Organizaciniai ir IT palaikomi modeliai vietinių maisto rinkų augimui, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Baltijos jūros regione ir Ukrainoje
Vytauto Didžiojo univeristeto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vilma Atkočiūnienė ir doktorantė Aušra Žliobaitė 2025 m. liepos 9–13 dienomis Krokuvoje, Lenkijoje, dalyvavo Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto organizuojamame renginių cikle „Trumposios maisto tiekimo grandinės integravimas maisto saugumui užtikrinti“. Renginiai yra dalis Švedijos instituto finansuojamo projekto „Organizaciniai ir IT palaikomi modeliai vietinių maisto rinkų augimui, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Baltijos jūros regione ir Ukrainoje“ (SFSC4FOODSEC).
Projekto tikslas – sukurti mokymosi ir paramos tinklą tiems, kurie formuoja trumpas maisto tiekimo grandines (TMG) vietinėse rinkose Baltijos jūros regione ir Ukrainoje, siekiant dalytis patirtimi, ugdyti gebėjimus ir kurti bendrus IT paramos mechanizmus, kurie skatintų stabilias ir atsparias maisto sistemas.
Įgyvendinant SFSC4foodsecurity tinklaveikos projektą, susitiko partneriai iš Lenkijos, Švedijos, Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos bei atstovai iš Krokuvos maisto sektoriaus, savivaldos institucijų. Taip pat buvo lankomi Krokuvos trumpųjų maisto tiekimo grandinių gerieji pavyzdžiai. Šių susitikimų tikslas buvo įvertinti, kaip trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra galėtų prisidėti prie maisto saugumo užtikrinimo Krokuvos metropolinėje zonoje, taip pat Baltijos regiono šalyse ir Ukrainoje.
Pirmosios susitikimų dienos renginyje dalyvavo dokt. Aušra Žliobaitė iš Žemės ūkio rūmų (Lietuva), prof. dr. Vilma Atkočiūnienė iš Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva), Aiva Apsa Kisemice iš Kaimo plėtros forumo (Latvija), Lisa Blix Germundsson iš Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (Švedija), pirmasis Krokuvos mero pavaduotojas Stanisław Mazur, Krokuvos „Jednosc“ fondo, kurio pagrindinė veikla organizuoti šviečiamasias veiklas Ukrainos pabėgelių vaikams ir paaugliams bei kurti tvirtesnius Lenkijos ir Ukrainos santykius, vadovė Olena Postolnyk, Rafał Serafin iš „IsoTech“ (Lenkija) ir Krzysztofas Gorlichas, vadovaujantis Krokuvos tarpinstitucinei darbo grupei, rengiančiai Krokuvos plėtros strategiją 2030/2050, kurios viena iš sričių trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra bei apsirūpinimo maistu saugumas.
Renginiuose buvo nagrinėjamas trumpų maisto tiekimo grandinių, susietų su nepramoniniu žemės ūkiu Krokuvos metropolinėje zonoje, potencialo užtikrinant aprūpinimą maistu krizės metu klausimas.
Rytų Lenkija pasižymi stipriomis žemės ūkio tradicijomis ir gamina daug bei įvairių maisto produktų, tačiau Krokuvoje trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra susiduria su didelėmis kliūtimis. Mieste gyvena apie milijoną gyventojų, tačiau vietos organizacijos, nesuvokdamos maisto saugumo svarbos, mieliau investuoja į miesto infrastruktūrą, parkus ir poilsio zonas. Klimato kaitos ir užsienio kapitalo (Prancūzijos, Anglijos) įtaka dar labiau spartina miesto plėtrą, išstumia vietos žemės ūkį, o ūkininkai savo ūkius perkelia į Vidurio Lenkiją ar kitus regionus.
Nebeužtenka „vietos“ miesto gyventojams ir turistams pamaitinti vietos ūkininkų pagamintais produktais Krokuvoje. Kyla klausimas, kiek miestas gali būti saugus apsirūpinant maisto produktais, kai gamintojai nutolę dideliais atstumais. Ar stambūs monoūkiai gali užtikrinti pakankamą saugumą siekiant apsirūpinti maisto produktais? Viena iš galimų sprendimo krypčių – skatinti smulkius ūkius neišsikelti, stiprinti jų galimybes gaminti ir vietoje parduoti maisto produktus. Tam būtini modernūs skaitmeniniai sprendimai, palengvinantys logistiką ir vietos produktų prieinamumą.
Lenkijos žemės ūkis patiria didelį spaudimą iš aplinkosaugininkų, urbanistų ir miesto gyventojų, dažnai pralaimėdamas šioje interesų kovoje. Krokuvos savivaldybėje būti ūkininku tampa vis sudėtingiau. Prekybos centruose matomas maisto perteklius dažnai užgožia sąmoningą supratimą, iš kur maistas atkeliavo, ir mažina ūkininkų darbo vertinimą. Geriausios ūkininkavimui tinkamos žemės, kurias galima drėkinti upių vandeniu, dažniausiai atitenka miesto plėtrai.
Lenkijos žemės ūkis pasižymi smulkių, šeimos pagrindu valdomų ūkių gausa, kurie, nepaisant riboto masto, palaiko kaimo ekonomiką ir tradicijas. Trumposios maisto tiekimo grandinės (TMTG) strategija šiems ūkiams suteikia galimybę stiprinti tiesioginius ryšius su vartotojais, didinti pelno maržas, sumažinti priklausomybę nuo tarpininkų ir skatinti ekologines praktikas. Jos taip pat stiprina bendruomenes per dalyvavimo modelius ir skatina kaimo vietovių plėtrą.
Investicijų į TMTG privalumai apima aplinkosaugą – mažesnes transporto emisijas ir biologinę įvairovę, ekonominį pelną per tiesioginę prekybą ir bendradarbiavimą, socialinę naudą per bendruomeniškumą bei dalyvaujamąjį valdymą per daugiapakopes partnerystes. Tuo pačiu metu yra iššūkių: ribotas produkcijos mastas, sudėtinga reguliacinė aplinka, konkurencija su industrializuotomis sistemomis bei bendradarbiavimo ir galios disbalanso problemos.
Susitikime Krokuvos vicemeras Stanisław Mazur pabrėžė poreikį aiškiai įvardyti TMTG vaidmenį miesto strategijoje. Buvo išskirti keli esminiai aspektai:
Vietos paklausos kūrimas – viešieji pirkimai (ypač mokykloms ir viešosioms įstaigoms) galėtų tapti pagrindine priemone skatinti vietos ūkininkus gaminti maisto produktus.
Turgaviečių ir maisto rinkų atgaivinimas Krokuvos mieste ir priemiestyje – jos gali tapti alternatyva prekybos tinklams ir prisidėti prie gyvybingų viešųjų erdvių kūrimo.
Maisto infrastruktūros stiprinimas – būtina gerinti logistiką, sandėliavimą, plėtoti skaitmenines platformas, kurios leistų gamintojams tiesiogiai pasiekti vartotojus.
Partnerystės valdymas – sėkminga vietos maisto politika įmanoma tik bendradarbiaujant su regiono savivalda, ūkininkais, universitetais, NVO, verslo atstovais ir vietos maisto produktų vartotojais.
Svarbią patirtį pristatė Anatolijus Tkačukas iš Ukrainos Pilietinės visuomenės instituto. Jo teigimu, karo metu paaiškėjo, kad gerai išplėtota vietos gamyba nėra prabanga, o gyvybiškai būtina sąlyga. Nors buvo sunaikinta milijonai tonų grūdų ir sandėlių, užminuoti laukai ir sugriauta logistikos infrastruktūra, Ukraina nepatyrė bado. Vietos bendruomenės, savivaldybės ir smulkūs ūkininkai išplėtojo daržus, bendruomenines iniciatyvas, sukūrė vietines maisto rinkas ir taip užtikrino aprūpinimą maisto produktais. Ši patirtis rodo, kad maisto suverenitetas yra neatsiejamas nuo nacionalinio saugumo. Krokuvai tai signalas ruoštis galimiems tiekimo sutrikimams, kurie gali kilti ne tik dėl karo, bet ir dėl klimato kaitos ar pandemijų.
Latvijos kaimo forumo atsparumo ir darnaus vystymosi specialistė Aiva Apša-Ķīšeniece pažymėjo, kad Ryga yra vienas iš 116 miestų, kurių atstovai pasirašė Milano miesto maisto politikos paktą (MUFPP) – susitarimą, kuriame įsipareigojama plėtoti maisto politiką ir tvarias maisto sistemas, kurios būtų įtraukios, lanksčios, saugios ir įvairios, teiktų sveiką ir maistą visiems, mažintų tausoti ir išsaugoti biologinę įvairovę, tuo pačiu prisitaikant prie klimato kaitos padarinių ir sušvelninant jų poveikį.
Projekto „Organizaciniai ir IT palaikomi modeliai vietinių maisto rinkų augimui, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Baltijos jūros regione ir Ukrainoje“ (SFSC4FOODSEC) lyderė prof. dr. Lisa Blix Germundsson iš Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (SLU), Konsultavimo paslaugų kompetencijų centro pristatė projekto rezultatus, pasidalijo Švedijos trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystytojų patirtimi ir mokslinių tyrimų rezultatais.
Rafał Serafin iš „IsoTech“ (Lenkija), trumpųjų maisto tiekimo grandinių konsultantų tinklo CORONET pristatė APPETIT platformos funkcionavimo ypatumus. Buvo pažymėta, kad regioniniu lygmeniu yra galimybių plėtoti TMTG ir nacionalines inovacijas glaudžiau bendradarbiaujant. BŽŪP strateginių planų suderinimas galėtų atverti finansavimo ir politikos įgyvendinimo sinergiją, o siūlomas Baltijos šalių maisto ir gėrimų parduotuvių tinklas pagal SFSC4FOODSEC iniciatyvą suteikia platformą keistis žiniomis ir bendrai išsakyti pozicijas. Besiformuojantis Krokuvos miesto ir kaimo partnerystės modelis yra prototipas, kurį būtų galima pritaikyti visame regione, ypač jeigu jį paremtų ES miestų darbotvarkės finansavimo mechanizmai. Dabartinė maisto saugumo krizė, kurią pabrėžia atsparūs Ukrainos neoficialūs tinklai, yra ir iššūkis, ir galimybė pozicionuoti maisto ir gėrimų pardavimus kaip esminius į krizes reaguojančių maisto sistemų komponentus.
Viename iš renginių prof. dr. V. Atkočiūnienė pristatė TMTG plėtros ypatumus Lietuvoje. Mokslininkė pažymėjo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos Lietuvoje skatinamos maitinti vaikus ekologiškais bei nacionalinės kokybės vietos produktais. Nuo 2019 m. įgyvendinama nacionalinė programa palaiko tokį maitinimą, o pastaraisiais metais parama išaugo tiek finansine apimtimi, tiek dalyvaujančių darželių skaičiumi. Parama kompensuoja kainų tarp intensyviai užaugintos ir ekologiškos bei nacionalinės kokybės produktų skirtumus ir skiriama ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kurios didžiąją dalį maisto perka pagal kokybės sistemas.
Lietuvos maisto produktų rinkoje dominuoja stambūs prekybos tinklai, kurie valdo apie 77 % visos rinkos, o vietos ūkininkai dažniausiai neturi galimybės tiesiogiai patekti į didžiąją rinką. Dėl to smulkieji ir vidutiniai ūkiai patiria žemą pelningumą, turi silpną derybinę galią ir nesutelkia išteklių. Vartotojų pasitikėjimas vietos produkcija taip pat išlieka menkas. Vartotojų poreikis sveikatai palankiai, vietoje užaugintai produkcijai dažnai nėra patenkinamas.
Siekiant spręsti šias problemas, rekomenduojama skatinti ūkininkų kooperaciją, didinti vietos produktų vertę, formuoti sveikos mitybos įpročius, skatinti viešąjį sektorių pirkti vietos maisto produktus bei didinti gyventojų perkamosios galios ir sveikatai palankių produktų prieinamumą.
TMTG organizavimas gali būti tiek privatūs ūkių sprendimai, tiek viešojo sektoriaus ir pilietinių iniciatyvų partnerystės rezultatas. Dabartinė situacija pasižymi siauru vietos produktų asortimentu, didelėmis savikainomis, žemu ūkininkų verslumu ir ribotu prisidėjimu prie vietos ekonomikos stiprinimo.
Ideali vietos maisto sistema Lietuvoje būtų tinklinė, apimanti visą procesą nuo ūkininkavimo, perdirbimo, pardavimo iki vartojimo ir atliekų tvarkymo. Ji remtųsi įvairiais verslo modeliais (B2C, B2B, B2G), apjungtų kooperuotas ir pavienių ūkių TMTG bei plėtotų bandomuosius ir įvairių suinteresuotųjų dalyvavimu pagrįstus projektus. Vietos produktų koncentracija, geografinė padėtis, gyventojų tankumas ir infrastruktūra būtų vertinami planuojant tiekimo grandines. Pereiti prie idealaus modelio siūloma per bendruomenines sistemas, multifunkcinius centrus arba maisto dalijimosi HUB’us, kur ūkininkai koordinuotų vietos šviežių produktų rinkodarą, paskirstymą ir dalinį perdirbimą prieš pateikimą vartotojams ar didmenininkams.
Projekto partneriai iš Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir Ukrainos atliko nacionalines TMTG poreikių analizes. Jos atskleidė bendras kliūtis:
stambių prekybos tinklų dominavimą (daugiau nei 70 % rinkos Lenkijoje ir Lietuvoje),
menką paramą smulkiesiems gamintojams,
vartotojų įpročius prioritetą teikti patogiam pirkimui ir pigesniems produktams,
logistikos bei infrastruktūros spragas.
Kartu buvo identifikuoti ir „tiltai“, jungiantys šalis:
Lietuvos mokyklų maitinimo programos, įtraukiančios vietos produktus,
Lenkijos 2017 m. žemės ūkio mažmeninės prekybos įstatymas ir Lietuvos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymai (2023 m.), kurie supaprastino tiesioginę prekybą,
Latvijos žalieji viešieji pirkimai,
Švedijos švietimo apie vietos maisto vertę kampanijos,
Ukrainos bendruomeninės iniciatyvos bei skaitmeninės maisto prekybos platformos.
Antrąją susitikimų dieną projekto partneriai dalyvavo Krokuvos miesto savivaldybės, regioninės valdžios, konsultavimo centrų, ūkininkų, universitetų, NVO, restoranų ir turgaviečių atstovų diskusijose. Diskusijose akcentuota:
būtinybė išsaugoti žemės ūkio paskirties žemes miesto ir priemiestinėse teritorijose,
mažo masto ūkininkavimo, bendruomeninių daržų, mokyklų sodų ir ūkininkų turgelių vaidmens stiprinimas,
poreikis sistemingai integruoti maisto klausimus į miesto plėtrą ir žemėtvarkos planavimą,
poreikis pripažinti vietos maisto produktus ir plėtoti kritinę infrastruktūrą, vietos maisto sistemas.
Sutarta, kad reikalingi reguliarūs suinteresuotųjų šalių susitikimai, o Krokuva galėtų inicijuoti valstybinės žemės ūkio biržos sukūrimą, skirtą tiek didmeninei, tiek mažmeninei prekybai vietos produktais.
Diskusijų metu taip pat buvo pabrėžta, jog trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra yra daugiau nei ekonominė galimybė – tai miesto atsparumo, tvarumo ir socialinės sanglaudos pagrindas. Krokuva, bendradarbiaudama su Baltijos regiono partneriais ir pasitelkdama Ukrainos patirtį, turi galimybę tapti viena iš pirmaujančių Europos miestų, pripažįstančių vietos maisto sistemas kaip kritinę infrastruktūrą ir tvarios plėtros prioritetą.
Paskutines dvi susitikimų dienas projekto partneriai lankė gerosios praktikos pavyzdžius, diskutavo apie TMTG vystytojų diegiamas inovacijas, politikos priemones ir naujus projektus.
SFSC4FOODSEC projektą finansuoja Švedijos institutas
Registracija į sporto ir menines veiklas rudens semestre
Kviečiame visus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentus registruotis ir prisijungti prie VDU Menų ir Sporto centrų organizuojamų sporto užsiėmimų ir meninės veiklos 2025/2026 m. m. rudens semestre.
Sporto ar meno kolektyvų veiklų užsiėmimus gali lankyti visi VDU studentai, nepriklausomai nuo to, kur ir ką studijuoja (pvz., studijuodami teisę galite lankyti VDU Žemės ūkio akademijos tautinių šokių kolektyvo „Sėja“ užsiėmimus). Visi užsiėmimai ir veiklos visiems VDU studentams – nemokamos. Galima registruotis į kelis užsiėmimus, tad kviečiame aktyviai prisijungti prie Sporto centro siūlomų veiklų ar Menų centro kolektyvų ir taip prasmingai, aktyviai bei kultūringai praleisti savo laisvalaikį.
Registracija į Menų centro veiklas
Norėdami vaidinti, šokti, dainuoti ar groti, studentai gali prisijungti prie vieno iš VDU Menų centro kolektyvų, veikiančių Kaune, Akademijoje (Kauno r.) ar Vilniuje, veiklos. Tai padaryti galima užsiregistravus į vykdomus užsiėmimus.
Kaip užsiregistruoti į meninės veiklos užsiėmimus: prisijungę prie Studentų savitarnos portalo studentai turi meniu juostoje pasirinkti skiltį Registracija. Atsidariusioje juostoje reikia paspausti mygtuką Sporto / Meno užsiėmimai. Kitame žingsnyjeRegistracija į užsiėmimuspasirinktiMenaiir išsirinkti norimą kolektyvą bei jį pažymėti. Pasirinkus norimą užsiėmimą, spausti mygtuką Tęsti, paspausti Sutinku su taisyklėmis ir mygtuką REGISTRUOTIS.
Užsirašius į konkrečių VDU Menų centro kolektyvų užsiėmimus, juos galima matyti Studentų portaloMano užsiėmimai skiltyje. Iš pasirinktų kolektyvų veiklos išsibraukti taip pat galima Studentų portale.
Užsirašius į konkrečius VDU Menų centro kolektyvų užsiėmimus, juos galima pradėti lankyti artimiausiu metu, nurodytu kolektyvų tvarkaraščiuose.
Registruotis į ir išsiregistruoti iš konkrečių meno kolektyvų užsiėmimų galima visą 2025/2026 m. m. rudens semestrą.
Daugiau informacijos:
Registracija į Sporto centro veiklas
Visi VDU studentai, norintys sportuoti VDU Sporto centro erdvėse (Studentų g. 11 ir Studentų g. 9A, Akademijoje, Kauno r.), gali užsiregistruoti į sportinės veiklos užsiėmimus.
Studentai, norintys užsiregistruoti į VDU Sporto centro veiklos užsiėmimus, turi prisijungti prie Studentų savitarnos portalo ir meniu juostoje pasirinkti skiltį Registracija. Atsidariusioje juostoje reikia paspausti mygtuką Sporto / Meno užsiėmimai. Kitame žingsnyjeRegistracija į užsiėmimuspasirinktiSportas. Šioje skiltyje reikia išsirinkti norimą sporto šaką, spausti mygtuką Tęsti, paspausti Sutinku su taisyklėmis ir mygtuką REGISTRUOTIS.
Pasirinktų sporto šakų užsiėmimus, į kuriuos užsiregistravo, studentas matys studentų portale, Mano užsiėmimai skiltyje. Iš pasirinktų užsiėmimų išsibraukti taip pat galima studentų portale.
Sportinės veiklos užsiėmimus, į kuriuos užsiregistravote, pradėti lankyti reikia artimiausiu metu, nurodytu užsiregistravus.
Registruotis į ir išsiregistruoti iš konkrečių sportinių veiklų užsiėmimų galima visą 2025/2026 m. m. rudens semestrą.
Daugiau informacijos:
Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras
Seminaro, kuris vyks 2025 m. rugsėjo 3 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.
Prisijungimo vardas yra: vardas.pavarde (mažosiomis raidėmis, be lietuviškų raidžių) ir slaptažodis. Jeigu studentas pamiršo slaptažodį, jis gali jį susikurti vėl apsilankydamas šiame tinklalapyje.
Rugsėjo 1 d. švęskime mokslą, naujas pradžias ir daug žadantį metų bei gyvenimo laiką!
Kaune šventę pradėsime 13 val. iškilminga universiteto bendruomenės eisena (renkamės prie Vytauto Didžiojo paminklo Laisvės al., iš ten eisime iki Studentų skvero (S. Daukanto g. 28, Kaunas).
14 val. Studentų skvere (S. Daukanto g. 28, Kaunas) mėgausimės šventiniu koncertu kartu su VDU Akademiniu choru „Vivere Cantus“ ir Evgenya Redko.
Norintys dalyvauti Šv. Mišiose 12 val. susitinka Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1).
Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Spalio 1–3 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks jau dvyliktą kartą organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ (angl. “Rural Development 2025: Resilience to Global Change”). Tai vienas didžiausių universiteto mokslo renginių, kurio ilgametė organizavimo tradicija suteikia tvirtą pagrindą šios konferencijos tikslui – skatinti tarpdisciplinines mokslines diskusijas, pristatant naujas žemės ūkio vystymo, kaimo plėtros idėjas bei jų atsparumą globalių pokyčių kontekste.
Konferencijoje – plati temų įvairovė ir tarpdisciplininis požiūris
VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojos, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkės dr. Laimos Skauronės teigimu, konferencija išlaiko platų tarpdisciplininį profilį, kuris šį renginį daro unikaliu. „Konferencijoje integruojamos ne tik agrarinių mokslų, bet ir socialinių, inžinerinių, aplinkosauginių, ekonominių bei politikos mokslų aktualijos ir perspektyvos. Toks įvairių disciplinų sujungimas leidžia kompleksiškai nagrinėti kaimo plėtros klausimus – nuo technologinių inovacijų iki socialinių sprendimų“, – sako dr. L. Skauronė ir priduria, kad tarptautinė konferencija orientuota į kaimo darnaus vystymosi ir transformacijos, bioekonomikos vystymo, agroinovacijų diegimo ir socialinės atsakomybės iššūkius bei galimybes globalių pokyčių kontekste.
VDU ŽŪA kanclerė, konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė atskleidžia – spalio 1–3 dienomis vyksiantis renginys išsiskiria keliomis naujovėmis. „Šiais metais konferencija integruojasi į Europos tyrimų erdvę per partnerystes su tarptautinėmis organizacijomis. Dvi teminės sekcijos organizuojamos kartu su partneriais. Mokslinė sekcija „Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos“ organizuojama bendradarbiaujant su Europos agroekologinių tyrimų tinklu AgroServ ERSAC (Prancūzija). Tai Lietuvos mokslininkams, tyrėjams suteikia išskirtinę galimybę integruotis į ES agroekologinių tyrimų ekosistemą. Mokslinė sekcija „Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą“ organizuojama bendradarbiaujant su Forschungszentrum Jülich (Vokietija), vienu stipriausių taikomojo mokslo centrų Europoje, kuriame atliekami tyrimai, orientuoti į gyvybiškai svarbių išteklių – maisto, energijos ir vandens – tarpusavio sąsajas ir jų suderinimą tvarumo principais. Tai vienas aktualiausių tarpdisciplininių iššūkių tiek Europos, tiek pasauliniu mastu. Ši bendrystė leidžia į konferenciją įtraukti aukšto lygio sisteminius tyrimus ir analitinius metodus, svarbius darnaus išteklių naudojimo politikos formavimui“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė, konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė
Atvirumas Europos mokslo erdvei
Tarptautinė renginio organizavimo partnerystė universiteto mokslininkams ir tyrėjams suteikia galimybę prisijungti prie pažangiausių tarptautinių tyrimų, atitinkančių ES strateginius prioritetus ir JT darnaus vystymosi tikslus, užmegzti naujus ryšius bendriems būsimiems tyrimų projektams. Toks tarptautinis bendradarbiavimas organizuojant mokslinę konferenciją „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ taikomas pirmą kartą.
Šiais metais į konferencijos plenarinį posėdį pakviesti aukšto lygio pranešėjai iš 6 šalių: (prof. Erik Dahl Kjær (Danija), prof. Dimitris Tsitsigiannis (Graikija), dr. Morten Hartvigsen (Vengrija), dr. Michel Boër (Prancūzija), dr. Arjens E. J. Vals (Olandija) ir prof. Michael Johns (Švedija). Tradiciškai konferenciją papildys ir svarbi renginio dalis – panelinė diskusija, kurioje dalyvaus ES institucijų bei Lietuvos valdžios ir verslo atstovai.
Atsparumas globaliems pokyčiams – tokia tema kaip pagrindinė šiais metais pasirinkta neatsitiktinai. „Pastaruoju metu pasaulis susiduria su intensyviais ir kompleksiniais pokyčiais – klimato kaita, maisto trūkumu, ekonominiais, geopolitiniais sukrėtimais, technologijų pažanga, socialinėmis transformacijomis ir kt. Šie globalūs pokyčiai tiesiogiai veikia kaimo plėtrą, žemės ūkio veiklą, bioekonomikos verslus, kaimo bendruomenes, todėl kilo būtinybė iš esmės aptarti, kaip prie jų prisitaikyti. Atsparumas čia suvokiamas ne vien kaip išlikimas, bet ir kaip gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, panaudoti savo stiprybes ir atrasti naujus kelius tvarios kaimo plėtros ateities link“, – sako mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. A. Miceikienė.
Pasak organizacinio komiteto pirmininkės dr. L. Skauronės, mokslinei bendruomenei itin svarbu kartu ieškoti holistinių, tarpdisciplininių sprendimų, kurie didintų kaimo vietovių atsparumą minėtiems socialiniams, aplinkosauginiams ir ekonominiams sukrėtimams. „Konferencijos rengėjai – mokslinis bei organizacinis komitetas – siekia suburti mokslininkus, tyrėjus iš įvairių pasaulio šalių, suinteresuotus asmenis, praktikus iš ES ir Lietuvos aptarti, kaip kaimo vietovėms ne tik išgyventi, bet ir klestėti pokyčių laikotarpiu. Toks teminis laukas šiandien yra labai aktualus ir leidžia tęsti ankstesnių konferencijų diskusijas nauju kampu“, – priduria organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė.
Mokslo renginiui – globalus matomumas
Tarptautiniame renginyje dalyvių laukia trijų dienų veiklų programa, kurioje planuojama nagrinėti platų klausimų spektrą, susijusį su kaimo plėtra, žemės ūkio ir bioekonomikos stiprinimu globalių pokyčių sąlygomis. Plenarinės sesijos metu užsienio mokslininkai, ekspertai pristatys unikalius mokslinius požiūrius, aptars bendrus iššūkius ir galimus sprendimus įvairiose srityse – nuo žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinės iki miškų, technologijų ir ekonomikos bei vadybos. Vėliau mokslinės konferencijos dalyviai pasiskirstys į 4 temines sekcijas, kuriose pranešimus skaitys mokslininkai, jaunieji tyrėjai iš daugelio šalių, pristatydami naujus, aktualius tyrimų rezultatus. Pagrindinės konferencijos sekcijos ir tematikos: Biosistemų inžinerija siekiant tvarumo, Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą; Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos; Socialiniai tyrimai ir inovacijos kaimo vietovių stiprinimui.
„Kiekvienoje iš šių sekcijų planuojamos aktyvios mokslinės diskusijos. Sekcijose šiais metais tikimasi sulaukti dalyvių iš daugiau nei 20 šalių, kurie pristatys apie 160–180 mokslinių pranešimų. Šiuo metu aktyviai vyksta dalyvių registracija. Konferencijos sekcijose tradiciškai vyks ir stendinių pranešimų (poster) sesija, kurioje tyrėjai turės galimybę pristatyti tyrimus vizualiai, o dalyviai galės tiesiogiai diskutuoti su autoriais. Taip bus aptariami ir kiti klausimai, papildantys pagrindines temas“, – detalizuoja dr. L. Skauronė.
Konferencija tradiciškai suburia dalyvius iš įvairių pasaulio šalių, todėl ir šie metai – ne išimtis. 2023 m. vykusioje konferencijoje „Kaimo plėtra 2023: bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų“ dalyvavo daugiau kaip 350 mokslininkų ir tyrėjų iš 20 šalių. Iš viso (įskaitant ir verslo-mokslo forumą) gyvai dalyvavo apie 454 žmones, tai parodė didelį tarptautinį susidomėjimą šiuo mokslo renginiu.
Pasak mokslinio komiteto pirmininkės prof. dr. A. Miceikienės, šiais metais konferencijoje tikimasi dar gausesnio būrio užsienio dalyvių – tiek mokslininkų, tiek praktikų. „Pasirinktos temos aktualumas tarptautiniu mastu leidžia prognozuoti dar didesnį mokslo bendruomenės susidomėjimą bei aktyvumą. Šiuo metu į konferenciją aktyviai registruojasi mokslininkai ir tyrėjai iš įvairių pasaulio šalių (Albanija, Belgija, Burundis, Estija, Ispanija, Indija, Jungtinė Karalystė, Lietuva, Latvija, Lenkija, Marokas, Mozambikas, Nigerija, Pakistanas, Pietų Afrika, Portugalija, Sakartvelas, Slovakija, Suomija, Švedija, Ukraina ir kt.) mokslo institucijų. Prie šių metų mokslo renginio tarptautiškumo didėjimo prisidės ir minėtas bendradarbiavimas su AgroServ tinklu bei Forschungszentrum Jülich taikomųjų mokslinių tyrimų centru – planuojama, kad tai pritrauks daugiau dalyvių iš Europos, kitų pasaulio žemynų mokslinių institucijų. Taip pat plenarinio posėdžio pranešėjai iš skirtingų Europos šalių suteiks renginiui globalų matomumą“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. Laima Skauronė
Teorinės įžvalgos virsta praktika
Tarptautinėje konferencijoje vyksiančios diskusijos tiesiogiai siejasi su praktinių sprendimų paieška kaimo plėtros ir politikos formavimo srityse. Konferencijoje tradiciškai vyks politikos, verslo ir mokslo atstovų panelinė diskusija. Šių metų panelinės diskusijos tema „Naujoji bioekonomikos strategija: Europos tikslai ir Lietuvos indėlis kuriant inovatyvią biologinę pramonę“. Planuojama aptarti ES bioekonomikos strategijos įgyvendinimą, svarbiausias Europos bio-pramonės tendencijas, Lietuvos būsimos bioekonomikos strategijos rengimo gaires, ir tai, kokį vaidmenį galėtų atlikti Lietuva, plėsdama inovatyvių bioproduktų gamybą. Diskusijoje planuoja dalyvauti įvairių politikos grandžių atstovai – laukiama Europos Komisijos atstovo, taip pat Europos asociacijos – Biologinės pramonės konsorciumo (BIC), atstovaujančio įvairiems sektoriams, apimantiems visas biopramonės vertės grandines, atstovo, LR Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų viceministrų, stambių bioekonomikos įmonių („Pienas LT“, „Roquette“) vadovų ir kt.
Organizacinio komiteto pirmininkės dr. L. Skauronės teigimu, itin svarbu tai, kad konferencijoje gimstančios įžvalgos neliktų vien teorinės. „Remiantis konferencijoje pristatomais tyrimų rezultatais, rengiamos įrodymais grįstos išvados ir rekomendacijos nacionalinėms institucijoms įvairiose srityse – kaimo plėtros, bioekonomikos, agroekologijos, klimato kaitos politikos ir kt. Tokios rekomendacijos pasiekia atsakingas ministerijas, savivaldybes ar kitas organizacijas, prisidėdamos prie strateginių sprendimų formavimo. Pavyzdžiui, ankstesnėse konferencijose parengtos išvados buvo naudingos rengiant tam tikras kaimo plėtros priemones, Lietuvos BŽŪP strateginį planą ar bioekonomikos skatinimo priemones“, – vardija dr. L. Skauronė.
Konferencijos pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus spausdinami konferencijos Proceedings leidinyje, indeksuojamame tarptautinėse duomenų bazėse, mokslinės paieškos sistemose: „Academic Search Ultimate“ (EBSCO), „Lituanistika“, „Crossref“, „Google Scholar“, BASE, CORE, „Dimensions“, „OpenAlex“, „ScienceGate“, „Scilit“ ir kt.). Daugiau informacijos apie mokslinių straipsnių rengimą, pateikimą ir publikavimo galimybes.
Tai užtikrina, kad idėjos turi galimybę sklisti plačiau – su jomis gali susipažinti ne tik mokslininkai, bet ir politikos formuotojai bei visuomenė. Taip pat šios konferencijos dėka užsimezgę ryšiai su tarptautiniais tyrimų tinklais sudarys prielaidas bendriems moksliniams tyrimams, kurie duos naujų duomenų ir sprendimų ateityje.
VDU ŽŪA organizuojamai tarptautinei mokslinei konferencijai suteikia išskirtinį akademinį svorį
„Konferencija organizuojama VDU Žemės ūkio akademijoje – mokslo institucijoje, kuri 2024 m. minėjo 100-mečio veiklos jubiliejų. Todėl ši vieta savotiškai yra ir istorinė, itin tinkama tokio masto bei svarbos renginiui tiek akademine, tiek praktine prasme. VDU ŽŪA yra Lietuvos agrarinio mokslo pavyzdys ir bioekonomikos tyrimų lyderė, tad konferencijos tematika čia randa natūralią namų aplinką. Šis renginys tiesiogiai prisideda ir prie universiteto strateginių tikslų – stiprinti mokslo kokybę, tarptautinį bendradarbiavimą, kurti globalius tinklus ir skatinti darnią plėtrą. Tad VDU ŽŪA erdvė suteikia akademinį svorį konferencijai, kadangi jos dalyviai diskusijas ves vietoje, kur susijungia inovacijos, tradicijos ir atsakingas požiūris į tvarią kaimo ateitį. Renginio dalyviai, iš užsienio šalių atvykę į Akademiją, taip pat turės galimybę susipažinti su modernėjančia universiteto infrastruktūra. Taip pat konferencijos dalyviams bus organizuojamos kultūrinės išvykos – spalio 2 d. numatytas Kauno miesto lankymas, o spalio 3 d. planuojama kultūrinė išvyka į Birštoną. Šios patirtys svečiams leis susipažinti su unikaliais, praktiniais Kauno miesto ir regiono turizmo pavyzdžiais. Kultūrinės priemonės neabejotinai skatins įvairių šalių mokslininkų, tyrėjų komunikaciją neformalioje aplinkoje, kuri yra būtina tvariam mokslinės partnerystės formavimui“, – teigia organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė.
SVARBI INFORMACIJA
2025 m. spalio 1–3 d. mokslininkai, tyrėjai, doktorantai, studentai, praktikaikviečiami aktyviai dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“, vyksiančioje VDU Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).
2025 m. spalio 1 d. po konferencijos plenarinio posėdžio vyks panelinė diskusija „Naujoji ES bioekonomikos strategija: Europos tikslai ir Lietuvos indėlis vystant inovatyvią bio-pramonę“ (angl. The new Bioeconomy Strategy: European goals and Lithuania’s contribution in developing innovative bio-based industry).
Vykdoma pagal projektą Nr. LKT-PK-24-2-06554-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos sritį “Lietuvos kaimo tinklas”. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
VDU įvadinė savaitė ’25
Labas, studente! Dabar (jau tikrai dabar!) prasideda vienas ypatingiausių ir labiausiai jaudinančių gyvenimo etapų. Nauji tikslai, naujos žinios, krūva naujų durų ir dar daugiau galimybių!
Kviečiame jungtis ir žengti pirmus žingsnius universitete drauge, VDU įvadinėje savaitėje! Pradėkime kelionę link jaudinančios ateities užtikrintai, su parama ir naujais draugais.
Rugpjūčio 25 d. 13.00-14.30 val. vyks susitikimai fakultetuose. Įstojusieji į VDU Žemės ūkio akademiją bus laukiami savo fakultete:
Agronomijos fakultetas (studjų programos Agronomija, Maisto kokybė ir sauga, Kraštovaizdžio dizainas): Studentų g. 11, 505 aud., Akademija, Kauno r.
Bioekonomikos plėtros fakultetas (studijų programos Apskaita ir finansai, Logistika ir prekyba): Universiteto g.10, 420 aud., Akademija, Kauno r.
Inžinerijos fakultetas (studijų programos Tvarioji inžinerija, Žemės ūkio ir mechanikos inžinerija, Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas): Studentų g. 15, 201 aud., Akademija, Kauno r.
Miškų ir ekologijos fakultetas (studijų programos Miškininkystė, Taikomoji ekologija): Studentų g. 11, 503 aud., Akademija, Kauno r.
Visą reikalingą informaciją apie studijų startą rasti gali ČIA.
VDU ŽŪA bakalauro studijos 2025: papildomas priėmimas
Nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 19 d. 15 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo papildomas priėmimo etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.
Bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugpjūčio 22 dieną iki 9 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 22 d. 12 val. iki rugpjūčio 23 d. 24 val. Visi kviečiamieji studijuoti VDU rugpjūčio 22 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais taip pat planuojamas papildomas priėmimo etapas. Daugiau informacijos.
Kviečiame vaizdo siužete išsamiau susipažinti su svarbiausiais dalykais norintiems stoti į VDU:
VDU Žemės ūkio akademija šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis pirmosios pakopos, ištęstines bei nuotolines studijų programas šiose studijų kryptyse:
Ištęstinės ir nuotolinės studijos – daugiau galimybių dirbantiems ar gyvenantiems užsienyje
VDU ŽŪA suteikia daug galimybių studijuoti dirbantiems asmenims – siūlomos nuotolinės ar vykdomos mišriu nuotoliniu būdu ir ištęstinės studijų programos. Universitete stojantieji gali rinktis nuotolines bakalauro studijas – Apskaita ir finansai ir Logistika ir prekyba. Visose nuotolinėse studijose studijuojantys asmenys pasitelkus informacines, komunikacines bei ryšio technologijas nuotoliniu būdu gali gauti studijų medžiagą, bendrauti ir bendradarbiauti su kursiokais, atlikti užduotis, gauti grįžtamąjį ryšį iš dėstytojo bei atsiskaityti už studijų rezultatus.
Papildoma galimybė stojantiesiems - antroji konkursinė eilė
Antroji konkursinė eilė skirta aukštojo mokslo prieinamumui didinti sudarant kuo geresnes sąlygas visiems jaunuoliams, kurie yra pasirengę studijoms, ateiti į aukštąsias mokyklas, nepriklausomai nuo jų socialinės aplinkos.
Antrajai konkursinei eilei švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu skiriama apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų. Į antrąją konkursinę eilę patenka stojantieji, tenkinantys visiems stojantiesiems aukštosios mokyklos nustatytus slenkstinius reikalavimus ir atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų:
yra baigę trumposios pakopos studijas;
atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį;
turi ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį ir stoja į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas;
yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintis teisę gauti arba gaunantis socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
turi nustatytą 45 procentų ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį;
yra ne vyresnis kaip 25-erių metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.
Stojantieji, turintys teisę dalyvauti antroje konkursinėje eilėje, LAMA BPO svetainėje turi pažymėti pageidavimą būti įtrauktiems į šią eilę.
Artes liberales studijų stipendija
Artes liberales studijų stipendija skiriama už pasiekimus, iniciatyvas ar projektus, įgyvendintus šalies, Europos ar pasaulio lygmeniu ir įrodančius išskirtinę motyvaciją studijuoti VDU. Šiais metais Studijų prorektorės iniciatyva įsteigiama Artes liberales studijų stipendija, kurios dydis sieks net 3000 eurų. Norint pretenduoti į šią stipendiją pretendentai el. p. vdu@vdu.lt nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 20 d. turi atsiųsti:
motyvacinį laišką, kuriame aiškiai išdėstyta, kodėl yra verta(s) gauti Artes liberales stipendiją;
vertinamų pasiekimų, iniciatyvos ar projekto dokumentaciją (aprašymą, vaizdo įrašus, nuotraukas, publikacijos žiniasklaidoje ar kitą viešai prieinamą informaciją);
savo kontaktinius duomenis.
Turint klausimų galite kreiptis vdu@vdu.lt.
VDU studijų fondas – stipendijos studijų kainai padengti
Nuo 2021/22 mokslo metų VDU įsteigė studijų fondą pirmo kurso studentų studijų kainai padengti ir 2025 m. į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas įstojusiems ir geriausius konkursinius balus turintiems pirmakursiams skirs studijų stipendiją studijų kainai padengti. Pirmakursiai, sutarčių pasirašymo metu, turės galimybę teikti paraišką fondo stipendijai gauti, kuri yra skiriama visam studijų laikotarpiui studijų kainai padengti.
VDU Studijų stipendijų fondas talentams ugdyti
Vytauto Didžiojo universitetas, siekdamas prisidėti prie talentų ugdymo, įsteigė VDU studijų stipendijų fondą, skirtą aukščiausiais mokymosi rezultatais baigusiems šalies abiturientams, sudarant sąlygas studijuoti ir siekti papildomų žinių. Stipendijos dydis siekia iki 1000 eurų ir gali būti skiriamas išlaikiusiems valstybinius egzaminus 100 balų arba, kurių konkursinis balas ne žemesnis nei 9 balai ar ne žemesnis nei 9,5 balo (studijų programose, kuriose yra stojamasis egzaminas – Atlikimo menas, Muzikos produkcija, Naujųjų medijų menas, Mokomojo dalyko pedagogikos meninio ugdymo kryptis (specializacijos: dailė, muzika, šokis ir teatras), Katalikų teologija, Religijos pedagogika). Abiturientams, kurių konkursinis balas ne žemesnis nei 8,5, galimybė gauti stipendiją, kurios dydis siekia iki 500 eurų. Abiturientams, kurių konkursinis balas ne žemesnis nei 8, galimybė gauti stipendiją, kurios dydis siekia iki 250 eurų. Stipendiją gali gauti įstoję į valstybės finansuojamas studijas ir Vytauto Didžiojo universitetą pasirinkę pirmu prioritetu.
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su verslo mecenatais įsteigė stipendijas, kurios skirtos motyvuotiems, talentingiems ir savo ateities studijas planuojantiems Vytauto Didžiojo universitete. Tai puiki galimybė užsitikrinti finansinę paramą dar prieš pradedant studijas ir susitelkti į šiuo metu svarbiausią tikslą – akademinius pasiekimus. Išdrįsk svajoti – o mes padėsime Tavo svajones įgyvendinti. Ši iniciatyva skirta moksleiviams, svajojantiems studijuoti pasirinktose studijose ir jau dabar norintiems būti užtikrintais, kad jų tikslus gali padėti įgyvendinti Universitetas ar socialiniai partneriai.
Būsimiems žemės ūkio specialistams – 150–250 eurų mėnesinės, 150–2500 eurų vienkartinės stipendijos
Atsižvelgiant į tai, kad VDU Žemės ūkio absolventai yra labai paklausūs darbo rinkoje, studijų metais jie skatinami viešojo sektoriaus ir verslo įmonių įsteigtomis stipendijomis.
LR Žemės ūkio ministerija 150-250 eurų mėnesines stipendijas (priklausomai nuo studijuojamų metų) skirs įstojusiems į šių programų valstybės finansuojamas vietas: Tvarioji inžinerija, Agronomija, Maisto kokybė ir sauga, Žemės ūkio mechanikos inžinerija. Stipendijos mokamos visą studijų laikotarpį.
13 į VDU miškininkystės studijų programos valstybės finansuojamas vietas įstojusių pirmakursių gaus skatinamąsias stipendijas – po 250 eurų per mėnesį. Lėšas tikslinėms stipendijoms skyrė LR Aplinkos ministerija, siekdama populiarinti miškininko profesiją. Stipendijos skiriamos 2025-2026 studijų metams.
Su žemės ir miškų ūkio sektoriumi susijusių studijų programų studentams paramą taip pat teikia VDU Žemės ūkio akademijos partneriai ir mecenatai. Mecenatai ir partneriai įsteigę vienkartines ir mėnesines stipendijas siekiančias nuo 150 eurų iki 3000 eurų.
Labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms” 1000 eurų stipendijos jauniesiems talentams
VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubo „ŽŪA alumni“ įsteigtas labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms” priėmė sprendimą skatinti jaunuosius talentus.
Labdaros ir paramos fondas skirs skatinamąsias stipendijas 2025 m. VDU ŽŪA studijas pradėjusiems pirmakursiams. Jeigu laikydami valstybinius brandos egzaminus pasieksite vieno ir daugiau mokomųjų dalykų 100 balų įvertinimus ir motyvuotai pasirinksite studijas VDU ŽŪA – pirmame kurse jūsų laukia solidus paskatinimas – 1000 eurų stipendija (dvi vienkartinės 500 eurų dydžio stipendijos, mokamos rudens ir pavasario semestruose).
Stipendijomis bus skatinami šias studijų programas pasirinkę jaunuoliai:
Konkursinio balo nesiekiantiems, bet motyvuotiems jaunuoliams – parengiamosios studijos
VDU Žemės ūkio akademija palaiko aukštojo mokslo kartelę ir mažiausią konkursinį balą (2025 m. priėmime nustatytas minimalus konkursinis balas bus paselbtas artmiausiu metu) stojant į universitetus, kurį turi pasiekti visi būsimi studentai. Tačiau būdama atsakinga mokslo institucija, imasi inciatyvos padėti pasiruošti motyvuotiems studentams tą kartelę peržengti.
Motyvuoti jaunuoliai, norintys studijuoti su agrosektoriumi susijusiose specialybėse, tačiau neįvykdę 2024 m. stojimo reikalavimų, kviečiami į vienerių metų parengiamąsias studijas, kurias iki 100 proc. finansuoja Universitetas ir verslas, skiriant labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ lėšas. Vienerius parengiamųjų studijų metus su būsimais studentais dirbs ir tinkamai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams padės VDU dėstytojai. Kartu su kitais studentais jie taip pat klausysis pasirinktos studijų programos ir bendruosius universitetinius dalykus. Ateinančiais mokslo metais sėkmingai išlaikius valstybinius brandos egzaminus ir pradėjus studijas Akademijoje, išklausyti dalykai būtų įskaitomi ir studijos tęstųsi jau antrame kurse. Studijų metu sudaromos sąlygos lankytis agrosektoriaus įmonėse ir su šia sritimi susipažinti teoriškai bei praktiškai.
Parengiamąsias studijas rinktis gali į šias studijų programas pretenduojantys jaunuoliai:
Kitos finansavimo galimybės įstojusiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas
Įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas turi galimybes pasinaudoti valstybės remiamomis studijų paskolomis, kurioms taikomos lengvatinės sąlygos – studijų paskolos palūkanos pradedamos skaičiuoti tik baigus studijas, o paskolos grąžinimas prasideda praėjus metams po studijų baigimo. Daugiau informacijos: https://vsf.lrv.lt/lt/studentams/vrpaskolos
Taip pat kiekvienų metų pabaigoje už studijas mokantys asmenys turi galimybę pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. nuo sumokėto studijų mokesčio. O paskolą studijoms imantys asmenys gali susigrąžinti iki 20 proc. įmokos. Jei besimokantis asmuo negali pasinaudoti lengvata, tai už studijas sumokėtas įmokas gali atimti ir jo tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai, ir (ar) sutuoktinis. Daugiau informacijos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) puslapyje.
Platesnės studijų galimybės
Universitetas visiems studentams siūlo savo pagrindines studijas papildyti įvairiomis suteikiamomis galimybėmis.
Įstojus į VDU pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas bus suteikta galimybė nemokamai studijuoti bet kurioje kitoje universiteto pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisųjų studijų gretutinėje programoje. Taip pat, čia rasi individualią studijų programą „Academia cum laude“, didžiausią užsienio kalbų mokymosi pasirinkimą (kiekvieną semestrą net 30 skirtingų kalbų), Verslumo akademijos „Minded VDU“ verslumo kompetencijų ugdymo programas ir kt. Visa tai padeda ne tik prisitaikyti prie darbo rinkos, bet ir kurti jos taisykles.
Studentams siūlomos veiklos ir galimybės apima ne tik studijas ir mokslą. Visi studentai kviečiami nemokamai lankytis VDU Sporto centro salėse ir treniruotėse, įsilieti į čempioniškas universiteto komandas ar individualias sporto šakas. Taip pat, VDU veikia ir Menų centras, kuris siūlo studentams prisijungti prie skirtingų kolektyvų – nuo skirtingų chorų iki šokio grupių.
Visus, pakviestuosius studijuoti bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU), kviečiame susipažinti su svarbia informacija apie studijų sutarties pasirašymą.
VDU studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 11 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 12 val. Visi kviečiamieji studijuoti VDU rugpjūčio 11 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje.
Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis elektroniniu būdu iki nurodyto laiko. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti anuliuojamas.
Kokią karjerą žada Harvardo universiteto modeliu paremtos agroverslo studijos?
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus jau pirmuose kursuose graibsto solidžius atlyginimus siūlantys darbdaviai, motyvuotiems jaunuoliams skiriama virš šimto tūkstančių eurų stipendijų, absolventai džiaugiasi studijų metu įgytais tvirtais teorinų žinių pagrindais bei plačias karjeros galimybes atveriančiu artes liberales išsilavinimu. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad su žemės ūkio sektoriumi susietos studijų programos dabar išskirtinai perspektyvios, o globalūs pokyčiai rodo, kad jau matomas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis ateityje ir toliau augs.
Reikės vis daugiau žemės ūkio sektoriaus specialistų
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad žemės ūkio sektorius keičiasi ir tai lemia augantį naujos kartos aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. „Vystomos naujos technologijos, tikslioji žemdirbystė, daiktų, gyvulių, augalų internetas, kitos skaitmenizavimo technologijos. Be to, auga žemės ūkio kaip sektoriaus vaidmuo, nes gausėjant gyventojų populiacijai, norint užtikrinti sklandžiai veikiančią maisto tiekimo grandinę, reikia daugiau maisto produktų. Pokyčiai vyksta ir visuomenėje – augantis supratimas apie ekologiškų produktų išskirtinumą lemia didėjantį ekologiškų ir aukštesnės kokybės maisto produktų poreikį. Visi pokyčiai lemia, kad darbui žemės ūkio vystymo srityje reikia vis daugiau specialistų su naujomis kompetencijomis“, – apie Europoje vykstančius pokyčius ir augantį specialistų su šiuolaikinėmis kompetencijas poreikį kalba prof. dr. A. Miceikienė.
„Prekyba žemės ūkio produktais vyksta tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Svarbu paminėti, kad Lietuvos žemės ūkio versle, šalia visų jau įvardytų pokyčių, vyksta ir kartų kaita. Matome augantį aukštos kvalifikacijos, aukštąjį išsilavinimą ir ateities kompetencijas turinčių žemės ūkio specialistų poreikį. Iš jų tikimasi ne tik specializuotų žemės ūkio žinių, bet ir IT srities išmanymo, užsienio kalbų mokėjimo, komunikacijos, elektroninių pardavimų kompetencijų. Pastebimos tendencijos, kad žemės ūkio produkcijos augintojai užsiima ir perdirbimu, taikant inovatyvias technologijas, jie patys kuria ateities maisto ir kitus produktus, todėl svarbus ir perdirbimo srities išmanymas“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. A. Miceikienė.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Iš verslo pusės – pagalba ruošiantis studijoms ir stipendijos įstojusiems
VDU ŽŪA kanclerė pastebi, kad augantį žemės ūkio specialistų poreikį mato ir apie ateitį galvoja ne tik aukštosios mokyklos, bet ir būsimi specialistų darbdaviai. „Vienas iš įrodymų – skiriamos stipendijos. Pernai verslo įmonės ir Aplinkos ministerija bei Žemės ūkio ministerija VDU ŽŪA studentams skyrė virš šimto tūkstančių eurų stipendijų. Verslas taip pat skiria finansavimą projektams, kuriais siekiama žemės ūkio vystymuisi svarbiomis studijų programomis susidomėjusiems moksleiviams padėti pasiruošti būsimoms studijoms. Džiaugiamės verslo iniciatyva sukurtomis ir finansuojamomis projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ iniciatyvomis, inžinerinėmis klasėmis, taip pat įvairiais į būsimų miškininkų ruošimą nukreiptais projektais“, – pasakoja VDU ŽŪA kanclerė. Profesorė pastebi, kad verslas siekia, jog Lietuvoje ne tik dabar, bet ir ateityje būtų užtikrinamas pakankamas žemės ūkio bei miškininkystės ir žemės ūkio inžinerijos specialistų skaičius, kad būtų ne tik stojančių, bet ir sėkmingai baigiančių studijas.
Platus išsilavinimas – sėkmingai karjerai
VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu specialistų parengiama 3–4 kartus mažiau, nei realiai būtina. Agroverslo įmonės, socialiniai partneriai bei specialistus vienijančios organizacijos solidariai reiškia susirūpinimą dėl šių specialistų trūkumo, investuoja į moksleivių pasiruošimą studijoms, taip pat skiria stipendijas studijuojantiems.
Prof. dr. A. Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA rengiant specialistus neapsiribojama tik tvirtų specialybės žinių pagrindų suteikimu. Intensyvus modernizavimas bei struktūriniai pokyčiai įvairiose ūkinėse srityse iš specialistų reikalauja inovacinio požiūrio, kūrybinio mąstymo, mokslo žiniomis grindžiamo darbo, atsakingo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo, todėl reikalingi aukščiausios kvalifikacijos ir universitetinį išsilavinimą turintys specialistai.
„Atliepiant darbdavių lūkesčius rengiami specialistai, turintys ne tik profesinius gebėjimus, bet ir asmeninius gebėjimus, tarp kurių – komunikabilumas, aiškus minčių dėstymas, gebėjimas dirbti grupėmis, kritinis mąstymas, pokyčių, konfliktų valdymas, kūrybiškumas. Universalios žinios yra būdas kurti inovatyvius sprendimus dviejų ir daugiau skirtingų žinių sandūroje, o kartu tai tvirtas pagrindas, atliepiantis rytdienos profesinius iššūkius“, – mintimis dalijasi VDU ŽŪA vicekanclerė.
VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė
Harvardo universiteto modelis – laisvė patiems planuoti savo studijas
Prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad iš kitų Lietuvos universitetų VDU išsiskiria modernia Harvardo universiteto modeliu grįsta studijų koncepcija, kuomet studentams suteikiama laisvė rinktis studijų dalykus ir patiems suplanuoti savo studijas. Studijos šiame universitete reiškia visapusišką išsilavinimą ateities kūrėjams: platesnį akiratį, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą ir atrasti jos sprendinius, mokėjimą prisitaikyti prie naujų žinių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus.
Profesorė pastebi, kad siaurą specializaciją dabar keičia kompleksinės žinios, gebėjimas integruoti įvairias kompetencijas ir mokytis visą gyvenimą. „VDU Žemės ūkio akademija ugdo specialistus ir vykdo mokslinius tyrimus agronomijos, maisto mokslų, žemės ūkio, miškininkystės, vandens ir žemės išteklių valdymo, bioenergetikos, bioekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio mechanikos inžinerijos, klimato kaitos ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityse. Siekiant efektyviai spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius, dažnai gimstančius disciplinų sandūroje, studijos ir tyrimai vykdomi kompleksiškai, sujungus tarpdisciplinines žinias ir išteklius tokiose aktualiose temose kaip bioekonomika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas, agroinovacijos, klimato kaita, darnus vystymasis“, – kalba prof. dr. A. Blinstrubienė.
Pašnekovė pasakoja, kad VDU ŽŪA skleidžiamos darnaus vystymosi vertybės, ugdomas ekologinis sąmoningumas bei atsakomybė už savo veiksmus, formuojamas pilietiškas ir rūpestingas požiūris į aplinką, visuomenę bei šalies plėtrą, kuriamos technologijos bei inovacijos, svarbios ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.
Prie studijų programų tobulinimo prisideda ir absolventai
VDU ŽŪA siekia, kad studijų programos būtų aktualios ir ruošiami aukštos kvalifikacijos specialistai be papildomų mokymų galėtų sklandžiai įsilieti į darbo rinką. VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad VDU ŽŪA veikloje itin aktyviai dalyvauja ir prie studijų programų pokyčių prisideda ir absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ nariai. „Šalies agroverslo lyderiais, politikais, asocijuotų organizacijų vadovais, savo sričių ekspertais tapę VDU ŽŪA absolventai nuolat teikia siūlymus tobulinant studijų programas, studentams organizuoja praktikas bei seminarus, steigia stipendijas, gerina Akademijos infrastruktūrą“, – tvirtais ryšiais ir absolventų įsitraukimu į būsimų kolegų ruošimą džiaugiasi prof. dr. A. Blinstrubienė.
„VDU ŽŪA vienintelė šalyje ruošia profesionalius specialistus bioekonomikos, agro ir miškų ūkio sektoriams. Džiaugiamės, kad šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Akademija ir šiandien žengia su pasauliniais iššūkiais bei inovacijomis ir pasitelkdama naujausias technologijas prisideda prie gamtos puoselėjimo“, – kalba VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.
