Konferencija „AgroEco 2024“: tarptautinė bendruomenė mini 100 metų žemės ūkio pažangą

Spalio 16–18 d. vykusi 5-oji tarptautinė konferencija „AgroEco 2024“ žymėjo dvigubą sukaktį: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-metį ir dešimtmetį trunkančią tradiciją skatinti tarptautinį bendradarbiavimą tvaraus žemės ūkio srityje. Konferencija įkūnija pasaulinį įsipareigojimą diegti inovacijas žemės ūkyje, spręsti tokias aktualias problemas kaip klimato kaita ir apsirūpinimas maistu, kartu skatinant įvairių šalių bendradarbiavimą.

Tęsia dešimtmetį trunkančią tradiciją

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Zita Kriaučiūnienė pažymėjo, kad penktoji tarptautinė konferencija „AgroEco2024“ tęsia dešimtmečio tradiciją suburti pasaulio ekspertus spręsti tvaraus žemės ūkio iššūkiams. „Šiandien yra svarbi proga, nes ne tik atidarome penktąją tarptautinę konferenciją „AgroEco2024“, bet ir švenčiame Žemės ūkio akademijos 100-metį. Mums didelė garbė dalytis šia svarbia sukaktimi. Šių metų konferencijoje dalyvauja šimtai dalyvių iš viso pasaulio, atstovaujančių tokioms šalims kaip Lietuva, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Lenkija, Belgija, Turkija, Latvija, Suomija, Prancūzija, Čekija, Estija, Brazilija, Afganistanas ir Azerbaidžanas – daugiau nei 20 žodinių ir daugiau nei 40 stendinių pranešimų“, – sakė profesorė.

„Šiuose pranešimuose nagrinėjamos tokios svarbios temos kaip dirvožemio sveikata, anglies dioksido sekvestracija ir perėjimas prie žemės ūkio be pesticidų. Šios diskusijos yra labai svarbios sprendžiant klimato kaitos ir pasaulinio aprūpinimo maistu problemas. Norėčiau labai padėkoti organizaciniam ir moksliniam komitetams už nenuilstamą darbą, kad šis renginys būtų sėkmingas, ir mūsų partneriams už neįkainojamą paramą“, – kalbėjo mokslininkė.

VDU Žemės ūkio akademija – žemės ūkio švietimo ir mokslinių tyrimų lyderė

Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atstovė dr. Žydrė Kadžiulienė pažymėjo, kad per 100 metų Akademijos bendruomenė buvo žemės ūkio švietimo ir mokslinių tyrimų priešakyje, sudarydama galimybes kurti inovacijas. „Jūs tai sėkmingai darote šiandien ir darysite ateityje. Ši tarptautinė mokslinė konferencija „AgroEco2024“ atspindi jūsų gebėjimą ir nusiteikimą būti tarptautinio mokslo dalimi“, – mintimis dalijosi dr. Ž. Kadžiulienė.

Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad agroekosistemų tvarumas, dirvožemio sveikata, klimato kaita yra pagrindiniai klausimai, kurie rūpi mokslininkams, ūkininkams ir visuomenei tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek pasaulyje. „Žemės ūkio sistemų įvairinimas ir dirvožemio funkcijų atkūrimas yra labai svarbūs daugeliui ūkininkavimo sistemų, o tai labai susiję su agroekosistemomis. Agroekosistemos apima visas biotinių ir antibiotinių savybių sąveikas žemės ūkio vietovėje. Suprasti, kaip veikia agroekosistemos, yra labai svarbu, kad būtų galima geriau suprasti ir rasti geresnių tvaraus žemės ūkio sprendimų. Be to, gerai valdomos agroekosistemos gali padėti sušvelninti klimato kaitos iššūkius. Todėl mokslinės įžvalgos, moksliniai rezultatai ir nauji pasiūlymai yra labai reikalingi“, – dėmesį atkreipė dr. Ž. Kadžiulienė.

Žingsnis pirmyn ieškant geriausių metodų

LR Žemės ūkio ministerijos atstovas Saulius Jasius pažymėjo, kad negali būti receptų ar stebuklingų formulių, kaip efektyviausiai plėtoti tvarų žemės ūkį, tačiau rimtos diskusijos šioje konferencijoje gali būti didelis žingsnis į priekį ieškant geriausių atsakymų, kokius tvarius gamybos būdus reikėtų rekomenduoti ūkininkams. „Tikiu, kad konferencija padės atverti akis ne tik Vyriausybei, bet ir mums visiems, o ypač ūkininkams, paaiškinant jiems, kokia yra tvaraus žemės ūkio verslo nauda. Labai malonu pasveikinti šioje konferencijoje „AgroEco2024“ dalyvaujančius mokslininkus ir tyrėjus iš įvairių šalių. Jūsų patirtis, kompetencija, pasirengimas dalytis žiniomis ir idėjomis yra labai vertingi ir reikalingi“, – sakė S. Jasius.

Pagrindinis dėmesys – tvarumui, ekologijai, dirvožemio sveikatai ir maisto saugai

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius doc. dr. Rytis Skominas pabrėžė, kad per pastaruosius 100 metų Lietuva ir jos žemės ūkio sektorius patyrė reikšmingų pokyčių. „Per šį šimtmetį susidūrėme su daugybe iššūkių, tarp jų – ir reikšmingi geopolitiniai įvykiai. Šiandien pasaulį veikia ir globalinio atšilimo problema. Atsižvelgdama į šiuos iššūkius, VDU Žemės ūkio akademija pasirinko į tvarumą, ekologiją, dirvožemio sveikatą ir maisto saugą orientuotą kryptį. Šiandien džiaugiamės galėdami pažymėti Akademijos 100 metų jubiliejų ir atidaryti 5-ąją tarptautinę konferenciją „AgroEco2024“, – kalbėjo doc. dr. R. Skominas. Mokslininkas savo kalbą baigė padėka ir palinkėjimu, kad konferencija visiems paliktų puikių įspūdžių, suteiktų naujų idėjų ir džiugintų naujais vertingais ryšiais.

Kviečiame kartu įžiebti VDU ŽŪA Kalėdų eglę!

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, gruodžio 2 d. 8.30 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II aukšto fojė vyks Kalėdų eglės įžiebimo rytmetys.

