Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2026 m. sausio 7 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano šventinis sveikinimas

Antrasis nacionalinis politikos dialogas Lietuvoje: dėmesio centre – BŽŪP reforma ir ūkininkų gerovė

2025 m. gruodžio 4 d. įvyko antrasis Safehabitus projekto nacionalinis politikos dialogas. Susitikimas vyko nuotoliniu būdu per MS Teams platformą. Renginyje dalyvavo pagrindinių institucijų atstovai: Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Vytauto Didžiojo universitetas bei ūkininkų atstovai.

Dialogo metu buvo aptartos SafeHabitus nacionalinės politikos rekomendacijos artėjančios Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos kontekste. Diskutuota, kaip stipresnė socialinio sąlygiškumo nuostata naujojoje BŽŪP susies pajamų paramą su darbo ir saugos reikalavimų laikymusi, taip didindama saugos ir sveikatos svarbą ūkių lygmeniu. Tačiau išreikštas susirūpinimas, kad pažanga darbuotojų saugos srityje neįmanoma be mokymų ir konsultavimo paslaugų – vis dėlto šios priemonės naujoje finansavimo struktūroje lieka finansiškai neapsaugotos ir todėl rizikingos.

Dialoge taip pat išryškėjo reikšminga spraga – ūkininkų psichologinės gerovės klausimų sprendimas. Nepaisant didėjančio streso ir administracinės naštos, nacionalinėje valdymo sistemoje nėra struktūros, skirtos ūkininkų gerovei stebėti ar remti. Dalyviai sutarė, kad būtina stiprinti konsultavimo paslaugas, kurti tikslines psichologinės sveikatos programas bei aiškiai apibrėžti socialinio sąlygiškumo reikalavimus, siekiant įgyvendinti BŽŪP tikslus ir užtikrinti ūkininkų bei darbuotojų saugumą kitame programavimo laikotarpyje.

Renginys baigėsi raginimu integruoti SafeHabitus tyrimų rezultatus į nacionalines politikos diskusijas, konsultavimo programas ir būsimas saugos ir sveikatos iniciatyvas, siekiant stiprinti saugos kultūrą ir atsparumą Lietuvos žemės ūkyje.

Daugiau informacijos apie projektą SafeHabitus:
SafeHabitus – tai ketverių metų trukmės „Horizon Europe“ projektas, koordinuojamas TEAGASC Airijoje, kurio tikslas – stiprinti ūkių sveikatos ir saugos žinių inovacijų sistemas bei remti ES perėjimą prie socialinio tvarumo žemės ūkyje.

SafeHabitus | Farm Health and Safety Knowledge Innovation Systems

Vyksta registracija į penktąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Sustainable Bioeconomy Development 2026: Theory and Practice“

Kviečiame registruotis į penktąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Sustainable Bioeconomy Development 2026: Theory and Practice“, kuri vyks nuotoliniu būdu 2026 m. gegužės 14 d.

Konferenciją organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas. Konferencijoje susirinks mokslininkai, praktikai ir politikos formuotojai, kad aptartų naujausias tendencijas, iššūkius ir galimybes kuriant tvarią ir žiedinę bioekonomiką. 2026 m. konferencijos diskusijos bus sutelktos į tokias pagrindines temas kaip:

politika, valdymas ir investicijos darniam bioekonomikos vystymuisi;
inovacijos, skirtos bioekonomikos sektorių konkurencingumui ir žiediškumui didinti;
bioekonomikos augimo strategijos ir žiediniai verslo modeliai;
darnios tiekimo grandinės bioekonomikoje;
darni žiedinė bioekonomika kaimo ir regionų kontekste.

Remiantis šiomis perspektyvomis, konferencija siekia skatinti tarpdisciplininį dialogą ir įkvėpti naujų idėjų, kaip plėtoti tvaresnę ir įtraukesnę bioekonomiką. Konferencija skirta socialiniams mokslams bioekonomikos srityje.

Svarbios datos:

2026 m. kovo 31 d. – registracijos terminas žodiniams ir stendiniams pranešimams (registruojantis būtina pateikti trumpą pranešimo santrauką – iki 100 žodžių)
2026 m. balandžio 10 d. – pranešimų priėmimo paskelbimas
2026 m. balandžio 22 d. – stendinių pranešimų pateikimo terminas
2026 m. gegužės 12 d. – registracijos terminas klausytojams
2026 m. gegužės 14 d. – nuotolinės konferencijos data

Daugiau informacijos

Registracija į konferenciją internetu vyksta iki 2026 m. kovo 31 d.

Tvaraus ir sumanaus kaimo vizija: susitelkusios bendruomenės kuria gyvybingą Lietuvą

Lapkričio 27 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) tapo mokslininkų, ūkininkų, verslo atstovų, bendruomenių lyderių bei viešojo sektoriaus specialistų, siekiančių kurti tvarią, gyvybingą ir sumanų Lietuvos kaimą, spiečiumi.

Regionus sėkmės keliu veda susitelkusios bendruomenės

12-ąjį kartą organizuota mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“ kvietė ieškoti bendrų sprendimų, kurti partnerystes ir dalintis tiek mokslo įžvalgomis, tiek gerąja praktika iš skirtingų regionų ir sektorių.

Konferencijoje sveikinimo žodį taręs VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna pažymėjo, kad šioje konferencijoje nagrinėjami itin svarbūs klausimai, susiję su kaimų gyvybingumo ir plėtros galimybėmis. „Lietuvoje apie 32 procentai žmonių gyvena kaimiškuose regionuose. Todėl siekiant pagyvinti regionus, itin svarbų vaidmenį atlieka aktyvios bendruomenės, kuriančios maisto sistemas, plėtojančios sumaniuosius kaimus ir generuojančios idėjas“, – sakė VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. V. Jukna ir konferencijos dalyviams linkėjo konstruktyvių ir produktyvių diskusijų.

VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna

Tradicijų ir inovacijų sinergija – tvariai kaimo ateičiai

Sveikindamas mokslinės-praktinės konferencijos dalyvius, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis, pažymėjo – visi svajoja apie patrauklų, ekonomiškai gyvybingą kaimą su įdomiomis veiklomis, kurios leistų pritraukti arba susigrąžinti žmones bei investicijas. „To neįmanoma padaryti be kaimo bendruomenių lyderystės, senųjų tradicijų išsaugojimo, inovatyvių idėjų ir šiuolaikinių technologijų, kurios smelkiasi į visas gyvenimo sritis“, – sakė Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. B. Vaznonis, pridūręs, kad šiandien kaimo reikšmė – nuolat didėjanti: tai ne tik maisto gamybos vieta, bet ir erdvė rekreacijai, psichologinei pusiausvyrai, kūrybai, sveikos gyvensenos, tautinės kultūros puoselėjimui ir vietos tapatybės išsaugojimui.

„Linkiu, kad konferencijoje gimtų idėjos, kurios ne tik papildys argumentus ar strategijas, tačiau taip pat taps realiais žingsniais kuriant tokią Lietuvą, kurioje kaimo vietovės yra stiprios, o vietos bendruomenės sumanios ir atspindinčios mūsų tautos gebėjimą būti atspariai, kūrybingai ir vieningai“, – pridūrė Bioekonomikos plėtros dekanas.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Žmogiškosios vertybės atveria bendrystės tiltus

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė į konferencijos dalyvius kreipėsi Krysztof Czyžewski kūrinio „Mažasis pasaulio centras. Idėjų praktiko užrašai“ žodžiais, pastebėdama, kad kaimas yra mažasis pasaulio centras , o vietos gyventojai, kaip paribio žmonės primena ėjikus lynu: jie eina plonyte, įtampos kupina linija tarp gaivalų, kurie bemat juos sunaikintų, jeigu neišlaikytų pusiausvyros. Mažajam pasaulio centrui reikalingas autonomiškumas, tolerancija, supratimas, įvairovė ir pagarba praeičiai dėl ateities.

Renginyje aptartos įvairios ir ypač aktualios temos. Kaimo vietovių gyvybingumo stiprinimo priemonės, kurios padeda atliepti tikslą „Kad kaimas būtų gyvas“, taikomos mokantis visą gyvenimą, kuriant vietos maisto sistemas plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines, kuriant ateities maisto ir naujają „slow/ smart“ mitybos kultūrą, diegiant socialines inovacijas, prisiimant atsakomybę už savo gyvenamąją vietovę, dalyvaujant Europos kaimo pakto veiklose ir užsiimant kūrybiška vietokūros praktika, stebėjimu, tarpkultūriniais mainais. Konferencijos pranešėjai didelį dėmesį skyrė įsitraukimo į kaimo vietovių pokyčių valdymą klausimams, kolektyvinio žinojimo, t.y. skirtingų vietos gyventojų žinojimų visumai, susiejamai bendrais ryšiais, kai taikomas komponavimo, gyvųjų organizacijų, įvairių verslo modelių plėtojimo ir socialinio verslumo ekosistemų gerinimo ir kiti inovatyvūs metodai.

Mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“ pristatyta 13 žodinių ir 17 stendinių pranešimų, kurie atskleidė įvairiapusius kaimo vystymosi tyrimus, praktikas. Konferencijos pranešėjai dalyvius kvietė prisidėti prie pokyčių, apjungiant mokslo ir lokalias žinias, iniciatyvas ir bendruomeninę atsakomybę už savo gyvenamąją vietovę bei bendruomenę. Tai buvo ne tik galimybė mokytis vieniems iš kitų, bet ir įsitraukti į gyvą diskusiją apie kaimo vietovių konkurencingumo vystymą, tarpinstitucinės partnerystės ir socialinės įtraukties skatinimą, Leliūnų bendruomenę, kaip vietos tapatybės ir ženklokūros veidrodį, Kuršėnų šeimos namų socialines dirbtuves, gyvųjų laboratorijų patirtis skatinant inovacijas Lietuvos moterų ūkiuose ir, kaip pabrėžė Rasa Ilinauskaitė, asociacijos „Viva Sol“ valdybos pirmininkė ir Kaimo plėtros administravimo studijų programos magistrantė: „Mokykimės taip, lyg gyventume amžinai“.

Renginio metu taip pat vyko Kalėdinė mugė, kurioje pristatyti vietos maisto produktai, socialinių ir bendruomeninių verslų produktai, rankų darbo gaminiai, kalėdiniai atvirukai ir žaisliukai bei kiti artėjančių švenčių džiaugsmą kuriantys gaminiai. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti vietos gamintojų pristatymus, susipažinti su vietos gamintojų kūrybiškumu ir bendruomenių kultūra.

Konferencijos organizatorius: VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra, Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyrius.

Konferencijos partneriai: Lietuvos kaimo bendruomeninių organizacijų sąjunga, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybė.

Projektas Nr. LKT-PK-25-1-01066-PR001 „Komunikacijos priemonių įgyvendinimas, siekiant SP žinomumo, gerosios patirties sklaidos ir visuomenės įsitraukimo didinimo“ pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.

Straipsnių rinkinys „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“

Išleistas 11-osios mokslinės-praktinės konferencijos „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“ straipsnių rinkinys „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“.

Šis kasmetinis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) leidinys apjungia mokslinius tyrimus ir praktinės patirties pavyzdžius, skirtus Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumui stiprinti, pabrėžiant įvairovės, atsparumo ir gerovės vertybines nuostatas. Straipsniuose pabrėžiama, kad kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas yra itin svarbus, nes jis prisideda prie kompleksinio kaimiškų vietovių atsinaujinimo, skatina vietines iniciatyvas, bendruomeniškumą, verslumą ir inovacijas, kurdamas palankią terpę darniam ekonominiam, socialiniam ir aplinkosauginiam vystymuisi.

Integruoti projektai ir kompleksinės priemonės bei veiksmai padeda tobulinti vietos veikėjų kompetencijas, padeda stiprinti kaimiškų vietovių atsparumą krizinėms situacijoms ir užtikrina ilgalaikę gerovę, derinančią ekonominius tikslus su socialine atsakomybe bei gamtos išsaugojimu. Straipsnių rinkinyje apžvelgiamos tokios temos kaip naujoviški ūkininkų bendradarbiavimo modeliai (pavyzdžiui, „ūkininkas-ūkininkui“), suinteresuotųjų šalių įtraukimas į teminių kaimų vystymą, vietos maisto sistemų kūrimas ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra, sveikata ir tvarumu grįsto gyvenimo stiliaus (LOHAS) įtaka vartotojų elgsenai, bei žmogiškojo potencialo svarba kaimiškųjų savivaldybių finansiniams ištekliams generuoti.

Antra leidinio dalis skirta gerosios patirties pavyzdžiams apie sėkmingus bendruomeninius verslus (įskaitant socialinį verslą), socialinės infrastruktūros, kultūrinio paveldo išsaugojimą, aplinkosaugos iniciatyvas bei lėtojo turizmo plėtojimą kaimiškose vietovėse.

VDU bendruomenė kviečiama susipažinti su šiuo 2025 m. išleistu leidiniu

Leidinys parengtas įgyvendinant projektą „Įtraukių komunikacijos priemonių įgyvendinimas Lietuvoje“ Nr. LKT-PK-24-1-03252-PR001 pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ (Renginių komunikacijos priemonės).

Logistikos ir prekybos viktorinoje moksleiviai išbandė savo žinias ir komandinius gebėjimus

Gruodžio 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete, Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedroje, vyko kasmetinė 11–12 klasių moksleiviams skirta Logistikos ir prekybos viktorina „Kaip parsigabenmti vienaragį?“.

Šiais metais renginyje dalyvavo net 12 komandų iš Kauno Maironio universitetinės gimnazijos, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, VDU „Rasos“ gimnazijos, KTU gimnazijos, VDU Šakių „Žiburio“ gimnazijos ir VDU Ugnės Karvelis gimnazijos. Dalyviams buvo pateikti įvairūs vaizdiniai, garsiniai bei interaktyvūs klausimai, atskleidžiantys logistikos ir prekybos sektoriaus ypatumus bei praktines situacijas, reikalaujančias kūrybiško ir greito mąstymo. Viktorinos metu komandos turėjo galimybę išbandyti strateginio planavimo, informacijos analizės ir komandinio darbo įgūdžius. Prie renginio prisidėję socialiniai partneriai – UAB „OHO group“, UAB „Hegelmann Logistics“, MB „Ratai visiems“, UAB „Baltoptik“ (Fielmann), Oral-B prekės ženklas, atstovaujamas UAB „SANITEX“, ir MB „City event“ – pasirūpino gausiais prizais, o po renginio visų dalyvių laukė skani staigmena.

Po įtemptos kovos paaiškėjo viktorinos nugalėtojai: I vietą iškovojo Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos komanda „Nieko nežinom“, II vietą pelnė VDU „Rasos“ gimnazijos komanda „Banginiai“, o III vieta atiteko Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos komandai „Alikornai“. Visi dalyviai buvo apdovanoti rėmėjų dovanomis, o pats renginys tapo puikia proga moksleiviams ne tik pasivaržyti, bet ir susipažinti su logistikos bei prekybos sektoriumi iš arčiau.

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

kviečiu į fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks gruodžio 9 d. (antradienį) 16.00 val. III rūmų 154 auditorijoje.

Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Pagarbiai

BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna: susitelkusi ir atvira bendruomenė – raktas į Akademijos augimą

Lapkričio 18 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerio pareigas pradėjo eiti profesorius dr. Vigilijus Jukna. Pokalbyje su kadenciją pradėjusiu Akademijos kancleriu – apie ateities Akademijos prioritetus, stiprybės taškus, Lietuvos žemės ūkio galimybes ir kitas aktualijas.

Jūsų programoje minimos penkios strateginės kryptys, kurios turėtų formuoti VDU Žemės ūkio akademijos raidą. Kokie yra pagrindiniai ateities Akademijos prioritetai?

Visų pirma – dėmesys ir atvirumas Akademijos bendruomenei. Man svarbu, kad visi bendruomenės nariai jaustųsi gerbiami, reikalingi ir svarbūs, turėtų draugišką, motyvuojančią ir saugią darbo aplinką, galimybę išsakyti savo nuomonę, siekti profesinės karjeros bei tuo pačiu prisidėti prie Akademijos stiprinimo ir augimo.

Itin svarbu studijos, grindžiamos mokslu, tarpkryptiškumu ir tarptautiškumu. Sieksiu, kad Akademijoje būtų vykdomos aukščiausius kokybės standartus atitinkančios studijos, sudarant geriausias sąlygas dėstytojams perteikti studentams naujausias teorines ir praktines žinias, o studentams įgyti kompetencijas ir gebėjimus, atliepiant ateities darbo rinkos poreikius.

Tarp prioritetinių sričių – ir mokslo plėtra, grindžiama tarptautiškumu, tarpdiscipliniškumu ir praktiniu pritaikymu. Man svarbu, kad VDU Žemės ūkio akademijos mokslas kurtų naujas žinias, inovatyvius sprendimus žemės ūkiui ir būtų patikimas partneris šalies ir tarptautiniu mastu, užtikrinant, kad mokslas kuria pridėtinę vertę ekonomikai.

Ateities Žemės ūkio akademiją matau kaip lyderiaujančią Baltijos šalių regiono universitetinę žemės ūkio mokslų ir studijų instituciją, veikiančią išvien su geriausiais pasaulio universitetais. Man svarbu, kad Akademijos tarptautinė veikla ir žinomumas būtų dar labiau išplėtotas, rengiant bendras studijų programas, aktyvinant dėstytojų ir administracijos mainų programas, inicijuojant tarptautinius, mokslo ir inovacijų projektus bei tarptautinius renginius.

Tarp prioritetinių sričių – ir VDU Žemės ūkio akademijos, kaip lyderiaujančios Baltijos šalių regiono universitetinės žemės ūkio mokslų ir studijų institucijos, įvaizdžio gerinimas, siekiant atskleisti modernaus žemės ūkio išskirtinumą ir inovatyvumą. Man svarbu, kad Akademija būtų prestižinė universitetinė žemės ūkio mokykla, kurioje ugdomos brandžios, turinčios kritinį mąstymą ir aukštų kompetencijų asmenybės. Taip pat, kad Akademija būtų pripažintas žinių ir mokslo centras, kuriantis inovacijas žemės ūkio srityje, bendravimo tradicijas ir erdvę visam agrariniam sektoriui.

Kur matote didžiausius VDU Žemės ūkio akademijos stiprybės taškus, o kur, galbūt – dar ne iki galo išnaudotą potencialą?

VDU Žemės ūkio akademija – unikali aukštoji mokykla, ruošianti šiuolaikiškai mąstančius, aukštos kvalifikacijos specialistus, turinčius tarpdisciplininių žinių ir gebančius kurti inovatyvų agrosektorių. Žinoma, šis laikmetis reikalauja ir pokyčių – žemės ūkis patiria įvairias transformacijas, vyksta tiksliųjų technologijų plėtra, į pagalbą ateina ir dirbtinis intelektas, keičiasi jaunimo požiūris į žemės ūkį. Turime ne tik gebėti atliepti kylančius pokyčius, bet ir patys kurti pokyčius. Todėl rengdami aukštos erudicijos specialistus, vykdydami mokslinius tyrimus ir teikdami ekspertines paslaugas turime sustiprinti VDU Žemės ūkio akademijos įtaką bendrai žemės ūkio politikai Lietuvoje.

Kokiais principais vadovausitės priimdamas sprendimus Akademijoje?

Prioritetą teikiu bendruomenės telkimui ir komandiniam darbui. Kaip ir minėjau – Akademijai svarbiais klausimais tarsiuosi su bendruomene. Mano požiūriu, bendruomenei itin svarbu operatyvus informacijos perteikimas – tuomet norint pasiekti užsibrėžtus tikslus galima tikėtis bendruomeniško darbo. Sieksiu kurti tokią Akademiją, kurioje būtų puoselėjamos akademinės tradicijos, kur kiekvienas bendruomenės narys yra gerbiamas ir girdimas – sukuriamos komfortiškos sąlygos dirbti, mokytis, tobulėti ir siekti karjeros.

Šių laikų jaunoji karta – kokią ją matote Jūs? Kokie VDU Žemės ūkio akademijos siūlomi akcentai jaunajai kartai gali būti patrauklūs ir įkvepiantys?

Jaunoji karta, gyvendama pokyčių laikmetyje, keičiasi ir pati. Jaunimas turi aiškią poziciją – jie nori dalyvauti, įsitraukti į įvairias veiklas, atvykti į universitetą, įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Nepaprastai džiaugiuosi šiais metais dešimtąjį kartą VDU Žemės ūkio akademijos vykdomu edukaciniu projektu „Sumanaus moksleivio akademija“ – jaunimas turi galimybę iš arčiau susipažinti su juos dominančia mokslo kryptimi, lavinti kūrybišką mąstymą ir praktinius įgūdžius. Projekte su moksleiviais žiniomis dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai.

Džiugina ir VDU įkurtas STEAM didaktikos centras, kuriame jaunimas turi galimybę dalyvauti metodiniuose mokymuose, kūrybinėse dirbtuvėse ir užsiėmimuose – visa tai jaunąją kartą skatina mąstyti ir veikti šiuolaikiškai.

Kokie, Jūsų akimis, yra svarbiausi šiandieniniai Lietuvos žemės ūkio iššūkiai? Kokį vaidmenį sprendžiant šiuos iššūkius atlieka VDU Žemės ūkio akademijos bendradarbiavimas su verslu, agrosektoriaus atstovais?

Šiuo metu žemės ūkis susiduria su sudėtingais iššūkiais, kurie bus ypač dideli naujojoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje. Pagal šiuo metu pateiktą Europos Komisijos planą, žemės ūkiui biudžetas yra ženkliai sumažintas. Prognozuojama, kad Lietuvai finansavimas mažėja preliminariai 2 mlrd. eurų. Iššūkiai kyla ir nacionaliniame biudžete – šiuo metu pagrindinis dėmesys kreipiamas gynybos stiprinimui, atitinkamai, visiems sektoriams biudžetas mažinimas arba nėra didinamas. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, skaičiuojama – jeigu finansavimas iš Europos Sąjungos liktų toks, kuris yra pasiūlytas šiuo metu (žinoma, tam turės pritarti Europos Parlamentas, skaičiavimai gali dalinai keistis), finansų liktų tik tiesioginėms išmokoms, o kitoms priemonėms, pavyzdžiui, modernizavimui, būtų skiriama maža dalis pinigų. Todėl reikia nusistatyti labai aiškius prioritetus – matyti kryptį, kuria turi judėti žemės ūkis. Keičiantis klimatui, mažėjant iškastinio kuro kiekiui, su pokyčiais susiduria ir žemės ūkio sektorius, bet tuo pačiu atsiranda ir naujų galimybių.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų, ekspertų paslaugos yra ir bus kaip niekada svarbios – kad turėtume aiškią strategiją, atsižvelgiant į anksčiau išvardintus pokyčius. Ypač aktuali mokslo ir verslo sinergija – teorija turi būti pritaikoma praktiškai, todėl ir toliau planuojame ne tik tęsti, bet ir plėsti VDU Žemės ūkio akademijos bendradarbiavimo gijų tinklą su socialiniais partneriais.

Jūsų požiūriu: dirbtinis intelektas – nauda ar žala?

Dirbtinis intelektas neišvengiamai įsilieja į darbinę kasdienybę. Tačiau reikėtų kritiškai įsivertinti tam tikras ribas – neracionalu galvoti, kad visose srityse dirbtinis intelektas pakeis žmogų. Dirbtinis intelektas – pagalbinis įrankis, siekiant efektyviau valdyti tam tikrus procesus, apdoroti ir tikslingai naudoti didelės apimties duomenų masyvus. Žemės ūkyje dirbtinis intelektas naudingas siekiant prognozuoti, numatyti tam tikrus scenarijus ir, esant reikalui, kovoti su priežastimis, o ne su pasekmėmis.

Kokias profesines patirtis, sukauptas iki šiol, laikote ypač vertingomis pradėdamas vadovauti Akademijai?

Per daugelį metų turiu sukaupęs vadybinės patirties viešajame sektoriuje, mokslo, projektų valdymo ir studijų srityse, taip pat politinės patirties. Mano požiūriu, visa iki šiol sukaupta profesinė patirtis bus naudinga vadovaujant VDU Žemės ūkio akademijai: iki 2012 m. aktyviai dirbau akademinėje aplinkoje, vėliau eidamas žemės ūkio ministro pareigas įgijau vadybinės, politinės, strateginės patirties. Lietuvai pirmininkaujant ES, buvau ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos pirmininku. Naudingos patirties įgijau ir 2020–2024 m. kadencijos Seime. Taip pat dirbau Ministro Pirmininko patarėju žemės ūkio klausimais. Manau, kad mano sukaupta patirtis bus naudinga kuriant VDU Žemės ūkio akademijos gerovę.

Ar atrandate laiko užsiimti mėgstama veikla? Kas Jums suteikia energijos ir motyvacijos kasdienybėje?

Motyvuoja mėgstamas darbas – prieš apsisprendžiant kandidatuoti į VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas, rimtai svarsčiau – likti aktyvioje politikoje ar grįžti į akademinę veiklą. Nusprendžiau, kad su anksčiau minėta sukaupta profesine patirtimi būsiu naudingas Akademijai. Šiuo metu esu ir Ministro Pirmininko visuomeninis konsultantas – tokiu būdu turiu galimybę būti aktualijų pulse.

Kalbant apie mėgstamą veiklą – labiausiai pailsiu laiką leisdamas ir keliaudamas su šeima. Esu neabejingas ir žvejybai. Taip pat vertinu laiką šeimos sodyboje, kurioje laisvalaikį leidžiame aktyviai ir darbingai – prižiūrint, puoselėjant aplinką.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2025 m. gruodžio 3 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.