4-oji tarptautinė mokslinė konferencija AgroEco2022: „Agroekosistemų tvarumas: anglies sankaupų dirvožemyje, maisto saugos ir klimato pokyčių sąsajos“

Maloniai kviečiame dalyvauti 4-ojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje AgroEco2022: „Agroekosistemų tvarumas: anglies sankaupų dirvožemyje, maisto saugos ir klimato pokyčių sąsajos“. Konferencija vyks Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje 2022 m. spalio 26–27 dienomis.

Konferencijos temos:

Dirvožemio sveikata ir anglies sekvestracija tvarumui užtikrinti
Dirvožemio ir pasėlių valdymas siekiant cheminių priemonių mažinimo žemės ūkyje
Biologinė įvairovė, pasėlių ir produkcijos įvairinimas
Tikslioji žemdirbystė ir skaitmeninės technologijos
Maisto kokybė ir sauga
Klimato kaitos švelninimas

Konferencijos programa ir santraukų knyga

Daugiau informacijos apie konferenciją

Stendinio pranešimo šablonas

Santraukos šablonas

Ankstyva REGISTRACIJA pratęsta iki spalio 15 d. Vėlyva registracija iki spalio 20 d.

Santraukų pateikimas pratęstas iki spalio 15 d.

Kontaktinis el. paštas: agroeco@vdu.lt

Kviečiame į kūrybines dirbtuves moksleiviams „Tarp meno ir gamtos – kaip gimsta žaliosios erdvės“

Visus šalies 9-12 kl. moksleivius kviečiame dalyvauti unikaliame renginyje – kūrybinėse dirbtuvėse „Tarp meno ir gamtos – kaip gimsta žaliosios erdvės“, kurios vyks lapkričio 4 d. 11-15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA).

Ar vaikščiodamas parke ar skvere pagalvoji, jog visa tai suprojektavo žmogus? Miestų žaliojo rūbo formavimas yra ne tik įdomus kūrybinis procesas, bet ir labai svarbus elementas ekosistemoms bei mūsų sveikatai. Kūrybinių dirbtuvių metu įsijausime į kraštovaizdžio dizainerio kasdienybę – iškėlę klausimą, kokioje aplinkoje mums gera gyventi, suprojektuosime savo svajonių žaliąją erdvę.

Kūrybines dirbtuves ves studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentės Gabrielė Černiauskaitė ir Tanita Šalomskaitė.

Esu Gabrielė Černiauskaitė, kraštovaizdžio dizaino studentė. Gamta ir kūryba nuo mažens buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis, todėl labai džiaugiuosi, kad šioje studijų programoje jau ketvirtus metus galiu gilinti žinias ne tik paskaitų metu, bet ir vykdama į įvairias praktikas, kartu su dėstytojais stebėdama įgyvendinamus projektus visoje Lietuvoje bei dalyvaudama respublikiniame „Išmaniojo miesto“ konkurse. Taip pat dirbu floristikos srityje, kur kiekvieną dieną tobulinu kompozicinius gebėjimus, reikalingus kūrybai. Labai nekantrauju sukauptomis žiniomis bei idėjomis apsikeisti ir su jaunaisiais kūrėjais!

Studijuodama Kraštovaizdžio dizainą pasigražinau savo sodybą, sudalyvavau konkurse, įsidarbinau medelyne–apželdinimo įmonėje. Pasodinau daugybę augalų, klojau vejas, daug bendravau su klientais, taigi su jumis pasidalinsiu ne tik žiniomis, sukauptomis studijų metu, bet ir praktine patirtimi dirbant apželdinimo srityje.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki spalio 26 d.

Data: Lapkričio 4 d. (penktadienis)
Laikas: 11.00-15.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11-348, Akademija, Kauno r.)

