Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas VDU ŽŪA 2024

Kovo 12 d. vyks kasmetinis, tradiciniu tampantis VDU Žemės ūkio akademijos organizuojamas Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kuriame VDU ŽŪA studentams bus įteikiamos partnerių įsteigtos vardinės stipendijos, VDU ŽŪA bendruomenės nariai bus pagerbti apdovanojimais už jų pasiekimus 2023 m., skambės gyvai atliekamos muzikos kūriniai.

Renginio data ir laikas: Kovo 12 d. 13 val.
Renginio vieta: VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salė.
Numatoma renginio trukmė: ~2 val.

BŪTINA RENGINIO DALYVIŲ REGISTRACIJA

Renginio metu bus apdovanojami nominacijų bei Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursų laureatai.

Nominacijos skiriamos:

Metų mokslo laimėjimas – Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros profesorius habil. dr. Rimantas Velička;
Metų mokslo laimėjimas – Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros akademikas profesorius dr. Dainius Steponavičius;
Metų projektas – projekto vadovas akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis, projekto vykdytojai vyr. m. d. prof. dr. Abdulmounem Mouazen, akad. prof. dr. Dainius Steponavičius, vyr. m. d. prof. dr. Kęstutis Romaneckas, vyr. m. d. prof. dr. Algirdas Jasinskas, vyresn. m. d. doc. dr. Vilma Naujokienė, vyresn. m. d. doc. dr. Sidona Buragienė, j. m. d. dokt. Indrė Bručienė, dokt. Marius Kazlauskas, dokt. Justinas Anušauskas, Tadas Žiogas, Dovydas Vaicekauskas, Rokas Stribas, Laimonas Pabijonavičius;
Metų tyrėjas – Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros doktorantas Linas Jurevičius;
Metų darbuotojas – Žemės ūkio akademijos marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė;
Metų partnerystė – Miškų ir ekologijos Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė;
Metų dėstytojas – Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros profesorė dr. Živilė Tarasevičienė;
Metų dėstytojas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros katedros docentė dr. Milita Vienažindienė;
Metų dėstytojas – Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros lektorius Tomas Ūksas;
Metų dėstytojas – Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorius dr. Artūras Kibiša;
Metų studentas – Agronomijos fakulteto I pakopos studijų programos Maisto kokybė ir sauga studentas Jonas Pačėsas;
Metų studentas – Bioekonomikos plėtros fakulteto I pakopos studijų programos Apskaita ir finansai studentė Augustė Ronkytė;
Metų studentas – Inžinerijos fakulteto I studijų pakopos studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentas Robertas Abrutis;
Metų studentas – Miškų ir ekologijos fakulteto I studijų pakopos studijų programos Taikomoji ekologija studentė Rita Austytė;
Metų tyrėjo tarptautinis judumas – Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentas dr. Vytautas Liakas;
Metų tyrėjo tarptautinis judumas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros docentė dr. Jolita Greblikaitė;
Metų tyrėjo tarptautinis judumas – Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros profesorius dr. Algirdas Jasinskas;
Metų tyrėjo tarptautinis judumas – Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros profesorius dr. Gediminas Brazaitis;
Metų studento tarptautinis judumas – Agronomijos fakulteto I pakopos studijų programos Kraštovaizdžio dizainas studentė Emilija Sviderskytė;
Metų studento tarptautinis judumas – Bioekonomikos plėtros fakulteto I pakopos studijų programos Logistika ir prekyba studentas Tadas Švėgžda;
Metų studento tarptautinis judumas – Inžinerijos fakulteto I pakopos studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentas Dovydas Mikulskis;
Metų studento tarptautinis judumas – Miškų ir ekologijos fakulteto II pakopos studijų programos Miškininkystė studentė Kristina Dieninytė;
Metų ambasadorius – Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorė dr. Elvyra Jarienė;
Metų ambasadorius – Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros mokslinės ir projektinės veiklos koordinatorė docentė dr. Anastasija Novikova.

Padėkos skiriamos:

Metų mokslo laimėjimas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros mokslo darbuotoja dr. Lina Lauraitienė;
Metų projektas – VDU ŽŪA mokslininkų komandos projekto vadovas prof. dr. Vaclovas Bogužas, projekto vykdytojai prof. dr. Zita Kriaučiūnienė, prof. dr. Aušra Marcinkevičienė, doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius, dr. Lina Skinulienė, dr. Vaida Steponavičienė;
Metų projektas – VDU ŽŪA mokslininkų komandos projekto koordinatorė prof. dr. Vladzė Vitunskienė, projekto vykdytojai doc. dr. Rasa Pakeltienė, dr. Akvilė Aleksandravičienė, doc. dr. Jolita Greblikaitė, prof. dr. Kęstutis Navickas;
Metų projektas – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros projekto vadovė doc. dr. Anželika Dautartė;
Metų projektas – akademikas Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros ir Bioekonomikos tyrimų instituto projekto vadovas prof. (HP) dr. Arvydas Povilaitis;
Metų tyrėjas – Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doktorantė Austėja Švereikaitė;
Metų tyrėjas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros katedros studentė Miglė Špakauskienė;
Metų darbuotojas – Agronomijos fakulteto inžinierius Arvydas Bočys;
Metų darbuotojas – Bioekonomikos plėtros fakulteto studijų administratorė Loreta Grigaitienė;
Metų darbuotojas – Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros docentas dr. Remigijus Žalkauskas;
Metų darbuotojas – Verslo ir socialinės partnerystės centro vyr. specialistas Mindaugas Martinkus;
Metų partnerystė – Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedra ir VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis;
Metų partnerystė – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros katedros profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė;
Metų ambasadorius – Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros docentė dr. Ekaterina Makrickiene.

Studijų metodinių priemonių konkurso Vaizdinių priemonių kategorijoje:

Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros j. m. d. dokt. Andrius Grigas, akad. prof. dr. Dainius Steponavičius, m. d. dr. Ernestas Zaleckas – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;
Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentas dr. Evaldas Klimas – skiriama padėka;
Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vedėjas lekt. dr. Artūras Kibiša – skiriama padėka.

Mokslo darbų konkurso Mokslininkų grupių kategorijoje:

Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vyr. m. d. prof. dr. Violeta Makarevičienė, vyr. m. d. prof. dr. Eglė Sendžikienė, m. d. doc. dr. Milda Gumbytė, j. m. d. dokt. Ieva Gaidė – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;
Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Kęstutis Romaneckas, doc. dr. Aušra Sinkevičienė, j. m. d. lekt. dr. Rasa Kimbirauskienė, j. m. d. dr. Jovita Balandaitė, dokt. Austėja Švereikaitė, mgr. Ugnius Ginelevičius – II vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;
Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros autorių kolektyvo nariams akad. prof. dr. Dainius Steponavičius, j. m. d. dokt. Indrė Bručienė, m. d. dr. Aurelija Kemzūraitė, j. m. d. dr. Dainius Savickas – III vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;
Inžinerijos fakulteto vyr. m. d. prof. dr. Algirdas Jasinskas – skiriama padėka.

