Bioekonomikos plėtros fakulteto naujienos Archives | Page 23 of 77 | VDU Žemės ūkio akademija

Nuotolinė atvira paskaita „Vietokultūra kaip tyrimo objektas ir metodas: pameistrių namų atvejis“

Kviečiame į nuotolinę atvirą paskaitą „Vietokultūra kaip tyrimo objektas ir metodas: pameistrių namų atvejis“. Bus galima užduoti klausimus pranešėjams, dalyvauti diskusijoje.

EUGENIJUS KAMINSKIS – kūrybiškos vietokūros ir kultūrinio verslumo ekspertas pristatys Vietokūros metodą ir tinklaveiką.
RASA ILINAUSKAITĖ IR VALDAS KAVALIAUSKAS – VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos „Kaimo plėtros administravimas“ magistrantai pasidalins savo praktine patirtimi ir įžvalgomis apie Norvydiškių
Pameistrių namų kūrimą.
MARIUS BARTUSEVIČIUS – VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos „Kaimo plėtros administravimas“ magistrantas pasidalins įžvalgomis apie žmogaus ir gamtos sąveikas kuriant ar atgaivinant kokybiškas vietas.

PRISIJUNGIMAS

Data: 2023 m. lapkričio 28 d.
Laikas: 17.30 val.
Trukmė: 1,5 val.

Projekto VISYFARM „Jaunųjų ūkininkų valdomų mažų ūkių gyvybingumas įgyvendinant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ baigiamoji konferencija Poznanės Gyvybės mokslų universitete Lenkijoje

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkės prof. dr. V. Atkočiūnienė, doc. dr. J. Zaleckienė ir dokt. Erika Zabulionienė 2023 m. lapkričio 10 – 11 d. dalyvavo Erasmus+ projekto VISYFARM „Jaunųjų ūkininkų valdomų mažų ūkių gyvybingumas įgyvendinant naująją „Nuo ūkio iki stalo“ strategiją“ (VISYFARM „Viability of Small Farms Managed by Young Farmers under New „Farm-to-Fork” Strategy“ (2020-1-CZ01-KA203-078495) baigiamojoje konferencijoje Poznanės Gyvybės mokslų universitete, Lenkijoje.

Projekto koordinatorius Čekijos Gyvybės mokslų universitetas Prahoje, o partneriai – Poznanės Gyvybės mokslų universitetas (Lenkija), Ščegedo universitetas (Vengrija), Vytauto Didžiojo universitetas ŽŪA (Lietuva), Slovakijos Žemės ūkio universitetas Nitroje. Ryšį tarp mokslo ir praktikos užtikrina jauniesiems ūkininkams atstovaujančios asociacijos – Čekijos jaunųjų ūkininkų asociacija, Lenkijos kaimo jaunimo sąjunga ir Slovakijos jaunųjų ūkininkų asociacija (ASYF).

Pagal „Žaliasis kursas Europai“ strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ siekiama strateginių sprendimų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, pokyčių gamyboje, kurie leistų pereiti prie tvaraus ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio ūkininkavimo. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2021-2027 m. strateginiuose tiksluose daugiausia dėmesio skiriama ūkių ir kaimo vietovių gyvybingumui bei atsparumui, rinkos jėgų pusiausvyrai maisto tiekimo grandinėje ir konkurencingumui, kartų kaitai.

Tarptautinė komanda parengė ankstesnių ir naujų BŽŪP priemonių, skirtų jauniesiems ūkininkams valdantiems mažus ūkius apžvalgą ir įvertinimą. Surinkti ir išanalizuoti gerosios praktikos pavyzdžiai padeda suprasti kaip ūkiai gali bendradarbiauti plėtodami trumpąją maisto tiekimo grandinę, pagerinti savo ilgalaikę ekonominę ir socialinę padėtį. Dar vienas projekto rezultatų bus Ūkininkavimo sprendimų paramos priemonių, pasitelkiant IT, sukūrimas.

Projekto baigiamosios konferencijos plenarinėje sesijoje buvo pristatyti pranešimai apie smulkių ūkininkų ūkių dalyvavimą trumposiose maisto tiekimo grandinėse, įvardintos priemonės padedančios ūkiams lengviau susitvarkyti su iššūkiais, kurie kilo ne tik dėl Covid-19 pandemijos, karo Ukrainoje, bet taip pat klimato kaitos, didėjančio neapibrėžtumo sąlygomis.  Buvo dalinamasi įžvalgomis apie  maisto sistemų transformacijas, taip pat smulkių ūkininkų ūkių gyvybingumo problemas ūkių paveldėjimo, kartų kaitos kontekste.

Antroje baigiamosios konferencijos dalyje kiekvienos projekto šalies partnerės atstovai pristatė pasiektus VISYFARM projekto rezultatus. Projekto partneriai iš Lenkijos, prof. UPP dr. hab. Wawrzyniec Czubak  pristatė smulkių ūkininkų ūkių, kurie sudaro gana ženklią dalį (50 – 65 proc.) visų ūkių,  vaidmenį visoje kaimo vietovių ekosistemoje. Buvo pažymėta, kad jaunieji ūkininkai siekia būti aktyviais ir inovatyviais rinkos dalyviais, įsitvirtinti bei išlikti konkurencingais rinkoje. Visus konferencijos dalyvius įtraukė VDU ŽŪA prof. dr. V. Atkočiūnienės pranešimas apie smulkių ūkių vystymo gerąją praktiką Lietuvoje. Buvo pristatytas mobilus ūkis „Bagota ciba“, tvarumą gamyboje ir meilę aplinkai propaguojantis „Vilkės ūkis“ bei kelias šeimos kartas jungiantis Šironų šeimos ūkis. Pranešėjai pažymėjo, kad kaimo vietovėse yra labai daug galimybių, kurias atveria ES struktūrinės ir nacionalinės paramos priemonės, Europos inovacijų partnerystės iniciatyvos, kintantis vartotojų gyvenimo būdas, partnerystė tarp skirtingų rinkos dalyvių.

Apie partnerystės svarbą organizuojant trumpąsias maisto tiekimo grandines įžvalgomis dalinosi habil. dr. Kis Krisztián, iš Ščegedo universiteto (Vengrija). Ūkininkų bendradarbiavimas sudaro geresnes sąlygas verslo augimui, efektyvesniam ES struktūrinės paramos investavimui, veiklos kaštų mažinimui bei kt. Nors partnerystės nauda akivaizdi, tačiau įsitraukimas ir dalyvavimas žemės ūkio kooperatyvų veiklose turi gana skirtingas tradicijas skirtingose ES šalyse. Keičiantis ūkininkų kartoms keičiasi požiūris tiek į bendradarbiavimą, tiek pačio bendradarbiavimo modeliai. Jaunieji ūkininkai yra atviresni naujovėms, verslo skaitmenizavimui.

Projekto partneriai iš Slovakijos, doc. dr. Patric Rovny ir ing. dr. Jana Gálová iš  Slovakijos Žemės ūkio universiteto Nitroje pristatė praktinį  skaitmeninį įrankį – skaičiuoklę, skirtą jaunųjų ūkininkų pagrįstiems verslo sprendimams priimti. Projektą koordinuojantis partneris iš Čekijos, dr. Pavel Kotyza  pristatė skaitmeninį įrankį, kuris skirtas žemės ūkio produkcijos ar gamybos išteklių kainoms rinkoje palyginti.

Projekto partneriai siekia, kad gauti rezultatai neliktų tik ataskaitose, o būtų panaudoti praktikoje ar tolesniems tyrimams, taip pat jais dalinamasi su studentais.

Paskutinėje konferencijos dalyje vyko jaunųjų ūkininkų diskusija „Smulkūs ūkiai ir jaunieji ūkininkai – rekomendacijos plėtrai“, kurioje jaunieji ūkininkai dalinosi savo ūkių vystymo ir atstovaujamų jaunųjų ūkininkų organizacijų veiklos patirtimi, įžvalgomis apie bendrą padėtį žemės ūkyje, žemės ūkio politiką, tvarumą, kooperacijos naudą bei kitus aktualius smulkiems ūkiams klausimus.

Antrąją susitikimo dieną VISYFARM projekto dalyviai pasivaikščiojo po Poznanės miestą švenčiantį Šv. Martyno ir Lenkijos Nepriklausomybės dienas, ragavo Šv. Martyno raguolių.

Verslo atstovės paskaitoje studentai sustiprino logistikos srities žinias

Lapkričio 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo logistikos magistro studijų programos studentų paskaitoje doc. dr. Milita Vienažindienė pasidalinti patirtimi su studentais pakvietė verslo atstovę  UAB „Sanitex“ produktų vadovę Baltijos šalims Laurą Jefimovaitę.

Antro kurso Verslo logistikos magistrantai paskaitoje, klausantis UAB „Sanitex“ atstovės Lauros Jefimovaitės pranešimo, papildė žinias apie paskirstymo logistikos veiklas, susipažino su patiriamais iššūkiais ir jų sprendimais. Pranešėja pristatė įmonės efektyvesnės ir tvaresnės veiklos siekius.

Studentai sustiprino turimas logistikos srities žinias bei kompetencijas, dėkoja pranešėjai ir džiaugiasi verslo atstovų įsitraukimu į studijų procesą.

VDU ŽŪA Logistikos ir prekybos viktorina moksleiviams „Kaip parsigabenti vienaragį?“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra organizuoja Logistikos ir prekybos viktoriną moksleiviams „Kaip parsigabenti vienaragį?“.

Kviečiame dalyvauti 11-12 klasių moksleivius. Viktorinoje rungsis komandos iš skirtingų mokyklų, sudarytos iš 5-6 moksleivių. Moksleivių lauks interaktyvūs vaizdiniai, garsiniai ir kitokie įdomūs logistikos ir prekybos sektoriaus ypatumus atskleidžiantys klausimai. Laimėtojai bus apdovanoti renginio rėmėjų – UAB „Gi Group Lithuania“, UAB „Hegelmann Transporte“, UAB „Naujasis Nevėžis“, Oral-B prekės ženklas, atstovaujamo UAB „SANITEX„,  MB „Ratai visiems“ – prizais. Po viktorinos dalyvių lauks skani staigmena.

REGISTRACIJA iki lapkričio 30 d.

Data: gruodžio 7 d.
Laikas: 10:30-12:30 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademija (bus patikslinta užsiregistravusiems).

 

Viktorinos metu vyks specialus seminaras mokytojams „Kaip išnaudoti generatyvinio dirbtinio intelekto sprendimus mokymuose?“.

Mokymų metu sužinosite: Kaip pritaikyti naujausias technologijas perduodant žinias? Kas aktualu šiuo metu? Pastaruoju metu Dirbtinio intelekto (DI) taikomieji sprendimai kelia vis daugiau susidomėjimo bei diskusijų žiniasklaidoje, dėstytojų ir studentų tarpe. Ar jau egzistuoja gerosios praktikos kaip panaudoti dirbtinio intelekto sprendimus mokymuose? Kaip edukuojant derinti kelis įrankius t.y. generatyvinio dirbtinio intelekto sprendimus kartu su įvairiomis skaitmeninėmis platformomis?

Atviros laboratorijos metu pranešėja žada ne tik pasidalinti atrinktų DI sprendimų ir skaitmeninių platformų klasifikacijų žemėlapiais skirtais edukacijai, tačiau įgalins kiekvieną seminaro dalyvį išbandyti pačiam bei atrasti naujus būdus kur ir kaip juos pritaikyti savo mokymuose.

Bus išduodami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Pranešėja: Eglė Vaičiukynaitė (linkedin.com/in/egle-vaiciukynaite)
Data: gruodžio 7 d.
Laikas: 10:30-12:30 val.
Trukmė: 2 ak. val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademija (bus patikslinta užsiregistravusiems).

 

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA langas. Kaimo vystymuisi – „gyvosios laboratorijos“

Kuriant sumanius kaimus, pereinant prie kaimo vietovių pokyčių sumanaus valdymo dažnai pasitelkiamos „gyvosios laboratorijos“. Kas tai yra ir kaip jos veikia?

„Gyvosios laboratorijos“ (angl. Living Labs) yra atviros inovacijų platformos, kurioms būdingas dinamiškumas. Tai nuolat save perkuriančios sistemos, kurios pereina visus gyvosioms sistemoms būdingus raidos etapus, yra nuolat besimokančios ir taip išliekančios „ant bangos“. Nors kaimo vietovių kaitos procesas kasdien plika akimi nėra matomas, rezultatų duoda kaitos elementų tarpusavio ryšiai ir sąveika, kartų, patirčių ir kompetencijų įvairovė, žinių mainai, asmenybių augimas. 

Atviros inovacijų platformos „gyvosios laboratorijos“ ypač vertina kaimo kontekstą, kaip galimybę susikurti konkurencinius pranašumus. Vyrauja tvirtas teritorinis požiūris, plėtojamos paslaugos ir produktai, kuriais siekiama pagerinti regiono gyvenimo kokybę.

Turėtų prisidėti VVG

„Gyvosios laboratorijos“ apjungia globalias ir lokalias žinias, kuria galimybes transformuoti vietos ekonomiką iš linijinės į žiedinę, įtraukti gamintojų ir vartotojų bendruomenes į naujovių (produktų ar paslaugų srityje) kūrimą tausojant išteklius. 

Prie „gyvosios laboratorijos“ inicijavimo ir kūrimo turėtų prisidėti vietos veiklos grupės (VVG), kurios, rengdamos ir įgyvendindamos vietos plėtros strategijas, sumanių kaimų projektus, aktyviai dalyvauja valdant teritorinius pokyčius. Jų valdymo organas, turintis sprendimų priėmimo teisę, atstovauja įvairių VVG teritorijos gyventojų ir institucijų interesams. 

Laboratorijos eksperimentuoja, teikia vartotojų poreikių nustatymo, vietos produktų ir paslaugų testavimo metodikas, pasitelkia ir remiasi vietinėmis viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus partnerystėmis, t. y. atviromis naujovėms institucijos.

Svarbu susitelkti į viziją

„Gyvosios laboratorijos“ paradigma padeda kurti atviras ir tarpdisciplinines aplinkas. Suinteresuotieji gali priimti naujus iššūkius ir kurti sprendimus, tačiau turėtų būti susitelkta į sumanaus kaimo vizijos tikslą, stipri lyderystė, savarankiškumo tvarumas, bendruomenė, puoselėjanti stiprų iššūkių jausmą ir tvarios plėtros principus. 

Sprendimai grindžiami moksliniais tyrimais, kurie paprastai apima konkrečias vietos problemas ir galimybes, tam tikrą dėmesį skiriant žmogaus ir informacinių komunikacinių technologijų (IKT) sąveikai. Kai yra bendras interesas, pasitelkdami tinklus (dalijimąsi žiniomis, pirkimus, bendraautorystę) ir įvairialypes žinias bei gaudami paramą („iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“), suinteresuotieji kuria atviras inovacijas. Jos sudaro sąlygas žmonėms dalyvauti sprendžiant jų gyvenamosios vietovės vystymosi problemas. Siekiant tikslų organizuojamas informacijos rinkimo procesas, kuris įtraukia ir skatina atviros duomenų bazės kūrimą, ugdo analizės bei vizualizavimo įgūdžius. Visuose projektų įgyvendinimo etapuose organizuojamas žinių kūrimas ir mokymai. 

Dažnai veikiama vadovaujantis darnios plėtros modeliu, pagrįstu 4 vektoriais, kuriuos aptarnauja informacinių technologijų ir socialinė infrastruktūra:

  • gamtiniai ištekliai (žemės ūkis, gaisrų ir klimato kaitos prevencija ir švelninimo priemonės, ganyklos, miškas);
  • socialinė plėtra ir gerovė (sveikatos ir pagyvenusių žmonių centrai);
  • žemės ūkio ir maisto gamyba, turizmo ir kitos ekonominės veiklos pagrįstos vietovės identitetu (paveldo išsaugojimas, virtualus medžioklės ir turizmo centras);
  • pilietiškumas ir verslumas (interneto prieiga ir dalyvavimas visuomenei).

Jau turime gerų pavyzdžių

Nuo 2015 m. „gyvosios laboratorijos“ jau yra pasiekusios gerų rezultatų: bendradarbiavimo tarp miesto ir kaimo bendruomenių, inovacijų, pramonės (ypač bioenergetikos, aplinkos apsaugos), besimokančiųjų ir mokyklų veiklos gerinimo srityse. Pagrindinės vertybės, kuriomis vadovaujamasi  ir kurios padeda kurti aplinką ir (arba) požiūrį yra šios: 

pagrindiniai veikėjai yra vartotojai (kaimo gyventojai, ūkininkai ir jų gaminamos produkcijos ir viešųjų gėrybių vartotojai). Būtinai įtraukiamos vietos bendruomenės ir įvairios suinteresuotosios šalys. Dėmesys sutelkiamas į bendrakūrą ir bendradarbiavimą su mokslo ir švietimo institucijomis. Siekiama daugiadisciplinių atvirų naujovių. Rezultatai: patobulinti arba nauji produktai ar procesai, kurie yra atkuriami ir tvarūs. Poveikis: socialinė ir ekonominė aplinka (gebėjimų ugdymas, vystymasis, įgalinimas).

Pavyzdžiui, Sumanaus kaimo gyvosios laboratorijos (angl., Smart Rural Living Lab), kuri buvo įkurta 2017 m. Portugalijos Penela kaimiškoje savivaldybėje, tikslas – sukurti naujas metodikas ir technologijas, siekiant įveikti kaimo vietovių silpnybes ir vystyti stiprybes, nubrėžti darnaus kaimo vystymosi  kryptis, kurti ir eksportuoti žinias į kitas teritorijas, dirbti su vartotojais, kad būtų skatinamas regiono vystymasis. Čia sumanaus kaimo gyvosios laboratorijos pagrindinė sprendžiama problema – silpna vietos ekonomika. Todėl kaimas ir Gyvoji laboratorija susitelkė pirmiausia į tikslą stiprinti vietos ekonomiką ir plėtoti gamtos išteklius, skatinti pilietiškumą ir verslumą, didinti gerovę ir gerinti socialinį vystymąsi, skatinti teminį turizmą ir teritorijos identiteto išsaugojimą. 

Lietuvoje taip pat jau yra organizacijų, kurios veikia pagal gyvųjų sistemų principus, priklauso informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų įmonių grupei. Moterys ūkininkės-novatorės jungėsi ir dalyvavo GRASS CEILING („Europos horizonto“ programos daugiašalis projektas – Red. past.) „Gyvojoje laboratorijoje“. Projekto dalyvės pasisėmė žinių ir įgijo naujų įgūdžių apie inovacijas ir jų diegimą žemės ūkyje; pradėjo vystyti technologijas savo ūkiuose; turėjo galimybę bendradarbiauti su žemės ūkio ir verslo profesionalais, kurie yra suinteresuoti remti kaimo inovacijas, skirtas socialiniams ir ekologiniams iššūkiams spręsti ir kaimo vietovių atsparumui stiprinti. Šioje laboratorijoje bus nagrinėjami moterų poreikiai inovacijoms labai mažuose ūkiuose ir kaimo moterų plėtros iniciatyvos, skirtos stiprinti socialinį kapitalą kaimo vietovėse.

 

VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė.

Partnerio turinys:

VDU ŽŪA konferencija „Jaunasis mokslininkas 2024“

21-oji kasmetinė VDU Žemės ūkio akademijos organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ vyks 2024 m. balandžio 11 d. nuotoliniu būdu. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai.

Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ straipsnių rinkinyje arba kitame mokslo leidinyje, pavyzdžiui, mokslo žurnale „Agricultural engineering“ ar kitame, pateikus straipsnius, atitinkančius mokslo leidinio straipsniams keliamus reikalavimus.

Konferencijos temos Potemės
Bioekonomika Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija Energijos inžinerija
Mechanikos inžinerija
Technologijų inžinerija
Transporto inžinerija
Vandens inžinerija
Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas Agroekosistemų tvarumas
Agronomija
Maisto kokybė ir sauga
Ekosistemų paslaugos
Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
Tvari miškininkystė

Išankstinė registracija į konferenciją vyksta iki 2024 m. vasario 15 d.

Straipsniai konferencijos “JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2024 m. kovo 8 d. (straipsnio įkėlimo nuoroda) Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijas straipsnių autoriams (1 priedas – Straipsnio šablonas, 2 priedas – Autorių garantinis raštas).

 

PROGRAMA

 

Renginio organizatorius: VDU ŽŪA fakultetai; VDU ŽŪA Vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė; VDU ŽŪA administravimo grupė, doc. dr. Algis Kvaraciejus, doc. dr. Remigijus Žalkauskas; VDU Mokslo ir inovacijų departamentas, doc. dr. Judita Černiauskienė

Renginys dedikuotas VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečiui.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Skelbiami „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursus VDU dėstytojams bei administracijos darbuotojams ES/EEE bei ne ES/EEE šalyse:

  1. konkursas „Erasmus+” dėstymo vizitams ES/EEE šalyse;
  2. konkursas „Erasmus+” dėstymo ir mokymosi vizitams ne ES/EEE šalyse.

Šiuo metu skelbiami konkursai:

Norinčius dalyvauti konkursuose, kviečiame teikti paraiškas iki gruodžio 1 d.

Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į VDU Tarptautinių ryšių departamentą el. paštu: erasmus@vdu.lt. 

Tarp geriausių 2022 m. disertacijų konkurso laureatų – ir VDU ŽŪA atstovė!

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga skelbia geriausių disertacijų 2022 m. konkurso laureatus, tarp kurių – ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) atstovė – Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros mokslo darbuotoja dr. Lina Lauraitienė.

Dr. L. Lauraitienė įvertinta už disertaciją tema „Aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje vertinimas“ (Ekonomika), mokslinė vadovė prof. habil. dr. Vladzė Vitunskienė.

2023 m. konkursui buvo pateiktos 108 disertacijos apgintos 2022 m.: 64 darbai gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio, 44 – humanitarinių ir socialinių mokslų bei menų srityse. Nuo šių metų vasario 27 d. iki lapkričio 21 d. vyko I ir II disertacijų vertinimo etapai, kuriuose sudalyvavo 193 ekspertų, kurių metų atrinkome 10 geriausių disertacijų, apgintų Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, ir 2 Lietuvos piliečių disertacijas, apgintas užsienio mokslo ir studijų institucijose.

Lapkričio 29 d. 11 val. LR Prezidentūroje laureatai bus apdovanoti Prezidento Gitano Nausėdos.

Kviečiame į nuotolinę paskaitą „Mikroteritorijos vystymasis – Sainte Sarguerite Lafigere (Prancūzija) atvejis”

Lapkričio 18 d. 13 val. kviečiame dalyvauti nuotolinėje paskaitoje „Mikroteritorijos vystymasis – Sainte Sarguerite Lafigere (Prancūzija) atvejis”. 

St. Marguerite Lafigere – savo kraštovaizdžiu, geomorfologinėmis sąlygomis unikali mikroteritorija, sąlygojanti specifines ir sudėtingas ūkinės veiklos ir kasdienio gyvenimo sąlygas. Teritorijai labai trūksta darbingų vietinių gyventojų. Maisons familiales rurales iniciatyva – sukurti netradicinę bendradarbystės erdvę, vietinių gyventojų buvo šiltai sutikta. Paskaitoje bus siekiama atsakyti į klausimą – kokie dviejų metų bendradarbiavimo rezultatai ir poveikis teritoriniam vystymuisi?

Jocya Bade – Maisons familiales rurales Bac Pro Nature dėstytoja pristatys Sainte Marguerit Lafigere komuną, bendradarbystės erdvę MFR/St. Marguerite.

Rasa Ilinauskaitė ir Valdas Kavaliauskas – VDU ŽŪA  magistrantūros studijų programos „Kaimo plėtros administravimas” magistrantai – pasidalins savo praktine patirtimi ir įžvalgomis apie Sainte Marguerite Lafigere mikroteriją.

Bus galima užduoti klausimus pranešėjams.

Pranešimas nuotolinis su vertimu iš/į prancūzų kalbą.

PRISIJUNGIMO NUORODA

Data: 2023 m. lapkričio 18 d.
Laikas: 13.00 val.
Trukmė: 1,5 val.

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

kviečiu į Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks lapkričio 22 d. (trečiadienį) 14.30 val. III rūmų 154 auditorijoje.
Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė