VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys 2024: perspektyvus išsilavinimas tvarios ateities kūrėjams

Pastarąjį dešimtmetį vienas iš sparčiausiai modernėjančių sektorių pasaulyje ir Lietuvoje – agrosektorius bei jį aptarnaujantys verslai: prekyba technika, technologijomis, trąšomis bei augalų apsaugos priemonėmis, logistikos verslo įmonės, konsultacinės įmonės – verslo valdymo, apskaitos tvarkymo, finansų valdymo ir kt.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, agrosektorius neatsitiktinai laikomas vienu iš perspektyviausių sektorių. Šiuo metu vienas iš devynių pasaulio gyventojų stokoja maisto, todėl jo poreikis ateityje augs tik dar labiau, vadinasi, ir agrosektoriaus specialistų reikės vis daugiau. Be to, planetos ištekliai yra riboti, todėl nuolat turi būti kuriamos inovacijos, padedančios juos tausoti. Šių inovacijų plėtojimui taip pat reikės aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Maža to, agrosektorius yra labiausiai skaitmenizuotas, palyginti su kitais sektoriais. Pavyzdžiui, prognozuojama, jog per ateinančius 10 metų robotai bus kiekvieno modernaus ūkio arba modernios žemės ūkio įmonės dalimi. Dronų naudojimas agrosektoriuje jau dabar yra plačiai paplitęs. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) yra tie, kurie, turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių, kurs ateities žemės ūkį“, – prognozuoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama, kad šiuolaikinio žmogaus studijos neturi apsiriboti viena sritimi arba specializacija.

VDU Žemės ūkio akademijoje studentai ugdomi vadovaujantis plačia veiklos sritimi, apimančia žemės, miškų ir vandens ūkį bei kaimo plėtrą. Visos šios sritys susijusios su bioekonomikos vystymusi. Būtent jam šiuo metu Europoje yra skiriama labai daug dėmesio. „Bioekonomika – viskas, kas yra gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Studentai Akademijoje rengiami taip, kad suprastų, kodėl svarbu būti darnoje su gamta, kad padėtų ateities kartoms palikti žalią ir sveiką pasaulį. Kadangi orientuojamės į ateities specialistus, mokslai apima ne tik specialiųjų ir socialinių gebėjimų vystymą, tačiau ir asmenybinį tobulėjimą, padedantį dirbti efektyviau. Studijuojant vystomos asmeninės savybės – komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas“, – vardija prof. dr. A. Miceikienė, papildydama, jog VDU Žemės ūkio akademijoje taip pat suteikiama galimybė rinktis gretutines studijas, mokytis per 30 užsienio kalbų, dalyvauti tarptautinių mainų programose, lankyti sporto ir meno užsiėmimus ir dar daug kitų studentiškų galimybių.

Agrosektorius – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų trūkumu. Dėl to VDU Žemės ūkio akademija ir Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos bei verslas itin perspektyvias ir paklausias studijų kryptis pasirinkusius studentus skatina stipendijomis.

VDU Žemės ūkio akademijoje būsimiems studentams siūloma 11 bakalauro studijų programų, su kuriomis kviečiame susipažinti leidinyje.

VDU ŽŪA bakalauro studijų programų leidinys 2024 m.

Žiedinės ekonomikos visuomenės link

Vytauto Didžiojo universiteto Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja, lektorė dr. Ingrida Kazlauskienė dalyvavo tarptautiniame projekto SKILLS „Pagrindinių žemės ūkio kompetencijų stiprinimas siekiant pažinti vertės grandinę (Strengthening Key Competencies in Agriculture for Value Chain Knowledge)” partnerių susitikime. Pastarojo projekto veiklos etapo tikslas – parengti mokomają medžiagą, kuria bus galima papildyti įvairias studijų programas žiedinės ekonomikos ir žiedinio žemės ūkio teoriniais ir praktiniais klausimais, suteikiančiais galimybes studentams įgyti žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimui reikalingų žaliųjų įgūdžių.

Balandžio mėnesio projekto partnerių susitikimas vyko kalnų apsuptame Miercurea Ciuc mieste, Rumunijoje. Susitikime projekto partnerių atstovai aptarė jau įgyvendintus projekto etapus ir pasiektus rezultatus, numatytos gairės paskutiniojo – penktojo etapo veikloms įgyvendinti ir tikslams pasiekti. Projekto partneriai pasikeitė nuomonėmis ir patirtimi, diskutavo, kokiais būdais įtraukti studentus į žiedinės ekonomikos ir žemės ūkio paskaitas, kokiais inovatyviais metodais perteikti pačias svarbiausias žinias ir įgūdžius. Dvi dienos intensyvaus darbo, dalijimosi gerąja praktika, šypsenomis ir emocijomis praėjo greitai ir rezultatayviai.

Projekto partneriai taip pat turėjo galimybes susipažinti su HARGITA Hargita Közösségi Fejlesztési Társulás, http://www.visitharghita.com/ Turizmo asociacijos veikla, SAPIENTIA universiteto moksliniais tyrimais, augalinių produktų fermentavimo laboratorijos veikla, KAIMO PLĖTROS INŽINERIJOS specialistų saugomose teritorijose (Lake Saint Anne and Mohos Peat Bog) veikla, MOHOS durpyno augalija (MOHOS peat bog) ir gyvūnija. Pažintis su šių organizacijų veikla praplėtė mokslininkių akiratį ir žinomų gerųjų žiedinės ekonomikos pavyzdžių ratą, kas suteiks inspiracijos naujoms idėjoms ir mokomosios medžiagos rengimui.

Ypatingai daug idėjų apie galimybes skatinti Lietuvos kaimiškų vietovių gyventojų verslumą suteikė aplankyta vienos šeimos valdoma aukštos kokybės Rumunijoje populiarėjančio šokolado manufaktūra, įsikūrusi nutolusioje kalnų kaimiškoje vietovėje. Rumunijoje įgyvendinamos kaimiškų vietovių vystymo strategijos dėka besiplečiantis kaimiškų vietovių gastronominių taškų tinklas suteikė galimybes ne tik paragauti vietinių produktų bet ir susipažinti su šia koncepcija: ūkininkas palengvintomis mokesčių ir dokumentacijos sąlygomis savo sodyboje gamina maistą, teikia viešojo maitinimo paslaugas, organizuoja ir vykdo edukacines programas. Tokiu būdu jis turi galimybes perdirbti savo užaugintą produkciją, generuoti pajamas, o vietiniai ir užsienio turistai susipažinti su Rumunijos kulinariniu paveldu. Tai galėtų būti nauja idėja žemės ūkio ir turizmo sektoriaus integracijai Lietuvos kaimiškoms vietovėms ir aktyviems jų gyventojams

Taip pat buvo išbandyta „Chimney cake” – kamino pyrago gamyba, išraugauti vengriški ir rumuniški patiekalai, ištestuotas šaltinių vanduo… Pasisemta žinių ir energijos tęsti pradėtus darbus. Sukaupta patirtis bus nukreipta ne tik į projekto įgyvendinimą, bet ir į KAIMO PLĖTROS ADMINISTRAVIMO magistrantūros studijų programos tobulinimą.

Daugiau informacijos apie projektą galiam rasti: https://www.euskills.info/

Taip pat kviečiame sekti: https://www.facebook.com/people/Skills-Erasmus/100094589176839

Tvariam ir sėkmingam verslui reikalingi kvalifikuoti logistikos ir prekybos specialistai

Verslo skaitmenizavimas, automatinės sandėliavimo sistemos, transporto valdymo programos ir tiekimo grandinės optimizavimo įrankiai nuolat keičia logistikos ir prekybos sritis, atverdami naujas galimybes ir iššūkius aukštos kvalifikacijos specialistams. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pastebi, kad ši sritis išskirtinai dinamiška ir patraukli ambicingiems jaunuoliams, nes atveria plačias tarptautinės karjeros galimybes. Dekanas atkreipia dėmesį, kad logistika ir prekyba yra esminės bet kurios įmonės veiklos sritys. Efektyvus prekių judėjimas ir tiekimo grandinės valdymas gali reikšmingai paveikti įmonės sėkmę ir pelningumą, todėl aukštos kvalifikacijos specialistai yra ypatingai vertinami ir skatinami solidžiu darbo užmokesčiu.

Įvairiapusis studijų dalykų tinklelis plačioms karjeros galimybėms

VDU ŽŪA Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė atkreipia dėmesį, kad studijų programa Logistika ir prekyba yra vienintelė apimanti šias dvi glaudžiai susijusias sritis. „Augantys elektroninės prekybos srautai, globalizacija, tarptautinės prekybos reikšmės augimas lemia nuolatinę ir gana tolygią šio verslo sektoriaus plėtrą. Dabar nei vienas negalime įsivaizduoti ir savo asmeninio gyvenimo be logistikos, kaip veiklos, kuri aptarnauja prekių judėjimą iš vienos pasaulio vietos į kitą“, – pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė ir pastebi, kad net mažiausi tiekimo grandinės sutrikimai gali sukelti problemų ne tik gamybinėms įmonėms, bet ir galutinio produkto laukiančiam vartotojui.

Pasakodama apie studijų programą, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad studijų programa Logistika ir prekyba neapsiriboja tik šiomis sritimis. „Mūsų dėstomų dalykų tinklelis apima įvairias temas, pradedant nuo idėjų generavimo, savo verslo kūrimo, marketingo sprendimų, vartotojų elgsenos, elektroninės prekybos iki įvairių procesų skaitmenizavimo, sandėliavimo bei transportavimo procesų valdymo, teisinių klausimų. Studentai mokosi labai įvairius dalykus, profesinės praktikos metu įgyja praktinės patirties, tiesiogiai susipažįsta su logistikos ir prekybos verslo sektoriaus specifika“, – apie pasiruošimą darbo rinkai kalba doc. dr. M. Vienažindienė. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad studijų metu įgytas platus išsilavinimas suteikia platesnį būsimos karjeros krypties pasirinkimą.

Su studentais patirtimi dalijasi rinkos lyderiai

Katedros vedėja pasakoja, kad logistikos ir prekybos sektorių specialistai nuo pirmų kursų skatinami domėtis tarptautine rinka ir jos specifika. „Studentai tarptautinės patirties, dalyvaudami kartu su dėstytojais, įgyja tarptautinėse projektinėse veiklose. Taip pat palaikome ir skatiname studentų dalyvavimą tarptautinėse mainų programose, išvykimą pagal „Erasmus+“ programą studijuoti į kitus Europos universitetus. Pas mus taip pat atvyksta studentai iš užsienio, kurie noriai dalijasi savo patirtimi. Apie kitų Europos šalių patirtį, kylančius iššūkius ir jų sprendimus mūsų studentai sužino ir iš kitų užsienio šalių atvykusių dėstytojų praktikų. Manome, kad šioje srityje labai svarbu išmanyti kuo platesnį kontekstą, nes logistikos ir prekybos sektoriaus neriboja valstybės sienos, negalime ir mes apsiriboti tik su Lietuva susijusiomis žiniomis“, – pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė.

Dėstytojai praktikai – nuolatinio investavimo į savo žinias pavyzdžiai

Doc. dr. M. Vienažindienė pasakoja, kad studijų metu studentus siekiama kuo daugiau supažindinti su logistikos ir prekybos sektorių specifika ir ypatingas dėmesys skiriamas glaudžių ryšių palaikymui su Lietuvos įmonėmis, socialiniais partneriais. „Puikiai suprantame, kad be aktyvios verslo partnerystės neįmanoma parengti aukštos kvalifikacijos specialistų, išmanančių verslo sektorių specifiką ir susipažinusių su aktualijomis. Ruošdami studentus bendradarbiaujame ne tik su logistikos ar prekybos verslais, bet ir su kitomis rinkoje lyderiaujančiomis ir Lietuvoje, ir užsienyje gerai žinomomis įmonėmis, net ir gamybos, nes jose taip pat vyksta su mūsų sektoriumi labai glaudžiai susiję procesai“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė ir džiaugiasi verslo atstovų bei socialinių partnerių nuoširdžiu įsitraukimu ruošiant būsimus kolegas.

Dėstytojai su studentais lankosi logistikos centruose ir sandėliuose, važiuoja į transporto ir kitas susijusiuose sektoriuose veikiančias įmones. „Verslo atstovai atvirai dalijasi patirtimi, supažindina su įmonėse vykstančiais procesais, taip pat mielai priima mūsų studentus profesinei praktikai. Šios išvykos ir profesinė praktika yra labai svarbios studijų proceso dalys, nes studentams padeda „pasimatuoti“ būsimos karjeros kryptį ar net konkrečias įmones. Be to, daugiau bendraudami su praktikais, studentai patys pamato ir savarankiško domėjimosi, ir žinių siekimo rezultatus“, – pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė ir džiaugiasi, kad matydami nuolat į naujausias žinias investuojančius rinkos lyderius, ir patys studentai dar labiau vertins studijų metu suteikiamas galimybes, po studijų patys ieškos galimybių tobulėjimui.

VDU ŽŪA Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė

Sektoriaus skaitmenizavimui reikės vis daugiau kvalifikuotų specialistų

„Siekiame parengti aukštos kvalifikacijos vadybininkus, gebančius priimti sprendimus ir spręsti kylančias problemas, užtikrinti prekybos, logistikos procesų efektyvų veikimą. Siekiame, kad jie išmanytų tarptautinės prekybos organizavimo principus, logistikos verslo kūrimo ir plėtros subtilybes. Tokių specialistų poreikis ir dabar auga, ir augs ateityje, nes intensyvėja internetinė prekyba, įmonės siekia automatizuoti ir skaitmenizuoti kuo daugiau su logistika ir prekyba susijusių procesų, o šių sistemų diegimui ir vystymui reikalingi su IT technologijomis ir tiekimo grandinėmis susipažinę aukštos kvalifikacijos specialistai“, – pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad aukštos kvalifikacijos specialistų reikės ir norint logistikos bei prekybos sektoriuje įgyvendinti su tvariu verslo vystymu susijusias pertvarkas. „Matome, kad žalioji logistika, iš „popierinio“ termino jau tampanti realybe, su prekyba ir logistika susijusiems verslo sektoriams kelia daug iššūkių. Įmonėse įgyvendinant žaliosios logistikos principus, siekiama sumažinti neigiamą logistikos veiklos poveikį aplinkai, efektyviau naudoti išteklius, mažinti atliekų kiekį, taršą ir energijos suvartojimą“, – apie žaliosios logistikos tikslus kalba pašnekovė.

Trumpesnės, bet intensyvios studijos

Doc. dr. M. Vienažindienė pasakoja, kad studijos gali būti patrauklios pusmečiu mažesne trukme. „Per 3,5 metų studentai įgyja platų ir gana universalų išsilavinimą. Nesiorientuojame vien į transporto ar sandėliavimo veikla užsiimančias įmones. Ir prekybinėse, ir gamybinėse įmonėse veikia labai panašūs procesai, tik šiek tiek kitaip, todėl ir absolventai dirba įvairiuose verslo sektoriuose“, – pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė ir atkreipia dėmesį, kad dauguma dar studijuodami ar iškart po studijų renkasi darbą pagal specialybę. Be to, studijų programa turi tęstinumą, studijas galima tęsti magistrantūros studijų programoje Verslo logistika.

„Mūsų studijų programos absolventai tikrai paklausūs ir laukiami darbo rinkoje. Studijų metu teorinių žinių įgiję ir pozityvių praktikų patirčių paskatinti, dalis studentų nusprendžia kurti savo verslus, savo logistikos ar prekybos srityse veikiančias įmones. Studijos intensyvios, bet net ir dieninių studijų studentams sudarytos galimybės dirbti dar studijuojant. Dėstytojai labai teigiamai ir lanksčiai žiūri į praktinės patirties siekiančius įgyti studentus, studijų metu kuriančius savo verslus ar įsidarbinančius pagal būsimą specialybę. Džiaugiamės, kad studentai žingeidūs ir siekia gilinti studijų metu įgytas žinias, papildyti jas praktine patirtimi. Universitetas suteikia stiprius teorinius ir praktinius pagrindus šiandieniniame nuolatinių pokyčių kontekste vis didesnę reikšmę įgyja ir studentų gebėjimas savarankiškai pildyti, gilinti įgytas žinias, nes norint išlaikyti aukštą kvalifikaciją ir baigus studijas reikės nuolat tai daryti. Siekiame, kad studentai įgytų šiuos įgūdžius ir vertintų visas galimybes siekti naujausių su specialybe susijusių žinių“, – įžvalgomis dalijasi doc. dr. M. Vienažindienė.

Ypatingai trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų

UAB „Hegelmann Logistics“ vadovas Andrius Šumskis pastebi, kad Lietuvoje šiuo metu yra nepakankamai prekybos ir logistikos specialistų, ypatingai trūksta šios srities profesionalų, kurie ne tik baigia studijas, bet ir savarankiškai gilinasi į šios srities specifiką, gyvena šia sritimi. „Reikia pripažinti, kad nėra lietuviškų vadovėlių, kuriuose studentai galėtų rasti visą svarbią ir aktualią informaciją, todėl didelė dalis žinių įgyjama savarankiškai jų ieškant, perimant užsienio šalių įmonių patirtį ir adaptuojant mūsų rinkai. Ši sritis Lietuvoje yra gana nauja, dar nėra realios praktinės patirties“, – pastebi įmonės vadovas. Jis pasakoja, kad pati šaka yra besivystanti ir atkreipia dėmesį, jog tiekimo grandinės svarba visai pramonei paskutinius keliolika metų auga. Tęsiantis šiai tendencijai galima prognozuoti prekybos ir logistikos specialistų poreikio augimą.

UAB „Hegelmann Logistics“ vadovas Andrius Šumskis

Pašnekovas taip pat pasakoja, kad yra ir kitas dėmuo – technologinis tobulėjimas, kuris veda vis aukštesnio lygio kompetencijų poreikio link. Atsiranda daugiau iššūkių, tarp kurių ir automatizavimas, pagerinantis proceso valdymą ir tuo pačiu reikalaujantis daugiau kompetencijų.

Pasak A. Šumskio, gilus įsitraukimas į logistikos sritį ir nuoširdus domėjimasis šio sektoriaus naujovėmis suteikia plačias karjeros galimybes, nes logistikos išsilavinimas reikalingas ir kitose srityse. „Pavyzdžiui, IT sektoriuje logistikos ir tiekimo grandinės valdymo produktų kūrimas yra labai svarbus. Logistikos žinios būtinos ir gamyboje, kur daug procesų yra automatizuoti. Nors rankinio darbo mažėja, reikalingas automatizavimo sistemų kūrimas, diegimas ir priežiūra. Gamybos valdymas remiasi tais pačiais principais, kaip ir tiekimo grandinės ar logistikos valdymas, todėl jo planavimas ir valdymas yra atsakinga užduotis, kurią atlieka logistikos specialistai“, – teigia A. Šumskis.

Aukštos kvalifikacijos specialistų laukia plačios karjeros galimybės

Logistikos sritis yra specifinė, nes ji leidžia mums veikti ir konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir daug plačiau. Norint, kad Lietuva įgytų konkurencinį pranašumą logistikos srityje, būtina kryptingai palaikyti šią sritį ir investuoti į jos augimą. Taip pat labai svarbu paruošti aukštos kvalifikacijos logistikos ir prekybos specialistus, turinčius stiprius teorinius pagrindus ir praktinės patirties“, –įžvalgomis dalijasi UAB „Hegelmann Logistics“ vadovas.

„Logistika apima įvairias veiklas, tokias kaip tiekimo grandinės valdymas, sandėliavimas, transportavimas, rinkodara, tiekimo grandinės optimizavimas ir daug kitų. Tai suteikia plačias karjeros galimybes, tačiau dėl tokio platumo ir integralumo žmonėms, kurie nėra susipažinę su šios srities specifika, gali būti sunku tiksliai suprasti, kas yra logistika ir kaip ji prisideda prie valstybės ekonominio augimo“, – kalba A. Šumskis. Jis tikisi, kad didėjant universitetų paruošiamų specialistų skaičiui, verslo sektoriuose, tiesiogiai susijusiuose su logistika ir prekyba, situacija keisis.

Įmonės vadovas pasakoja, kad didžioji dalis Lietuvos logistikos srities lyderių yra savamoksliai, per dvidešimt metų aktyviai domėjęsi ir dirbdami praktinį darbą sukaupę tiek teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių. „Jeigu būčiau studijavęs aukštos kvalifikacijos logistikos ir prekybos specialistus rengiančią programą, tą pačią pridėtinę vertę būčiau sukūręs per dešimtmetį ar dar greičiau. Tą patį pastebi ir kiti dabar vadovaujančias pareigas užimantys kolegos. Šiuo metu visi esame savamoksliai, investavę ir vis dar investuojantys daug resursų į aktualias žinias ir patirtį“, – sako A. Šumskis.

Specialistai ruošiami atsižvelgiant į rinkos poreikius

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. B. Vaznonis pasakoja, kad logistikos ir prekybos specialistai VDU ŽŪA rengiami atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, potencialių darbdavių lūkesčius, identifikuotus atlikus profesinio lauko tyrimus, didėjančią kvalifikuotų logistikos specialistų paklausą Lietuvoje ir ypač Kauno regione, kuris dėl išplėtotos infrastruktūros ir išskirtinės geografinės padėties labai patrauklus logistikos centrų plėtrai.

„Darbo rinkai šiuo metu reikia vis daugiau specialistų, praktinėje veikloje gebančių taikyti verslo, vadybos teorines žinias ir išugdytus prekybos ir logistikos verslo gebėjimus. Studijų metu išskirtinis dėmesys skiriamas naujoms logistikos IT sistemomis, kuriomis noriai dalijasi verslo partneriai. Studijų metu įgytos kompetencijos leidžia plėtoti konkurencingą verslą šalies bei tarptautinėse rinkose. Kvalifikuotų logistikos specialistų paklausa Lietuvoje ir ypač Kauno regione ir toliau didės. Iki 2030 m. bus užbaigtas „Rail Baltica“ projektas, vis labiau plėtojama Kauno oro uosto infrastruktūra ir Kauno laisvoji ekonominė zona, modernizuotas laivybos kelias Nemunu“, – kalba prof. dr. B. Vaznonis.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Praktinė patirtis – derinant studijas ir darbą pagal specialybę

Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas pasakoja, kad dauguma bakalauro studijų programos Logistika ir prekyba 3 ir 4 kurso studentų jau dirba pagal specialybę. „Matome, kad įpusėję studijas mūsų studentai dirba logistikos centruose, pramonės ir prekybos įmonėse. Remdamiesi studijų metu įgytais teoriniais pagrindais, iš dėstytojų praktikų perimta patirtimi, naudodami pažangiausius vadybos, rinkodaros, pardavimo ir logistikos metodus ir naujausias elektroninės prekybos bei komunikavimo technologijas, jie planuoja, organizuoja, prognozuoja, vertina logistikos ir prekybos procesus, veiklos rezultatus“, – kalba prof. dr. B. Vaznonis ir pastebi, kad dirbantys pagal specialybę studentai, patys tiesiogiai susipažįstantys su sektoriaus specifik turi aukštesnę motyvaciją iš dėstytojų perimti kuo daugiau patirties.

„Siekiant studijų kokybės, tobuliname studijų programą palaikydami glaudžius ryšius su socialiniais ir verslo partneriais. Ypač džiaugiamės aktyviu bendradarbiavimu su UAB „Hegelmann Logistics“, UAB „Hegelmann transporte“, UAB „Hoptrans Logistics“, UAB „Baltic Transline“, UAB „Tomegris“, UAB „DPD Lietuva“. Su socialiniais ir verslo partneriais nuolat deriname studentų profesinių praktikų atlikimo galimybes ir sąlygas“, – kalba prof. dr. B. Vaznonis ir džiaugiasi, kad verslo įmonės aktyviai prisideda prie būsimų specialistų rengimo. Dekanas pasakoja, kad visi studentai studijų metu atlieka profesinės veiklos praktiką ir džiaugiasi, jog dalis studentų lieka dirbti praktikai pasirinktose įmonėse. „Džiaugiamės ir savo absolventais, kurie studijų metu įgiję teorinių žinių ir praktinės patirties, sukūrė ir sėkmingai plėtoja savąjį verslą“, – teigia prof. dr. B. Vaznonis.

Tiriant bioekonomikos sritį: įžvalgos iš konferencijos „Darni bioekonomikos plėtra: teorija ir praktika“

2024 m. gegužės 8 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko ketvirtoji konferencija „Darni bioekonomikos plėtra 2024: teorija ir praktika“. Tai jau ketvirtasis tarptautinis renginys, kas dvejus metus organizuojamas VDU Bioekonomikos plėtros fakultete, o šiais metais bendradarbiaujant su VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutu. Šiais metais konferencija subūrė socialinių mokslų ekspertus ir mokslininkus iš įvairių šalių: Lietuvos, Latvijos, Čekijos Respublikos, Danijos, Rumunijos, Lenkijos, Ukrainos, Slovakijos, Kazachstano, Norvegijos, Indijos, Graikijos, Izraelio, Suomijos, Estijos, Belgijos.

Sveikindami konferencijos dalyvius, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis, pabrėžė mokslinių tyrimų svarbą tvariam bioekonomikos vystymuisi.

Profesorė dr. Lene Lange iš LL-BioEconomy (Danija), pabrėžė svarbų žinių ir įgūdžių dalinimosi aspektą, kuris gali padėti išsaugoti išteklius ir skatinti pereinamąjį į žiedinę ekonomiką. „Mokslininkai, atliekantys tyrimus bioekonomikos srityje, gali pagreitinti pereinamąjį procesą nuo linijinės prie žiedines ekonomikos ir bioekonomikos. Kol kas šie procesai yra nišiniai, daug eksperimentų atliekama praktiškai, bet jie retai aprašomi ir analizuojami“. Profesorė dr. Lene Lange ragino pagreitinti alternatyvių tiekimo grandinių, ūkininkavimo formų ir valdymo sistemų įgyvendinimą, daugiau dėmesio skirti socialinėms inovacijoms, įtraukiant ir prisitaikant politinius dokumentus priimant sprendimus regioniniu, vietos ir organizaciniu lygmenimis.

Profesorė dr. Agnieszka Jaszczak, iš Varmijos ir Mazūrijos universiteto Olsztyno mieste (Lenkija), kuri taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkė, kalbėjo apie Tvaraus dizaino (r)evoliuciją, pabrėžė, kad dabar švietimas yra pagrindinis kelias į žaliosios ekonomikos plėtrą.

Doc. dr. Sandija Zeverte-Rivza iš Latvijos Gyvybės mokslų ir technologijų universiteto pristatė tyrimo rezultatus apie skaitmeninimo transformacijas bioekonomikoje, fokusuojantis į inovacijas ir darnumo iššūkius. Ji sutelkė dėmesį į skaitmeninių technologijų integraciją gamyboje, naujus verslo modelius, švietimą ir kt. Ji paaiškino energijos poreikio, išteklių naudojimo ir perdirbimo riziką, saugumo aspektus siekiant tvarumo.

Doc. dr. Patrik Rovný, mokslininkas iš Slovakijos žemės ūkio universiteto Nitroje, plenariniame pranešime apie alternatyvias žemės ūkio sistemas ir jų poveikį vartotojams dalijosi įžvalgomis į šiandieninių vaisių, daržovių ir kitų maisto produktų problemą, kuriems trūksta baltymų, mineralų ir vitaminų. Jis pristatė tyrimo rezultatus apie tvarų žemės ūkį ir vartotojų nuomonę apie alternatyvius ūkininkavimo sistemas. Deja, rezultatai rodo, kad tik 33% respondentų nesutinka, jog pesticidų naudojimas ES turi daugiau naudos nei rizikos.

Wim Haentjens, Europos Komisijos Generalinio direktorato „Tyrimai ir inovacijos – Bioekonomika ir maisto sistemos“ skyriaus atstovas, diskutavo apie ES bioekonomikos strategiją kaip pagrindinę politikos priemonę. Jis pristatė ES bioekonomikos strategijos etapus ir pokyčių ir inovacijų palaikymą.

Plenarinė sesija

Kviestinis pranešėjas Prof. Dr. Agnieszka Jaszczak

Kviestinis pranešėjas Prof. Dr. Lene Lange

Kviestinis pranešėjas Doc. Dr. Patrik Rovný

Kviestinis pranešėjas Doc. Dr. Sandija Zeverte-Rivza

Kviestinis pranešėjas Wim Haentjens

Teorijos ir praktikos sinergijos sesijoje tema “Teritoriniai žiedinės sistemos sprendimai darnios bioekonomikos vystymui”, kurį pristatė Agro2Circular ir buvo finansuotas Europos Sąjungos programos “Horizontas 2020”, bei sukvietė ekspertus aptarti inovatyvų požiūrių dėl atliekų perdirbimo į aukštos vertės produktus. Šią specialią sesiją organizavo VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutas, o ją moderavo Virginija Kargytė. Pranešimai iš Ispanijos, Italijos, Suomijos ir Lietuvos aptarė sprendimų įgyvendinimą, kartu tęsiant diskusijas apie žiediškumo poveikio vertinimą ir verslo modelių plėtojimą. Vadovaujant organizacijoms tokioms kaip CETEC tyrimų centrui, Tecnoalimenti, Lietuvos pramonininkų konfederacijai, VTT Suomijos technologijų tyrimų centrui ir GREEN – Bocconi universitetui, ši sesija siekė skatinti bendradarbiavimą ir žinių mainus, kad būtų skatinamos darnios bioekonomikos iniciatyvos Europoje.

Teorijos ir praktikos sinergijos sesijos diskusijos

Konferencijoje buvo pristatyta apie 30 žodinių pranešimų ir 35 stendinių pranešimų, kuriuos parengė tyrėjai iš įvairių šalių, įskaitant Ukrainą, Čekijos Respubliką, Norvegiją, Kazachstaną, Rumuniją, Latviją, Lenkiją ir Lietuvą.

Konferencijos pirmoje paralelinėje sesijoje“Bioekonomikos indėlis į Europos žaliąjį kursą” buvo pristatyta gausybė įžvalgų ir diskusijų, atskleidžiančių įvairius šio svarbaus klausimo aspektus. Sesiją moderavo doc. dr. Jurgita Baranauskienė ir doktorantė Kristina Gesevičienė, kurios sukvietė ekspertus ir tyrėjus išnagrinėti iššūkius ir galimybes bioekonomikos vystymosi srityje. Pirmojoje sesijoje buvo akcentuojamas didėjanti visuomenės rūpestis dėl aplinkosaugos ir darnumo, ką pabrėžė doc. dr. A. Novikova iš Lietuvos. Tyrėja Steliana Rodino iš Rumunijos pažymėjo poreikį didinti sąmoningumą apie aplinkos grėsmes ir būdus siekti žalesnės ateities. Nepaisant žadančių pažangos bioekonomikos srityje, Rumunija vis dar atsilieka nuo ES vidurkio ir susiduria su svarbiomis kliūtimis. Svarbus aspektas, pabrėžtas tyrėjos dr. Joanna Storie iš Estijos, kuri akcentavo poreikį padidinti bioekonomikos produktų gamybą, nesukuriant žalos biologinei įvairovei, pabrėžiant tokius principus kaip vengimas, minimizavimas, atkūrimas ir kompensavimas.

Pirmosios sesijos momentai

Antrą paralelinė sesiją „Inovatyvios, darnios ir įtraukios bioekonomikos vaidmuo kaimo vietovių plėtros procese” moderavo doc. dr. Anne Poder ir lekt. dr. Algirdas Justinas Staugaitis. Joje dėmesys buvo sutelktas į inovatyvios, darnios ir įtraukios bioekonomikos svarbą kaimo plėtrai. Pranešimai koncetravosi apie verslumo orientuoto į bioekonomiką skatinimą, strateginį planavimą ir inovacijų įtraukimą einant žiediškumo link. Ryškiausios diskusijos apėmė kulinarinio turizmo integraciją kaimiškose vietovėse ir bioekonomikos verslumo palengvinimą per bendradarbiavimo modelius, tokius kaip pramonės suinteresuotų šalių dalyvavimas organizuojant hakatonus. Sesijos interaktyvus pobūdis leido pranešėjams paaiškinti savo idėjas, apibendrinti pastebėjimus ir aktyviai dalyvauti diskusijose su dalyviais.

Po pertraukos antroji sesija tęsėsi su moderatorėmis doc. dr. Gintare Vaznoniene ir lekt. dr. Ingrida Kazlauskiene, kurios pažymėjo, kad diskusijos buvo apibrėžiamos moksliniu požiūriu, koncentruojantis į empirinių tyrimų rezultatus, o ne tik į teorines refleksijas. Ši sesija suteikė galimybę pranešėjams pasidalinti savo išvadomis ir iškelti mokslinius bei praktinius klausimus. Be to, sesija tapo derlingu pagrindu tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti, nes tyrėjai rado bendrą kalbą su kolegomis iš skirtingų sričių, pradedant potencialių bendrų verslų ir ateities bendradarbiavimo galimybių kūrimą.

Antrosios sesijos momentai

Trečioji sesija “Biologinių išteklių ir bioproduktų logistika ir marketingas”, kurią moderavo doc. dr. Milita Vienažindienė ir dr. Elena Plotnikova, sutelkė dėmesį į biologinių išteklių ir bioproduktų logistikos ir marketingo aspektus. Pasitelkdami pasaulinių ekspertų patirtį iš Rumunijos, Lietuvos, Slovakijos ir kitų šalių sprendė aktualius klausimus, tokius kaip žaliasis marketingas, tvarioji logistika ir poreikis užtikrinti ryšį tarp akademinių tyrimų ir komercinio pritaikymo. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas tvariam vartojimo modeliui ir akademinių žinių suderinimui su konkrečiais rinkos poreikiais.

Trečiosios sesijos momentai

Ketvirtą sesiją „Inovatyviūs verslo sprendimai bioekonomikoje”, moderavo dr. Lina Lauraitienė ir doktorantė Silva Katutytė. Šioje sesijoje mokslininkai iš penkių šalių (Graikijos, Indijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos) pasidalino savo įžvalgomis. Tyrėjai sutelkė dėmesį į inovacijų tvaraus ir aplinkai draugiško produkto kūrimo srityje pritaikymą. Kiti pranešimai buvo skirti įmonių ir valdžios iššūkių vertinimui, susijusių su politikos įgyvendinimu, kuris skatintų darnų verslą ir ekonomiką. Pabaigoje buvo aptarti dirbtinio intelekto ir mokesčių metodų naudojimo galimybės skatinant žalias inovacijas.

Ketvirtosios sesijos momentai

Apibendrinant konferencijos darbą, galima teigti, kad tai yra puiki vieta idėjų generavimui ir mainams, skatinant tarpdisciplininius dialogus tarp įvairių mokslo, politikos formuotojų ir verslo atstovų, nuspalvinant kelią link darnios, įtraukios ir tvirtos bioekonomikos – apimant bendrą įsipareigojimą siekti tikslų, numatytų Europos Žaliajame kurse.

Per 1600 šalies moksleivių sutelkęs edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija 2023-2024“ pasiekė finišą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) eduakcinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ (SMA) artėja link finišo. Gegužės 29 d. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyks baigiamasis, finalinis projekto susitikimas, kuriame moksleivių lauks įdomūs kviestinių pranešėjų pranešimai, veiklos pagal projekte lankytos klasės kryptį, geras laikas ir svarbiausia dalis – iškilminga projekto baigimo pažymėjimų įteikimo ceremonija. Renginyje taip pat susiburs visą projekto laikotarpį moksleivius lydėję mokytojai, kuriems skiriamas specialus teminis seminaras bei pažymėjimų įteikimo ceremonijoje bus įteikti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Ggeužės 29 d. edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija 2023-2024“ baigiamojo renginio programa

„Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 9-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslo krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui, kurio metu su moksleiviais žiniomis dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. Šiais metais siūloma rinktis verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos klases. O norintiems gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias parengta speciali II lygio programa.

Šiais mokslo metais šiame, aštuntus metus gyvuojančiame ir nuolat augančiame projekte dalyvauja daugiau kaip 1600 moksleivių iš 50 bendrojo lavinimo mokyklų. Pedagogų teigimu, tai šalyje masiškiausias ir tvariausias aukštesniųjų klasių moksleiviams skirtas projektas, kurio metu besirenkantiesiems karjeros kelią suteikiamos galimybės akademinėje aplinkoje įgyti naujų žinių bei įgūdžių ir „pasimatuoti“ platų spektrą perspektyvių, į ateitį orientuotų profesijų.

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Papildomas priėmimas į VDU ŽŪA magistrantūros studijas

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), vykdantis studijas, grįstas Artes Liberales principais, skelbia priėmimą į 17 VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programų. Stojantiesiems šiais metais siūlomas platus spektras studijų programų: jungtinių, dvigubo diplomo, vykdomų anglų kalba ir kitų, studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių, studijų programų.

Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas registracija vyksta internetu: http://epasirasymas.vdu.lt. Prašyme galima nurodyti iki 4 pageidavimų. Stojantysis pageidavimus turėtų pateikti prioriteto mažėjimo tvarka.

VDU absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio, tik užpildyti prašymą ir pridėti registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Jei dar neturite diplomo ir jo priedėlio, pateikti galima akademinę pažymą.

Informaciją apie 2024 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.

PAPILDOMAS PRIĖMIMAS

Nuo liepos 15 d. 12.00 val. norintieji studijuoti magistrantūroje gali pretenduoti į likusias laisvas vietas papildomo priėmimo etapo metu.

Prašymus bus galima pateikti iki rugpjūčio 21 d. 24.00 val. internetu. Šiame etape gali dalyvauti ir asmenys, dalyvavę pagrindiniame priėmime, stojimo mokesčio iš naujo mokėti nereikia, pridedama ta pati mokėjimo kvito kopija.

Papildomo priėmimo kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 22 d. 12.00 val., informuojant kiekvieną asmeniškai. Visą informaciją apie 2024 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.

PRIĖMIMAS Į PAPILDOMĄSIAS STUDIJAS

Vykdomas priėmimas į papildomąsias studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas. Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA papildomąsias studijas: https://zua.vdu.lt/studijos/papildomosios-studijos/.

Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas registracija vyksta internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/ iki rugpjūčio 21 d.

DAUGIAU INFORMACIJOS

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU:
VDU Studijų departamentas
S. Donelaičio g. 52, LT-44244, Kaunas
El. paštas studijos@vdu.lt

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU ŽŪA:

Informaciją teikia VDU ŽŪA fakultetai

ir/arba

VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė
Doc. dr. Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

VDU Agroinovacijų centras – naujos galimybės aukštos kokybės mokslo tyrimams

Lietuvos agrosektorius susiduria su iššūkiais, kurie tiesiogiai atsiliepia jo efektyvumui, tvarumui ir konkurencingumui. Keliami vis aukštesni reikalavimai, nuo didesnio produktyvumo, iki minimalaus išteklių naudojimo ir maksimalaus tvarumo, kas dažnai sunkiai suderinama. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugiasi, kad šį ir kitus agrosektoriui kylančius iššūkius VDU Agroinovacijų centre spręs VDU mokslininkai. „Tikime, kad sujungus šiuolaikinės įrangos galimybes ir mūsų mokslininkų žinias, šiame centre gimstančios inovacijos prisidės prie tvarios ir modernios miškininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės plėtros“, – mintimis dalijasi mokslininkė.

Šiuolaikiniai tyrimai ir inovacijos – Lietuvos lyderystei

2024 m. gegužės 24 d. atidarant VDU Agroinovacijų centrą pasveikinti į renginį gausiai susirinkę Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės nariai, garbūs svečiai, mokslinių projektų, tyrimų partneriai, ateities agroinovacijoms neabejingi bičiuliai ir pasidžiaugta, kad ilgai brandintas ir kurtas projektas įgavo modernų, Universiteto, šalies, regiono mastu reikšmingas agroinovacijas talpinantį pavidalą. „Dėkojame visiems buvusiems ir esantiems kartu. Tik kartu galima žengti pirmyn tvirtu žingsniu. Tikime, kad Agroinovacijų centras suteiks dar daugiau galimybių bendradarbiauti, kurti, atrasti“, – kalbėjo renginį vedusi VDU Žemės ūkio akademijos marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė.

VDU Agroinovacijų centro atidarymo ceremoniją sveikinimo žodžiu pradėjęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis džiaugėsi universitetui svarbiu įvykiu. „Noriu pasidalinti VDU Žemės ūkio akademijos svajone turėti čia, nuostabiame akademiniame miestelyje puikų, aukšto Europinio lygio kompetencijų centrą, paskirtą gamtos, gyvūnijos, augalų, žemės ūkio tyrimams ir inovacijų kūrimui. Mes jį bandome apjungti kaip žaliųjų biotechnologijų kompetencijų centrą. Agroinovacijų centras yra viena pirmųjų šio centro dalių. Labai daug projektų jau vyksta, artėja prie savo finalo. Turėsime šiais metais nemažai tokių atidarymų, o šiandien pasidžiaukime šio pastato prikėlimu kitam gyvenimui, moksliniams tyrimams, informacijos skleidimui apie tai, kad agromokslas ir verslas pasikeitęs ir toliau keičiasi“, – apie agrosektoriaus transformacijas mintimis dalijasi prof. habil. dr. J. Augutis.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė sveikino Agroinovacijų centro atidaryme, vietoje, kur sujungtos inovacijos, technologijos ir modernus žemės ūkis, susirinkusį gausų būrį svečių. „Tikiuosi, kad šiame centre kartu su Lietuvos ir užsienio šalių suinteresuotais verslininkais ir ūkininkais dirbantys mūsų mokslininkai kurs inovacijas, kurios prisidės prie tvaraus ir modernaus miškininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės vystymosi. Tikiu, kad šio centro dėka Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė užims lyderiaujančias pozicijas ir nepraras savo svarbos. Noriu padėkoti visiems prisidėjusiems prie šios idėjos realizavimo, naujus projektus ir mokslo tyrimus, edukacinę veiklą pradėjusiems įgyvendinti ir vykdyti darbuotojams“, – kalba kanclerė ir kviečia stiprinti jau esamus bei kurti naujus mokslo ir verslo ryšius, vedančius tvaraus ir žalio žemės ūkio link.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Sveikinimo žodį tardamas VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas džiaugiasi, kad susijungus keliems universitetams atsiranda daugiau galimybių apjungti visų sričių, susijusių su augalais, gyvūnais, laukine gamta mokslinius tyrimus. Instituto direktorius džiaugėsi, kad VDU Agroinovacijų centras atveria naujų galimybių studijoms ir moksliniams tyrimams.

VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas

Šiuolaikinė įranga sveikesnio funkcinio maisto gamybai

Pristatydama Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose vykdomus mokslo tyrimus bei kuriamus išskirtinius produktus, laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė, akcentavo, kad vyksta beatliekė gamyba, nes panaudojami visi gamybos metu gaunami šalutiniai produktai. Be to, siekiant kokybiško galutinio rezultato, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą. Tarp kuriamų produktų – fermentuotas nealkoholinis alus. Norint sukurti sveikesnį ir skanesnį gėrimą, jis praturtinamas įvairiais priedais – uogomis, augaliniais ekstraktais.

Didelio renginio dalyvio susidomėjimo sulaukė 3D spausdintuvas, naudojantis iš maisto produktų paruoštas tyres. Vienas iš įdomių gaminių pavyzdžių – iš morkų tyrės atspausdinta morka, kurią valgyti ir morkos skoniu mėgautis gali žmonės, kurių racionas dėl sveikatos problemų apribotas tik labai lengvai kramtomu maistu. Spausdinimui galima naudoti įvairių maisto produktų tyres, tarp kurių ir iš priešvėžinių junginių turinčių bulvių spalvotu minkštimu miltelių ruošiama užpilama košė, kuria 3D spausdintuvu galima formuoti įvairių formų objektus.

Dar vienas įrenginys, atvėręs daugiau galimybių moksliniams tyrimams – bioreaktorius, turintis galimybę palaikyti pH, deguonies, apšvietimo lygius, dujų padavimą. Šioje laboratorijoje esanti šiuolaikinė įranga atsiveria daug galimybių gaminti funkcinį maistą.

Sekvenavimo įranga aukšto mokslinio lygio tyrimams

Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratoriją pristatantis mokslo darbuotojas Povilas Sakalauskas pasakoja, kad genetiniai tyrimai prasideda nuo tiriamos medžiagos homogenizavimo, kad būtų galima išskirti DNR. „Tiriamoji medžiaga gali būti labai įvairi, pavyzdžiui, kiaušinio lukštas ar kaulo ėminys, kraujo dėmelės ant popieriaus. Šiuolaikinės įrangos dėka ir iš tokių medžiagų, kur yra labai mažas DNR kiekis, galime jį išskirti ir atlikti tyrimus. Dirbame su laukiniais gyvūnais, įvairiais patogenais, susirgimais. Tiriame kaip keičiasi patogenai, taip pat atliekame populiacijų genetinių struktūrų analizes, žiūrime kaip keičiantis aplinkai keičiasi populiacijų genetinės struktūros. Dirbame ir su gyvuliais, galime atlikti patogenų nustatymo tyrimus, taip pat standartinius genetinius tyrimus“, – kalba P. Sakalauskas.

Atlikus DNR medžiagos išskyrimą, taikomi kiti metodai, vienas pagrindinių PGR molekulinės biologijos metodas, taip pat svarbus DNR sekoskaitos metodas. „Nors laboratorija atrodo maža ir kukli, bet su čia esančiu naujos kartos sekvenavimo prietaisu galima sekvenuoti gyvūnų, bakterijų, virusų genomus ir generuoti labai didelius duomenų kiekius. Dirbant su šikšnosparnių platinamais patogenais, su šiuo prietaisu atliekame metagenominius bakterijų tyrimus, kuriais galime nuskaityti labai daug informacijos. Standartiniu PGR metodu atlikdami tyrimus galime nustatyti, ar ėminyje yra virusas, gauti trumpą DNR ar RNR fragmentą, jį sekvenuoti ir gauti nedidelį kiekį papildomos informacijos. Tuo tarpu metagenominių tyrimu atveju, nuskaitome viską. Jei paimame saują dirvožemio, išskiriame DNR medžiagą ir, pritaikius bakterijoms specifinį metagenominį sekvenavimą, vienu metu identifikuojame visas esančias bakterijas, sugeneruojamas labai didelis kiekis duomenų ir tai leidžia atsakyti į sudėtingus klausimus“, – kalba mokslo darbuotojas.

Mokslininkas pasakoja, kad tiriant šiksnosparnių mėginius, aptinka įvairias babezių rūšis, taip pat dar neidentifikuotas borelijų, sukeliančių Laimo ligą, rūšis, taip pat daug kitų bakterijų. „Šikšnosparniai, kaip tyrimų objektas, yra labai svarbūs ir įdomūs, nes jie turi bakterinių ir virusinių patogenų, taip pat zoonozių. Tokie virusai, kaip Ebola, Covid taip pat siejami su šikšnosparniais. Agroinovacijų centre naudojamo sekvenavimo prietaiso pagalba tyrimus galima atlikti aukštame moksliniame lygmenyje“, – galimybėmis džiaugiasi P. Sakalauskas.

„Pagrinde dirbame su įvairiomis zoonozėmis, bendradarbiaujame su įvairiais ūkio subjektais, atliekame užsakomuosius mokslinius tyrimus, ekspertizes. Taip pat bendradarbiaujame su veterinarijos klinikomis, atliekame genetinius ir įvairių patogenų nustatymo tyrimais“, – apie verslui aktualius tyrimus pasakoja mokslo darbuotojas.

Ragai ir iškamšos – gyvūnų pažinimui ir atrankai

Pristatydamas Medžioklėtyros laboratoriją, lekt. dr. Artūras Kibiša džiaugiasi doc. dr. Kęstučio Pėtelio surinktų ragų kolekcija. „Medžiotojai turi mokėti juos atskirti ne tik pagal amžių, bet ir atrankinę grupę. Kiekvieną pavasarį medžiotojai ekspertų komisijai pristato medžiagą, ir jeigu neteisingai sumedžiotas gyvūnas, medžiotojas baudžiamas. K. Pėtelis taip pat išsaugojo rekordinių elnio ragų dešimtuko gipsinius muliažus, kurie iki dabar atrodo kaip tikri. Įvairios technologijos bus naudojamos mokymo procese, nes mokantis svarbu ir gyvai pamatyti, paliesti, pačiupinėti, taip lengviau įsidėmėti kriterijus, pagal kuriuos gali atskirti amžių ir atrankos grupę“, – pastebi mokslininkas.

„Dar vieną dovaną gavome iš medžioklės trofėjų eksperto Algimanto Kamičaičio. Tai danieliaus ragai, kurie kolekcijoje kiekvienais metais vis platesni ir didesni. Danieliai medžiojami nuo aštuntų metų, studentai turi galimybę matyti ragus nuo pirmų, iki paskutinių, kai danielius buvo sumedžiotas. Rago perimetras kiekvienais metais didėja, bet ovalumas išlieka tas pats. Jaunas ragas išgaubtas į išorę, jei vyresnis – įgaubtas į vidų. Europoje tik dviejose parodose esu matęs, kad būtų danielių ragų kolekcija nuo pirmųjų metų ragų, paprastai pradedama nuo vėlesnių“, – apie išskirtinę ir vertingą dovaną pasakoja mokslininkas.

Lekt. dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė pasakoja, kad būsimiems miškininkams ir medžiotojams svarbu susipažinti su Lietuvos žinduoliais. „Nors iškamšų negalima liesti, bet taip pat turime kaukoles, kailius, kuriuos studentai gali liesti ir lyginti tarpusavyje. Pats naujausias ir įspūdingiausias eksponatas – tauriųjų elnių stendas, kur pagal amžių galima nustatyti atrankines grupes. Galima apžiūrėti perspektyvių ir labai perspektyvių elnių iškamšas nuo pirmaragio iki dešimtųjų metų, kad studentai pagal kaklo storį, pagal kelmelio aukštį atpažintų nemedžiotinus elnius. Palyginimui yra visa kolekcija medžiotinų elnių ragų“, – kalba mokslininkė.

Dar vienas įspūdingas eksponatas – rudojo lokio iškamša. Mešką sumedžiojo ir padovanojo medžiotojas Juozas Dainelis, iškamšą padarė žymus taksidermistas Kęstutis Bybartas. „Tai unikali proga pažiūrėti meškai į akis, nes gamtoje tai tikrai nepavyks. Juokaujama, jei meška nusprendė, kad esate jos pietūs, tai jūs ir esate jos pietūs. Įdomu, kad ir Lietuvoje jau turime ateinančių meškų. Pavasarį vienu metu nufotografuota meška ir Biržų girioje, ir Švenčionėliuose, atstumas gana didelis, todėl manome, kad tai skirtingi gyvūnai“, – apie vis didėjančią tikimybę Lietuvoje sutikti rudąjį lokį kalba lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Laboratorijoje tiriami visi Lietuvoje sumedžioti vilkai

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad greta studentų ugdymo atliekami ir moksliniai tyrimai. „Penktus metus iš eilės tiriami visi sumedžioti vilkai, kiekvienas sumedžiotas vilkas ištiriamas genetiškai, nustatomas kiekvieno iš jų amžius, patelių atveju – ar turėjo jauniklių ir kiek jų turėjo paskutiniais metais. Taip esame ištyrę daugiau nei tūkstantį vilkų iš visos Lietuvos. Pagal tyrimų rezultatus kasmet nustatomas sumedžiojamų vilkų limitas ateinančiam sezonui“, – kalba mokslininkė lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad iš visų tirtų vilkų, tik vienas sumedžiotas vilkas iš Vilniaus rajono turėjo dvidešimt procentų šuns genų, visi kiti sumedžioti vilkai buvo gryni, be šuns genų.

Ieško balanso tarp saugojimo ir naudojimo

Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vykdomus tyrimus pristatantis jos vadovas prof. dr. Gediminas Brazaitis pasakoja, kad laboratorijoje ieškoma kompromisų tarp biologinės įvairovės išsaugojimo ir naudojimo, ypatingai miško ekosistemose. „Moderniai žiūrint, tai galima įvardinti kaip gamta grįstus sprendimus. Dirbame su medžių prieaugliu, kolega atlieka tyrimus su Čepkelių raisto pušimis. Jas tiriant galima nustatyti, kokiais metais ir kuriose vietose buvo gaisras. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai, septynis kartus, degusi pušis buvo iš Marcinkonių. Matome, kad buvo daugybė gaisrų, tai yra miško gyvenimo dalis. Taip pat tarptautiniame projekte tiriame, kokią įtaką kanopiniai žvėrys turi mažose miško aikštelėse miškų atkūrimui. Yra įrengtos vaizdo kameros, vertiname nuskabymo riziką“, – kelis vykdomus tyrimus pristato prof. dr. G. Brazaitis.

Renginio dalyvius profesorius supažindino su rizotronais ir bandymais įvertinti kaip būtų galima miškus geriau adaptuoti klimato kaitai. „Lyginame grynus pušynus, grynus beržynus ir mišrius medynus. Atlikdami tyrimą fiksuojame, kaip šaknys paauga per metus. Fotografuojame, atliekami ir bakterijų, mikolizės, miško paklotės ir kiti kompleksiniai tyrimai, tą patį daro ir kolegos užsienyje“, – apie aktualų tarptautinį tyrimą pasakoja mokslininkas.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2024 m. birželio 5 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojos lankėsi Varmijos ir Mozūrijos universitete Lenkijoje

2024 m. Gegužės 13-18 d. docentės dr. Anastasija Novikova ir dr. Erika Besusparienė turėjo unikalią galimybę lankytis Varmijos ir Mozūrijos universitete, įgyvendindamos Erasmus+ dėstymo vizitą. Šio vizito metu dėstytojos turėjo galimybę pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi su universiteto studentais ir akademiniu personalu.

Doc. dr. Anastasija Novikova skaitė paskaitas apie bioekonomikos pagrindus ir privalumus visuomenei, sutelkusi dėmesį į aplinkos problemas. Su studentais ji pirmiausiai apžvelgė aplinkosaugos veiksmų programų istoriją nuo jų pradžios iki Europos Žaliojo kurso įgyvendinimo, aptardama pagrindinius tikslus. Taip pat studentams paaiškino Bioekonomikos strategiją, atskleisdama bioekonomikos plėtros svarbą, pagrindines bioekonomikos sąvokas iš skirtingų perspektyvų, aptarė pagrindinius bioekonomikos principus. Galiausiai studentai aktyviai dalyvavo interaktyviame žinių įvertinimo žaidime apie bioekonomiką ir aplinkos problemas, kurį studentai sėkmingai įvykdė.

Doc. dr. Erika Besusparienė skaitė paskaitas apie Žaliąją apskaitą. Ji sutelkė dėmesį į Žaliosios apskaitos sąvoką ir jos integravimą į tradicinius finansinius ir vadovavimo apskaitos sistemas. Dr. E. Besusparienė pabrėžė problemą, kad aplinkosaugos išlaidos ir investicijos dažnai yra slepiamos bendrojoje išlaidų struktūroje, ir pabrėžė poreikį įmonėms atskirti šias aplinkosaugos išlaidas, siekiant tikslesnio ataskaitų pateikimo suinteresuotiesiems. Paskaitų metu dr. E. Besusparienė įtraukė studentus į diskusiją apie vidaus ir išorines aplinkosaugos išlaidas, naudodama praktinius pavyzdžius. Studentai naudodami interaktyvius įrankius pasidalijo įvairiais aplinkosaugos išlaidų pavyzdžiais, teikė pastebėjimus.

Dėstytojos taip pat turėjo puikią galimybę susipažinti su universiteto miesteliu ir dalyvauti tuo metu vykusioje verslo mugėje, skirtai studentams susipažinti su verslo įmonėmis.

Dėstytojos taip pat turėjo diskusijas su Ekonomikos mokslų fakulteto Ekonominės politikos departamento vadove ir dekane, kurių metu buvo aptariamos bendradarbiavimo galimybės vykdant Lietuvos ir Lenkijos projektus. Šis vizitas suteikė galimybę ne tik dalintis žiniomis su universiteto bendruomene, bet ir ugdyti tarptautinį bendradarbiavimą ir partnerystę šioje svarbioje srityje.

VDU Vadovų Magistrantūros „Muitinės Procesų Valdymas“ atstovai dalyvavo 10-ojoje Muitinės Praktikų Asociacijos Konferencijoje

2024 m. gegužės 23 d. Vilniuje vyko jubiliejinė, 10-oji Muitinės Praktikų Asociacijos konferencija, kurioje susirinko verslo, mokslo, muitinės ir kitų institucijų atstovai. Šių metų konferencijoje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas muitinės reformai ir jos įtakai muitinės sistemų pokyčiams bei skaitmenizacijai.

Konferencijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vadovų magistrantūros „Muitinės procesų valdymas“ studijų programos komiteto pirmininkė dr. Erika Besusparienė ir dėstytoja Kristina Gesevičienė. Joms kompaniją palaikė ir programos studentai, atstovaujantys įvairias verslo įmones. Konferenciją kartu su komanda organizavo Muitinės praktikų asociacijos vadovė Enrika Naujokė, kuri daug prisideda ir yra vadovų magistrantūros „Muitinės procesų valdymas“ studijų programos komiteto narė.

VDU vadovų magistrantūros „Muitinės procesų valdymas“ studentė Gertrūda Bakšienė, kuri yra Muitinės tarpininkų grupės koordinatorė bei UPS įgaliotasis atstovas Lietuvoje UAB „Skubios siuntos“, pasidalino savo įžvalgomis apie verslo iššūkius, susijusius su naujų muitinės sistemų diegimu. Ji pabrėžė, kad, nors skaitmenizacija ir technologiniai pokyčiai kelia daug iššūkių, jie taip pat suteikia naujų galimybių efektyvesniam ir spartesniam muitinės procesų valdymui, ypač dirbant komandoje kartu su muitine.

Konferencijoje buvo aptarti esminiai muitinės reformos aspektai, įskaitant technologinių naujovių įtaką muitinės procedūroms, verslo subjektų pasiruošimą šiems pokyčiams ir tarpininkų vaidmenį skaitmenizacijos procese. Dalyviai turėjo galimybę išklausyti pranešimus, dalyvauti diskusijose ir keistis patirtimi bei gerosiomis praktikomis. Renginys aiškiai atskleidė būsimus nuolatinius pokyčius ir žinių trūkumą šioje muitinės reformos virsme, pabrėžiant kvalifikacijos kėlimo poreikį.

Muitinės praktikų asociacijos konferencija, vykstanti jau dešimtą kartą, tampa vis svarbesniu renginiu, kuriame nagrinėjami aktualiausi muitinės veiklos ir verslo bendradarbiavimo klausimai. Šių metų renginys dar kartą patvirtino, kad sėkmingam muitinės procesų valdymui būtinas nuolatinis dialogas tarp verslo, mokslo ir institucijų atstovų. Norint užtikrinti sklandžią adaptaciją prie naujų sistemų ir pokyčių, būtina investuoti į specialistų kvalifikacijos kėlimą, ką sėkmingai siūlo VDU vadovų magistrantūros „Muitinės procesų valdymas“ programa. Laukiame besidominčių ir pasirengusių prisijungti prie mūsų augančios bendruomenės.