VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras – ateities Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos iššūkių sprendimai šiandien

Didinama parama universitetų mokslo tyrimams atveria daugiau galimybių aukštojo mokslo įstaigoms sutelkti lyderiaujančių mokslininkų tarptautines komandas vykdyti šiuolaikinius tyrimus ir jų rezultatus pristatyti tarptautiniu lygiu. Vienas pavyzdžių – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) inicijuotas projektas „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“. Pasak projekto mokslinės vadovės prof. dr. Zitos Kriaučiūnienės, šis projektas nukreiptas į išskirtinio Lietuvoje, vienintelio, susijusio su žemės ūkiu, į dvi – Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos – kryptis orientuoto ekscelencijos centro kūrimą ir aukščiausio lygio mokslinių tyrimų vykdymą. Anot VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus doc. dr. Ryčio Skomino, tikimasi, kad šis projektas atvers dar daugiau tarptautinio bendradarbiavimo galimybių bei dar labiau sustiprins ryšius su inovatyvių sprendimų ieškančiais verslo atstovais.

Augantis finansavimas didina Lietuvos universitetų konkurencingumą tarptautiniu mastu

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad šiemet universitetų mokslo tyrimams valstybė numato skirti daugiau nei 13 mln. eurų paramos, iki 2027 metų tam bus skirta iš viso 57,5 mln. eurų. Doc. dr. Rytis Skominas džiaugiasi šia Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva, kadangi didėjantis Lietuvos universitetų finansavimas didina jų konkurencingumą tarptautiniu mastu. „Tai svarbu pirmiausiai mokslui, kur didėjantis finansavimas suteiks galimybę sėkmingiau įsijungti į tarptautinių programų, tokių kaip Europos horizontas, Life, projektus, leis skelbti tyrimų rezultatus prestižiniuose mokslo žurnaluose“, – pastebi doc. dr. R. Skominas ir atkreipia dėmesį, kad didesnio finansavimo dėka Lietuvos mokslas taps žymiai labiau matomas tarptautinėje erdvėje.

Pasak mokslininko, kitas svarbus aspektas – tai studijos. „Lietuvos universitetuose vykdomos studijos grįstos mokslu, todėl didėjantis finansavimas mokslui, tuo pačiu gerins ir studijų kokybę. Svarbu, kad su studijų kokybe siejasi paruošiamų specialistų darbo rinkai kvalifikacija. Augantis valstybės dėmesys universitetų mokslo tyrimams turės naudos ne tik patiems universitetams, bet ir visai Lietuvai – didins jos konkurencingumą, inovacijų diegimo spartą, technologinę pažangą“, – įžvalgomis dalijasi Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius.

Fiksuojamas ženklus Lietuvos mokslo proveržis

Mokslininkas pastebi, kad didinamą finansavimą galima vertinti ir kaip augantį pasitikėjimo Lietuvos universitetų mokslininkų profesionalumu ženklą. „Manau, kad auga pasitikėjimas Lietuvos mokslu, nes šios srities rezultatai kasmet gerėja. Tą patvirtina ir neseniai vykęs tarptautinis palyginamasis ekspertinis mokslo veiklos vertinimas. Jeigu pažiūrėsime į 2018 m. ir 2023 m. vertinimų rezultatus, tai pamatysime ženklų proveržį visose mokslo srityse“, – pasakoja doc. dr. R. Skominas ir pastebi, kad padidintas finansavimas mokslui taip pat rodo supratimą, kad ateityje šios išlaidos atsipirks su kaupu – pasiekimai moksle siejasi ir su BVP didėjimu, nes įvairiose ūkio šakose diegiamos naujovės, technologijos ar kuriami nauji produktai paremti moksliniais tyrimais.

Tikimasi į mokslo tyrimus pritraukti gabius jaunuolius

Doc. dr. R. Skominas atkreipia dėmesį, kad augantis finansavimas padės pritraukti daugiau gabių jaunų žmonių. „Jaunimui nebuvo patrauklu sieti savo karjeros su mokslininko profesija ir uždirbti mažiau nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Todėl labai džiugu, kad einama teisinga linkme didinant finansavimą šiai, labai svarbiai, sričiai. Didėjantys atlyginimai sektoriuje leis pritraukti gabiausius studentus doktorantūros studijoms bei vystyti mokslinius tyrimus sprendžiant globalias ir šalies problemas“, – pasakoja doc. dr. R.Skominas.

Pasak Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus, pritraukiant bei išsaugant gabius mokslininkus ne mažiau svarbu galimybės dirbti šiuolaikinėse laboratorijose. „Padidinus finansavimą galima įsigyti naują laboratorinę ar programinę įrangą, kuri suteiks daugiau galimybių vykdant mokslinius tyrimus. Taip pat rezultatų viešinimui mokslininkai galės naudotis atviros prieigos prestižiniais mokslo žurnalais, taip didindamas savo žinomumą. Tarptautinėje mokslo bendruomenėje žinomam mokslininkui daug paprasčiau įsilieti į tarptautinių mokslo programų projektuose dalyvaujančius konsorciumus. Tokiu būdu yra gaunamas ne tik valstybinis, bet ir išorinis finansavimas, tuo pačiu auga ir mokslininko profesijos prestižas ir pritraukiama daugiau gabių jaunuolių“, – pastebi mokslininkas.

VDU ŽŪA siekia toliau auginti mokslo potencialą bioekonomikos sektoriuje

Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – VDU ŽŪA inicijuotas „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ projektas. „Šis projektas VDU ŽŪA inicijuotas neatsitiktinai. Bioekonomika Lietuvai labai svarbi, kadangi ji apima tokias sritis kaip žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, maisto pramonė, taip pat siejama su biotechnologijų, energetikos ir statybos pramonės šakomis. Todėl yra svarbu ir toliau čia didinti mokslo potencialą, kuris leis šiame sektoriuje diegti inovatyvius sprendimus taip didinant Lietuvos konkurencingumą ES ir už jos ribų“, – pasakoja mokslininkas.

Doc. dr. R. Skominas pastebi, kad projekte ypatingas dėmesys skiriamas mokslininkams, jų kompetencijų tobulinimui, tarptautinio žinomumo didinimui per MTEP veiklų vykdymą ir rezultatų sklaidą. „Taip pat šiame projekte daug dėmesio skiriama mokslininkų pamainos rengimui. Bus siekiama padidinti doktorantų ir podoktorantūros stažuotojų skaičių bei jaunųjų mokslininkų (ką tik įgijusių daktaro laipsnį) integracijos į akademinę veiklą palengvinimą. Bus buriamos lyderiaujančių ir jaunųjų mokslininkų komandos, kad pastarieji galėtų pasisemti patirties idėjų generavimo, paraiškų rengimo, MTEP veiklų organizavimo ir vykdymo bei rezultatų viešinimo srityse“, – apie planuojamas investicijas kalba mokslininkas.

Projekto mokslinė vadovė prof. dr. Zita Kriaučiūnienė pasakoja, kad bus perkama nauja reikalinga šiuolaikiniams tyrimams įranga, mokslininkai galės atlikti pažangesnius tyrimus, jiems bus lengviau įsitraukti į tarptautinius mokslinius projektus, su užsienio šalių lyderiaujančiais mokslininkais vykdyti naujus tyrimus, o tuomet skelbti aukščiausio lygio publikacijas.

Ypatingas dėmesys naujųjų technologijų pritaikymui žemės ūkyje

Prof. dr. Z. Kriaučiūnienė atkreipia dėmesį, kad projektas „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ vienintelis Lietuvoje, orientuotas į aukščiausio lygio mokslinius tyrimus žemės ūkyje. „Projekto idėja – vystyti Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centrą ir sustiprinti MTEP kokybę Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos kryptyse, plėtojant pažangius mokslinius tyrimus. Svarbu, kad tematikų, susijusių su sveiku dirvožemiu ir augalais, tvariu žemės ūkiu ir maisto sistemomis, žemės ūkio skaitmenizacija ir robotizacija, klimato kaita, tvaraus išteklių naudojimo svarba, akcentuojama ES strateginiuose dokumentuose ir pasauliniu mastu“, – pastebi projekto mokslinė vadovė.

Kalbėdama apie Agronomijos kryptyje numatomus prioritetinius mokslinius tyrimus, mokslininkė atkreipia dėmesį į tyrimus, susijusius su sveiku dirvožemiu ir augalais, taip pat biologinių ir gamtos išteklių tvarumu, ekosistemų paslaugomis, biologinės įvairovės didinimu. Daug dėmesio bus skiriama tyrimams, susijusiems su klimato kaitos poveikio ekosistemoms švelninimu ir adaptacija, taip pat agroekosistemų tvarumo didinimu ir ekologiniu intensyvinimu. Kitos itin aktualios tyrimų kryptys – klimatui neutralių, aplinką ir išteklius tausojančių konkurencingų agrotechnologijų kūrimas, taip pat saugių ir inovatyvių maisto produktų, biologinių žaliavų pramonei kūrimas; tvarus vandens ir žemės išteklių valdymas.

Pasak prof. dr. Z. Kriaučiūnienės, ne mažesnis dėmesys bus skiriamas GIS sistemų, skaitmeninių technologijų, dirbtinio intelekto, nuotolinio stebėjimo vaizdų apdorojimo, telemetrinėmis sistemomis gautų duomenų analizavimo, autonominių robotų ir dronų pritaikymo žemės ūkyje tyrimams, kurių technologiniai procesai leistų sumažinti aplinkai daromą žalingą poveikį. Be to, labai svarbūs tyrimai bus vykdomi atliekant žemės ūkio produktų gamybos būvio ciklo vertinimą (angl. Life-Cycle Analysis), siekiant saugesnio, tikslesnio, greitesnio ir efektyvesnio sprendimų priėmimo, taikantis prie besikeičiančių klimatinių sąlygų.

Projekto „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ mokslinė vadovė atskleidžia, kad Aplinkos inžinerijos kryptyje tyrimai bus nukreipti precizinės žemdirbystės, išmaniosios gyvulininkystės ir atsinaujinančios energetikos klausimų sprendimui. „Moksliniai tyrimai bus siejami su naujų agronominių ir inžinerinių sprendimų paieška, leidžiančia diegti naujas telematikos ir navigacines sistemas mašinų maršrutams optimizuoti, taikyti automatinį vairavimą, išmaniuosius dirvožemio, augalų ir gyvūnų charakteristikų nustatymo jutiklius, algoritmus ir programų valdymą, diegti efektyvesnį dirvožemio ir pasėlių stebėjimą antžeminiais ir nuotoliniais skenavimo įrenginiais iš oro, naudoti kintamos normos sėjos, tręšimo, purškimo, drėkinimo, derliaus nuėmimo ir kitus lauko žemėlapius, sudarytus realiu laiku“, – kalba prof. dr. Z. Kriaučiūnienė.

Siekia sutelkti tarptautinę stipriausių mokslininkų komandą

Mokslininkė pasakoja, kad vedantieji VDU ir užsienio Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos krypčių mokslininkai bursis į mokslininkų grupes, į kurias bus įtraukiami ir jaunieji mokslininkai bei tyrėjai. „Vykdant projektą įdarbinami Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos kryptyse lyderiaujantys mokslininkai iš VDU ŽŪA bei užsienio šalių, taip pat įtraukiami jaunieji mokslininkai. Tarptautinėse komandose dirbantys mokslininkai gali dalintis savo žiniomis, taip pat perimti kitų šalių mokslininkų patirtį ir tobulėti, atsiveria daugiau galimybių vykti į stažuotes užsienyje, dalyvauti prestižinėse mokslinėse konferencijose“, – pasakoja projekto mokslinė vadovė.

Prof. dr. Z. Kriaučiūnienė atkreipia dėmesį, kad ir dabar universitete vyksta svarbūs ir tarptautiniu mastu vertinami moksliniai tyrimai, ką patvirtina palyginamojo vertinimo išvados. „2023 metų palyginamojo vertinimo metu Universiteto MTEP Agronomijos kryptyje įvertinta kaip pakankamai stipri nacionaliniu mastu ir turinti tam tikrą pripažinimą tarptautiniu lygmeniu Universiteto kryptis. Įvardinta, kad moksliniai tyrimai turi potencialo plėtoti tarptautinę mokslinę lyderystę, labiau integruotis į tarptautinius mokslinių tyrimų tinklus, pritraukti daugiau tarptautinių studentų ir gerinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą. MTEP veiklos kokybė Aplinkos inžinerijos kryptyje įvertinta labai gerai, kaip stipri ir pripažinta tarptautiniu lygmeniu savo mokslinių tyrimų srityje“, – palyginamojo vertinimo išvadomis dalijasi prof. dr. Z. Kriaučiūnienė.

Augantis mokslo potencialas padeda stiprinti ryšius su verslu

Doc. dr. R. Skominas pastebi, kad didinamas mokslo potencialas bioekonomikos srityje, turės įtakos mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimui. „Jau dabar šie ryšiai yra gana stiprūs. Turime nemažai atvejų, kai verslo įmonės kreipiasi į mus, kad padėtume sukurti naujas technologijas ar produktus. Su Lietuvos įmonėmis, kaip partneriai, dalyvaujame įvairiuose tarptautiniuose MTEP projektuose, kur taip pat jos turi galimybę įdiegti sukurtas naujoves. Jau seniai supratome, kad mums reikalingas verslas, o verslui mes, šis projektas tik sustiprins bendradarbiavimą“, – įžvalgomis dalijasi Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius.

Pasak prof. dr. Z. Kriaučiūnienės, investicijos į projektą „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ gali padėti pasiekti dar aukštesnių įvertinimų ir dar labiau suaktyvinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. „Suburti lyderiaujantys mokslininkai rengs paraiškas ir vykdys mokslinius projektus, rengs ir publikuos aukšto lygio mokslinius straipsnius, organizuos tarptautines mokslines konferencijas, plėtros tarptautinį bendradarbiavimą ir ekspertinę veiklą, viešins vykdomų tyrimų rezultatus“, – apie augančias galimybes mokslinei veiklai ir bendradarbiavimui kalba projekto mokslinė vadovė ir atkreipia dėmesį, kad visais tyrimais siekiama prisidėti prie ES žaliojo kurso, Europos misijų įgyvendinimo, bei darnaus vystymosi tikslų.

VDU ŽŪA langas. Krizės Raudonojoje jūroje poveikis žemės ūkio produktų kainoms pagrindinėse Europos ateities sandorių biržose

Besitęsianti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, suaktyvėjusios husių sukilėlių Jemene atakos prieš komercinius laivus Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje sąlygoja išaugusius krovinių transportavimo kaštus bei nerimą pasaulinėse žaliavų rinkose.

Reaguodamos į atakas, nemaža dalis laivybos bendrovių nurodė krovininiams laivams ir naftos tanklaiviams plaukti aplink Pietų Afriką – t. y. lėtesniu bei brangesniu maršrutu. Dėl šios priežasties naftos kaina sausio pabaigoje Niujorko žaliavų biržoje (NYMEX) siekė apie 78 JAV dolerių už barelį, kai mėnesio pradžioje buvo apie 70 JAV dolerių už barelį. Taigi per sausį naftos kainos padidėjo apie 10 proc. ir pasiekė dviejų mėnesių aukštumas. Tai yra didžiausias prieaugis nuo Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios.

Išpuoliai prieš komercinius laivus kelia naujus klausimus, ar naftos tanklaiviai ir toliau plauks per Raudonąją jūrą ir kokiomis apimtimis. Kataras, vienas didžiausių pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportuotojų, nuo sausio mėnesio per Raudonąją jūrą negabeno SGD krovinių į Europą. Augančios energinių produktų kainos glaudžiai susijusios su kitų žaliavų kainomis. Tai parodo pasaulinėse rinkose prekiaujamų žaliavų indeksas S&P GSCI: per sausio mėn. jis padidėjo apie 6 proc.

Veikia žemės ūkio produktų kainas, bet efektas dar mažai pastebimas

Augančios energinių produktų kainos, kintant augintojų ir prekybininkų lūkesčiams dėl tręšimo, derliaus nuėmimo, transportavimo bei laikymo kaštų ateityje, tiesiogiai veikia žemės ūkio produktų kainas.

Antra vertus, šis efektas dar mažai pastebimas, vertinant sausio mėn. ES grūdų kainas pagrindinėse ateities sandorių rinkose. Nepaisant ženkliai sumažėjusių grūdų siuntų kiekio per Sueco kanalą, kviečių, rapsų ir kukurūzų kainos Londono (ICE) ir Paryžiaus (Euronext) biržose iš esmės išliko panašios arba netgi sumažėjo, neskaitant nedidelio šuolio sausio 18–20 d. Antra vertus, išlieka klausimas – kada, tęsiantis Raudonosios jūros krizei, grūdų kainos ES galiausiai pradės augti.

Pirmiausia atsiliepė importuojamų produktų kainoms

Verta pastebėti, kad Raudonosios jūros krizė turėjo reikšmingos įtakos į ES importuojamų produktų kainoms. „S&P“ bendrovės duomenimis, Sueco kanalo maršrutas apima apie 15 proc. visos Europos, Vidurio Rytų bei Šiaurės Afrikos importo.

Išpuoliai prieš komercinius laivus Raudonojoje jūroje atitolino robusta kavos siuntas į Europą iš Pietryčių Azijos. Dėl šios priežasties robusta kavos kaina Londono biržoje (ICE) sausio pabaigoje buvo apie 3300 JAV dolerių už toną, kai mėnesio pradžioje – apie 2800 JAV dolerių už toną. Taigi nuo mėnesio pradžios kavos, prekiaujamos ateities sandorių biržoje, kainos padidėjo apie 20 proc.

Kakavos kaina sausio pradžioje buvo apie 3570 svarų sterlingų už toną, o mėnesio pabaigoje – apie 3710 svarų sterlingų už toną.

Daugeliui pagrindinių logistikos paslaugų teikėjų nukreipiant siuntas aplink Gerosios Vilties kyšulį Pietų Afrikoje, išaugo ir cukraus kainos pagrindinėse žaliavų rinkose. Cukraus prekiaujamo Londono ateities sandorių biržoje kaina sausio pabaigoje buvo apie 660 JAV dolerių už toną, kai prieš mėnesį ji buvo apie 605 JAV dolerių už toną.

Apibendrinant galima teigti, kad Raudonosios jūros krizė didina naftos ir importuojamų į ES produktų kainas, tačiau poveikis grūdų kainoms ES vidaus rinkose kol kas išlieka mažai pastebimas.

VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto lekt. dr. Algirdas Justinas Staugaitis

Partnerio turinys:

Skelbiami VDU ŽŪA darbuotojų studijų metodinių priemonių ir mokslo darbų konkursai, nominacijų skyrimas

Kviečiame VDU Žemės ūkio akademijos darbuotojus dalyvauti Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursuose, pasidalijant su bendruomene reikšmingais nuveiktais darbais ir pasidžiaugiant pasiekimais.

Konkursų laureatams apdovanojimai bus įteikiami šventiniame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, kuris vyks VDU ŽŪA Iškilmių salėje kovo 12 d. 13 val.

STUDIJŲ METODINIŲ PRIEMONIŲ KONKURSO EIGA

Studijų metodinių priemonių (SMP) konkursas organizuojamas siekiant inicijuoti VDU ŽŪA dėstytojų dalijimąsi pažangių dėstymo metodų ir SMP rengimo ir naudojimo patirtimi, spartinti SMP ir novatoriškų dėstymo metodikų kūrimą bei jų naudojimą, skatinti dėstytojus kurti ir tobulinti SMP bei jas efektyviai taikyti pedagoginėje veikloje. Konkurse kviečiami dalyvauti VDU ŽŪA darbuotojai ir jų kolektyvai, parengę naujas SMP ir jas pritaikę dėstant VDU ŽŪA studijų programų studentams.

Konkursui gali būti teikiami:

Metodiniai leidiniai (vadovėliai, studijų knygos, paskaitų konspektai, laboratorinių darbų ir pratybų aprašai, kiti metodiniai leidiniai (> 50 psl.), išleisti spausdintine arba elektronine forma);
Vaizdinės priemonės (prietaisai, įrankiai, laboratoriniai ir demonstraciniai stendai, maketai, modeliai, studijuojamų objektų kolekcijos, vaizdo įrašai, plakatų komplektai ir kitos priemonės);
Studijų organizavimo metodai ir kitos SMP (studijų dalyko kompleksinis metodinis aprūpinimas, nuotolinių studijų diegimas, kitų inovatyvių studijų metodų diegimas ir kt.).

SMP konkursui teikiama laisvos formos paraiška. SMP konkursui paraiškas gali teikti VDU ŽŪA akademiniai padaliniai arba autoriai. Kartu su paraiška pateikiamas akademinio padalinio Tarybos ar jos įgaliotos komisijos protokolo išrašas su rekomendacija bei SMP egzempliorius (arba nurodoma jo buvimo vieta) ir jo aprašas, kuriame nurodoma:

SMP pavadinimas;
Duomenys apie autorių (-ius) (vardas, pavardė, fakultetas, institutas, katedra, pareigos, mokslinis vardas ir laipsnis, telefono numeris, elektroninio pašto adresas);
SMP paskirtis (studijų programa, dalykas, dalyko programos temos);
Aktualumas (poreikis, panašaus pobūdžio priemonių parengimas anksčiau ir pan.);
Metodinis suderinamumas su savarankiškomis studijomis (aktyvaus mokymosi ir inovatyvių studijų metodų taikymo galimybės naudojant SMP);
Novatoriškumas (studijų medžiagos pateikimo naujovių taikymas) ir moksliškumas (naujausios mokslinės informacijos ir naujausių priemonių panaudojimas, studentų įtraukimo į mokslinius tyrimus galimybės);
Pateikiamų žinių vaizdumas ir leidinio apipavidalinimo kokybė (vaizdo elementų naudojimo intensyvumas, apipavidalinimo privalumai);
Kiti privalumai.

Konkursui parengti kandidatų dokumentai teikiami VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorei Rasai Čingienei (el. paštu rasa.cingiene@vdu.lt arba ŽŪA c.r. 237 kab.) iki vasario 15 d. darbo dienos pabaigos.

Kiekvienos grupės darbams skiriamos ne daugiau kaip 3 prizinės vietos. Pirmosios vietos laimėtojams įteikiamos premijos, antros ir trečios vietų laimėtojams skiriamos padėkos.

Dėl išsamesnės informacijos apie SMP konkursą kreiptis į VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorę Rasą Čingienę rasa.cingiene@vdu.lt, +370 682 22874, 8 37 752107.

MOKSLO DARBŲ KONKURSO EIGA

Mokslo darbų (MD) konkursas organizuojamas siekiant skatinti VDU ŽŪA mokslininkus ir jų grupes vykdyti mokslinius tyrimus bei jų sklaidą, prisidėti prie VDU ir visos šalies mokslinės, socialinės ir ekonominės aplinkos gerinimo, išrinkti ir apdovanoti geriausius VDU ŽŪA mokslininkus ir jų grupes. Konkurse kviečiami dalyvauti VDU ŽŪA dėstytojai, mokslo darbuotojai ir doktorantai.

Konkursui teikiami darbai pagal šias grupes:

Mokslininkų grupių kategorija (rekomenduojama, kad teikiamo mokslo darbo autorių skaičius nebūtų didesnis kaip 4 asmenys, o kiekviena publikacija būtų rengta bent dviejų autorių iš konkurse dalyvaujančios mokslininkų grupės);
Tarptautinio mokslininko kategorija (mokslininkas rengiantis mokslo darbus bendradarbiaujant su užsienio šalių tyrėjais);
Jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorija (pretendentai turi būti iki 35 metų amžiaus, daktaro mokslo laipsnį įgiję ne anksčiau kaip prieš 5-erius metus, neįskaitant vaiko priežiūros atostogų).

Konkursui teikiami paskutiniųjų 2 metų bendros tematikos mokslinės produkcijos rinkiniai, kuriuos gali sudaryti:

Mokslo monografijos, mokslo monografijos dalys, mokslo studijos;
Patentuota mokslinė produkcija, registruotos augalų ir gyvūnų veislės;
Mokslinės publikacijos;
Žodiniai pranešimai mokslinių tarptautinių konferencijų plenariniuose posėdžiuose.

Kartu su MD konkursui pateikiama:

Akademinio padalinio tarybos ar jos įgaliotos komisijos protokolo išrašas su rekomendacija, kurioje turi būti nurodyta teikiamo MD pavadinimas, autorius (-iai) bei kūrybinis indėlis, kuris įvertinamas proporcingai autorių skaičiui, arba pagal autorių pasirašyta bendrą deklaraciją;
Trumpas (iki 1 psl.) mokslo darbo ar darbų rinkinio aprašymas, nurodant MD pavadinimą, sudedamąsias teikiamo darbo ar darbų rinkinio dalis, išskiriant svarbiausius MD aspektus, atitinkančius konkurso sąlygas;
Žinios apie MD autorių (-ius) (vardas, pavardė, gimimo data, pareigos, mokslinis vardas ir laipsnis, mokslinės veiklos pasiekimai, bibliotekos darbuotojo pasirašytas svarbiausios mokslinės produkcijos sąrašas, indėlio koeficientas, telefono nr., el. pašto adresas).

Konkurse negali dalyvauti praėjusių metų MD konkurso laimėtojai.

Konkursui parengti kandidatų dokumentai teikiami VDU ŽŪA mokslinės veiklos koordinatoriui Algiui Kvaraciejui (algis.kvaraciejus@vdu.lt arba ŽŪA c.r. 227 kab.) iki vasario 15 d. darbo dienos pabaigos.

Pateikti MD vertinami palyginamuoju metodu pagal šiuos kriterijus:

MD originalumą ir naujumą, reikšmingumą tolesnei mokslinių tyrimų raidai, tarptautiškumą;
MD praktinę vertę. Privalumas, jeigu su MD kartu pateikiamas ir verslo (viešojo sektoriaus) organizacijos vertinimas arba atsiliepimas;
MD mokslinės produkcijos apimtį. Mokslinės produkcijos apimtis apskaičiuojama balais pagal mokslinės veiklos darbų rūšį (1 priedas) ir autoriaus indėlį, kuris, nepateikus visų autorių pasirašytos deklaracijos apie autorių indėlį į deklaruojamą darbą, laikomas lygiaverčiu visiems autoriams;
Mokslinių tyrimų rezultatų viešinimą ir sklaidą žiniasklaidos priemonėmis;
Kokybę (kalbos taisyklingumą, vaizdumą, įforminimą ir kt.) ir darbų autoriaus (-ių) mokslinių tyrimų sisteminį kryptingumą.

MD konkurso laimėtojams skiriamos ne daugiau kaip 5 premijos: mokslininkų grupių kategorijoje skiriamos ne daugiau kaip 3 premijos, tarptautinio mokslininko kategorijoje bei jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorijose – po 1 premiją.

Dėl išsamesnės informacijos apie MD konkursą kreiptis į VDU ŽŪA mokslinės veiklos koordinatorių Algį Kvaraciejų algis.kvaraciejus@vdu.lt, 8 37 752350.

NOMINACIJŲ TEIKIMO IR SKYRIMO TVARKA

Siekiant įtraukti VDU ŽŪA darbuotojus, studentus į studijų, mokslinių tyrimų, mokslinių paslaugų kokybės tobulinimą, motyvuojančios darbo aplinkos formavimą, kultūros ir vertybių puoselėjimą, skiriamos ir šventiniame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime skelbiamos šios nominacijos:

Metų mokslo laimėjimas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui ar narių grupei už gautus svarbius nacionalinius ir / ar tarptautinius apdovanojimus už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą. Po vieną kandidatą teikia akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Metų projektas – – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui ar narių grupei už aktyvią projektinę veiklą, laimėto įgyvendinto / įgyvendinamo projekto poveikį regionui, šaliai, visuomenei nacionaliniu ir / ar tarptautiniu mastu. Po vieną kandidatą teikia akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Metų tyrėjas – teikiama visų pakopų VDU ŽŪA studentams ir kitiems akademinės bendruomenės nariams, neturintiems daktaro laipsnio, už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, mokslo pasiekimų rezultatus. Nominacija akademinės bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia akademiniai padaliniai.
Metų darbuotojas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės darbuotojui, netiesiogiai dalyvaujančiam su studijomis ir mokslu susijusioje veikloje, už reikšmingas iniciatyvas VDU ŽŪA raidai, ypatingą darbštumą ir lojalumą VDU ŽŪA. Nominacija VDU ŽŪA bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Kandidatą teikia VDU ŽŪA administracija, akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Metų partnerystė – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui už glaudaus reikšmingo bendradarbiavimo su socialiniais ir verslo partneriais užmezgimą, vystymą, plėtojimą, atsižvelgiant į bendradarbiavimo svarbą, partnerio skiriamą paramą ar kitus reikšmingus rezultatus VDU ŽŪA. Nominacija VDU ŽŪA bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Kandidatą teikia VDU ŽŪA administracija, akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Metų dėstytojas – teikiama VDU ŽŪA akademinės bendruomenės nariui dėstytojui, kurio pagrindinės darbo funkcijos yra siejamos su VDU ŽŪA, už tokius rezultatus: studentų objektyvų pasitenkinimą dėstomu dalyku, pažangią pedagoginę veiklą, darbą su studentais, atvykusiais pagal „Erasmus+“ programą, dėstomų dalykų metodinį aprūpinimą, dėstymo novatoriškumą, dėstytojo aktyvumą ir partnerystę su kitomis studijų ir mokslo institucijomis, VDU ŽŪA studijų programų populiarinimą moksleiviams ir visuomenei, vadovavimą studentų mokslo tiriamiesiems darbams. Nominacija dėstytojui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Nominacija dėstytojui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia fakultetai.
Metų studentas – teikiama VDU ŽŪA pirmosios, antrosios ar trečiosios studijų pakopos studentui už žymius pasiekimus studijų, mokslinėje, organizacinėje ar visuomeninėje veikloje. Studentas gali būti nominuojamas kartą per visą studijų pakopos laikotarpį. Po vieną kandidatą teikia fakultetai, atsižvelgdami į studentų atstovų nuomonę.
Metų tyrėjo tarptautinis judumas – teikiama VDU ŽŪA tyrėjams, turintiems ir neturintiems daktaro laipsnį, dėstytojams, mokslo darbuotojams, doktorantams už aktyvumą vykdant tarptautinius vizitus. Nominacija tyrėjui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Metų studento tarptautinis judumas –teikiama VDU ŽŪA pirmosios, antrosios studijų pakopos studentui už aktyvumą dalyvaujant tarptautiniuose mainuose (praktikos, trumpalaikiai kursai, studijos). Nominacija studentui gali būti įteikiama kartą per visą studijų pakopos laikotarpį. Po vieną kandidatą teikia fakultetai.
Metų ambasadorius – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui ar narių grupei už aktyvų studijų ir mokslo veiklų, renginių populiarinimą nacionaliniu ir / ar tarptautiniu mastu. Po vieną kandidatą teikia akademiniai ir neakademiniai padaliniai.

Padaliniai kandidatus nominacijoms gauti teikia VDU ŽŪA administracinės grupės vadovei Laimai Skauronei (el. paštu laima.skaurone@vdu.lt arba ŽŪA c.r. 237 kab.) iki vasario 15 d. darbo dienos pabaigos.

Nominacijų laimėtojų skaičius yra pastovus: Metų mokslo laimėjimas, Metų sėkmingas projektas, Metų jaunasis mokslininkas, Metų darbuotojas, Metų partnerystė, Metų ambasadorius – po vieną laimėtoją, Metų dėstytojas, Metų studentas, Metų tyrėjo tarptautinis judumas, Metų studento tarptautinis judumas – kiekvienoje kategorijoje po keturis laimėtojus.

Dėl išsamesnės informacijos apie Nominacijų skyrimą kreiptis į VDU ŽŪA administracinės grupės vadovę Laimą Skauronę laima.skaurone@vdu.lt, +370 615 21559, 8 37 752278.

VDU ŽŪA Studijų metodinių priemonių ir VDU ŽŪA Mokslo darbų konkursai organizuojami pagal VDU ŽŪA kanclerės potvarkiu patvirtintus 2024 m. sausio 26 d. nuostatus.

VDU ŽŪA Nominacijų teikimas, skyrimas organizuojamas pagal VDU ŽŪA kanclerės potvarkiu patvirtintus 2024 m. sausio 30 d nuostatus.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2024 m. vasario 7 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo 2024

Kviečiame mokytis ir tobulėti kartu dalyvaujant kasmetinėje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) iniciatyvoje „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinosite apie psichologinės sveikatos svarbą bei kaip rasti pagalbą sau, išmoksite, kaip valdyti konfliktus, išgirsite 5 laimės ekonomikos pamokas asmeniniam tobulėjimui. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos karjeros diena’24 „Kurkime tvarią, žalią ir inovatyvią ateitį“, kur kontaktiniu būdu vyksiančio renginio metu galėsite susipažinti su agrosektoriaus lyderiais, užduoti klausimus apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Iniciatyva skirta studentams, moksleiviams, akademinei bendruomenei ir visiems susidomėjusiems. Seminarai vyks virtualioje aplinkoje, užsiregistravę gaus Teams nuorodą į pasirinktą seminarą.

BŪTINA REGISTRACIJA

Vasario 8 d. 16:00 val. – 17:00 val.

„Psichologinė sveikata – raktas į subalansuotą gyvenimą“

Psichologė, VDU doktorantė Olga Kirejeva

Kuomet ištinka psichologinė krizė, neiškart supranti, kur ir kaip ieškoti pagalbos. Neretai delsi, galvodamas (-a), gal pavyks ir pačiam (-iai) susitvarkyti. O kaip gi suprasti, kada išties laikas kreiptis į psichikos sveikatos specialistą? Kaip susigaudyti tarp skirtingų paslaugų pasiūlos? Galų gale, kas suteiks geriausią pagalbą būtent tau? Aptarkime pagalbos galimybes bei kartu paieškokime tinkamo rakto į subalansuotą gyvenimą!

TEAMS NUORODA

Vasario 13 d. 16.00 val. – 17:00 val.

„Konfliktai: iš kur atsiranda ir kaip valdyti?“

VDU Psichologijos katedros prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė

Seminaras skirtas suprasti konfliktų raiškos mechanizmus ir supažindinti su konfliktų valdymo būdais. Susitikimo metu analizuosime konflikto kilimo priežastis, veiksnius, darančius įtaką konfliktinės situacijos dinamikai. Susipažinsime su konfliktų valdymo galimybėmis ir konkrečiais metodais.

TEAMS NUORODA

Vasario 22 d. 15:00 val. – 16:30 val.

„5 laimės ekonomikos pamokos asmeniniam tobulėjimui“

VDU bendruomenės gerovės koordinatorė dr. Viktorija Starkauskienė

Ar tiki, kad mums priklauso tik ta laimė, kurią sugebame suvokti ir kurti patys? Ar žinai, kad ji neturi būsimojo laiko ir nemėgsta sąlygų? Lektorė dr. Viktorija Starkauskienė kviečia į susitikimą – diskusiją, kad pasidalinti apie pagrindines Laimės ekonomikos pamokas, kurios puikiai gali padėti asmeninio tobulėjimo kelyje – pakeliui į tikslą.

TEAMS NUORODA

Vasario 28 d. 11:30 val. – 14:00 val. VDU ŽŪA Karjeros diena’24

„Kurkime tvarią, žalią ir inovatyvią ateitį“

Gyvas susitikimas ir pokalbiai su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventams įteikti studijų baigimo diplomai

Sausio 26 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) būriui Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų iškilmingai įteikti bakalauro ir magistro studijų baigimo diplomai. Ceremonijos metu jauniesiems verslo vadybos specialistams universiteto vadovai, dėstytojai, socialiniai partneriai bei artimieji linkėjo sėkmės pradedant naują gyvenimo etapą, o absolventai ypatingą savo gyvenimo dieną tvirtino besidžiaugiantys ne tik įgytu aukštuoju išsilavinimu, bet ir prieš kelerius metus priimtu teisingu sprendimu studijuoti VDU ŽŪA, nes šiuo metu praktiškai visi jaunuoliai jau dirba pagal įgytą specialybę arba yra laukiami lyderiaujančiose šalies verslo įmonėse.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete studijas sėkmingai baigė I studijų pakopos programų „Logistika ir prekyba“, „Turizmo industijos“ bei II pakopos programos „Verslo logistika“ absolventai. Jų būryje ir savąja Alma Mater VDU ŽŪA pasirinkę jaunuoliai iš Ukrainos, Nigerijos, Indijos, Pakistano bei kitų pasaulio šalių.

Absolventams skirtame sveikinimo žodyje VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis pastebėjo, kad kiekvienas jų įnešė savo unikalų indėlį į universiteto bendruomenės augimą ir klestėjimą.

„Jūsų įgūdžiai, pasiekimai ir moksliniai atradimai yra ne tik jūsų asmeninės pergalės, bet ir Vytauto Didžiojo universiteto pasididžiavimas. Universitete jūs ne tik įgijote žinių, bet ir plėtėte savo akiratį, kūrėte draugystes ir formavote save kaip asmenybę. VDU tikslas visada buvo ne tik skatinti mokslinius tyrimus, bet ir savo artes liberales dvasia formuoti visavertę, atsakingą ir pasaulietišką asmenybę“, – akcentavo rektorius, atkreipdamas dėmesį, kad diplomas yra ir atsakomybė kurti gerovę ne tik sau, bet ir visuomenei. „Jūs esate ateities lyderiai, galintys keisti pasaulį. Jūsų talentas, įkvėpimas ir atsidavimas kurs ateities visuomenę, kuriai rūpi Lietuvos ir pasaulio gerovė“, – naujos pradžios, naujų galimybių bei svajonių VDU ŽŪA absolventams linkėjo prof. dr. J. Augutis.

Sveikinimo žodį tarusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė jauniesiems alumnams priminė, kad jie yra ir visada bus VDU ŽŪA bendruomenės nariai, laukiami aukštesniosios pakopos studijose, taip pat kaip socialiniai ir verslo partneriai bendruose projektuose bei iniciatyvose.

„Šiandien pasidžiaukite akimirka, kurią savo kantrybe ir darbu užsitarnavote per visus studijų metus. Universiteto baigimas yra vienas nuostabiausių įvykių žmogaus gyvenime. Laipsnis ir diplomas nėra vien tik popieriaus lapas – tai pripažinimas, kad nuoseklus darbas duoda laukiamus rezultatus. Šis akademinis jūsų pasiekimas yra jūsų geresnių galimybių gyvenime bilietas. Todėl neškite sukauptas vertybes į savo būsimą darbo vietą, verslą, pasaulį“, – linkėjo kanclerė, kviesdama ir absolventų artimuosius drauge pasidžiaugti jaunuolių sėkme, sukūrus prasmingą pirmąją jų gyvenimo istorijos dalį.

VDU Žemės ūkio akademijos mecenato – UAB „Agrokoncernas“ – atstovas, šios įmonės Marketingo skyriaus vadovas Skomantas Rukuiža, kreipdamasis į absolventų auditoriją, kalbėjo pats esantis VDU ŽŪA Bioekonomikos fakulteto alumnas bei ambasadorius, atsakingai atstovaujantis savajai Alma Mater. Tą patį daryti kuriant ateities pasaulį jis ragino ir šiųmečius fakulteto absolventus.

Gausiomis padėkos ovacijomis pasitiktas VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis teigė neabejojantis, kad universitete išmoktos pamokos padės jauniems žmonėms pasiekti karjeros ir gyvenimo tikslų. „Svarbiau ne tai, ko išmokote, o tai, kuo tapote. Tikiu, kad tapote drąsiomis asmenybėmis, siekiančiomis nuolat tobulėti“, – savo auklėtiniams atsiveriančiomis naujomis galimybėmis neabejojo dekanas.

Absolventų vardu žodį taręs studijų baigimo diplomą ir verslo vadybos kvalifikacinį laipsnį įgijęs Logistikos ir prekybos bakalauro studijų programos absolventas Herkus Eringis dėkojo buvusiems dėstytojams, baigiamųjų darbų vadovams, visai VDU ŽŪA bendruomenei, o bendramoksliams linkėjo sėkmės ir aukšto skrydžio.

Šventinę nuotaiką renginio metu kūrė gyvo garso muzikos grupė „Po aštuntos“.

Daugiau nuotraukų rasite ČIA

Ekspertė prognozuoja: žalioji krovininė laivyba Lietuvą iškels į pasaulio lyderius

Transeuropiniam transporto TEN-T tinklui priklausantis Nemuno ir Kuršių marių vandens kelias tarp Kauno ir Klaipėdos ateityje gali tapti vienu moderniausių pasaulyje. Pirmąjį šio strateginio plano etapą inicijavo AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD). – ES ir nacionalinio biudžeto lėšų pagalba Nemuno atkarpoje nuo Kauno iki Atmatos žiočių praėjusį rudenį baigta statyti bei rekonstruoti daugiau nei pusė tūkstančio upės vagą reguliuojančių bunų ir tai iš esmės pagerino laivybos sąlygas. Atnaujintą trasą jau sėkmingai išbandė krovininiai laivai. Tačiau planuojama žengti kitą itin ambicingą žingsnį – 260 km ilgio Nemuno kelyje turėti elektrinių krovininių laivų flotilę.

Planui pritarė Europos investicijų bankas

VVKD yra pasirašiusi partnerystės sutartį su Europos investiciniu banku (EIB), pagal kurią ši institucija skatins žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse. EIB užsakymu viena kompetentingiausių pasaulyje Nyderlandų konsultacinė bendrovė „Panteia“ atliko šio išskirtinio projekto galimybių studiją. Tarptautinėje ekspertų komandoje dirbusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkė, transporto ekonomistė dr. Elena Plotnikova atskleidžia, kad studija patvirtino, jog mūsų šalyje vystyti vidaus vandenų laivybą yra tikslinga dėl daugelio priežasčių – ekonominių, aplinkosauginių, socialinių. Daugiau krovinių gabenant tvariu vandens keliu būtų pigiau, mažėtų oro tarša, autotransporto intensyvumas magistralėje Kaunas – Klaipėda, įvyktų mažiau skaudžių autoįvykių, kuriuose nukenčia ir žūva žmonės.

„Su vandens transporto sektoriumi nesusijusi visuomenės dalis stereotipiškai tebegalvoja, kad laivyba Lietuvoje sunyko negrįžtamai. Iš tiesų turime didžiulį potencialą vystyti pramoninę, keleivinę, rekreacinę laivybą ne tik Nemunu. Įsivaizduokime, kad sėdame į keleivinį laivą prie Baltojo tilto Vilniaus centre ir išlipame prie Vytauto tilto Kauno senamiestyje… Tikiu, kad ateityje taip tikrai bus.

Kadaise Nemuno kelias mūsų pramonę ir žemės ūkį jungė su Europa, sovietmečiu Nemunu taip pat buvo gabenami kroviniai, kursavo keleivinės „raketos“ į Nidą ir Klaipėdą. Privatizacijos laikotarpis vidaus vandenų laivininkystei buvo sudėtingas ir sektoriaus raida kuriam laikui buvo sustojusi. Bet tai ne vien Lietuvos, o visos Rytų Europos problema, nes norint palaikyti vidaus vandens kelių laivybą, reikalinga ir valstybinė strategija, ir atitinkamas finansavimas, kaip tai yra išvystytose tokios laivybos šalyse – Vokietijoje ar Nyderlanduose“, – kalba dr. E. Plotnikova.

Transporto ekonomistė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje tarp Kauno ir Klaipėdos neturime tiesios geležinkelio linijos. Ateities planų ją nutiesti girdisi, tačiau tai užtruktų daug laiko ir labai brangiai kainuotų. O Nemuno vandens kelias jau yra.

Verslo požiūris vienbalsiai teigiamas

AES prognozuojama, kad iki 2050 m. bendrasis gabenamų krovinių kiekis išaugs iki 60 proc. Lietuvos prognozės irgi rodo analogišką tendenciją. Pastaraisiais dešimtmečiais krovinių vežimas mūsų šalyje jau yra labai išaugęs ir daugiausia pervežimų vyksta automobilių transportu. Apimtims dar augant, atitinkamai daugės ir aplinkosaugos problemų, kurios kertasi su užsibrėžtu tikslu iki 2050 m. Europai tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimato kaitai žemynu. Be to, kiekvienam autovilkikui reikalingas vairuotojas, o tai aštrins ir taip opią darbo jėgos problemą mūsų šalyje“, – teigia dr. E. Plotnikova, prieš porą metų VVKD užsakymu drauge su kolegomis iš VDU ŽŪAprof. dr. Stasiu Slavinsku ir doc. dr. Milita Vienažindienė įgyvendinusi mokslinį projektą, kuriame buvo modeliuojamas ir vertindamas laivybos maršruto Nemuno upe nuo Kauno iki Klaipėdos poveikis aplinkai ir ekonominis efektyvumas gabenant krovinius. Modeliavimas ir išsamūs palyginamieji poveikio išorinėms sąnaudoms gabenant krovinius skirtingų tipų laivais vietoje krovininio autotransporto vertinimai patvirtino teigiamą poveikį sąnaudų sumažėjimui.

Dirbdama Nyderlandų konsultacinės bendrovės „Panteia“ komandoje dr. E. Plotnikova rinko duomenis apie krovinių kiekius, poreikį ir terminus, analizavo statistikos duomenis. Komanda susitiko ir su Lietuvos verslo atstovais, suinteresuotais krovinių gabenimu – UAB „Kesko Senukai Lithuania“, AB „Kauno grūdai“, AB „Linas Agro“, UAB „Imlitex Holdings“, AB „Volfas Engelman“ ir kt.

Dr. E. Plotnikovos teigimu, verslo požiūris į galimybę gabenti krovinius vandens keliu vienbalsiai yra teigiamas.EIB užsakymu atliktos galimybių studijos rezultatai taip pat buvo pristatyti LR Susisiekimo ir Finansų ministerijose.

Numatyta pastatyti šešis elektrinius stūmikus ir 12 baržų

AB Vidaus vandens kelių direkcija vadovo Vladimiro Vinokurovo teigimu, modernizavus laivybos kelią atsivėrė reali perspektyva nemažą dalį krovinių gabenti vandens transportu ir taip sumažinti sunkiojo transporto srautus automobilių keliuose – pirminiame etape planuojama per metus Nemuno upe pergabenti iki 100 tūkst. t. krovinių. Be to, atnaujintas vandens kelias atveria naujas galimybes ir turistinės bei rekreacinės laivybos plėtrai.

„Viena pagrindinių VVKD strateginio plano dalių – elektrinių laivų flotilės projekto įgyvendinimas. Lietuva būtų pirmoji Europoje, turinti elektrinį vidaus laivyną. Esame numatę pastatyti šešis elektrinius stūmikus ir 12 baržų. Elektrinių laivų flotilės ir infrastruktūros sukūrimo nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto vertė sieks daugiau nei 75 mln. eurų. Kelionė truktų apie 20 valandų su 20- 30 min. sustojimu ties Jurbarku pakeisti baterijoms.

Elektrinė flotilė leistų pasiekti nulines CO2 emisijas ir skatintų šalyje dar labiau plėtoti žaliąsias transporto grandines. Vandens transportas – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir alternatyva sausumos keliams, ekologiškiausias, praktiškai nulinio avaringumo, neriboto pralaidumo galimybių ir ekonomiškai naudingiausias. Mūsų neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai ir puikus būdas gabenti stambiagabaričius krovinius“, – reziumuoja VVKD direktorius V. Vinokurovas.

VDU ŽŪA langas. Bendruomenės remiamas žemės ūkis

Bendroji žemės ūkio politika, nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija apibrėžia prioritetus ir žemės ūkio sektoriaus vystymosi kryptis. Politiniai sprendimai veikia ūkininkų sprendimus ir elgseną. Atotrūkis tarp nacionalinių tikslų, institucinių sprendimų ir ūkininkų tikslų bei požiūrio egzistuoja visada, tačiau kai jis yra labai didelis, procesai tampa blogai valdomi arba nebevaldomi. Susiformuoja sudėtingos situacijos (ypač keičiantis programiniams laikotarpiams), kai labai daug dėmesio sutelkiama ir energijos (bei išteklių) eikvojama problemoms, o ne naujų galimybių ir tvaresnių sprendimų paieškai. Išaugus geopolitinėms grėsmėms, auga poreikis rengtis ekstremalioms situacijoms, gaminti pakankamą vietos maisto produktų kiekį, subalansuoti vietos maisto produktų pasiūlą ir paklausą.

Ūkininkams svarbu megzti ryšius su valgytojų bendruomene

Daugeliui ūkininkų jų produktai yra daugiau nei vien prekės pardavimas. Jie augina ir gamina maistą, kad galėtų aprūpinti šeimą ir pasidalinti su kitomis šeimomis, išmaitinti miesto gyventojus ir aplinkinių regionų žmones. Ūkininkai stengiasi tai padaryti vykdydami pelningą ūkio verslą, kuris yra paremtas gamtos ištekliais, aukšta rizika ir tenkina pirmo būtinumo poreikius.

Žemdirbių bendruomenei būtų svarbu pereiti nuo nuolatinio problemų kėlimo prie naujų verslo modelių, nuo nesėkmingos komunikacijos su valdžios institucijomis prie komunikacijos su vietos maisto produktų vartotojais.

Viena iš organizacinių sistemų, kuri suartina, sujungia gamintojus ir vartotojus maisto sistemoje, sukurdama sąlygas vartotojui prenumeruoti tam tikro ūkio ar ūkių grupės derlių, maisto produktus, yra bendruomenės remiamas žemės ūkis (angl., community supported agriculture).

Augintojai ir vartotojai pasidalina rizika ir nauda

Šis žemės ūkio modelis yra viena iš tiesioginės rinkodaros rūšių, kuri apjungia maisto produktų vartotojus (pvz., namų ūkius) ir vietos pirkėjus (tai gali būti viešojo sektoriaus institucijos – vaikų darželiai, savivaldybės administracija, ligoninė ir kt.). Vartotojai (ir pirkėjai) užsako ir taip įsipareigoja remti ūkio veiklas, siekia kad dirbama žemė taptų vietos bendruomenės poreikius tenkinančiu ūkiu. Augintojai, gamintojai ir vartotojai (pirkėjai) teikia abipusę paramą vieni kitiems, pasidalija maisto produktų gamybos rizika ir bendrai kuriama nauda.

Bendruomenės remiamas žemės ūkis gali būti apibrėžiamas kaip gamintojo ir vartotojo vietinė partnerystė, gamybos ir rinkodaros strategija, kuri apima prenumeratos sutartį dėl sezoninių produktų pristatymo iš ūkio. Kuriant bendruomenės remiamo žemės ūkio modelį, daug dėmesio skiriama žemės ūkio verslo tvarumui, gamybos rizikos valdymui, vartotojų įtraukimui į vietos produktų gamybos planavimo veiklą ir vietinio tiekimo autentiškumui.

Prieš auginimo sezoną paprastai klientai perka narystę arba dalijasi tam tikromis ūkio veiklos išlaidomis (pvz., išlaidomis sėklai) tais metais. Tada kaip grąžą už pinigus auginimo sezono metu jie reguliariai gauna maisto produktų: tradiciškai kiekvieną savaitę po pilną dėžę daržovių. Jei dėl kokių nors priežasčių ūkiui metai yra blogi, sumažėja gamyba, nariai prisiima tą riziką. Paprasčiau tariant, bendruomenės remiamo žemės ūkio modelis yra valgytojų bendruomenė, remianti vietinio ūkio veiklą, prenumeruojanti ir perkanti išaugintus ar pagamintus produktus, besidalijanti rizika bei nauda. Klientai turi tiesioginį ryšį su vietos maisto sistema. Jie nuolat bendrauja su ūkininku. Jie gali maitintis šviežiais, mažų „maisto mylių“, sezoniniais maisto produktais. Be to, daugelis tyrimų rodo, kad buvimas bendruomenės remiamo žemės ūkio nariu / akcininku pagerina sveikatą, nes vartoja daugiau daržovių, natūralių, ekologiškų produktų, gauna žinių, kaip produktas pagamintas.

Bendruomenės remiamas žemės ūkis ūkininkams reiškia galimos rizikos paskirstymą. Jei vietovę užkluptų didelė sausra, sumažėjusio derliaus įtaką jaučia visi nariai. Tai taip pat suteikia ūkininkui daugiau garantuotų pajamų, kurios gali būti gaunamos prieš auginimo sezoną. Tai padeda sumažinti ūkininko poreikį skolintis. Ūkininkai, diegiantys bendruomenės remiamą žemės ūkio modelį, turi skirti laiko savo ūkio produktų rinkodarai, taip pat įdarbinti ir tvarkyti savo prenumeratorių sąrašus. Gali būti labai sudėtinga pradedantiesiems ūkininkams, kuriems reikės suderinti įvairių kultūrų auginimą su klientų bazės valdymu.

Tinkamai vykdomos bendruomenės remiamo žemės ūkio veiklos palaiko mažų ūkių tvarumą. Kaip tvarus modelis suteikia naudos trijose kategorijose: ekonominėje, socialinėje ir aplinkosaugos.

Ekonominiu požiūriu padeda subalansuoti metinius finansinius srautus ir suteikia daugiau kapitalo auginimo sezono pradžioje, kai to labiausiai reikia. Socialiniu požiūriu padeda kurti ryšius tarp ūkių ir jų bendruomenių, taip užtikrinant, kad daugiau žmonių ir vietos institucijų prisidėtų prie ūkio sėkmės. Aplinkosaugos požiūriu ekonominė parama leidžia ūkininkui geriau planuoti, todėl suteikia lankstumo tvariau naudoti dirvožemį ir kitus išteklius. Modelis taip pat skatina ūkininkus sutelkti dėmesį į pasėlių įvairinimą, o tai sumažina kenkėjų ir ligų poveikį.

Modelis praktikuojamas daugelyje šalių

Bendruomenės remiamas žemės ūkis yra naujas ūkio verslo modelis Lietuvoje, kurio tikslas –sukurti paramos tinklą apie ūkio verslą.

Užsienio šalyse (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kt.) šis verslo modelis taikomas keletą dešimtmečių. Jis vis tobulinamas, nes ūkininkai ir rinkos jėgos atveria daug ir įvairių modelio įgyvendinimo galimybių. Pradėta auginti daug naujų kultūrų, gaminti naujų sveikatai palankesnių produktų, prasitęsė sezonas, sustiprėjo kelių ūkių bendradarbiavimas, susikūrė naujos prenumeratorių ir akcininkų grupės, išsiplėtė rinkodariniai ryšiai ir bendradarbiavimas su įvairiomis organizacijomis, buvo sukūrtos novatoriškos logistikos, produktų pristatymo strategijos, susiformavo nauji miesto ir kaimo bendruomenių ryšiai. Viena iš naujausių iniciatyvų yra maisto gamybos, sveikatos bei sveikatingumo sąjungos, kurios keičia bendruomenės remiamo žemės ūkio verslą.

Šio žemės ūkio modeliai šalyse ir regionuose skiriasi. Dažniausiai atliepia vietos valgytojų bendruomenės ir visuomenės poreikius, yra pritaikyti aplinkinėms rinkoms ir smulkių bei vidutinių ūkių galimybėms. Labai sunku pasiūlyti paprastas sėkmės formules, kurios tinka visur, tačiau labai svarbu visiems kartu judėti į priekį ir laikytis principo – „maisto gamintojai + maisto vartotojai + metinis įsipareigojimas vienas kitam = bendruomenės remiamas žemės ūkis ir platesnės galimybės“.

VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

Partnerio turinys:

Dalyvavimas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Turkijoje

2024 m. sausio 15-21 d. Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Dalia Perkumienė dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „ENTER24 e-Tourism Conference” Izmire, Turkijoje bei skaitė pranešimą tema: „Influencers and tourists’ rights: Story of a recent and revolutionary phenomenon: What does bibliometric analysis reveal”. ENTER yra kasmetinė eTurizmo konferencija, kurią organizuoja Tarptautinė IT ir kelionių ir turizmo federacija (IFITT). IFITT yra pirmaujanti nepriklausoma pasaulinė bendruomenė, sukurta siekiant aptarti, keistis bei plėtoti žinias apie naujų informacinių ir ryšių technologijų (ICT) naudojimą ir poveikį kelionių ir turizmo pramonėje bei patirtį. Šiuo metu IFITT turi daugiau nei 10 000 sekėjų iš Europos, Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Afrikos ir Australijos. Jau 30 metų ENTER e-Tourism konferencija suburia turizmo ir IT industriją, akademinę bendruomenę, vyriausybines ir kitas organizacijas. Moksliniame renginyje dalyvavo virš 250 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių: iš Japonijos, Pietų Korėjos, iš Kinijos, Suomijos, Nyderlandų, JAV, Pietų Afrikos, Bulgarijos, Graikijos, Belgijos, Turkijos ir kt. Pranešimo tema bus publikuojamas straipsnis SCOPUS duomenų bazėje Springer žurnale.

VDU ŽŪA Diplomų įteikimo šventė

Sausio 26 d. 11:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia absolventus ir visus Akademijos bendruomenės narius bei svečius dalyvauti šventiniame Bioekonomikos plėtros fakulteto Diplomų įteikimo renginyje. Šventė vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salėje.