „Taip pat laukia įvairiapusės karjeros perspektyvos: nuo darbo pažangiose, proveržį kuriančiose tarptautinėse ir nacionalinėse agroverslo ar maisto pramonės įmonėse bei konsultacijų sektoriuje, iki lyderystės ūkiuose, įmonėse ar organizacijose“, – sako prof. dr. A. Blinstrubienė ir priduria, kad šios studijos ugdo specialistus, gebančius derinti technologines žinias su vadybiniais įgūdžiais, todėl absolventai tampa konkurencingi tiek Lietuvos, tiek pasaulinėje darbo rinkoje.

Konkursas 9–12 klasių moksleiviams „Sukurk ateities maisto produktą“

Ar įsivaizduoji, kaip atrodys maistas po 10, 20 ar net 50 metų? Ateitis prasideda dabar – ir ji Tavo rankose! Jeigu turi idėjų, kurios gali pakeisti pasaulį, domiesi sveika mityba, inovacijomis ar tvarumu – šis konkursas kaip tik Tau!

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakultetas kviečia 9–12 klasių moksleivius dalyvauti konkurse „Sukurk ateities maisto produktą“.

Konkurso sąlygos:

Moksleiviai kviečiami sukurti vaizdo įrašą (trukmė – iki 90 sekundžių) ir aiškiai bei kūrybiškai pristatyti savo sukurtą maisto produktą.

Pristatomas maisto produktas turi būti inovatyvus, sveikatai palankus, tvarus ir realiai gaminamas.

Vaizdo įraše rekomenduojama pateikti šią informaciją apie sukurtą maisto produktą:

Produkto pavadinimas;
Produkto sudėtis;
Inovatyvumo aspektas (pavyzdžiui, technologija, tvarus sprendimas ir t.t.);
Palankumo sveikatai aspektas;
Tikslinė vartotojų grupė (pavyzdžiui, vaikai, paaugliai, veganai, sportininkai ir t.t.);
Vaizdinis pristatymas (plakatas, maketas, galbūt realiai pagamintas produktas ar kt.).

Vertinimo kriterijai:

Inovatyvumas – 30 %;
Palankumo sveikatai aspektas – 25 %;
Kūrybiškumas – 20 %;
Praktinio įgyvendinimo galimybės – 10 %;
Prezentacijos kokybė – 15 %.

Konkurse moksleiviai kviečiami dalyvauti individualiai arba komandomis iki 5 asmenų.

Nugalėtojų laukia puikūs prizai:

Komisijos išrinkto vaizdo įrašo kūrėjų komandai – bilietai į kiną. (Sveikiname nugalėtojus – VDU Ugnės Karvelis gimnazijos II g klasės mokines Godą, Liepą-Mariją, Beatričė ir mokytoją Linetą Česnauskienę!)

Daugiausiai „patinka“ paspaudimų Facebook sulaukusio vaizdo įrašo kūrėjų komandai – skani dovana. (Sveikiname nugalėtojus – Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos mokines Nedą, Saulę ir Godą!)

Vaizdo įrašą siųsti el. paštu af@vdu.lt iki lapkričio 17 d.

Vaizdo įrašai bus patalpinti VDU Žemės ūkio akademijos Facebook paskyroje. Nuorodas, kuriose bus galima rinkti „patinka“ paspaudimus, atsiųsime tuo pačiu el. paštu, kuriuo gausime vaizdo įrašus. Nugalėtojai bus paskelbti lapkričio 25 d.

Vertinimo komisija: VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros dėstytojai ir studijų programos Maisto kokybė ir sauga studentai.

Konkurse dalyvaujančių moksleivių sukurti vaizdo įrašai bus patalpinti VDU ŽŪA internetinėje erdvėje.

Kviečiame VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenę dalyvauti diskusijoje su kandidatais į kanclerio pareigas

2025 m. spalio 16 d. 9:00 val. IV rūmų konferencijų salėje (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno r.) kviečiamas bendras Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Tarybos ir bendruomenės posėdis, skirtas pretendentų į VDU ŽŪA kanclerio pareigas susitikimui (prisistatymui ir penkerių metų programos koncepcijos einant kanclerio pareigas aptarimui) su Tarybos nariais ir VDU ŽŪA bendruomene.

Planuojamas laikas – nuo 9:00 iki 12:00 val., kiekvienam kandidatui skiriant 30 min. prisistatyti ir apie 30 min. diskusijai.

Vadovaudamasi Vytauto Didžiojo universiteto Statuto 59 straipsnio 3 dalimi ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerio kandidatūros rinkimų tvarkos aprašu, Taryba skelbia užregistruotų pretendentų sąrašą (abėcėlės tvarka):

Prof. dr. Aušra Blinstrubienė
Prof. dr. Vigilijus Jukna
Prof. dr. Bernardas Vaznonis

Su kandidatų programomis galite susipažinti čia.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio posto siekia trys kandidatai

	PROF. DR. AUŠRA BLINSTRUBIENĖ	PROGRAMA
	PROF. DR. VIGILIJUS JUKNA	PROGRAMA
	PROF. DR. BERNARDAS VAZNONIS	PROGRAMA

2025 m. spalio 16 d. 9:00 val. VDU Žemės ūkio akademijos IV rūmų konferencijų salėje (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno r.) kviečiamas atviras VDU Žemės ūkio akademijos Tarybos posėdis, skirtas pretendentų į VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas susitikimui (prisistatymui ir penkerių metų programos koncepcijos einant kanclerio pareigas aptarimui) su Tarybos nariais ir VDU Žemės ūkio akademijos bendruomene.

IN MEMORIAM Prof. emeritas Vytautas Šlapakauskas (1938 – 2025)

Vytautas Šlapakauskas gimė 1938 m. balandžio 15 d. Širvintų r. Meižių k. ūkininkų Petro ir Onos Šlapakauskų gausioje dešimties asmenų šeimoje. Mokslus pradėjo Rastalindžių pradinėje mokykloje (1946–1950), tęsė – Vindeikių septynmetėje mokykloje (1950–1953), Vilniaus žemės ūkio technikume (1953–1957) ir Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete (1957–1962). Studijas baigė diplomu su pagyrimu. Darbštus ir gabus studentas atkreipė Botanikos katedros vedėjo doc. Eriko Purvino dėmesį ir buvo pakviestas dirbti katedroje. Botanikos katedroje pradėjo dirbti laborantu (1962 m.), po metų – asistentu, nuo 1964 m. – vyresniuoju dėstytoju – dėstyti augalų fiziologiją. Sėkmingai derindamas pedagoginį darbą ir mokslinę veiklą, 1969 m. apgynė biologijos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją. 1970 m. suteiktas docento, o 1991 m. – profesoriaus vardas. Greta pedagoginio darbo profesorius dirbo ir administracinį darbą. 1971–1979 ir 1995–2006 m. ėjo Botanikos katedros vedėjo pareigas. 1979–1992 m. buvo Agronomijos fakulteto dekanu. 1992–1995 m. buvo išrinktas Universiteto Senato (Tarybos) pirmininku.

Dekano pareigas profesorius ėjo 13 metų. Šis tarpsnis fakulteto istorijoje buvo vienas iš demokratiškiausių. Dekanas neturėjo asmeninio kabineto, ant dekano durų nebuvo perspėjimo, kad lankytojai į dekanatą gali užeiti tik po vieną, – studentai ir dėstytojai ėjo į dekanatą, kada turėjo reikalų ir laiko. Dekanas buvo ypač mėgiamas studentų. Gerumas ir nuoširdumas derėjo su reiklumu. Tą pripažino visi studentai.

Aktyviai dalyvaudamas Akademijos (Universiteto) visuomeniniame gyvenime, dirbdamas pedagoginį darbą profesorius neapleido ir mokslinės veiklos. Mokslinę ir dalykinę kvalifikaciją profesorius kėlė stažuotėse įvairiuose užsienio universitetuose.

Nuo 25 metų pradėjęs pedagoginį darbą, profesorius Vytautas Šlapakauskas 45 metus dėstė augalų fiziologiją. Didelė pedagoginio darbo patirtis ir tvirtos dėstomo dalyko žinios leido profesoriui aktyviai įsijungti į leidybos veiklą – rengti baigiamųjų darbų programas, laboratorinių darbų metodinius patarimus, rašyti straipsnius į enciklopedijas, mokslo leidinius, žurnalus. Pirmą kartą Lietuvos aukštųjų mokyklų istorijoje profesoriaus dėka su bendraautoriais buvo parengtas vadovėlis „Augalų fiziologija“. 1980 m. kartu su bendraautoriais išleisti vadovėliai „Botanika su mikrobiologijos pagrindais“, „Augalų fiziologija su mikrobiologijos pagrindais“. 2006 m. išleistas pirmas Lietuvoje vadovėlis „Augalų ekofiziologija“. Šio vadovėlio atskiros dalys išleistos 1998 ir 2001 metais. „Augalų ekofiziologija“ iš esmės yra išsami mokslinė studija. Ją rašydamas autorius panaudojo 247 literatūros šaltinius. 2008 m. išleistas su prof. P. Duchovskiu vadovėlis „Augalų produktyvumas“, skirtas doktorantams; kartu su doc. J. Kučinsku parengtas vadovėlis „Augalų mityba“, skirtas magistrantūros studentams.

Už ilgametį pedagoginį darbą, mokslinę ir visuomeninę veiklą profesorius Vytautas Šlapakauskas apdovanotas Universiteto padėkos raštais, Aukščiausiosios Tarybos garbės raštu. Jam suteiktas nusipelniusio dėstytojo vardas.

Atsisveikinti su emeritu bus galima Tabariškių parapijos laidojimo namuose (Tabariškės, Gėlių g. 108A) spalio mėn. 7 d. (antradienį) nuo 15:00 val. Urna išlydima spalio mėn. 8 d. (trečiadienį) 12 val. į Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčią, kur bus aukojamos šv. Mišios. Laidojamas Kauno r. Tabariškių kapinėse.

Skaudžią netekties valandą Velionio šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia VDU ŽŪA bendruomenė, Agronomijos fakulteto darbuotojai.

Fakulteto tarybos posėdis

Š. m. spalio mėn. 7 d. (antradienį) 15.00 val. centrinių rūmų 324 auditorijoje vyks Agronomijos fakulteto tarybos posėdis.

Darbotvarkėje:

Fakulteto atstovų į VDU senatą rinkimai.
Kiti klausimai.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

AF tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Rimantas Velička

VDU ŽŪA kanclerės kadenciją baigusi prof. dr. A. Miceikienė: esu ir būsiu šios bendruomenės dalis

Penkerių metų laikotarpis, pažymėtas reikšmingais pokyčiais, pamokomis ir tvirtai priimtais, proveržį kuriančiais sprendimais – tokią žymę Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) istorijoje paliko kadenciją baigusi kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Nuo šiol prof. dr. A. Miceikienė profesinę veiklą tęs VDU prorektorės strateginei plėtrai ir finansams pareigose: tai – naujas profesinis etapas, tačiau toli gražu ne atsisveikinimas su Akademijos bendruomene, kuriai kanclerė skyrė tiek daug energijos ir širdies.

Viena kryptis – bendra kelionė: su pamokomis, pergalėmis ir iššūkiais

Penkerių metų kelias kanclerės pareigose prof. dr. A. Miceikienei buvo ne tik atsakomybės ir sėkmės kupinas laikotarpis, bet ir kelionė, kur netrūko reikšmingų sprendimų ir iššūkių, kuriems reikėjo ryžtingos lyderystės. Per šį laiką Akademijos bendruomenė keitėsi, augo, stiprėjo ir ieškojo naujų kelių, išlaikydama tvirtą stuburą.

„Man atėjus dirbti į kanclerės pareigas, buvo prasidėjusi universitetų integracija, todėl manau, kad didžiausias Akademijos pasiekimas yra tai, jog likome Žemės ūkio akademija – su savo identitetu, savo struktūra, žmonėmis. Per šį laikotarpį sustiprėjome kaip Akademija, sustiprėjome partnerystėje su socialiniais partneriais. Taip pat džiaugiuosi sustiprėjusia bendruomene. Žinoma, lydėjo ne tik džiaugsmai, bet ir pamokos, iššūkiai. Vienas jų, pasitikusių kadencijos pradžioje – studentų skaičiaus pokytis. Bendradarbiaujant su fakultetų dekanais, studijų programų komitetais, kuriant bendrą marketingo lauką, studentų skaičius pradėjo didėti. Taip pat išaugo tarptautinių studentų mastai – daugėjo trumpalaikiams kursams į Akademiją atvykstančių ir išvykstančių studentų skaičius. Turėjome tikslą kiekviename fakultete įveiklinti bent po vieną studijų programą, vykdomą anglų kalba. Deja, šio tikslo įgyvendinti kol kas nepavyko – galbūt tai galėtų būti vienas iš naujojo kanclerio tikslų“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

Profesorei pradėjus eiti kanclerės pareigas, Lietuvą kaustė COVID-19 pandemija. Prof. dr. A. Miceikienė atvira: tuo metu labiausiai trūko gyvo bendravimo su Akademijos bendruomene. „Tokie momentai tikrai palietė emociškai. Pirmieji kadencijos metai buvo sunkūs: buvo vykdoma pertvarka, teko atleisti kelis žmones – kai reikėjo atsisveikinti su savo kolektyvo nariais, buvo pats sunkiausias momentas. Laikotarpis buvo tikrai ne iš lengvųjų – mažai mokslininkų etatų, nedidelis studentų skaičius. Vykstant pertvarkai ne kartą teko kalbėtis su padaliniais, įrodyti, kad mums reikia optimizuoti procesus, padalinius, veiklas. Tokie momentai sunkiai ištrinami iš atminties“, – atvirauja prof. dr. A. Miceikienė.

Kaip vieną sunkiausių iššūkių prof. dr. A. Miceikienė įvardija Agrocheminių tyrimų laboratorijos perkėlimo į VDU Žemės ūkio akademijos sudėtį procesą. „Apie tai būtų galima parašyti knygą. Susidūrėme su biurokratijos nenoru priimti Lietuvai reikalingus sprendimus. Tačiau įsitikinau, kad visi darbai yra padaromi, jeigu jie daromi kartu: sunkiausiais momentais žemės ūkio verslas parodė savo susitelkimą ir veikdami kartu laboratoriją išsaugojome“, – pasakoja prof. dr. A. Miceikienė.

Bendrystėje gimsta agrosektoriaus pažanga

„Pradėjus eiti VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pareigas, kartu su socialiniais partneriais sutarėme stiprinti universiteto įvaizdį: siekėme gerinti Akademijos, kaip žemės ūkio mokslo institucijos, įvaizdį, savo ruožtu partneriai siekė gerinti agroverslo įvaizdį. Džiaugiuosi – mes tikrai padarėme pažangą: gimė daug įvairių iniciatyvų, Akademija ir verslas aktyviai įsitraukė kuriant ir įgyvendinant priemones, kurios gerina žemės ūkio įvaizdį. Žinoma, darbų dar laukia. VDU Žemės ūkio akademijoje įkurti ekscelencijos centrai, ateities fermos statybos projektas, akredituotos laboratorijos – visa tai prisideda prie agrosektoriaus įvaizdžio kūrimo. Kuriant modernų agrosektorių reikšmingas vaidmuo tenka ir ūkininkams. Pavyzdžiui, Vilniuje įvykęs ūkininkų protestas dar kartą pademonstravo šių kultūringų, išsilavinusių žmonių vienybę“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

Kuriant agrosektoriaus proveržį VDU Žemės ūkio akademija prisiima atsakingą mokslo lyderės vaidmenį. „Įkurtas Bioekonomikos tyrimų institutas pradėjo kuruoti tarptautinius projektus: Akademija anksčiau niekada neturėjo tokio didelio kiekio „Horizon“, „Intereg“ ir kitų tarptautinių projektų. Žemės ūkio srityje lyderiaujantiems Europos ir pasaulio universitetams esame matomi kaip stiprūs partneriai. Mokslo srityje ypač jaučiamas Akademijos, kaip aukštosios žemės ūkio mokyklos, sustiprėjimas Europos mastu. Esu tikra – esame viena geriausių aukštųjų žemės ūkio mokyklų Pabaltijo regione. Sprendimas iš užsienio pasikviesti aukšto lygio mokslininkų Akademijos mokslininkams suteikė postūmį – formuojasi tarptautinės komandos, vykdančios aukšto lygio mokslo tyrimus“, – proveržiu džiaugiasi prof. dr. A. Miceikienė.

Į viršūnes įkopusių absolventų laukia nauji horizontai

Pasak prof. dr. A. Miceikienės, VDU Žemės ūkio akademijos studentai, žinodami, koks agrosektorius yra modernus, turi daug ambicijų ir motyvacijos. „Tikiu, kad didžioji dalis Akademijos absolventų grįš į regionus, ten dirbs ir kurs verslus. Šiandien regionams kaip niekada reikalingi aukštų kompetencijų specialistai – tokie ir yra VDU Žemės ūkio akademijos absolventai. Jaunimui agrosektorius atveria plačius horizontus kurti inovatyvius verslus, pasitelkiant įvairias paramos galimybes. Susidomėjimas žemės ūkio studijomis galbūt ir nėra taip greitai augantis, kaip norėtume, tačiau tokios tendencijos pastebimos visoje Europoje“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

Akimirkos, kurioms širdyje skirta ypatinga vieta

Paklausta, kokie momentai kadencijos metu širdyje paliko gražiausią pėdsaką, prof. dr. A. Miceikienė neabejodama atsako – VDU Žemės ūkio akademijos šimtmečio metai. „Visi šiai ypatingai progai paminėti skirti metai buvo reikšmingi. Tačiau baigiamieji šimtmečio minėjimo renginiai, vykę 2024 m. spalio 17–18 dienomis, buvo patys įspūdingiausi. Šventiniuose renginiuose dalyvavęs gausus bendruomenės, socialinių partnerių ir Akademijos bičiulių būrys parodė – mes norime švęsti. Taip pat tarp labiausiai atmintyje išlikusių įvykių – VDU Garbės profesoriaus regalijų įteikimo iškilmės VDU Žemės ūkio akademijos profesoriui dr. Jonui Čaplikui, VDU Garbės daktaro regalijų įteikimo iškilmės buvusiai Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto rektorei, profesorei, vyriausiajai mokslo darbuotojai dr. Irinai Pilvere. Žinoma, atmintyje išlieka ir kasdieniai darbai, kai galime pasidžiaugti – mažos akimirkos kuria bendruomenės stiprybę. Baigdama kanclerės kadenciją, VDU Žemės ūkio akademijos nepalieku – esu ir būsiu šios bendruomenės dalis. Akademijos bendruomenei noriu palinkėti išlikti susitelkusiai ir atsakingai. Taip pat – dirbti kartu, nes tik bendradarbiaujant gimsta proveržį kuriantys rezultatai“, – linki VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės kadenciją baigusi prof. dr. A. Miceikienė.