Bioekonomikos HUBo sesijose suformuota Lietuvos bioekonomikos vizija ir prioritetai

Lietuvoje įvyko antroji nacionalinės bioekonomikos HUBo strateginė sesija, subūrusi viešojo sektoriaus, mokslo ir verslo atstovus bendram darbui. Abi sesijos organizuotos Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), kuri veikia kaip Bioekonomikos HUBo koordinatorius Lietuvoje ir sudaro platformą dialogui tarp skirtingų bioekonomikos ekosistemos dalyvių. Šių sesijų metu buvo siekiama nuosekliai aptarti Lietuvos bioekonomikos raidos kryptis ir padėti pagrindus nacionalinės bioekonomikos strategijos formavimui. Diskusijos ir darbas grupėse dalyviams leido dalintis įžvalgomis, įvertinti esamą situaciją ir ieškoti sprendimų, galinčių prisidėti prie ilgalaikės, didesnę pridėtinę vertę kuriančios bioekonomikos plėtros Lietuvoje.

Strateginių sesijų procesas vykdomas įgyvendinant ES programos „Europos horizontas“ projektą BOOST4BIOEAST, kurio tikslas – skatinti bioekonomikos transformaciją BIOEAST regione ir įtraukti valstybes nares į nacionalinių bioekonomikos strategijų bei veiksmų planų rengimą. Šis procesas taip pat tiesiogiai siejasi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planu, kuriame numatyta nustatyti šalies bioekonomikos plėtros kryptis. Todėl vykusios sesijos yra ne pavieniai renginiai, o europinio ir nacionalinio lygmens strateginio planavimo dalis.

Koordinuotas bioekonomikos strateginių krypčių kūrimo procesas

Darbas vyko trimis etapais. Pirmuoju etapu buvo sutarta dėl Bioekonomikos HUBo steigimo Lietuvoje – kaip platformos, telkiančios politikos formuotojus, mokslą ir verslą bendram strateginiam dialogui. Šis sprendimas tapo pagrindu tolesniam koordinuotam nacionaliniam veikimui bioekonomikos srityje.

Praėjusių metų birželio 5 d. VDU Žemės ūkio akademija pasirašė Bioekonomikos HUBo memorandumą su trimis teminėmis darbo grupėmis – žemės ūkio ir maisto produktų, miškininkystės ir medienos gaminių bei pažangių biologinės kilmės medžiagų. Memorandumas įtvirtino bendradarbiavimo pagrindus ir sudarė sąlygas tęstiniam darbui rengiant nacionalinės bioekonomikos strategijos turinį ir veiksmų kryptis.

Antrąjį ir trečiąjį etapus sudarė dvi nacionalinės strateginės sesijos, kurių metu buvo aptartos Lietuvos bioekonomikos stiprybės, iššūkiai ir bendradarbiavimo poreikiai, taip pat formuluota šalies bioekonomikos vizija, plėtros kryptys ir jų įgyvendinimo priemonės. Visą procesą koordinavo VDU Žemės ūkio akademija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

Bioekonomikos vystymas – verslo ir mokslo sinergijos pažangai

Sausio 15 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vykusios bioekonomikos HUBo strateginės sesijos dalyvius sveikinusi VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė pabrėžė bioekonomikos svarbą kuriant tvarią ir inovatyvią Lietuvos ateitį. Anot jos, bioekonomikos plėtra reikalauja glaudaus mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo bei kryptingo perėjimo nuo žaliavų eksporto prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų. „Tikiu, kad bendrai formuojamos Lietuvos bioekonomikos strategijos kryptys padės stiprinti šalies konkurencingumą ir sudarys sąlygas bioekonomikai tapti viena svarbiausių ekonomikos pažangos sričių“, – teigė VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams.

VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė

Sesijose modeliuota Lietuvos bioekonomikos ateitis

Strateginėse sesijose dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi ministerijų, mokslo institucijų, verslo asociacijų bei inovatyvių įmonių atstovai. Pranešimuose ir diskusijose buvo pristatyta tiek nacionalinė ir europinė bioekonomikos politikos kryptis, tiek Lietuvoje kuriami praktiniai bioekonomikos sprendimai.

Abiejų strateginių sesijų metu dalyviai sutarė, kad Lietuvos bioekonomikos ateitis siejama su perėjimu nuo žaliavų tiekimo prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių sprendimų, paremtų mokslu, technologijomis ir tvarumu. Pabrėžta, jog šalies konkurencingumas priklausys nuo gebėjimo biomasę paversti inovatyviais, rinkoje paklausiais produktais. Anot doc. dr. Rasos Pakeltienės, bioekonomika matoma ne kaip atskiras sektorius, o kaip visos ekonomikos transformacijos kryptis. Antrojoje sesijoje ši vizija buvo dar labiau konkretinta, akcentuojant integruotą bioekonomikos ekosistemą ir glaudų mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimą.

Prioritetiniai bioekonomikos sektoriai

Strateginių sesijų metu aiškiai išryškėjo bioekonomikos sektoriai, kuriuose Lietuva jau turi stiprų potencialą arba kuria konkurencingus sprendimus. „Diskusijose daug dėmesio skirta biologinės kilmės plastikams ir polimerams, biotechnologijomis grįstai tekstilei, biologinės kilmės chemikalams, tvariems statybos produktams bei biologinės kilmės trąšoms ir augalų apsaugos sprendimams. Antrojoje sesijoje šie sektoriai buvo vertinami jau ne kaip pavienės inovacijos, bet kaip galimi strateginiai prioritetai, turintys eksporto, investicijų pritraukimo ir regioninės plėtros potencialą“, – kalbėjo doc. dr. R. Pakeltienė. Sesijų dalyviai taip pat pabrėžė, kad būtent šiose srityse svarbu telkti valstybės paramą, skatinti technologijų vystymą ir kurti palankią aplinką sprendimų mastelio didinimui.

Pirmojoje strateginėje sesijoje buvo įvertinta esama situacija ir identifikuotos pagrindinės bioekonomikos plėtros spragos – dalinai ribotas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, fragmentuotas finansavimas, sudėtingas inovacijų komercializavimas ir aiškios nacionalinės krypties trūkumas. Antrojoje sesijoje dėmesys sutelktas į sprendimus: stipresnį institucijų koordinavimą, ilgalaikes finansavimo priemones, mažesnius reguliacinius neapibrėžtumus bei kompetencijų ugdymą, kad inovacijos greičiau pasiektų rinką.

Kryptingi sprendimai – tvariai ir inovatyviai Lietuvos ateičiai

Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministro Gedimino Tamašauskio teigimu, įvykusios strateginės sesijos yra svarbus žingsnis formuojant ilgalaikę Lietuvos bioekonomikos kryptį. Pasak jo, sesijų metu išsakytos įžvalgos ir pasiūlymai prisideda prie Vyriausybės programoje numatyto tikslo – didinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų gamybą ir stiprinti šalies konkurencingumą. „Šis dialogas leidžia priimti sprendimus, kurie turės ilgalaikį poveikį Lietuvos ekonomikai, regionų plėtrai ir visuomenės gerovei“, – pabrėžė viceministras.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio prof. dr. Vigilijaus Juknos teigimu, Akademija nuosekliai telkia mokslo, verslo, viešojo sektoriaus ir socialinius partnerius bendram tikslui – tvariai šalies bioekonomikos plėtrai. „Neabejoju, kad antrą kartą Akademijoje organizuotos strateginės sesijos metu suformuotos įžvalgos ir išvados taps pagrindu rengiant strateginį Lietuvos bioekonomikos dokumentą ir veiksmų planą. Šie susitikimai leido ne tik išgryninti bendrą ilgalaikę viziją, bet ir aiškiai identifikuoti prioritetines plėtros kryptis bei priemones, kurios padėtų formuoti aukštą pridėtinę vertę kuriančią bioekonomiką. Tai svarbus žingsnis siekiant didesnio Lietuvos konkurencingumo, inovatyvumo ir tvarumo. VDU Žemės ūkio akademija prisiima lyderės poziciją formuojant Lietuvos bioekonomikos strategiją – inicijuodama dialogą, grįsdama sprendimus moksliniais tyrimais ir skatindama tarpsektorinį bendradarbiavimą. Esame pasirengę ir toliau būti platforma, kurioje gimsta sprendimai, padedantys bioekonomiką paversti viena iš kertinių šalies pažangos krypčių“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos kancleris.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete apginti 38 logistikos studijų baigiamieji darbai

Sausio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete vyko bakalauro studijų programos Logistika ir prekyba bei magistrantūros studijų programos Verslo logistika studentų baigiamųjų darbų gynimai. Tai reikšmingas etapas studentų akademinėje kelionėje, vainikuojantis kelerius metus trukusias studijas, teorinių žinių gilinimą ir praktinių kompetencijų ugdymą.

Sausio 7 d. magistrantūros studijų programos Verslo logistika viešame baigiamųjų darbų gynime darbus sėkmingai apgynė net 23 studentai. Gynimo posėdyje aktyviai dalyvavo ir Bioekonomikos plėtros fakulteto socialinės partnerės – UAB „Hoptrans“ – Transporto departamento vadovė Sandra Vasiliauskienė, kurios įžvalgos ir praktinė patirtis buvo vertinga diskusijų dalimi.

Sausio 9 d. baigiamuosius darbus gynė bakalauro studijų programos Logistika ir prekyba studentai – iš viso 15 absolventų (8 studijavę anglų kalba ir 7 – lietuvių kalba). Gynimo posėdyje dalyvavo Bioekonomikos plėtros fakulteto socialinės partnerės – UAB „Hegelmann Logistics“ – direktorius Andrius Šumskis, aktyviai prisidėjęs prie studentų darbų vertinimo ir profesinio dialogo.

Nuoširdžiai dėkojame socialiniams partneriams UAB „Hoptrans“ ir UAB „Hegelmann Logistics“ už ilgalaikį ir prasmingą bendradarbiavimą, įsitraukimą į studijų procesą, dalijimąsi praktine patirtimi bei aktyvų dalyvavimą baigiamųjų darbų gynimuose. Toks akademinės bendruomenės ir verslo atstovų bendradarbiavimas yra itin svarbus rengiant darbo rinkai pasirengusius, šiuolaikinės logistikos iššūkius suprantančius specialistus.

Sausio 30 d. 11 val. VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salėje Logistikos ir prekybos bei Verslo logistikos studijų programų absolventams bus iškilmingai įteikti studijų baigimo diplomai. Tai šventinė proga ne tik absolventams, bet ir visai akademinei bei socialinių partnerių bendruomenei.

Dar kartą dėkojame visiems prisidėjusiems prie studentų sėkmės ir linkime absolventams drąsiai žengti į profesinį kelią.

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventė

Sausio 30 d. 11 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia absolventus ir visus Akademijos bendruomenės narius bei svečius dalyvauti Bioekonomikos plėtros fakulteto diplomų įteikimo iškilmėse.

Šventinis renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir / ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Sausio 13-ąją – pilietinė akcija „Pergalės šviesa“

Sausio 13-ąją – minint Laisvės gynėjų dieną – maloniai kviečiame dalyvauti pilietinėje akcijoje „Pergalės šviesa“ ir 8:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos languose dešimčiai minučių, kaip vienybės ir atminimo simbolį, uždegti žvakutes.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2026 m. sausio 7 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano šventinis sveikinimas

Antrasis nacionalinis politikos dialogas Lietuvoje: dėmesio centre – BŽŪP reforma ir ūkininkų gerovė

2025 m. gruodžio 4 d. įvyko antrasis Safehabitus projekto nacionalinis politikos dialogas. Susitikimas vyko nuotoliniu būdu per MS Teams platformą. Renginyje dalyvavo pagrindinių institucijų atstovai: Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Vytauto Didžiojo universitetas bei ūkininkų atstovai.

Dialogo metu buvo aptartos SafeHabitus nacionalinės politikos rekomendacijos artėjančios Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos kontekste. Diskutuota, kaip stipresnė socialinio sąlygiškumo nuostata naujojoje BŽŪP susies pajamų paramą su darbo ir saugos reikalavimų laikymusi, taip didindama saugos ir sveikatos svarbą ūkių lygmeniu. Tačiau išreikštas susirūpinimas, kad pažanga darbuotojų saugos srityje neįmanoma be mokymų ir konsultavimo paslaugų – vis dėlto šios priemonės naujoje finansavimo struktūroje lieka finansiškai neapsaugotos ir todėl rizikingos.

Dialoge taip pat išryškėjo reikšminga spraga – ūkininkų psichologinės gerovės klausimų sprendimas. Nepaisant didėjančio streso ir administracinės naštos, nacionalinėje valdymo sistemoje nėra struktūros, skirtos ūkininkų gerovei stebėti ar remti. Dalyviai sutarė, kad būtina stiprinti konsultavimo paslaugas, kurti tikslines psichologinės sveikatos programas bei aiškiai apibrėžti socialinio sąlygiškumo reikalavimus, siekiant įgyvendinti BŽŪP tikslus ir užtikrinti ūkininkų bei darbuotojų saugumą kitame programavimo laikotarpyje.

Renginys baigėsi raginimu integruoti SafeHabitus tyrimų rezultatus į nacionalines politikos diskusijas, konsultavimo programas ir būsimas saugos ir sveikatos iniciatyvas, siekiant stiprinti saugos kultūrą ir atsparumą Lietuvos žemės ūkyje.

Daugiau informacijos apie projektą SafeHabitus:
SafeHabitus – tai ketverių metų trukmės „Horizon Europe“ projektas, koordinuojamas TEAGASC Airijoje, kurio tikslas – stiprinti ūkių sveikatos ir saugos žinių inovacijų sistemas bei remti ES perėjimą prie socialinio tvarumo žemės ūkyje.

SafeHabitus | Farm Health and Safety Knowledge Innovation Systems

Vyksta registracija į penktąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Sustainable Bioeconomy Development 2026: Theory and Practice“

Kviečiame registruotis į penktąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Sustainable Bioeconomy Development 2026: Theory and Practice“, kuri vyks nuotoliniu būdu 2026 m. gegužės 14 d.

Konferenciją organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas. Konferencijoje susirinks mokslininkai, praktikai ir politikos formuotojai, kad aptartų naujausias tendencijas, iššūkius ir galimybes kuriant tvarią ir žiedinę bioekonomiką. 2026 m. konferencijos diskusijos bus sutelktos į tokias pagrindines temas kaip:

politika, valdymas ir investicijos darniam bioekonomikos vystymuisi;
inovacijos, skirtos bioekonomikos sektorių konkurencingumui ir žiediškumui didinti;
bioekonomikos augimo strategijos ir žiediniai verslo modeliai;
darnios tiekimo grandinės bioekonomikoje;
darni žiedinė bioekonomika kaimo ir regionų kontekste.

Remiantis šiomis perspektyvomis, konferencija siekia skatinti tarpdisciplininį dialogą ir įkvėpti naujų idėjų, kaip plėtoti tvaresnę ir įtraukesnę bioekonomiką. Konferencija skirta socialiniams mokslams bioekonomikos srityje.

Svarbios datos:

2026 m. kovo 31 d. – registracijos terminas žodiniams ir stendiniams pranešimams (registruojantis būtina pateikti trumpą pranešimo santrauką – iki 100 žodžių)
2026 m. balandžio 10 d. – pranešimų priėmimo paskelbimas
2026 m. balandžio 22 d. – stendinių pranešimų pateikimo terminas
2026 m. gegužės 12 d. – registracijos terminas klausytojams
2026 m. gegužės 14 d. – nuotolinės konferencijos data

Daugiau informacijos

Registracija į konferenciją internetu vyksta iki 2026 m. kovo 31 d.

Tvaraus ir sumanaus kaimo vizija: susitelkusios bendruomenės kuria gyvybingą Lietuvą

Lapkričio 27 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) tapo mokslininkų, ūkininkų, verslo atstovų, bendruomenių lyderių bei viešojo sektoriaus specialistų, siekiančių kurti tvarią, gyvybingą ir sumanų Lietuvos kaimą, spiečiumi.

Regionus sėkmės keliu veda susitelkusios bendruomenės

12-ąjį kartą organizuota mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“ kvietė ieškoti bendrų sprendimų, kurti partnerystes ir dalintis tiek mokslo įžvalgomis, tiek gerąja praktika iš skirtingų regionų ir sektorių.

Konferencijoje sveikinimo žodį taręs VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna pažymėjo, kad šioje konferencijoje nagrinėjami itin svarbūs klausimai, susiję su kaimų gyvybingumo ir plėtros galimybėmis. „Lietuvoje apie 32 procentai žmonių gyvena kaimiškuose regionuose. Todėl siekiant pagyvinti regionus, itin svarbų vaidmenį atlieka aktyvios bendruomenės, kuriančios maisto sistemas, plėtojančios sumaniuosius kaimus ir generuojančios idėjas“, – sakė VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. V. Jukna ir konferencijos dalyviams linkėjo konstruktyvių ir produktyvių diskusijų.

VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna

Tradicijų ir inovacijų sinergija – tvariai kaimo ateičiai

Sveikindamas mokslinės-praktinės konferencijos dalyvius, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis, pažymėjo – visi svajoja apie patrauklų, ekonomiškai gyvybingą kaimą su įdomiomis veiklomis, kurios leistų pritraukti arba susigrąžinti žmones bei investicijas. „To neįmanoma padaryti be kaimo bendruomenių lyderystės, senųjų tradicijų išsaugojimo, inovatyvių idėjų ir šiuolaikinių technologijų, kurios smelkiasi į visas gyvenimo sritis“, – sakė Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. B. Vaznonis, pridūręs, kad šiandien kaimo reikšmė – nuolat didėjanti: tai ne tik maisto gamybos vieta, bet ir erdvė rekreacijai, psichologinei pusiausvyrai, kūrybai, sveikos gyvensenos, tautinės kultūros puoselėjimui ir vietos tapatybės išsaugojimui.

„Linkiu, kad konferencijoje gimtų idėjos, kurios ne tik papildys argumentus ar strategijas, tačiau taip pat taps realiais žingsniais kuriant tokią Lietuvą, kurioje kaimo vietovės yra stiprios, o vietos bendruomenės sumanios ir atspindinčios mūsų tautos gebėjimą būti atspariai, kūrybingai ir vieningai“, – pridūrė Bioekonomikos plėtros dekanas.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Žmogiškosios vertybės atveria bendrystės tiltus

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė į konferencijos dalyvius kreipėsi Krysztof Czyžewski kūrinio „Mažasis pasaulio centras. Idėjų praktiko užrašai“ žodžiais, pastebėdama, kad kaimas yra mažasis pasaulio centras , o vietos gyventojai, kaip paribio žmonės primena ėjikus lynu: jie eina plonyte, įtampos kupina linija tarp gaivalų, kurie bemat juos sunaikintų, jeigu neišlaikytų pusiausvyros. Mažajam pasaulio centrui reikalingas autonomiškumas, tolerancija, supratimas, įvairovė ir pagarba praeičiai dėl ateities.

Renginyje aptartos įvairios ir ypač aktualios temos. Kaimo vietovių gyvybingumo stiprinimo priemonės, kurios padeda atliepti tikslą „Kad kaimas būtų gyvas“, taikomos mokantis visą gyvenimą, kuriant vietos maisto sistemas plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines, kuriant ateities maisto ir naujają „slow/ smart“ mitybos kultūrą, diegiant socialines inovacijas, prisiimant atsakomybę už savo gyvenamąją vietovę, dalyvaujant Europos kaimo pakto veiklose ir užsiimant kūrybiška vietokūros praktika, stebėjimu, tarpkultūriniais mainais. Konferencijos pranešėjai didelį dėmesį skyrė įsitraukimo į kaimo vietovių pokyčių valdymą klausimams, kolektyvinio žinojimo, t.y. skirtingų vietos gyventojų žinojimų visumai, susiejamai bendrais ryšiais, kai taikomas komponavimo, gyvųjų organizacijų, įvairių verslo modelių plėtojimo ir socialinio verslumo ekosistemų gerinimo ir kiti inovatyvūs metodai.

Mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“ pristatyta 13 žodinių ir 17 stendinių pranešimų, kurie atskleidė įvairiapusius kaimo vystymosi tyrimus, praktikas. Konferencijos pranešėjai dalyvius kvietė prisidėti prie pokyčių, apjungiant mokslo ir lokalias žinias, iniciatyvas ir bendruomeninę atsakomybę už savo gyvenamąją vietovę bei bendruomenę. Tai buvo ne tik galimybė mokytis vieniems iš kitų, bet ir įsitraukti į gyvą diskusiją apie kaimo vietovių konkurencingumo vystymą, tarpinstitucinės partnerystės ir socialinės įtraukties skatinimą, Leliūnų bendruomenę, kaip vietos tapatybės ir ženklokūros veidrodį, Kuršėnų šeimos namų socialines dirbtuves, gyvųjų laboratorijų patirtis skatinant inovacijas Lietuvos moterų ūkiuose ir, kaip pabrėžė Rasa Ilinauskaitė, asociacijos „Viva Sol“ valdybos pirmininkė ir Kaimo plėtros administravimo studijų programos magistrantė: „Mokykimės taip, lyg gyventume amžinai“.

Renginio metu taip pat vyko Kalėdinė mugė, kurioje pristatyti vietos maisto produktai, socialinių ir bendruomeninių verslų produktai, rankų darbo gaminiai, kalėdiniai atvirukai ir žaisliukai bei kiti artėjančių švenčių džiaugsmą kuriantys gaminiai. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti vietos gamintojų pristatymus, susipažinti su vietos gamintojų kūrybiškumu ir bendruomenių kultūra.

Konferencijos organizatorius: VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra, Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyrius.

Konferencijos partneriai: Lietuvos kaimo bendruomeninių organizacijų sąjunga, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybė.

Projektas Nr. LKT-PK-25-1-01066-PR001 „Komunikacijos priemonių įgyvendinimas, siekiant SP žinomumo, gerosios patirties sklaidos ir visuomenės įsitraukimo didinimo“ pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.

Straipsnių rinkinys „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“

Išleistas 11-osios mokslinės-praktinės konferencijos „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“ straipsnių rinkinys „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“.

Šis kasmetinis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) leidinys apjungia mokslinius tyrimus ir praktinės patirties pavyzdžius, skirtus Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumui stiprinti, pabrėžiant įvairovės, atsparumo ir gerovės vertybines nuostatas. Straipsniuose pabrėžiama, kad kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas yra itin svarbus, nes jis prisideda prie kompleksinio kaimiškų vietovių atsinaujinimo, skatina vietines iniciatyvas, bendruomeniškumą, verslumą ir inovacijas, kurdamas palankią terpę darniam ekonominiam, socialiniam ir aplinkosauginiam vystymuisi.

Integruoti projektai ir kompleksinės priemonės bei veiksmai padeda tobulinti vietos veikėjų kompetencijas, padeda stiprinti kaimiškų vietovių atsparumą krizinėms situacijoms ir užtikrina ilgalaikę gerovę, derinančią ekonominius tikslus su socialine atsakomybe bei gamtos išsaugojimu. Straipsnių rinkinyje apžvelgiamos tokios temos kaip naujoviški ūkininkų bendradarbiavimo modeliai (pavyzdžiui, „ūkininkas-ūkininkui“), suinteresuotųjų šalių įtraukimas į teminių kaimų vystymą, vietos maisto sistemų kūrimas ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra, sveikata ir tvarumu grįsto gyvenimo stiliaus (LOHAS) įtaka vartotojų elgsenai, bei žmogiškojo potencialo svarba kaimiškųjų savivaldybių finansiniams ištekliams generuoti.

Antra leidinio dalis skirta gerosios patirties pavyzdžiams apie sėkmingus bendruomeninius verslus (įskaitant socialinį verslą), socialinės infrastruktūros, kultūrinio paveldo išsaugojimą, aplinkosaugos iniciatyvas bei lėtojo turizmo plėtojimą kaimiškose vietovėse.

VDU bendruomenė kviečiama susipažinti su šiuo 2025 m. išleistu leidiniu

Leidinys parengtas įgyvendinant projektą „Įtraukių komunikacijos priemonių įgyvendinimas Lietuvoje“ Nr. LKT-PK-24-1-03252-PR001 pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ (Renginių komunikacijos priemonės).