Mokslo darbų konkurso Tarptautinio mokslininko kategorijoje:

Bioekonomikos tyrimų instituto vyr. m. d. dr. Hussam Jouhara – skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;
Agronomijos fakulteto profesorė dr. Elvyrai Jarienei – skiriama padėka;
Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius dr. Gediminas Brazaitis – skiriama padėka.

Sveikiname visus nominantus ir laimėtojus!

Informuojame, kad renginyje bus fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Norintiems užtikrintai kilti perspektyvios karjeros laiptais – MBA studijų programa „Muitinės procesų valdymas“

Gebėjimas užtikrintai ir profesionaliai valdyti muitinės procesus yra ypatingai svarbus siekiantiems dirbti tarptautinėse, su prekybos operacijomis susijusiose įmonėse. Šis sektorius išsiskiria karjeros perspektyvomis ir motyvuojančiais tobulėti atlyginimais, darbo rinkoje trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų ir vadovų. Rudenį startavusi ir perspektyvių, tobulėti siekiančių studentų grupę surinkusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) MBA studijų programa „Muitinės procesų valdymas“ populiari dėl išskirtinės galimybės perimti tarptautinėse rinkose dirbančių srities profesionalų žinias ir dirbantiems specialistams patogaus studijų formato. Intensyvios 1 metus trunkančios programos studijos organizuojamos anglų kalba nuotoliniu būdu, su studentais savo patirtimi ir įžvalgomis dalijasi Lietuvoje ir užsienyje vertinami dėstytojai praktikai. Studentai pripažįsta, kad iš pradžių studijų kalba ir intensyvumas kelia iššūkių, bet įveikę pirmąjį pusmetį tai vertina kaip puikią galimybę tobulėti.

Programa būsimiems muitinės verslo lyderiams

Studijų programos komiteto pirmininkė ir dėstytoja doc. dr. Erika Besusparienė atkreipia dėmesį, kad MBA studijų programa „Muitinės procesų valdymas“ skirta siekiantiems karjeros arba norintiems būti vadovais muitinės versle, šiuo metu tai pirmoji Lietuvoje muitinės krypties MBA studijų programa. Ją baigusiems bus suteiktas Verslo administravimo magistro tarptautinis kvalifikacinis laipsnis (angl. Master of Business Administration).

„Europos kontekste muitinės srities magistrantūros studijos susiduria su dviem iššūkiais – vienose šalyse studijos vyksta valstybine šalies kalba, kitose šalyse muitinės sritis paliečiama tik kaip specializacija. Diskutuodami su verslo atstovais ir atsižvelgdami į pokyčius ES bei remdamiesi ES muitinės žinių sistema, siekiame, kad mūsų sukurtoje studijų programoje į muitinės sritį būtų pažvelgta ir išsamiai, ir sujungtos kitos reikalingos kompetencijos“, – pasakoja doc. dr. E. Besusparienė.

Programos komiteto pirmininkė atskleidžia, kad pagrindiniai programos kūrimo ramsčiai buvo švietimas muitinės srityje pagal ES muitinės kompetencijų sistemą ir ES muitinės 2040 vizija, todėl studijų programoje sujungti muitai ir mokesčiai. 2024 m. pateiktas prašymas suteikti ES muitinės pripažinimo sertifikatą studijų programai „Muitinės procesų valdymas“. Šis sertifikatas liudija, kad studijų programa atitinka ES muitinės kompetencijų reikalavimus ES lygiu. „Žinoma, vien šių sričių būsimam vadovui nepakanka, todėl į studijų programą „Muitinės procesų valdymas“ taip pat įtraukėme tarptautinę prekybą per tiekimo grandines, tvarų muitinės valdymą, komunikaciją, o atsižvelgdami į naujas rizikas, papildėme socialinę atsakomybę ir etiką bei aplinkosaugos priemones“, – pasakoja doc. dr. E. Besusparienė ir pastebi, kad studentai vertina programą kaip atliepiančią šiandienines aktualijas, dėstytojai atvirai dalijasi ne tik naujausiomis teorinėmis žiniomis, bet ir praktinio darbo įžvalgomis, kurios itin naudingos studentams.

Lietuvos ir užsienio dėstytojų praktikų aktualios žinios ir patarimai

UAB „Durga“ direktoriaus pavaduotojas Jonas Aleksonis pasakoja, kad nuolat tobulėja ir lanko įvairius kursus bei seminarus, gilindamas žinias pardavimų, klientų pritraukimo, derybų meno srityse ir jau ilgą laiką norėjo įgyti magistro kvalifikacinį laipsnį. „2005 m. esu baigęs VDU studijų programą „Informacinės technologijos“. Magistro laipsnis visada buvo siekiamybė. Norėjau kitos krypties studijų nei IT, tačiau esamas IT išsilavinimas neatitikdavo socialinių, ekonomikos studijų krypties stojimo reikalavimų. Rinktis IT magistro studijų nenorėjau, nes gilinau žinias muitinės veiklos srityje. Stojimo sąlygos į MBA programą „Muitinės procesų valdymas“ buvo lanksčios, dėmesį atkreipė ir programos aktualumas, patogus studijų formatas, galimybė mokytis iš muitinės srityje dirbančių dėstytojų praktikų“, – pasakoja J. Aleksonis.

Jis pastebi, kad įpusėjus studijas norisi įgyti daugiau žinių šioje srityje ir tobulėti. „Manau, kad įgytos žinios padės mano darbe lengviau priimti sprendimus, ieškoti kitų galimybių vykdomoje veikloje. Dėl politinių įvykių iš esmės keičiasi eksporto ir importo kryptys, tam reikia naujų žinių, daugiau aktualios informacijos, kuria gali pasidalinti tarptautinėse rinkose dirbantys ir patys panašius iššūkius įveikę dėstytojai praktikai“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

Aleksonis pripažįsta, kad tarptautinė dėstytojų komanda ir studijos anglų kalba iš pradžių kėlė šiek tiek įtampos. „Mus, studentus, neramino studijos anglų kalba, nes reikėjo greitai atnaujinti primirštas šios kalbos žinias. Dėstytojai geranoriškai mums pradžioje gelbėjo po kelis kartus kantriai pakartodami dėstomą medžiagą ir ją pateikdami raštu. Manau, visi su kolegomis greitai ir sėkmingai įveikėme šį iššūkį ir laisvai bendraujame anglų kalba“, – apie studijų užsienio kalba iššūkius kalba magistrantas.

Prisimindamas prieš studijas turėtus lūkesčius, J. Aleksonis vertina, kad jie viršyti visu 100%. „Dėstytojai yra aukštos kvalifikacijos ir patyrę praktikai, kurie dalijasi ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir realia patirtimi. Studijų programa aktuali ir praktiška, atitinkanti šiandienos muitinės srities poreikius. Mano manymu, šios studijos yra puikus pasirinkimas ne tik muitinės tarpininkams, bet ir vežėjams, ekspeditoriams, logistikos skyrių specialistams tarptautinės prekybos įmonėse, taip pat muitinės pareigūnams, siekiantiems tolimesnės karjeros. Programa sukurta atsižvelgiant į praktikų poreikius, todėl įgytos žinios gali būti iškart taikomos darbe. Svarbu ir tai, kad parinktas tinkamas mokymosi nuotoliu vakarais formatas, nes sudaromos galimybės studijas derinti su darbu“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

Padeda gilinti profesines žinias ir atveria naujų galimybių

UAB „Aurinka“ muitinės tarpininkė Gitana Dumbraitė pasakoja, kad šios programos pasirinkimą lėmė noras tobulinti savo anglų kalbą ir siekis gauti naujausią informaciją apie muitinės procesus.

„Dirbu viena, todėl sudėtingiau atnaujinti žinias, gauti naujausią informaciją. Ši programa padėjo praplėsti žinias, prie to daug prisideda ir tai, kad studijos vyksta anglų kalba. Iš pradžių buvo sunku suprasti anglakalbius dėstytojus, reikėjo daug pastangų, bet dabar matau, kad žymiai lengviau analizuoti dokumentus, įstatymus, reglamentus anglų kalba, o tai ne tik palengvina darbą, bet ir atveria naujų profesinių galimybių“, – patirtimi dalijasi G. Dumbraitė.

Įpusėjus metus trunkančias studijas ji pastebi, kad gavo papildomai informacijos apie ES muitinėje, Lietuvos muitinėje vykstančius procesus, todėl savo profesinėje srityje jaučiasi dar stipresnė ir labiau užtikrinta.

Norintiems įtvirtinti žinias – paskaitų įrašai

Programos studentas Karolis Zelenkauskas pasakoja, kad dar prieš baigiant bakalauro studijas planavo studijuoti magistrantūroje, tačiau gąsdino mintis, kad ištęstinės studijos gali tęstis dar 3 metus. „Baigiant bakalauro studijas Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pristatė magistro studijų programas, tarp kurių buvo ir metus trunkanti MBA studijų programa „Muitinės procesų valdymas“. Patiko didesnis intensyvumas ir trumpesnės studijos, ir tai, kad paskaitos vyksta vakarais nuotoliniu būdu – galima suderinti su darbu“, – pasakoja pernai bakalauro studijas VDU ŽŪA baigęs K. Zelenkauskas.

Domintis nauja studijų programa jaunuoliui dvejonių kilo tik dėl studijų organizavimo anglų kalba. „Maniau, kad studijuojant užsienio kalba bus sudėtingiau suprasti dėstomą medžiagą ir paruošti namų darbus. Dvejonės tęsėsi visą vasarą iki pokalbio su dekanu. Išsakius nerimą dėl anglų kalbos, prof. dr. B. Vaznonis nuramino, kad visos paskaitos bus įrašomos ir, jei kažko nesuprasiu, galėsiu jas peržiūrėti pakartotinai. Šio pokalbio metu ir priėmiau sprendimą stoti į MBA studijų programą „Muitinės procesų valdymas“. Įdomu, kad pradėjus studijas nekilo jokių problemų dėl anglų kalbos, pasirodo puikiai ją moku, be reikalo netikėjau savo gebėjimais“, – pasakoja K. Zelenkauskas ir atskleidžia, kad ir visus kitus iššūkius padeda įveikti dėstytojai, reikia tik drąsiai klausti, visi geranoriškai paaiškina ir dalijasi patirtimi.

Studentas pasakoja matantis, kad programa pritaikyta tiek jau dirbantiems muitinėje ir norintiems tobulėti savo srityje, tiek tiems, kurie norėtų tapti muitinės specialistais. „Jaučiuosi patobulėjęs specifinėje studijų kryptyje, gavau daug teorinių žinių ir naudingų įžvalgų iš sektoriuje dirbančių šios srities profesionalų. Be to, dabar daug labiau pasitikiu ir savo anglų kalbos gebėjimais. Svarbu, kad dėsto lankstūs dėstytojai, jie daug dėmesio skiria studentams aktualioms konkrečioms temoms, dalijasi žiniomis apie specifinius dalykus muitinės srityje. Lankstumas jaučiasi ir per atsiskaitymus, galima rinktis individualius pristatymus ar komandinius ir t.t… Dėstytojai draugiški ir supratingi, žino, kad anglų kalba nėra mūsų gimtoji, todėl stengiasi visada kalbėti aiškiai ir, jei tik kažko nesuprantame, paaiškina kitais žodžiais. Ši programa padės tobulinti anglų kalbą, o jei jos nemokate, bet norite išmokti, tai gera proga pradėti“, – pastebi K. Zelenkauskas.

Metus trunkančios studijos su galimybe dalyvauti „Erasmus+“ BIP kursuose

Šešis metus Lietuvoje gyvenanti ir bakalauro kvalifikacinį laipsnį VDU įgijusi Leyli Gurbanzade pastebi, kad metus trunkančios MBA studijos pirmą pusmetį buvo tikrai intensyvios. Tai kartais kėlė iššūkių bandant derinti darbinius įsipareigojimus ir dėstytojų skirtų užduočių atlikimą, bet vertinant įgytų žinių kiekį, programa naudinga, aktuali ir pilnai pateisina lūkesčius.

L. Gurbanzade atkreipia dėmesį į studentams suteikiamą galimybę dalyvauti „Erasmus+“ BIP (angl. Blended Intensive Programmes) kurse, ji, kartu su G. Dumbraite naujų žinių sėmėsi Čekijoje. „Kursas buvo labai įdomus, sužinojau daug naujų dalykų. Taip pat užmezgiau ryšius su kitais studentais ir dėstytojais. Dabar galiu jaustis labiau pasitikinti savimi vykdydama projektus ir dirbdama komandoje. Taip pat įgijau problemų sprendimo, kritinio mąstymo ir vadovavimo įgūdžių. Be to, dabar turiu sertifikatą ir darbo daugiakultūrėje komandoje patirties”, – apie „Erasmus+“ BIP naudą kalba L. Gurbanzade.

G. Dumbraitė pastebi, kad savaitės studijos Čekijoje atnešė bendravimo su tarptautiniais studentais gerosios praktikos. „Studijavome kartu su studentais iš Bangladešo, Indijos, Pakistano, Ukrainos, Lenkijos, Azerbaidžano, Vengrijos. Buvo įdomu išgirsti apie jų patirtis. Šio projekto metu mokėmės rengti projektus Europos Sąjungos lėšoms gauti, šios žinios atvers daugiau galimybių“, – pasakoja G. Dumbraitė.

Vietoje baigiamojo magistro darbo – projektinis rašto darbas

Doc. dr. E. Besusparienė pasakoja, kad dar vienas studijų programos išskirtinumų – baigiant studijas vietoje tradicinio magistro darbo rengiamas studijų baigiamasis projektas, kuris yra mažesnės apimties. Studijų baigiamasis projektas nukreiptas į praktinės problemos sprendimą ir inovacijų taikymą versle ar šalyje. „Studijų baigiamasis projektas suteikia galimybę studentui išreikšti savo inovatyvumą ir kūrybiškumą, be to, projektinis baigiamasis darbas gali būti tiesiogiai susijęs su verslo poreikiais, kurie padeda baigiančiam studijas studentui sukurti ar sustiprinti ryšį su realiu darbo rinkos kontekstu. Nuolat ieškome sprendimų, kaip šios intensyvios programos dėka padėti studentams siekti savo profesinių tikslų, norime, kad ši studijų programa atvertų naujas galimybes“, – kalba doc. dr. E. Besusparienė.

Programos komiteto pirmininkė atkreipia dėmesį, kad MBA studijų programa „Muitinės procesų valdymas“ skirta norintiems keisti profesiją arba kilti karjeros laiptais. „Glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos muitinės praktikų asociacija, esame INCU nariai, taip pat tapome Muitinės žinių instituto nariais. Mūsų studijų programos studentai taip pat turi galimybę dalyvauti šiuose tarptautiniuose tinkluose, gilinti žinias, užmegzti savo tarptautinį tinklą, o tai neabejotinai suteikia jiems naujų karjeros perspektyvų. Taigi, jei asmuo, baigęs bakalauro studijas, dirbo ir po studijų baigimo sukaupė 3 metų darbo patirtį (nesvarbu, ar dirbo vadybininku, buhalteriu, logistu ar kitu darbuotoju), jis gali stoti į MBA studijų programą „Muitinės procesų valdymas“. Svarbiausia – vidinė motyvacija kopti karjeros laiptais, todėl priėmimo taisyklėse motyvacijai skyrėme svarbią dalį“, – reziumuoja VDU ŽŪA docentė.

Projekto „DISTANCE EDUCATOR“ rezultatai – tai galimybė ir pagalba suaugusiųjų švietėjams kurti įtraukius nuotolinius mokymosi kursus

VDU Žemės ūkio Akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete nuo 2022 m. vasario prasidėjęs strateginės partnerystės Erasmus+ tarptautinis projektas „Nuotolinis andragogas. Suaugusiųjų švietėjų skaitmeninių įgūdžių lavinimas“ 2021-1-RO01-KA220-VET-000034702 sėkmingai užbaigtas. Projekto konsorciumas, reaguojant į pasikeitusias dėl Covid-19 mokymosi sąlygas, siekia įvertinti esamas technologijas ir skaitmeninius įrankius, skirtus nuotoliniam mokymuisi bei išanalizuoti gerąsias patirtis skirtingose šalyse, parengti medžiagą bei mokymosi kursus apie patrauklių ir įtraukių nuotolinių mokymosi kursų kūrimą. Projekto „Distance Educator“ tikslas – ugdyti suaugusiųjų mokymo, profesinio mokymo paslaugų teikėjų ir nuotolinių andragogų skaitmeninius ir mokymo įgūdžius bei kompetencijas, kurie leis lengviau įveikti iššūkius, sietinus su Covid-19 paveiktos visuomenės poreikiais. Andragogų, kurie moko suaugusiuosius, ugdymas, panaudojant projekte sukurtus įrankius, užtikrins kokybę profesiniame mokyme. Projektas skirtas dviem tikslinėms grupėms – edukatoriams, suaugusiųjų švietimo darbuotojams, instruktoriams, mokytojams ir profesinio mokymo pedagogams iš Rumunijos, Graikijos, Kipro, Lenkijos ir Lietuvos. Suinteresuotosios šalys, profesinio mokymo įstaigos, profesinio rengimo centrai, suaugusiųjų švietimo įstaigos, konsultantų įmonės, mentoriai.

1 pav. Projekto „DISTANCE EDUCATOR“ rezultatų viešinimo renginys

Pagrindiniai projekto rezultatai

Projekto metu buvo parengta „DigiEduAdult“ suaugusiųjų švietėjams skirta mokymo programa, kurią sudaro 114 psl. Ši programa apima pagrindinius 5 modulius: 1. Andragogo įgūdžiai/savybės, 2. Mokymo metodai ir technikos, 3. Skaitmeninės nuotolinio mokymosi priemonės, 4. Kultūrinis sąmoningumas ir 5. Internetinio mokymo ir mokymosi veiklos, kursų ir vertinimo projektavimas. Parengtoje programoje galima rastu ne tik teorines žinias, tačiau ir vizualius pavyzdžius, savikontrolės klausimus įsivertinimui.

Taip pat buvo parengtas „DigiEduAdult“ vadovas ir įsivertinimo įrankis ir „DigiEduAdult“ metodinis vadovas, kuriuose pateikiami visų modulių pagrindiniai tikslai, naudojama metodologija, įsivertinimo sistema, pateikiamas mobiliosios programėlės naudojimas. Metodiniame vadove didelis dėmesys buvo skirtas dirbtinio intelekto integracijai į mokymosi procesą ir rekomendacijoms, kurios mokymosi turinį galėtų padaryti įtraukesnį ir inovatyvesnį.

Trečiasis projekto įgyvendintas tikslas – sukurtas tinklalapis: https://distance-educator.erasmus.site/lt/ ir mobilioji programėlė „DigiEduAdult“, kurią galima atsisiųsti „Google Play“ ir „App store“ platformose.

2 pav. Projekto „DISTANCE EDUCATOR“ tinklapis

Mobilioji programėlė suteiks galimybę andragogams įgyti naujų žinių bei patobulinti jau esamus įgūdžius nuotolinio mokymo procese. Platformos turinį sudaro 5 pagrindiniai moduliai ir savikontrolės klausimai įsivertinimui.

3 pav. Projekto „DISTANCE EDUCATOR“ mobilioji programėlė

Tarptautinio projekto konsorciumą sudaro Targu Mures Dimitrie Cantemir universitetas (Rumunija), Herakliono prekybos ir pramonės rūmų technikos institutas (Graikija), konsultavimo įmonė “GrantXpert” (Kipras), įmonė “Danmar Computers“ (Lenkija) ir Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva).

VDU ŽŪA Karjeros diena’24: „Kurkime tvarią, žalią ir inovatyvią ateitį“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) vasario 28 d. 11.30–14.00 val. kviečia studentus, vyresniųjų klasių moksleivius, absolventus ir kitus interesantus dalyvauti VDU ŽŪA Karjeros dienoje’24 „Kurkime tvarią, žalią ir inovatyvią ateitį“. VDU ŽŪA absolventas Aidas Pivoriūnas atidarys renginį seminaru „Kaip vilnietis buriuotojas atsirado Akademijoje“, po seminaro renginio dalyvius pakviesime į mugę/gyvus susitikimus ir pokalbius su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Naujovės skatina pažangą ir įkvepia kurti ekologišką, žalią ir tvarią ateitį mūsų vaikams. Išmaniosios technologijos, inovacijos, robotizacija, dirbtinis intelektas, sumanūs sprendimai agrosektoriuje – tai nebe ateitis, bet šiandiena. Pažangių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai. Apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas agrosektoriaus atstovų mugėje patirtimi dalinsis žemės ūkio sektoriaus lyderiai – daugiau nei 20 įmonių specialiai šiam renginiui atvyksta gyvam susitikimui su VDU ŽŪA studentais. Agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, logistikos, finansų, išmaniųjų technologijų sričių profesionalai pateiks vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.

Renginys bus naudingas studentams, siekiantiems sužinoti, kokios kompetencijos šiandienos ir ateities darbo rinkoje yra svarbiausios, susirasti praktikos vietą ar gauti darbo pasiūlymą, norintiems rasti naujų idėjų baigiamojo darbo temai, susipažinti su agrosektoriaus įmonių ir įstaigų pažanga, inovacijomis ir darbo kultūra, moksleiviams, besidomintiems ateities darbo rinkos tendencijomis, specialistų poreikiu, perspektyviomis VDU Žemės ūkio akademijos studijų programomis ir specialybėmis bei ateities profesinėmis galimybėmis moderniame agrosektoriuje ir kitiems interesantams, norintiems pažinti agrosektoriaus pažangą, darbo rinkos tendencijas bei pamatyti neribotas karjeros galimybes.

Renginys vyks VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų V a fojė (seminaras vyks 505 aud.), Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.

BŪTINA REGISTRACIJA

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Viešos paskaitos ir kūrybinės dirbtuvės „Mikroteritorijų vystymasis: Sainte Marguerite Lafigere (Prancūzija, Ardeche), Valkininkų ir Norvydiškių (Lietuva, Varėnos rajonas) atvejai“

Kviečiame dalyvauti viešose paskaitose ir kūrybinėse dirbtuvėse 2024 m. kovo 6–9 dienomis.

PROGRAMA

Registracija el. paštu: vilma.atkociuniene@vdu.lt iki 2024 m. kovo 4 d.

Telefonas pasiteiravimui: + 370 659 11281 Valdas Kavaliauskas (studijų programos „Kaimo plėtros administravimas“ magistrantas, VDU Žemės ūkio akademija, Bioekonomikos plėtros fakultetas)

Organizatoriai: VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto, Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros magistrantūros studijų programos „Kaimo plėtros administravimas“ komitetas

Renginys moksleiviams „Bioverslo idėjų generatorius“. Kviečiame!

Renginys moksleiviams „Bioverslo idėjų generatorius“

Visus žingeidžius, siekiančius tobulėti ir stiprinti verslumo įgūdžius 10-12 klasių moksleivius kviečiame pažadinti kūrybiškumą renginyje moksleiviams „Bioverslo idėjų generatorius“! Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto organizuojamas renginys vyks kovo 14 d. 10 -13 val. VDU Žemės ūkio akademijoje. Moksleivius kviečiame susiburti į komandas po 5-6 asmenis ir registruotis. Išankstinis pasiruošimas nebūtinas – atsivežkite gerą energiją, atviras mintis kūrybai, prisiminkite turimas verslumo, ekonomikos žinias ir visos bioverslo idėjos gims renginio metu! Bioverslo idėjų generatorių vainikuos vaišės – gardžios picos.

Renginyje:

Sužinosite kas yra bioekonomika ir kokie gali būti bioproduktai
Susipažinsite su inovatyviais bioverslų pavyzdžiais ir sėkmės istorijomis
Susitelkę į komandas kursite originalias ir inovatyvias bioverslo idėjas, jas pristatysite ir konkuruosite dėl „Bioverslo idėjų generatoriaus“ nugalėtojų titulo bei šaunių prizų!

Renginio metu vyks specialus seminaras mokytojams „Kaip perteikti žiedinės bioekonomikos žinias ir praktinių sprendimų pavyzdžius mokymuose?“

Paskaita ir praktikumas.

Paskaitoje sužinosite: kokie kyla ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai iššūkiai visuomenės vystymuisi šiuo metu ir kodėl svarbu pereiti prie bioekonomikos bei žiedinių biosprendimų gamyboje ir kasdieninėje buityje? Kas yra bioekonomika ir žiedinė ekonomika? Kokie praktiniai žiediniai biosprendimai versle ir buityje kelia vis daugiau susidomėjimo bei diskusijų socialinėse medijose ir žiniasklaidoje, moksle ir politikoje? Kaip panaudoti mokytojų, mokinių ir kitų mokymosi dalyvių asmeninės patirties pavyzdžius, perteikiant su žiedine bioekonomika susijusias mokymo dalykų žinias? Kaip sudominti mokinius žiediniais bioekonomikos sprendimais mokymosi procese ir kasdieninėje buityje? Lektorė suteiks teorinių žinių ir pavyzdžių apie bioekonomiką ir žiedinės ekonomikos principų taikymą joje.

Praktikumo metu lektorė pasidalins patirtimi kaip žiedinės bioekonomikos žinias ir praktikos atvejus taikyti mokymo procese, pateiks edukacijai pritaikytų „žiedinių biosprendimų drobių“ pavyzdžius ir įtrauks kiekvieną seminaro dalyvį į grupines „drobių“ pildymo užduotis bei suteiks galimybę išbandyti patiems pritaikyti įgytas žinias ir asmeninę praktinę patirtį.

Bus išduodami dalyvavimą seminare liudijantys pažymėjimai.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki kovo 1 d. (arba kol bus laisvų vietų)

Data: kovo 14 d.
Laikas: 10:00-13:00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademija (tiksli renginio vieta bus patikslinta užsiregistravusiems).

Studentams Bioboosters hakatonai tvariam žemės ūkiui

Kviečiame Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus šį pavasarį dalyvauti tarptautiniuose Bioboosters hakatonuose Baltijos jūros regione ir siūlyti inovatyvius sprendimus bioekonomikos srityse tvariam ūkininkavimui ir žemės ūkio augalų biomasės panaudojimui. Registracija jau prasidėjo. Daugiau informacijos čia.

Taip pat pridedame kvietimą dalyvauti Saulėtekio Tech Parko kartu su įmone Nando organizuojamo Bioboosters hakatono informaciniame webinare vasario 21 d. 14:00 val. Kviečiame registruotis į webinarą čia ir prisijungti prie Bioboosters bendruomenės, kad kartu galėtumėte kurti tvarias ateities žemės ūkio sistemas. Nando hakatonas kviečia ieškoti inovatyvių sprendimų, dirvožemio sveikatai ir derlingumui gerinti, sumažinti pertrešimą ir skatinti tvarų ūkininkavimą. Daugiau informacijos čia.

Projekto „COGREENEU“ partnerių suorganizuotas hakatonas – atvėrė kelią naujoms idėjoms

Šaltą žiemos mėnesį geros idėjos užbūrė komandas dirbančias projekto „COGREENEU: European Cooperation Against Climate Change“ veiklose. Trečiajame susitikime, įvykusio Agros mieste, Kipras, komandos iš Belgijos, Ispanijos, Kipro, Graikijos, Italijos ir Lietuvos hakatono metu sprendė itin aktualias šių dienų problemas. Šiuo projektu siekiama didinti jaunų žmonių informuotumą apie Europos žaliąjį kursą ir jo vaidmenį pereinant prie ES ekologinės situacijos pokyčių, skatinant įvairių kartų atstovų pilietinę atsakomybę ir jų įsitraukimą sprendžiant klausimus, susijusius su tvaria jų miestų plėtra, dalinantis gerąja patirtimi bei mokinantis, taip prisidedant prie Europos politikos sklaidos ir viešinimo vietos lygmeniu, ypatingą dėmesį skiriant jauniems europiečiams. Darbo grupėse, vadovaujant ekspertams, buvo parengti projektiniai siūlymai žaliojo susitarimo, klimato kaitos, pilietinio įsitraukimo, radikalizacijos ir ekstremizmo srityse.

Projekte dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoja (VDU ŽŪA) Lietuva, Municipality of Altea ir ASEID- Asociación para el empleo, la inclusion y el desarrollo, Ispanija, Responsible Young Drivers Vlaanderen Vzw, Belgija, Research and Education of Social Empowerment and Transformation (RESET) Kipras, Organosi Gi, Graikija ir Giovani Senza Frontiere (GIOSEF) Italija.

Projekto vadovė Lietuvoje – dr. Aistė Čapienė.

VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras – ateities Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos iššūkių sprendimai šiandien

Didinama parama universitetų mokslo tyrimams atveria daugiau galimybių aukštojo mokslo įstaigoms sutelkti lyderiaujančių mokslininkų tarptautines komandas vykdyti šiuolaikinius tyrimus ir jų rezultatus pristatyti tarptautiniu lygiu. Vienas pavyzdžių – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) inicijuotas projektas „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“. Pasak projekto mokslinės vadovės prof. dr. Zitos Kriaučiūnienės, šis projektas nukreiptas į išskirtinio Lietuvoje, vienintelio, susijusio su žemės ūkiu, į dvi – Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos – kryptis orientuoto ekscelencijos centro kūrimą ir aukščiausio lygio mokslinių tyrimų vykdymą. Anot VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus doc. dr. Ryčio Skomino, tikimasi, kad šis projektas atvers dar daugiau tarptautinio bendradarbiavimo galimybių bei dar labiau sustiprins ryšius su inovatyvių sprendimų ieškančiais verslo atstovais.

Augantis finansavimas didina Lietuvos universitetų konkurencingumą tarptautiniu mastu

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad šiemet universitetų mokslo tyrimams valstybė numato skirti daugiau nei 13 mln. eurų paramos, iki 2027 metų tam bus skirta iš viso 57,5 mln. eurų. Doc. dr. Rytis Skominas džiaugiasi šia Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva, kadangi didėjantis Lietuvos universitetų finansavimas didina jų konkurencingumą tarptautiniu mastu. „Tai svarbu pirmiausiai mokslui, kur didėjantis finansavimas suteiks galimybę sėkmingiau įsijungti į tarptautinių programų, tokių kaip Europos horizontas, Life, projektus, leis skelbti tyrimų rezultatus prestižiniuose mokslo žurnaluose“, – pastebi doc. dr. R. Skominas ir atkreipia dėmesį, kad didesnio finansavimo dėka Lietuvos mokslas taps žymiai labiau matomas tarptautinėje erdvėje.

Pasak mokslininko, kitas svarbus aspektas – tai studijos. „Lietuvos universitetuose vykdomos studijos grįstos mokslu, todėl didėjantis finansavimas mokslui, tuo pačiu gerins ir studijų kokybę. Svarbu, kad su studijų kokybe siejasi paruošiamų specialistų darbo rinkai kvalifikacija. Augantis valstybės dėmesys universitetų mokslo tyrimams turės naudos ne tik patiems universitetams, bet ir visai Lietuvai – didins jos konkurencingumą, inovacijų diegimo spartą, technologinę pažangą“, – įžvalgomis dalijasi Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius.

Fiksuojamas ženklus Lietuvos mokslo proveržis

Mokslininkas pastebi, kad didinamą finansavimą galima vertinti ir kaip augantį pasitikėjimo Lietuvos universitetų mokslininkų profesionalumu ženklą. „Manau, kad auga pasitikėjimas Lietuvos mokslu, nes šios srities rezultatai kasmet gerėja. Tą patvirtina ir neseniai vykęs tarptautinis palyginamasis ekspertinis mokslo veiklos vertinimas. Jeigu pažiūrėsime į 2018 m. ir 2023 m. vertinimų rezultatus, tai pamatysime ženklų proveržį visose mokslo srityse“, – pasakoja doc. dr. R. Skominas ir pastebi, kad padidintas finansavimas mokslui taip pat rodo supratimą, kad ateityje šios išlaidos atsipirks su kaupu – pasiekimai moksle siejasi ir su BVP didėjimu, nes įvairiose ūkio šakose diegiamos naujovės, technologijos ar kuriami nauji produktai paremti moksliniais tyrimais.

Tikimasi į mokslo tyrimus pritraukti gabius jaunuolius

Doc. dr. R. Skominas atkreipia dėmesį, kad augantis finansavimas padės pritraukti daugiau gabių jaunų žmonių. „Jaunimui nebuvo patrauklu sieti savo karjeros su mokslininko profesija ir uždirbti mažiau nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Todėl labai džiugu, kad einama teisinga linkme didinant finansavimą šiai, labai svarbiai, sričiai. Didėjantys atlyginimai sektoriuje leis pritraukti gabiausius studentus doktorantūros studijoms bei vystyti mokslinius tyrimus sprendžiant globalias ir šalies problemas“, – pasakoja doc. dr. R.Skominas.

Pasak Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus, pritraukiant bei išsaugant gabius mokslininkus ne mažiau svarbu galimybės dirbti šiuolaikinėse laboratorijose. „Padidinus finansavimą galima įsigyti naują laboratorinę ar programinę įrangą, kuri suteiks daugiau galimybių vykdant mokslinius tyrimus. Taip pat rezultatų viešinimui mokslininkai galės naudotis atviros prieigos prestižiniais mokslo žurnalais, taip didindamas savo žinomumą. Tarptautinėje mokslo bendruomenėje žinomam mokslininkui daug paprasčiau įsilieti į tarptautinių mokslo programų projektuose dalyvaujančius konsorciumus. Tokiu būdu yra gaunamas ne tik valstybinis, bet ir išorinis finansavimas, tuo pačiu auga ir mokslininko profesijos prestižas ir pritraukiama daugiau gabių jaunuolių“, – pastebi mokslininkas.

VDU ŽŪA siekia toliau auginti mokslo potencialą bioekonomikos sektoriuje

Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – VDU ŽŪA inicijuotas „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ projektas. „Šis projektas VDU ŽŪA inicijuotas neatsitiktinai. Bioekonomika Lietuvai labai svarbi, kadangi ji apima tokias sritis kaip žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, maisto pramonė, taip pat siejama su biotechnologijų, energetikos ir statybos pramonės šakomis. Todėl yra svarbu ir toliau čia didinti mokslo potencialą, kuris leis šiame sektoriuje diegti inovatyvius sprendimus taip didinant Lietuvos konkurencingumą ES ir už jos ribų“, – pasakoja mokslininkas.

Doc. dr. R. Skominas pastebi, kad projekte ypatingas dėmesys skiriamas mokslininkams, jų kompetencijų tobulinimui, tarptautinio žinomumo didinimui per MTEP veiklų vykdymą ir rezultatų sklaidą. „Taip pat šiame projekte daug dėmesio skiriama mokslininkų pamainos rengimui. Bus siekiama padidinti doktorantų ir podoktorantūros stažuotojų skaičių bei jaunųjų mokslininkų (ką tik įgijusių daktaro laipsnį) integracijos į akademinę veiklą palengvinimą. Bus buriamos lyderiaujančių ir jaunųjų mokslininkų komandos, kad pastarieji galėtų pasisemti patirties idėjų generavimo, paraiškų rengimo, MTEP veiklų organizavimo ir vykdymo bei rezultatų viešinimo srityse“, – apie planuojamas investicijas kalba mokslininkas.

Projekto mokslinė vadovė prof. dr. Zita Kriaučiūnienė pasakoja, kad bus perkama nauja reikalinga šiuolaikiniams tyrimams įranga, mokslininkai galės atlikti pažangesnius tyrimus, jiems bus lengviau įsitraukti į tarptautinius mokslinius projektus, su užsienio šalių lyderiaujančiais mokslininkais vykdyti naujus tyrimus, o tuomet skelbti aukščiausio lygio publikacijas.

Ypatingas dėmesys naujųjų technologijų pritaikymui žemės ūkyje

Prof. dr. Z. Kriaučiūnienė atkreipia dėmesį, kad projektas „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ vienintelis Lietuvoje, orientuotas į aukščiausio lygio mokslinius tyrimus žemės ūkyje. „Projekto idėja – vystyti Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centrą ir sustiprinti MTEP kokybę Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos kryptyse, plėtojant pažangius mokslinius tyrimus. Svarbu, kad tematikų, susijusių su sveiku dirvožemiu ir augalais, tvariu žemės ūkiu ir maisto sistemomis, žemės ūkio skaitmenizacija ir robotizacija, klimato kaita, tvaraus išteklių naudojimo svarba, akcentuojama ES strateginiuose dokumentuose ir pasauliniu mastu“, – pastebi projekto mokslinė vadovė.

Kalbėdama apie Agronomijos kryptyje numatomus prioritetinius mokslinius tyrimus, mokslininkė atkreipia dėmesį į tyrimus, susijusius su sveiku dirvožemiu ir augalais, taip pat biologinių ir gamtos išteklių tvarumu, ekosistemų paslaugomis, biologinės įvairovės didinimu. Daug dėmesio bus skiriama tyrimams, susijusiems su klimato kaitos poveikio ekosistemoms švelninimu ir adaptacija, taip pat agroekosistemų tvarumo didinimu ir ekologiniu intensyvinimu. Kitos itin aktualios tyrimų kryptys – klimatui neutralių, aplinką ir išteklius tausojančių konkurencingų agrotechnologijų kūrimas, taip pat saugių ir inovatyvių maisto produktų, biologinių žaliavų pramonei kūrimas; tvarus vandens ir žemės išteklių valdymas.

Pasak prof. dr. Z. Kriaučiūnienės, ne mažesnis dėmesys bus skiriamas GIS sistemų, skaitmeninių technologijų, dirbtinio intelekto, nuotolinio stebėjimo vaizdų apdorojimo, telemetrinėmis sistemomis gautų duomenų analizavimo, autonominių robotų ir dronų pritaikymo žemės ūkyje tyrimams, kurių technologiniai procesai leistų sumažinti aplinkai daromą žalingą poveikį. Be to, labai svarbūs tyrimai bus vykdomi atliekant žemės ūkio produktų gamybos būvio ciklo vertinimą (angl. Life-Cycle Analysis), siekiant saugesnio, tikslesnio, greitesnio ir efektyvesnio sprendimų priėmimo, taikantis prie besikeičiančių klimatinių sąlygų.

Projekto „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ mokslinė vadovė atskleidžia, kad Aplinkos inžinerijos kryptyje tyrimai bus nukreipti precizinės žemdirbystės, išmaniosios gyvulininkystės ir atsinaujinančios energetikos klausimų sprendimui. „Moksliniai tyrimai bus siejami su naujų agronominių ir inžinerinių sprendimų paieška, leidžiančia diegti naujas telematikos ir navigacines sistemas mašinų maršrutams optimizuoti, taikyti automatinį vairavimą, išmaniuosius dirvožemio, augalų ir gyvūnų charakteristikų nustatymo jutiklius, algoritmus ir programų valdymą, diegti efektyvesnį dirvožemio ir pasėlių stebėjimą antžeminiais ir nuotoliniais skenavimo įrenginiais iš oro, naudoti kintamos normos sėjos, tręšimo, purškimo, drėkinimo, derliaus nuėmimo ir kitus lauko žemėlapius, sudarytus realiu laiku“, – kalba prof. dr. Z. Kriaučiūnienė.

Siekia sutelkti tarptautinę stipriausių mokslininkų komandą

Mokslininkė pasakoja, kad vedantieji VDU ir užsienio Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos krypčių mokslininkai bursis į mokslininkų grupes, į kurias bus įtraukiami ir jaunieji mokslininkai bei tyrėjai. „Vykdant projektą įdarbinami Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos kryptyse lyderiaujantys mokslininkai iš VDU ŽŪA bei užsienio šalių, taip pat įtraukiami jaunieji mokslininkai. Tarptautinėse komandose dirbantys mokslininkai gali dalintis savo žiniomis, taip pat perimti kitų šalių mokslininkų patirtį ir tobulėti, atsiveria daugiau galimybių vykti į stažuotes užsienyje, dalyvauti prestižinėse mokslinėse konferencijose“, – pasakoja projekto mokslinė vadovė.

Prof. dr. Z. Kriaučiūnienė atkreipia dėmesį, kad ir dabar universitete vyksta svarbūs ir tarptautiniu mastu vertinami moksliniai tyrimai, ką patvirtina palyginamojo vertinimo išvados. „2023 metų palyginamojo vertinimo metu Universiteto MTEP Agronomijos kryptyje įvertinta kaip pakankamai stipri nacionaliniu mastu ir turinti tam tikrą pripažinimą tarptautiniu lygmeniu Universiteto kryptis. Įvardinta, kad moksliniai tyrimai turi potencialo plėtoti tarptautinę mokslinę lyderystę, labiau integruotis į tarptautinius mokslinių tyrimų tinklus, pritraukti daugiau tarptautinių studentų ir gerinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą. MTEP veiklos kokybė Aplinkos inžinerijos kryptyje įvertinta labai gerai, kaip stipri ir pripažinta tarptautiniu lygmeniu savo mokslinių tyrimų srityje“, – palyginamojo vertinimo išvadomis dalijasi prof. dr. Z. Kriaučiūnienė.

Augantis mokslo potencialas padeda stiprinti ryšius su verslu

Doc. dr. R. Skominas pastebi, kad didinamas mokslo potencialas bioekonomikos srityje, turės įtakos mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimui. „Jau dabar šie ryšiai yra gana stiprūs. Turime nemažai atvejų, kai verslo įmonės kreipiasi į mus, kad padėtume sukurti naujas technologijas ar produktus. Su Lietuvos įmonėmis, kaip partneriai, dalyvaujame įvairiuose tarptautiniuose MTEP projektuose, kur taip pat jos turi galimybę įdiegti sukurtas naujoves. Jau seniai supratome, kad mums reikalingas verslas, o verslui mes, šis projektas tik sustiprins bendradarbiavimą“, – įžvalgomis dalijasi Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius.

Pasak prof. dr. Z. Kriaučiūnienės, investicijos į projektą „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ gali padėti pasiekti dar aukštesnių įvertinimų ir dar labiau suaktyvinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. „Suburti lyderiaujantys mokslininkai rengs paraiškas ir vykdys mokslinius projektus, rengs ir publikuos aukšto lygio mokslinius straipsnius, organizuos tarptautines mokslines konferencijas, plėtros tarptautinį bendradarbiavimą ir ekspertinę veiklą, viešins vykdomų tyrimų rezultatus“, – apie augančias galimybes mokslinei veiklai ir bendradarbiavimui kalba projekto mokslinė vadovė ir atkreipia dėmesį, kad visais tyrimais siekiama prisidėti prie ES žaliojo kurso, Europos misijų įgyvendinimo, bei darnaus vystymosi tikslų.

VDU ŽŪA langas. Krizės Raudonojoje jūroje poveikis žemės ūkio produktų kainoms pagrindinėse Europos ateities sandorių biržose

Besitęsianti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, suaktyvėjusios husių sukilėlių Jemene atakos prieš komercinius laivus Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje sąlygoja išaugusius krovinių transportavimo kaštus bei nerimą pasaulinėse žaliavų rinkose.

Reaguodamos į atakas, nemaža dalis laivybos bendrovių nurodė krovininiams laivams ir naftos tanklaiviams plaukti aplink Pietų Afriką – t. y. lėtesniu bei brangesniu maršrutu. Dėl šios priežasties naftos kaina sausio pabaigoje Niujorko žaliavų biržoje (NYMEX) siekė apie 78 JAV dolerių už barelį, kai mėnesio pradžioje buvo apie 70 JAV dolerių už barelį. Taigi per sausį naftos kainos padidėjo apie 10 proc. ir pasiekė dviejų mėnesių aukštumas. Tai yra didžiausias prieaugis nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios.

Išpuoliai prieš komercinius laivus kelia naujus klausimus, ar naftos tanklaiviai ir toliau plauks per Raudonąją jūrą ir kokiomis apimtimis. Kataras, vienas didžiausių pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportuotojų, nuo sausio mėnesio per Raudonąją jūrą negabeno SGD krovinių į Europą. Augančios energinių produktų kainos glaudžiai susijusios su kitų žaliavų kainomis. Tai parodo pasaulinėse rinkose prekiaujamų žaliavų indeksas S&P GSCI: per sausio mėn. jis padidėjo apie 6 proc.

Veikia žemės ūkio produktų kainas, bet efektas dar mažai pastebimas

Augančios energinių produktų kainos, kintant augintojų ir prekybininkų lūkesčiams dėl tręšimo, derliaus nuėmimo, transportavimo bei laikymo kaštų ateityje, tiesiogiai veikia žemės ūkio produktų kainas.

Antra vertus, šis efektas dar mažai pastebimas, vertinant sausio mėn. ES grūdų kainas pagrindinėse ateities sandorių rinkose. Nepaisant ženkliai sumažėjusių grūdų siuntų kiekio per Sueco kanalą, kviečių, rapsų ir kukurūzų kainos Londono (ICE) ir Paryžiaus (Euronext) biržose iš esmės išliko panašios arba netgi sumažėjo, neskaitant nedidelio šuolio sausio 18–20 d. Antra vertus, išlieka klausimas – kada, tęsiantis Raudonosios jūros krizei, grūdų kainos ES galiausiai pradės augti.

Pirmiausia atsiliepė importuojamų produktų kainoms

Verta pastebėti, kad Raudonosios jūros krizė turėjo reikšmingos įtakos į ES importuojamų produktų kainoms. „S&P“ bendrovės duomenimis, Sueco kanalo maršrutas apima apie 15 proc. visos Europos, Vidurio Rytų bei Šiaurės Afrikos importo.

Išpuoliai prieš komercinius laivus Raudonojoje jūroje atitolino robusta kavos siuntas į Europą iš Pietryčių Azijos. Dėl šios priežasties robusta kavos kaina Londono biržoje (ICE) sausio pabaigoje buvo apie 3300 JAV dolerių už toną, kai mėnesio pradžioje – apie 2800 JAV dolerių už toną. Taigi nuo mėnesio pradžios kavos, prekiaujamos ateities sandorių biržoje, kainos padidėjo apie 20 proc.

Kakavos kaina sausio pradžioje buvo apie 3570 svarų sterlingų už toną, o mėnesio pabaigoje – apie 3710 svarų sterlingų už toną.

Daugeliui pagrindinių logistikos paslaugų teikėjų nukreipiant siuntas aplink Gerosios Vilties kyšulį Pietų Afrikoje, išaugo ir cukraus kainos pagrindinėse žaliavų rinkose. Cukraus prekiaujamo Londono ateities sandorių biržoje kaina sausio pabaigoje buvo apie 660 JAV dolerių už toną, kai prieš mėnesį ji buvo apie 605 JAV dolerių už toną.

Apibendrinant galima teigti, kad Raudonosios jūros krizė didina naftos ir importuojamų į ES produktų kainas, tačiau poveikis grūdų kainoms ES vidaus rinkose kol kas išlieka mažai pastebimas.

VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto lekt. dr. Algirdas Justinas Staugaitis

Partnerio turinys: