Ekspertė prognozuoja: žalioji krovininė laivyba Lietuvą iškels į pasaulio lyderius

Transeuropiniam transporto TEN-T tinklui priklausantis Nemuno ir Kuršių marių vandens kelias tarp Kauno ir Klaipėdos ateityje gali tapti vienu moderniausių pasaulyje. Pirmąjį šio strateginio plano etapą inicijavo AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD). – ES ir nacionalinio biudžeto lėšų pagalba Nemuno atkarpoje nuo Kauno iki Atmatos žiočių praėjusį rudenį baigta statyti bei rekonstruoti daugiau nei pusė tūkstančio upės vagą reguliuojančių bunų ir tai iš esmės pagerino laivybos sąlygas. Atnaujintą trasą jau sėkmingai išbandė krovininiai laivai. Tačiau planuojama žengti kitą itin ambicingą žingsnį – 260 km ilgio Nemuno kelyje turėti elektrinių krovininių laivų flotilę.

Planui pritarė Europos investicijų bankas

VVKD yra pasirašiusi partnerystės sutartį su Europos investiciniu banku (EIB), pagal kurią ši institucija skatins žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse. EIB užsakymu viena kompetentingiausių pasaulyje Nyderlandų konsultacinė bendrovė „Panteia“ atliko šio išskirtinio projekto galimybių studiją. Tarptautinėje ekspertų komandoje dirbusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkė, transporto ekonomistė dr. Elena Plotnikova atskleidžia, kad studija patvirtino, jog mūsų šalyje vystyti vidaus vandenų laivybą yra tikslinga dėl daugelio priežasčių – ekonominių, aplinkosauginių, socialinių. Daugiau krovinių gabenant tvariu vandens keliu būtų pigiau, mažėtų oro tarša, autotransporto intensyvumas magistralėje Kaunas – Klaipėda, įvyktų mažiau skaudžių autoįvykių, kuriuose nukenčia ir žūva žmonės.

„Su vandens transporto sektoriumi nesusijusi visuomenės dalis stereotipiškai tebegalvoja, kad laivyba Lietuvoje sunyko negrįžtamai. Iš tiesų turime didžiulį potencialą vystyti pramoninę, keleivinę, rekreacinę laivybą ne tik Nemunu. Įsivaizduokime, kad sėdame į keleivinį laivą prie Baltojo tilto Vilniaus centre ir išlipame prie Vytauto tilto Kauno senamiestyje… Tikiu, kad ateityje taip tikrai bus.

Kadaise Nemuno kelias mūsų pramonę ir žemės ūkį jungė su Europa, sovietmečiu Nemunu taip pat buvo gabenami kroviniai, kursavo keleivinės „raketos“ į Nidą ir Klaipėdą. Privatizacijos laikotarpis vidaus vandenų laivininkystei buvo sudėtingas ir sektoriaus raida kuriam laikui buvo sustojusi. Bet tai ne vien Lietuvos, o visos Rytų Europos problema, nes norint palaikyti vidaus vandens kelių laivybą, reikalinga ir valstybinė strategija, ir atitinkamas finansavimas, kaip tai yra išvystytose tokios laivybos šalyse – Vokietijoje ar Nyderlanduose“, – kalba dr. E. Plotnikova.

Transporto ekonomistė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje tarp Kauno ir Klaipėdos neturime tiesios geležinkelio linijos. Ateities planų ją nutiesti girdisi, tačiau tai užtruktų daug laiko ir labai brangiai kainuotų. O Nemuno vandens kelias jau yra.

Verslo požiūris vienbalsiai teigiamas

AES prognozuojama, kad iki 2050 m. bendrasis gabenamų krovinių kiekis išaugs iki 60 proc. Lietuvos prognozės irgi rodo analogišką tendenciją. Pastaraisiais dešimtmečiais krovinių vežimas mūsų šalyje jau yra labai išaugęs ir daugiausia pervežimų vyksta automobilių transportu. Apimtims dar augant, atitinkamai daugės ir aplinkosaugos problemų, kurios kertasi su užsibrėžtu tikslu iki 2050 m. Europai tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimato kaitai žemynu. Be to, kiekvienam autovilkikui reikalingas vairuotojas, o tai aštrins ir taip opią darbo jėgos problemą mūsų šalyje“, – teigia dr. E. Plotnikova, prieš porą metų VVKD užsakymu drauge su kolegomis iš VDU ŽŪAprof. dr. Stasiu Slavinsku ir doc. dr. Milita Vienažindienė įgyvendinusi mokslinį projektą, kuriame buvo modeliuojamas ir vertindamas laivybos maršruto Nemuno upe nuo Kauno iki Klaipėdos poveikis aplinkai ir ekonominis efektyvumas gabenant krovinius. Modeliavimas ir išsamūs palyginamieji poveikio išorinėms sąnaudoms gabenant krovinius skirtingų tipų laivais vietoje krovininio autotransporto vertinimai patvirtino teigiamą poveikį sąnaudų sumažėjimui.

Dirbdama Nyderlandų konsultacinės bendrovės „Panteia“ komandoje dr. E. Plotnikova rinko duomenis apie krovinių kiekius, poreikį ir terminus, analizavo statistikos duomenis. Komanda susitiko ir su Lietuvos verslo atstovais, suinteresuotais krovinių gabenimu – UAB „Kesko Senukai Lithuania“, AB „Kauno grūdai“, AB „Linas Agro“, UAB „Imlitex Holdings“, AB „Volfas Engelman“ ir kt.

Dr. E. Plotnikovos teigimu, verslo požiūris į galimybę gabenti krovinius vandens keliu vienbalsiai yra teigiamas.EIB užsakymu atliktos galimybių studijos rezultatai taip pat buvo pristatyti LR Susisiekimo ir Finansų ministerijose.

Numatyta pastatyti šešis elektrinius stūmikus ir 12 baržų

AB Vidaus vandens kelių direkcija vadovo Vladimiro Vinokurovo teigimu, modernizavus laivybos kelią atsivėrė reali perspektyva nemažą dalį krovinių gabenti vandens transportu ir taip sumažinti sunkiojo transporto srautus automobilių keliuose – pirminiame etape planuojama per metus Nemuno upe pergabenti iki 100 tūkst. t. krovinių. Be to, atnaujintas vandens kelias atveria naujas galimybes ir turistinės bei rekreacinės laivybos plėtrai.

„Viena pagrindinių VVKD strateginio plano dalių – elektrinių laivų flotilės projekto įgyvendinimas. Lietuva būtų pirmoji Europoje, turinti elektrinį vidaus laivyną. Esame numatę pastatyti šešis elektrinius stūmikus ir 12 baržų. Elektrinių laivų flotilės ir infrastruktūros sukūrimo nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto vertė sieks daugiau nei 75 mln. eurų. Kelionė truktų apie 20 valandų su 20- 30 min. sustojimu ties Jurbarku pakeisti baterijoms.

Elektrinė flotilė leistų pasiekti nulines CO2 emisijas ir skatintų šalyje dar labiau plėtoti žaliąsias transporto grandines. Vandens transportas – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir alternatyva sausumos keliams, ekologiškiausias, praktiškai nulinio avaringumo, neriboto pralaidumo galimybių ir ekonomiškai naudingiausias. Mūsų neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai ir puikus būdas gabenti stambiagabaričius krovinius“, – reziumuoja VVKD direktorius V. Vinokurovas.

VDU ŽŪA langas. Bendruomenės remiamas žemės ūkis

Bendroji žemės ūkio politika, nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija apibrėžia prioritetus ir žemės ūkio sektoriaus vystymosi kryptis. Politiniai sprendimai veikia ūkininkų sprendimus ir elgseną. Atotrūkis tarp nacionalinių tikslų, institucinių sprendimų ir ūkininkų tikslų bei požiūrio egzistuoja visada, tačiau kai jis yra labai didelis, procesai tampa blogai valdomi arba nebevaldomi. Susiformuoja sudėtingos situacijos (ypač keičiantis programiniams laikotarpiams), kai labai daug dėmesio sutelkiama ir energijos (bei išteklių) eikvojama problemoms, o ne naujų galimybių ir tvaresnių sprendimų paieškai. Išaugus geopolitinėms grėsmėms, auga poreikis rengtis ekstremalioms situacijoms, gaminti pakankamą vietos maisto produktų kiekį, subalansuoti vietos maisto produktų pasiūlą ir paklausą.

Ūkininkams svarbu megzti ryšius su valgytojų bendruomene

Daugeliui ūkininkų jų produktai yra daugiau nei vien prekės pardavimas. Jie augina ir gamina maistą, kad galėtų aprūpinti šeimą ir pasidalinti su kitomis šeimomis, išmaitinti miesto gyventojus ir aplinkinių regionų žmones. Ūkininkai stengiasi tai padaryti vykdydami pelningą ūkio verslą, kuris yra paremtas gamtos ištekliais, aukšta rizika ir tenkina pirmo būtinumo poreikius.

Žemdirbių bendruomenei būtų svarbu pereiti nuo nuolatinio problemų kėlimo prie naujų verslo modelių, nuo nesėkmingos komunikacijos su valdžios institucijomis prie komunikacijos su vietos maisto produktų vartotojais.

Viena iš organizacinių sistemų, kuri suartina, sujungia gamintojus ir vartotojus maisto sistemoje, sukurdama sąlygas vartotojui prenumeruoti tam tikro ūkio ar ūkių grupės derlių, maisto produktus, yra bendruomenės remiamas žemės ūkis (angl., community supported agriculture).

Augintojai ir vartotojai pasidalina rizika ir nauda

Šis žemės ūkio modelis yra viena iš tiesioginės rinkodaros rūšių, kuri apjungia maisto produktų vartotojus (pvz., namų ūkius) ir vietos pirkėjus (tai gali būti viešojo sektoriaus institucijos – vaikų darželiai, savivaldybės administracija, ligoninė ir kt.). Vartotojai (ir pirkėjai) užsako ir taip įsipareigoja remti ūkio veiklas, siekia kad dirbama žemė taptų vietos bendruomenės poreikius tenkinančiu ūkiu. Augintojai, gamintojai ir vartotojai (pirkėjai) teikia abipusę paramą vieni kitiems, pasidalija maisto produktų gamybos rizika ir bendrai kuriama nauda.

Bendruomenės remiamas žemės ūkis gali būti apibrėžiamas kaip gamintojo ir vartotojo vietinė partnerystė, gamybos ir rinkodaros strategija, kuri apima prenumeratos sutartį dėl sezoninių produktų pristatymo iš ūkio. Kuriant bendruomenės remiamo žemės ūkio modelį, daug dėmesio skiriama žemės ūkio verslo tvarumui, gamybos rizikos valdymui, vartotojų įtraukimui į vietos produktų gamybos planavimo veiklą ir vietinio tiekimo autentiškumui.

Prieš auginimo sezoną paprastai klientai perka narystę arba dalijasi tam tikromis ūkio veiklos išlaidomis (pvz., išlaidomis sėklai) tais metais. Tada kaip grąžą už pinigus auginimo sezono metu jie reguliariai gauna maisto produktų: tradiciškai kiekvieną savaitę po pilną dėžę daržovių. Jei dėl kokių nors priežasčių ūkiui metai yra blogi, sumažėja gamyba, nariai prisiima tą riziką. Paprasčiau tariant, bendruomenės remiamo žemės ūkio modelis yra valgytojų bendruomenė, remianti vietinio ūkio veiklą, prenumeruojanti ir perkanti išaugintus ar pagamintus produktus, besidalijanti rizika bei nauda. Klientai turi tiesioginį ryšį su vietos maisto sistema. Jie nuolat bendrauja su ūkininku. Jie gali maitintis šviežiais, mažų „maisto mylių“, sezoniniais maisto produktais. Be to, daugelis tyrimų rodo, kad buvimas bendruomenės remiamo žemės ūkio nariu / akcininku pagerina sveikatą, nes vartoja daugiau daržovių, natūralių, ekologiškų produktų, gauna žinių, kaip produktas pagamintas.

