Agronomijos fakulteto naujienos Archives | Page 31 of 72 | VDU Žemės ūkio akademija

VDU ŽŪA mokslininkų inovacijos bus pristatomos Žaliųjų idėjų festivalyje 2023

Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, birželio 5-ąją, moksleivius ir visus vilniečius bei miesto svečius kviečiame į Prezidentūros vidinį kiemą ir parką, kuriame trečius metus iš eilės vyks Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Žaliųjų idėjų festivalis. Festivalyje jau antrus metus dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA). Akademijos mokslininkai pristatys žaliąsias inovacijas. Bus pristatomos mikrodumblių panaudojimo energetinėms reikmėms galimybes – eksponuojami įvairaus pavidalo mikrodumbliai bei pristatomos jų panaudojimo energetinėms reikmėms galimybės. Taip pat vyks kokteilio „Žalios energijos gurkšnis“ pristatymas ir degustacija. Bus pristatoma kaip gaminamas sveikuoliškas žaliasis kokteilis, kaip išgaunami ir kokią vertę gėrimui suteikia liofilizuoti jo ingredientai, vyks kokteilio degustacija, kur festivalio lankytojai turės galimybę paragauti naujo VDU ŽŪA mokslininkų kuriamo funkcinėmis savybėmis praturtinto produkto.

Festivalio lankytojų laukia Žaliųjų idėjų mugė, kurioje dalyviai turės galimybę ne tik degustuoti kokteilį „Žalios energijos gurkšnis“, bet ir apžiūrėti 240 litrų talpos akvariumą, kuriame ne tik gyvena žuvys ir augalai, bet ir tvariai auginamas maistas. Lankytojai galės pasisiūti tvarius prekybinius maišelius, pasigaminti veikiančią mažąją saulės jėgainę ar su virtualios realybės akiniais „pakeliauti laiku“ ir pamatyti, kaip keitėsi važiavimas traukiniu ir kas gali laukti ateityje.

Vidurdienį 8-11 klasių moksleiviai kviečiami pasitikrinti savo aplinkosaugines žinias „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ vedėjo Roberto Petrausko organizuojamame protmūšyje.

Festivalį vainikuos Gamtosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos įteikimo ceremonija Prezidentūros parke.

Mokymai „Mokslinių tyrimų projektų rengimas kitaip“

Kviečiame birželio 12 d. 13:00–17:00 val. į mokymus „Mokslinių tyrimų projektų rengimas kitaip“, skirtus VDU akademiniam ir neakademiniam personalui, doktorantams.

Mokymus veda: VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys ir komanda.
Vieta: VDU, Universiteto g. 8a, Akademija, „Inno space“ bendradarbiavimo erdvė.

Aprašymas: „Biosymfonix“ sukurtas stalo žaidimas „Granted“ yra unikali edukacinė priemonė, skirta padėti komandoms parengti mokslinių tyrimų projektų struktūrą. Žaidimas yra specialiai sukurtas, kad dalyviai geriau suprastų projektų rašymo procesą ir kartu įveiktų įvairius iššūkius bei kliūtis. „Granted“ stalo žaidime dalyviai pasineria į patrauklią ir konkurencingą aplinką, kurioje mokosi įveikti neapibrėžtumą, nuolat besikeičiančią finansavimo aplinką bei bendradarbiaujančių mokslininkų tikslų suderinamumą, kurie sukuria didelį neapibrėžtumo jausmą. Dalyviams žaidimas suteikia praktinių įgūdžių, kaip valdyti iššūkius, ir ugdo vertingas žinias, reikalingas sėkmingam projektų paraiškų teikimo procesui.

Maloniai kviečiame dalyvauti ir registruotis.

Mokymai „Komercializuojamais moksliniais tyrimais grįstų projektų rengimas ir valdymas“

Kviečiame birželio 15 d. į mokymus „Komercializuojamais moksliniais tyrimais grįstų projektų rengimas ir valdymas“, skirtus VDU akademiniam ir neakademiniam personalui.  Mokymus veda VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius dr. D. Milčius.

Data ir laikai: birželio 15 d. 9:00–17:00 val.
Vieta: VDU, K. Donelaičio g. 52, 403 auditorija

Maloniai kviečiame dalyvauti ir registruotis.

Tikslas. Mokymų metu dalyviai bus supažindinti su komercializuojamais moksliniais tyrimais grįstų projektų rengimu bei jų valdymu.

Atrasime, kaip mokslines idėjas paversti vertingomis technologijomis ar produktais rinkoje.

Trumpas aprašymas. Atliekant mokslo tiriamuosius darbus, sėkmės atveju yra sukuriami įvairūs inovatyvūs produktai ar naujos technologijos. Dažnai šios inovacijos yra pradiniuose technologijos parengties lygmenyse, todėl norint jas sėkmingai pateikti rinkai, reikia išmokti jas apginti nuo galimo nesąžiningo kopijavimo, taip pat reikalingas finansavimas papildomiems tyrimams, galimybių studijų parengimui, įvairaus lygmens prototipų gamybai ir pristatymui galimiems galutiniams vartotojams. Visos šioms veikloms paprastai reikalingi nemaži tiek finansiniai, tiek žmogiškieji ištekliai. Sėkmingai parengta projekto paraiška gali suteikti trūkstamas lėšas ir padėti suburti reikalingų partnerių komandą.

