Bioekonomikos plėtros fakulteto naujienos Archives | Page 18 of 77 | VDU Žemės ūkio akademija

Logistikos ir prekybos studentų išvyka į UAB „Tomegris“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Logistikos ir prekybos studijų programos studentai lankėsi UAB „Tomegris“. Įmonės pagrindinė specializacija – negabaritinių krovinių gabenimo organizavimas ir įgyvendinimas. Studentai buvo supažindinti su logistikos veiklos iššūkiai ir galimybėmis, šiuolaikinėmis tendencijomis ir įmonės pokyčiais per įmonės gyvavimo laikotarpį.

Studentams taip pat buvo pristatytos kandidatavimo į praktikos ir darbo pozicijas galimybės.

Susitikimą ir ekskursiją įmonėje vedė UAB „Tomegris“ personalo vadovė Inga Sušinskienė. Organizavo VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojai lekt. dr. Mindaugas Samuolaitis ir doc. dr. Milita Vienažindienė.

DBU STAŽUOTĖS VOKIETIJOJE: išplėskite savo žinias, įgykite patirties ir tobulinkite savo mokslinius darbus!

Siūloma:

  • 1350 EUR per mėnesį stipendija
  • Stažuotės trukmė nuo 6 iki 12 mėnesių
  • Sveikatos, nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimas
  • Galimybė laisvai pasirinkti priimančiąją instituciją
  • Nereikalaujamos vokiečių kalbos žinios

Kam skirta:

  • Doktorantams
  • Magistrantūros programų absolventams (Paraiškas gali teikti ir paskutinio kurso magistrantai)

SVARBU:

Temoms apribojimų nėra.
Svarbiausia, kad stažuotės projekto tema būtų aktuali aplinkosauginiu/ tvarumo aspektu.
Stažuotės gali būti tiek akademinio, tiek profesinio pobūdžio.

Kodėl verta rinktis DBU stažuotę?

DBU stažuotės suteikia unikalią galimybę įgyti vertingos patirties tarptautinėje aplinkoje ir prisidėti prie svarbių aplinkosaugos problemų sprendimo. Stažuotės metu galėsite:

  • Dirbti prie Jums aktualių mokslinių tyrimų projektų
  • Bendradarbiauti su patyrusiais mokslininkais ir praktikais
  • Tobulinti savo įgūdžius ir žinias
  • Užmegzti ryšius su kitais jaunais profesionalais iš viso pasaulio

Daugiau informacijos apie paraiškų teikimo procesą rasite interneto svetainėje
 https://www.studinfo.lt/stipendijos/dbu.

VDU Studijų festivalis – susipažink su universitetu per vieną dieną!

Gegužės 10 d., penktadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pakvies moksleivius dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, tiek ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti. Nemokamo festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. O mokytojus, atlydėjusius moksleivius, VDU pakvies į seminarus.

Kaip teigia viena iš renginio organizatorių, VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė, šiemet jau trečiąkart rengiamame festivalyje kiekvienas dalyvis tikrai atras širdžiai mielą užsiėmimą bei galės išbandyti begalę naujų veiklų.

„Pernai puikiu atradimu tapo organizatorių sukurtos užduočių kortelės, kurios leido drąsiau patyrinėti įvairiausias veiklas, o jų metu atlikę tam tikras užduotis, moksleiviai galėjo pretenduoti į įvairiausius organizatorių bei rėmėjų skirtus prizus. Šiais metais festivalio programą praturtins studentų organizacijos „Elsa“ siūlomas žaidimas „Kruvina žmogžudystė“, kuris leis moksleiviams pademonstruoti savo kriminalistinius įgūdžius. Taip pat festivalio dalyviai turės galimybę sudalyvauti pabėgimo kambario „Atskleisk mokytojo kodą“ veiklose, kur jų lauks robotika, užkoduotos užduotys, spėliojimų galvosūkiai, rebusai, pedagogikos iššūkiai ir kt. Smagu, kad kaip ir praėjusiame festivalyje, taip ir šiemet festivalio metu gerą nuotaiką ir atmosferą palaikys VDU studentė Dj Viltė“, – pasakoja universiteto atstovė.

Registracija į VDU Studijų festivalį

2023 m. vykusio VDU Studijų festivalio video akimirkos:

Kviečiame išsamiau susipažinti su VDU Studijų festivalio veiklomis:


Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

  • VDU Studijų informacijos centras
  • AdresasK. Donelaičio g. 52-102, Kaunas
  • Telefonas(8 37) 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
  • El. paštasvdu[eta]vdu.lt

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

kviečiu į Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks balandžio 25 d. (ketvirtadienį)
15.00 val. III rūmų 154 auditorijoje.
Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

SAFEHABITUS PROJEKTO PARTNERIŲ SUSITIKIMAS IR DALYVAVIMAS SEMINARE „SEZONINIAI DARBUOTOJAI ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO GRANDINĖSE”

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai doc. dr. Laura Girdžiūtė,  doc. dr. Anastasija Novikova ir dr. Gediminas Vasiliauskas 2024 m. balandžio 9-11 d. dalyvavo trečiajame SafeHabitus projekto „Ūkių sveikatos ir saugos žinių bei inovacijų sistemų stiprinimas “ susitikime, taip pat ir šio projekto rėmuose organizuotame politikos seminare „Sezoniniai darbuotojai žemės ūkio ir maisto grandinėse“ (angl. Seasonal and migrant workers in agri-food value chains). Safehabitus seminaras subūrė daugiau nei 50 atstovų iš Europos Sąjungos šalių institucijų, kurie dalinosi savo patirtimi, įžvalgomis ir aptarė aktualiausią informaciją darbo žemės ūkyje klausimais.

Šio seminaro tikslas – sukurti strateginį požiūrį į esamus iššūkius dirbant žemės ūkyje ir sistemingai žvelgiant į ateitį, įtraukiant ES lygmens politikos formuotojus ir suinteresuotąsias šalis, ir dalytis seminaro rezultatais su ES žemės ūkio ir maisto produktų strateginiu dialogu.

Šiuo politikos seminaru siekiama apibendrinti naujausius ir aktualiausius mokslinius tyrimus bei praktines įvairių suinteresuotųjų šalių įžvalgas. Tikimasi, kad tai  palengvins diskusijas ir dalijimąsi perspektyvomis tarp suinteresuotųjų ir Europos politikos formuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių sprendžiant klausimus, susijusius su darbo standartais ir migrantų bei sezoninių darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygomis. Renkant naujausius įrodymus, siekiama suteikti politikos formuotojams žinių ir įrodymų, reikalingų teigiamų pokyčių skatinimui.

Politikos seminaras buvo politikos seminarų, skirtų bendradarbiavimo skatinimui bei dalijimosi žiniomis tarp politikos formuotojų, suinteresuotųjų šalių, praktikų ir mokslininkų dalis. Seminarą organizavo  SafeHabitus konsorciumo nariai:  IAMZ CIHEAM, TEAGASC, GEOPA, CEJA ir AEIDL.

Kviečiame dalyvauti paskaitoje „Tiekimo grandinės valdymas tarptautinėje gamybinėje įmonėje, rizikos ir galimybės“

Balandžio 18 d. studentus ir dėstytojus kviečiame dalyvauti seminare-paskaitoje „Tiekimo grandinės valdymas tarptautinėje gamybinėje įmonėje, rizikos ir galimybės“, kurią ves UAB „Continental Automotive Lithuania“ Tiekimo grandinės vadovas Alanas Malašinskas.

Paskaita vyks III rūmų 427 auditorijoje nuo 11 val.

Kvietimas dalyvauti virtualiame seminare „Tapk rinkos transformacijos ekspertu tarptautinėje prekyboje ir muitinėje“

Balandžio 23 d. 15.30 val. nuotoliniame seminare „Tapk rinkos transformacijos ekspertu tarptautinėje prekyboje ir muitinėje“ bus aptartos ateities tarptautinės prekybos ir muitinės procesų valdymo sankirtų aktualijos, atsižvelgiant į muitinės reformą 2040. Pokyčiai tarptautinės prekybos ir muitinės srityse lemia specialistų, ekspertų ir vadovų poreikį, suprantančių muitinės procesų virsmą ir gebančių prisitaikyti prie rinkos transformacijos.

Šis virtualus seminaras suteiks išskirtinių įžvalgų apie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) magistrantūros studijų programos Muitinės procesų valdymas privalumus. Seminare bus aptarta, kokios karjeros galimybės laukia baigus šią studijų programą ir kokia nauda tokį darbuotoją turintiems darbdaviams. Klausytojai gaus vertingų įžvalgų apie tai, kaip pažangios studijos gali pagerinti jų karjeros perspektyvas ir paruošti iššūkiams, susijusiems su muitinės procesų pokyčiais.

Seminaro temos:

  • Muitinės reforma 2040: naujovės ir iššūkiai ateities tarptautinei prekybai.
  • 1 metų nuotolinės vadovų magistrantūros (MBA) studijos: Muitinės procesų valdymas ateities prekybai.

Seminaro pranešėja – dr. Erika Besusparienė, programos komiteto pirmininkė ir programos lektorė

Planuojama seminaro trukmė – 1 akademinė valanda

REGISTRACIJA

Prisijungimo nuoroda į „Teams“ platformą bus atsiųsta prieš seminarą užsiregistravusiųjų nurodytu el. paštu.

Prašymų priėmimas studijuoti prasidės 2024 m. birželio mėnesį.

VDU ŽŪA vykdomas tarptautinis projektas „GreenCool“ – „Leisk man paveikti tavo žaliąjį aš!“ – apie nuomonės formuotojų įtaką jaunimo aplinkosauginiam sąmoningumui

Aplinkos išsaugojimas ir tvarus vystymasis yra svarbūs globaliems iššūkiams, tarp kurių ir klimato kaita, įveikti. Universitetams tenka išskirtinis vaidmuo sudominant jaunąją kartą aplinkosaugos temomis ir skatinant jomis domėtis giliau. Anot Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkės ir projekto „GreenCool“ – „Leisk man paveikti tavo žaliąjį aš!“ kuratorės doc. dr. Rasos Pranskūnienės, tai ypatingai svarbu, nes jų balsai lems, ar aplinkosauginiai klausimai taps svarbiais visuomenei ir būtent jiems teks ieškoti vis naujų aplinkosauginių problemų sprendimų.

Siekia ugdyti jaunimo aplinkosauginį sąmoningumą

VDU ŽŪA  Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė doc. dr. R. Pranskūnienė pastebi, kad kelti aplinkosauginį studentų sąmoningumą, nepriklausomai nuo pasirinktos studijų krypties, šių dienų realybėje tampa itin svarbu, nes tai padeda didinti studentų susidomėjimą. Be to, skatinant aplinkosauginį sąmoningumą universitetuose, galima formuoti studentų požiūrį į aplinką bei jų gebėjimą priimti tvarius sprendimus.

VDU ŽŪA su kitais keturiais partneriais vykdomo projekto „GreenCool“ – „Leisk man paveikti tavo žaliąjį aš! – įgūdžių ugdymas skatinant mąstyseną apie aplinkosauginį sąmoningumą ir tvarų vystymąsi Europos Kultūros sostinėse“ (angl. The GreenCool – “Let me influence your green self! – Skill development in the encouragement of mindset towards environmental awareness and sustainable development in the alliance of EcoC“) pagrindinis tikslas – ugdyti universitetų studentų aplinkosauginį sąmoningumą, darnios plėtros idėjas skleidžiant kuo įvairesnėms amžiaus grupėms gausią auditoriją pritraukiančiuose Europos Kultūros sostinių renginiuose.

Penki projekto partneriai – Vengrijos Pannonijos universitetas, Lietuvos Vytauto Didžiojo universitetas, Rumunijos Vakarų Timisoaros universitetas, Estijos Tartu universitetas ir Graikijos įmonė „Militos Consulting S. A.“ – sutelkę išteklius projekto „GreenCool“ vykdymui, jį supranta kaip strateginio plano dėlionę, siekiant tęstinumo universiteto studentų įgūdžių tobulinimo srityje. Šiuo projektu įsipareigota sukurti inovatyvią internetinių mokymų medžiagą ir integruoti tvarų vystymąsi į įvairias aukštojo mokslo studentų mokymo programas, kad studentai visuomenėje taptų Žaliaisiais nuomonės formuotojais.

Doc. dr. R. Pranskūnienė atkreipia dėmesį, kad projekto tikslas yra suteikti studentams komunikacijos priemones ir tvarų požiūrį, kad jie taptų veiksmingais Europos Sąjungos žaliosios ekonomikos ir kultūros skatinimo šalininkais, aktyviais darnios plėtros dalyviais bei naudos gavėjais. Pašnekovė pasakoja, kad jau įgyvendinta didžioji projekto dalis – atliktas „Greenfluence“ praktikos tyrimas, sukurtas Masinis atvirasis internetinis kursas (angl. MOOC), mokymų turinys pateiktas dviejose internetinėse mokymų platformose, atliktas mišrusis Europos kultūros sostinių Žaliųjų nuomonės formuotojų bandomasis kursas nacionaliniu lygmeniu. „Šiuo metu vykdomas mišrusis Europos kultūros sostinių Žaliųjų nuomonės formuotojų tarptautinis kursas ir rengiami pasiūlymai, kaip integruoti mokymų metu išbandytus metodus į bet kokių disciplinų dalykus, siekiant suteikti žinių bet kuriam universitetui ir kviečiant studentus tapti aktyviais darnios plėtros dalyviais dabar ir ateityje“, – apie įgyvendintus tikslus ir vykstančias veiklas kalba mokslininkė.

Tyrė nuomonės formuotojų įtaką ugdant aplinkosauginį sąmoningumą

Anot doc. dr. R. Pranskūnienės, projekto įgyvendintojai siekė surinkti informaciją apie jaunimo žinias ir požiūrį į socialinę žiniasklaidą, ypač daug dėmesio skiriant nuomonės formuotojams ir žaliosioms temoms. Projekto „GreenCool“ partneriai analizavo šimtus straipsnių, gerosios praktikos ir atvejų tyrimų, atliko anketinę apklausą su daugiau nei 700 studentų, jaunuolių ir nuomonės formuotojų, surengė tikslinių grupių interviu projekto partnerių vietovėse ir parengė Žaliojo nuomonės formuotojo (angl. „Greenfluencer“) praktikos rinkinį.

„Anketinė apklausa atskleidė, kad dauguma jaunuolių, tiek Vengrijoje, tiek Rumunijoje, tiek Estijoje ir Lietuvoje, pastaraisiais metais nuomonės formuotojus stebi „Instagram“, „TikTok“ ir „Youtube“ platformose. Didžiausia nuomonės formuotojų įtaka pastebima Vengrijoje, o mažiausia – Estijoje. Jaunimo sprendimą sekti nuomonės formuotojų kuriamą turinį dažniausiai lemia nuomonės formuotojų paliečiamos įdomios temos, kokybiškos nuotraukos ir linksmas turinys. Įdomu, kad jaunimas seka tiek vietinius, tiek tarptautinius nuomonės formuotojus (kalba nėra kliūtis, nes 96,5 % tyrimo respondentų gerai kalba angliškai), todėl sekami ne tik vietiniai, bet ir gerai žinomi nuomonės formuotojai“, – apibendrintais apklausos rezultatais dalijasi pašnekovė.

Doc. dr. R. Pranskūnienė pastebi, kad įtakingiausi yra gebantys įkvėpti žmonių pasitikėjimą ir besidalijantys unikalia savo patirtimi turinio kūrėjai. „Įdomu tai, kad dauguma apklaustų nuomonės formuotojų nelaiko savęs influenceriais, o labiau nuomonės dalininkais ar nuomonės lyderiais. Taip pat įdomu, kad tyrimo medžiaga rodo jaunimo lūkestį iš nuomonės formuotojų gauti autentiškos ir įdomios informacijos, o juos nustoja sekti dažniausiai tada, kai pasidaro nuobodu. Susidomėjimas mažėja ir kai nekuriamas kokybiškas turinys ar nebeatspindi aktualizuotos problemos, arba skelbiama per daug naujienų“, – pasakoja doc. dr. R. Pranskūnienė. Ji atkreipia dėmesį, kad patys nuomonės formuotojai supranta kokybiško ir išskirtinio turinio svarbą – nori tobulinti savo turinio ir pasakojimo scenarijaus bei vaizdo įrašų kūrimo įgūdžius.

Mokslininkė atskleidžia, kad tyrimo dalyviai svarstė ir neigiamą „žaliąją“ pusę. „Nuomonės formuotojų stebėtojų auditorija tikisi kasdienių, tikroviškų vaizdų, trumpų vizualių istorijų. Įdomu, kad tyrimo dalyviai pastebi ir įvardija atvejus, kai įmonės moka nuomonės formuotojams už norimą netikslios informacijos sklaidą – pateikia klaidingą etikečių interpretaciją ir pan. Jaunimo atsakymai atskleidžia, kad atsiranda ir žaliosios kaltės sąvoka, reiškianti, kad jaunimas bijo būti „žalias“, nes tai gali lemti bendraamžių patyčias. Taip pat pastebima daug klaidingos informacijos žaliosiomis temomis“, – į jaunuolių įvardytas problemas dėmesį atkreipia doc. dr. R. Pranskūnienė. Ji pastebi, kad nuomonės formuotojai turėtų išlikti paprasti ir autentiški žaliaisiais klausimais, kad perteiktų reikiamą informaciją ir paskatintų juos veikti.

Parengta ir nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu testuojama ECoC „Greenfluencer“ mokymų platforma

Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, į Europos kultūros sostinių žaliojo nuomonės formuotojo programą, kuria siekiama rengti žaliuosius ambasadorius, siūlyta įtraukti 12 komunikacijos priemonių bei žaliųjų klausimų, apimančių komunikacines priemones ir diskurso struktūrą, taip pat žaliąją tematiką. Komunikacinių priemonių ir diskurso struktūros srityje pasiūlyta įtraukti istorijų pasakojimą nuotoliniu būdu ir gyvai, blog’ų / žodyno rašymą, trumpus filmus, vaizdo įrašus („Youtube“, „TikTok“), „Instagram“, „TikTok“ technikos ir gyvos veiklos, paveikaus vizualaus turinio kūrimą, trumpus prisistatymus (angl. Elevator pitch), Pecha Kucha, Oksfordo debatus, TED pokalbius, sužaidybinimą, komunikaciją pasitelkiant meną ir muziką, apvaliojo stalo diskusijas. Žaliosios tematikos srityje siūlyta įtraukti mitybą ir maisto atliekas, tvarią madą, miesto gyvenimo būdą, tvarų viešąjį gyvenimą, tvarų vartojimą, energijos taupymą ir alternatyvią energiją, kolektyvinę socialinę atsakomybę, svarbiausias perdirbimo technologijas, atliekų tvarkymą ir žiedinę ekonomiką, klimato kaitos fobiją ir nerimą, „Greenwashing“ ir etinį mąstymą, žaliąjį judumą.

Mokslininkė pasakoja, kad parengus bandomąją mokymų platformą (MOOC), 2023–2024 m. rudens semestre visuose  projekto  partnerių universitetuose vyko mišrūs ECoC Greenfluencer bandomieji kursai nacionaliniu lygmeniu. Atsižvelgus į pastabas 2023–2024 m. pavasario semestre atverta prieiga į pilnai parengtą mokymų platformą „Greenfluencer: inovatyvi žalioji komunikacija“ – nemokamą  ir atvirą nuotolinį kursą jaunimui, besidominčiam tvarumu ir įvairiomis komunikacijos priemonėmis, oficialiai sertifikuotą Tartu universitete.

Šio jau įpusėjusio kurso dalyviai – keturi geriausi studentai ir du dėstytojai iš kiekvieno projekto partnerio universiteto – turės galimybę dalyvauti 2024 m. liepos pirmąją savaitę Tartu vyksiančiame baigiamajame „GreenCool ECoC“ renginyje „International GreenCool Meet-Up“. Po kursų suinteresuotosios šalys, įskaitant dėstytojus ir ECoC ekspertus, apibendrins tarptautinio kurso patirtis.

Sukurta atvira interaktyvi internetinė mokymosi platforma „GreenCool“

Remdamasi mokymų platformos (MOOC) turiniu, projekto partnerė, Graikijos įmonė  „Militos“ sukūrė atvirą interaktyvią internetinę platformą „GreenCool“, kurią IT kūrėjai ir „GreenCool“ konsorciumas nuolat tobulina ir derina. Ši platforma gali būti labai naudinga asmenims, organizacijoms ir viešojo, privataus ir trečiojo ekonomikos sektoriaus subjektams, aplinkosaugos ir komunikacijos švietimo paslaugų teikėjams ir visiems, siekiantiems ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą.

Doc. dr. R. Pranskūnienė pastebi, kad VDU ŽŪA, dalyvaudama šiame projekte turi unikalią galimybę įsitraukti ne tik į tarptautinės mokymų programos kūrimą, bet ir suteikti studentams šiuolaikines komunikacijos priemones bei tvarų požiūrį, kad jie taptų veiksmingais ES žaliosios ekonomikos ir kultūros skatinimo šalininkais.

Du konkursai moksleiviams. Tapkite tvarios ateities kūrėjais ir laimėkite bilietus į kiną visai klasei!

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) 10–12 klasių moksleivius kviečia tapti tvarios ateities kūrėjais ir dalyvauti dviejuose konkursuose, kurių pagrindiniai prizai – „Forum Cinemas“ kino bilietai, skirti visai klasei.

Suburk komandą ir kurk bioprodukto prototipą

Moksleiviai kviečiami sukurti iki 2 min. trukmės vaizdo įrašą (reels), kuriame turi atsispindėti moksleivių sukurto bioprodukto prototipas, remiantis bent 3 iš pateiktų raktažodžių.

Raktažodžiai: tvarumas; bioverslas; pokytis; perdirbti produktai; biožaliavos; beatliekė gamyba; žiedinė ekonomika / gamyba; be atliekų; transportas / energija be išmetamųjų dujų; be emisijų / dūmų ir aplinkos taršos; produktas iš nesuderinamų žaliavų / atliekų.

Tai neturi būti naujai pagamintas produktas, o tik produkto modelis iš popieriaus, kartono, medžio ar kitų medžiagų, kurias moksleiviai nuspręs naudoti kurdami prototipą.

Suburk komandą ir parodyk tvarią elgseną

Moksleiviai kviečiami sukurti iki 1 min. trukmės vaizdo įrašą (reels), kuriame turi atsispindėti moksleivių tvari elgsena prekyboje ir / ar logistikoje, remiantis bent 3 iš pateiktų raktažodžių.

Raktažodžiai: prekyba; logistika; pokytis; tvari elgsena; žalioji logistika; vartojimas.

Pavyzdžiui, tai gali būti nauja idėja ar atvejis iš moksleivių kasdieninio gyvenimo perkant, vartojant, naudojant, rūšiuojant, išmetant, keliaujant, važiuojant.

Konkursų taisyklės

Minimalus komandos dalyvių skaičius – 5 asmenys. Komandos taip pat gali būti mišrios, t. y. toje pačioje komandoje gali dalyvauti 10, 11 ir 12 klasių moksleiviai.

Renkant konkursų nugalėtojus 50 proc. vertinimo lems organizatorių sudarytos komisijos sprendimas, kitą 50 proc. –  sukurto vaizdo įrašo surinktų „like“ paspaudimų skaičius VDU Žemės ūkio akademijos „Instagram“ paskyroje.

Sukurtus vaizdo įrašus siųsti el. paštu komunikacija.zua@vdu.lt iki gegužės 8 dienos. Vaizdo įrašai bus patalpinti VDU Žemės ūkio akademijos „Instagram“ paskyroje.

Konkurso nugalėtojai bus skelbiami gegužės 16 dieną.

Už vaizdo įrašų turinį atsakingi kūrėjai. Organizatoriai pasilieka teisę neįtraukti į konkursą etikos normas pažeidžiančių vaizdo įrašų.

Socialinių paslaugų namų vadovė: pozityvius pokyčius kuria žinios ir bendradarbiavimas

Tauragės r. Adakavo socialinių paslaugų namai – dar sovietmečiu įsteigta globos institucija, skirta  suaugusiems fizinę ir psichikos negalią turintiems asmenims. Pokyčiams atvira įstaiga šiuo metu dirba itin sėkmingai. Įstaigos direktorė Kristina Anulienė nuoširdžiai džiaugiasi tuo, kad Adakavo kaime išsidėsčiusiuose korpusuose globotinių per trumpą laiką yra sumažėję beveik trečdaliu. Tačiau tokia K. Anulienės nuostata nestebina išgirdus, kokie pokyčiai jau įvyko šiuose namuose, kiek dar idėjų ir planų sukasi veiklios vadovės galvoje bei iš kur ji semiasi įkvėpimo.

Universitetas pakeitė suvokimą

„Adakavo socialinių paslaugų namai – viena šalies globos įstaigų, kuriuose buvo pirmiausia pradėta valstybės numatyta institucinė pertvarka. Ją įgyvendinus stacionare liks tik tie asmenys, kuriems dėl fizinės ir psichikos sveikatos būklės reikalinga išskirtinė priežiūra. Visiems kitiems padedama savarankiškai įsikurti bei gyventi bendruomenėje. Taip sutapo, kad tuo metu, kai prasidėjo reforma, pati pradėjau studijuoti magistrantūroje, nes norėjosi pagilinti vadybos, žmogiškųjų išteklių bei projektų valdymo gebėjimus. Tačiau universitetas, kurį pasirinkau, iš esmės pakeitė mano suvokimą apie bendruomenės reikšmę, tvarumą, žiedinę ekonomiką ir daugelį kitų dalykų, kurie yra labai reikšmingi, siekiant neįgaliuosius integruoti į visuomenę“, – teigia Tauragės r. Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė K. Anulienė, savo profesinę karjerą šioje įstaigoje pradėjusi prieš tris dešimtmečius. Iš pradžių dar moksleivė dirbo siuvėja, vėliau, įgijusi socialinės pedagogės profesiją – direktoriaus pavaduotoja, o pastaruosius dešimt metų pašnekovė eina įstaigos vadovės pareigas.

Studijų turinys pranoko lūkesčius

K. Anulienė su šypsena pasakoja, kad magistrantūros studijoms pasirinkusi programą Kaimo plėtros administravimas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete tikėjosi tik pakelti savo kaip socialinių paslaugų įstaigos vadovės kvalifikaciją, tačiau netrukus paaiškėjo, kad kokioje studijų programoje bestudijuotum, moters žodžiais, „net auditorijų sienos šioje aukštojoje mokykloje alsuoja tvarumo, ekologiškumo ir žalumo idėjomis“.

Tauragės r. Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė Kristina Anulienė

„Studijuodama sužinojau daug naujų ir naudingų dalykų, kuriuos stengiamės įdiegti praktikoje. Įsiliejimas į vietos bendruomenės kultūrines veiklas, daržininkystės įgūdžių formavimas globotiniams, vietos moksleivių savanorystės skatinimas, įstaigos teikiamų paslaugų spektro išplėtimas sukuriant daugiau darbo vietų kaimo gyventojams, trumposios maisto tiekimo grandinės nutiesimas iki įstaigos valgyklos – tai tik dalis įgyvendinamų ir planuojamų įgyvendinti idėjų, apie kurias sužinojau studijuodama. Tai visiškai pakeitė mano, iš socialinio darbo srities atėjusio žmogaus, požiūrį į daugelį dalykų – išgirdau apie sumanių kaimų konkurencinį pranašumą, bendruomeninės veiklos reikšmę kiekvienam toje bendruomenėje gyvenančiam nariui, žaliųjų socialinių verslų vystymą, socialinės veiklos modelį, orientuotą į tvarios aplinkos kūrimą“, – lūkesčius pranokusį studijų turinį komentuoja K. Anulienė, šiuo metu generuojanti mintis, kaip iš globos namuose auginamų daržovių pradėti gaminti išskirtinius produktus, kaip drauge su globotiniais kurti rankdarbius iš antrinių žaliavų, taip įdedant savo nors ir nedidelį įnašą į šalies bioekonomikos plėtrą, kaip visai Adakavo kaimo bendruomenei, kurios neatsiejama dalis yra ir socialinių paslaugų namų gyventojai, pradėti vystyti lėtąjį turizmą, propaguojant vietos kulinarinį paveldą ir amatus, kaip įspūdingame kraštovaizdyje įsikūrusiame kaime pradėti rengti stovyklas miesto vaikams, siekiant juos supažindinti su įvairiomis žemės ūkio veiklomis.

Dalijasi ir idėjomis, ir patirtimi

„Visada buvau aktyvi Adakavo kaimo bendruomenės narė. Esame sėkmingai įgyvendinę projektą ir buvusioje dvarvietėje įsirengę viešąją erdvę, skirtą renginiams. Reikšmingiausias jų – kasmet birželį vykstanti  tradicinė po Lietuvą bei pasaulį išsibarsčiusių kraštiečių sueiga. Ne tik šiame, bet ir visuose kaimo bendruomenės renginiuose dalyvauja ir globos namų gyventojai, nes bendros prasmingos veiklos kaip niekas kitas leidžia pažinti vieniems kitus bei suartina žmones. O magistrantūros studijos ir šiuo požiūriu buvo naudingos, nes išmokau profesionaliai rengti projektus, kuriems įgyvendinti reikalinga finansinė valstybės parama. Taip pat įgijau naudingų  pažinčių, nes tarp mano bendramokslių yra kitų šalies savivaldybių vietos veiklos grupių narių. Tad dalijamės ir idėjomis, ir patirtimis“, – pasakoja pašnekovė.

K. Anulienė prisipažįsta gyvenime labiausiai nemėgstanti skepticizmo ir išankstinio neigiamo požiūrio į dalykus, kurių neišmanai. Tai, pašnekovės įsitikinimu, ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios neįgaliųjų integracija šalyje nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi.

 „Iš tiesų socialinės globos srityje per tris nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvoje nužengėme kelis šviesmečius į priekį. Pamenu, kai įsidarbinau Adakavo globos namuose, jų gyventojai nykiai leido dienas už aptvertos aukštos tvoros. Net minties nebuvo apie tokiems žmonėms skirtas edukacines programas, užimtumą, o juo labiau apie jų sugrąžinimą į bendruomenę, nes tokia buvo valstybės politika – nematai neįgaliųjų, vadinasi, nėra nei jų pačių, nei su jais susijusių problemų“, – kalba socialinių paslaugų namų vadovė.

Pašnekovė pastebi, kad daugelis šeimų rūpinasi savo šeimos nariais, turinčiais intelekto ar psichikos negalią, bei stengiasi jiems sudaryti sąlygas gyventi namuose. Tačiau šeimoms dažnai kyla fizinių, emocinių, finansinių, sveikatos problemų. Todėl institucinė globa visais atvejais reikalinga. Tačiau jos formos iš esmės turi keistis ir jau keičiasi.

Neatsitiktinai K. Anulienė yra pasirinkusi ir magistro baigiamojo darbo temą „Globos įstaigų pertvarkos scenarijai Tauragės rajone“.

„Tokie namai sovietmečiu dažnai buvo steigiami apleistuose buvusiuose dvaruose, kaip nutiko ir Adakave, atokiausiose kaimo vietovėse. Jų gyventojai buvo visiškai izoliuoti nuo visuomenės. Šiuo metu vykstanti socialinės globos įstaigų pertvarka dažnai suprantama kaip institucijų uždarymas, tačiau pertvarką reikėtų suprasti kaip bendruomeninių paslaugų plėtojimo procesą, siekiant užtikrinti neįgaliųjų įsitraukimą į visuomenę ir jų savarankiškumo ugdymą. Suprantama, reikia labai daug žinių, kaip su bendruomene užmegzti ryšius bei kurti geranoriškus santykius. Studijų metu įgijau neįkainojamą įrankį, kaip tai daryti. Ir šis įrankis – įvairios bendros veiklos“, – kalba K. Anulienė.

Jos vadovaujamas socialinių paslaugų centras šiuo metu teikia visą paketą paslaugų. Tai ne tik nuolatinė, bet ir dienos neįgaliojo priežiūra bei turiningas užimtumas, leidžiantis kitiems šeimos nariams išlikti darbo rinkoje, tai ir trumpalaikė asmens globa, artimiesiems suteikianti „atokvėpio atostogas“, ir integrali pagalba asmens namuose.

Taip pat įstaiga šiuo metu turi net 8 grupinio gyvenimo namus Tauragėje, Skaudvilėje ir Kelmėje, kuriuose globojami socialinio darbuotojo gyvena po 10 asmenų. Jie savarankiškai apsiperka, ruošia maistą, tvarkosi aplinką, socializuojasi bendraudami su kaimynais, keliaudami, dalyvaudami viešajame gyvenime. Dar 20 žmonių savarankiškai gyvena apsaugotame būste. Šie žmonės sėkmingai mokosi bei įsilieja į darbo rinką.

K. Anulienė su šypsena reziumuoja, kad, jeigu būtų jos valia, į reikalavimų sąrašą, kandidatuojantiesiems eiti vadovų pareigas, privalomai įrašytų punktą baigti „žaliosios“ magistrantūros studijas. Juolab, kad VDU ŽŪA sudaro puikias sąlygas studijuoti mišriu būdu ir daug užsiėmimų vyksta nuotoliu. „Jeigu žinių, kurias įgijau studijuodama, būčiau turėjusi prieš 10 metų, mūsų įstaiga jau būtų dar toliau pažengusi. Manau, svarbu ir tai, kad sukauptas žinių bagažas suteikia įstaigos vadovui argumentų bei drąsos kalbėti viešoje tribūnoje ir atstovaujant savo įstaigos interesams, ir dalijantis gerąja patirtimi“, – teigia Tauragės r. Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė K. Anulienė.

Atliepia tvarumo ambasadorių poreikius

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorė, II pakopos studijų programos Kaimo plėtros administravimas komiteto pirmininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, komentuodama šios programos turinį, taip pat yra įsitikinusi, kad ši programa naudinga įvairias darbo pozicijas užimamtiems žmonėms, kurie rūpinasi vietos bendruomenės kūrimu, kaime veikiančių organizacijų gyvybingumu ir vietovių tvarumu.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorė, II pakopos studijų programos Kaimo plėtros administravimas komiteto pirmininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

Programos turinys atliepia žmonių, kurie siekia tapti tvarumo ambasadoriais, siekia veikti telkinačiosios lyderystės principais, atvirai ir aiškiai komunikuoti, generuoti naujas idėjas, atrasti, sujungti veiklas ir procesus joms įgyvendinti. Kaimo vietovių pokyčiai dinamiški ir labai kompleksiški, reikia sumaniai, orientuojantis į ilgalaikę perspektyvą spręsti visuomenės senėjimo ir socialinės gerovės klausimus, klimato kaitos ir aplinkosaugos, perėjimo nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos ir kitus klausimus, taip pat proaktyviai veikti.