Kviečiame bendrystei – kartu puošti ir įžiebti VDU ŽŪA Kalėdų eglę, o vėliau – vaišinantis šilta kakava ir sausainiais stabtelėti akimirkai ir pasidžiaugti dovanomis, kuriomis galime keistis ne tik per šventes, bet ir kasdienybėje: tai dėmesys vienas kitam ir šypsena.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Kokybės dienos proga VDU – diskusija ir inovatyviausiųjų apdovanojimai

Su didžiuliu džiaugsmu dalinamės žinia, kad VDU Kokybės dienos proga, Agronomijos fakultetui buvo įteiktas Studijų kokybės kultūros lyderio apdovanojimas!

Šis įvertinimas yra nuolatinio darbo, siekio tobulėti ir studentams suteikti aukščiausios kokybės išsilavinimą įrodymas. Esame dėkingi visai mūsų bendruomenei – dėstytojams, studentams, darbuotojams ir partneriams – už jų indėlį į mūsų fakulteto sėkmę.

Tebūna šis apdovanojimas įkvėpimas mums ir toliau kurti stiprią, kokybišką bei prasmingą studijų kultūrą! Plačiau apie renginį …

„VDU žmonės ir 35“. Jonas Pačėsas

VDU atkūrimo 35-mečiui skirtoje videoįrašų serijoje „VDU žmonės ir 35“ kviečiame susipažinti su Jonu Pačėsu – VDU Žemės ūkio akademijos Maisto kokybės ir saugos studijų studentu, Birštono savivaldybės tarybos nariu, turinčiu ir nuosavą verslą – užkandinę. Plačiau…

VDU ŽŪA mokslininkai: čiobrelių eterinis aliejus – natūrali bičių apsaugos priemonė

Bitės yra vieni iš pagrindinių augalų apdulkintojų, todėl stebint bičių populiacijų mažėjimą jų sveikatai skiriama vis daugiau dėmesio. Bitininkams galvos skausmą kelia nepalankios sąlygos, tarp kurių – pesticidų naudojimas, klimato kaitos keliami iššūkiai, kitos aplinkosaugos problemos, taip pat bičių ligos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkas doc. dr. Povilas Mulerčikas atkreipia dėmesį, kad nuo vienos iš problematiškiausių ligų bites galima apsaugoti naudojant natūralų ir vabzdžiams saugų čiobrelių eterinį aliejų.

Bičių sveikatai kyla vis daugiau iššūkių

Doc. dr. P. Mulerčikas pasakoja, kad bičių sveikata ir išlikimas yra esminiai veiksniai, kurie reikšmingai veikia ekosistemas ir žemės ūkio produkciją visame pasaulyje – bitės darbininkės atlieka svarbiausią vaidmenį apdulkindamos augalus, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jų populiacijos smarkiai mažėja dėl įvairių priežasčių, įskaitant ligas ir parazitus.

„Vienas iš pagrindinių parazitų, sukeliančių daugiausia žalos bičių sveikatai, gyvybingumui ir darančių didžiausią ekonominį nuostolį, yra Varroa destructor erkės. Šios erkės parazituoja ant bičių, siurbdamos jų kraują – hemolimfą ar maitindamosis riebaliniu bičių kūnu ir perduodamos įvairius patogenus, dėl kurių bitės silpnėja ir dažnai žūva“, – pasakoja mokslininkas.

VDU ŽŪA dėstytojas praktikas Vilius Juodzevičius atskleidžia, kad tradiciniai kovos su erkėmis metodai dažnai apima sintetinių akaricidų naudojimą, kurie gali neigiamai paveikti ne tik erkes, bet ir pačias bites bei aplinką. Todėl vis dažniau ieškoma alternatyvių, natūralių ir mažiau kenksmingų būdų kovoti su šiais parazitais. Viena iš tokių alternatyvų yra eteriniai aliejai – augalų ekstraktai, pasižymintys įvairiomis biologinėmis savybėmis, įskaitant insekticidinį ir akaricidinį poveikį.

Varroa destructor erkės silpnina bites ir trumpina jų gyvenimą

VDU ŽŪA lektorė Aurelija Šaluchaitė atkreipia dėmesį, kad Varroa destructor erkės daro didelę žalą bitėms, parazituodamos jų lervas ir lėliukes ir siurbdamos hemolimfą. „Viena erkė gali sumažinti jaunos bitės svorį iki 7 %, o trano – iki 10 %. Parazituojamos bitės pradeda anksčiau rinkti nektarą ir gyvena trumpiau. Erkėmis užkrėstos bitės yra silpnesnės, dažniau serga kitomis ligomis. Erkės labiau linkusios parazituoti traninius perus, mažindamos apvaisinimui pajėgių tranų skaičių. Didėjant erkių skaičiui šeimoje, bičių skaičius mažėja, ir jos tampa silpnesnės. Be to, erkės perneša virusus, kurie dar labiau silpnina bites“, – apie Varroa destructor erkių įtaką bičių šeimų sveikatai kalba mokslininkė.

2024 m. VDU ŽŪA bitininkystės laboratorijoje bei pomologiniame sode esančiame bityne (Ringaudai, Kauno r.) VDU Žemės ūkio akademijoje mokslininkų komandos atliktas tyrimas „Varroa destructor sukeliamos varozės gydymas eteriniais aliejais“. Eksperimento metu buvo dirbama su Italijos bičių rase. Tyrimu siekta ištirti čiobrelio, gvazdikėlio ir pipirmėtės eterinių aliejų akaricidinį poveikį Varroa destructor erkėms. VDU ŽŪA doc. dr. P. Mulerčikas pasakoja, kad šie augalai buvo pasirinkti dėl jų plačiai žinomų antimikrobinių ir antiparazitinių savybių, kurios galėtų būti veiksmingos kovojant su erkėmis.

Mokslininkai tyrė trijų eterinių aliejų poveikį

VDU ŽŪA dokt. Aurelija Ramauskaitė pasakoja, kad visų pirma laboratoriniais tyrimais nustatyta veiksmingiausia pasirinktų eterinių aliejų koncentracija. Atlikus eksperimentus ir analizuojant gautus rezultatus nustatyta, kad pirmojo laboratorinio darbo metu naudota aukščiausia koncentracija dažniausiai lemia didžiausią erkių mirtingumą tiek po dviejų, tiek po keturių valandų stebėjimo. Stebima laiko įtaka Varroa destructor mirtingumui parodė, kad mirtingumas didėja su laiku. Po keturių valandų mirtingumas yra žymiai didesnis nei po dviejų valandų, nepriklausomai nuo naudojamos koncentracijos. Kadangi šio tyrimo rezultatai su 2 mg/ml koncentracija parodė geriausius rezultatus, antrame laboratoriniame darbe tik ji ir buvo naudojama.

