Profesinės/akademinės stažuotės Vokietijoje

Kviečiame studentus (magistrantus ir doktorantus) pasinaudoti galimybe atlikti mokslinę arba profesinę 6 mėnesių stažuotę Vokietijoje!

Informacija internete lietuvių kalba: https://www.studinfo.lt/stipendijos/dbu, anglų kalba: https://www.dbu.de/2600.html

Facebook: https://bit.ly/3e1jmzA

Stažuočių sritys nėra ribojamos, vienintelis reikalavimas – kad tema vienaip ar kitaip sietųsi su aplinkosauga.

Visi, turintys klausimų, gali kreiptis į Renatą Žukovską, renata.zukovska@studinfo.lt, +370 62087841

Infografikas

Diplomų įteikimo šventės akimirkos

Liepos 3 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje iškilmingai įteikti studijų baigimo diplomai 218 Agronomijos fakulteto absolventams. Tai liudija, kad į sparčiai besivystantį šalies agroverslo sektorių įsilieja šiuolaikišką išsilavinimą ir kompetencijas įgijusių jaunų žmonių būrys, pasiryžęs kurti žemės ūkio, o kartu ir visos Lietuvos ateitį.

Šventės metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos vicekanclerė docentė daktarė Jurgita Baranauskienė teigė neabejojanti, kad šiųmečiai absolventai į gyvenimą išeina įgiję tvirtų žinių bei suprasdami, kad tai yra didžiulė vertybė, kurią reikia stengtis kuo prasmingiau panaudoti. O akademija visada bus pasirengusi padėti šį žinių bagažą papildyti. Fakulteto dekanė prof. dr. Aušra Blinstrubienė …teigė „Tai – ne tik naujų galimybių pradžia, bet ir Jūsų atsakomybės sau ir pasauliui iššūkis. Tvirtai tikiu, kad akademinėje aplinkoje prabėgę studijų metai išmokė Jus pažvelgti į faktus nešališkai ir gebėti juos analizuoti, o argumentus ir sprendimus – grįsti racionaliomis įžvalgomis. Tačiau niekada nepamirškite, kad norint būti nepakeičiamam – reikia pačiam visą laiką keistis ir būtinai tikėkite, kad ir kaip sunku būtų buvę vakar, visada būtina šiandieną pradėti iš naujo…“. Agronomijos fakulteto bendruomenės vardu kvietė nuolat prisiminti, kad Jūs buvote, esate ir būsite šios bendruomenės nariais, kurie visad laukiami čia, savojoje Alma Mater.

Fakulteto absolventai tardami atsisveikinimo žodį dėkojo mylimiems universiteto dėstytojams ir kitiems akademinės bendruomenės nariams, tėvams ir grupės draugams, kurie padėjo žengti šiuos sudėtingus, tačiau labai svarbius žingsnius ateities link. Magistrantūros studijų absolventas Mindaugas Stankūnas ir bakalauro studijų absolventė Erika Bindokaitė džiaugėsi įgiję Agronomo specialybę ir palinkėjo visiems kuo daugiau laiko vasaros metu praleisti laukuose, juos prižiūrint, gerinant ir puoselėjant, bei siekiant pačių geresnių rezultatų. Studijų programų Maisto kokybė ir sauga absolventė Domantė Paulauskytė ir Kraštovaizdžio dizainas absolventas Lukas Kavaliauskas pabrėžė, kad tik susitelkusi ir draugiška bendruomenė sukuria tokią šviesą ir išugdo veržlius, empatiškus ir nebijančius pokyčių žmones. Baigdami savo sveikinimo žodį absolventai studijų metus prisiminė šiltai ir su džiugesiu, palinkėjo nebijoti klysti, nes didžiausia klaida – baimė suklysti.

