Mokslo metus baigę projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyviai – drąsūs ir siekiantys kurti tvarią ateitį

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ pasiekė finišo tiesiąją. Gegužės 29 d. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyko baigiamasis, finalinis projekto susitikimas, kuriame – veiklos pagal projekte lankytos klasės kryptį ir iškilminga projekto baigimo pažymėjimų įteikimo ceremonija.

„Sumanaus moksleivio akademijoje“ – daugiau nei 1600 dalyvių

„Projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ yra skirtas 9–12 klasių moksleivių pasirinktos mokslo krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui, kurio metu su moksleiviais žiniomis dalijosi VDU ŽŪA dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. Šiais mokslo metais šiame, aštuntus metus gyvuojančiame ir nuolat augančiame projekte dalyvavo daugiau kaip 1600 moksleivių iš 50 bendrojo lavinimo mokyklų“, – teigė projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ vadybininkė dr. Brigita Medveckienė.

Šiais metais moksleiviams buvo siūloma rinktis Verslumo, Inžinerijos, Gamtos mokslų bei Ekologijos klases. O norintieji gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias rinkosi specialią II lygio programą.

Projekto dalyviams – linkėjimai būti drąsiems ir siekti svajonių

Atidarydama baigiamąjį projekto renginį, VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė moksleiviams linkėjo prasmingo ir įsimintino laiko Akademijoje švenčiant projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ finišą. „Šiandien jūs tiesiate kelią į savo ateitį. Tikiu, kad projekte įgytos žinios, užsimezgusios naujos pažintys, taip pat pažintis su VDU Žemės ūkio akademija prisidės prie jūsų karjeros planavimo ir veiklų įvairovės. Taip pat ypatingai norime padėkoti ir jus globojantiems mokytojams“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė projekto dalyviams linkėjo nuolat tobulėti ir puoselėti savo asmenybę. „Džiaugiamės matydami jus šiais metais šimtmečio veiklos sukaktį mininčioje, išvien su inovacijomis ir technologijomis žengiančioje, gamtą ir technologijas puoselėjančioje VDU Žemės ūkio akademijoje. Nuoširdžiai kviečiu visada būti atidiems savo mintims, nes mintys patampa žodžiais. Visada būkite atidūs savo žodžiams, nes jie tampa veiksmais. Būti atidiems savo veiksmams reiškia nulemti savo įpročius. Jeigu atsakingai valdysime savo įpročius, galėsime nulemti savo charakterį. O juk charakteris nulemia dalį mūsų likimo“, – teigė VDU ŽŪA vicekanclerė.

„Būkite veržlūs, ryžtingi, drąsūs, gebantys numatyti tam tikrą kelią, kuriuo žengsite savo svajonių ir užsibrėžto tikslo link. Būkite atidūs ir nuoširdūs kuriant Lietuvą, nes mes visi kartu ją kuriame tokią, kokią norime matyti. Kurdami savo šalį mes kuriame ir visą pasaulį. Tad šiandien nuoširdžiai sveikinu jus, patapus jauniausiais VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenės nariais“, – garsių aplodismentų lydima kalbėjo prof. dr. A. Blinstrubienė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Akademijoje – puokštė šventinių veiklų

Renginio metu projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyviai buvo pakviesti apsilankyti VDU ŽŪA fakultetuose, kur jų laukė studijų mugė ir įvairios edukacinės veiklos. Agronomijos fakultetas projekto dalyvius pakvietė ragauti žaliųjų kokteilių, atpažinti augalų sėklas ir pasigrožėti gyvais organizmais. Bioekonomikos plėtros fakultetas moksleiviams metė iššūkį išbandyti jėgas interaktyvioje finansų-logistikos-bioverslo viktorinoje. Inžinerijos fakultetas pakvietė susipažinti su laboratorijomis, kuriose atliekami inžineriniai tyrimai ir eksperimentai. Miškų ir ekologijos fakultete interaktyvios veiklos „Miško funkcijos“ metu moksleiviai aiškinosi, kokias funkcijas atlieka miškas.

Projekto II lygio Verslumo, Inžinerijos, Gamtos mokslų, Ekologijos klasių moksleiviai vizito Akademijoje metu pristatė mokslo metų eigoje komandose rengtus projektinius darbus.

Į baigiamąjį projekto renginį moksleivius atlydėjusių mokytojų Akademijoje taip pat laukė edukacinė valanda – čia jie buvo pakviesti dalyvauti VDU Psichologijos katedros doktorantės Erikos Gibės paskaitoje-seminare „Dėmesingo įsisąmoninimo taikymo nauda: teorija ir praktika 2024 m.“.

Moksleivių pasirinkimo kelyje – svarbus VDU ŽŪA vaidmuo

Pedagogų teigimu, „Sumanaus moksleivio akademija“ – šalyje masiškiausias ir tvariausias aukštesniųjų klasių moksleiviams skirtas projektas, kurio metu besirenkantiems karjeros kelią suteikiamos galimybės akademinėje aplinkoje įgyti naujų žinių bei įgūdžių ir „pasimatuoti“ platų spektrą perspektyvių, į ateitį orientuotų profesijų.

Šventinio renginio metu kalbintas Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos matematikos mokytojas Giedrius Žemaitis džiaugėsi projekto sėkme. „Projekte moksleiviai dalyvavo noriai. Gražu, kad įvyko ne tik projektas, tačiau ir finalinis, baigiamasis renginys. Projekto metu moksleiviai, lankydamiesi Akademijoje, turėjo galimybę susipažinti su naujausiomis laboratorijomis. Jiems patiko atlikti įvairius eksperimentus. Visos veiklos prasmingos, nes buvo praktinės“, – džiaugėsi matematikos mokytojas.

G. Žemaitis tikino, kad jo atlydėtiems 10 klasės moksleiviams projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ – puiki galimybė spręsti, kokios krypties mokslo keliu jie norėtų žengti. „Moksleiviams šiuo metu ypatingas laikas – jie dabar apsisprendžia, kokius dalykus, kuriuos lankys vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje, turi rinktis. Tie, kurie kryps į inžinerinę kryptį, jau galės apsispręsti lengviau“, – teigė projekte Inžinerijos klasę pasirinkusius moksleivius atlydėjęs mokytojas.

Mokiniams ir mokytojams – projekto baigimo pažymėjimai

Po visos puokštės veiklų ir pietų projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyviai sugūžėjo į VDU ŽŪA Iškilmių salę.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė ir projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ vadybininkė dr. B. Medveckienė įteikė pažymėjimus projekto II lygio klasėms, kurie nustebino savo projektinių darbų rezultatais. Tai – Alytaus Jotvingių gimnazijos, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos klasės.

Lydimos gausių aplodismentų į sceną lipo ir projekto I lygio dalyvių klasės. Pažymėjimai įteikti: Alytaus Jotvingių gimnazijos, Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos, Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos, Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos, Kauno r. Domeikavos gimnazijos, KTU inžinerijos licėjaus, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, UKG Ežerėlio vidurinio ugdymo skyriaus, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos, Kovo 11-osios gimnazijos, Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos moksleiviams.

Šventinio renginio metu muzikinę dainų puokštę projekto dalyviams ir visai VDU ŽŪA bendruomenei dovanojo VDU muzikos akademijos klasikinio dainavimo studentė, dainų autorė ir atlikėja, Lietuvos balso dalyvė Vytautė Tamutytė.

Prasidėjo studentų apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”

Kiekvieno semestro pabaigoje bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų studentai ir klausytojai kviečiami apklausoje pateikti nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose. Universitete pradedama pavasario semestro apklausa ir ji vyks iki birželio 11 d.

Nuoroda į apklausą Dėstymo ir studijavimo įvertinimas pateikta Studentų portalo pagrindiniame lange, apklausa anoniminė. Portale studentai turi galimybę stebėti, kaip aktyviai dalyvaujama apklausoje – jiems prieinama informacija apie gautų anketų skaičių ir procentą studijuojamuose dalykuose.

Apklausa yra apibendrinančio pobūdžio, tad dėstytojai į studentų pasiūlymus galės reaguoti rengiantis kitų semestrų studijų dalykams. Kol vykdoma apklausa, dėstytojai gali matyti studentų dalyvavimo aktyvumą Dėstytojų portale, o su studentų atsakymais pakviesime susipažinti nuo birželio mėn. vidurio.

Dėstytojus prašome paraginti studentus dalyvauti Dėstymo ir studijavimo įvertinimo apklausoje.

Daugiau informacijos:

Išleistas dvidešimtas Praktikų ir savanorystės katalogas

Prieš Jus dvidešimtas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numeris, skirtas universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!

Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 20 / Balandis, 2024

Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką! VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.

Registracija į pasirenkamuosius studijų dalykus Kauno universitetuose

Vytauto Didžiojo (VDU) Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetai jau trejus metus bendradarbiauja ir kviečia studentus pasirinkti bei 2024–2025 mokslo metais nemokamai studijuoti tarpuniversitetinius studijų dalykus (modulius).

Nuo 2022 m. keturių Kauno universitetų studentai turi galimybę studijuoti tarpuniversitetinius pirmosios ir antrosios pakopų dalykus kituose miesto universitetuose. Ši inciatyva sulaukė didelio susidomėjimo – studentai rinkosi papildomus dalykus, siekdami praplėsti savo gebėjimus. Studijavusiųjų apklausos rezultatai atskleidė, jog studentai puikiai įvertino šią iniciatyvą, jiems buvo smagu mokytis naujoje aplinkoje, tai suteikė papildomos motyvacijos.

Jei norite praturtinti savo studijas naujomis patirtimis ir domitės dalykais, kurie nėra tiesiogiai susiję su pasirinkta studijų programa – kviečiame pasinaudoti galimybe papildomai studijuoti kitame Kauno universitete. Siūlome įgyti šių kompetencijų: užsienio ir gestų kalbų, psichologijos, trimatės grafikos modeliavimo, mašininio mokymosi, politikos, inovacijų ir mokslinių projektų, fizinės veiklos, sveikos gyvensenos, masažo ir kitų. Naujos žinios padės praplėsti asmenines ir profesines kompetencijas, suteiks papildomų karjeros perspektyvų.

Registracijos anketa. Registracija vykdoma iki 2024 m. birželio 25 d. Vietų skaičius ribotas.

Dalykų sąrašas. Prieš pasirenkant dalyką, prašome susipažinti su jo aprašu ir įvertinti, kuriame semestre (rudens ar pavasario) jis bus dėstomas. Pasirinkti galite vieną dalyką, kuris atitinka Jūsų studijuojamą studijų pakopą ir kuris dėstomas kitame universitete.

Pasirenkamąjį dalyką galėsite studijuoti klausytojo statusu ir pagal savo universiteto vidaus tvarką turėsite galimybę jį pateikti studijų rezultatų įskaitymui. Klausytojo sutarties sudarymas ir studijų dalyko klausymas yra nemokamas.

Daugiau informacijos:

VDU Studijų departamentas

El. paštas: sd[eta]vdu.lt

VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys 2024: perspektyvus išsilavinimas tvarios ateities kūrėjams

Pastarąjį dešimtmetį vienas iš sparčiausiai modernėjančių sektorių pasaulyje ir Lietuvoje – agrosektorius bei jį aptarnaujantys verslai: prekyba technika, technologijomis, trąšomis bei augalų apsaugos priemonėmis, logistikos verslo įmonės, konsultacinės įmonės – verslo valdymo, apskaitos tvarkymo, finansų valdymo ir kt.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, agrosektorius neatsitiktinai laikomas vienu iš perspektyviausių sektorių. Šiuo metu vienas iš devynių pasaulio gyventojų stokoja maisto, todėl jo poreikis ateityje augs tik dar labiau, vadinasi, ir agrosektoriaus specialistų reikės vis daugiau. Be to, planetos ištekliai yra riboti, todėl nuolat turi būti kuriamos inovacijos, padedančios juos tausoti. Šių inovacijų plėtojimui taip pat reikės aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Maža to, agrosektorius yra labiausiai skaitmenizuotas, palyginti su kitais sektoriais. Pavyzdžiui, prognozuojama, jog per ateinančius 10 metų robotai bus kiekvieno modernaus ūkio arba modernios žemės ūkio įmonės dalimi. Dronų naudojimas agrosektoriuje jau dabar yra plačiai paplitęs. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) yra tie, kurie, turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių, kurs ateities žemės ūkį“, – prognozuoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama, kad šiuolaikinio žmogaus studijos neturi apsiriboti viena sritimi arba specializacija.

VDU Žemės ūkio akademijoje studentai ugdomi vadovaujantis plačia veiklos sritimi, apimančia žemės, miškų ir vandens ūkį bei kaimo plėtrą. Visos šios sritys susijusios su bioekonomikos vystymusi. Būtent jam šiuo metu Europoje yra skiriama labai daug dėmesio. „Bioekonomika – viskas, kas yra gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Studentai Akademijoje rengiami taip, kad suprastų, kodėl svarbu būti darnoje su gamta, kad padėtų ateities kartoms palikti žalią ir sveiką pasaulį. Kadangi orientuojamės į ateities specialistus, mokslai apima ne tik specialiųjų ir socialinių gebėjimų vystymą, tačiau ir asmenybinį tobulėjimą, padedantį dirbti efektyviau. Studijuojant vystomos asmeninės savybės – komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas“, – vardija prof. dr. A. Miceikienė, papildydama, jog VDU Žemės ūkio akademijoje taip pat suteikiama galimybė rinktis gretutines studijas, mokytis per 30 užsienio kalbų, dalyvauti tarptautinių mainų programose, lankyti sporto ir meno užsiėmimus ir dar daug kitų studentiškų galimybių.

Agrosektorius – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų trūkumu. Dėl to VDU Žemės ūkio akademija ir Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos bei verslas itin perspektyvias ir paklausias studijų kryptis pasirinkusius studentus skatina stipendijomis.

VDU Žemės ūkio akademijoje būsimiems studentams siūloma 11 bakalauro studijų programų, su kuriomis kviečiame susipažinti leidinyje.

VDU ŽŪA bakalauro studijų programų leidinys 2024 m.

Žiedinės ekonomikos visuomenės link

Vytauto Didžiojo universiteto Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja, lektorė dr. Ingrida Kazlauskienė dalyvavo tarptautiniame projekto SKILLS „Pagrindinių žemės ūkio kompetencijų stiprinimas siekiant pažinti vertės grandinę (Strengthening Key Competencies in Agriculture for Value Chain Knowledge)” partnerių susitikime. Pastarojo projekto veiklos etapo tikslas – parengti mokomają medžiagą, kuria bus galima papildyti įvairias studijų programas žiedinės ekonomikos ir žiedinio žemės ūkio teoriniais ir praktiniais klausimais, suteikiančiais galimybes studentams įgyti žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimui reikalingų žaliųjų įgūdžių.

Balandžio mėnesio projekto partnerių susitikimas vyko kalnų apsuptame Miercurea Ciuc mieste, Rumunijoje. Susitikime projekto partnerių atstovai aptarė jau įgyvendintus projekto etapus ir pasiektus rezultatus, numatytos gairės paskutiniojo – penktojo etapo veikloms įgyvendinti ir tikslams pasiekti. Projekto partneriai pasikeitė nuomonėmis ir patirtimi, diskutavo, kokiais būdais įtraukti studentus į žiedinės ekonomikos ir žemės ūkio paskaitas, kokiais inovatyviais metodais perteikti pačias svarbiausias žinias ir įgūdžius. Dvi dienos intensyvaus darbo, dalijimosi gerąja praktika, šypsenomis ir emocijomis praėjo greitai ir rezultatayviai.

Projekto partneriai taip pat turėjo galimybes susipažinti su HARGITA Hargita Közösségi Fejlesztési Társulás, http://www.visitharghita.com/ Turizmo asociacijos veikla, SAPIENTIA universiteto moksliniais tyrimais, augalinių produktų fermentavimo laboratorijos veikla, KAIMO PLĖTROS INŽINERIJOS specialistų saugomose teritorijose (Lake Saint Anne and Mohos Peat Bog) veikla, MOHOS durpyno augalija (MOHOS peat bog) ir gyvūnija. Pažintis su šių organizacijų veikla praplėtė mokslininkių akiratį ir žinomų gerųjų žiedinės ekonomikos pavyzdžių ratą, kas suteiks inspiracijos naujoms idėjoms ir mokomosios medžiagos rengimui.

Ypatingai daug idėjų apie galimybes skatinti Lietuvos kaimiškų vietovių gyventojų verslumą suteikė aplankyta vienos šeimos valdoma aukštos kokybės Rumunijoje populiarėjančio šokolado manufaktūra, įsikūrusi nutolusioje kalnų kaimiškoje vietovėje. Rumunijoje įgyvendinamos kaimiškų vietovių vystymo strategijos dėka besiplečiantis kaimiškų vietovių gastronominių taškų tinklas suteikė galimybes ne tik paragauti vietinių produktų bet ir susipažinti su šia koncepcija: ūkininkas palengvintomis mokesčių ir dokumentacijos sąlygomis savo sodyboje gamina maistą, teikia viešojo maitinimo paslaugas, organizuoja ir vykdo edukacines programas. Tokiu būdu jis turi galimybes perdirbti savo užaugintą produkciją, generuoti pajamas, o vietiniai ir užsienio turistai susipažinti su Rumunijos kulinariniu paveldu. Tai galėtų būti nauja idėja žemės ūkio ir turizmo sektoriaus integracijai Lietuvos kaimiškoms vietovėms ir aktyviems jų gyventojams

Taip pat buvo išbandyta „Chimney cake” – kamino pyrago gamyba, išraugauti vengriški ir rumuniški patiekalai, ištestuotas šaltinių vanduo… Pasisemta žinių ir energijos tęsti pradėtus darbus. Sukaupta patirtis bus nukreipta ne tik į projekto įgyvendinimą, bet ir į KAIMO PLĖTROS ADMINISTRAVIMO magistrantūros studijų programos tobulinimą.

Daugiau informacijos apie projektą galiam rasti: https://www.euskills.info/

Taip pat kviečiame sekti: https://www.facebook.com/people/Skills-Erasmus/100094589176839

Tvariam ir sėkmingam verslui reikalingi kvalifikuoti logistikos ir prekybos specialistai

Verslo skaitmenizavimas, automatinės sandėliavimo sistemos, transporto valdymo programos ir tiekimo grandinės optimizavimo įrankiai nuolat keičia logistikos ir prekybos sritis, atverdami naujas galimybes ir iššūkius aukštos kvalifikacijos specialistams. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pastebi, kad ši sritis išskirtinai dinamiška ir patraukli ambicingiems jaunuoliams, nes atveria plačias tarptautinės karjeros galimybes. Dekanas atkreipia dėmesį, kad logistika ir prekyba yra esminės bet kurios įmonės veiklos sritys. Efektyvus prekių judėjimas ir tiekimo grandinės valdymas gali reikšmingai paveikti įmonės sėkmę ir pelningumą, todėl aukštos kvalifikacijos specialistai yra ypatingai vertinami ir skatinami solidžiu darbo užmokesčiu.

Įvairiapusis studijų dalykų tinklelis plačioms karjeros galimybėms

VDU ŽŪA Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė atkreipia dėmesį, kad studijų programa Logistika ir prekyba yra vienintelė apimanti šias dvi glaudžiai susijusias sritis. „Augantys elektroninės prekybos srautai, globalizacija, tarptautinės prekybos reikšmės augimas lemia nuolatinę ir gana tolygią šio verslo sektoriaus plėtrą. Dabar nei vienas negalime įsivaizduoti ir savo asmeninio gyvenimo be logistikos, kaip veiklos, kuri aptarnauja prekių judėjimą iš vienos pasaulio vietos į kitą“, – pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė ir pastebi, kad net mažiausi tiekimo grandinės sutrikimai gali sukelti problemų ne tik gamybinėms įmonėms, bet ir galutinio produkto laukiančiam vartotojui.

Pasakodama apie studijų programą, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad studijų programa Logistika ir prekyba neapsiriboja tik šiomis sritimis. „Mūsų dėstomų dalykų tinklelis apima įvairias temas, pradedant nuo idėjų generavimo, savo verslo kūrimo, marketingo sprendimų, vartotojų elgsenos, elektroninės prekybos iki įvairių procesų skaitmenizavimo, sandėliavimo bei transportavimo procesų valdymo, teisinių klausimų. Studentai mokosi labai įvairius dalykus, profesinės praktikos metu įgyja praktinės patirties, tiesiogiai susipažįsta su logistikos ir prekybos verslo sektoriaus specifika“, – apie pasiruošimą darbo rinkai kalba doc. dr. M. Vienažindienė. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad studijų metu įgytas platus išsilavinimas suteikia platesnį būsimos karjeros krypties pasirinkimą.

Su studentais patirtimi dalijasi rinkos lyderiai

Katedros vedėja pasakoja, kad logistikos ir prekybos sektorių specialistai nuo pirmų kursų skatinami domėtis tarptautine rinka ir jos specifika. „Studentai tarptautinės patirties, dalyvaudami kartu su dėstytojais, įgyja tarptautinėse projektinėse veiklose. Taip pat palaikome ir skatiname studentų dalyvavimą tarptautinėse mainų programose, išvykimą pagal „Erasmus+“ programą studijuoti į kitus Europos universitetus. Pas mus taip pat atvyksta studentai iš užsienio, kurie noriai dalijasi savo patirtimi. Apie kitų Europos šalių patirtį, kylančius iššūkius ir jų sprendimus mūsų studentai sužino ir iš kitų užsienio šalių atvykusių dėstytojų praktikų. Manome, kad šioje srityje labai svarbu išmanyti kuo platesnį kontekstą, nes logistikos ir prekybos sektoriaus neriboja valstybės sienos, negalime ir mes apsiriboti tik su Lietuva susijusiomis žiniomis“, – pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė.

Dėstytojai praktikai – nuolatinio investavimo į savo žinias pavyzdžiai

Doc. dr. M. Vienažindienė pasakoja, kad studijų metu studentus siekiama kuo daugiau supažindinti su logistikos ir prekybos sektorių specifika ir ypatingas dėmesys skiriamas glaudžių ryšių palaikymui su Lietuvos įmonėmis, socialiniais partneriais. „Puikiai suprantame, kad be aktyvios verslo partnerystės neįmanoma parengti aukštos kvalifikacijos specialistų, išmanančių verslo sektorių specifiką ir susipažinusių su aktualijomis. Ruošdami studentus bendradarbiaujame ne tik su logistikos ar prekybos verslais, bet ir su kitomis rinkoje lyderiaujančiomis ir Lietuvoje, ir užsienyje gerai žinomomis įmonėmis, net ir gamybos, nes jose taip pat vyksta su mūsų sektoriumi labai glaudžiai susiję procesai“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė ir džiaugiasi verslo atstovų bei socialinių partnerių nuoširdžiu įsitraukimu ruošiant būsimus kolegas.

Dėstytojai su studentais lankosi logistikos centruose ir sandėliuose, važiuoja į transporto ir kitas susijusiuose sektoriuose veikiančias įmones. „Verslo atstovai atvirai dalijasi patirtimi, supažindina su įmonėse vykstančiais procesais, taip pat mielai priima mūsų studentus profesinei praktikai. Šios išvykos ir profesinė praktika yra labai svarbios studijų proceso dalys, nes studentams padeda „pasimatuoti“ būsimos karjeros kryptį ar net konkrečias įmones. Be to, daugiau bendraudami su praktikais, studentai patys pamato ir savarankiško domėjimosi, ir žinių siekimo rezultatus“, – pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė ir džiaugiasi, kad matydami nuolat į naujausias žinias investuojančius rinkos lyderius, ir patys studentai dar labiau vertins studijų metu suteikiamas galimybes, po studijų patys ieškos galimybių tobulėjimui.

VDU ŽŪA Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė

Sektoriaus skaitmenizavimui reikės vis daugiau kvalifikuotų specialistų

„Siekiame parengti aukštos kvalifikacijos vadybininkus, gebančius priimti sprendimus ir spręsti kylančias problemas, užtikrinti prekybos, logistikos procesų efektyvų veikimą. Siekiame, kad jie išmanytų tarptautinės prekybos organizavimo principus, logistikos verslo kūrimo ir plėtros subtilybes. Tokių specialistų poreikis ir dabar auga, ir augs ateityje, nes intensyvėja internetinė prekyba, įmonės siekia automatizuoti ir skaitmenizuoti kuo daugiau su logistika ir prekyba susijusių procesų, o šių sistemų diegimui ir vystymui reikalingi su IT technologijomis ir tiekimo grandinėmis susipažinę aukštos kvalifikacijos specialistai“, – pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad aukštos kvalifikacijos specialistų reikės ir norint logistikos bei prekybos sektoriuje įgyvendinti su tvariu verslo vystymu susijusias pertvarkas. „Matome, kad žalioji logistika, iš „popierinio“ termino jau tampanti realybe, su prekyba ir logistika susijusiems verslo sektoriams kelia daug iššūkių. Įmonėse įgyvendinant žaliosios logistikos principus, siekiama sumažinti neigiamą logistikos veiklos poveikį aplinkai, efektyviau naudoti išteklius, mažinti atliekų kiekį, taršą ir energijos suvartojimą“, – apie žaliosios logistikos tikslus kalba pašnekovė.

Trumpesnės, bet intensyvios studijos

Doc. dr. M. Vienažindienė pasakoja, kad studijos gali būti patrauklios pusmečiu mažesne trukme. „Per 3,5 metų studentai įgyja platų ir gana universalų išsilavinimą. Nesiorientuojame vien į transporto ar sandėliavimo veikla užsiimančias įmones. Ir prekybinėse, ir gamybinėse įmonėse veikia labai panašūs procesai, tik šiek tiek kitaip, todėl ir absolventai dirba įvairiuose verslo sektoriuose“, – pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė ir atkreipia dėmesį, kad dauguma dar studijuodami ar iškart po studijų renkasi darbą pagal specialybę. Be to, studijų programa turi tęstinumą, studijas galima tęsti magistrantūros studijų programoje Verslo logistika.

„Mūsų studijų programos absolventai tikrai paklausūs ir laukiami darbo rinkoje. Studijų metu teorinių žinių įgiję ir pozityvių praktikų patirčių paskatinti, dalis studentų nusprendžia kurti savo verslus, savo logistikos ar prekybos srityse veikiančias įmones. Studijos intensyvios, bet net ir dieninių studijų studentams sudarytos galimybės dirbti dar studijuojant. Dėstytojai labai teigiamai ir lanksčiai žiūri į praktinės patirties siekiančius įgyti studentus, studijų metu kuriančius savo verslus ar įsidarbinančius pagal būsimą specialybę. Džiaugiamės, kad studentai žingeidūs ir siekia gilinti studijų metu įgytas žinias, papildyti jas praktine patirtimi. Universitetas suteikia stiprius teorinius ir praktinius pagrindus šiandieniniame nuolatinių pokyčių kontekste vis didesnę reikšmę įgyja ir studentų gebėjimas savarankiškai pildyti, gilinti įgytas žinias, nes norint išlaikyti aukštą kvalifikaciją ir baigus studijas reikės nuolat tai daryti. Siekiame, kad studentai įgytų šiuos įgūdžius ir vertintų visas galimybes siekti naujausių su specialybe susijusių žinių“, – įžvalgomis dalijasi doc. dr. M. Vienažindienė.

Ypatingai trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų

UAB „Hegelmann Logistics“ vadovas Andrius Šumskis pastebi, kad Lietuvoje šiuo metu yra nepakankamai prekybos ir logistikos specialistų, ypatingai trūksta šios srities profesionalų, kurie ne tik baigia studijas, bet ir savarankiškai gilinasi į šios srities specifiką, gyvena šia sritimi. „Reikia pripažinti, kad nėra lietuviškų vadovėlių, kuriuose studentai galėtų rasti visą svarbią ir aktualią informaciją, todėl didelė dalis žinių įgyjama savarankiškai jų ieškant, perimant užsienio šalių įmonių patirtį ir adaptuojant mūsų rinkai. Ši sritis Lietuvoje yra gana nauja, dar nėra realios praktinės patirties“, – pastebi įmonės vadovas. Jis pasakoja, kad pati šaka yra besivystanti ir atkreipia dėmesį, jog tiekimo grandinės svarba visai pramonei paskutinius keliolika metų auga. Tęsiantis šiai tendencijai galima prognozuoti prekybos ir logistikos specialistų poreikio augimą.

UAB „Hegelmann Logistics“ vadovas Andrius Šumskis

Pašnekovas taip pat pasakoja, kad yra ir kitas dėmuo – technologinis tobulėjimas, kuris veda vis aukštesnio lygio kompetencijų poreikio link. Atsiranda daugiau iššūkių, tarp kurių ir automatizavimas, pagerinantis proceso valdymą ir tuo pačiu reikalaujantis daugiau kompetencijų.

Pasak A. Šumskio, gilus įsitraukimas į logistikos sritį ir nuoširdus domėjimasis šio sektoriaus naujovėmis suteikia plačias karjeros galimybes, nes logistikos išsilavinimas reikalingas ir kitose srityse. „Pavyzdžiui, IT sektoriuje logistikos ir tiekimo grandinės valdymo produktų kūrimas yra labai svarbus. Logistikos žinios būtinos ir gamyboje, kur daug procesų yra automatizuoti. Nors rankinio darbo mažėja, reikalingas automatizavimo sistemų kūrimas, diegimas ir priežiūra. Gamybos valdymas remiasi tais pačiais principais, kaip ir tiekimo grandinės ar logistikos valdymas, todėl jo planavimas ir valdymas yra atsakinga užduotis, kurią atlieka logistikos specialistai“, – teigia A. Šumskis.

Aukštos kvalifikacijos specialistų laukia plačios karjeros galimybės

Logistikos sritis yra specifinė, nes ji leidžia mums veikti ir konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir daug plačiau. Norint, kad Lietuva įgytų konkurencinį pranašumą logistikos srityje, būtina kryptingai palaikyti šią sritį ir investuoti į jos augimą. Taip pat labai svarbu paruošti aukštos kvalifikacijos logistikos ir prekybos specialistus, turinčius stiprius teorinius pagrindus ir praktinės patirties“, –įžvalgomis dalijasi UAB „Hegelmann Logistics“ vadovas.

„Logistika apima įvairias veiklas, tokias kaip tiekimo grandinės valdymas, sandėliavimas, transportavimas, rinkodara, tiekimo grandinės optimizavimas ir daug kitų. Tai suteikia plačias karjeros galimybes, tačiau dėl tokio platumo ir integralumo žmonėms, kurie nėra susipažinę su šios srities specifika, gali būti sunku tiksliai suprasti, kas yra logistika ir kaip ji prisideda prie valstybės ekonominio augimo“, – kalba A. Šumskis. Jis tikisi, kad didėjant universitetų paruošiamų specialistų skaičiui, verslo sektoriuose, tiesiogiai susijusiuose su logistika ir prekyba, situacija keisis.

Įmonės vadovas pasakoja, kad didžioji dalis Lietuvos logistikos srities lyderių yra savamoksliai, per dvidešimt metų aktyviai domėjęsi ir dirbdami praktinį darbą sukaupę tiek teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių. „Jeigu būčiau studijavęs aukštos kvalifikacijos logistikos ir prekybos specialistus rengiančią programą, tą pačią pridėtinę vertę būčiau sukūręs per dešimtmetį ar dar greičiau. Tą patį pastebi ir kiti dabar vadovaujančias pareigas užimantys kolegos. Šiuo metu visi esame savamoksliai, investavę ir vis dar investuojantys daug resursų į aktualias žinias ir patirtį“, – sako A. Šumskis.

Specialistai ruošiami atsižvelgiant į rinkos poreikius

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. B. Vaznonis pasakoja, kad logistikos ir prekybos specialistai VDU ŽŪA rengiami atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, potencialių darbdavių lūkesčius, identifikuotus atlikus profesinio lauko tyrimus, didėjančią kvalifikuotų logistikos specialistų paklausą Lietuvoje ir ypač Kauno regione, kuris dėl išplėtotos infrastruktūros ir išskirtinės geografinės padėties labai patrauklus logistikos centrų plėtrai.

„Darbo rinkai šiuo metu reikia vis daugiau specialistų, praktinėje veikloje gebančių taikyti verslo, vadybos teorines žinias ir išugdytus prekybos ir logistikos verslo gebėjimus. Studijų metu išskirtinis dėmesys skiriamas naujoms logistikos IT sistemomis, kuriomis noriai dalijasi verslo partneriai. Studijų metu įgytos kompetencijos leidžia plėtoti konkurencingą verslą šalies bei tarptautinėse rinkose. Kvalifikuotų logistikos specialistų paklausa Lietuvoje ir ypač Kauno regione ir toliau didės. Iki 2030 m. bus užbaigtas „Rail Baltica“ projektas, vis labiau plėtojama Kauno oro uosto infrastruktūra ir Kauno laisvoji ekonominė zona, modernizuotas laivybos kelias Nemunu“, – kalba prof. dr. B. Vaznonis.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Praktinė patirtis – derinant studijas ir darbą pagal specialybę

Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas pasakoja, kad dauguma bakalauro studijų programos Logistika ir prekyba 3 ir 4 kurso studentų jau dirba pagal specialybę. „Matome, kad įpusėję studijas mūsų studentai dirba logistikos centruose, pramonės ir prekybos įmonėse. Remdamiesi studijų metu įgytais teoriniais pagrindais, iš dėstytojų praktikų perimta patirtimi, naudodami pažangiausius vadybos, rinkodaros, pardavimo ir logistikos metodus ir naujausias elektroninės prekybos bei komunikavimo technologijas, jie planuoja, organizuoja, prognozuoja, vertina logistikos ir prekybos procesus, veiklos rezultatus“, – kalba prof. dr. B. Vaznonis ir pastebi, kad dirbantys pagal specialybę studentai, patys tiesiogiai susipažįstantys su sektoriaus specifik turi aukštesnę motyvaciją iš dėstytojų perimti kuo daugiau patirties.

„Siekiant studijų kokybės, tobuliname studijų programą palaikydami glaudžius ryšius su socialiniais ir verslo partneriais. Ypač džiaugiamės aktyviu bendradarbiavimu su UAB „Hegelmann Logistics“, UAB „Hegelmann transporte“, UAB „Hoptrans Logistics“, UAB „Baltic Transline“, UAB „Tomegris“, UAB „DPD Lietuva“. Su socialiniais ir verslo partneriais nuolat deriname studentų profesinių praktikų atlikimo galimybes ir sąlygas“, – kalba prof. dr. B. Vaznonis ir džiaugiasi, kad verslo įmonės aktyviai prisideda prie būsimų specialistų rengimo. Dekanas pasakoja, kad visi studentai studijų metu atlieka profesinės veiklos praktiką ir džiaugiasi, jog dalis studentų lieka dirbti praktikai pasirinktose įmonėse. „Džiaugiamės ir savo absolventais, kurie studijų metu įgiję teorinių žinių ir praktinės patirties, sukūrė ir sėkmingai plėtoja savąjį verslą“, – teigia prof. dr. B. Vaznonis.

Tiriant bioekonomikos sritį: įžvalgos iš konferencijos „Darni bioekonomikos plėtra: teorija ir praktika“

2024 m. gegužės 8 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko ketvirtoji konferencija „Darni bioekonomikos plėtra 2024: teorija ir praktika“. Tai jau ketvirtasis tarptautinis renginys, kas dvejus metus organizuojamas VDU Bioekonomikos plėtros fakultete, o šiais metais bendradarbiaujant su VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutu. Šiais metais konferencija subūrė socialinių mokslų ekspertus ir mokslininkus iš įvairių šalių: Lietuvos, Latvijos, Čekijos Respublikos, Danijos, Rumunijos, Lenkijos, Ukrainos, Slovakijos, Kazachstano, Norvegijos, Indijos, Graikijos, Izraelio, Suomijos, Estijos, Belgijos.

Sveikindami konferencijos dalyvius, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis, pabrėžė mokslinių tyrimų svarbą tvariam bioekonomikos vystymuisi.

Profesorė dr. Lene Lange iš LL-BioEconomy (Danija), pabrėžė svarbų žinių ir įgūdžių dalinimosi aspektą, kuris gali padėti išsaugoti išteklius ir skatinti pereinamąjį į žiedinę ekonomiką. „Mokslininkai, atliekantys tyrimus bioekonomikos srityje, gali pagreitinti pereinamąjį procesą nuo linijinės prie žiedines ekonomikos ir bioekonomikos. Kol kas šie procesai yra nišiniai, daug eksperimentų atliekama praktiškai, bet jie retai aprašomi ir analizuojami“. Profesorė dr. Lene Lange ragino pagreitinti alternatyvių tiekimo grandinių, ūkininkavimo formų ir valdymo sistemų įgyvendinimą, daugiau dėmesio skirti socialinėms inovacijoms, įtraukiant ir prisitaikant politinius dokumentus priimant sprendimus regioniniu, vietos ir organizaciniu lygmenimis.

Profesorė dr. Agnieszka Jaszczak, iš Varmijos ir Mazūrijos universiteto Olsztyno mieste (Lenkija), kuri taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkė, kalbėjo apie Tvaraus dizaino (r)evoliuciją, pabrėžė, kad dabar švietimas yra pagrindinis kelias į žaliosios ekonomikos plėtrą.

Doc. dr. Sandija Zeverte-Rivza iš Latvijos Gyvybės mokslų ir technologijų universiteto pristatė tyrimo rezultatus apie skaitmeninimo transformacijas bioekonomikoje, fokusuojantis į inovacijas ir darnumo iššūkius. Ji sutelkė dėmesį į skaitmeninių technologijų integraciją gamyboje, naujus verslo modelius, švietimą ir kt. Ji paaiškino energijos poreikio, išteklių naudojimo ir perdirbimo riziką, saugumo aspektus siekiant tvarumo.

Doc. dr. Patrik Rovný, mokslininkas iš Slovakijos žemės ūkio universiteto Nitroje, plenariniame pranešime apie alternatyvias žemės ūkio sistemas ir jų poveikį vartotojams dalijosi įžvalgomis į šiandieninių vaisių, daržovių ir kitų maisto produktų problemą, kuriems trūksta baltymų, mineralų ir vitaminų. Jis pristatė tyrimo rezultatus apie tvarų žemės ūkį ir vartotojų nuomonę apie alternatyvius ūkininkavimo sistemas. Deja, rezultatai rodo, kad tik 33% respondentų nesutinka, jog pesticidų naudojimas ES turi daugiau naudos nei rizikos.

Wim Haentjens, Europos Komisijos Generalinio direktorato „Tyrimai ir inovacijos – Bioekonomika ir maisto sistemos“ skyriaus atstovas, diskutavo apie ES bioekonomikos strategiją kaip pagrindinę politikos priemonę. Jis pristatė ES bioekonomikos strategijos etapus ir pokyčių ir inovacijų palaikymą.

Plenarinė sesija

Kviestinis pranešėjas Prof. Dr. Agnieszka Jaszczak

Kviestinis pranešėjas Prof. Dr. Lene Lange

Kviestinis pranešėjas Doc. Dr. Patrik Rovný

Kviestinis pranešėjas Doc. Dr. Sandija Zeverte-Rivza

Kviestinis pranešėjas Wim Haentjens

Teorijos ir praktikos sinergijos sesijoje tema “Teritoriniai žiedinės sistemos sprendimai darnios bioekonomikos vystymui”, kurį pristatė Agro2Circular ir buvo finansuotas Europos Sąjungos programos “Horizontas 2020”, bei sukvietė ekspertus aptarti inovatyvų požiūrių dėl atliekų perdirbimo į aukštos vertės produktus. Šią specialią sesiją organizavo VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutas, o ją moderavo Virginija Kargytė. Pranešimai iš Ispanijos, Italijos, Suomijos ir Lietuvos aptarė sprendimų įgyvendinimą, kartu tęsiant diskusijas apie žiediškumo poveikio vertinimą ir verslo modelių plėtojimą. Vadovaujant organizacijoms tokioms kaip CETEC tyrimų centrui, Tecnoalimenti, Lietuvos pramonininkų konfederacijai, VTT Suomijos technologijų tyrimų centrui ir GREEN – Bocconi universitetui, ši sesija siekė skatinti bendradarbiavimą ir žinių mainus, kad būtų skatinamos darnios bioekonomikos iniciatyvos Europoje.

Teorijos ir praktikos sinergijos sesijos diskusijos

Konferencijoje buvo pristatyta apie 30 žodinių pranešimų ir 35 stendinių pranešimų, kuriuos parengė tyrėjai iš įvairių šalių, įskaitant Ukrainą, Čekijos Respubliką, Norvegiją, Kazachstaną, Rumuniją, Latviją, Lenkiją ir Lietuvą.

Konferencijos pirmoje paralelinėje sesijoje“Bioekonomikos indėlis į Europos žaliąjį kursą” buvo pristatyta gausybė įžvalgų ir diskusijų, atskleidžiančių įvairius šio svarbaus klausimo aspektus. Sesiją moderavo doc. dr. Jurgita Baranauskienė ir doktorantė Kristina Gesevičienė, kurios sukvietė ekspertus ir tyrėjus išnagrinėti iššūkius ir galimybes bioekonomikos vystymosi srityje. Pirmojoje sesijoje buvo akcentuojamas didėjanti visuomenės rūpestis dėl aplinkosaugos ir darnumo, ką pabrėžė doc. dr. A. Novikova iš Lietuvos. Tyrėja Steliana Rodino iš Rumunijos pažymėjo poreikį didinti sąmoningumą apie aplinkos grėsmes ir būdus siekti žalesnės ateities. Nepaisant žadančių pažangos bioekonomikos srityje, Rumunija vis dar atsilieka nuo ES vidurkio ir susiduria su svarbiomis kliūtimis. Svarbus aspektas, pabrėžtas tyrėjos dr. Joanna Storie iš Estijos, kuri akcentavo poreikį padidinti bioekonomikos produktų gamybą, nesukuriant žalos biologinei įvairovei, pabrėžiant tokius principus kaip vengimas, minimizavimas, atkūrimas ir kompensavimas.

Pirmosios sesijos momentai

Antrą paralelinė sesiją „Inovatyvios, darnios ir įtraukios bioekonomikos vaidmuo kaimo vietovių plėtros procese” moderavo doc. dr. Anne Poder ir lekt. dr. Algirdas Justinas Staugaitis. Joje dėmesys buvo sutelktas į inovatyvios, darnios ir įtraukios bioekonomikos svarbą kaimo plėtrai. Pranešimai koncetravosi apie verslumo orientuoto į bioekonomiką skatinimą, strateginį planavimą ir inovacijų įtraukimą einant žiediškumo link. Ryškiausios diskusijos apėmė kulinarinio turizmo integraciją kaimiškose vietovėse ir bioekonomikos verslumo palengvinimą per bendradarbiavimo modelius, tokius kaip pramonės suinteresuotų šalių dalyvavimas organizuojant hakatonus. Sesijos interaktyvus pobūdis leido pranešėjams paaiškinti savo idėjas, apibendrinti pastebėjimus ir aktyviai dalyvauti diskusijose su dalyviais.

Po pertraukos antroji sesija tęsėsi su moderatorėmis doc. dr. Gintare Vaznoniene ir lekt. dr. Ingrida Kazlauskiene, kurios pažymėjo, kad diskusijos buvo apibrėžiamos moksliniu požiūriu, koncentruojantis į empirinių tyrimų rezultatus, o ne tik į teorines refleksijas. Ši sesija suteikė galimybę pranešėjams pasidalinti savo išvadomis ir iškelti mokslinius bei praktinius klausimus. Be to, sesija tapo derlingu pagrindu tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti, nes tyrėjai rado bendrą kalbą su kolegomis iš skirtingų sričių, pradedant potencialių bendrų verslų ir ateities bendradarbiavimo galimybių kūrimą.

Antrosios sesijos momentai

Trečioji sesija “Biologinių išteklių ir bioproduktų logistika ir marketingas”, kurią moderavo doc. dr. Milita Vienažindienė ir dr. Elena Plotnikova, sutelkė dėmesį į biologinių išteklių ir bioproduktų logistikos ir marketingo aspektus. Pasitelkdami pasaulinių ekspertų patirtį iš Rumunijos, Lietuvos, Slovakijos ir kitų šalių sprendė aktualius klausimus, tokius kaip žaliasis marketingas, tvarioji logistika ir poreikis užtikrinti ryšį tarp akademinių tyrimų ir komercinio pritaikymo. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas tvariam vartojimo modeliui ir akademinių žinių suderinimui su konkrečiais rinkos poreikiais.

Trečiosios sesijos momentai

Ketvirtą sesiją „Inovatyviūs verslo sprendimai bioekonomikoje”, moderavo dr. Lina Lauraitienė ir doktorantė Silva Katutytė. Šioje sesijoje mokslininkai iš penkių šalių (Graikijos, Indijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos) pasidalino savo įžvalgomis. Tyrėjai sutelkė dėmesį į inovacijų tvaraus ir aplinkai draugiško produkto kūrimo srityje pritaikymą. Kiti pranešimai buvo skirti įmonių ir valdžios iššūkių vertinimui, susijusių su politikos įgyvendinimu, kuris skatintų darnų verslą ir ekonomiką. Pabaigoje buvo aptarti dirbtinio intelekto ir mokesčių metodų naudojimo galimybės skatinant žalias inovacijas.

Ketvirtosios sesijos momentai

Apibendrinant konferencijos darbą, galima teigti, kad tai yra puiki vieta idėjų generavimui ir mainams, skatinant tarpdisciplininius dialogus tarp įvairių mokslo, politikos formuotojų ir verslo atstovų, nuspalvinant kelią link darnios, įtraukios ir tvirtos bioekonomikos – apimant bendrą įsipareigojimą siekti tikslų, numatytų Europos Žaliajame kurse.

Per 1600 šalies moksleivių sutelkęs edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija 2023-2024“ pasiekė finišą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) eduakcinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ (SMA) artėja link finišo. Gegužės 29 d. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyks baigiamasis, finalinis projekto susitikimas, kuriame moksleivių lauks įdomūs kviestinių pranešėjų pranešimai, veiklos pagal projekte lankytos klasės kryptį, geras laikas ir svarbiausia dalis – iškilminga projekto baigimo pažymėjimų įteikimo ceremonija. Renginyje taip pat susiburs visą projekto laikotarpį moksleivius lydėję mokytojai, kuriems skiriamas specialus teminis seminaras bei pažymėjimų įteikimo ceremonijoje bus įteikti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Ggeužės 29 d. edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija 2023-2024“ baigiamojo renginio programa

„Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 9-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslo krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui, kurio metu su moksleiviais žiniomis dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. Šiais metais siūloma rinktis verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos klases. O norintiems gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias parengta speciali II lygio programa.

Šiais mokslo metais šiame, aštuntus metus gyvuojančiame ir nuolat augančiame projekte dalyvauja daugiau kaip 1600 moksleivių iš 50 bendrojo lavinimo mokyklų. Pedagogų teigimu, tai šalyje masiškiausias ir tvariausias aukštesniųjų klasių moksleiviams skirtas projektas, kurio metu besirenkantiesiems karjeros kelią suteikiamos galimybės akademinėje aplinkoje įgyti naujų žinių bei įgūdžių ir „pasimatuoti“ platų spektrą perspektyvių, į ateitį orientuotų profesijų.

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU Agroinovacijų centras – naujos galimybės aukštos kokybės mokslo tyrimams

Lietuvos agrosektorius susiduria su iššūkiais, kurie tiesiogiai atsiliepia jo efektyvumui, tvarumui ir konkurencingumui. Keliami vis aukštesni reikalavimai, nuo didesnio produktyvumo, iki minimalaus išteklių naudojimo ir maksimalaus tvarumo, kas dažnai sunkiai suderinama. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugiasi, kad šį ir kitus agrosektoriui kylančius iššūkius VDU Agroinovacijų centre spręs VDU mokslininkai. „Tikime, kad sujungus šiuolaikinės įrangos galimybes ir mūsų mokslininkų žinias, šiame centre gimstančios inovacijos prisidės prie tvarios ir modernios miškininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės plėtros“, – mintimis dalijasi mokslininkė.

Šiuolaikiniai tyrimai ir inovacijos – Lietuvos lyderystei

2024 m. gegužės 24 d. atidarant VDU Agroinovacijų centrą pasveikinti į renginį gausiai susirinkę Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės nariai, garbūs svečiai, mokslinių projektų, tyrimų partneriai, ateities agroinovacijoms neabejingi bičiuliai ir pasidžiaugta, kad ilgai brandintas ir kurtas projektas įgavo modernų, Universiteto, šalies, regiono mastu reikšmingas agroinovacijas talpinantį pavidalą. „Dėkojame visiems buvusiems ir esantiems kartu. Tik kartu galima žengti pirmyn tvirtu žingsniu. Tikime, kad Agroinovacijų centras suteiks dar daugiau galimybių bendradarbiauti, kurti, atrasti“, – kalbėjo renginį vedusi VDU Žemės ūkio akademijos marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė.

VDU Agroinovacijų centro atidarymo ceremoniją sveikinimo žodžiu pradėjęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis džiaugėsi universitetui svarbiu įvykiu. „Noriu pasidalinti VDU Žemės ūkio akademijos svajone turėti čia, nuostabiame akademiniame miestelyje puikų, aukšto Europinio lygio kompetencijų centrą, paskirtą gamtos, gyvūnijos, augalų, žemės ūkio tyrimams ir inovacijų kūrimui. Mes jį bandome apjungti kaip žaliųjų biotechnologijų kompetencijų centrą. Agroinovacijų centras yra viena pirmųjų šio centro dalių. Labai daug projektų jau vyksta, artėja prie savo finalo. Turėsime šiais metais nemažai tokių atidarymų, o šiandien pasidžiaukime šio pastato prikėlimu kitam gyvenimui, moksliniams tyrimams, informacijos skleidimui apie tai, kad agromokslas ir verslas pasikeitęs ir toliau keičiasi“, – apie agrosektoriaus transformacijas mintimis dalijasi prof. habil. dr. J. Augutis.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė sveikino Agroinovacijų centro atidaryme, vietoje, kur sujungtos inovacijos, technologijos ir modernus žemės ūkis, susirinkusį gausų būrį svečių. „Tikiuosi, kad šiame centre kartu su Lietuvos ir užsienio šalių suinteresuotais verslininkais ir ūkininkais dirbantys mūsų mokslininkai kurs inovacijas, kurios prisidės prie tvaraus ir modernaus miškininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės vystymosi. Tikiu, kad šio centro dėka Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė užims lyderiaujančias pozicijas ir nepraras savo svarbos. Noriu padėkoti visiems prisidėjusiems prie šios idėjos realizavimo, naujus projektus ir mokslo tyrimus, edukacinę veiklą pradėjusiems įgyvendinti ir vykdyti darbuotojams“, – kalba kanclerė ir kviečia stiprinti jau esamus bei kurti naujus mokslo ir verslo ryšius, vedančius tvaraus ir žalio žemės ūkio link.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Sveikinimo žodį tardamas VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas džiaugiasi, kad susijungus keliems universitetams atsiranda daugiau galimybių apjungti visų sričių, susijusių su augalais, gyvūnais, laukine gamta mokslinius tyrimus. Instituto direktorius džiaugėsi, kad VDU Agroinovacijų centras atveria naujų galimybių studijoms ir moksliniams tyrimams.

VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas

Šiuolaikinė įranga sveikesnio funkcinio maisto gamybai

Pristatydama Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose vykdomus mokslo tyrimus bei kuriamus išskirtinius produktus, laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė, akcentavo, kad vyksta beatliekė gamyba, nes panaudojami visi gamybos metu gaunami šalutiniai produktai. Be to, siekiant kokybiško galutinio rezultato, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą. Tarp kuriamų produktų – fermentuotas nealkoholinis alus. Norint sukurti sveikesnį ir skanesnį gėrimą, jis praturtinamas įvairiais priedais – uogomis, augaliniais ekstraktais.

Didelio renginio dalyvio susidomėjimo sulaukė 3D spausdintuvas, naudojantis iš maisto produktų paruoštas tyres. Vienas iš įdomių gaminių pavyzdžių – iš morkų tyrės atspausdinta morka, kurią valgyti ir morkos skoniu mėgautis gali žmonės, kurių racionas dėl sveikatos problemų apribotas tik labai lengvai kramtomu maistu. Spausdinimui galima naudoti įvairių maisto produktų tyres, tarp kurių ir iš priešvėžinių junginių turinčių bulvių spalvotu minkštimu miltelių ruošiama užpilama košė, kuria 3D spausdintuvu galima formuoti įvairių formų objektus.

Dar vienas įrenginys, atvėręs daugiau galimybių moksliniams tyrimams – bioreaktorius, turintis galimybę palaikyti pH, deguonies, apšvietimo lygius, dujų padavimą. Šioje laboratorijoje esanti šiuolaikinė įranga atsiveria daug galimybių gaminti funkcinį maistą.

Sekvenavimo įranga aukšto mokslinio lygio tyrimams

Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratoriją pristatantis mokslo darbuotojas Povilas Sakalauskas pasakoja, kad genetiniai tyrimai prasideda nuo tiriamos medžiagos homogenizavimo, kad būtų galima išskirti DNR. „Tiriamoji medžiaga gali būti labai įvairi, pavyzdžiui, kiaušinio lukštas ar kaulo ėminys, kraujo dėmelės ant popieriaus. Šiuolaikinės įrangos dėka ir iš tokių medžiagų, kur yra labai mažas DNR kiekis, galime jį išskirti ir atlikti tyrimus. Dirbame su laukiniais gyvūnais, įvairiais patogenais, susirgimais. Tiriame kaip keičiasi patogenai, taip pat atliekame populiacijų genetinių struktūrų analizes, žiūrime kaip keičiantis aplinkai keičiasi populiacijų genetinės struktūros. Dirbame ir su gyvuliais, galime atlikti patogenų nustatymo tyrimus, taip pat standartinius genetinius tyrimus“, – kalba P. Sakalauskas.

Atlikus DNR medžiagos išskyrimą, taikomi kiti metodai, vienas pagrindinių PGR molekulinės biologijos metodas, taip pat svarbus DNR sekoskaitos metodas. „Nors laboratorija atrodo maža ir kukli, bet su čia esančiu naujos kartos sekvenavimo prietaisu galima sekvenuoti gyvūnų, bakterijų, virusų genomus ir generuoti labai didelius duomenų kiekius. Dirbant su šikšnosparnių platinamais patogenais, su šiuo prietaisu atliekame metagenominius bakterijų tyrimus, kuriais galime nuskaityti labai daug informacijos. Standartiniu PGR metodu atlikdami tyrimus galime nustatyti, ar ėminyje yra virusas, gauti trumpą DNR ar RNR fragmentą, jį sekvenuoti ir gauti nedidelį kiekį papildomos informacijos. Tuo tarpu metagenominių tyrimu atveju, nuskaitome viską. Jei paimame saują dirvožemio, išskiriame DNR medžiagą ir, pritaikius bakterijoms specifinį metagenominį sekvenavimą, vienu metu identifikuojame visas esančias bakterijas, sugeneruojamas labai didelis kiekis duomenų ir tai leidžia atsakyti į sudėtingus klausimus“, – kalba mokslo darbuotojas.

Mokslininkas pasakoja, kad tiriant šiksnosparnių mėginius, aptinka įvairias babezių rūšis, taip pat dar neidentifikuotas borelijų, sukeliančių Laimo ligą, rūšis, taip pat daug kitų bakterijų. „Šikšnosparniai, kaip tyrimų objektas, yra labai svarbūs ir įdomūs, nes jie turi bakterinių ir virusinių patogenų, taip pat zoonozių. Tokie virusai, kaip Ebola, Covid taip pat siejami su šikšnosparniais. Agroinovacijų centre naudojamo sekvenavimo prietaiso pagalba tyrimus galima atlikti aukštame moksliniame lygmenyje“, – galimybėmis džiaugiasi P. Sakalauskas.

„Pagrinde dirbame su įvairiomis zoonozėmis, bendradarbiaujame su įvairiais ūkio subjektais, atliekame užsakomuosius mokslinius tyrimus, ekspertizes. Taip pat bendradarbiaujame su veterinarijos klinikomis, atliekame genetinius ir įvairių patogenų nustatymo tyrimais“, – apie verslui aktualius tyrimus pasakoja mokslo darbuotojas.

Ragai ir iškamšos – gyvūnų pažinimui ir atrankai

Pristatydamas Medžioklėtyros laboratoriją, lekt. dr. Artūras Kibiša džiaugiasi doc. dr. Kęstučio Pėtelio surinktų ragų kolekcija. „Medžiotojai turi mokėti juos atskirti ne tik pagal amžių, bet ir atrankinę grupę. Kiekvieną pavasarį medžiotojai ekspertų komisijai pristato medžiagą, ir jeigu neteisingai sumedžiotas gyvūnas, medžiotojas baudžiamas. K. Pėtelis taip pat išsaugojo rekordinių elnio ragų dešimtuko gipsinius muliažus, kurie iki dabar atrodo kaip tikri. Įvairios technologijos bus naudojamos mokymo procese, nes mokantis svarbu ir gyvai pamatyti, paliesti, pačiupinėti, taip lengviau įsidėmėti kriterijus, pagal kuriuos gali atskirti amžių ir atrankos grupę“, – pastebi mokslininkas.

„Dar vieną dovaną gavome iš medžioklės trofėjų eksperto Algimanto Kamičaičio. Tai danieliaus ragai, kurie kolekcijoje kiekvienais metais vis platesni ir didesni. Danieliai medžiojami nuo aštuntų metų, studentai turi galimybę matyti ragus nuo pirmų, iki paskutinių, kai danielius buvo sumedžiotas. Rago perimetras kiekvienais metais didėja, bet ovalumas išlieka tas pats. Jaunas ragas išgaubtas į išorę, jei vyresnis – įgaubtas į vidų. Europoje tik dviejose parodose esu matęs, kad būtų danielių ragų kolekcija nuo pirmųjų metų ragų, paprastai pradedama nuo vėlesnių“, – apie išskirtinę ir vertingą dovaną pasakoja mokslininkas.

Lekt. dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė pasakoja, kad būsimiems miškininkams ir medžiotojams svarbu susipažinti su Lietuvos žinduoliais. „Nors iškamšų negalima liesti, bet taip pat turime kaukoles, kailius, kuriuos studentai gali liesti ir lyginti tarpusavyje. Pats naujausias ir įspūdingiausias eksponatas – tauriųjų elnių stendas, kur pagal amžių galima nustatyti atrankines grupes. Galima apžiūrėti perspektyvių ir labai perspektyvių elnių iškamšas nuo pirmaragio iki dešimtųjų metų, kad studentai pagal kaklo storį, pagal kelmelio aukštį atpažintų nemedžiotinus elnius. Palyginimui yra visa kolekcija medžiotinų elnių ragų“, – kalba mokslininkė.

Dar vienas įspūdingas eksponatas – rudojo lokio iškamša. Mešką sumedžiojo ir padovanojo medžiotojas Juozas Dainelis, iškamšą padarė žymus taksidermistas Kęstutis Bybartas. „Tai unikali proga pažiūrėti meškai į akis, nes gamtoje tai tikrai nepavyks. Juokaujama, jei meška nusprendė, kad esate jos pietūs, tai jūs ir esate jos pietūs. Įdomu, kad ir Lietuvoje jau turime ateinančių meškų. Pavasarį vienu metu nufotografuota meška ir Biržų girioje, ir Švenčionėliuose, atstumas gana didelis, todėl manome, kad tai skirtingi gyvūnai“, – apie vis didėjančią tikimybę Lietuvoje sutikti rudąjį lokį kalba lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Laboratorijoje tiriami visi Lietuvoje sumedžioti vilkai

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad greta studentų ugdymo atliekami ir moksliniai tyrimai. „Penktus metus iš eilės tiriami visi sumedžioti vilkai, kiekvienas sumedžiotas vilkas ištiriamas genetiškai, nustatomas kiekvieno iš jų amžius, patelių atveju – ar turėjo jauniklių ir kiek jų turėjo paskutiniais metais. Taip esame ištyrę daugiau nei tūkstantį vilkų iš visos Lietuvos. Pagal tyrimų rezultatus kasmet nustatomas sumedžiojamų vilkų limitas ateinančiam sezonui“, – kalba mokslininkė lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad iš visų tirtų vilkų, tik vienas sumedžiotas vilkas iš Vilniaus rajono turėjo dvidešimt procentų šuns genų, visi kiti sumedžioti vilkai buvo gryni, be šuns genų.

Ieško balanso tarp saugojimo ir naudojimo

Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vykdomus tyrimus pristatantis jos vadovas prof. dr. Gediminas Brazaitis pasakoja, kad laboratorijoje ieškoma kompromisų tarp biologinės įvairovės išsaugojimo ir naudojimo, ypatingai miško ekosistemose. „Moderniai žiūrint, tai galima įvardinti kaip gamta grįstus sprendimus. Dirbame su medžių prieaugliu, kolega atlieka tyrimus su Čepkelių raisto pušimis. Jas tiriant galima nustatyti, kokiais metais ir kuriose vietose buvo gaisras. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai, septynis kartus, degusi pušis buvo iš Marcinkonių. Matome, kad buvo daugybė gaisrų, tai yra miško gyvenimo dalis. Taip pat tarptautiniame projekte tiriame, kokią įtaką kanopiniai žvėrys turi mažose miško aikštelėse miškų atkūrimui. Yra įrengtos vaizdo kameros, vertiname nuskabymo riziką“, – kelis vykdomus tyrimus pristato prof. dr. G. Brazaitis.

Renginio dalyvius profesorius supažindino su rizotronais ir bandymais įvertinti kaip būtų galima miškus geriau adaptuoti klimato kaitai. „Lyginame grynus pušynus, grynus beržynus ir mišrius medynus. Atlikdami tyrimą fiksuojame, kaip šaknys paauga per metus. Fotografuojame, atliekami ir bakterijų, mikolizės, miško paklotės ir kiti kompleksiniai tyrimai, tą patį daro ir kolegos užsienyje“, – apie aktualų tarptautinį tyrimą pasakoja mokslininkas.