„Atlikus antrojo laboratorinio darbo rezultatų analizę buvo nustatyta, kad per pirmąsias 24 valandas tiek gvazdikėlių, tiek čiobrelių, tiek pipirmėčių eteriniai aliejai pasiekia maksimalų erkių mirtingumą. Tačiau bičių mirtingumas per šį laikotarpį išlieka žemas (didžiausias bičių mirtingumas fiksuotas naudojant gvazdikėlių eterinį aliejų). Šie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad naudoti eteriniai aliejai yra efektyvūs prieš Varroa destructor erkes ir turi minimalų poveikį bitėms, todėl jie gali būti naudojami tolimesniame lauko bandyme“, – apie laboratorinius tyrimus kalba doc. dr. P. Mulerčikas.

Lauko tyrimai aviliuose patvirtino čiobrelių eterinio aliejaus efektyvumą

Po laboratorinių atlikti lauko tyrimai, kurių metu nustatytas eterinių aliejų veiksmingumas prieš erkes aviliuose. „Prieš pradedant lauko eksperimentą buvo paruošta 12 eksperimentinių daugiaaukščių avilių. Aviliai buvo atrenkami pagal šeimos dydį jas sveriant. Tyrimui atrinktos apylygės šeimos. Šioje eksperimento dalyje į avilius buvo dedami eteriniais aliejais impregnuoti medžio pagaliukai taip, kad būtų sudaroma 20 mikrolitrų koncentracija vienam litrui avilio oro. Tyrimas vykdytas trimis pakartojimais kiekvienam eteriniam aliejui ir suformuota viena trijų avilių kontrolinė grupė, kuri nebuvo apdorota eteriniais aliejais. Erkių apskaitai į avilių dugnus buvo sudėti erkių rinktuvai ištepti vazelinu, kuris įklampina nukritusias erkes. Po septynių dienų buvo ištraukti erkių rinktuvai ir suskaičiuotos patekusios erkės“, – apie tyrimo eigą pasakoja doc. dr. P. Mulerčikas.

Išanalizavus tyrimų duomenis nustatyta, kad esmingai didžiausias vidutinis erkių kiekis – 12,7 vnt. – aptiktas aviliuose, kur buvo panaudotas čiobrelių eterinis aliejus. Antrasis pagal poveikį erkėms buvo gvazdikėlių eterinis aliejus. Poveikis buvo esmingai mažesnis nei čiobrelio – vidutinis erkių kiekis sudarė 9,7 vnt., tačiau beveik tris kartus didesnis nei pipirmėtės, kurios poveikis erkių kiekiui buvo vienodas su kontroliniais variantais, nes tarp gautų reikšmių esminių skirtumų nebuvo.

Doc. dr. P.Mulerčikas pastebi, kad gauti duomenys leidžia patvirtinti ir literatūroje pateikiamus duomenis, jog čiobrelio eteriniai aliejai yra efektyvi priemonė kontroliuojant Varroa destructor erkių kiekį bičių šeimose, taip pat pasižymi antibakteriniu ir antigrybeliniu poveikiu.

„Apibendrinant tyrimo duomenis po kontrolinio oksalo rūgšties panaudojimo nustatyta, kad čiobrelio eterinis aliejus tyrimo metu buvo efektyvus 70 %. Čiobrelio eterinių aliejų veiksmingumas prieš Varroa destructor erkes kartu su labai mažu toksiškumu bitėms gali būti alternatyvus kovos su parazitu būdas“, – pasakoja mokslininkas.

Doc. dr. P. Mulerčikas atkreipia dėmesį, kad reikia atlikti tolesnius tyrimus, jog būtų nustatytas eterinių aliejų ilgalaikis poveikis bičių sveikatai bei žiemojimui, taip pat optimalūs eterinių aliejų taikymo metodai ir formulės, siekiant padidinti ir išplėsti jo veiksmingumą. „Kontroliuojamo atpalaidavimo preparatai, t. y. mikrokapsuliavimas arba gelio kapsuliavimas, gali užtikrinti pastovesnį lakiųjų eterinių aliejų junginių išsiskyrimą, sumažinti pradinę biologiškai aktyvios medžiagos koncentraciją ir maksimaliai padidinti gydymo trukmę bei veiksmingumą“, – būsimų tyrimų kryptį atskleidžia mokslininkas.

VDU ŽŪA Agronomijos fakultete įgyvendinta Erasmus+ BIP mišri intensyvi programa „Tvarus gamtos išteklių naudojimas: 2024 m. rudens kursas“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakultete įgyvendinta mišri intensyvi programa (BIP) „Sustainable use of natural resources: 2024 autumn course“. Programos tikslas – ugdyti studentų kompetencijas, reikalingas sudėtingoms gamtos išteklių valdymo problemoms spręsti, siekiant darnaus vystymosi tikslų.

Šioje programoje dalyvavo 20 užsienio studentų iš Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto, Estijos gyvybės mokslų universiteto ir Gyvybės mokslų universiteto Liubline (Lenkija). Programą sudarė 2 dalys: virtualus komponentas ir fizinio mobilumo dalis. Virtualaus komponento metu studentai dalyvavo nuotoliniame susitikime, kurio metu atskleista kurso tematika, nagrinėtos potemės: „Main interactions in agroecosystems“, „Transforming global sustainable development goals into national, regional and local community goals“, „A balance between ecosystems and the societal necessity for clean water sources“, „Water in daily life and as an element of the landscape“, „Surface water resources in your country/region: their state, and solutions to improve the situation“, „The state of biodiversity in your country/region: major threats and mitigation strategies“.

Fizinio mobilumo dalis vyko spalio 21-25 dienomis. Programos metu studentai gilino žinias apie dirvožemio, pasėlių ir aplinkos sąveiką, žaliąją infrastruktūrą. Studentai lavino gebėjimus kritiškai įvertinti gamtos išteklių naudojimo situaciją, diskutavo apie galimybes užkirsti kelią klimato kaitai, civilizacijos ligoms ir gyventojų sveikatos problemoms.

Programos metu organizuota edukacinė ekskursija 700 ha ploto ūkyje „Farmers circle“ leido supažindinti BIP dalyvius su čia veikiančiais tvariais išteklių naudojimo principais gaminant ekologišką produkciją iš ūkyje auginamų Angus karvių jautienos, ekologiškus produktus, gaminamus iš čia ekologiškai auginamų daržovių, vaisių, uogų, prieskoninių žolelių.

Programą dėstė 8 VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai: prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, doc. dr. Ekaterina Makrickienė, prof. dr. Živilė Tarasevičienė, doc. dr. Povilas Mulerčikas, doc. dr. Daiva Šileikienė, doc. dr. Anželika Dautartė, prof. dr. Elvyra Jarienė, lekt. Otilija Miseckaitė ir 2 universitetų partnerių dėstytojai – doc. dr. Raimonds Kasparinskis iš Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto ir prof. dr. Agnieszka Jaszczak iš Varmijos Mozūrų universiteto Olštyne (Lenkija). Programos vadovės: VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė ir VDU ŽŪA administracinės grupės tarptautinės veiklos koordinatorė dr. Monika Medikienė. Programos koordinatorė – VDU ŽŪA administracinės grupės tarptautinės veiklos koordinatorė dr. M. Medikienė.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

MININT VDU ŽŪA 100-MEČIO JUBILIEJŲ AGRONOMIJOS FAKULTETO BENDRUOMENĖS NARIAMS ĮTEIKTI ATMINIMO ŽENKLAI IR PADĖKOS

100-mečio jubiliejų švenčiančioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) spalio 17 d. – pirmoji iškilmingų renginių diena. 100-mečio atminimo ženklais apdovanoti 23 Agronomijos fakulteto bendruomenės nariai. Taip pat įteiktos 6-ios VDU ŽŪA kanclerės padėkos – 100-mečio jubiliejaus proga padėkos raštai. Apdovanotiesiems taip pat įteikti leidiniai „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“. VDU rektoriaus padėkos raštai įteikti 2-iems Agronomijos fakulteto bendruomenės nariams.

100-mečio atminimo ženklais apdovanoti Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros atstovai:

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė docentė daktarė Aida ADAMAVIČIENĖ

– už Akademijos strateginių tikslų įgyvendinimą, studijų ir mokslo vystymą Agronomijos fakultete.

laborantė Ira BAGDONIENĖ

– už ilgametį, nuoširdų ir kokybišką darbą, pagalbą vykdant lauko eksperimentus ir mokslinę tiriamąją veiklą.

Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas, profesorius daktaras Vaclovas BOGUŽAS

– už ilgametę mokslinę veiklą, Agronomijos fakulteto vardo garsinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, nenutrūkstamą pedagoginę veiklą Universitete, aktyvią narystę profesinėse organizacijose ir ekspertinę veiklą.

docentė daktarė Lina Marija BUTKEVIČIENĖ

– už vertybines nuostatas, atsakingą požiūrį į studijų proceso tobulinimą, mokslinės veiklos vykdymą, nuoširdų darbą su studentais, bendruomeniškumą.

docentė daktarė Darija JODAUGIENĖ

– už nuolatinį ir nuoširdų indėlį į Agronomijos studijas, sąžiningą bendradarbiavimą su agroverslo atstovais, teikiant ekspertines paslaugas, šviečiamąją veiklą Agronomijos fakultete ir už jo ribų.

profesorė daktarė Aušra MARCINKEVIČIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, sukauptą didelę patirtį ir norą naudingai ją perduoti kitiems, įtraukiant kiekvieną – nuo mokinio iki doktoranto.

profesorius emeritas habilituotas daktaras Algirdas Juozas MOTUZAS

– už visapusišką atsidavimą Agronomijos mokslui ir Žemės ūkio akademijai.

profesorius daktaras Kęstutis ROMANECKAS

– už nuolatinį naujų žinių ieškojimą ir gilinimąsi žemės ūkio srityse, aktyvų mokslinių projektų vykdymą, telkiantį darbą mokslinėse komandose.

docentas daktaras Evaldas KLIMAS

– už ilgametę ir nenutrūkstamą pedagoginę veiklą, papildytą naudingomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

profesorė daktarė Zita KRIAUČIŪNIENĖ

– už aktyvią mokslinę veiklą sujungiant tarpdisciplininius tyrimus, bendradarbiavimą su užsienio šalių partneriais, Žemės ūkio akademijos vardo garsinimą.

docentas daktaras Vytautas LIAKAS

– už gebėjimą sėkmingai sujungti mokslines žinias su praktiniais sprendimais žemės ūkio sektoriuje, viešinant Agronomijos fakultetą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

docentė daktarė Rita PUPALIENĖ

– už vertybines nuostatas, atsakingą požiūrį į jaunosios kartos ugdymą, studijų proceso tobulinimą, nuoširdų darbą vadovaujant Agronomijos studijų programos komitetui.

docentas daktaras Rimantas VAISVALAVIČIUS

– už nuolatinį indėlį į dirvotyros mokslą ir švietimą Agronomijos fakultete ir už jo ribų, nuoširdų atsidavimą savo profesijai, jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimą.

VDU ŽŪA Bandymų stoties direktorius profesorius habilituotas daktaras Rimantas VELIČKA

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, atsidavimą ir profesionalumą vadovaujant Bandymų stočiai ir joje kuriant palankią aplinką moksliniams tyrimams vykdyti.

100-mečio ženklais apdovanoti Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros atstovai:

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė, Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorė daktarė Aušra BLINSTRUBIENĖ

– už aukščiausių etikos standartų laikymąsi, visuomeniškumą, keliamus aukštus asmeninės atsakomybės reikalavimus, sugebėjimą telkti bendruomenę bendram ir kilniam tikslui.

profesorė asocijuota emeritė habilituota daktarė Honorata DANILČENKO

– už nuopelnus Žemės ūkio akademijai visos darbo veiklos metu.

profesorė daktarė Elvyra JARIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, už tarptautinio bendradarbiavimo puoselėjimą, Žemės ūkio akademijos mokslinės bazės tobulinimą.

Bandymų stoties direktoriaus pavaduotojas docentas daktaras Robertas KOSTECKAS

– už didelį indėlį vykdant lauko eksperimentus, kompetentingą techninę, metodinę pagalbą ir mokslo rezultatų diegimą.

Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja, docentė daktarė Jurgita KULAITIENĖ

– už atsakingumą, pareigingumą, bendruomeniškumą telkiant Augalų biologijos ir maisto mokslų katedrą, mokslinę ir pedagoginę kompetenciją, projektų vykdymą.

docentė daktarė Aurelija PAULAUSKIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, puikią pedagoginę veiklą ir mokslinių tyrimų vykdymą, atsakingą vadovavimą katedrai priklausančioms mokslo laboratorijoms.

laborantė Vita SPŪDYTĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą.

profesorė daktarė Živilė TARASEVIČIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, puikią pedagoginę veiklą ir mokslinių tyrimų vykdymą.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (toliau – VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejaus proga apdovanoti rektoriaus padėkos raštais šie Agronomijos fakulteto bendruomenės nariai:

VDU Valdymo ir investicijų departamento, Turto valdymo skyriaus, pastatų valdytojas Arvydas BOČYS

– už lojalumą, nuolatinę ir geranorišką pagalbą Žemės ūkio akademijos bendruomenei.

Agronomijos fakulteto Kraštovaizdžio dizaino studijų programos studentė Emilija SVIDERSKYTĖ

– už aktyvią visuomeninę veiklą, studentų bendruomenės telkimą.

VDU ŽŪA kanclerės padėkos skirtos Agronomijos fakulteto bendruomenės nariams:

Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Jūratei ALEINIKOVENEI

– už sėkmingą ir aktyvų atstovavimą siekiant dirvožemio gyvybingumo išsaugojimo ir produktyvią mokslinę veiklą.

Agronomijos fakulteto dekanės referentei, doktorantei Justinai DEVEIKYTEI

– už kruopštumą, atsakingumą ir sąžiningą požiūrį į darbą, dėmesingumą kiekvienam bendruomenės nariui.

Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros lektorei Aurelijai LOZURAITIENEI

– už profesionalumą, kūrybiškumą ir atsakingumą kuriant kraštovaizdį, patirties, žinių ir įkvėpimo kurti perdavimą jaunajai kartai.

Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Povilui MULERČIKUI

– už jaunatvišką energiją, ryšį su mokiniais ir studentais, gebėjimą sudominti vabzdžių pasauliu.

Agronomijos fakulteto Agronomijos bakalauro studijų programos studentui Arnui ŠADBARUI

– už aktyvų įsitraukimą į Žemės ūkio akademijos Tarybos veiklą, ryšio kūrimą bendruomenėje.

Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros lektorei Aurelijai ŠALUCHAITEI

– už ilgametę pedagoginę veiklą, aktyvų bendradarbiavimą su Erasmus mainų programų studentais ir nuoširdžią pagalbą kolektyvo nariams.

LR Žemės ūkio ministerijos padėkos skirtos Agronomijos fakulteto mokslininkams:

profesorei daktarei Aušrai BLINSTRUBIENEI
profesoriui daktarui Kęstučiui ROMANECKUI
profesorei daktarei Zitai KRIAUČIŪNIENEI
docentei daktarei Aurelijai PAULAUSKIENEI

VDU ŽŪA mokslininkės vizitas renginyje „Atvirosios gyvųjų laboratorijų dienos“

Rugsėjo 24–27 d. Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos (BioTec) centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Jovita Balandaitė dalyvavo Europos gyvųjų laboratorijų tinklo (ENoLL) organizuojamame renginyje „Atvirosios gyvųjų laboratorijų dienos“ („OpenLivingLab Days“), Timišoaroje, Rumunijoje.

Renginyje buvo akcentuojama gyvųjų laboratorijų kūrimo nauda, jų reikšmė sprendžiant aktualius visuomenės iššūkius, tokių laboratorijų svarba politikos formavimui bei inovatyvių ekosistemų valdymui. Kalbėta apie tai, kaip gyvosios laboratorijos padeda verslui ir visuomenei prisitaikyti prie naujų technologijų, aptarti galimi verslo modeliai, veiklos aspektai ir pan.

Susitikime diskutuota apie gyvųjų laboratorijų ir visuomenės bendradarbiavimo galimybes, siekiant prasmingų sisteminių pokyčių. Renginio metu lektoriai ir renginio dalyviai dalijosi gerosiomis praktikomis, buvo ieškoma bendradarbiavimo galimybių, vyko interaktyvios ir tyrimų sesijos bei dirbtuvės.

VDU ŽŪA 100-mečio iškilmingas renginys – proga pagerbti praeitį, pasidžiaugti dabartimi ir pažvelgti į ateitį

Spalio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), mininti 100-mečio veiklos jubiliejų, bendruomenę, svečius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių, pakvietė kartu paminėti šią ypatingą progą.

Šventinė diena prasidėjo VDU ŽŪA koplyčioje, kur šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila. Vėliau svečiai buvo pakviesti sudalyvauti VDU ŽŪA muziejaus Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinės ekspozicijos atidaryme.

Žaliojo kilimo ceremonijoje VDU ŽŪA kanclerę ir visą bendruomenę su Akademijos 100-mečiu sveikino gausus būrys susirinkusiųjų, o vėliau vykusiame Iškilmingame 100-mečio renginyje svečiams dovanota muzikos ir poezijos puokštė, skambėjo sveikinimo kalbos ir įteiktos padėkos.

Jubiliejus – proga prisiminti praeitį ir pažvelgti į ateitį

Renginio metu VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė atkreipė dėmesį, kad šimtmetis, tai laikas, kai Akademija tapo žinių ir inovacijų centru, kuris formuoja mūsų žemės ūkio sektorių ir visos Lietuvos ekonomiką. „Per šiuos šimtą metų Akademija išugdė ne vieną kartą talentingų specialistų, tyrėjų ir inovatorių, kurie savo žiniomis ir darbais prisidėjo prie Lietuvos žemės ūkio modernizavimo ir tvaraus vystymosi. Jūsų visų pastangos, atsidavimas ir gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančio pasaulio, yra esminiai veiksniai, lemiantys mūsų tautos klestėjimą. Akademijos pirmųjų žingsnių laikotarpis buvo pilnas iššūkių, kartu ir išskirtinių galimybių. Akademijos istorija liudija, kad per dešimtmečius buvo puoselėjamos vertybės, ugdomos žinios, skleidžiama inovacijų dvasia. Šis jubiliejus – ne tik proga prisiminti praeitį, bet ir proga pažvelgti į ateitį. Nauji iššūkiai, tokie kaip klimato kaita, tvaraus žemės naudojimo reikalavimai, sparčiai besikeičiančios technologijos reikalauja dar didesnio mūsų visų susitelkimo, kryptingumo ir ryžto. Esu įsitikinusi, kad VDU ŽŪA, remdamasi savo ilgametėmis tradicijomis ir neblėstančia mūsų bendruomenės dvasia, išliks priešakyje šių pokyčių, teikdama svarbiausias žinias ir naujas galimybes. Prieš 100 metų jaunai valstybei buvo drąsu kurti Žemės ūkio akademiją, bet tuometinė valstybė suprato, kad visus iššūkius gali padėti išspręsti gražioje alma mater dvasioje išauginti absolventai. Džiaugiuosi, kad tai suprato Lietuvos tauta, kad tai suprato Nepriklausomybės akto signatarai, Lietuvos bendruomenė, kai sunkiausiais nepriteklių laikais rado resursų įsteigti Žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė.