Šventės metu iškilmingai pagerbti absolventai, baigę studijas su pagyrimu. Dar kartą nuoširdžiai sveikiname Rugilę Romankevičiūtę, Viktoriją Remeikaitę, Gabiją Žalpytę, Moniką Tiškutę! Padėkos už labai gerus studijų rezultatus įteiktos Gabrielei Antanavičienei, Birutei Jomantaitei, Lukai Stankutei, Vidmantei Rimkutei, Rugilei Abramavičiūtei, Ievai Stočkutei, Vaivai Pokolaitei, Renatai Junevičiūtei, Kristinai Misevičiūtei, Miglei Batutienei, Tadui Kerdokui. Neliko pamiršti ir fakulteto aktyviausieji, kuriems įteiktos padėkos: Lukui Kavaliauskui už labai gerą mokymąsi ir aktyvią visuomeninę veiklą, Domantei Paulauskytei už iniciatyvią ir aktyvią visuomeninę veiklą, Eimantui Eigirdui, Erikai Bindokaitei, Deividui Pakalniui, Austėjai Švereikaitei, Benui Račkauskui, Deimantei Ivanauskaitei, Ievai Navickytei, Simonai Rajeckienei už aktyvią visuomeninę veiklą, Arvaidei Venckutei už aktyvią visuomeninę ir švietėjišką veiklą, Linai Fabijonavičiūtei už nuoširdų ir puikų komandinį darbą, bendruomeniškumo siekį, Justinai Deveikytei už nuoširdžią visuomeninę veiklą, taip pat už aktyvią veiklą ir sportinius pasiekimus padėka įteikta Valdemarui Lapatkinui, Justui Šniepiui, Agnei Kuizaitytei ir Kornelijai Mockutei įteiktos padėkos už aktyvią veiklą ir meninius pasiekimus.

Malonių prisiminimų ir sėkmės darbuose!

Bendruomenių verdiktas: kraštovaizdžio dizaino programos absolventų idėjos nusipelno būti įgyvendintos

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Agronomijos fakulteto Kraštovaizdžio dizaino programos absolventai puikiai įvertintus savo baigiamuosius darbus viešai pristatė teritorijų, kuriose šie darbai galėtų būti realizuoti, bendruomenėms.

Ekspertų nuomone, VDU ŽŪA absolventų projektai parengti profesionaliai bei atsakingai, originalias idėjas kūrybiškai derinant su kultūrinio paveldo tradicijomis. Todėl projektai galėtų bei turėtų sulaukti vietos savivaldybių, valstybinių institucijų ir privačių mecenatų dėmesio.

Pažaislio atgimimas

„Kaunas 2022 – aisiais taps Europos kultūros sostine ir jo priemiestyje esantis Pažaislio vienuolyno ansamblis neabejotinai bus vienas turizmo traukos centrų. Tačiau kol kas vienuolyno teritorija tvarkoma tik jame gyvenančių seserų kazimieriečių pastangomis ir atrodo skurdokai, palyginti su analogiškais kitų ES šalių architektūros paveldo objektais“, – teigia VDU ŽŪA Kraštovaizdžio dizaino programos absolventas Mantas Meštaras.

Vaikinas parengė projektą, kaip Pažaislio ansamblio teritorija galėtų atrodyti jau artimoje ateityje. M. Meštaro vizijoje joje turėtų būti naujais vaismedžiais ir dekoratyviais augalais, taip pat gausiai žydinčiomis saulėgrąžomis praturtintas esamas sodas. Ši vieta taptų atvira ir jaukia erdve muziejaus lankytojų, šeimų su vaikais poilsiui.

Kita originali Manto pasiūlyta idėja – viename uždarų ansamblio kiemelių įrengti ekspozicijos erdvę, papildytą akantais ir apsodintą gyvatvorėmis. Kitame kiemelyje, autoriaus nuomone, turėtų dominuoti esamos senovinės, rožės papildytos daugiamečiais gėlynais. Pastarųjų veisles M. Meštaras siūlo rinktis senovines, viena iš jų išvesta net prieš 600 metų.

Vienuolyno teritorijoje atsirastų ir naujas edukacinis sodas, kuriame lankytojai galėtų susipažinti su pagal atskiras temas sugrupuotais augalais – bibliniais, pluoštiniais, daržiniais, vaistiniais ir kulinariniais. Vien šiam sodui M. Meštaras išrinko apie 100 skirtingų rūšių augalus.

Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijos atstovėms M. Meštaro parengtame projekte ypač imponuoja jo leitmotyvu pasirinktas augalas akantas (acanthus), kuris puošia vienuolyno mecenatų Lietuvos didikų Pacų šeimos herbą ir yra gausiai panaudotas kuriant Pažaislio bažnyčios dekorą.

Subtilus ir kruopštus darbas parenkant tinkamus augalus

VDU ŽŪA absolventė Izabelė Čižinauskienė savo diplominį darbą pristatė Kauno r. Tabariškių gyvenvietės bendruomenei. Ši, su Kauno miestu besiribojanti teritorija, pastaruoju metu sparčiai auga, joje kyla daug naujų gyvenamųjų namų. Unikalu tai, kad čia yra išlikusi sena medinė bažnyčia, o šalia esančiose kapinaitėse palaidotas iškilus Lietuvos gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas.

Čižinauskienė savo projekte į vieningą visumą sujungė dvi erdves – bažnyčios šventorių, jo prieigas ir teritoriją aplink šalia bažnyčios esantį bendruomenės centrą. Arčiau bažnyčios autorė siūlo įrengti puošnią erdvę ir sodinti Biblijoje minimus augalus bei šią vietą skirti religinėms iškilmėms, o arčiau bendruomenės namų pasodinti sensorinį įvairių augalų sodą, kuris leistų atsiskleisti žmogaus skonio, klausos, regos, uoslės bei lytėjimo pojūčiams.

VDU ŽŪA absolventų I. Čižinauskienės ir M. Meštaro baigiamųjų darbų vadovė, Vilniaus Bernardinų sodo, Panevėžio Laisvės aikštės ir daugelio kitų svarbių Lietuvos teritorijų sutvarkymo projektų autorė ir bendraautorė kraštovaizdžio architektė Aurelija Lozuraitienė pastebi, kad jaunųjų kolegų parengti projektai neabejotinai yra verti būti įgyvendinti, nes absolventai išstudijavo augalų savybes, parengė jų vegetacijos, žydėjimo kalendorius, atsakingai parinko tinkamiausius augti konkrečioje vietoje. Estetiniu požiūriu sukurtos augalų kompozicijos yra subtilios bei darnios.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanės prof. Aušros Blinstrubienės teigimu, aukštųjų mokyklų studentų bei absolventų kūrybinis potencialas šiandien yra didžiulis ir Lietuvai yra ko pasimokyti iš tų šalių, kuriose šis potencialas panaudojamas tikslingai. „Jei susitelktų viešasis sektorius, privatūs mecenatai, vis aktyviau savanoriauti norinti visuomenė, tikrai sugebėtume šiuolaikiškai sutvarkyti ne vieną teritoriją“, – neabejoja A. Blinstubienė ir viliasi, kad ateityje tai taps gerąja praktika.

Projektas “Optimalūs tarpinių augalų sprendimai siekiant sumažinti tarptautinių Ventos ir Lielupės UBR taršą” (LLI-49 CATCH POLLUTION)

2019 m. rugsėjo mėn. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija kartu su partneriais – VŠĮ “Aplinkos apsaugos politikos centru” (Lietuva) ir Žemės ūkio išteklių ir ekonomikos institutu (Latvija) – baigė vykdyti projektą „Optimalūs tarpinių augalų sprendimai siekiant sumažinti tarptautinių Ventos ir Lielupės UBR taršą“, kurį finansavo 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa.

Projektas “Optimalūs tarpinių augalų sprendimai siekiant sumažinti tarptautinių Ventos ir Lielupės UBR taršą” (LLI-49 CATCH POLLUTION) buvo inicijuotas siekiant išanalizuoti tarpinių pasėlių galimybes sumažinti tarptautinių Ventos ir Lielupės UBR vandens telkinių taršą, praplėsti turimas žinias apie tarpinius pasėlius, kiekybiškai įvertinti jų poveikį ir teikiamą naudą, pagelbėti ūkininkams pasirenkant tinkamiausius tarpinių pasėlių augalus bei inicijuoti dialogą tarp ekspertų bei atsakingų institucijų atstovų dėl tolesnės agrarinės aplinkosaugos priemonių plėtros Lietuvoje ir Latvijoje.

Siekiant populiarinti tarpinius pasėlius, projekto metu Ventos ir Lielupės upių baseinuose, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, buvo įrengti demonstraciniai laukai. Informacinių lauko dienų metu ūkininkai supažindinti su tarpinių augalų įvairove, auginimo technologijomis ir jų teikiama nauda. Projekto metu buvo analizuojamas tarpinių pasėlių poveikis aplinkai, vertintos auginimo sąnaudos ir teikiama nauda, sukurta programėlė, padedanti pasirinkti tinkamiausius tarpinių pasėlių augalus, parengti siūlymai ir rekomendacijas dėl paramos tarpinių pasėlių auginimui ateityje.

Kviečiame susipažinti su projekto rezultatais:

https://latlit.eu/lli-49-optimal-catch-crop-solutions-to-reduce-pollution-in-the-transboundary-venta-and-lielupe-river-basins/

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017 m. balandžio 1d. – 2019 m. rugsėjo 30 d.

Projekto numeris: LLI-49

Projekto akronimas: CATCH POLLUTION

Projekto biudžetas: 201 845 EUR

ERPF finansavimas: 171 568 EUR

Projektą finansavo 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa

http://www.latlit.eu/

Daugiau informacijos: www.europa.eu

Ši informacija parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio pranešimo turinį atsako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Skelbiamas papildomas priėmimo į magistrantūros studijas etapas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, vykdanti studijas, grįstas Artes Liberales principais, nuo birželio 1 dienos skelbia priėmimą į magistrantūros studijų programas. Stojantiesiems šiais metais siūlomas platus spektras studijų programų: jungtinių, dvigubo diplomo su užsienio partneriais, studijų programų, vykdomų anglų kalba ir kitų studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių studijų programų.

VDU Žemės ūkio akademija magistrantūros studijas siūlo šiose studijų krypčių grupėse:

ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI
Agronomija
Agroekosistemos
Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga
Miškininkystė
Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas
Miestų ir rekreacinė miškininkystė

GYVYBĖS MOKSLAI
Taikomoji ekologija

VERSLAS IR VIEŠOJI VADYBA
Apskaita ir finansai
Kaimo plėtros administravimas
Žemės ūkio verslo vadyba
Verslo logistika
Žemės ūkio ir maisto verslų vadyba (Agri-food business management)

SOCIALINIAI MOKSLAI
Žemės ūkio ekonomika

INŽINERIJOS MOKSLAI
Transporto mašinų inžinerija
Tvarioji energetika
Žemės ūkio inžinerija ir vadyba
Žemės ūkio mechanikos inžinerija
Hidrotechninės statybos inžinerija
Žemėtvarka

Kolegijų absolventams rengiamos papildomosios studijos, apimančios pirmosios pakopos studijų dalykus, kurių nėra studijavę ketinantieji stoti į antrosios pakopos studijų programas.

Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas pateikimas vyksta internetu. Stojantieji gali nurodyti iki 4 pageidavimų, juos išdėstant prioriteto tvarka.

Nuo liepos 20 d. stojantieji gali pretenduoti į likusias laisvas magistrantūros valstybės nefinansuojamas studijų vietas. VDU Žemės ūkio akademijos absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio, tik užpildyti prašymą ir pridėti registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Jei dar neturite diplomo ir jo priedėlio, pateikti galima akademinę pažymą.

Prašymus galima pateikti internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/. Šiame etape gali dalyvauti ir asmenys, dalyvavę pirmame etape, stojimo mokesčio iš naujo mokėti nereikia, pridedama ta pati mokėjimo kvito kopija. Papildomo priėmimo antrojo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 25 d., informuojant kiekvieną asmeniškai. Visą informaciją apie 2020 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite priėmimo sąlygose.

Visą informaciją apie 2020 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.

Priėmimas į papildomąsias studijas (išlyginamąsias) ir vientisųjų studijų aukštesniųjų kursų studijas

Vykdomas priėmimas į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir bakalauro studijų studentai, baigę tos pačios arba gretutinės studijų krypties pirmosios pakopos studijų programas.

Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas registracija vyksta internetu iki rugpjūčio 22 d.

Stojantieji prašyme turi nurodyti asmens duomenis ir pateikti diplomo ir jo priedelio kopijas. Įvertinę stojančiojo studijavimo pasiekimus ir magistrantūros priėmimo sąlygas, su kandidatu bus asmeniškai susiekta ir pasiūlytas individualus papildomųjų studijų planas.

Daugiau informacijos apie priėmimą į magistrantūros studijas:

VDU Studijų departamentas
Adresas S. Daukanto g. 27, LT-44249, Kaunas
Telefonas (8 37) 327 963
El. Pastas studijoszua@vdu.lt

Kaip išlikti pozityviais ir energingais?

Ši vasara daugeliui yra kitokia nei įprasta, nes užuot atostogavus tenka daugiau ir intensyviau dirbti ar mokytis, stengiantis kompensuoti karantino metu prarastą laiką. Ir tai reikalauja papildomų fizinių bei psichologinių jėgų, nors daugelis jaučiame, kad organizmo „akumuliatorius“ jau beveik visiškai tuščias.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto lektorė dr. Dovilė Levickienė video įraše pateikia patarimų, kokie produktai šiuo metu mums yra naudingiausi, bei kaip organizuoti savo darbo ir poilsio rėžimą, kad išliktume darbingi bei pozityvūs.

Ateitį su agrosektoriumi siejantys pirmakursiai bus skatinami papildomomis stipendijomis

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ir kitų ministerijų siūlymui nuo šio rugsėjo mokėti skatinamąsias papildomas stipendijas pirmakursiams, pasirinkusiems universitetines žemės ūkio mokslų krypties, taip pat inžinerijos, technologijų, gyvybės mokslų krypčių studijų programas, susijusias su veikla žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose.

Pagal šį Vyriausybės nutarimą mėnesines 200 EUR dydžio stipendijas gaus specialistus šalies agroverslui rengiančioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) pradedantys studijuoti būsimieji agronomai, miškininkai, maisto kokybės ir saugos, vandens ir žemės inžinerijos, žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistai, atitikę universiteto nustatytus stojamuosius kriterijus.

VDU ŽŪA kanclerio prof. Antano Maziliausko teigimu, šis valstybės žingsnis yra žingsnis į Lietuvos ateitį, nes vis sparčiau modernėjančiame ir globalėjančiame agroverslo sektoriuje universitetinį išsilavinimą įgijusių specialistų gyvybiškai stinga jau šiandien, o artimiausią dešimtmetį sektoriaus laukia nauji ir itin atsakingi uždaviniai – jam reikės tuo pačiu metu tenkinti augantį visuomenės poreikį apsirūpinti kokybišku maistu ir reikšmingai prisidėti prie to, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu.

Todėl žemės ūkis tampa viena perspektyviausių sričių kurti inovacijas bei diegti išmaniąsias technologijas, ieškoti naujų automatizavimo, robotikos, duomenų analizės sprendimų, kurie užtikrintų aplinkai draugišką efektyvią gamybą, atsakingą bei tvarų gamtos išteklių naudojimą. Šiems tikslams įgyvendinti bus būtini šiuolaikiškas, tarpdisciplinines studijų programas baigę profesionalai, gebantys prisiimti naujus lyderystės iššūkius.

VDU Žemės ūkio akademijos diplomų įteikimo iškilmės

Liepos 2-3 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas Žemės ūkio akademija (ŽŪA) kviečia dalyvauti šventiniuose Diplomų įteikimo renginiuose.

Liepos 2-ąją diplomai bus įteikiami Miškų ir ekologijos fakulteto, Bioekonomikos plėtros fakulteto bei Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto absolventams.

Liepos 3-ąją diplomai bus įteikiami Žemės ūkio inžinerijos fakulteto ir Agronomijos fakulteto absolventams.

Apgailestaujame, tačiau šventė nebus tradiciškai atvira visiems. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus, švelninančius karantino sąlygas valstybėje, tačiau paliekant apribojimus ir siekiant išvengti net menkiausios COVID-19 plitimo galimybės bei norint užtikrinti universiteto bendruomenės narių ir jų artimųjų saugumą, šiemet VDU Žemės ūkio akademijoje diplomų įteikimų šventinis renginys vyks kiek kitaip nei įprasta.

Vytauto Didžiojo universiteto diplomai absolventams bus iškilmingai įteikiami VDU Žemės ūkio akademijos iškilmių salėje (Studentų g.11, Akademija, Kauno raj.).

Artimieji ir draugai naujuosius absolventus, atsiėmusius diplomus, galės pasveikinti vėliau, savoje aplinkoje, o pačią diplomų įteikimo ceremoniją stebėti tiesiogiai savo išmaniuosiuose įrenginiuose. Raginame visus šventės svečius pasirūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Absolventams ir kitiems Diplomų įteikimo šventės dalyviams kaukės ir vienkartinės pirštinės – rekomenduojamos.

Visa detalesnė informacija susijusi su diplomų įteikimais, atsižvelgiant į ekstremalios padėties Lietuvoje situaciją ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijas bus patikslinta artėjant šventiniams VDU Diplomų įteikimo renginiams.

Liepos 2 d., ketvirtadienis

09:30 val. ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto absolventų šventė

12:30 val. ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų šventė

15:30 val. ŽŪA Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto absolventų šventė

Kviečiame stebėti diplomų įteikimų ceremonijas savo išmaniuosiuose įrenginiuose!

Liepos 3 d., penktadienis

09:30 val. ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos fakulteto absolventų šventė

12:30 val. ŽŪA Agronomijos fakulteto Agronomija bakalauro bei Agronomija ir Agroekosistemos magistrantūros studijų absolventų šventė

15:30 val. ŽŪA Agronomijos fakulteto Žemės ūkio technologijos ir vadyba, Karštovaizdžio dizainas, Maisto kokybė ir sauga bakalauro bei Agrobiotechnologija, Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga magistrantūros studijų absolventų šventė

Kviečiame stebėti diplomų įteikimų ceremonijas savo išmaniuosiuose įrenginiuose!

Informacija magistrantams ir doktorantams apie galimybę atlikti mokslinę arba profesinę 6 mėnesių stažuotę Vokietijoje!

Kviečiame magistrantus ir doktorantus pasidalinti informacija apie galimybę atlikti mokslinę arba profesinę 6 mėnesių stažuotę Vokietijoje!

Informacija internete lietuvių kalba: https://www.studinfo.lt/stipendijos/dbu, anglų kalba: https://www.dbu.de/2600.html

Facebook: https://bit.ly/3e1jmzA

Visi, turintys klausimų, gali kreiptis į Renatą Žukovską, renata.zukovska@studinfo.lt, +370 62087841

P.S. Stažuočių sritys nėra ribojamos, vienintelis reikalavimas – kad tema vienaip ar kitaip sietųsi su aplinkosauga.

Europos Komisija agronomams suplanavo ypatingą misiją

Žemės ūkis šiuo metu yra atsidūręs tarsi tarp dviejų ugnių, nes visuomenė iš jo vienu metu reikalauja ir pigių vietinių produktų gausos, kuri neįmanoma be cheminių priemonių, ir žeria priekaištus dėl šių priemonių naudojimo.

Agroverslo atstovai teigia, kad ši priešprieša atsiradusi tik todėl, kad dalis visuomenės nė nenutuokia apie tai, kokie realūs pokyčiai vyksta šalies žemės ūkyje.

Prieš septynerius metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) agronomijos studijas baigęs ir šiuo metu UAB „Agrokoncernas“ sėkmingai karjeros laiptais kopiantis Arnas Radzevičius stengiasi nepraleisti progų pabendrauti su dabartiniais Akademijos studentais, pasidalinti įžvalgomis apie tai, kokių kompetencijų ateityje reikės agronomijos specialistams, į žemės ūkio sektorių vis sparčiau veržiantis išmaniosioms technologijoms ir ES užsibrėžus tikslą iki 2050 m. Europą paversti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Arnas teigia, kad jį žeidžia priešiškas dalies visuomenės požiūris į agrosektorių pirmiausia todėl, kad nė vienas šių visuomenės atstovų savo dienos nepradeda alkanas būtent žemdirbių ir jų konsultantų dėka.

Pašnekovas pastebi, kad agrosektorius dabar yra globalus, ir Lietuva sparčiai perima Europos Sąjungos ir kitų pažangiausių pasaulio šalių patirtį bei technologijas, kurios leidžia ūkininkams gauti gerus derlius, tuo pačiu metu didelį dėmesį skiriant aplinkosaugai.

Pasak Arno, vartotojų, besipiktinančių chemikalų naudojimu, rankos prekybos centruose nekrypsta link rauplėmis nusėto obuolio, kreivo agurko ar puvinio apnikto pomidoro. Niekas nenorėtų namo parsinešti ir mikotoksinais užterštos duonos gaminių, tačiau žmonės nežino, kiek daug produkcijos dėl to mūsų ūkininkams tenka išbrokuoti.

„Įsivaizduokime mūsų pusryčius, pietus ir vakarienę, kurie mums padeda visą dieną išlikti energingiems. Žemės ūkyje tai atitiktų azotą, kalį ir fosforą – tris pagrindinius elementus, reikalingus augalų mitybai. Jei kiekvieną dieną namuose esantį šaldytuvą tik tuštinsime, jis greitai ištuštės, todėl lygiai taip pat į dirvožemį turime grąžinti tai, ką augalai iš jo paima. Tarkime, viena tona kviečių iš dirvožemio „išneša“ 25 kg grynojo azoto“, – pasakoja A. Radzevičius.

–Bene daugiausia priekaištų Lietuvos žemės ūkis sulaukia dėl ekosistemoms pavojingų nitratų patekimo į aplinką. Kaip ši problema sprendžiama?

–Neatsakingai organizuotas žemės ūkis iš tiesų daro žalą gamtai ir skatina klimato kaitą. Nitratų kiekius aplinkoje didina per didelis azotinių trąšų naudojimas. Azotą per šaknis augalai gali pasisavinti tik nitratų forma, kokį jį benaudotume – organinį ar cheminį. Įvairios azoto formos pavirsta nitratais ir tik tada per šaknis augalas jį gali pasisavinti iš dirvos. Blogybė yra nitratų perteklius, kuris iš laukų su krituliais patenka į upelius, upes, o galiausiai į Baltijos jūrą.

Žemės ūkio technologijos labai sparčiai žengia į priekį. Viena reikšmingiausių jų – pasėlių tręšimas kintamomis azoto normomis. Taikant šią technologiją augalai gauna optimalų trąšų kiekį, būtiną derliui subrandinti. Didesniu kultūrinių augalų tankumu pasižyminčiose laukų vietose trąšų įterpiama daugiau, o retesniu – mažiau.

Daugelyje pasaulio šalių ūkių laukus nuolat fotografuoja kosmoso palydovas ir atsiunčia ūkininkui duomenis apie pasėlių būklės pokyčius. Remiantis šiais duomenimis modeliuojami tręšimo planai, jie vėliau perkeliami į žemės ūkio mašinos kompiuterį. Naudojant atitinkamas kompiuterines programas, tai leidžia išberti tikslias trąšų, pesticidų ar kitokių reikalingų medžiagų normas sumažinant žalą aplinkai.

Tikslioji žemdirbystė labai stipriai ir sparčiai keičia tradicinį ūkininkavimo modelį ir ne tik padeda saugoti aplinką, bet ir ūkininko pinigus, tačiau problema tai, kad agrosektoriuje dirba nepakankamas skaičius specialistų, gebančių taikyti pažangiausias informacines technologijas. Į Lietuvos žemės ūkį netrukus žengs ir savavaldžiai mechanizmai, tad gabių, naujų kompetencijų įgijusių žmonių ateityje reikės dar daugiau.

–Ar galime tikėtis sulaukti meto, kai žemės ūkis sugebės išsiversti be cheminių priemonių?

–Vartotojai, sakyčiau, keistai suvokia šį reiškinį. Kai žmogus suserga onkologine ar kokia nors kitokia sunkia liga, jis pasitiki medikų kompetencija, sutinka būti operuojamas, gydomas medikamentais, chemoterapija, bet tas pats žmogus kažkodėl nori, kad augalai, iš kurių gaminame maistą, augtų be pagalbos net ir tada, kai juos gožia piktžolės, apninka ligos ar kenkėjai. Šiandien kažkodėl niekas nesako, kad COVID-19 irgi nori gyventi, bet stengiasi šio viruso plitimą sustabdyti visomis įmanomomis priemonėmis, nes jis pavojingas žmonių sveikatai ir gyvybei. Lygiai tokių pačių pavojų kyla ir ūkininko prižiūrimiems augalams.

–Žmonės, išskyrus ligos atvejus, kasdien tablečių nevartoja, o intensyvusis žemės ūkis be 5–6 laukų purškimų chemikalais neįsivaizduojamas.

–Žmogus gyvena 70–80 metų, o vienmetės laukininkystės kultūros (kviečiai, rapsai) – tik apie 100–200 dienų. Tad proporciją, kaip dažnai palyginti su augalais vartojame medikamentus, kiekvienas galime nesunkiai susiskaičiuoti.

Tiesa, yra niuansas, kad augalai kasmet keičiasi, o laukas lieka tas pats, bet šiuolaikiniai augalų apsaugos produktai yra sukurti taip, kad kenksmingi junginiai aplinkoje išliktų tik trumpai. Visuomenei reikėtų žinoti, kad prieš bet kokiam augalų apsaugos produktui patenkant į rinką, kelerius metus vyksta laboratoriniai tyrimai, tiriami augalai, vanduo, dirvožemis. Vėliau bandymai persikelia į keliolikos kvadratinių metrų laukelius, ir tik tada produktai gali būti tiekiami į rinką. Dalis jų šių barjerų neįveikia. Taip pat aktyviai kuriamos naujos veikliosios medžiagos, kurių poros gramų pakanka hektarui pasėlių ploto. Anksčiau tokių medžiagų į analogišką plotą buvo terpiama dešimtimis kilogramų ir jų likučiai iš tiesų kaupėsi gyvuosiuose organizmuose.

ES bendrijoje išauginta žemės ūkio produkcija šiuo metu tikrai yra kokybiška ir saugi, nes kontrolės mechanizmas visose bendrijos šalyse labai griežtas. Šiuos procesus kontroliuoja ne privatus sektorius, o valstybinės institucijos.

–Europos Komisija šiemet patvirtino naują strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kurioje, be kita ko, numatyta 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui. Ar Lietuvai tai palanku?

–Pas mus yra ne vienas šauniai besitvarkantis ekologinis ūkis, tačiau retas žino, kiek žmonės jame įdeda darbo, kiek kartų per sezoną naikindami piktžoles akėja laukus, kaip brangiai moka už sėklas. Dėl to neišvengiamai išauga ekologiškos produkcijos kaina. Tad klausimas, kiek vartotojų būtų pajėgūs vien tokius produktus įpirkti.

–Pasaulyje su nerimu kalbama, kad dėl intensyviosios žemdirbystės dirvožemis dykumėja. Ką šiuo atveju Lietuvoje turėtume daryti kitaip, nei buvo daroma iki šiol?

–Dirvožemio būklė prastėja dėl organinių trąšų stokos, tačiau mūsų šalyje sumažėjus laikomų gyvulių skaičiui visiems plotams mėšlo nepakaktų. Be to, šis tręšimo būdas praktiškai visada sukelia vietos bendruomenių priešpriešą, todėl ieškome kitų organikos formų. Lietuvoje sparčiai populiarėja tarpinių azotą dirvoje kaupiančių augalų auginimas, atsisakoma intensyvaus, giliojo žemės dirbimo. Dirvos tręšimo kultūra apskritai labai keičiasi, nes žmonės supranta, kad ne technika, o žemė yra pagrindinė jų darbo priemonė, todėl vis labiau rūpinamasi ne tik derliumi, bet ir dirvožemio sveikata.

Prie žemės ūkio veiklos tvarumo daug prisideda ir genetikos mokslas, augalų selekcija, žemdirbiams siūlanti naujas, ligoms atsparias augalų veisles.