Turinys (temos):

  • Kas yra kūryba moksle? Vertingos inovacijos: apibūdinimas ir taikymas.
  • Inovatyvios technologijos/produkto parengties lygiai: apibrėžimai, praktinis atpažinimas ir nuosavybės klausimai
  • Galimi inovacijų finansavimo šaltiniai: rizikos kapitalo įmonės, verslo angelai, nacionaliniai fondai, tarptautiniai (USA Department of Energy,

Japan NEDO, EU „Horizon Europe“, „Nordic Energy Research Programme“, NATO projektai, „Open Innovation Platforms: NineSigma“, etc.

  • Produktų ir technologijų apsauga, panaudojant patentus: naujumo aprašo parengimas, apibrėžties aprašas, pritaikomumo atskleidimas,

patentinio patikėtinio vaidmuo.

  • Uždarų ir atvirų inovacijų valdymo specifika. Naujų produktų ir technologijų priimtinumas visuomenei. Inovacijoms palankaus naratyvo

kūrimas. Spin-off ir Start-up kompanijos: įkūrimas ir veiklų organizavimas. Atvirų inovacijų platformai skirtos paraiškos analizė.

  •  „Horizon Europe“ projekto paraiškos analizė. Paraiška ekspertų akimis.
  • Ekonominė projektų dalis: biudžeto sudarymas, realizavimo iššūkiai, projektų konsorciumų sutarčių analizė.
  • Praktikumas: projekto idėjos parengimas ir pristatymas.

„ŽŪA alumni“ labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms” skatins talentus

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų klubo „ŽŪA alumni“ įsteigtas labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms” priėmė sprendimą skatinti jaunuosius talentus.

Labdaros ir paramos fondas skirs skatinamąsias stipendijas 2023 m. VDU ŽŪA studijas pradėjusiems pirmakursiams. Jeigu laikydami valstybinius brandos egzaminus pasieksite vieno ir daugiau mokomųjų dalykų 100 balų įvertinimus ir motyvuotai pasirinksite studijas VDU ŽŪA – pirmame kurse jūsų laukia solidus paskatinimas – 1000 eurų stipendija (dvi vienkartinės 500 eurų dydžio stipendijos, mokamos rudens ir pavasario semestruose). 2023-2024 studijų metams numatoma skirti 7 stipendijas.

Stipendijomis bus skatinami šias studijų programas pasirinkę jaunuoliai:

VDU diplomų įteikimo iškilmės

Birželio 16-23 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia dalyvauti šventiniuose diplomų įteikimo renginiuose.

Birželio 16 d. laukia Teisės fakulteto absolventų diplomų įteikimo šventė.

Birželio 20 d. diplomai bus įteikiami VDU Švietimo akademijos Kaune bakalauro ir magistrantūros bei profesinių studijų pedagogikos absolventams. Taip pat bus įteikiami VDU Švietimo akademijos Kaune pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimai. Šią dieną vyks ir Socialinių mokslų fakulteto bei Katalikų teologijos fakulteto absolventų šventė.

Birželio 21 d. laukia Ekonomikos ir vadybos fakulteto, Menų fakulteto ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, VDU Žemės ūkio akademijos (Miškų ir ekologijos, Inžinerijos, Bioekonomikos plėtros ir Agronomijos fakulteto) bei VDU Švietimo akademijos Vilniuje bakalauro, magistrantūros, profesinių studijų pedagogika absolventų šventė. Taip pat bus įteikiami VDU Švietimo akademijos Vilniuje pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimai.

Birželio 22 d. diplomai bus įteikiami Humanitarinių mokslų fakulteto absolventams. Birželio 23 d. – Informatikos, Gamtos mokslų fakulteto ir Muzikos akademijos absolventams.

Vytauto Didžiojo universiteto diplomai absolventams bus iškilmingai įteikiami VDU erdvėse.

Renginių metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

LAUŽOME STEREOTIPUS! VDU ŽŪA studentė Kamilė: sužavėjo draugiška aplinka ir palaikymas, nes visi esame čia dėl vieno tikslo – agrosektoriaus ateities kūrimo

Ar VDU ŽŪA studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – yra stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, jog VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalinasi patirtimi, kuri galbūt padėsi apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Kamilė Jasnauskaitė, VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos „Agronomija“ antro kurso studentė, į šią studijų programą atvedė draugų, pažįstamų ir ūkininkų diskusijos apie besivystančias technologijas. Siekti savo tikslų ir išsilavinimo paskatino ne tik noras bendrai kurti ateities agrosektorių, bet ir VDU ŽŪA teikiamos galimybės. Kamilė pasidalino, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje ir kokios jos mintys dabar – esant studentei.

–  Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Augau kaime, aplink vykstantys darbai skatino domėtis, draugų, pažįstamų ūkininkų diskusijos apie techninius dalykus, auginimo technologijas, politiką pasirodė įdomūs, tai paskatino pasvarstyti apie kelią link darbo agrosektoriuje.

–  Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

–  Iš draugų, jau baigusių studijas VDU ŽŪA.

–  Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– VDU ŽŪA pasirinkau dėl to, kad vienintelė aukštoji mokykla, teikianti aukštąjį universitetinį išsilavinimą agronomijos srityje. Pasirinkimą paskatino ir tai, kad buvau girdėjusi, jog tyrimai atliekami ir Bandymų stotyje, kad viskas, ko reikia kokybiškoms studijoms yra vienoje vietoje.

–  Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Taip, studijos VDU ŽŪA buvo mano pasirinkimas numeris vienas.

–  Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

–  Teko girdėti nuomonių, kad čia studijuoja tik ūkininkų vaikai, kad žemės ūkis – tik daržų ravėjimas, kad ši sritis neperspektyvi, nes būsi paprastas kaimo darbininkas.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai ir aplinkiniams?

– Pavyko sulaužyti iš esmės visus stereotipus. Įsitikinau, kad čia gali mokytis kiekvienas, nuoširdžiai besidomintis šia sritimi – pati neturiu ūkio, bet domiuosi, mokausi ir puikiai sekasi. Taip pat čia yra daug tobulėjimo galimybių, vykdoma daugybė pasėlių, technikos tyrimų, daug dėmesio skiriama agrosektoriaus naujovėms, kas tikrai įrodo, kad ši sritis modernėja dideliais žingsniais, turi daug potencialo.

–  Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Labiausiai nustebino dėstytojai, kurie bendrauja su tavimi ne kaip su žemiau stovinčiu studentu, o kaip su būsimu kolega, šaunūs kursiokai, besidalinantys savo praktine patirtimi vieni su kitais, galimybė įsitraukti į papildomas veiklas, tyrimus, tam sudarytos sąlygos VDU ŽŪA Bandymų stotyje, šiltnamiuose. Apskritai sužavėjo draugiška aplinka ir palaikymas, nes visi esame čia dėl vieno tikslo – agrosektoriaus ateities kūrimo.

–  Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi VDU Žemės ūkio akademija?

–  Ateitis, galimybės, žinios.

–  Kokius tris išskirtinumus/privalumus įvardintum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą?

  • Ši studijų programa leidžia pažvelgti į žemės ūkį iš visų įmanomų aspektų – technologijos, augalai, ekonomika, dirvožemis, technika ir t.t.
  • Baigęs šią studijų programą gali dirbti įvairiose srityse – laboratorijose, ūkiuose, įmonėse konsultuojant, o gal tęsti mokslinį darbą magistrantūroje ir doktorantūroje.
  • Šios srities specialistų trūksta, nes daug jų grįžta į šeimos ūkius, tad rasti darbą tikrai nebus sunku.

–  Ką palinkėtum studentui, kuris dvejoja ką rinktis studijuoti?

– Nebijoti suklysti ir klausyti širdies – eiti drąsiai per gyvenimą, nesvarbu ką sakys kiti. Nepasisekus nenusiminti, nežvelgti į klaidą kaip į pasaulio pabaigą, o pasistengti pažvelgi kaip į dar vieną galimybę pabandyti, išmokti ką nors naujo apie gyvenimą ir patį save.

Kamilė mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja Facebook.

Kraštovaizdžio dizaino popietė VDU ŽŪA: susitikimas su IFLA prezidentu ir parodos atidarymas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) birželio 5 dieną kviečia į „Kraštovaizdžio dizaino popietę“. Renginio metu bus atidaroma Tarptautinės kraštovaizdžio architektų sąjungos (IFLA) Europos regiono paroda „Persvarstyti gamtą“, pristatomos VDU ŽŪA Kraštovaizdžio dizaino studijos, popietės dalyviai turės galimybę išgirsti IFLA prezidento Bruno Marques pranešimą „IFLA – tai mes visi: kodėl mums reikia vieningos kraštovaizdžio architekto profesijos?“.

Tarptautinė kraštovaizdžio architektų sąjungos (IFLA) Europos regiono paroda „Persvarstyti gamtą“

Parodoje pristatomi didelės ir mažos apimties kraštovaizdžio architektūros projektai iš 20-ties valstybių (tarp jų ir Lietuvos), esantys harmonijoje su gamta ir naudojantys gamta pagrįstus sprendimus. Paroda veiks iki 2023 birželio 30 dienos.

IFLA – tai mes visi: kodėl mums reikia vieningos kraštovaizdžio architekto profesijos

Nors pasaulis labai pasikeitė nuo savo įkūrimo, Tarptautinė kraštovaizdžio architektų sąjunga (IFLA) ir kraštovaizdžio architektai visame pasaulyje kovoja tuos pačius mūšius. Esame XXI amžiaus profesija ir gerai pasirengę susidoroti su spaudimu, kuris nulems naują gyvenimo būdą ir kūrybą ateities kartoms. Šiame pokalbyje bus apžvelgiama profesijos padėtis ir pristatomas esminis kraštovaizdžio architektų vaidmuo tobulinant profesiją, reikalaujant aukščiausių švietimo, mokymo, tyrimų ir profesinės praktikos standartų. Bendromis pastangomis ir toliau didinsime kraštovaizdžio architektūros žinomumą visame pasaulyje ir skatinsime tvarų mūsų natūralios ir pastatytos aplinkos valdymą bei dizainą.

 

REGISTRACIJA Į RENGINĮ

 

Renginio data: birželio 5 d. (pirmadienis)

Renginio laikas: 13.00 val.

Renginio vieta: VDU ŽŪA Centrinių rūmų 505 aud. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

 

Daugiau informacijos:

Lekt. Mantas Pilkauskas

mantas.pilkauskas@vdu.lt,

+370 615 78995

Akademijoje vykusiame Studijų festivalyje – studijos, inovacijos, pokalbiai ir pramogos

Gegužės 12 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų miestelio erdvėse vyko VDU studijų festivalis. Į renginį susirinkęs gausus būrys moksleivių ir mokytojų turėjo galimybę susipažinti su studijų galimybėmis VDU ir Akademijoje.

Festivalio metu moksleivių laukė fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių atstovai ir dėstytojai, inovacijų pristatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusiems mokytojams buvo skirta atskira programa, kurią sudarė pranešimai aktualiomis temomis – apie ugdymą karjerai mokyklose, auginančias partnerystes, inovatyvius sprendimus pamokose, matematikos pasiekimų gerinimo priemones, ugdymo veiklų organizavimą kitaip.

VDU Studijų festivalyje dalyvavo visi keturi VDU Žemės ūkio akademijos fakultetai – Agronomijos fakultetas, Bioekonomikos plėtros fakultetas, Miškų ir ekologijos fakultetas, Inžinerijos fakultetas – ir kiti VDU fakultetai bei padaliniai: Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Gamtos mokslų fakultetas, Humanitarinių mokslų fakultetas, Informatikos fakultetas, Menų fakultetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas, Teisės fakultetas, Švietimo akademija, Užsienio kalbų institutas, Tarptautinių ryšių departamentas, VDU „Minded” verslumo akademija, Akademinio Jaunimo Mokslinė Draugija „Modusas”. Susitikimų su fakultetų atstovais metu moksleiviai ne tik konsultavosi apie studijų programas, priėmimą, tačiau ir išbandė trumpas praktines veiklas bei iš arčiau susipažino su universitete siūlomomis studijų programomis.

Studijų festivalyje VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai ne tik komunikavo studijų klausimais, tačiau taip pat demonstravo įvairias inovacijas. Moksleiviams, mokytojams ir Akademijos bendruomenei buvo pristatyta tikslioji žemdirbystė – tikslus dirvožemio mėginių ėmimas pagal GPS koordinates, kokteilio „Žalios energijos gurkšnis“ degustacijoje dalyviai turėjo galimybę paragauti ŽŪA mokslininkų kuriamų produktų, susipažinti su liofilizuotų produktų savybėmis. Greta šių veiklų, Agronomijos fakulteto atstovai taip pat pakvietė sužaisti viktorinoje atpažįstant augalų želmenis ir sėklas. Renginyje buvo pristatytos ir Inžinerijos fakulteto veiklos ir inovacijos – technologijų raida nuo XX a. ketvirto dešimtmečio retro automobilio iki naujausios kartos drono, taip pat pademonstruotas aukščių skirtumų matavimas geodeziniais prietaisais, išmaniojo drenažo sistema, renginio dalyviai galėjo išmėginti jėgas „gaudant vėją“ pasitelkus fizikos dėsnius. Gyvūnų mylėtojų Miškų ir ekologijos fakulteto prisistatymo erdvėse laukė pažintis su medžiokliniu šunimi, paukščių stebėjimas, taip pat užduotis atpažinti gyvūnus iš kaulų. Bioekonomikos plėtros fakultetas metė iššūkį Kahoot turnyre, kur pakvietę varžytis interaktyvioje Logistikos, apskaitos ir bioekonomikos viktorinoje.

Pramogų erdvėje festivalio dalyvius pasitiko įvairūs žaidimai, tarp kurių laukė ir amerikietiško futbolo komandos „Kaunas Dukes“ treniruotė.

Moksleiviai ne tik turiningai leido laiką, bet ir aktyviai domėjosi studijomis. Išbandžius aktyvias veiklas, susipažinus su studijų vertėmis ir aptarus priėmimo į studijas sąlygas, esami ir būsimi abiturientai atsisveikino tikėdamiesi sugrįžti čia jau kaip studentai.

 

Kraštovaizdžio dizaino studijos – kad ateities vaikai būtų sveiki ir laimingi

Kalbant apie valstybės ateitį pabrėžiama, kad vaikams reikia sudaryti sąlygas augti sveikiems ir lavinti ateities kompetencijas. Fiziškai aktyvūs ir sėkmingi vaikai – stiprios ateities valstybės pagrindas. Daugiau nei pusę dienos ugdymo įstaigose praleidžiantiems mokiniams būtina įrengti kokybiškas lauko aikšteles. Tai svarbu ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichologinei gerovei, socialinių įgūdžių vystymui, kūrybiškumo lavinimui, problemų sprendimo ir analitinių gebėjimų lavinimui. Mažėjantis europiečių fizinis aktyvumas, augantis kūno masės indeksas, vis prastesnė psichinė sveikata jau dabar kelia daug problemų. Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) lektorius Mantas Pilkauskas kartu su kolegomis iš Suomijos organizuoto tarptautinio renginio „Vaiko teisė žaisti ir sportuoti“ metu dalijosi patirtimi ir diskutavo, kaip vaikų fizinio aktyvumo, sveikatos, socialinių gebėjimų ir kūrybingumo kreives nukreipti aukštyn, įrengiant kokybiškas lauko žaidimų aikšteles. Vienas iš svarbių susijusių aspektų – gebančių tokių aikštelių projektus kurti ir įgyvendinti Kraštovaizdžio dizaino specialistų ruošimas.

Fizinis vaikų aktyvumas – ir mokyklų atsakomybė

Suomijos Respublikos ambasadorė Arja Inkeri Makkonen prisimena, kad Suomijoje, kai buvo vaikas, mokyklos žaidimų aikštelėse buvo įvairių sūpynių ir laipiojimo įrenginių. „Aikštelės buvo mėgiamos vaikų ir tikrai gražios. Galbūt tai ne visada įmanoma, bet turime kalbėti apie tai, kad svarbu ne tik gražūs pastatai ir baldai, bet ir gražus kraštovaizdis. Kurdami vaikams palankią ugdymo įstaigų aplinką turime prisiminti, kad vaikams svarbu turėti galimybę pertraukas išnaudoti savo fiziniam lavinimui“, – apie būtinybę vaikų žaidimo aikštelių projektuose atsižvelgti į estetiką ir funkcionalumą kalba Ambasadorė.

I. Makkonen pastebi, kad ir Suomijoje šiuo metu daug diskutuojama, kodėl auga vaikų svoris. „Jie tiesiog mažiau juda. Turime sudaryti galimybes jiems judėti, treniruotis mokyklos erdvėse. Dabar visi žiūri į išmaniuosius telefonus, planšetes, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Šalia viso to turėtų būti ir fizinis aktyvumas. Manau, kad tai yra ir mokyklos atsakomybė. Žinoma, didžiausia atsakomybė turėtų būti tėvams, bet svarbu fiziniam lavinimui išnaudoti ir laiką mokykloje“, – mintimis dalijasi Suomijos Respublikos ambasadorė.

Fizinis aktyvumas – aukštesniems mokymosi rezultatams

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto lektorius, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas ir renginio organizatorius M. Pilkauskas pastebi, kad kasmet artėjant abiturientų egzaminų sesijai, vis dažniau yra kalbama apie mokslo pasiekimus, švietimo reformą Lietuvoje, kokia ji turėtų būti.

„Džiaugiamės, kad keliant klausimus apie ugdymo kokybę, paliečiami ir ugdymo aplinkos klausimai. Lietuvoje renovuojamos mokyklos, statomos naujos, skelbiami naujų idėjų projektų konkursai. Tačiau svarbu, kad dėmesys dabar skiriamas ne tik pastatams, bet ir vaikų fiziniam lavinimui palankiai aplinkai. Tai yra kraštovaizdžio architektūros tema, kuria būtina kuo daugiau kalbėti“, – apie augantį susidomėjimą vaikų fiziniam lavinimui palankia aplinka kalba VDU ŽŪA lektorius ir pastebi, kad ugdymo aplinka, o ypatingai mokyklų lauko aplinka, yra labai svarbi. Pasak M. Pilkausko, nuo fizinio judėjimo ugdymo įstaigose gali priklausyti ne tik vaikų sveikata, bet ir mokslo pasiekimai.

Mokyklų lauko aikštelės – vaikų teisės judėti įgyvendinimui

Suomijos Kraštovaizdžio architektų asociacijos prezidentė Pia Kuusiniemi pasakoja, kad praėjusio amžiaus viduryje Suomijoje žaidimų aikštelės pradėtos vertinti kaip strategiškai svarbūs mokyklų kiemo elementai, net buvo skiriamas didesnis finansavimas projektui įgyvendinti savivaldybė, jei į projektą būdavo įtrauktas žaidimų aikštelės vaikams įrengimas.

Įdomu, kad didžiausią mokyklos kiemų kokybės pokytį lėmė ne vienas svarbus nutarimas. „Pirmiausiai  Visuomenės sveikatos įstatymas, pagal kurį savivaldybės buvo atsakingos už visų piliečių sveikatos gerinimą. Taip pat Mokyklų reforma, kuri buvo pradėta nuo Laplandijos ir baigėsi pietinėje šalies dalyje. Svarbūs ir 1989 metai, kai buvo ratifikuota Vaiko teisių konvencija, kuri šiuo metu yra daugiausiai ratifikuota konvencija pasaulyje. Visa tai susiję su mokyklų kiemais. Pavyzdžiui, kiekvienas vaikas turi teisę ilsėtis, atsipalaiduoti, žaisti ir dalyvauti kultūrinėje bei kūrybinėje veikloje, bet taip pat kalbama apie negalią, taigi ir apie prieinamumą įvairių poreikių turintiems vaikams“, – kalba P. Kuusiniemi.

Idėjų įgyvendinimui reikia erdvės

Pasak kraštovaizdžio architektės iš Suomijos Varpu Mikola, ugdymo įstaigų mokymosi aplinkos planavimo pagrindas – gamtos poveikis sveikatai ir gerovei, judėjimą skatinanti aplinka, taip pat ir lauko aplinka, kaip pedagoginės veiklos vieta.

„Norint visa tai pasiekti reikia skirti nemažai erdvės. Manoma, kad kiekvienos mokyklos teritorija turėtų užimti pusantro hektaro ir po 20 kvadratinių metrų kiekvienam vaikui. Ir tai yra kažkas, ką būtų labai gerai turėti. Bet, kaip žinome, Suomijoje taip pat labai sunku pasiekti šį minimalų tikslą“, – apie ribotas mokykloms miestuose skiriamas erdves kalba V. Mikola.

Medžiai – svarbi vaikų aikštelių dalis

Kalbėdama apie ugdymo įstaigų lauko žaidimų aikštelėse, V. Mikola akcentuoja medžių svarbą. „Jei pirmiausia pažvelgtume į naudą pedagogine prasme, medžiai sukuria gražias vietas žaidimams ir suteikia galimybę stebėti gamtą. Jie gamtinių medžiagų šaltinis, pavyzdžiui, lapų, žiedų, sėklų, šakelių. Be to, medžių apsuptyje vaikai lengviau atsipalaiduoja ir nurimsta“, – pasakoja kraštovaizdžio architektė ir atkreipia dėmesį į mikrobiomo klausimą, visos gerosios bakterijos gali būti gautos iš gamtos, daug gerųjų bakterijų teikia medžiai.

Medžiai taip pat yra buveinės vabzdžiams, paukščiams ir kitiems gyvūnams. „Jie gamina deguonį, mažina vėjo poveikį, sukuria gerą mikroklimatą, gamina maistą, didina biologinę įvairovę, gerina vandens įsisavinimą dirvožemyje. Taigi, medžiai suteikia tiek daug gerų dalykų, kad jei mes pasodinsime medžių, tai jau bus didelis laimėjimas“, – kalba V. Mikola.

Ekspertė pastebi, kad keičiantis klimatui jau patys vaikai akcentuoja pavėsio, šešėlio svarbą. „Galbūt galima pastatyti dalį įrangos po stogu, kad gautumėte šešėlį, bet žmonėms daug malonesnė aplinka su medžiais, jų natūraliai teikiamu pavėsiu ir maloniu estetiniu vaizdu. Be to, visa augmenija yra įvairių skatinančių tyrinėti medžiagų šaltinis, suteikiantis daug galimybių ir vaikams, ir pedagogams. Net ir ugdymo įstaigos teritorijoje nupjautas medis gali būti panaudotas kuriant mokyklos kiemo baldus. Kai mediena pūva, ji taip pat siūlo gyvenamąją vietą vabzdžiams ir smulkiems organizmams, kuriuos vaikams įdomu stebėti“, – pastebi kraštovaizdžio architektė.

Išlaikyti balansą tarp funkcionalumo ir saugumo

Projektuojant vaikams skirtas žaidimų aikšteles reikia įvertinti ir naudojamų medžiagų saugumą. „Žinoma, būtų labai svarbu naudoti netoksiškas medžiagas ir stengtis sumažinti vaikų kontaktus su galimai nesaugiomis medžiagomis. Deja, kai kuriuose iš šių vaikų aikštelėse esančių paviršių gali būti kenksmingų cheminių medžiagų ir mes tikrai neturime daug patirties, ką ilgalaikis kontaktas gali sukelti. Jau nekalbant apie mikroplastikus, kurių vėliau bus visur gamtoje. Gaila, bet kol kas daliai šių medžiagų, kurios naudojamos užtikrinti vaikų saugumą, mes neturime alternatyvų“, – pastebi V. Mikola ir išreiškia viltį, kad ateityje bus sukurti tvaresni ir saugesni pakaitalai.

Tikimės, kad bus kuriamos naujos vaikų saugumą užtikrinančios medžiagos ir produktai. „Žinoma, saugiausios yra natūralios medžiagos, pavyzdžiui, neapdorota vietinė mediena ir smėlis. Svarbu naudoti konkrečiam regionui būdingas medžiagas, pavyzdžiui, akmenis. Planuojant aikšteles svarbu įvertinti ir tai, kad jos turi būti tinkamos įvairioms amžiaus ir skirtingoms naudotojų grupėms, kartais tam užtikrinti vien gamtinėmis medžiagomis gali būti sudėtinga“, – pripažįsta architektė.

Gamtoje žaidžiantys vaikai sveikesni

Ekspertė pabrėžia, kad aikštelėse turėtų būti siekiama vaikams palikti arba naujai sukurti kuo daugiau galimybių kontaktuoti su natūralia gamta. „Atliktas ne vienas tyrimas ugdymo įstaigų aikštelėse, kur atvežta velėna ir augmenija, įrengta pakeltų daržininkų lysvių ir panašių dalykų. Tada atlikti aikštelėse žaidusių vaikų odos tyrimai. Lyginant ant vaikų odos rastus mikroorganizmus prieš projekto įgyvendinimą ir po žaidimų, paaiškėjo, kad buvimas gamtoje, net ir dirbtinai sukurtuose mini miškuose turėjo labai teigiamą poveikį“, – kalba V. Mikola ir pastebi, kad vaikams ankstyvame amžiuje susiformavus tinkamą mikrobiomą, mažesnė alergijų ir autoimuninių ligų išryškėjimo tikimybė.

„Kai kalbame apie natūralią aplinką, tai gali būti ir tai, ką siūlo miestas, pavyzdžiui, lapai, sėklos, akmenys, šakelės, žievė, bet kas. Natūralioje aplinkoje yra ypač daug galimybių vaikų visų gebėjimų lavinimui. Įrodyta, kad natūrali aplinka skatina vaikus žaisti, improvizuoti, kurti naujus žaidimus“, – mintimis dalijasi kraštovaizdžio architektė.

Pasak ekspertės, liesdamiesi su visais šiais natūraliais elementais, jie gauna ir mikrobiomo, be to, buvimas natūralioje aplinkoje skatina vaiko vystymąsi, gerą savijautą, tai natūralus būdas vaikams mokytis žaidžiant. „Net ir skaityti galime lauke, miške. Be to, natūralioje aplinkoje vaikai savaime mokosi apie gamtą, augalų vegetaciją, čia galima įtraukti pakeltas lysves, augalininkystę. Nuostabu, kai mokyklose auginamos daržovės, vaikams suteikiama galimybė mokytis apie apdulkintojus, vandenį, atpažinti augalus, sekti jų augimą iki augalų ir dirvos, nuimti derlių, gauti gražaus ir skanaus maisto“, – kalba V. Mikola ir pasidalija idėjomis, kad tai gali būti šiltnamis, arboretumas, mažas daržininkystės plotelis arba visas mokyklos sodas.

Pasak architektės, tai suteiktų atsakomybės jausmą, sąveiką, kolektyvinę veiklą, bene svarbiausius įgūdžius, kurių reikia šiuolaikiniame pasaulyje. „Kontaktas su gamta, kelių pojūčių stimuliavimas, pagalba suprasti gamtos procesus ir medžiagų ciklus, tai natūraliai vykstantis ir todėl labai lengvai įsisavinamas aplinkosauginis švietimas, kurio reikia kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu“, – pastebi V. Mikola.

Ekspertė atkreipia dėmesį ir kitų gamtinių resursų, pavyzdžiui, lietaus panaudojimo galimybes. „Vandenį galima panaudoti lietaus sodams. Labai gaila, kad gana dažnai vanduo iš mokyklos kiemo tiesiog dingsta į kanalizaciją, yra daug jo panaudojimo galimybių. Galimybių suteikia net ir sniegas. Žiemą labai svarbu suteikti vaikas galimybę žaisti su sniegu“, – kalba architektė.

Erdvės savarankiškam tyrinėjimui ir lauko pamokoms

Ugdymo įstaigų aikštelėse svarbu ir pedagogams suteikiamos galimybės perkelti ugdymo procesą iš klasės į lauką. „Žinoma, daug priklauso nuo pedagogų motyvacijos, ar jie norės naudoti kiemą kaip pedagoginę aplinką. Iš pradžių tai gali kelti iššūkių, kaip ir visi pokyčiai. Bet net jei pedagogai nesiryžta perkelti dalies pamokų į lauko aikšteles, vis tiek būtina sukurti lauko klases, o šalia to reiktų sudaryti vaikams sąlygas savarankiškai, be mokytojo nurodymų ir priežiūros saugiai ir patogiai mokytis lauke“, – apie į vaikų poreikius orientuotas aikšteles kalba V. Mikola.

Vaikų tyrinėjimui per pertraukas gali būti naudojamos įvairios medžiagos, augalai ir visa kita, kas įdomu pojūčiams. „Tuo pačiu taip galima pasiekti ir pedagoginius mokymosi aplinkos tikslus, nes įtraukiamas ir žaidimas, kūrybiškumo lavinimas, meno patirtis, aplinkos suvokimas, poilsis ir ramus judėjimas, bendravimas ir komandinis darbas. Tikslas – sudaryti sąlygas visam tam vykti mokyklos ar darželio kieme“, – pastebi kraštovaizdžio architektė.

Siekiama skatinti vaikų fizinį aktyvumą

Pasak architektės P. Kuusiniemi, tyrimai atskleidžia, kad Suomijoje nuolat mažėja gyventojų fizinis aktyvumas, tos pačios tendencijos stebimos visoje Europoje. „Vaikams būtina sudaryti galimybę aktyviai judėti bent po dvi valandas per dieną, į tai gali būti įtraukiama ir lengva mankšta, užtenka, kad pakyla kraujospūdis ir pagreitėja širdies ritmas. Projektuojant aikšteles būtina į tai atsižvelgti, nes dabar dažnai darželyje vaikai tiesiog sėdi smėlio dėžėje. Žinoma, tai naudinga, bet reikia ir aktyvios fizinės veiklos“, – mintimis dalijasi P. Kuusiniemi.

Anot ekspertės, tas pats vyksta ir mokyklose. „Vis dar turime daug vaikų, kurie daugiausia sėdi klasėje. Tada kalbama apie mokyklų kiemus ir jų kokybę. 2012 m. Danijoje buvo atliktas tyrimas apie žaidimų įrenginių kiekį ir padaryta išvada, kad padidinus žaidimų įrenginių skaičių žaidimų aikštelėse gali padidėti vaikų kasdienis fizinis aktyvumas. Įvertinta, kad neaktyviausių vaikų sudominimui ir įtraukimui į aktyvias veiklas užtenka pridėti 10 skirtingų įrenginių“, – pasakoja P. Kuusiniemi ir atkreipia dėmesį, kad atsirenkant įrangą labai svarbu galimų veiklų įvairovė ir pakankamas kiekis.

Kuusiniemi pastebi, kad neužtenka vienos futbolo aikštelės – joje susirinks fiziškai stipriausi ir linkę konkuruoti, likusiems liks tik stebėti. „Puiku, jei bus dvi aikštelės, bet dar geriau trys ar keturios – gal tada norės pažaisti ir fiziškai stipresni, ir silpnesni. Pradedame suprasti, kad vaikams, kaip ir suaugusiems, reikia erdvės ir galimybės pasirinkti“, – kalba V. Mikola ir atkreipia dėmesį, kad kuo įvairesnis mokyklos kiemas, tuo daugiau erdvės skirtingose vietose skirtingiems vaikams. Pasak architektės, vaikai gali nenorėti lipti ant kopėtėlių, bet mėgti šokinėjimą nuo akmens ant akmens, kas taip pat yra labai gera mankšta vaikui.

Kraštovaizdžio dizaino studijos – teorinės žinios ir praktikų įžvalgos

Nors dalis Lietuvos ugdymo įstaigų investuoja į kokybiškas vaikų žaidimų aikšteles, bet didelė dalis mokyklų ir darželių apsiriboja minimaliais pokyčiais. Ekspertėms iš Suomijos dalijantis, kad Skandinavijoje siekiama dešimčiai vaikų įrengti bent vieną supynę, Lietuvoje šis rodiklis dešimtis, o kai kur ir šimtus kartų prastesnis. Europoje jau aktyviai dirbama skatinant vaikų fizinį aktyvumą, galima prognozuoti, kad, stebint vaikų fizinės ir psichinės sveikatos rodiklių kreivės leidimąsi žemyn, ir Lietuvoje šis klausimas taps prioritetiniu.

Kokybiškų vaikų žaidimų įrengimui jau dabar reikia, o ateityje galima prognozuoti, kad reikės dar daugiau aukštos kvalifikacijos kraštovaizdžio dizaino specialistų, turinčių teorinių žinių ir iš srities ekspertų perimtų praktinių įžvalgų. Šios perspektyvios specialybės pagrindus teikia VDU ŽŪA bakalauro studijų programa „Kraštovaizdžio dizainas“. Studijų metu įgytos žinios įgalina puoselėti ir kurti šiuolaikišką bei draugišką aplinką, tame tarpe, ir kokybiškas, į vaikų poreikius orientuotas ugdymo įstaigų žaidimų aikšteles.

Kraštovaizdžio dizaino specialistai racionaliai planuoja, formuoja kraštovaizdį ir erdves, užtikrinant jų kokybę bei grožį, tvarko aplinką, projektuoja želdynus, sodus, įgyvendina aplinkotvarkos ir kraštovaizdžio architektūros projektus taikant pažangias augalų auginimo technologijas, geba valdyti želdininkystės verslą atliepiant globalius atsakingo elgesio ir darnos su gamta siekius. Kraštovaizdžio dizainas apima natūralios ir sukurtos aplinkos analizę, planavimą, projektavimą ir įgyvendinimą, tai, kas šiandien tampa vis labiau aktualu.

Baigę šią studijų programą absolventai dirba želdynų projektavimo ir įrengimo įmonėse, vadovauja želdynų tvarkymui miestų ir rajonų savivaldybėse. Taip pat gali tapti kraštovaizdžio vertinimo ir tvarkymo specialistais nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, architektų ir planuotojų įmonėse, botanikos soduose, Aplinkos ministerijos padaliniuose. Jie gali kūrybiškai organizuoti savo verslą želdininkystės, aplinkotvarkos ir kitose srityse. Todėl šie specialistai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant mūsų visų tvarią ateitį.

Kvietimas atlikti stažuotę Vokietijoje

Deutsche Bundesstiftung Umwelt (DUB) organizuoja akademines ir profesines stažuotes Vokietijoje ir kviečia pasinaudoti galimybėmis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenę. Birželio 5 d. 18 val. vyks nuotolinis susitikimas, kurio metu bus išsamiai pristatoma ši stipendijų programa. Detalią informaciją rasite čia.