„Verta prisiminti, kad Lietuvos žemės ūkis ir kaimas neliko skolingi valstybei ir per visus sunkmečius kaip galėdami padėjo Lietuvos valstybei. Akademija visada buvo kartu su žemės ūkiu. Norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savitos nacionalinės kultūros savimonės Europos valstybe, turime išsaugoti vieną svarbiausių savo vertybių – išvystytą, modernų šalies žemės ūkį, kaimo plėtrą, subalansuotą gamtinių išteklių naudojimą, gamtinę bioįvairovę, vaizdingą kraštovaizdį, nacionalinį paveldą bei kitas gamtines, istorines ir dvasines vertybes kaip visumą. Visa VDU ŽŪA bendruomenė pasižada visa tai saugoti ir puoselėti. Noriu padėkoti visiems šiandien čia susirinkusiems, kurie prisidėjo ir ateityje prisidės prie Akademijos sėkmės. Sveikinu visus su šiuo 100-mečio jubiliejumi ir linkiu mums visiems tolesnio klestėjimo dar daug 100-mečių į priekį. Tegul čia kuriamos žinios ir toliau kuria tvarų, inovatyvų ateities žemės ūkį“, – džiaugdamasi pasiekimais ir viltingai žvelgdama į ateitį kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Akademija 100-metį vaidino ir vis dar vaidina svarbų vaidmenį

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis atkreipė dėmesį, kad susirinkęs gausus būrys iškilių svečių rodo, kad tai ne tik VDU ŽŪA, ne tik VDU, bet ir visos Lietuvos šventė. „Žemė turbūt vienintelis dalykas, kurio negalime pakeisti, atsisakyti ar gauti daugiau. Tai mūsų protėvių mums paliktas turtas. Mes galime įsigyti mašinas, drabužius iš svetur, bet žemė, kuri po mūsų kojomis, yra mūsų Lietuvos. Tad nenuostabu, kad jauna valstybė prieš 100 metų skyrė tiek daug dėmesio įkurdama atskirą aukštąją žemės ūkio mokyklą, Akademiją. Tai buvo teisingas žingsnis, Akademija per šį šimtmetį suvaidino ypatingą vaidmenį ir vis dar vadina. Mūsų uždavinys – sukoncentruoti visus mokslo pasiekimus, geriausius atradimus, inovacijas sutelkti į žemės ūkį. Mes šiandien kalbame, kad prieš šimtą metų valstybės vyrai ir bendruomenės padarė teisingą žingsnį, paleisdami į gyvenimą Akademiją. Noriu visiems palinkėti, kad minėdami 200 metų jubiliejų žmonės kalbėtų, kad ir paskutinį šimtmetį iki jų kūrę žmonės padarė viską teisingai. Dėkoju visiems susirinkusiems ir linkiu tikėti vieniems kitais“, – įžvalgomis dalijosi prof. habil. dr. J. Augutis.

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Akademija – neatsiejama žemės ūkio mokslo ir inovacijų dalis

LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, perduotoje sveikinimo kalboje sveikindama bendruomenę atkreipė dėmesį į Akademijos svarbą. „Akademija per 100-metį tapo neatsiejama žemės ūkio mokslo ir inovacijų dalimi. Jūsų nuolatinis indėlis į šalies agrarinį sektorių, mokslinius tyrimus ir jaunųjų specialistų ugdymą yra itin svarbi mūsų valstybės pažangos dalis. Esu įsitikinusi, kad ateityje Akademija tęs savo reikšmingą darbą ir toliau prisidės prie tvarios ir pažangios ateities Lietuvos kūrimo. Linkiu sėkmės, kūrybinės energijos ir dar daug vaisingų dešimtmečių“, – sveikindama linkėjo Ministrė Pirmininkė.

Jubiliejaus proga – vertinga LR aplinkos ministerijos dovana

Pradėdamas sveikinimo kalbą, LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį į prieš šimtmetį priimtus svarbius sprendimus. „Prieš 100 metų Akademijos įkvėpėjai buvo tos Nepriklausomos Lietuvos kūrėjai, kurią mes šiandien vadiname klestinčia valstybe. Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, kaip šiandien. Šimtmetis sunkiai suvokiamas žiūrint iš žmogaus galimybių ribų, bet mums, kurie dirba su mišku, 100 metų visai nesunku įvertinti. Medžiai kasmet išleidžia po naują rievę, dažniausiai branda ateina ties 100-mečiu. Taip ir jūs – 100 metų laidų, 100 metų studentų, kurie Lietuvą pavertė modernia valstybe, kurios žemės ūkis sugeba turėti stiprų perteklių. Miškininkystė, kuri yra dalis LR Aplinkos ministerijos, yra dalis šiandieninio klestėjimo. Šio klestėjimo nebūtų be jūsų. Tokios institucijos kaip Akademija užtikrina, kad dirbame produktyviau, uždirbame daugiau, kad pasaulyje garsėjame ne tik kaip žaliavų eksportuotojai, bet ir kaip mokslininkai. Taip pat džiaugiamės žemėtvarkininkų, melioratorių pasiekimais. Vertiname jūsų darbą ir šiandien LR Aplinkos ministerija Akademijai jau įteikė didelę dovaną –VDU ŽŪA muziejaus Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinę ekspoziciją. Mieli Lietuvos kūrėjai, puoselėkite savo profesiją, auginkite studentus, kad Lietuva toliau klestėtų“, – kalbėjo aplinkos ministras S. Gentvilas.

Akademiją sieja su impulsu svarbiems pokyčiams

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Justas Nugaras, pasveikinęs visus su krepšinio pergale, juokavo, kad sveikinti su šimtmečiu – ne kasdien tenkanti užduotis. „Džiaugiuosi šia išskirtine galimybe ir man atrodo, Akademija visada yra apie impulsą. Apie impulsą tarpukariu Lietuvai tapti stipria eksporto šalimi, apie impulsą sovietmečiu išlikti viena iš konkurencingų šalių, apie impulsą šiais laikais kartu su VDU tapti naujos, žalios ekonomikos dalimi. Su tuo labai sveikinu ir linkiu gyvuoti ne šimtą, o du, tris šimtus metų“, – kalbėjo viceministras J. Nugaras.

Akademija prieš 100-metį davė postūmį Lietuvos žemės ūkiui

Sveikindamas susirinkusius, LR žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pastebėjo, kad šventiška renginio aplinka verčia susikaupti ir apmąstyti, ypatingai baigusiems šį universitetą. „Dalyvaudami renginiuose matome, kad VDU ŽŪA absolventai pasklidę po visą Lietuvą ir girdime, kad jie patenkinti savo išsilavinimu. Būdamas ministru ginčus ir diskusijas stengiuosi spręsti remdamasis mokslininkų žiniomis. Visada siūlau atsižvelgti į mokslininkų atliktus tyrimus ir rekomendacijas. Matau, kad ateityje mokslas vaidins vis svarbesnį vaidmenį, nes mums reikės dar daugiau žinių ir kvalifikuotų specialistų, galinčių dirbti su skaitmenizavimu ir žemės ūkio automatizavimu. Tai gali kelti iššūkių, bet mokslas visada susijęs su iššūkiais. Akademijos įkūrimas prieš šimtmetį davė postūmių žemės ūkiui, be universiteto, be Akademijos nebūtų viso to, kuo galime šiandien didžiuotis“, – įžvalgomis dalijosi ministras K. Starkevičius.

Antrasis šimtmetis prasideda su didele patirtimi ir įdirbiu

Pradėdamas sveikinimo kalbą, Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila kvietė prisiminti Šventąjį Raštą. „Šventajame Rašte Viešpaties žmogus įgalinamas uoliai dirbti. Po kiek laiko Viešpats susiprato ir įsteigė jubiliejų šventimą, šventę, kad žmonės atsipūstų ir pajustų džiaugsmą gyvenimu, kad gyvenimas būtų ne tik begalinis prakaitas ir darbas. Jubiliejaus prasmė – atleisti suvaržymus, susitaikyti ir atleisti skolas, įsižeidimus ir nuoskaudas, džiaugtis. Tai naujas, viltingas etapas, kad viską atleidus – įsižeidimus ir nuoskaudas – žmogus galėtų kurti ir džiaugtis tuo, kas yra kuriamas. Akademijos šimtmetis liudija žmonių per 100 metų įdėtą triūsą, antrasis šimtmetis prasideda su didele patirtimi, dideliu įdirbiu. Linkiu, kad su viltimi, su dideliu entuziazmu kitas šimtmetis tą kraitį didintų, augintų, kad kitos kartos galėtų džiaugtis“, – kalbėjo Vyskupas R. Norvila.

Akademija nėra tik mokslo institucija

LR Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba atskleidė neabejojantis, kad Akademijos bendruomenė su ne mažiau dideliu ryžtu ir darbu kuria Akademijos ateitį ir stiprina ją visomis išgalėmis. „Nuoširdžiai noriu pasveikinti bendruomenę su garbingu jubiliejumi ir skirti sveikinimo žodžius. Žemės ūkis yra strateginis valstybės sektorius, kurio svarba yra matuojama ne tik reikšmingu prisidėjimu prie BVP. Jo strateginė reikšmė yra daug didesnė. Stiprus, modernus, tvarus ir konkurencingas žemės ūkis, gyvybingi regionai ir kaimiškos vietovės yra stiprios ir modernios valstybės pamatas. Akademija yra aukštojo mokslo institucijos pavyzdys, kaip galima suderinti mokslo ir inovacijų vystymąsi atliepiant regiono ir žmonių problemas praktikoje. Sėkmingi vystomi nacionaliniai ir tarptautiniai projektai sukuria solidų pagrindą kokybiškoms studijoms. Ko gero, esate arčiausiai regiono reikalų esanti aukštojo mokslo institucija, puikiai suprantanti žemės ūkio problemas regionuose, jūsų dėka vyksta mokslo, žinių ir inovacijų perdavimas regionams, mokslinių tyrimų vykdymas kuriant ir diegiant sektoriui aktualias inovacijas, ugdant ir tobulinant šios srities specialistus ir lyderius, skatinant ekonomikos plėtros ir puoselėjant tvarumo idėjas. Prezidentui ir jo komandai ne kartą teko bendrauti su VDU ŽŪA bendruomenės nariais. Akivaizdu, kad tai nėra tik mokslo institucija, tai yra bendruomenė, kurioje dera ilgamečių tradicijų puoselėjimas ir modernus požiūris į modernias šiuolaikines mokslo pasaulio tendencijas. Būtent bendruomeniškumą linkime išlaikyti ir puoselėti, nes tai mokslo ir praktikos pasaulius jungiantis veiksnys. Sveikindamas su gražiu jubiliejumi Akademijos bendruomenei noriu palinkėti ir toliau puoselėti tas pačias vertybes, prisidedant prie stiprios ir modernios valstybės kūrimo. Vivat academia!“ – sveikindamas kalbėjo R. Dilba.

Akademijoje buvo kuriamos Nepriklausomybės šaknys

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ pirmasis viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas pastebėjo, kad scenoje stovi su jauduliu, nes šioje salėje jau teko ne kartą lankytis. „Prisimenu, kaip 1988 m., pirmame kurse, prasidedant Sąjūdžio judėjimui, besikuriant Sąjūdžio grupėms buvome čia. Atsimenu, kai 1989 m. buvo grąžinti iš kariuomenės atitarnavę pirmus ir antrus metus. Tuometiniame Mechanizacijos fakultete iš 200 antro kurso studentų tapome 600. Teko atlaikyti egzaminų kartelės pakėlimą, visus egzaminus išlaikėme ir diplomus gavome tik 180 studentų. Visiems absolventams buvo siūloma dirbti dėstytojais, dalis absolventų dabar dirba ministerijose. Akademija paruošia ne tik gerus akademikus, bet ir puikius politikus, kurie tampa Seimo pirmininkais, ministrais ar merais. Džiugu, kad šis mokslo lopšys ugdo ne tik puikius mokslininkus, bet ir atsakingus, aktyvius piliečius, čia buvo kuriamos Nepriklausomybės šaknys, buvo kuriama Nepriklausomybės atkūrimo idėja. Tikiu, kad Akademija ir dabar turi didelį potencialą pereinant prie tvarios ekonomikos, ieškant klimato kaitos keliamų iššūkių sprendimų. Manau, kad žemės ūkį reikia skatinti ne pertekliniais suvaržymais, reikia skatinti naujų technologijų kūrimą ir diegimą“, – sveikindamas įžvalgomis dalijosi V. Mitrofanovas.

Reikia žmonių, kurie priimtų žemės ūkiui naudingus sprendimus

Sveikindamas susirinkusius VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ antrasis viceprezindentas, Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas dr. Edvardas Makelis kvietė prisiminti, kad per 100 metų Akademiją baigė 55 tūkstančiai absolventų, kurie dirbo ir dirba valstybės, savivaldos institucijose ir tiesiogiai su žeme. „Mačiau, kaip buvo švenčiamas Akademijos 50-metis, visko buvo per šį laiką, bet jau dabar pirmasis 100-metis tampa istorija. Dabar reikia protingų žmonių, kurie galėtų priimti naudingus sprendimus žemės ūkiui, tautai ir visai visuomenei. Kviečiu švęsti šį jubiliejų, ir kas turės sveikatos, ateiti švęsti ir 150 metų jubiliejų“, – šmaikštaudamas sveikinimo kalbą baigė dr. E. Makelis.

Dėkojo už dešimtims tūkstančių studentų perduotas žinias

Absolventų klubo „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyriaus vadovas Jonas Varkalys džiaugėsi galėdamas įspūdingoje aplinkoje prisijungti prie išsakytų prisiminimų ir sveikinti, palinkėti bei padėkoti Akademijai. „Noriu padėkoti už tai, kad dešimtims tūkstančių žmonių perduotos žinios, noriu padėkoti visų kartų profesoriams, universiteto vadovams už tai, ką padarėte Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos žemės ūkiui. Dėkoju ir „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyriaus vardu perduodu sveikinimus Akademijai. Kiek įmanoma, stengiamės pagelbėti ir padėti Akademijai, dėkojame politikams už iniciatyvų palaikymą. Linkiu, kad niekas nedrįstų eliminuoti absolventų potencinių galimybių, kad visada mus visus lydėtų žavus naratyvas ir puikus indėlis į Lietuvos ekonomiką“, – sveikinimo kalbą linkėjimais baigė J. Varkalys.

VDU Žemės ūkio akademiją 100-mečio proga sveikino ir Akademijos mecenatai: UAB „Rovaltra“, AB „Lytagra“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Baltic agro“, UAB „Delaval“, UAB „DOJUS agro“, UAB „Agrochema“, UAB „Žemtiekimas“, UAB „Ivabaltė“, „Agrokoncerno įmonių grupė“, UAB „Plungės Jonis“, viešoji įstaiga „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, AB „East West Agro“, Mocevičiaus firma „Ginalas“, UAB „Baltic Agro Machinery“.

VDU ŽŪA studijos atstovai Emilija Sviderskytė ir Martynas Krapavickas džiaugėsi būdami istorinio įvykio dalimi. „Mes jaučiame pareigą ir atsakomybę tęsti šią istoriją ir prisidėti prie dar didesnių ateities pasiekimų. Saugome VDU Žemės ūkio akademijos vertybes ir tradicijas, todėl mūsų pareiga jas puoselėti ir atsakingai dirbant kurti tokį agrosektorių, kuris atlieptų mūsų valstybės poreikius ir kurtų tvarią ateitį“, – kalbėjo studentai.

Pristatė VDU ŽŪA 100-mečio istorinę apybraižą

Sveikindamas bendruomenę, VDU garbės profesorius dr. Jonas Čaplikas pastebėjo, kad ši šventė simbolizuoja didelį susitelkimą, nuveiktus svarbius darbus, ištikimybę žemės ūkio mokslui ir studijoms, specialistų ir piliečių ugdymą žemės ūkiui ir kaimui. Profesorius atkreipė dėmesį, kad jubiliejinės šventės laukiamos su ypatingu jauduliu, bet jos eina ir praeina, žymiai didesnis tvarumas – jubiliejų progoms skirti leidiniams.

„Knyga visą patirtį išsaugo ateities kartoms. Kaip vienas iš VDU ŽŪA 100-mečio istorinės apybraižos „Žemės ūkio akademija. 100 metų – žemės ūkio pažangai“ sudarytojų, noriu atkreipti dėmesį, kad leidinys bus pravartus visiems, vertinantiems Lietuvos žemės ūkio švietimą, nes Žemės ūkio akademija atliko ypatingai svarbų vaidmenį. Šis leidinys skiriasi nuo jubiliejiniams dešimtmečiams skurtų knygų, kurių pagrindinis įkvėpėjas, autorius ir sudarytojas – akademikas Arvydas Motūzas, garbė jam. Be ankstesnių leidinių nebūtų ir šiam jubiliejui skirtos knygos. Tikimės, kad ateinantys dešimtmečiai ir šimtmečiai bus ne mažiau sėkmingi Akademijai ir jos partneriams, o ateities pasiekimai nuguls būsimuose Akademijos jubiliejiniuose leidiniuose. Sėkmės visiems prasidėjusiame šimtmetyje“, – kalbėjo VDU garbės profesorius dr. J. Čaplikas.

Renginio metu šventinę nuotaiką kūrė VDU ŽŪA mišrus choras „Daina“, VDU ŽŪA teatras „Jovaras“, VDU ŽŪA liaudiškos muzikos kapela „Ūkininkas“, VDU ŽŪA tautinių šokių kolektyvas „Sėja“, šokėjai, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Akvilė Garbenčiūtė-Bučienė ir Andrius Apšega, pianistas Giedrius Nakas. Renginį vedė ir poeziją susirinkusiems dovanojo aktorė Toma Vaškevičiūtė.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio istorinės knygos „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“ spaudą rėmė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio istorinės knygos „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“ knygos rengimą ir renginius rėmė: AB „Kauno grūdai“, AB „Linas Agro“, AB „EWA“, Padovinio Žemės ūkio bendrovė, UAB „Agrokoncernas“, UAB „DeLaval“, UAB „DOJUS agro“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Ivabaltė“, AB „Lytagra“, UAB „Rovaltra“, Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialas „VH Lietuva“, UAB „Žemtiekimas“.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio renginius rėmė: LR Aplinkos ministerija, Lietuvos kaimo tinklas, UAB „Mantinga“, UAB „Bijola“, UAB „Pilėnų klinika“, VšĮ „Zapyškio sporto klubas“, VDU Botanikos sodas.

VDU ŽŪA 100-MEČIO ŠVENTINIŲ RENGINIŲ NUOTRAUKŲ GALERIJA (SPALIO 18 D.)

VDU ŽŪA 100-mečio iškilmingo renginio nuotraukų galerija

Maloniai kviečiame aplankyti Iškilmingo VDU ŽŪA 100-mečio renginio NUOTRAUKŲ GALERIJĄ.