Kviečiame mokslininkus publikuoti savo tyrimų rezultatus žurnalo „Horticulturae“ specialiame leidinyje „Advances in Postharves Storage and Processing of Fruis and Vegetables“

Žurnalo „Horticulturae“ (Impact Factor – 2.923; Q1) specialaus leidinio „Advances in Postharves Storage and Processing of Fruis and Vegetables“ kviestinės redaktorės dr. Aurelija Paulauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Živilė Tarasevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Agnieszka Tajner-Czopek (Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universitetas) kviečia mokslininkus parengti ir teikti straipsnius, atitinkančius specialaus leidinio tematikas.

Specialaus leidinio tematikos:

Vaisių ir daržovių kokybė, pokyčiai laikymo metu;
Biologiškai aktyvūs junginiai vaisiuose daržovėse, jų pokyčiai laikymo ir perdirbimo metu;
Vaisių ir daržovių išsilaikymas;
Valgomosios vaisių ir daržovių dangos;
Minimaliai apdorotų vaisių ir daržovių kokybė;
Tvarios vaisių ir daržovių laikymo ir perdirbimo technologijos.

Straipsnius galima teikti iki 2023 m. balandžio 15 d.

Daugiau informacijos anglų kalba:

Horticulturae | Special Issue : Advances in Postharvest Storage and Processing of Fruits and Vegetables (mdpi.com)

Skelbiamas „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursas ne ES/EEE šalyse

Skelbiamas „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursas ne ES/EEE šalyse. Visą informaciją galima rasti VDU Tarptautinių ryšių departamento interneto svetainėje.

Užpildytas paraiškas kviečiame pateikti iki lapkričio 10 dienos, el. paštu erasmus@vdu.lt.

Iškilus klausimams dėl šio konkurso, galite kreiptis į Eglę Januškevičienę (Egle.Januskeviciene@vdu.lt) arba Raimundą Rukuižą (Raimundas.Rukuiza@vdu.lt), koordinuojančius Erasmus+ mainus su šalimis partnerėmis.

Svečiuose – agronomijos pirmakursiai

„Agrokoncerno“ įmonių grupėje, tęsiant ilgametę partnerystę, lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto pirmakursiai. Šio susitikimo tikslas – suteikti studentams galimybę iš arti susipažinti su įmonės veikla ir joje dirbančia komanda.

Administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė pristatė išskirtines galimybes, kurias įmonė suteikia perspektyviems studentams: nuo vardinių stipendijų, studijų įmokos apmokėjimo iki garantuoto, gerai apmokamo darbo baigus studijas.

Studentams ir juos į susitikimą atlydėjusiai VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanei doc. dr. Aidai Adamavičienei taip pat buvo pristatyti grupės įmonių vystomi inovatyvūs giluminio grūdų perdirbimo, fermų modernizavimo, žaliosios energetikos projektai, atskleisti ambicingi ateities planai.

„Kalbėdami apie dabarties verslo sėkmę, privalome galvoti apie tai, kokie būsime po dešimties ar net dvidešimties metų. Tai yra svarbu, nes verslo ateitis neįmanoma be žingeidžių ir nuolatinio tobulėjimo siekiančių šiandienos pirmakursių. Būtent jaunoji karta kurs ateitį gyvybiškai svarbiame žemės ūkio sektoriuje” – susitikimo metu kalbėjo R. Šakauskienė.

„Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimo centro „AgroITC“ vadovė dr. Eglė Petraitienė pasakojo apie atliekamus bandymus ir tobulinamus technologinius sprendimus, kuriais šiandien vadovaujasi daugiau kaip 6000 sėkmingų šalies ūkių.

Tiksliųjų technologijų centro „AgroTTC” projektų vadovė Milda Jankauskienė studentams pristatė Radviliškio rajone įsikūrusį „Ateities ūkį“, kuriame taikomos ir išbandomos naujausios technologijos. Šiame ūkyje jau 2023 metų pavasarį laukus dirbs olandų įmonės „AgXeed” dirbtinio intelekto pagalba valdomas robotas.

Apžiūrėti technikos ekspoziciją ir pristatomas naujienas kvietė įmonės „Agrokoncerno technika“ produkto vadovas Skirmantas Diliautas. Jis pasidžiaugė ir tarptautiniais įmonės veiklos įvertinimais – šiemet buvo gauti du žemės ūkio technikos gamintojos „Bednar” apdovanojimai: už geriausią „Bednar” technikos marketingą bei geriausius išmaniųjų skutiklių pardavimus.

Tikimės, kad šis susitikimas įkvėps pirmakursius siekti geriausių studijų rezultatų, kurie suteiks visas galimybes ateityje realizuoti savo ambicingus profesinius tikslus.

Lietuvos studentų idėja miestų bendruomenes įtraukti į dirvožemio gelbėjimo veiklą įvertinta tarptautiniu mastu

Šiais metais tarptautinio bioinovacijų konkurso „BISC-E“ (“Biobased Innovation Student Challenge Europe“) pusfinalyje Lietuvai atstovavusią studentų komandą lydėjo sėkmė – ji pateko į geriausiųjų Europos jaunųjų kūrėjų penketuką. Konkurso nugalėtojai paaiškės spalio 13 dieną vyksiančiame „BISC-E“ finaliniame etape. Tarp finalininkų lietuviai vieninteliai pateikė idėją socialinei inovacijai, kurios įgyvendintojais galėtų tapti visi miestų daugiabučių mikrorajonų gyventojai. Ekspertų teigimu, į būtinybę visuomenei prisidėti prie gyvybiškai svarbaus ištekliaus – dirvožemio – gelbėjimo dėmesį atkreipę Lietuvos studentai šiandienos realijų fone pataikė į dešimtuką.

Pilietiniu bendradarbiavimu siūlo spręsti aštrias aplinkosaugos problemas

Tarptautinį konkursą „BISC-E“ organizuoja Briuselyje įsikūręs Biopramonės konsorciumas („Bio-based Industries Consortium“). Jis kartu su Europos Komisija (EK) įgyvendina 2 mlrd. eurų vertės partnerystę, kurios tikslas – spartesnė bioinovacijų plėtra ir tikslinis jų finansavimas. Konsorciumas, organizuodamas konkursą „BISC-E“, skatina gabius Europos universitetų studentus aktyviai įsitraukti į bioinovacijų kūrimą ir bioekonomikos vystymą.

Nacionalinę atranką organizavusi Lietuvos biotechnologų asociacija šiemet į konkursą delegavo išskirtinai plačios kompetencijų amplitudės komandą. Tai – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto studentės Justina Deveikytė ir Paulina Družaitė, Bioekonomikos plėtros fakulteto studentas Mykolas Mažukna bei VDU Muzikos akademijos studentas Algirdas Vaičaitis.

Komandos kapitonas M. Mažukna atskleidžia, kad tarptautinei vertinimo komisijai pristatyta inovacija padėtų spręsti kelias aštrias aplinkosaugos problemas. Tam daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose esančias šiukšlių surinkimo aikšteles reikėtų papildyti nedideliais biofermentatoriais, per porą parų organines bioskaidžias atliekas paverčiančiais vertingu, dirvožemį praturtinančiu kompostu.

„Apie 30 proc. visų komunalinių atliekų šiuo metu sudaro biologinės atliekos. Lietuvoje jos nugula sąvartynuose, kur irdamos išskiria toksiškas metano dujas. Fermentatoriai, kuriais šias atliekas būtų galima perdirbti, gaminami pramoniniu būdu ir pasaulyje tai nėra naujovė. Tačiau šiuo metu labiau populiarūs didesni agregatai, naudojami žemės ūkio ar pramonės įmonėse, o mes siūlome akseleruoti organines bioskaidžias atliekas pasitelkiant mažesnius biofermentatorius ir įtraukiant visuomenę. Kompostas, kurio išeiga iš 1 kg atliekų yra apie 400-500 g., būtų parduodamas agroverslui tiesiogiai bei mažmeninėje prekyboje. Paskaičiavome, kad šią bioinovaciją diegiančioms vietos savivaldybėms ar privatiems investuotojams apsimokėtų nuomotis saulės elektrines. Tuomet metinė investicinė grąža siektų apie 15 proc., o visa investicija atsipirktų per 6,5 metų“, – idėjos esmę komentuoja M. Mažukna. Pasak jo, galutinė sėkmė vis dėlto priklausytų nuo vietos bendruomenių požiūrio į ekologiją ir noro keisti įpročius. Todėl kaip viena sudėtinių projekto dalių yra numatyta žinių sklaida. Pavyzdžiui, biofermentatoriuose vykstantys procesai galėtų būti demonstruojami įvairaus amžiaus vaikams bei integruojami ugdymo programose.

Situacijos grėsmę jaučia ir Europos universitetai, ir verslo bendruomenės

Lietuvos atstovų komandos vadovė, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja tarptautinei veiklai Virginija Kargytė pastebi, kad per paskutiniuosius 50 metų žmonių populiacija padvigubėjo ir netrukus turėtų pasiekti 8 milijardus. Tačiau išteklių mūsų planetoje per tą laiką nepadaugėjo, o esamų kokybė tik prastėjo.

„Mokslo ir verslo sektoriuose intensyviai kuriami sprendimai, padėsiantys kintančiomis aplinkos sąlygomis apsirūpinti maistu – plėtojant precizinį ūkininkavimą, kuriant atsparesnes augalų veisles ir kt. didinamas tradicinės žemės ūkio gamybos technologijų efektyvumas bei atsparumas klimato kaitai. Taip pat vystomos aplinką ir išteklius tausojančios naujos technologijos: įvairių augalų auginimas vertikaliose sistemose, kaip alternatyva tradicinei gyvulininkystei auginami vabzdžiai, laboratorijose išgaunama dirbtinė mėsa. Nepaisant to, gyvenimo kokybės klausimai ir rizikos išlieka. COVID-19 pandemijos kontekste Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija pabrėžia būtinybę vertinti sveikatos sritį taikant naują, platesnį ir visapusiškesnį požiūrį, pripažįstantį sudėtingus, nedalomus žmonių, gyvūnų, augalų ir aplinkos ryšius. 2019 m. Pasaulio ekonomikos forumo kartu su Harvardo globalios sveikatos institutu parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad apie 30 proc. naujų ir naujai plintančių ligų, tokių kaip Nipos, Zikos ir Ebolos virusai, protrūkiai yra susiję su miškų naikinimu. Todėl Europos universitetai ir verslo bendruomenės telkiasi pokyčiams, skatindamos pilietinį bendradarbiavimą“, – kalba V. Kargytė, pridėdama, jog spalio 20-21 dienomis VDU Žemės ūkio akademijoje vyks Europos gyvybės mokslų universitetų rektorių ir dekanų forumas, kuriame bus diskutuojama, kaip pasitelkiant studijas, mokslo ir inovacijų programas prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimo.

Dirvožemio būklės gerinimas – tarp svarbiausių EK strateginių tikslų

„ES sutariama, kad maisto sektoriui ir pagrindiniam jo ištekliui – dirvožemiui – sprendimų reikia kompleksinių ir nedelsiant. Šiuo metu EK yra inicijavusi penkias misijas (veiksmų paketus) didžiausiems šiandienos iššūkiams spręsti. Tai – prisitaikymas prie klimato kaitos, kova su vėžiu, klimatui neutralūs ir išmanūs miestai, vandenynų ir vandenų atkūrimas bei Europos susitarimas dėl dirvožemio“, – teigia EK sudarytoje Sveiko dirvožemio ir maisto misijos ekspertų taryboje dvejus metus dirbusi VDU Žemės ūkio akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Zita Kriaučiūnienė. Ekspertės nuomone, Lietuvos studentų pasiūlyta socialinė inovacija, kuri gali prisidėti prie dirvožemio būklės gerinimo, yra labai aktuali, kadangi yra nustatyta, jog iki 70 proc. Europos dirvožemių šiuo metu nėra sveiki dėl vykdomos intensyvios žemės ūkio veiklos, taršos, urbanizacijos bei kintančio klimato įtakos. Todėl labai svarbu, kad ne tik agrosektorius, bet ir visuomenė būtų suinteresuota dirvožemio būklės gerinimu.

„Jei ir toliau situacija nesikeis, ateityje kils labai didelių iššūkių, kaip augančią žmonijos populiaciją aprūpinti maistu, nes dirvožemis laikomas praktiškai neatsikuriančiu ištekliumi – atkurti degradavusio dirvožemio gyvybines savybes užtrunka labai ilgai. Natūraliomis sąlygomis 1 cm dirvožemio sluoksniui susidaryti gali prireikti 100 ir net daugiau metų“, – dėmesį atkreipia mokslininkė Z. Kriaučiūnienė.

Pašnekovės teigimu, EK tikslas – pasitelkiant naujausias mokslo žinias ir inovacijas (EK Sveiko dirvožemio ir maisto misijai, mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje 2021–2022 metams skyrė 95 mln. eurų) siekti, kad Europos dirvožemiai būtų sveiki. Tam iki 2030 m. bus įkurta 100 gyvųjų laboratorijų ir švyturių tinklas, paskatinsiantis šio tikslo įgyvenimą. Pagrindiniai sveiko dirvožemio ir maisto misijos uždaviniai yra sumažinti dykumėjimą, saugoti dirvožemio organinės anglies atsargas, stabdyti dirvožemio užsandarinimą, padidinti miesto dirvožemių pakartotinį panaudojimą, mažinti dirvožemio užterštumą ir pagerinti atstatymą, užkirsti kelią erozijai, pagerinti dirvožemio struktūrą bei padidinti bioįvairovę, sumažinti ES pasaulinį pėdsaką dirvožemiams. Svarbiu uždaviniu įvardijamas švietimo gerinimas ir žinių apie dirvožemio svarbą visuomenėje sklaida. Įgūdis augalines liekanas kompostuoti ir grąžinti į dirvožemį gali būti vienas gerųjų pilietinės iniciatyvos pavyzdžių.

Doktorantai kviečiami dalyvauti konkurse ir pristatyti savo tyrimus

Mokslinių tyrimų aktualijos neretai žinomos tik siauram akademinės bendruomenės ratui, tačiau nemažiau svarbu su reikšmingais ir įdomiais mokslininkų tyrimais supažindinti plačiąją visuomenę, skleisti pažangos idėjas, populiarinti mokslą ir mokslininko profesiją.

Doktorantus ir neseniai disertaciją apgynusius daktarus, turinčius idėjų, kaip įdomiai ir patraukliai pristatyti savo atliekamą tyrimą, jo problematiką, reikšmingumą ir rezultatus, papasakoti apie mokslinio darbo iššūkius ir jų sprendimus, kviečiame dalyvauti konkurse „Doktorantų tyrimai 2022: įdomusis mokslas“.

Konkurso tikslas – didinti VDU doktorantų tyrimų žinomumą, skatinti bei ugdyti gebėjimus tyrimus pristatyti ne tik moksliniu būdu, bet ir populiariuoju – suprantamu ir žadinančiu smalsumą plačiajai visuomenei.

Konkurso laureatams bus įteiktos vienkartinės premijos:

1-osios vietos laimėtojui (-ai) – 1000 Eur.

2-osios ir 3-iosios vietos laimėtojams – po 500 Eur.

Konkursas finansuojamas iš VDU mokslo prorektorės fondo.

Konkurso taisyklės:

Konkurse kviečiami dalyvauti VDU doktorantai, įskaitant iš doktorantų sąrašų išbrauktus, su teise gintis daktaro disertaciją per metus laiko, ir ne vėliau nei prieš metus laiko disertaciją apsigynę daktarai.
Lietuvių arba anglų kalba parenkite trumpą (3–5 min.) vaizdo įrašą arba mokslo populiarinimo straipsnį (ne daugiau nei 12 000 spaudos ženklų su tarpais), kuriame papasakojate ir įdomiai bei paprastai (t. y. suprantamai ne tik jūsų mokslo srities atstovams) pristatote savo disertacijos tyrimą (darbo tikslą, aktualumą, problematiką, praktinį pritaikymą, įtaką visuomenės gerovei ir kt., jūsų nuomone, svarbius aspektus). Parengtus vaizdo įrašus arba mokslo populiarinimo straipsnius iki 2022 m. spalio 31 d. įkelkite į šią registracijos formą.

Svarbiausi vertinimo kriterijai:

aiškiai, suprantamai pristatyti svarbiausi disertacinio tyrimo aspektai (aktualumas, naujumas, metodika, rezultatai), gebėjimas šiuos aspektus pristatyti įdomiai;
pristatymo aiškumas, originalumas ir kūrybiškumas, kalbos sklandumas ir taisyklingumas.
Dalyvaudami konkurse sutinkate, kad jūsų parengti vaizdo įrašai / mokslo populiarinimo straipsniai arba jų dalys gali būti viešinami. Konkurso laureatams bus suteikiama galimybė su marketingo profesionalų komandos pagalba parengti profesionalius vaizdo pristatymus, kurie būtų publikuojami VDU tinklalapyje ir jais dalijamasi socialiniuose tinkluose, „YouTube“ platformoje.

Parengtus prisistatymus vertins autoritetinga komisija:

VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktorius prof. dr. Darius Milčius.
VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja prof. dr. Kristina Juraitė.
Marketingo ir komunikacijos veiklų specialistė Ina Žurkuvienė.
VDU Marketingo ir komunikacijos departamento atstovė Rimgailė Dikšaitė.
Doktorantų klubo atstovas.

Konkurso laureatai bus paskelbti VDU tinklalapyje 2022 m. gruodžio 1 d.

Kilus papildomų klausimų, kreipkitės doktorantu.konkursas@vdu.lt

Lietuvai konkurse „Biobased Innovation Student Challenge Europe“ (BISC-E) atstovaujančioje VDU studentų komandoje net dvi studentės iš Agronomijos fakulteto!

Rugsėjo 26 d. vyko europinio konkurso „Biobased Innovation Student Challenge Europe“ (BISC-E) pusfinalis, kurio metu savo siūlomas bioinovacijas tarptautinei komisijai pristatė šalių deleguotos studentų komandos. Konkurso tikslas yra paskatinti gabius ir aktyvius Europos universitetų studentus įsitraukti į bioekonomikos vystymą bei pripažinti perspektyviausias jų idėjas ir kompetenciją.

Lietuvai šiame konkurse atstovauja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentų komanda: kapitonas – Mykolas Mažukna (VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas), nariai – Justina Deveikytė ir Paulina Družaitė (VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas) bei Algirdas Vaičaitis (VDU Muzikos akademija). Studentų pasiūlytas išmanusis biofermentatorių tinklas, skirtas įtraukiant miestų gyventojus akceleruoti biologiškai skaidžių organinių atliekų panaudojimą vertingo komposto gamybai, tarptautinės komisijos buvo atrinktas kaip vienas iš penkių geriausių konkurse pristatytų sprendimų. Į geriausiųjų penketuką taip pat pateko Airijos, Belgijos, Italijos ir Olandijos studentų komandų bioinovacijos.

VDU studentų komandos vadovė – VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja tarptautinei veiklai Virginija Kargytė, išorės konsultantė – nacionalinės atrankos organizatoriaus Lietuvos biotechnologų asociacijos atstovė Inga Matijošytė.

Europinį konkursą organizuoja Briuselyje įsikūręs „Bio-based Industries Consortium“ (BIC), kuris atstovauja Europos biopramonę privataus sektoriaus partnerystėje su Europos Komisija, skirtoje finansuoti bioinovacijų plėtrą.

Konkurso finalas vyks spalio 13 dieną.

Dėstytojų iš Liublino gyvybės mokslų universiteto vizitas VDU ŽŪA Agronomijos fakultete

Š. m. rugsėjo mėn. 12- 16 dienomis ŽŪA Agronomijos fakultete Augalų biologijos ir maisto mokslų katedroje lankėsi keturi dėstytojai iš Liublino gyvybės mokslų universiteto (Lenkija) – dr. Dominika Skiba, dr. Łukasz Seczyk, dr. Ewelina Flis-Olszewska ir dr. Piotr Barbas.

Kviestiniai dėstytojai pirmosios pakopos studijų programos „Maisto kokybė ir sauga“ 2-4 kurso studentams skaitė paskaitas, diskutavo aktuliais klausimais. Doc. dr. Dominika Skiba skaitė paskaitą tema „Jerusalem artichoke – a plant with great potential“, pristatydama naujausius vykdytų tyrimų rezultatus ir apžvelgdama topinambų ateities perspektyvą: susidomėjimas stiebagumbių perdirbimo produktais smarkiai išaugęs, ypač sergančiųjų cukriniu diabetu. Paskaita „The challenges of food fortification with phytochemicals“, kurią skaitė dr. Łukasz, ypač sudomino ir studentus, ir dėstytojus: labai išsamiai buvo pristatyti inovatyvūs eksperimentai „dirbtiniame skrandyje“. Mums tai puiki galimybė pasinaudoti šia idėja – papildyti laboratorinių darbų sąrašą studijų programų realizavimo metu, rekomenduoti naujų baigiamųjų darbų temų. Tarptautinei mokslininkų komandai atsiranda nauja perspektyvi tarpdisciplininė tyrimų niša. Dr. Ewelina Flis diskutavo labai aktualia tema „Climate change and agriculture“. Klausimų-atsakymų metu studentai išgirdo mokslininkės nuomonę apie numatomas klimato kaitos ir su šiuo procesu susijusių problemų sprendimo perspektyvas. Dr. Piotr Barbas labai išsamiai pristatė naujausius Lenkijos tyrėjų pasiekimus bulvininkystės tematika ir pristatė pranešimą „How to get the right quality in potato production?“. Bulvių suvartojimo poreikis didėja, tad diskusijos metu buvo paliesti aktualūs šia tematika ateities planai, problemų sprendimų būdai. Studentams buvo pristatytas atnaujintas bulvių katalogas. Jame sugrupuotos pagal vartojimo pobūdį atskiros bulvių veislės. Pranešėjai atsakinėjo į užduotus klausimus, taip pat kvietė studentus pasinaudoti galimybe pagal ERASMUS+ programą atvykti į Liublino gyvybės mokslų universitetą studijoms bei praktikai.

Katedros svečiai mielai bendravo ir dalinuosi savo moksline patirtimi su Agronomijos fakulteto dekane, katedros darbuotojais bei doktorantais, taip pat buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės mokslinėje bei projektinėje veiklose.

Parengė VDU ŽŪA AF Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros prof. dr. E. Jarienė

Studentams – skelbiamas „Erasmus+“ studijų ES/EEE bei „Erasmus+“ ir dvišalių mainų studijų ne ES/EEA šalyse konkursas 2022-2023 m. m. pavasario semestrui

Informuojame, kad skelbiamas „Erasmus+“ studijų ES/EEE bei „Erasmus+“ ir dvišalių mainų studijų ne ES/EEA šalyse konkursas 2022-2023 akademinių metų pavasario semestrui. Kviečiame visus studentus aktyviai dalyvauti!

Studijų mainų konkursas ne ES/EEE šalyse.

Studijų mainų konkursas ES/EEE šalyse.

Konkursai tęsis iki spalio 3 d.

Konkurso rezultatai bus skelbiami spalio 13 d.