Agronomijos fakulteto naujienos Archives | Page 32 of 72 | VDU Žemės ūkio akademija

Kvietimas atlikti stažuotę Vokietijoje

Deutsche Bundesstiftung Umwelt (DUB) organizuoja akademines ir profesines stažuotes Vokietijoje ir kviečia pasinaudoti galimybėmis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenę. Birželio 5 d. 18 val. vyks nuotolinis susitikimas, kurio metu bus išsamiai pristatoma ši stipendijų programa. Detalią informaciją rasite čia.

LAUŽOME STEREOTIPUS! VDU ŽŪA studentas Arnas: studijų metu suvokėme, kokią milžinišką įtaką žemės ūkio specialistai turi pasaulio ateičiai

Ar VDU ŽŪA studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – yra stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, jog VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalinasi patirtimi, kuri galbūt padėsi apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Arnas Šadbaras, VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos „Agronomija“ 2 kurso studentas teigia, kad ne tik sunkaus darbo ir užsispyrimo dėka yra čia, tačiau nieko nebūtų, jeigu nejaustų tokio didelio pašaukimo gamtai. Siekti savo tikslų ir išsilavinimo paskatino ne tik darbas smulkiame pienininkystės ūkyje, bet ir VDU ŽŪA teikiamos galimybės. Arnas pasidalino, kas lėmė jo pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje ir kokios jo mintys dabar – esant studentui.

–  Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Nuo mažens augau ūkiškoje aplinkoje. Tėvai, seneliai ir daugelis kitų giminaičių vienaip ar kitaip užsiėmė žemės ūkiu. Vaikystei bėgant vis labiau ir labiau įsitraukdavau i žemės ūkio darbus. Ilgainiui gaidžių giedojimas, karvių bliovimas bei traktorių burzgimas tapo muzika mano ausims. Greitai supratau, jog čia mano širdis, jog gamta ir žemė yra mano pašaukimas. Visą tai suvokiau gan anksti, todėl mokyklos metai praėjo ramiai – žinojau, kad noriu dirbti žemės ūkyje, turiu stengtis ir siekti geriausių rezultatų. Anksti pradėjau domėtis studijų galimybėmis ir nesunkiai nusprendžiau, jog noriu būti agronomu ir mokytis VDU Žemės ūkio akademijoje. Kiekvieną kartą lankydamasis žemės ūkio parodose Akademijoje svajodavau ir nesulaukdavau, kada vaikščiosiu šio universiteto koridoriais. Sunkaus darbo ir užsispyrimo dėka, ši svajonė išsipildė.

–  Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

–  Apie ŽŪA siūlomas Agronomijos studijas sužinojau besidomėdamas apie žemės ūkio mokslų studijų galimybes Lietuvoje.

–  Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– VDU Žemės ūkio akademija yra vienintelė aukštoji mokykla, savo studijų programų tinklelyje turinti tiek daug įdomių, laiko patikrintų studijų programų, susijusių su žemės ūkiu. ŽŪA – tai Lietuvos žemės ūkio mokslo bei inovacijų centras. Žinodamas, jog noriu studijuoti žemės ūkio mokslus, net negalvojau apie jokius kitus variantus. Buvau ir esu įsitikinęs, jog norint būti kompetentingu šios srities specialistu, studijos VDU Žemės ūkio akademijoje yra pats geriausias pasirinkimas.

–  Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Taip, tai buvo mano pasirinkimas numeris vienas.

–  Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

–  Visuomenėje yra sena, nusistovėjusi nuomonė, kad darbas žemės ūkio sektoriuje yra žemo lygio, nereikalaujantis daug intelekto ar kitų sugebėjimų. Dalis žmonių mano, kad ūkininkavimas skirtas neišsilavinusiems, daug nesiekiantiems kaimo žmonėms, o pats darbas nesudėtingas, jį gali dirbti kiekvienas.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiam ir aplinkiniams?

– Minėtas stereotipinis mąstymas, negana to, kad yra neteisingas, visiškai ignoruoja faktą, jog žemės ūkio sektorius yra viena pažangiausių inovacijų sričių pasaulyje. Technologinė pažanga žemės ūkyje, ypač automatizacijos ir robotizacijos srityse, ženkliai lenkia kitus gavybos, gamybos, perdirbimo bei paslaugų sektorius. Agrosektorius yra sudėtinga sritis, kuri reikalauja aukšto lygio specialistų, išmanančių kiekvieną iš begalės žemės ūkį įtakojančių aspektų. Žemdirbiai bei žemės ūkio specialistai yra svarbiausi pasaulio darbuotojai. Pasaulio banko duomenimis 56 % pasaulio gyventojų gyvena miestuose, toks urbanizacijos spartumas buvo galimas būtent dėl per pastaruosius šimtą metų padarytų inovacijų žemės ūkyje. Technologinė pažanga ūkininkavime tiesiogiai įtakoja viso pasaulio pažangą, todėl išvada tokia, jog darbas žemės ūkyje nėra „žemo lygio“, anaiptol, tai viena iš prestižiškiausių, daug žinių, sumanumo bei kompetencijų reikalaujančių sričių.

–  Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Labiausiai nustebino agronomijos svarba pasaulio ateities kontekste. Studijų metu nuolat primenama, kokia svarbi mūsų profesija ir kokia našta gali kristi ant mūsų pečių netolimoje ateityje, mūsų planetai bei klimatui besikeičiant. Nuolat girdime, koks svarbus mūsų vaidmuo norint išvengti galimos ekologinės katastrofos dėl sparčiai besikeičiančio klimato ir didėjančios taršos. Ši žinutė tarsi suteikia pareigos jausmą, kad studijuojame ne vien dėl individualių norų bei poreikių, bet ir tam, kad prisidėtume prie pasaulio išsaugojimo. Studijų metu suvokėme, kokią milžinišką įtaką žemės ūkis bei žemės ūkio specialistai turi pasaulio ateičiai. Ateities agronomo užduotis nebebus padidinti derlių bei pelną, mūsų darbas bus tausoti planetą.

–  Ar šiuo metu dirbi? Jeigu taip, ar dirbi pagal studijuojamą sritį?

– Esu įregistravęs nuosavą, smulkų pienininkystės ūkį, todėl laisvu nuo studijų metų darbuojuosi ten. Su tėvų pagalba galiu subalansuoti studijas ir tai, ką mėgstu labiausiai – darbą ūkyje. Kartu su tėvais bei močiute laikome apie 30 mėsinių bei pieninių galvijų ir dirbame apie pusšimtyje hektarų plote. Nors studijas ir darbus suderintidaugiau ar mažiau pasiseka, sėjos, kūlimo bei šienapjūtės laikotarpiais tenka paplušėti iki sutemų. Vos per dvejus studijų metus įgytas žinias po truputį pritaikau šeimos ūkyje, pastebiu gerus rezultatus.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi VDU Žemės ūkio akademija?

Bendruomeniškumas – VDU Žemės ūkio akademijoje santykiai tarp visų universiteto grandų – dėstytojų, studentų bei kitų bendruomenės narių yra išskirtinai draugiški bei vieningi. Prireikus pagalbos visada bus padedama, prireikus patarimo visada bus patariama, kiekvienas studentas, dėstytojas, mokslininkas ir kiekvienas darbuotojas yra motyvuojamas ir palaikomas, kiekvienam padedama ugdyti save kaip asmenybę, siekiant savo norų ir svajonių.

Laisvalaikis – VDU Žemės ūkio akademija suteikia galimybes studentams lankyti įvairius meno, sporto, muzikos būrelius, kitus užsiėmimus. Studentai gali apsilankyti VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre, parkuose, soduose, VDU ŽŪA mokomajame ūkyje bei Bandymų stotyje, universitetą supa daug įvairių gamtos ir kultūros objektų, tokių kaip Kauno tvirtovė. Žemės ūkio akademijoje galimybės smagiai praleisti laiką yra neribotos.

Individualumas – Žemės ūkio akademija sukuria puikia aplinką būti savimi, čia paliekama vietos individualumui, asmeniniams poreikiams bei pomėgiams. Atsižvelgiama į kiekvieno studento gebėjimus, poreikius bei norus akademinio proceso metu. Suteikiamos išskirtinės galimybės asmeniniam tobulėjimui ir savišvietai.

– Kokius tris išskirtinumus/privalumus įvardintum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą?

  • Agronomija yra viena iš svarbiausių specialybių pasaulyje, todėl šio dalyko studijos suteikia sunkiai paaiškinamą atsakomybės bei pareigos jausmą, jaučiama atsakomybė už tvarią ir ekologišką pasaulio ateitį.
  • Universitete nuolatos vyksta suvažiavimai, seminarai, kurių metu skaitomi pranešimai, galima papildomai plėsti savo žinias, išgirsti dalykų, kurių galbūt neišgirsi paskaitų metu ir pritaikyti tas naujas žinias moksle ir darbe.
  • Negalima pamiršti ir fakto, jog agronomijos specialistai yra labai paklausūs, pabaigus studijas retai iškyla bėdų ieškant darbo vietos ar konkurencingo atlyginimo.

– Ką palinkėtum studentui, kuris dvejoja ką rinktis studijuoti?

– Didžiausia klaida, kokią gali padaryti būsimas studentas siekdamas profesijos – tai vaikytis pelno, o ne pašaukimo. Pelnas ir pinigai nėra gero gyvenimo rodiklis. Gero gyvenimo rodiklis yra laimė, o laimė gaunama dirbant darbą, kurį dirbi su džiaugsmu ir šypsena. Profesijos rinkimasis yra vienas iš nedaugelio atvejų, kada širdis yra teisesnė už protą. Rinkdamiesi ką studijuoti, mąstykite širdimi.

Arnas mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su juo Facebook ar Instagram.

Žemės ūkio studijas pasirinkę jaunuoliai stipendijas gaus visą studijų laikotarpį

Jau nuo naujų mokslo metų tikslinės skatinamosios stipendijos studijuojantiems žemės ūkio krypties programas bus mokamos visą studijų laikotarpį, o ne tik pirmaisiais studijų metais, kaip yra dabar.

Studijuojantys aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose studijų programas, susijusias su žemės ūkio ir maisto ūkio sektoriais, turės galimybę tikslines skatinamąsias stipendijas gauti 3–6 metus, tiek, kiek trunka studijos (šešerius metus trunka veterinarinės medicinos programos studijos).

→ Šios Žemės ūkio ministerijos skiriamos stipendijos dydis pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, paskutiniaisiais – 250 Eur per mėnesį.

Stipendijos bus skiriamos 2023 m. priėmime pasirinkusiems bakalauro studijų programas Agronomija (7 studentams), Maisto kokybė ir sauga (3 studentams), Tvarioji inžinerija (4 studentams), Žemės ūkio mechanikos inžinerija (4 studentams), Vandens ir žemės inžinerija (Akvakultūros inžinerijos, Hidrotechnikos, Žemėtvarkos specializacijos – 4 studentams).

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymas „Dėl studijų programų, susijusių su veikla žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriuose, preliminaraus tikslinių skatinamųjų stipendijų dydžio ir jų skaičiaus, tikslinių skatinamųjų stipendijų paskirstymo pagal studijų programas ir aukštąsias mokyklas sąrašo patvirtinimo“ yra čia.

Studijų programų, susijusių su veikla žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriuose, preliminarus tikslinių skatinamųjų stipendijų dydžio ir jų skaičiaus, tikslinių skatinamųjų stipendijų paskirstymo pagal studijų programas ir aukštąsias mokyklas sąrašas yra čia.

ŽŪM informacija

Darbas ar studijos? Su VDU ŽŪA ištęstinėmis studijomis derink abu

Žinant spartų gyvenimo tempą ir poreikį derinti kelias veiklas vienu metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), atliepdama norinčių veikti ir tobulėti poreikius, siūlo ištęstines studijas. Ištęstine studijų forma vykdomos 4 bakalauro studijų programos ir 12 magistrantūros studijų programų. Ištęstinės studijos vykdomos nuotoliniu arba mišriu nuotoliniu būdu. Tai unikali galimybė studijuoti iš bet kurio pasaulio krašto, derinti darbą, studijas ir/ar kitas veiklas.

Klausiate – darbas AR studijos? Atsakome – darbas IR studijos!

BAKALAURO STUDIJOS. Siekiantiems kokybiško universitetinio išsilavinimo

Nuolatinių studijų trukmė 3,5-4 m., ištęstinių studijų trukmė 5-6 m. Priėmimas į studijas vyksta per LAMA BPO sistemą nuo birželio 1 d. Studijos vyksta sesijomis. Studijų programos:

*Ištęstinės studijos

**Nuolatinės arba ištęstinės studijos

MAGISTRANTŪROS STUDIJOS. Ieškantiems daugiau galimybių

Nuolatinių studijų trukmė 2 m., ištęstinių studijų trukmė 3 m. Priėmimas į studijas vyksta per epasirasymas.vdu.lt sistemą nuo birželio 1 d. Studijos vyksta mišriu nuotoliniu arba nuotoliniu savaitgaliniu būdu. Studijų programos:

*Ištęstinės studijos

**Ištęstinės – nuotolinės savaitgalinės studijos

Daugiau informacijos apie studijas ir priėmimą:
Dr. Rasa Čingienė
Studijų administravimo koordinatorė
Rasa.cingiene@vdu.lt
+370 682 22874

LAUŽOME STEREOTIPUS! VDU ŽŪA studentė Kesmina: žemės ūkis yra pelningas ir perspektyvus ateities darbas, kuriam reikia jaunų žmonių

Ar VDU ŽŪA studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – yra stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, jog VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalinasi patirtimi, kuri galbūt padėsi apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Kesmina Arlauskaitė, VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos „Agronomija“ 3 kurso studentė, tikina, kad visa širdimi žinojo – jos vieta būtent agrosektoriuje. Siekti savo tikslų ir išsilavinimo paskatino ne tik gyvenimas kaime, įgautos patirtys, išklausytos ūkininkų bei jų darbuotojų istorijos, bet ir VDU ŽŪA teikiamos galimybės. Kesmina pasidalino, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje ir kokios jos mintys dabar – esant studentei.

–  Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Žemės ūkis visada buvo arti manęs, gimiau ir augau kaime, o laikui bėgant agrosektorius tapo vis artimesnė bei įdomesnė sritis. Mokantis vidurinėje mokykloje agronomija ne visada buvo mano pirmas pasirinkimas, nes vyravo stereotipas, kad ūkių mažėja, taigi agronomų taip pat nebereikės. Taigi tam, kad pasirinkčiau teisingą kelią, mėgau save išbandyti tose srityse, kuriose svarsčiau studijuoti. Tuo metu pirmoje ir antroje vietoje buvo medicinos arba biomedicinos diagnostikos studijos, taigi prisijungiau prie neformalaus švietimo programos jaunųjų slaugytojų būrelio, kuris vykdavo Kėdainių ligoninėje. Mūsų mokytoja buvo chirurginio skyriaus vyriausioji slaugytoja, ji mus supažindino tiek su slaugytojų, chirurgų, tiek su kitų medicinos darbuotojų darbu, tad teko praktiškai išbandyti save šioje srityje. Taip pat išbandžiau save ir žemės ūkyje – vasarai įsidarbinusi į grūdų priėmimo aikštelės laboratoriją susidūriau su ūkininkais, ūkių darbuotojais, teko girdėti įvairių jų pasakojamų istorijų apie darbą ūkio veikloje. Tuometinėje veikloje mane sudomino darbo pobūdis – buvo įdomu atlikti įvairius tyrimus nustatant grūdų kokybę. Kuomet išbandžiau save šioje srityje, supratau, kad žemės ūkis yra perspektyvus bei pelningas ateities darbas, kuriam reikia jaunų žmonių, o visi anksčiau girdėti stereotipai buvo sulaužyti į šimtus dalelių. Kuomet atėjo laikas pasirinkti, visa širdimi jau žinojau, kad mano vieta yra žemės ūkyje, taigi Agronomijos studijos buvo mano tvirtas pirmasis pasirinkimas.

–  Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

–  Mokykloje dažnai siūlydavo išvykas į aukštąsias mokyklas, ne išimtis buvo ir VDU žemės ūkio akademija, kurioje lankiausi ne kartą, o ši vieta visada atrodė kaip filmuose rodomi studentų miesteliai ir universitetai.

–  Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Kadangi VDU ŽUA vienintelė Lietuvoje siūlo Agronomijos studijas, nebuvo abejonių kur studijuosiu. Šis žinojimas ir pasirinkimas iš tiesų palengvino gyvenimą, nes nereikėjo svarstyti kur geriau studijuoti, ką geriau rinktis ir panašiai. Dabar visu 100 procentų esu laiminga, kad studijuoju būtent čia, VDU žemės ūkio akademijoje.

–  Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip!

–  Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

–  Pirmasis, kad ūkių mažėja, o stambiems ūkiams daug agronomų nereikės. Antrasis, kad agronomai dažniausia būna ūkininkų vaikai. Trečiasis, kad žemės ūkyje yra tik juodas, sunkus ir neįdomus darbas. Ketvirtasis, kad žemės ūkis negali būti modernus. Ir penktasis, kad ūkininkai savanaudiškai tik teršia, naikina augmenija ir alina žemę.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai/pačiam ir aplinkiniams?

– Man pačiai visi stereotipai buvo paneigti. Tačiau daugelis žmonių vis dar tiki senuoju agrosektoriaus įvaizdžiu ir leidžia vešėti tiems stereotipams, kurie tikrai turėtų būti paneigti.  Savo ruožtu tikrai norėčiau prisidėti prie šių stereotipų paneigimo.

–  Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

–  Labiausiai nustebino universiteto bendruomenė – kursiokai, dėstytojai, fakulteto dekanė ir kiti mokslo darbuotojai. Čia visi paprasti ir nuoširdūs, draugiški ir neveidmainiški. Visada nuoširdžiai paklausia kaip sekasi, geranoriškai padeda, pataria bei supranta. Mane tai iš tiesų nustebimo, kadangi vidurinėje mokykloje yra tekę susidurti su visokiais žmonėmis, o universitete galiu jaustis laisvai bei visiškai pasitikėti savimi ir aplinkiniais žmonėmis.

–  Ar šiuo metu dirbi? Jeigu taip, ar dirbi pagal studijuojamą sritį?

–  Aktyviai dalyvauju savo draugo ūkio veikloje, kur susiduriu su realiomis situacijomis ir galiu pritaikyti Agronomijos studijose įgytas žinias praktikoje. Taip pat už savaitės pradėsiu vasaros praktiką vienoje didžiausių „Agrokoncerno grupės“ žemės ūkio bendrovių Radviliškio rajone. Be veiklos agrosektoriuje, laisvu laiku dirbu kaip fotografė – fotografuoju įvairias šventes: vestuves, krikštynas, gimtadienius ir pan.

–  Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi VDU Žemės ūkio akademija?

–  Moderni, draugiška, perspektyvi vieta studijuoti.

– Kokius tris išskirtinumus/privalumus įvardintum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą?

– Agronomija – perspektyvus ir pelningas ateities darbas. Studijuodamas Agronomiją gali gauti vertingų žinių ir patarimų ateičiai iš ilgametę patirtį turinčių dėstytojų. Dar vienas privalumas – galimybė pretenduoti į įmonių teikiamas vardines stipendijas.

–  Ko palinkėtum studentui, kuris dvejoja ką rinktis studijuoti?

– Nebijoti išbandyti savęs realioje praktikoje, tai tikrai padės apsispręsti dėl savo ateities.

Kesmina mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Esant galimybei galėtų ir susitikti parodyti bei šiek tiek supažindinti su Agronomijos studijomis bei ateities darbu! Drąsiai susisiek su Kesmina Facebook.

Balstogės technologijų universiteto doc. dr. Agatos Jablonska-Trypuc paskaita

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakultetas balandžio 27 dieną 11.15 – 12.45 val. 402 aud. kviečia į Balstogės technologijų universiteto doc. dr. Agatos Jablonska-Trypuc paskaitą „Contamination of food by pesticides as oxidative stress inducer and EDC compounds”.

Data: balandžio 27 d.
Laikas: 11.15-12.45 val.
Vieta: VDU ŽŪA Centrinių rūmų 402 aud.(Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Siekiant tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu – svarbūs agroekosistemų specalistai

Agroekologija, ekologinė ir darnioji žemdirbystė svarbios sritys, padedančios racionaliai naudoti turimus išteklius, saugoti aplinką, užtikrinti maisto saugumą, pagerinti žemės ūkio produktyvumą ir pelningumą. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ruošia šias sritis išmanančius kvalifikuotus agroekosistemų specialistus, nes, kaip pastebi Europos Parlamento narys profesorius dr. Liudas Mažylis, šių dienų geopolitiniame kontekste, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso keliamus tikslus, į tvarumą vedantys pokyčiai daugelyje ekonomikos sektorių, o ypač žemės ūkyje, yra neišvengiami.

Europa siekia tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu

Europos Parlamento narys prof. dr. L. Mažylis pasakoja, kad tikslas labai konkretus – iki 2050 metų siekiama tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, o iki to laukia ilgas kelias. „Aktuali teisėkūra, konkretūs teisės aktai yra įvairiose fazėse, dalis teisės aktų dar tik ruošiama, svarstoma, dalis dar tik suderėta. Neturėtų stebinti, kad siekiant tokio tikslo reikės didelių pokyčių ir naujovių, technologijų ir inovacijų, kurių mes savo rinkose dar neturime. Turime diskutuoti, kokiomis priemonėmis mes galime pasiekti ambicingų tikslų. Svarbu, kad nebekyla klausimų, kodėl mums to reikia. Dabartinė situacija rodo, kad turime didinti išteklių naudojimo efektyvumą. Švarios žiedinės ekonomikos kūrimą, stabdyti klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą, mažinti taršą”, – apie laukiančius iššūkius kalba profesorius.

Anot prof. dr. L. Mažylio, siekiama, kad 2050 metais grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui, ko neįmanoma pasiekti be laipsniško ekonomikos augimo ir išteklių naudojimo atsiejimo. „Prieš kelis metus, kaip viena iš strategijų, sutarta dėl Europos klimato teisės akto, jame apibrėžti teisiškai privalomi tikslai, o kas dar svarbiau – tarpinis tikslas chronologine prasme – iki 2030 metų ES siekiama grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 procentais, lyginant su 2020 metų lygiu“, – pasakoja Europos Parlamento narys.

Tikslas – per pusę sumažinti maistinių medžiagų nuostolius ir pesticidų naudojimą

Prof. dr. L. Mažylis pastebi, kad bus reikalingi pokyčiai ir pasiekimai daugelyje ekonomikos sektorių ir institucijų – turės keistis gyventojų, vartotojų, gamintojų, rinkos veikėjų įpročiai, čia prisideda ir geopolitinis kontekstas, pirmiausiai dėl energinių išteklių krizės, neprognozuojamos infliacijos. „Nuo lauko iki stalo strategijai įgyvendinti skirti pasiūlymai jau ir viduje sulaukia gana aiškių diskusijų. Pirmas punktas – iki 2030 metų turėtume per pusę sumažinti pavojingesnių pesticidų naudojimą. Taip pat bent per pusę sumažinti maistinių medžiagų nuostolius, kad nemažėtų dirvožemio derlingumas. Dėl to iki 2030 metų trąšų naudojimas turėtų sumažėtų bent 20 procentų. Turėtume iki kitų metų sumažinti ir ūkių gyvuliams ir akvakultūroms skirtų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir pasiekti, kad net žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui“, – įžvalgomis dalijasi profesorius.

Europos parlamento narys atkreipia dėmesį, kad 2030 metai jau visai arti, o cheminių pesticidų sumažinimas pareikalaus itin didelių pastangų. „Siekiama, kad ūkininkams ir kitiems maisto grandinės dalyviams už tokias pastangas būtų atlyginama, o sukurta sistema turėtų motyvacinį pradą. Aš pats visuose kontekstuose pasisakau, kad versti žmones ir verslą keistis turime duoti suprantamas paskatas, atitinkamai investuoti į tas inovacijas. Valstybės narės turės įgyvendinti ir turės pasiekti, kad būtų ir pakankamai įperkamo maisto, o gamintojai turėtų atitinkamas pajamas“, – apie pokyčių skatinimo priemones kalba politikas ir pastebi, kad tuo pačiu reikia užtikrinti ES žemės ūkio konkurencingumo išlaikymą.

Biologinės įvairovės išsaugojimui – ekologinė žemdirbystė

Profesorius pasakoja, kad kita svarbi strategija orientuota į biologinės įvairovės išsaugojimą, tai svarbi ES žaliojo kurso dalis. Pasak jo, niekam nekyla klausimų dėl ES žaliojo kurso reikalingumo, taip pat sutariama ir dėl šios strategijos aktualumo.

„Pasauliniu lygiu milijonui rūšių gresia išnykimas, o ES tik 16 procentų natūralių buveinių ir tik 23 procentai saugomų rūšių gali būti pripažintos, kaip pakankamai geros būklės. Nuo gamtos priklauso 40 trilijonų eurų pasaulinio Bendras vidaus produktas. Siekiant išsaugoti biologinę įvairovę reikia judėti sparčiau, ji nyksta ir to negalima nuvertinti. Ją išsaugojant galima padėti užtikrinti ir žemės ūkio našumą. Be siekio išplėsti saugomų teritorijų iki 30 procentų dar biologinės įvairovės strategijoje kalbama ir apie pesticidus, jų sumažinimą, platesnio masto ekologinę žemdirbystę“, – apie planuojamas priemones kalba prof. dr. L. Mažylis.

Agroekosistemų specialistai – tvaresnės ateities kūrėjai

Profesorius pastebi, kad visos 27 valstybės turi ieškoti resursų, planuoti ir siekti išdėstytų tikslų įgyvendinimo. Siekiant įgyvendinti agrosektoriaus laukiančius pokyčius Europoje reikės dar daugiau kvalifikuotų agroekosistemų specialistų, turinčių gilių teorinių agroekologijos, ekologinės ir darniosios žemdirbystės srities žinių, gebančių vertinti ir formuoti sąlygas, darančias įtaką žemės ūkio augalų vystymuisi ir produktyvumui, formuoti racionalias intensyviosios, tausojančiosios ir ekologinės žemdirbystės sistemų technologijas, vertinti agroekologiniu požiūriu ūkininkavimo poveikį aplinkai ir agroklimatinių veiksnių įtaką agroekosistemoms. Šias kompetencijas apima VDU ŽŪA magistrantūros studijų programa „Agroekosistemos“.

Studijų programos „Agroekosistemos“ absolventai gali dirbti agrarinio mokslo ir mokymo, kokybės kontrolės įstaigose, žemės ūkio verslo įmonėse, ekologinio maisto žaliavų gamybos ir vadybos bei ekologinio žemės ūkio sertifikavimo sistemose, konsultavimo ir ekspertizės tarnybose, natūralių išteklių valdymo bei agroaplinkosaugos srityse, su jomis susijusiose institucijose bei organizacijose. Studijas galima tęsti agronomijos bei kitose artimose gyvybės mokslų krypčių grupės doktorantūros studijų programose.

Moksleiviams – VDU Studijų festivalis

Gegužės 12 d., penktadienį, 11 val. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, bet ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.

Festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusius mokytojus kviesime į seminarus.

Kviečiame susipažinti su VDU Studijų festivalio veiklomis:

Festivalis vyks Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Festivalis vyks lauke, tad rekomenduojame dėvėti patogią aprangą ir avalynę.

Renginyje planuojančius dalyvauti moksleivius ar moksleivių grupes prašome užsiregistruoti. REGISTRACIJA

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Maisto kokybė ir sauga – Lietuvoje ir pasaulyje augantis veiklos laukas jauniems specialistams

Su trečiakurse Igne Petraityte šiandien susikeisti vietomis veikiausiai  norėtųsi ne vienam prie kursinio darbo rašymo palinkusiam studentui, laisvalaikiu mėgstančiam paeksperimentuoti virtuvėje. Mat Ignės ir kursinis, ir būsimas diplominis darbas ir yra kulinariniai eksperimentai. Tiesa, mergina  šiuos eksperimentus atlieka ne namų virtuvėje, o moderniausia įranga aprūpintose laboratorijose Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA). Pati Ignė tvirtina, kad šioje aukštojoje mokykloje pasirinkdama gilintis į Maisto kokybės ir saugos studijų dalykus ji pataikė į dešimtuką, nes kokybiško, funkcinio, sveikatai palankaus maisto poreikis Lietuvoje ir visame pasaulyje auga ir augs, todėl šios srities profesionalams atsiveria vis daugiau galimybių.

Studijų procesas pasitelkiant elektroninę nosį

VDU ŽŪA Agronomijos fakultete I. Pertaitytė ne tik pati trečius metus studijuoja programoje Maisto kokybė ir sauga, bet yra ir šios programos ambasadorė šalies bendrojo lavinimo mokyklose. Iš Panevėžio kilusi mergina teigia dar paauglystėje apsisprendusi pasirinkti su maistu susijusias studijas. Ir kai į mokyklą atvykę VDU Žemės ūkio akademijos atstovai papasakojo apie iki tol negirdėtus Maisto kokybės ir saugos dalykus, mergina nusprendė, jog būtent tai ir bus jos kelias. Šiuo metu Ignė stengiasi išnaudoti visas progas aplinkiniams papasakoti apie savo studijų aktualumą ir įdomybes bei  vadovauja moksleivių kūrybinėms dirbtuvėms, t. y. drauge su į VDU ŽŪA atvykstančių moksleivių grupėmis kuria produktus, praturtintus žmogaus organizmui naudingais natūraliais priedais, pavyzdžiui, erškėtuogių ar gauromečio lapų milteliais, o vėliau tiria šių produktų cheminę sudėtį.

„Elektroninė nosis, padedanti nustatyti konkretaus gaminio skonines ir juslines ypatybes, – tik maža dalis mūsų turimos laboratorinės įrangos. Studijų procese man labiausiai ir patinka tai, kad didžiąją dalį laiko praleidžiame laboratorijose atlikdami eksperimentus. Stengiamės sukurti tokius produktus, kokių iki šiol dar nebuvo. Inovatyvūs produktai turi būti vitaminų ir mineralų šaltinis žmogaus organizmui, pasižymėti geromis skoninėmis savybėmis bei būti patrauklios išvaizdos ir priimtinos tekstūros“, – laboratorinių darbų tikslus komentuoja pašnekovė.

Kadangi Ignės dėstytojai yra ir mokslininkai, taip pat kuriantys bei tiriantys inovatyvų maistą, studentai turi galimybę stebėti šią veiklą bei joje dalyvauti. „Pavyzdžiui, matėme, kaip VDU ŽŪA laboratorijoje buvo kuriami jau spėję pelnyti apdovanojimų vitaminais ir mineralais praturtinti šaltyje džiovinti jogurto kąsneliai, ypač patogūs vartoti vaikams ar ilgų distancijų bėgikams. Taip pat dalyvavome atliekant Lietuvoje pirmuosius bulvių su raudonu ir violetiniu minkštimu tyrimus, po kurių paaiškėjo, kad šiose bulvėse esančios medžiagos gali padėti kovoje su skrandžio vėžiu“, – apie fakultete vykdomus mokslo tyrimus su užsidegimu pasakoja studentė.

Pati Ignė savo kursiniam darbui kūrė lengvai tepamos konsistencijos medų, praturtintą juodaisiais česnakais ir džiovintų juodųjų serbentų milteliais.

„Juodos spalvos česnakai – tai fermentuoti česnakai, kelis mėnesius išlaikyti specialioje kameroje 60-90°C temperatūroje ir tam tikroje drėgmėje. Fermentacijos metu česnako antioksidacinės, antimikrobinės ir imunomoduliacinės savybės sustiprėja net kelis kartus. O šiuo metu kaip tik kalbame apie produktų biologinę vertę ir norime, kad suvartojamas saikingas maisto kiekis mus aprūpintų visais reikalingais vitaminais, mineralais ir kitomis vertingomis medžiagomis. Todėl  sustiprintos biologinės vertės produktai, tarp jų ir fermentuoti česnakai, taps vis populiaresni“, –  prognozuoja studentė, savo diplominiame darbe planuojanti dar giliau tyrinėti juodųjų česnakų  savybes.

Karjeros perspektyvomis neabejoja

Petraitytė su šypsena pasakoja, kad studijuodama Maisto kokybės ir saugos programoje neišvengiamai tapo reiklesnė pirkėja ir viešojo maitinimo sektoriaus klientė. Jai visada rūpi, ar etiketėje nurodytas teiginys, kad produkte nėra, pavyzdžiui, pridėtinio cukraus, atitinka tiesą, o restoraną mergina stengiasi rinktis tokį, kurio virtuvė neatskirta nuo lankytojų salės ir galima stebėti personalo darbą. Tačiau Ignė prisipažįsta, kad reikliausia ji yra pati sau, ruošdama maistą namuose, nes visi patiekalai turi būti sveiki, subalansuoti ir svarbiausia – paruošti laikantis aukščiausių įmanomų higienos reikalavimų.

 „Stebėdama situaciją ir tendencijas globaliu mastu prognozuoju, kad maisto kokybė ir sauga netrukus taps viena opiausių mokslo, pramonės, administravimo aktualijų. Mano studijuojamą programą baigę absolventai jau šiuo metu yra labai paklausūs darbo rinkoje. Tarkime, pati darbą pagal būsimą specialybę vienoje šalies grūdų supirkimo įmonių susiradau dar pirmame kurse ir esu laukiama joje ne tik sezoniniam, bet ir nuolatiniam darbui“, – džiaugiasi VDU ŽŪA studentė.

Aktualios programos studentams – Žemės ūkio ministerijos stipendijos

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kanclerio Valdo Aleknavičiaus teigimu, jaunų veržlių darbuotojų agrosektoriaus darbo rinkoje šiuo metu iš tiesų stinga.

Todėl ŽŪM, siekdama paskatinti jaunimą rinktis studijas, susijusias su veikla žemės ūkio sektoriuje, skiria tikslines skatinamąsias stipendijas. Jau šiais metais įstojusieji ir pasirinkusieji su žemės ūkio veikla susijusias studijų programas gaus tikslinę skatinamąją stipendiją visą studijų laikotarpį. Pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus mokamos 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, paskutiniaisiais – 250 Eur dydžio mėnesinės stipendijos. Kiekvienais metais lėšos stipendijoms numatomos, atsižvelgiant į turimus valstybės biudžeto asignavimus. ŽŪM tikslinių skatinamųjų stipendijų finansavimas vykdomas įgyvendinant Žemės ir maisto ūkio, kaimo, žuvininkystės, žemės tvarkymo ir fitosanitarijos vystymo programos priemonę „Skleisti žinias žemės ūkio sektoriuje“.

Laukia nauji iššūkiai ir naujos galimybės 

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkė, studijų programos „Maisto kokybė ir sauga“ komiteto pirmininkė doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė pastebi, kad šios studijų programos aktualumą patvirtina ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija – prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų populiacija pasieks 10 mlrd., todėl siekiant patenkinti maisto poreikį, jo reikės gaminti vis daugiau, o atsižvelgiant į Europos žaliojo kursto tikslus – tai daryti efektyviai bei tvariai.

Pašnekovės teigimu, poreikis gyventojų populiaciją aprūpinti saugiu ir kokybišku maistu, jo tiekimo grandinių pertvarkymas į tvaresnes bei kiti iššūkiai, laukiantys maisto sektoriaus, lemia maisto krypties universitetinių studijų aktualumą. Studijų programoje „Maisto kokybė ir sauga“ parengti specialistai įgyja žinių ir kompetencijų profesinei veiklai visuose maisto tiekimo grandinės etapuose – nuo kokybiškų žaliavų užauginimo, paruošimo, apdorojimo iki saugaus produkto pateikimo vartotojui.

„Galime drąsiai teigti, kad darbdaviai noriai įdarbina šios studijų programos absolventus, nes jų kvalifikacija ir kompetencijos atliepia šiandienos darbo rinkos poreikius. Studijų programos „Maisto kokybė ir sauga“ unikalumas yra tas, kad joje gali atsiskleisti  pačių įvairiausių gebėjimų žmonės. Įgiję žemės ūkio mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį mūsų absolventai dirba kokybės vertinimo ir valdymo bei konsultavimo įstaigose, maisto žaliavų perdirbimo, maisto gamybos įmonėse, viešojo maitinimo sektoriuje. Dalis absolventų sėkmingai sukuria nuosavus verslus, gamina rinkoje paklausius inovatyvius produktus ir jais garsina VDU Žemės ūkio akademijos vardą“, – su pasididžiavimu teigia doc. dr. N. Vaitkevičienė.

Naujos tendencijos žemės ūkyje: nuo ūkininko ūkio link juridinio asmens

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. Astrida MICEIKIENĖ. – Vykstant pokyčiams mokesčių sistemoje ir ūkininkus vis daugiau įtraukiant į standartinę Lietuvos mokesčių sistemą bei naikinant žemės ūkiui skirtas lengvatas, dažnai užduodamas klausimas: kas palankiau ūkininkaujantiems – verstis individualia žemės ūkio veikla ar registruoti juridinį asmenį (ŽŪB, UAB, Mažąją bendriją ar pan.).

Mokesčių atžvilgiu ir viena, ir kita veiklos forma turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Pateikiu keletą pagrindinių skirtumų tarp šių ūkininkavimo formų, o spręsti palieku ūkininkaujantiems.

UAB, ŽŪB, Kooperatinių bendrovių, Mažųjų bendrijų subjektai yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, todėl akcininkai/pajininkai/dalininkai čia rizikuoja tik į įmone įneštu turtu, o ne savo asmeniniu. Ūkininkai už savo įsipareigojimus rizikuoja tiek ūkio, tiek asmeniniu turtu.

Pelno mokesčio įstatyme įmonėms įteisintos lengvatos, kurios netaikomos ūkininkams.

Jeigu įmonė dalyvauja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje (MTEP) ir investuoja lėšas, apmokestinamojo pelno dalis, apskaičiuota iš pačių įmonių vykdomoje MTEP veikloje sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises), atskaičius šioms pajamoms tenkančius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, apmokestinama taikant 5 procentų mokesčio tarifą.

Įmonės, vykdančios investicinius projektus ir investuojančios į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti iki 100 proc. per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis nustatytus reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, skirtomis investiciniams projektams vykdyti. Lengvatos taikymą planuojama pratęsti  iki 2028 m. Ūkininkai tokios lengvatos taikyti negali.

Įmonėms, teikusioms paramą, skaičiuojant pelno mokestį, leidžiama iš pajamų du kartus atskaityti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatyta tvarka paramai skirtas išmokas, įskaitant perleisto turto, suteiktų paslaugų vertę, bet ne didesnes kaip 40 proc. jos pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas bei leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų mokestinius nuostolius. Ūkininkai suteikti paramą gali, tačiau mokestinių lengvatų neturi.

Ūkininkai gali išsiimti pinigus iš ūkio asmeniniams poreikiams, papildomai jų neapmokestinant, kai tuo tarpu juridinių asmenų savininkai, išsiimdami dividendus ar kitas išmokas, turi mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pavyzdžiui, mažosios bendrijos narys, išsiimdamas lėšas pagal civilinę paslaugų sutartį, dividendų pavidalu arba asmeniniams poreikiams, privalo sumokėti GPM (jį sumoka pats gyventojas iš savo asmeninių lėšų). Išsiėmus lėšas asmeniniams poreikiams, gali būti taikomas NPD.

Ūkininkai ne PVM mokėtojai nemoka GPM nuo žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų. Ūkininkai PVM mokėtojai moka 15 proc. GPM mokestį nuo apmokestinamųjų pajamų, tačiau turi teisę taikyti pajamų mokesčio kreditą. Įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų ir metinės mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eur, savininkai neturi daugiau kaip 50 proc. nuosavybės teisių kitose įmonėse, moka 5 proc. pelno mokesčio tarifą, o kitos įmonės, išskyrus žemės ūkio kooperatyvus – 15 proc. tarifą.

Žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Jeigu šių kooperatyvų mokestinio laikotarpio pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro 50 proc. ir mažiau visų jo pajamų, tai tokiam vienetui taikoma bendra pelno apmokestinimo taisyklė.

Naujai įregistruotų smulkiųjų įmonių už pirmąjį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 0 proc. pelno mokesčio tarifu, jeigu įmonėse vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eurų bei savininkai neturi daugiau kaip 50 proc. nuosavybės teisių kitose įmonėse. 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiai įmonei, kurios savininkas yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.

Ūkininkai gali netvarkyti išlaidų apskaitos mokesčių tikslais, bet taikyti leidžiamų atskaitymų iš pajamų būdą atskaitant sumą, lygią 30 proc. kalendoriniais metais gautų (uždirbtų) pajamų. Tačiau pastebima, kad toks būdas ūkininkų tarpe taikomas labai retai, nes ūkininkai patiria ženkliai daugiau išlaidų nei 30 proc. pajamų dydžio.

Ūkininkai VSD ir PSD įmokas moka tik tuomet, kai jie yra PVM mokėtojai, atvejais kai nėra kitur drausti šiomis draudimo rūšimis. Tačiau jeigu ūkininkų, PVM mokėtojų veikla yra nuostolinga ir jie nėra kitur drausti valstybiniu socialiniu draudimu, jie neįgyja už tuos laikotarpius draudimo stažo pensijoms ir pašalpoms gauti. Mažosios bendrijos nariai moka VSD ir PSD įmokas tuomet, kai išsiima lėšas asmeniniams poreikiams.

Jeigu anksčiau asmuo niekada nedirbo savarankiškai (neturėjo verslo liudijimo, nebuvo įregistravęs individualios veiklos ar individualios žemės ūkio veiklos, neturėjo individualios įmonės, nebuvo ūkinės bendrijos tikruoju nariu ar mažosios bendrijos nariu), tai vienerius metus nuo asmens priskyrimo prie savarankiškai dirbančių asmenų kaip individualią žemės ūkio veiklą vykdančių, VSD įmokų galima nemokėti. Tai yra įtvirtintos vienerių metų valstybinio socialinio draudimo įmokų „atostogos“, suteikiančios galimybę ūkininkams, pirmaisiais veiklos metais nemokėti VSD įmokų.

Informacija pateikta remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Dabar Lietuvoje planuojama mokesčių reforma kai kuriais atvejais gali pakeisti pateiktą informaciją.

Partnerio turinys: