Mokslinė ekspedicija „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“

Birželio 18–19 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyks mokslinė ekspedicija „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“.

REGISTRACIJA.

Mokslinė ekspedicija „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“

Kviečiame į dviejų dienų mokslinę ekspediciją „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“ , kuri vyks birželio 18-19 d. VDU ŽŪA (Studentų g. 11, Akademija Kauno r.).

RENGINIO PROGRAMA.

REGISTRACIJA.

Kauno rajono žemdirbių vasaros sąskrydis ir 20-mečio šventė

Kauno rajono ūkininkų sąjunga kviečia visus žemdirbius, jų šeimas, darbuotojus, kaimynus – visus, kas neabejingi kaimiškai bendrystei. Atsivežkite šašlykų, užkandžių ir gerą nuotaiką – organizatoriai pasirūpinsi malkomis, pramogomis ir linksmybėmis.

Pramogų programa:

Kaimiškas krepšinis (3×3) ir tinklinis
Traktoriaus traukimas, taiklumo varžybos
„Kerzasvydis“ su Andriumi Gudžiumi
Baidarių plaukimas – 2 arba 4 val. (būtina išankstinė registracija – Irmantas, tel. +370 687 49 385)
Kosminis krepšinis
Rulonų rydenimas
Medziotojų taiklioji akis rungtis
Šaulių komandinio darbo erdvė
Batutas vaikams, animatoriai
Stumbrų ekspozicija
Saulės jegainių ūkis
Butelio atidarymas su traktorium
Stalo žaidimai senjorams
Vaikų edukacijos
Gyvūnų ekspozicija
Ir dar daugiau – staigmenos garantuotos!

Koncertas: scenoje – grupė „Jonis“.

Registracija: prašoma užsiregistruoti iš anksto, kad visi būtumėte pavaišinti medžiotojų skanėstais, tačiau bus laukiami visi.

Kontaktas pasiteiravimui:
Mindaugas Maciulevičius
+370 699 17 283
min.maciulevicius@gmail.com

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursas „Geriausias magistro darbas 2025“!

Kviečiame dalyvauti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojamame konkurse „Geriausias magistro darbas 2025“!

Konkursui gali būti teikiami nuo 2024 rugsėjo 1 d. iki 2025 liepos 31 d. apginti magistro darbai. Laimėtojai bus paskelbti apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks 2025 m. lapkričio mėnesį.

Konkurso metu bus išrinkti septyni geriausi magistro darbai iš gamtos, humanitarinių, technologijų, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, socialinių ir menų mokslo sričių.

Darbus vertins įvairių Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, atsižvelgdami į mokslinių tyrimų svarbą, vertę, darbo naujumą, darbo (temos) originalumą, išsamią ir tikslingą literatūros apžvalgą, tyrimo metodų tinkamumą, tyrimų rezultatų kokybę ir išvadų pagrįstumą, darbo apipavidalinimą, atitiktį mokslinių tyrimų etikai.

Kandidatus Konkursui gali siūlyti:

Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų fakultetai ir institutai, kuriuose rengiami magistro darbai, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos institucijoje jie buvo apginti.
Patys magistro darbų autoriai, jeigu jų darbas buvo patvirtintas teiktinu aukštojo mokslo institucijos tarybos posėdžio metu.

Konkursui galima siūlyti po vieną kiekvienos srities magistro darbą. Magistro darbas gali būti nominuotas tik toje srityje, kurioje autorius apgynė magistro darbą, neatsižvelgiant į magistro darbo tematiką.

Magistro darbus Konkursui pateikia pats magistro darbo autorius. Asmenys, norintys dalyvauti Konkurse, turi užpildyti ir el. paštu germagljms@gmail.com pateikti šiuos priedus:

konkurso paraišką (pridedama);
magistro darbą (*.pdf formatu);
magistro darbo santrauką (*.pdf formatu). Pateikiama santrauka negali būti keičiama ir turi atitikti magistro darbe esančią santrauką;
fakulteto tarybos protokolo išrašą, kuriame pažymima, kad konkursui teikiamas darbas yra siūlomas kaip geriausias vienoje iš šių sričių: gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, socialinių, humanitarinių mokslų ir menų.

Daugiau informacijos apie magistro darbų pateikimą rasite https://www.ljms.lt/geriausi-magistro-darbai

Darbus galima siūlyti iki rugpjūčio 15 dienos.

Renginio koordinatorė Gabrielė Šarapajevaitė, el.p. germagljms@gmail.com

Kraštovaizdžio architektas K. Grušas: „pasileidus plaukus“ gimsta kūrybiškiausi projektai

E. Tamošiūno nuotr.

Kraštovaizdžio dizainas – tai ne tik estetika ar funkcionalumas, tai gyvas, nuolat kintantis ryšys tarp žmogaus ir gamtos. Karolis Grušas – kraštovaizdžio architektas, kurio profesinis kelias persmelktas nuoširdžiu rūpesčiu aplinka, kūrybišku požiūriu ir atvirumu tarpdiscipliniškumui. Jo darbai liudija, kad kraštovaizdžio dizainas – tai ilgalaikis procesas, kuriame svarbi ne tik vizija, bet ir gebėjimas įsiklausyti į aplinką bei žmones.

Kiek užtrunka sukurti sodą? Visą gyvenimą…

K. Grušui kraštovaizdžio architektūra – neatsiejama gyvenimo dalis ne tik darbe, bet ir kasdienybėje: ypač lankantis viešosiose erdvėse jis į kraštovaizdžio architektūrą žvelgia specialisto akimis. „To išvengti tiesiog nepavyksta – matai gerus sprendimus, klaidas, tobulintinas vietas, stebi, kaip auga augalai. Tačiau lankantis žmonių sodybose kartais tenka susidurti su žmonių „susinepatoginimu“ ir išgirsti sakant: „Jūs – kraštovaizdžio architektas, o mano sodyboje viskas taip paprasta…“. Tačiau čia jokio kritiško žvilgsnio nelieka – jeigu matau, kad žmogus tvarkosi, stengiasi, prižiūri savo aplinką – belieka tik pasidžiaugti ir patarti. Vieni sunkiausių projektų – kai žmonės prašo patarimų sodybose, kurios yra tvarkomos nuo senų laikų, su savita stilistika, įdedant daug širdies. Tuomet kertasi profesinės žinios ir žmonių asmeninio pasaulio poreikiai“, – darbo specifiką aptaria K. Grušas ir priduria, kad vieni maloniausių projektų yra tie, kuriuose kraštovaizdžio dizaineris gali kurti erdvėse, kurios yra lyg baltas, tuščias popieriaus lapas.

„Darbas VU Šiaulių akademijos botanikos sode – vienas maloniausių projektų. Botanikos sode kiekvieną erdvę turime galimybę vystyti lėtai ir apmąstant. Kiek užtrunka sukurti sodą? Visą gyvenimą. Tai – niekada nesibaigianti kūryba. Dar vienas širdžiai artimas projektas – Chaimo Frenkelio vilos rožynas Šiauliuose. Projektas buvo įgyvendintas kartu su savanoriais – šimtai žmonių atvyko sodinti rožių ir domėjosi kraštovaizdžio architektūra. Dar vienas darbas, kurį nešiojuosi širdyje – pirmasis mano, kaip kraštovaizdžio dizainerio, projektas – privataus, nedidelio sklypo projektas. Tuomet buvo daug streso, neužtikrintumo ir abejonių – tačiau puikus rezultatas tapo motyvuojančiu atpildu“, – pasakoja pašnekovas.

Nuo kraštovaizdžio architektūros priklauso ir oro kokybė

Paklaustas, kuriose erdvėse – viešose ar privačiose – kraštovaizdžio dizaineris gali duoti visišką laisvę kūrybai, K. Grušas tikina: kūrybiškumas nėra apribojamas erdvės. „Žinoma, privačiose erdvėse reikia prisitaikyti prie šeimininko poreikių. Tuomet kūryba ieško tokių sprendimo būdų, kurie netrukdytų šeimininko lūkesčiams. Visada stengiuosi pasiūlyti kūrybiškesnį, drąsesnį variantą. O kartais šeimininkai leidžia „pasileisti plaukus“ ir tuomet įgyvendinami itin įdomūs projektai, užsakovai lieka patenkinti. Viešosiose erdvėse kūrybiškumą iš dalies įrėmina reglamentai, įstatymai. Tačiau jie nėra sugalvoti be priežasties“, – sako K. Grušas.

Kraštovaizdžio dizainas – viena iš raktinių disciplinų, miestams leidžiančių būti tvariems ir žaliems: nuo lietaus vandens valdymo, žaliųjų erdvių kūrimo iki žmogaus psichologinės būsenos gerinimo, ekologijos ir tvarumo klausimų. „Kartais net nebūtina išeiti iš pastato – atidarome langą ir įkvepiame oro. Net ir oro kokybė priklauso nuo to, kokia erdvėje yra kraštovaizdžio architektūra. Kur baigiasi kraštovaizdžio dizainas ir kur prasideda urbanistika? Šiais laikais ribos nebelieka – disciplinos persipina ir viena kitą papildo. Visi Lietuvos miestai yra pakankamai žali, lyginant su kitais Europos miestais, tačiau dar turime kur tobulėti. Lietuvos miestuose – daug žalių erdvių, tačiau jų kokybė galėtų būti geresnė“, – teigia specialistas ir priduria, kad atnaujinami projektai galėtų pasižymėti dar žalesne vizija.

E. Tamošiūno nuotr.

Kylant pragyvenimo lygiui, miestai plečiasi. Šeimos turi po kelis automobilius – atsiranda poreikis infrastruktūros tobulinimui. „Todėl kraštovaizdžio architektų misija yra siekti, kad miestai taptų patrauklia vieta ne tik dirbti, bet ir gyventi. Todėl miestai turi būti kuriami kompaktiškesni, tvaresni, žalesni, infrastruktūros neišplečiant per daug plačiai, nes kažkur pastatytas privatus namas iš natūralios gamtos paima žemės lopinėlį. Vadinasi, norėdami nuvažiuoti pailsėti į gamtą, turime vykti vis toliau, kadangi vis daugiau plotų yra urbanizuojama. Mano manymu, miestai turėtų labiau kondensuotis, kelti daugiabučių, kiemų, parkų kokybę – taip visos lokacijos būtų pasiekiamos dviračiu arba pėsčiomis“, – viziją piešia specialistas.

Sukurti žaliąją erdvę nepakanka – reikia žinių, kaip ją puoselėti

„Manau, kad ateityje kraštovaizdžio architektūra dar labiau suks meno ir mokslo sinergijos link. Šiai sričiai, be abejo, įtakos turės ir dirbtinio intelekto teikiamos galimybės. Neabejoju – ateityje jungsis kraštovaizdžio architektūros ir gamtininkų kompetencijos, o tarpdiscipliniškumas turės dar didesnę pridedamąją vertę. Naudingas bendradarbiavimas su hidrotechnikais, klimato specialistais, gamtininkais, nagrinėjančiais gamtos sistemų valdymą. Elementaru – norint kurti žalesnius miestus, neužtenka pasodinti daugiau augalų. Reikia suprasti, kaip augalai sąveikauja tarpusavyje, kokią įtaką turi buveinėms. Iššūkiai tampa kompleksiniai – ieškant tvarių sprendimų turi dirbti skirtingų sričių komandos. Todėl specialistų žinių bagažas turi būti didelis“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, savo patirtį ir žinias perduodantis studentams.

Pasak K. Grušo, Europoje kraštovaizdžio dizaino specialybės prestižas – itin aukštas, o šios srities profesionalai – kaip niekada paklausūs. „Šiandien kraštovaizdžio dizaineriai susiduria su įvairiais iššūkiais, vienas didžiausių – klimato kaita. Dar – didėja poreikis kurti tvarius, jaukius miestus ir jų erdves. Lietuvoje kraštovaizdžio dizaino mokykla – auganti ir įsišaknijanti. Pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje – yra labai stipri kraštovaizdžio dizaino mokykla ir nuvykus į tas šalis tai labai matoma: naujai projektuojamos viešosios erdvės itin kokybiškos ir įdomios“, – pasakoja K. Grušas ir priduria, kad Lietuvoje ši specialybė yra perspektyviai auganti, o ateityje šių specialistų poreikis tik didės.

LR Prezidentūroje vykusiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2025“ pristatytos VDU ŽŪA mokslininkų žaliosios inovacijos

Birželio 5 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko „Žaliųjų idėjų festivalis 2025“, kuriame lankytojams žalias idėjas ir inovacijas, pritaikomas kasdienybėje, pristatė šalies ateičiai neabejingos 26 įmonės, organizacijos ir bendruomenės, tarp kurių ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA). Idėjas pristatančios organizacijos festivalio dalyvius supažindino su antriniu medžiagų panaudojimu, Lietuvos nacionaliniais ir regioniniais parkais, saugomų teritorijų gamtos mokyklomis, tinkamo pakuočių atliekų rūšiavimo taisyklėmis, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiavimu ir tvarkymu, mokslininkų atliekamais tyrimais ir žaliosiomis technologijomis, bitininkyste, retųjų paukščių apsauga, miškininko profesija, Baltijos jūros ateitimi ir net vaikų darželyje auginama bananų giraite.

VDU Žemės ūkio akademiją atstovavo Agronomijos fakulteto laborantė Erika Jakienė, doktorantė Greta Grikštaitė-Prapiestė, doktorantė Aušrinė Simonavičiūtė, Darius Jermala, Inžinerijos fakulteto jaunesnysis asistentas dr. Linas Jurevičius, magistrantas Lukas Larčenko, VDU ŽŪA marketingo koordinatorė dr. Deimena Montvydaitė. Festivalio dalyviams pristatyti atliekami tyrimai ir žaliosios inovacijos: unikalus VDU ŽŪA mokslininkių sukurtas maisto produktas – liofilizuoti ledai, praturtinti netradiciniais, organizmui vertingų medžiagų turinčiais ir skonį sustiprinančiais augaliniais ekstraktais. Lankytojai turėjo galimybę leistis į skonių kelionę, kurioje ledai susilieja su gamta, kuriant harmoningą deserto ir augalų sąjungą, pajausti kaip ekstraktai keičia ledų pojūtį ir aromatą. Taip pat pristatyti hidroponikos ir akvaponikos sprendimai. Festivalio dalyviai turėjo galimybė susipažinti kaip augalus galima auginti be žemės – naudojant vandenį, natūralias terpes ar pernaudotas medžiagas, sužinoti apie akvaponiką – žuvų ir augalų mitybos sinergiją, tvarios hidroponikos sprendimus, mikrožalumynų auginimu be žemės, natūralią daiginimo terpę iš agaro, pamatyti DIY vazonėlius iš pernaudotų medžiagų bei išsiaiškinti kaip galima pakartotinai panaudoti hidroponikos tirpalus ir maistines pakuotes. Festivalio lankytojai taip pat buvo supažindinti su vandens inžinerijos sprendimais ir inovatyviomis tyrimų technologijomis. Pristatyti pažangūs būdai stebėti ir tirti procesus po vandeniu – nuo povandeninių dronų ir 360° vaizdo apžvalgų iki papildytos realybės sprendimų bei filmuotų tyrimų medžiagų. Lankytojai galėjo iš arti pažinti vandens inžinerijos tyrimų inovatyvias technologijas, sužinoti, kaip šiuolaikinė inžinerija padeda suprasti ir valdyti mus supančią aplinką, ir patys pasijusti tikrais mokslininkais.

Žaliųjų idėjų festivalio iniciatorius LR Prezidentas Gitanas Nausėda, lankęsis festivalyje, pabrėžė tikintis, kad šis renginys sudomins ir įkvėps jame apsilankiusius Lietuvos mokinius dar labiau domėtis ekologinėmis temomis, taip pat kurti inovacijas, kurios ateityje padės spręsti aplinkosaugos problemas.

VDU ŽŪA pritrūkusių konkursinio balo nepalieka už borto: parengiamosios studijos – kaip tik jums!

Agrosektorius – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje – susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų trūkumu. Siekiant atliepti kvalifikuotų darbuotojų poreikį, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), bendradarbiaudama su agroverslu įgyvendina vienerių metų trukmės parengiamųjų studijų programą. Parengiamosios studijos – tai išskirtinė 1 m. trukmės programa, skirta asmenims, kurie motyvuotai savo ateitį ir karjerą sieja su agrosektoriumi, tačiau dar nėra pasirengę stoti į universitetines studijas nesiekiant minimalaus valstybės nustatyto konkursinio balo.

Svarbiausia – motyvacija ir noras tobulėti

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, parengiamosios studijos skirtos jaunuoliams, kuriems dėl įvairių priežasčių nepasisekė sėkmingai išlaikyti brandos egzaminų ir nepavyko peržengti minimalaus stojamojo konkursinio balo kartelės. „Palaikome minimalaus konkursinio balo būtinybę, bet taip pat suprantame, kad regionų jaunimas ne visada turi sąlygas siekti savo tikslų. Norintys studijuoti VDU ŽŪA perspektyvias specialybes, bet neperžengę minimalaus konkursinio balo kartelės, gali rinktis parengiamąsias studijas. Įdedant pastangų ir nuoseklaus darbo, galima pasirengti ir sėkmingai perlaikyti brandos egzaminus, įstoti į universitetą, išsilaikyti kai kurių pirmo kurso dalykų egzaminus ir pradėti studijas ne nuo pirmo, bet nuo antro kurso“, – apie parengiamųjų studijų galimybes ir teikiamą naudą kalba VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Skatina jaunuosius talentus

Kartais universitetų durys užsiveria pritrūkus ir vienos dešimtosios iki minimalaus pereinamojo konkursinio balo. VDU Žemės ūkio akademija, būdama socialiai atsakinga institucija ir veikdama partnerystėje su absolventų klubu „ŽŪA alumni“, jau ketvirtus metus tiesia pagalbos ranką per egzaminus suklupusiems jaunuoliams. Geriausiais balais įstojusiems studijų kaina kompensuojama iki 100 proc.

Šis fondas, bendraudamas su agroverslo įmonėmis, ūkininkais, veikdamas su VDU ŽŪA absolventais, kaupia lėšas ir siekia sudaryti regionų jaunimui kuo palankesnes finansines sąlygas studijuoti perspektyvias su agrosektoriumi susietas studijų programas, kartu spręsti agronomų, inžinierių ir kitų specialistų trūkumo problemas.

Kas laukia pasirinkusių parengiamąsias studijas?

Parengiamųjų studijų metu asmenims bus suteikta galimybė pradėti studijuoti įvadinius pasirinktos VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu, agrosektoriumi, įgyti įgūdžių ir žinių, reikalingų studijoms.

Programos dalyviai, padedami kompetentingų dėstytojų, rengsis brandos egzaminams, reikalingiems įstoti į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas VDU Žemės ūkio akademijoje.

Parengiamųjų studijų programos metu išklausytus įvadinius pasirinktos bakalauro studijų programos dalykus asmuo galės įsiskaityti jau įstojus į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas – pakartotinai tų dalykų studijuoti bakalauro studijų metu nereikės, tad po metus trukusių parengiamųjų studijų, sėkmingai įstojus į universitetą, studijos bus tęsiamos jau antrame kurse.

Parengiamųjų studijų programą sudaro:

Įvadiniai ir pažintiniai pasirinktos studijų programos dalykai.
Vizitai į pažangiausias agroverslo įmones.
Parengiamieji mokomųjų dalykų kursai, padedantys pasiruošti geresniems brandos egzaminų rezultatams pasiekti. Pagal poreikį galima rinktis: biologija, matematika, lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba ar kt.
Apgyvendinimas universiteto bendrabutyje.

Parengiamąsias studijas rinktis gali į šias studijų programas pretenduojantys jaunuoliai:

Norintys studijuoti privalo užpildyti motyvacinę anketą iki 2025 m. rugpjūčio 29 d.

Maloniai kviečiame konsultuotis individualiai:

VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė
Doc. dr. Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22 874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

Virtualus susitikimas apie studijas mylintiems gamtą ir technologijas. VDU ŽŪA bakalauro studijos 2025

Jau netrukus rankose laikysite brandos atestatą, įprasminantį ilgą 12 metų mokslo kelią. Tai ypatingas metas, teikiantis neapsakomą džiaugsmą, tačiau tuo pačiu keliantis susirūpinimą – o kas toliau? Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Norime išsklaidyti Jūsų dvejones ir kviečiame į virtualų susitikimą apie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bakalauro studijas. Nors susitikime rasite atsakymus į visus rūpimus klausimus, į dalį jų galime atsakyti jau dabar.

O kas toliau? O toliau – aukštasis mokslas ir žingsnis perspektyvaus universitetinio išsilavinimo link.

Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Drąsiai pasirinkęs (-usi) tai, kas domina būtent tave ir yra perspektyvu, būsi priėmęs (-usi) geriausią sprendimą.

Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Pasirinkęs (-usi) studijas VDU Žemės ūkio akademijoje darbą rasi dar studijuodamas (-a), nes atlikto studentų tyrimo duomenimis – net 74% VDU ŽŪA bakalauro studijų studentų sėkmingai dirba dar studijuodami. Sparčiai vystantis agrosektoriui ir didėjant kvalifikuotų specialistų poreikiui čia įvyksta atvirkštinis reiškinys – ne darbdavys renkasi darbuotoją, bet darbuotojas renkasi dažnai net iš keleto darbo pasiūlymų.

Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Tikrai taip, šiandien agrosektoriaus atlyginimai vidutiniškai gali prasidėti nuo 3000 Eur (rekvizitai.lt duomenimis) ir neturėti ribų.

Susitikime bus suteikta informacija apie VDU Žemės ūkio akademijos studijų išskirtinumus ir galimybes, priėmimą į studijas, prašymų pateikimo tendencijas, vyks klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite išgirsti atsakymus į registracijos anketoje pateiktus rūpimus klausimus bei užduoti naujus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus prieš baigiantis priėmimo etapui ir prašymą studijuoti pateikti be abejonių, su džiugesiu laukiant kvietimo studijuoti.

Susitikimo data: Birželio 26 d.
Susitikimo laikas: 11:00-12:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu, naudojant MS Teams platformą.

REGISTRACIJA IR KLAUSIMŲ PATEIKIMAS

PRISIJUNGIMO NUORODA

Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 6 d. 11 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje.

VDU Žemės ūkio akademijoje tavęs laukia perspektyvios žemės ūkio, gyvybės, inžinerijos mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijos.

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA studijas:
VDU ŽŪA bakalauro studijų informacinė skrajutė
VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys
VDU ŽŪA skatinamosios stipendijos

Virtualus informacinis susitikimas apie priėmimą į VDU ŽŪA magistrantūros studijas 2025

Kviečiame į virtualų informacinį susitikimą apie priėmimą į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) magistrantūros studijas.

Susitikime bus suteikta informacija apie priėmimo į magistrantūros studijas eigą, dokumentų pildymą, vyks individualių klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite užduoti rūpimus klausimus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus tiesiogiai.

Susitikimo data: Birželio 17 d.
Susitikimo laikas: 10:00-11:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu naudojant MS Teams platformą.

Kviečiame registruotis ir iš anksto pateikti aktualius klausimus ČIA.
PRISIJUNGIMO NUORODA

Priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2025 m. taisykles rasite čia.

Informaciją apie 2025 m. priėmimo etapus ir datas rasite čia.

VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos:

VDU ŽŪA mokslininkų inovacijos bus pristatomos „Žaliųjų idėjų festivalyje 2025“

Kviečiame birželio 5 d. paminėti Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną kasmečiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2025“, vyksiančiame Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Penktus metus vykstančiame renginyje Jūsų lauks tradicinė Žaliųjų idėjų mugė, protmūšis, edukacijos ir kitos įtraukios veiklos. Festivalyje bus pristatomi ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų atliekami tyrimai ir žaliosios inovacijos:

„Ledų botanika“: liofilizuoti ledai, praturtinti ekstraktais. Bus pristatomas unikalus VDU ŽŪA mokslininkių sukurtas maisto produktas – liofilizuoti ledai, praturtinti netradiciniais, organizmui vertingų medžiagų turinčiais ir skonį sustiprinančiais augaliniais ekstraktais. Lankytojai galės leistis į skonių kelionę, kurioje ledai susilieja su gamta, kuriant harmoningą deserto ir augalų sąjungą. Eksperimentuokite su skoniais ir atraskite, kaip ekstraktai keičia ledų pojūtį ir aromatą.
Hidroponikos ir akvaponikos sprendimai. Bus pristatoma, kaip augalus galima auginti be žemės – naudojant vandenį, natūralias terpes ar pernaudotas medžiagas. Lankytojai susipažins su akvaponika – žuvų ir augalų mitybos sinergija, tvarios hidroponikos sprendimais, mikrožalumynų auginimu be žemės, natūralia daiginimo terpe iš agaro, DIY vazonėliais iš pernaudotų medžiagų bei galimybėmis pakartotinai panaudoti hidroponikos tirpalus ir maistines pakuotes.
Vandens inžinerijos sprendimai ir inovatyvios tyrimų technologijos. Bus pristatomi pažangūs būdai stebėti ir tirti procesus po vandeniu – nuo povandeninių dronų ir 360° vaizdo apžvalgų iki papildytos realybės sprendimų bei filmuotų tyrimų medžiagų. Lankytojai galės iš arti pažinti vandens inžinerijos tyrimų inovatyvias technologijas, sužinoti, kaip šiuolaikinė inžinerija padeda suprasti ir valdyti mus supančią aplinką, ir patys pasijusti tikrais mokslininkais.

Programa:
10.00–14.00 Žaliųjų idėjų mugė, dirbtuvės ir edukacijos vidiniame Prezidentūros kieme.
10.30–11.15 Spektaklis „Peliuko Švariuko atostogos“ 1–4 klasių moksleiviams Prezidentūros istoriniame parke.
10.30–14.00 Lietuvos energetikos instituto edukacija „Energetikos kelionė nuo A iki Z“ vidiniame Prezidentūros kieme (edukacijos vyks kas 20 min., išankstinė registracija nėra būtina).
11.30–12.15 Spektaklis „Peliuko Švariuko atostogos“ 1–4 klasių moksleiviams Prezidentūros istoriniame parke.
13.00–14.00 Aplinkosauginis protmūšis 7–10 klasių moksleiviams Prezidento rūmų Kolonų salėje.

Registracija į renginį čia.

Žaliųjų idėjų festivalio iniciatorius – LR Prezidentas Gitanas Nausėda.