Bendruomenės remiamas žemės ūkis ūkininkams reiškia galimos rizikos paskirstymą. Jei vietovę užkluptų didelė sausra, sumažėjusio derliaus įtaką jaučia visi nariai. Tai taip pat suteikia ūkininkui daugiau garantuotų pajamų, kurios gali būti gaunamos prieš auginimo sezoną. Tai padeda sumažinti ūkininko poreikį skolintis. Ūkininkai, diegiantys bendruomenės remiamą žemės ūkio modelį, turi skirti laiko savo ūkio produktų rinkodarai, taip pat įdarbinti ir tvarkyti savo prenumeratorių sąrašus. Gali būti labai sudėtinga pradedantiesiems ūkininkams, kuriems reikės suderinti įvairių kultūrų auginimą su klientų bazės valdymu.

Tinkamai vykdomos bendruomenės remiamo žemės ūkio veiklos palaiko mažų ūkių tvarumą. Kaip tvarus modelis suteikia naudos trijose kategorijose: ekonominėje, socialinėje ir aplinkosaugos.

Ekonominiu požiūriu padeda subalansuoti metinius finansinius srautus ir suteikia daugiau kapitalo auginimo sezono pradžioje, kai to labiausiai reikia. Socialiniu požiūriu padeda kurti ryšius tarp ūkių ir jų bendruomenių, taip užtikrinant, kad daugiau žmonių ir vietos institucijų prisidėtų prie ūkio sėkmės. Aplinkosaugos požiūriu ekonominė parama leidžia ūkininkui geriau planuoti, todėl suteikia lankstumo tvariau naudoti dirvožemį ir kitus išteklius. Modelis taip pat skatina ūkininkus sutelkti dėmesį į pasėlių įvairinimą, o tai sumažina kenkėjų ir ligų poveikį.

Modelis praktikuojamas daugelyje šalių

Bendruomenės remiamas žemės ūkis yra naujas ūkio verslo modelis Lietuvoje, kurio tikslas –sukurti paramos tinklą apie ūkio verslą.

Užsienio šalyse (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kt.) šis verslo modelis taikomas keletą dešimtmečių. Jis vis tobulinamas, nes ūkininkai ir rinkos jėgos atveria daug ir įvairių modelio įgyvendinimo galimybių. Pradėta auginti daug naujų kultūrų, gaminti naujų sveikatai palankesnių produktų, prasitęsė sezonas, sustiprėjo kelių ūkių bendradarbiavimas, susikūrė naujos prenumeratorių ir akcininkų grupės, išsiplėtė rinkodariniai ryšiai ir bendradarbiavimas su įvairiomis organizacijomis, buvo sukūrtos novatoriškos logistikos, produktų pristatymo strategijos, susiformavo nauji miesto ir kaimo bendruomenių ryšiai. Viena iš naujausių iniciatyvų yra maisto gamybos, sveikatos bei sveikatingumo sąjungos, kurios keičia bendruomenės remiamo žemės ūkio verslą.

Šio žemės ūkio modeliai šalyse ir regionuose skiriasi. Dažniausiai atliepia vietos valgytojų bendruomenės ir visuomenės poreikius, yra pritaikyti aplinkinėms rinkoms ir smulkių bei vidutinių ūkių galimybėms. Labai sunku pasiūlyti paprastas sėkmės formules, kurios tinka visur, tačiau labai svarbu visiems kartu judėti į priekį ir laikytis principo – „maisto gamintojai + maisto vartotojai + metinis įsipareigojimas vienas kitam = bendruomenės remiamas žemės ūkis ir platesnės galimybės“.

VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

Partnerio turinys:

Dalyvavimas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Turkijoje

2024 m. sausio 15-21 d. Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Dalia Perkumienė dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „ENTER24 e-Tourism Conference” Izmire, Turkijoje bei skaitė pranešimą tema: „Influencers and tourists’ rights: Story of a recent and revolutionary phenomenon: What does bibliometric analysis reveal”. ENTER yra kasmetinė eTurizmo konferencija, kurią organizuoja Tarptautinė IT ir kelionių ir turizmo federacija (IFITT). IFITT yra pirmaujanti nepriklausoma pasaulinė bendruomenė, sukurta siekiant aptarti, keistis bei plėtoti žinias apie naujų informacinių ir ryšių technologijų (ICT) naudojimą ir poveikį kelionių ir turizmo pramonėje bei patirtį. Šiuo metu IFITT turi daugiau nei 10 000 sekėjų iš Europos, Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Afrikos ir Australijos. Jau 30 metų ENTER e-Tourism konferencija suburia turizmo ir IT industriją, akademinę bendruomenę, vyriausybines ir kitas organizacijas. Moksliniame renginyje dalyvavo virš 250 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių: iš Japonijos, Pietų Korėjos, iš Kinijos, Suomijos, Nyderlandų, JAV, Pietų Afrikos, Bulgarijos, Graikijos, Belgijos, Turkijos ir kt. Pranešimo tema bus publikuojamas straipsnis SCOPUS duomenų bazėje Springer žurnale.

VDU ŽŪA Diplomų įteikimo šventė

Sausio 26 d. 11:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia absolventus ir visus Akademijos bendruomenės narius bei svečius dalyvauti šventiniame Bioekonomikos plėtros fakulteto Diplomų įteikimo renginyje. Šventė vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salėje.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Erasmus+ mišri intensyvi programa bakalauro ir magistrantūros studijų studentams „Darnus žemės ūkis kaimo vystymuisi“

Vytauto Didžiojo universiteto Bioekonomikos plėtros fakultete 2023 m. lapkričio 20-24 d. įgyvendinta Erasmus+ mišri intensyvi programa (MIP) (angl. Blended Intensive Programe (BIP)) „Darnus žemės ūkis kaimo vystymuisi“ (angl. „Sustainable agriculture for rural development“). Programos tikslas – įtraukianti mokymosi patirtis, kurioje tiesioginis bendravimas su srities mokslininkais ir profesionalais derinamas su virtualia mokymosi veikla.

Šioje programoje dalyvavo 26 studentai iš Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto, Estijos gyvybės mokslų universiteto, Liublino gyvybės mokslų universiteto ir Palermo universiteto (Italija).

Programos metu studentai supažindinti su žemės ūkio padėtimi regioninio vystymosi kontekste, žaliąja apskaita, galimais verslo modeliais inovatyviam verslui maisto sektoriuje, tarptautiniais marketingo metodais, skirtais žemės ūkio maisto produktams, logistikos ir tiekimo grandinėmis. Šios ir kitos temos buvo aptartos diskusijų metu, o intensyvios savaitės pabaigoje dalyviai pristatė savo požiūrį ir projektus darniam kaimo vystymuisi įvairiose programos dėstytojų pasiūlytose tematikose.

Programą dėstė 4 ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojai – prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, doc. dr. Erika Besusparienė, doc. Dr. Rasa Pranskūnienė, doc. Dr. Anastasija Novikova, bei 3 Erasmus+ universitetų partnerių dėstytojai – prof. dr. Andra Zvirbule ir prof. dr. Gunta Grīnberga Zālīte (Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetas) ir dr. Anne Poder (Estijos gyvybės mokslų universitetas).

Svarbi mišrios programos dalis – susipažinimas su gerosios praktikos pavyzdžiais. Dalyviams organizuota išvyka į ŽŪA mokomąjį ūkį leido supažindinti MIP dalyvius su ūkyje taikomais inovatyviais pieninių karvių priežiūros metodais (pvz. daigintų grūdų pašarams naudojimas, inovatyvios pievų žolynų įveisimo technologijos taikymas ir kt.), kurie leidžia pasiekti itin gerą produktyvumą ir išskirtinius pieno kokybės rodiklius (tokius kaip riebumas, ypač mažas somatinių ląstelių ir bakterijų skaičius, rodantis puikų karvių sveikatingumą).

Programos dalyviai intensyvios savaitės metu taip pat vyko į edukacinę ekskursiją 700 ha ploto ūkyje „Farmers circle“. Čia MIP dalyviai supažindinti su ūkyje veikiančios žiedinės ekonomikos principu: užaugintą produkciją „Farmers circle“ parduoda ūkininkų turgeliuose, ūkyje veikia iš vietinės produkcijos gaminamų sezoninių patiekalų restoranas. Ekskursijos po ūkį ir vietinės produkcijos degustacijos metu studentai iš arčiau susipažino su tvaraus išteklių naudojimo pavyzdžiais, tvarumo idėjų taikymu praktikoje.

Šią Erasmus+ MIP programą koordinavo doc. dr. Anastasija Novikova ir ŽŪA administracinės grupės tarptautinės veiklos koordinatorė dr. Monika Medikienė.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2024 m. sausio 3 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Mokslo, verslo ir savivaldos sinergijos dėka bemaž 1000 šalies regionų moksleivių gali pasimatuoti aukštąjį mokslą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) galima vis dažniau sutikti ne tik studentų, bet ir moksleivių, atvykusių iš įvairių šalies regionų. Čia jie laiko veltui neleidžia, mat vis daugiau Akademijos dėstytojų perduodamų žinių ir laiko resursų skiriama šalyje unikaliam ir rezultatais jau džiuginančiam projektui – sparčiai augančioms „Sumanaus moksleivio akademijos“ eksperimentinėms inžinerijos, gamtos mokslų, verslumo ir ekologijos klasėms, į kurių veiklas, bendradarbiaujant su rajonų vietos verslu ir savivalda, įsitraukia vis daugiau moksleivių.

Prieš dvejus metus Rokiškio verslo klubo iniciatyva VDU ŽŪA buvo įsteigta pirmoji šalyje Rokiškio eksperimentinė inžinerijos klasė. Netrukus sektiną pavyzdį perėmė Plungės, Pasvalio, Joniškio, Biržų, rajonų verslo ir savivaldos atstovai, iniciavę eksperimentinių klasių steigimą savo jauniesiems kraštiečiams. Šiemet su vietos savivaldos ir verslo parama prie projekto prisijungė Akmenės, Mažeikių, Šakių, Zarasų rajonų moksleiviai. Projektui išaugus moksleiviai turi galimybę rinktis ne tik inžinerijos, bet ir gamtos mokslų, verslumo, ekologijos klasių užsiėmimus, ir „pasimatuoti“ dominančią studijų sritį, profesiją.

Projektu siekiama motyvuoti moksleivius įgyti vietos darbo rinkoms aktualių išsilavinimą ir kurti pridėtinę vertę gimtuose kraštuose

Vis daugiau šalies rajonų aprėpiančio VDU ŽŪA projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinės klasės yra bendradarbiaujančių partnerių projektas. Jo tikslas – susivienijus rajonų verslo atstovams, savivaldybėms, bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio rengimo centrų pedagogams ir VDU ŽŪA akademinei bendruomenei sudominti moksleivius vietos darbo rinkų poreikį atliepiančiomis inžinerijos, žemės ūkio, gyvybės mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijomis Inžinerijos, Agronomijos, Miškų ir ekologijos, Bioekonomikos plėtros fakultetuose, kad įgijus universitetinį išsilavinimą jaunuoliai galėtų gimtuosiuose regionuose veikiančių inovatyvių konkurencingų įmonių komandų nariais ar vystyti nuosavus verslus.

Pastebėjus moksleivių susidomėjimą projektu, eksperimentinių klasių programos išaugo į dviejų metų programą, kurioje baigusieji eksperimentinę klasę, turi galimybę rinktis tos pačios krypties II lygio veiklas. Pirmaisiais projekto metais per praktines veiklas moksleiviai susipažįsta su inžineriniais, gamtos mokslų, verslumo, ekologijos procesais ir ypatumais VDU ŽŪA laboratorijose, auditorijose, taip pat susipažįsta su pasirinktos krypties verslo ypatybėmis iš arti, aplankant savų rajonų pažangiausias verslo įmones. Antraisiais mokslo metais moksleiviai gali toliau gilintis į pasirinktos krypties dalykus arba rinktis kitos mokslų krypties eksperimentinę klasę.

Projekto dalyviams taip pat sudaromos išskirtinės sąlygos susipažinti su kiekvieną pavasarį VDU ŽŪA vykstančių didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio parodų „Ką pasėsi…“ eksponatais, inovacijomis, naujausiomis technologijomis, kurias demonstruoja pažangiausios agrosektoriaus įmonės.

Regionų vystymas be išsilavinusių vietos žmonių – neįmanomas

VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės pastebėjimu, mūsų valstybė bus stipri tol, kol gyvi bus jos regionai. O jie gyvuos, jei išvien dirbs mokslas, verslas, savivalda ir valstybės politika bus orientuota ne į regionų slopinimą, o į vystymą, kuris be išsilavinusių vietos žmonių yra neįmanomas. „VDU Žemės ūkio akademija šiandien yra ta vieta, kurioje rengiami tarpdisciplininių žinių ir kompetencijų įgiję specialistai Lietuvos regionų ateičiai. Ir turime dėti bendras pastangas, kad regionų jaunimui šias galimybes atskleistume“, – teigia prof. dr. A. Miceikienė.

Projekto iniciatorius, Rokiškio verslo klubo viceprezidentas, agroverslo įmonės „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis šiandien džiaugiasi, kad iniciatyva prieš porą metų drauge su VDU ŽŪA atstovais apvažiuoti savo rajono bendrojo lavinimo mokyklas ir paraginti moksleivius tapti inžinerijos eksperimentinės klasės nariais, duoda ir pirmuosius realius vaisius – verslo klubas su 7 jaunaisiais rokiškėnais jau sudarė susitarimus dėl jų studijų VDU ŽŪA rėmimo. I. Tarvydžio nuomone, neracionalu tikėtis ir laukti, kad į atokiau nuo didžiųjų šalies centrų veikiančias įmones ims plūsti diplomuoti jaunieji specialistai, į tai neįdedant pastangų.

Unikalia galimybe įgyti naujų žinių iš aukščiausios kvalifikacijos ekspertų naudojasi per 800 moksleivių iš 9 šalies rajonų

Pirmoji šalyje Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė buvo Rokiškio verslo klubo, vienijančio vietos verslo įmones, Rokiškio profesinio mokymo centro ir VDU Žemės ūkio akademijos inicijuotas projektas, šalyje įgijęs pagreitį per stebėtinai trumpą laiką – jau šiais mokslo metais eksperimentinių ir II lygio klasių pirmuosiuose užsiėmimuose VDU ŽŪA dalyvavo daugiau kaip 800 moksleivių, atvykusių iš 9 šalies rajonų.

Susibūrus pirmuosiuose projekto veiklų susitikimuose VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika kvietė moksleivius aktyviai matuotis ateities profesijas bei dėkojo išaugusiam gausiam projekto rėmėjų būriui, kuriame ir VDU ŽŪA alumnai, nuolat aktyviai remiantys įvairius savosios Alma Mater projektus bei iniciatyvas. VDU ŽŪA Studijų administravimo koordinatorė doc. dr. Rasa Čingienė, sveikindama projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinių klasių narius, teigė neabejojanti, kad akademija gamtą ir technologijas mylintiems jauniems žmonėms yra puiki vieta tobulėti ir pradėti kurti savo ateities kelią.

Mokslo, verslo ir savivaldos sinergijos dėka suteikiamos galimybės moksleiviams – reikšmingas indėlis perspektyviam regionų vystymuisi

Rokiškio profesinio mokymo centro direktorė Diana Giedrikienė, sveikindama projekto senbuvius ir naujai atvykusiuosius į užsiėmimus VDU ŽŪA, ragino moksleivius būti aktyviems bei išnaudoti unikalią galimybę įgyti naujų žinių iš aukščiausios kvalifikacijos ekspertų – universiteto profesorių, docentų, lektorių.

Gausią grupę savo rajono moksleivių į VDU ŽŪA atlydėjęs Akmenės rajono savivaldybės vicemeras Tomas Martinaitis kalbėjo, kad laisvąją ekonominę zoną sukūrusi Akmenė šiuo metu išgyvena atgimimą ir jai reikalingi ne tik investuotojai, bet ir kvalifikuoti specialistai. Rajone jau veikia kelios naujos gamyklos, planuojami gyvenamųjų namų kvartalai darbuotojų šeimoms. Tad T. Martinaitis gausiai moksleivių auditorijai linkėjo kryptingai žengti į priekį ir galvoti apie karjerą ten, kur iš tiesų esi laukiamas ir reikalingas.

Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Biržų skyriaus vedėja Rita Ivanauskienė , Joniškio r. Žagarės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rita Milenčienė, Plungės pramonininkų sąjungos koordinatorė Kristina Gelumbickienė, taip pat moksleivius atlydėję Mažeikių rajono karjeros specialistai vienbalsiai ragino moksleivius aktyviai išnaudoti jiems suteiktą išskirtinę progą dar iki brandos egzaminų kaupti naujas žinias akademinėje aplinkoje.

Į projektą įsitraukusios įmonės „Kurana“ personalo vadovė Neringa Čergelytė atkreipė dėmesį, kad eksperimentinių klasių narių laukia daug naujų atradimų užsiėmimuose ir VDU ŽŪA, ir gimtųjų rajonų verslo įmonėse.

Net 160-ties moksleivių būrį į užsiėmimus VDU ŽŪA atlydėjusi Šakių rajono gimnazijų karjeros koordinatorė Ligita Kajackienė dėkojo projekto iniciatoriams ir įgyvendintojams už skirtus išteklius, kurių dėka toks gausus būrys moksleivių gali turėti naujas prasmingas patirtis, kurios galbūt virs pagrindu ateities profesinei veiklai.

Šis VDU Žemės ūkio akademijos kartu su Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Joniškio, Biržų, Akmenės, Mažeikių, Šakių ir Zarasų rajonų verslo ir/ar savivaldos atstovais vykdomas projektas – tai įrodymas, kad mokslo, verslo ir savivaldos sinergija, suteikianti galimybes moksleiviams, gali būti reikšmingas indėlis perspektyviam regionų vystymuisi. Juk išsilavinę, kvalifikuoti specialistai yra variklis, kuriantis rajonuose pridėtinę vertę ir vedantis juos į priekį.

Šventinis Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano sveikinimas

„Greenfluencer” mokymų platforma – išbandyta!

Projektas „GreenCool“ – „Leisk man paveikti tavo žaliąjį aš! – įgūdžių ugdymas skatinant mąstyseną apie aplinkosauginį sąmoningumą ir tvarų vystymąsi Europos Kultūros sostinėse. (angl. „The GreenCool – ‘Let me influence your green self! – Skill development in the encouragement of mindset towards environmental awareness and sustainable development in the alliance of ECoC) ES projektas startavęs 2022 m. vis labiau įsibėgėja. Projekto partneriai: Panonjos universitetas (koordinatoriai), Militos konsultacinė įmonė, VDU, Timisoara vakarų universitetas ir Tartu universitetas.

Projektu siekiama ugdyti universitetų studentų aplinkosauginį sąmoningumą ir sukurti naujovišką internetinių mokymų medžiagą ir integruoti tvarų vystymąsi į visas aukštojo mokslo studentų mokymo programas. Tad nuosekliomis ir bendromis partnerių pastangomis sukūrus bandomąją MOOC platformą, 2023 m. rugsėjo mėn. mišrusis Europos kultūros sostinių Žaliojo influencerio (angl. „ECoC Greenfluencer) bandomasis kursas (mišrus mokymasis: internetinės pamokos ir pamokos neprisijungus) startavo nacionaliniu lygiu keturiuose Europos kultūros sostinės universitetuose (Tartu, Kaune, Timisoaroje ir Veszpreme). Kursų tikslas – remiantis kurso turiniu suformuoti individualią nuomonę žaliosiomis temomis ir įgyvendinti individualų, porų ar grupinį projektą žaliąja tema dalyvaujant renginyje, naudojant pasirinktą komunikacijos priemonę.

Galime pasidžiaugti, kad 2023/2024 m. m. rudens semestre anglų kalba studijuojantys BPF studentai turėjo galimybę praplėsti „Verslo komunikacijos” ir „Retorikos bei komunikacijos” dalykų žinias, jas gilindami bandomajame „ECoC Greenfluencer” kurse. Be to, studentai turėjo galimybę dalyvauti renginyje, kuriame reflektavo žemės meną, atliepdami „Kauno ir Kauno rajono – Europos kultūros sostinės 2022“ žemės meno festivalį.

2023/2024 m. m. pavasario semestre, BPF studentai taip pat turės galimybę dalyvauti tarptautiniame „ECoC Greenfluencer” kurse ir gilinti žinias atviroje mokymosi platformoje Tartu universitete.

Išleistas devynioliktas Praktikų ir savanorystės katalogas

Prieš Jus devynioliktas VDU Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numeris, skirtas universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!

Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 19 / Gruodis, 2023

Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką! VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.