Išleistas dvidešimt pirmasis Praktikų ir savanorystės katalogas

Kviečiame atsiversti jau dvidešimt pirmąjį VDU Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numerį, skirtą visiems universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!

Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 21 / Gruodis, 2024

Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką!

VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.

Šventinis Agronomijos fakulteto dekanės sveikinimas

Kraštovaizdžio dizaino dirbtuvės: Gamtos ir meno sintezė

Kauno r. Ugnės Karvelis gimnazijos 9-tos klasės moksleiviai dalyvavo įkvepiančiose dirbtuvėse, kurias vedė dėstytojas Karolis Grušas kartu su Kraštovaizdžio dizaino studijų programos antro kurso studente Emilija Sviderskyte.

Programa buvo įvairialypė:

Teorija ir praktika: Mokiniai sužinojo, kodėl kraštovaizdžio dizainas yra neatsiejamas nuo šiuolaikinio pasaulio iššūkių: kaip ši profesija prisideda prie tvarių miestų kūrimo, žmogaus ir gamtos harmonijos išsaugojimo bei estetinės aplinkos kūrimo. Diskusijose buvo aptariama, kokias paslaugas teikia kraštovaizdžio dizaineriai, ir kodėl jų darbas toks svarbus tiek visuomenei, tiek gamtai.

Gyvas tyrinėjimas: Po teorinės dalies mokiniai persikėlė į pasirinktą skvero vietą, kur jų laukė kūrybinė užduotis – įvertinus aplinką ir erdvės poreikius, suprojektuoti svajonių skverą. Jie naudojo maketus, kad galėtų planuoti augalų išdėstymą, parinkti tinkamas žaidimų aikšteles, sukurti jaukias erdves poilsiui ar bendravimui.

Kūrybinis procesas: Kaip pasirinkti tinkamus augalus, atsižvelgiant į jų ekologines ir estetines funkcijas. Kodėl svarbu galvoti apie erdvės mastelį ir jos funkcionalumą. kaip suplanuoti žaidimų aikšteles ir kitus objektus, kurie kurtų harmoniją tarp gamtos ir žmogaus.

Po kūrybinio darbo vyko aptarimas: kokie lūkesčiai buvo įgyvendinti, kas pavyko, kokias simbolines reikšmes turi pasirinkti augalai ir kaip svarbu laikytis tinkamų mastelių. Diskusijos suteikė dar daugiau įžvalgų apie kraštovaizdžio dizaino subtilybes. ️

12-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems iššūkiams“

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti 12-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems iššūkiams“, kuri vyks Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje 2025 m. spalio 1–3 dienomis.

Konferencijos tikslas – skatinti tarpdisciplinines mokslines diskusijas, pristatant naujas žemės ūkio vystymo, kaimo plėtros idėjas bei jų atsparumą globalių iššūkių kontekste.

Pagrindinės konferencijos sesijų temos:

Biosistemų inžinerija siekiant tvarumo;

Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą;

Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos;

Socialiniai tyrimai ir inovacijos kaimo vietovių stiprinimui.

Konferencijos metu vyks politinė, verslo ir mokslo panelinė diskusija „Prisitaikymas prie globalių pokyčių ir atsparios bioekonomikos kūrimas“.

Konferencijos raktažodžiai: atsparumas, bioekonomika, globalūs iššūkiai, kaimo plėtra, žemės ūkis.

Svarbios datos:

Iki 2025 m. birželio 30 d. – ankstyvoji registracija
Iki 2025 m. liepos 7 d. – ankstyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams
Nuo 2025 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. – vėlyvoji registracija
Nuo 2025 m. liepos 8 d. iki rugsėjo 5 d. – vėlyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams
Iki 2025 m. rugsėjo 19 d. – straipsnių pateikimas

Dalyvio mokestis	Kontaktiniu būdu (Eur)	Nuotoliniu būdu (Eur)
Ankstyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams iki liepos 7 d.	300	170
Vėlyvasis mokėjimas autoriams ir bendraautoriams iki rugsėjo 5 d.	400	220
Studentams	150	100
Dalyviams	150	Nemokamai
Autoriams ir bendraautoriams iš Ukrainos (jeigu visi autoriai yra iš Ukrainos)	150	100

Dalyvio mokestis dalyvaujant kontaktiniu būdu apima ne tik publikaciją konferencijos leidinyje, bet ir kavos pertraukėles, pietus ir šventinę vakarienę. Apgyvendinimo, kultūrinės (socialinės) programos ir transporto išlaidas apmoka konferencijos dalyviai.

Konferencijos pranešėjai dalyvio mokestį sumoka gavę informaciją apie pranešimo anotacijos patvirtinimą, bet ne vėliau negu aukščiau nurodyti mokėjimo terminai. Patvirtinimas apie anotaciją bus atsiųstas el. paštu per 5 d. d. nuo registracijos anketos užpildymo.

Daugiau informacijos apie konferenciją.

Registracija konferencijos tinklapyje

Informacija autoriams

Konferencijos tinklapis: https://www.ruraldevelopment.lt/

Konferencijos el. paštas: rural.development@vdu.lt

Skoniai ir vaizdai: Kūrybinė diena su mokiniais! „Pasta: Forma + Spalva = Fun“

Šiose maisto kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo mokiniai iš Kėdainių r. Josvainių gimnazijos (10 ir 12 klasė) bei Kauno Palemono gimnazijos (9 klasė). Kulinarines dirbtuves vedė studijų programos Maisto kokybė ir sauga dėstytoja doc. dr. Dovilė Levickienė ir 3-čio kurso studijų programos Maisto kokybė ir sauga studentės Deimantė Šeibokaitė ir Deimantė Vileikytė. Maisto kūrybinėse dirbtuvėse netrūko nei teorijos, nei praktikos – viskas sukosi apie funkcionalų maistą ir kūrybingą makaronų gamybą! ‍

✋Mokiniai išmoko:
Pirmiausia mokiniai susipažino su funkcionaliojo maisto sąvoka ir naudomis. Jie sužinojo, kaip net mažos sudedamosios dalys gali pakeisti maisto maistinę vertę ir vizualinį patrauklumą.

✋ Praktinis gaminimas – kūrybos erdvė:

Mokiniai rankomis maišė tešlą, kuri buvo praturtinta liofilizuotais šilkmedžio lapų milteliais, liofilizuotais burokėlių milteliais, džiovintomis morkų išspaudomis bei džiovintomis šaltalankių išspaudomis.

Pasigaminę makaronus rankiniu – mechaniniu būdu, moksleiviai turėjo galimybę ir išbandyti automatinį makaronų gaminimo būdą – tačiau šį kartą makaronai buvo praturtinti morkų sultimis, kurios suteikė makaronams ryškiai oranžinę spalvą!

✋Skonių įvertinimas:

Po gamybos mokinių laukė degustacija. Jie analizavo savo sukurtus makaronus pagal skonį, tekstūrą, spalvą ir aromatą, o tai leido geriau suprasti, kaip svarbu kokybiškai parinkti ingredientus ir laikytis gamybos technologijos.

✋Šios dirbtuvės – tai daugiau nei tik mokymasis. Tai praktika, kur susitinka kūryba, bendradarbiavimas ir smalsumas.
Mokiniai išvyko ne tik su naujomis žiniomis, bet ir su įkvėpimu kurti, mokytis bei atrasti dar neišbandytus profesijų ir kūrybos kelius.

Džiaugiamės galėję prisidėti prie jų kelionės ir jau laukiame kitų susitikimų!

VDU išliko tarp lyderių žurnalo „Reitingai“ studijų krypčių reitinge, ŽŪA studijų programos – geriausiųjų dešimtuke

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausią lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą, kuriame tarp lyderių išliko Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). VDU užėmė antrąją vietą Lietuvoje pagal bakalauro studijų krypčių, kuriose universitetui skirta pirmoji vieta, skaičių – iš viso VDU pirmauja dešimtyje šios pakopos krypčių. Trečiąją vietą šalyje VDU užėmė pagal lyderiavimą magistrantūros studijose, kur universitetas pirmą vietą užėmė vienuolikoje krypčių.

„Tapti vienu didžiausių ir plačiausios aprėpties Lietuvoje universitetu yra ilgalaikės strateginės veiklos rezultatas, bet užtikrinti aukščiausią skirtingų studijų krypčių kokybės lygį ir pirmauti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje yra didelis pasiekimas. Nėra sudėtinga būti specializuotu universitetu ir išvystyti tam tikros srities studijas į jas sistemingai investuojant, sutelkiant tos srities profesionalus, bet ženkliai sudėtingiau pasiekti ir išlaikyti aukščiausios kokybės ir pripažinimo visuomenėje lygį skirtingose kryptyse. Todėl labiausiai džiugina pirmaujančių studijų krypčių spektras: nuo aplinkos inžinerijos iki regiono, religijos ar meno studijų“, – teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė. Iš viso reitinge VDU užėmė 1–3 vietą 31 bakalauro ir 36 magistrantūros studijų kryptyse.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

Bakalauro studijose pirmoji vieta VDU skirta už dešimties krypčių programas: agronomijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, apskaitos, ekologijos, maisto studijų, miškininkystės, regiono studijų, religijos studijų ir žemės ūkio. Pagal surinktus taškus geriausiai įvertintos šių krypčių VDU bakalauro studijų programos: aplinkos inžinerija (96,21), maisto studijos (95,29), religijos studijos (92,86), regiono studijos (90,33), istorija (88,41), apskaita (84,88), psichologija (80,02), medijų menas (79,66), pedagogika (78,33), sociologija (77,99), verslas (77,29), rinkodara (76,97), menotyra (76,18), teisė (75,76). Šiemet į antrąją vietą VDU taip pat pakilo teisės ir psichologijos studijų kryptyse.

Magistrantūroje VDU išliko lyderiu Lietuvoje vienuolikoje studijų krypčių: agronomijos, antropologijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, edukologijos, ekologijos, kultūros studijų, maisto studijų, menotyros, miškininkystės, teologijos, religijos studijų. Daugiausiai taškų skirta VDU magistrantūros studijų programoms šiose kryptyse: edukologija (91,11), ekologija (87,5), teologija, religijos studijos (83,2), aplinkotyra (83,16), menotyra (82,41), aplinkos inžinerija (81,76), istorija (75,3), politikos mokslai (71,39).

Šių metų žurnalo „Reitingai“ bakalauro studijų krypčių reitingas rėmėsi šiais kriterijais: darbdavių nuomonė apie alumnus, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos, 2024 m. priimtų studentų skaičius, 2024 m. priimtų geriausių abiturientų procentinė dalis, SKVC studijų krypties įvertinimas, studijas nutraukusiųjų dalis, 2024 m. priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas vidutiniai bei mažiausi balai, bendras vykdomų krypties studijų programų skaičius.

Magistrantūros studijų krypčių programos buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus: darbdavių nuomonė apie alumnus, 2024 m. mokslo veikla kryptyje, 2024 m. gautų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų skaičius, 2023 m. studijas nutraukusių studentų dalis, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos bei SKVC vertinimas.

Mokslininkų ir verslo partnerystė: kurs bioskaidžių atliekų tvarkymo technologiją

Nuo 2018 m. trąšų ir azoto junginių gamybos srityje veikianti įmonė UAB „Cignera“ kartu su partneriu Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) įgyvendina projektą „Inovatyvių aplinkai draugiškų technologijų sukūrimas, demonstravimas Cignera, UAB“.

Projekto koordinatorė: VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto prof. dr. Zita Kriaučiūnienė.

Viena iš daugiausiai žalos mūsų aplinkai ir gamtai keliančių problemų – tvarkyti bioskaidžias atliekas (BSA), bioskaidžios žaliosios atliekos pradeda pūti ir skleisti blogus kvapus. Lietuvoje daugelyje kitų šalių yra labai silpnai išvystytos bioskaidžių atliekų tvarkymo technologijos bei gamybiniai pajėgumai. Nekvalifikuoto BSA tvarkymo ir šalinimo metu išsiskiria dideli išlakų kiekiai ir šios pavojingos išlakos veikia ne tik klimato kaitą, bet ir aplinką, gyventojus, gyvūnus ir kt. Iškyla problemos su paviršinių bei gruntinių vandenų tarša bei ligų platinimo galimybėmis. Kiekviena savivaldybė įprastai turi savitas atliekų tvarkymo taisykles, tačiau tikrai didžiojoje jų dalyje yra nurodyta, kad žaliąsias atliekas reikia tvarkyti atskirai.

Labai svarbus yra ir gyventojų įsitraukimas bei atidumas rūšiuojant šias atliekų rūšis. Neteisingai sutvarkytos bioskaidžios žaliosios atliekos pūva ir išskiria nuodingas metano dujas, kurios teršia aplinką ir prisideda prie klimato kaitos procesų. Pagal Europos Sąjungos (ES) atliekų politiką, pagrindinis atliekų tvarkymo principas remiasi atliekų hierarchija: pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, tuomet – parengimui pakartotiniam naudojimui, perdirbimui, o šalinimas sąvartyne laikomas mažiausiai pageidaujama parinktimi. Todėl laikantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo, atliekos, kurių neįmanoma išvengti, paruošiamos naudoti pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose. Žaliųjų atliekų problema itin opi didmiesčiuose.

Projektas skirtas spręsti šiai problemai ir šio projekto įgyvendinimas prisidės prie bioskaidžių žaliųjų atliekų sugeneruoto metodiškai teisingo tvarkymo, sukuriant BSA greitesnio suirimo proceso antrinio panaudojimo technologiją pritaikytą gyventojams prieinamu principu. Hipotezė – taikant naują sukurtą sugeneruotų bioskaidžių žaliųjų atliekų kompostavimo su kaulų miltų biopriedu technologiją, tikėtina, jog gali būti pagreitintas BSA žaliųjų atliekų suirimas ir įdiegtas naujas antrinis BSA panaudojimo būdas – bio-trąša veiksmingam dirvožemiui tręšimui.

Projekto tikslas – vykdant MTEP veiklas sukurti sugeneruotų bioskaidžių žaliųjų atliekų kompostavimo su kaulų miltų biopriedu technologiją, kuri pagreitins BSA žaliųjų atliekų suirimą ir bus efektyvi bio-trąša dirvožemiui.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Projekto vertė: 457 165,04 Eur

ES finansavimas:269 061,32 Eur

Projekto trukmė: 2024 m. rugsėjo mėn. – 2027 m. kovo mėn.

Kūrybinės dirbtuvės moksleiviams „Pasta: Forma + Spalva = Fun“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) 9-12 kl. moksleivius, besidominčius maisto kokybe ir sauga, kviečia į kūrybines dirbtuves „Pasta: Forma + Spalva = Fun“, kurios vyks gruodžio 10 d. 10-13 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakultete.

Kūrybinėse dirbtuvėse:

– Gaminsite ypatingus makaronus;

– Sužinosite, kas yra funkcionalusis maistas ir jį pagaminsite;

– Makaronai bus kuriami unikaliomis formomis ir spalvomis;

– Praturtinti įvairiais sveikatai naudingais ingredientais.

Maisto kūrybines dirbtuves ves: dėstytoja Dovilė Levickienė ir Maisto kokybės ir saugos studentės Deimantė Šeibokaitė ir Deimantė Vileikytė.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki gruodžio 6 d.

Maksimalus vienų dirbtuvių dalyvių skaičius – 12 asm.

Data: Gruodžio 10 d. (antradienis)
Laikas: 10.00-13.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II a. fojė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Renginio metu gali būti fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto 100-metis – su ištikimybe fundamentikai ir atvirumu pokyčiams

Šiais metais veiklos šimtmetį mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) 1924-aisiais įkurta kaip jaunai Lietuvos valstybei gyvybiškai reikalingas žemės ūkio mokslo ir studijų židinys, kurio pagrindas tuo metu buvo agronomija. Tad šimtmečio sukaktis – puiki proga pasidalyti šiandieninio Agronomijos fakulteto atstovų įžvalgomis apie tai, kuo šis fakultetas ypatingas ir koks vardiklis vienijo ir vienija skirtingas jo bendruomenės kartas.

Profesorius emeritas: teisingą kryptį nubrėžė vyresnioji karta

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas emeritas Algirdas Juozas Motuzas yra ta ryški asmenybė, be kurios šiandien sunkiai galėtume įsivaizduoti visos Akademijos, o ypač Agronomijos fakulteto identitetą. Tačiau pats mokslininkas, pedagogas, vadovėlių, monografijų, tarp kurių mokslo istorijai ypač vertinga monografija „Agronomijos mokslinės mokyklos Lietuvoje“ (2018), žemės ūkio terminų žodynų autorius su šypsena teigia, kad nuopelnai turėtų tekti ne jam, o jo mokytojams – studijų metais Akademijoje dirbusiems tarpukario Lietuvos mokslo šviesuoliams. Ir istoriografines knygas profesorius emeritas A. J. Motuzas sako rašęs dėl vienintelės priežasties – iš pagarbos Akademijos profesoriams Vincui Vilkaičiui, Juozui Tonkūnui, Petrui Vasinauskui, Broniui Baginskui ir, be abejo, nuo pat Akademijos įkūrimo joje dirbusiam profesoriui Viktorui Ruokiui, paskatinusiam pašnekovą gilintis į dirvožemio mokslą.

„Meilę lauko rieduliams ir jų pažinimo kibirkštį profesorius V. Ruokis stengėsi įžiebti ir savo studentams. Į auditoriją dažnai atsinešdavo krepšį įvairiausių akmenų ir apie juos galėdavo kalbėti valandas. Vėliau egzaminuojami studentai privalėdavo pasakyti jų pavadinimus, kilmę ir savybes. Žinojome, kad neišvengiamai turėsime išberti ir painią indikatrisės taisyklę, pagal kurią nustatomos kristalų savybės. Kai 1965-aisiais buvau paskirtas asistentu į profesoriaus V. Ruokio vadovaujamą dirvožemio mokslo katedrą, privalėjau drauge su profesoriumi dalyvauti egzaminuose ir stebėti, kad studentai nesukčiautų“, – juokiasi profesorius emeritas A. J. Motuzas, prisipažįstantis, kad iki šiol viena brangiausių relikvijų, saugomų jo asmeniniame archyve, – prašymas priimti į asistento pareigas su originaliu profesoriaus V. Ruokio parašu.

„Mano tėviškė – atokus Joniškio rajonas. Tačiau kaip mokslininkas dirvožemininkas šiandien galiu pasakyti, jog dirvožemiai ten – vieni derlingiausių Lietuvoje. Tad, regis, neturėtų stebinti, kodėl tėvelio ūkininko džiaugsmui pasirinkau agronomijos studijas. Buvau tapęs respublikinio moksleivių meninio skaitymo konkurso laureatu, kaskart su nekantrumu laukdavau Šiaulių dramos teatro gastrolių ir, neslėpsiu, svajojau tapti aktoriumi. Bet tėvukas laiku „nuleido ant žemės“. Tad labai apsidžiaugiau Akademijoje atradęs profesionalių aktorių Algirdo Vrubliausko ir Aldonos Jodkaitės vadovaujamą liaudies teatrą, kurio veikloje aktyviai dalyvavau tris dešimtmečius. Džiugu, kad Akademijos teatras „Jovaras“ kūrybingai tebedirba iki šiol“, – pastebi pašnekovas.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, VDU ŽŪA profesorius emeritas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas emeritas Algirdas Juozas Motuzas, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Daugiau nei 10 metų jau dirbdamas dėstytoju profesorius A. J. Motuzas dalyvavo ir anuomet populiarių studentų statybinių būrių judėjime. Akademijos studentai vasaromis yra dirbę ne tik Sovietų Sąjungos platybėse, bet ir Vengrijoje, Rytų Vokietijoje, Čekoslovakijoje. „Sakyčiau, tą metą ir galėtume laikyti Akademijos tarptautiškumo pradžia, nes mums buvo labai svarbu bendrauti ir bendradarbiauti su užsienio šalių kolegomis“, – prisimena profesorius emeritas.

Tačiau tikrasis tarptautiškumo, modernumo proveržis, profesoriaus emerito A. J. Motuzo teigimu, Akademijoje prasidėjo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę bei atsiradus galimybei dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamoje TEMPUS programoje. Ši programa buvo skirta remti Rytų, Vidurio Europos ir buvusių Sovietų Sąjungos respublikų aukštojo mokslo pertvarką ir turėjo padėti suartinti šių šalių ir Europos Sąjungos aukštojo mokslo sistemas.

„Akademijoje šie procesai sėkmingai vyko: buvo ne tik pertvarkomi atitinkami klasifikatoriai, studijų struktūra, bet ir Agronomijos fakultete įkurta moderni vakarietiška dirvožemio ir maisto produktų analizės laboratorija, mūsų mokslininkų galimybes pakėlusi į naują lygmenį“, – pasakoja profesorius A. J. Motuzas, iki šiol apgailestaujantis dėl dviejų dalykų: dėl to, kad Lietuvoje analogiškai kaip kaimyninėje Latvijoje laiku nebuvo įkurtas stiprus Gyvybės mokslų universitetas. Be to, pašnekovą ir šiuo metu jaudina valstybės strategijos nebuvimas specialistų žemės ūkiui rengimo srityje.

„Ne studentams suteikiama laisvė vienur ar kitur nusinešti savo finansinius krepšelius, o valstybės poreikiai turi nulemti, kiek ir kokių specialistų reikės ateityje“, – įsitikinęs pašnekovas. Tačiau svarbiausia, pasak jo, šiandien yra tai, kad Akademija ir Agronomijos fakultetas į antrąjį gyvavimo šimtmetį žengia išlaikydami pamatines savo vertybes: pagarbą vyriausiųjų bendruomenės narių kartai, unikalumą, nuoširdžią bendrystę. Visa tai, profesoriaus emerito pastebėjimu, gerai atskleidė ir Akademijos 100-mečio jubiliejui skirtų renginių turinys.

Glaudžiai sutelkta komanda ir moderni infrastruktūra – dedamosios, leidžiančios atliepti verslo lūkesčius ir bendradarbiauti tarptautiniame lygmenyje

Viena iš būrio profesoriaus emerito A. J. Motuzo buvusių studentų, tapusių mokslininkais ir pedagogais, – Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja doc. dr. Jurgita Kulaitienė. Jos teigimu, VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas iš tiesų yra unikalus – universitetiniame lygmenyje kito tokio ar net į jį panašaus Lietuvoje neturime.

„Agronomijos fakultete kompleksiškai vykdoma mokslinė veikla bei studijos. Jaunimas pas mus gali studijuoti aktualiose, į ateitį orientuotose studijų programose. Tai – Agronomija, Maisto kokybė ir sauga, Kraštovaizdžio dizainas. Klimato kaitos iššūkių fone visos šios sritys yra labai svarbios, nes žemės ūkiui keliami labai dideli uždaviniai ne tik aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją, bet ir būti saugiam, tvariam, orientuotam į Europos žaliojo kurso tikslus. Dar po 100 metų galbūt nutiks taip, kad maistą žmonija gamins mėgintuvėliuose, tačiau ir tuomet bus reikalingos sektoriuje dirbančių specialistų žinios bei kompetencija. Todėl tikiu, kad agronomija, maisto kokybė ir sauga, poreikis gyventi harmoningai tvarkomoje aplinkoje savo aktualumo nepraras niekada“, – įsitikinusi doc. dr. J. Kulaitienė.

Pasak pašnekovės, džiugu žinoti, kad Agronomijos fakultetas, kuriame studijavo ir kuriame dirba mokslinį bei pedagoginį darbą, turi ypač gilias šaknis, kad iš šių šaknų vėliau išaugo zootechnika, žemės ūkio ekonomika, žemės ūkio inžinerija ir kitos mokslo bei studijų kryptys.

„Akademijos studente tapau pirmajame nepriklausomybės dešimtmetyje, kai trūko daug ko, kai auditorijose nuo šalčio gynėmės sėdėdami su paltais, tačiau buvo daug tikėjimo, kad ateityje bus geriau. Ir iš tiesų pokyčiai vyko ir tebevyksta. Ypač ryškų proveržį fakultetui suteikė integruoto mokslo, studijų ir verslo centro – slėnio NEMUNAS – įsteigimas. Jo programos lėšomis sukurta infrastuktūra, moderni laboratorija fakulteto mokslininkams leidžia kurti pažangiausias inovacijas, bendradarbiauti su verslu ir atliepti jo lūkesčius bei kaip lygiaverčiams partneriams dalyvauti aukščiausio lygio tarptautiniuose projektuose. Šiandien atsigręžus tik keliolika metų atgal mano pačios mokslo tyrimai atrodo ganėtinai kuklūs, palyginti su tais, kuriuos galime atlikti šiandienos sąlygomis“, – teigia doc. dr. J. Kulaitienė, pastebinti, kad vis dėlto didžiausia, netgi neįkainojama antrąjį veiklos šimtmetį pradedančio Agronomijos fakulteto vertybė – glaudžiai sutelkta komanda ir kolegiški, nuoširdūs šios komandos narių tarpusavio santykiai.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja doc. dr. Jurgita Kulaitienė, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Jaunimui – visos sąlygos realizuoti savo mokslines idėjas

Pastarąjį doc. dr. J. Kulaitienės teiginį pratęsia ir jauniausiosios kartos atstovė Agronomijos fakulteto doktorantė Austėja Švereikaitė. Merginos teigimu, ne tik darbinga, bet ir išskirtinai nuoširdi Agronomijos fakulteto atmosfera netgi pakeitė jos gyvenimo planus. Pašnekovė gimusi bei užaugusi Pakruojo rajone, ūkininkų šeimoje, taip pat ir pati yra jaunoji ūkininkė. Dvyliktoje klasėje ji buvo tvirtai apsisprendusi studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje, o stojimo į aukštąją mokyklą paraiškoje pirmuoju ir vieninteliu numeriu įrašė studijų programą Agronomija. Austėjos tikslas buvo baigus studijas ir įgijus šiuolaikiškų žinių bagažą grįžti dirbti į nuosavą ūkį.

Tačiau gabią ir darbščią studentę dar antrame kurse pastebėjo Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Kęstutis Romaneckas, vėliau tapęs ir jos moksliniu vadovu.

„Profesorius mane, antrakursę, dar nė negalvojančią apie bakalauro baigiamąjį darbą, įtraukė į projekte dirbančių mokslininkų grupę. Šis darbas mane tiesiog sužavėjo“, – teigia A. Švereikaitė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doktorantė Austėja Švereikaitė

O jau studijuojančiai magistrantūroje prof. dr. K. Romaneckas pasiūlė A. Švereikaitei tikslingai siekti doktorantūros.

„Iš tiesų apie doktorantūrą nuo pat pirmųjų savo mokslinių bandymų po truputį pasvajodavau, bet tai buvo tyli svajonė, nes atrodė sunkiai įgyvendinama. Tačiau ji išsipildė ir šiuo metu esu jau trečiajame doktorantūros kurse. Teorines žinias ir praktinį darbą ūkyje derinti yra labai įdomu, bet galvoju, kad ateityje ūkininkavimo veiklą galiu patikėti ir kitiems, o pati norėčiau likti Agronomijos fakultete ir dirbti mokslinį bei pedagoginį darbą. Fakulteto bendruomenė mane labai šiltai priėmė kaip kolegę. Tačiau fakulteto dėstytojai labai šiltai bendrauja su visais studentais, yra pasirengę padėti, atsakyti į kylančius klausimus. Norėčiau šią tradiciją pratęsti ir savo indėliu. Svarbu jauniems žmonėms turėti noro, o Agronomijos fakultete sudarytos visos sąlygos įgyvendinti savo mokslines idėjas“, – reziumuoja pašnekovė, pastebinti, kad šiuo metu kaip jaunesnioji mokslininkė ji yra atsakinga už Agronomijos fakulteto studijų programų viešinimą tarp šalies moksleivių. Ir tai ji daranti su malonumu.

Sinergiją kuria visa gausi fakulteto bendruomenė – nuo moksleivių iki senjorų

„Tarp asmenybių, klojusių mūsų valstybės pamatus, ėjusių atsakingas pareigas – gausus būrys agronomų. Tai, be abejo, kelia pasididžiavimą, bet kartu ir įpareigoja Agronomijos fakultetą aukštai išsikelti kartelę, atliekant jam patikėtą misiją rengti specialistus moderniam agrosektoriui, plėtoti aktualius mokslo tyrimus ir kurti inovacijas“, – teigia šio fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, pastebinti, kad agroekosistemos sudaro daugiau kaip 53 proc. mūsų šalies teritorijos. Ir Agronomijos fakultetas yra prisiėmęs lyderystę siekiant, kad šie ištekliai būtų naudojamos tvariai ir išsaugoti ateities kartoms.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė, prof. dr. Aušra Blinstrubienė

„Taip pat siekiame užtikrinti maisto žaliavų saugą, žalios, harmoningos urbanizuotų teritorijų aplinkos sukūrimą. Visa tai darome įgyvendindami aktualias, į klimato krizės sprendimus orientuotas studijų programas, tarptautinėje erdvėje plėtodami mokslo projektus“, – pasakoja doc. dr. A. Adamavičienė, neabejojanti, kad veiklų, darbų, planų ir idėjų negęstantis variklis yra Agronomijos fakulteto bendruomenė, t. y. visi, kam rūpi Akademijos ir Agronomijos fakulteto ateitis – mokslininkai, dėstytojai, doktorantai, absolventai, darbuotojai senjorai, studentai ir edukaciniuose projektuose dalyvaujantys moksleiviai.

Kūrybinės dirbtuvės moksleiviams „Kraštovaizdžio dizainas: Meno ir Gamtos Sintezė“

Visus šalies 9-12 kl. moksleivius kviečiame dalyvauti unikaliame renginyje – kūrybinėse dirbtuvėse „Kraštovaizdžio dizainas: Meno ir Gamtos Sintezė“, kurios vyks gruodžio 10 d. 10-14 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), Agronomijos fakultete.

Ar vaikščiodamas parke ar skvere pagalvoji, jog visa tai suprojektavo žmogus? Miestų žaliojo rūbo formavimas yra ne tik įdomus kūrybinis procesas, bet ir labai svarbus elementas ekosistemoms bei mūsų sveikatai. Kūrybinių dirbtuvių metu įsijausime į kraštovaizdžio dizainerio kasdienybę – iškėlę klausimą, kokioje aplinkoje mums gera gyventi, suprojektuosime savo svajonių žaliąją erdvę.

Kūrybines dirbtuves ves studijų programos „Kraštovaizdžio dizainas“ dėstytojas Karolis Grušas ir antro kurso studentė Emilija Sviderskytė.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki gruodžio 6 d.

Maksimalus vienų dirbtuvių dalyvių skaičius – 16 asm.

Data: Gruodžio 10 d. (antradienis)
Laikas: 10.00-14.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II a. fojė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)