Bioekonomikos plėtros fakulteto naujienos Archives | Page 30 of 77 | VDU Žemės ūkio akademija

Kaimo plėtros koncepcija – teminis kaimas

Rubrika VDU ŽŪA langas. Kaimo plėtros idėjų įvairovė, jų vystymas, platus suinteresuotųjų įsitraukimas ir dalyvavimas skatina vietos ekonomikos dinamiškumą, padeda stiprinti kaimo gyvybingumą. Viena iš naujų kaimo vystymo strategijų tipų yra teminė strategija, kurią taikant vystomi teminiai kaimai. 2013–2027 m. vietos plėtros strategijos, rengiamos ir įgyvendinamos taikant LEADER principus, gali būti teminės.

Teminiai gali būti parkai, prekės ir paslaugos, kruizai, turistiniai maršrutai, restoranai, viešbučiai, kaimo turizmo sodybos, miestai ir kaimai. Temos dažniausia taikomos objektuose, kurių veikla nukreipta į komercines veiklas, yra labai svarbios norint sukurti įsimintiną įspūdį klientams, pavyzdžiui turistams.

Tema pasitelkiama siekiant sukurti holistinę ir darnią (erdvės, kultūros ir socialinės aplinkos atžvilgiu) vartojimo vietą. Pavyzdžiui: „Sūrių sostinė”, „Paukščių kaimas”, „Senolių kaimas”, „Labirintai”.

Teminimas gali būti ir metodas, kuris daugiausia siejamas su tam tikra simbolika, temine aplinka. Restoranai, viešbučiai, pramogų parkai, apsipirkimo centrai arba bet kuri kita paslauga gali būti paremta temine koncepcija, kuri tarnauja kaip pasakojimas, kontekstas žmonių veiklos sąveikoms, vietos išteklių ir paslaugų komercinimui. Temos metodas sukuria hibridinį / mišrų „vartojimą“, kuomet vienu metu vartojama ir tema, ir paslaugos, ir infrastruktūra. Per šimtmečius tematika buvo įtvirtinta kaip vienas iš pagrindinių vartotojiškumo patirties formavimo metodų.

Tema padeda sukurti prasmę ir ženklus paslaugoms, prekėms bei vietoms. Tema yra ženklas arba „super ženklas“, sudarytas iš kelių svarbių elementų: kultūrinio konteksto, prioritetų, lyderystės, teminio kaimo veikėjų pasverto įsitraukimo. Vietos paslaugų vartotojai yra siejami ir įtraukiami į temos plėtojimą įvairiais būdais, kuriamas dvipusis ryšys, bendras kūrybos procesas.

Teminiai kaimai dažniausiai plėtoja, siūlo turistams tam tikros temos vienijamas veiklas. Tai daugiausia paslaugos, susijusios su pasirinkta tema: įvairių tipų dirbtuvės (pvz., rankdarbiai ar tradiciniai patiekalai), vietiniai žaidimai, pamokos ir šou, šventės, spektakliai, ekskursijos, konkursai, edukacinės programos, nakvynė.

Teminio kaimo gyventojai kartu pasirenka temą ir sukuria unikalų vietos paslaugų rinkinį, kurį sudaro lankytinos vietos, daugiausia paremtos vietiniu kultūriniu, gamtos ir socialiniu paveldu. Teminių kaimų temos dažnai būna pagrįstos unikaliais vietos ištekliais – kultūra, istorija, paveldu ar inovacijomis. Daugumoje strategijų pabrėžiama, kad teminiai kaimai turi būti kuriami senųjų tradicijų pagrindu, kad į juos turistai turėtų būti pritraukiami tradiciniais amatais, apeigomis, produktais. Vėliau mokslininkai ėmė raginti teminių kaimų kūrėjus pažvelgti į tradicinius dalykus naujai, ir teminių kaimų apibrėžimuose ėmė dominuoti naujas, holistinis požiūris, inovacijos ir sumanumas. Praktikoje ieškant kaimo vystymo proveržio sričių taip pat buvo suvokta, kad teminis kaimas gali pasiūlyti ne tik su senąją kultūra susijusias paslaugas ir produktus, bet ir naujas kūrybiškai pritaikytas veiklas, stiprinančias kaimo kultūrinį tapatumą. Temos naujumas, neįprastumas ir išskirtinumas gali tapti teminio kaimo traukos objektu. Tad galima daryti prielaidą, kad teminių kaimų temos ir siūlomos veiklos siejamos su lankytojų interesais ir yra vienas iš veiksnių, skatinančių apsilankyti, pažinti ir patirti. Lankytojus į teminius kaimus traukia galimybės patenkinti savo smalsumą, sužinoti ir išbandyti naujus dalykus.

Teminiuose kaimuose, autentiškose erdvėse lankytojai turi galimybes dalyvauti šventėse ir festivaliuose, edukacinėse veiklose, pramogauti, klausyti įvairių pasakojimų, žaisti ir tiesiogiai įsitraukti į įvairias vietos veiklas, gauti rekreacinę, pažintinę, pramoginę vertę. Teminimas – konkuravimo priemonė, padedanti išskirti vienas paslaugas, prekes, turistines vietas ar kontekstus tarp kitų.

Teminiai kaimai (kaip ir kiti teminiai objektai) teikia vertę per patirtis. Patirtis lankytojams kuriama per teminę aplinką, lankytojų interesus pristatančias temas, bendros kūrybos ir integruoto vartojimo procesus. Kaimiškos vietovės, kuriose veikia teminiai kaimai, jaučia bendrą vertę – aplinkos, socialinės ar ekonominės būklės pokyčius. Jos tampa reprezentacinėmis, todėl seniūnija ir gyventojai labiau rūpinasi aplinka, įgyvendinama daugiau vietos projektų. Atsiranda naujos galimybės prasmingai ir apgalvotai (derinant vietos ir pritrauktus išteklius) parduoti vietos maisto bei kitus produktus.

Autorė yra VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto, Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorė.

Partnerio turinys: 

Naujos MBA programos „Muitinės procesų valdymas“ pristatymas interaktyviame seminare

Sužinokite daugiau apie MBA studijų programą Muitinės procesų valdymas, priėmimo reikalavimus ir būsimą naudą interaktyviame seminare 2023 m. gegužės 31 d. 16 val. Renginys anglų kalba. 

REGISTRACIJA į seminarą.

Verslo, eksportuojančio ar importuojančio žemės ūkio produkciją, stabilumui ir plėtrai reikalingi vadovai turintys tarpdisciplininių įgūdžių. Todėl VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas bendradarbiaudamas kartu su Muitinės praktikų asociacijos ir Muitinės mokymų centro atstovais sukūrė naują ir nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. nuotoliniu būdu anglų kalba pradedamą vykdyti 1 metų trukmės vadovų magistrantūros (MBA) studijų programą „Muitinės procesų valdymas“.

Studijų programos „Muitinės procesų valdymas“ tikslas – parengti į ateitį strategiškai mąstančius vadovus – profesionalus, siekiančius būti įtakingais verslo lyderiais, turinčiais naujausių muitinės procesų žinių, analitinių gebėjimų ir strateginių muitinės procesų valdymo įgūdžių kuriant ir vystant verslą, gebančių prisiimti lyderystę valdant šiuos procesus privačiame versle ir viešojo sektoriaus organizacijose, priimant sprendimus dėl verslo procesų, muitinės procedūrų ir muitinės mokesčių administravimo valdymo, atsižvelgiant į naujausias rizikas, socialinę atsakomybę, tvarumo ir aplinkosaugos standartų reikalavimus.

Studijų programos privalumai:

  • Tarpdiscipliniškumas apimantis muitų, mokesčių ir tiekimo grandinių sritis.
  • Tarptautiniai dėstytojai, turinys praktinės patirties.
  • Nuotolinės studijos, paskaitos vyksta vakarais. Kontaktiniu būdu vyksta pirmas susitikimas ir egzaminai.
  • Galimybė išvykti į trumpalaikę stažuotę užsienyje.
  • Galimybė plėsti savo profesinį tinklą tarptautiniu lygiu.
  • Patobulinti profesiniai įgūdžiai ir galimas jūsų pajamų padidėjimas.
  • Naujos karjeros perspektyvos.
  • Patobulinti tarpkultūriniai ir anglų kalbos įgūdžiai.

Daugiau apie MBA studijų programą Muitinės procesų valdymas.

MBA studijų programa Facebook’e.

Projekto PRUDMET rezultatai – tai inovatyviausios skaitmeninių technologijų žinios akademinei bendruomenei. Sklaidos renginys

VDU Žemės Ūkio Akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete 2021 m. startavęs Erasmus+ specialiojo atsako Covid-19 programos projektas „Skaitmeninės medijos ir technologijos aukštojo mokslo ir mokymo srityje“ (PRUDMET), sėkmingai užbaigtas. Projekto konsorciumas, reaguojant į pasikeitusias dėl Covid-19 mokymosi sąlygas, išanalizavus aukštojo mokslo institucijų akademinio personalo poreikius, sukūrė virtualią platformą, kurioje kiekvienas aukštosios mokyklos dėstytojas lengvai ras medžiagą bei metodus apie skaitmeninių medijų bei technologijų pritaikymą nuotolinėse studijose. Projekto PRUDMET tikslas – išanalizavus aukštojo mokslo institucijų akademinio personalo poreikius, sukurti aukštųjų mokyklų dėstytojams skirtą skaitmeninės medijos kompetencijų matricą; parengti metodinę medžiagą, vadovus bei virtualią platformą, padėsiančią pritaikyti skaitmenines medijas ir technologijas nuotolinėse studijose; parengti ir įgyvendinti seminarų, mentorystės ir vaizdo vadovų seriją, skirtą aukštojo mokslo institucijų dėstytojams mokyti naudotis skaitmeninėmis medijomis ir technologijomis. Šio projekto tikslinė grupė – aukštųjų mokyklų akademinis personalas.

1 pav. Kompetencijų matricos anketos analizės vizualizacija

Sukurta skaitmeninių kompetencijų matrica, kuri apima:

  • Mokymosi ir vertinimo dizaino projektavimą;
  • Mokymosi ir vertinimo kūrimą bei sklaidą;
  • Mokymosi ir vertinimo įgyvendinimą studijų metu.

Dėstytojai užpildę klausimyną (https://prudmet.eu/matrix/) gali įsivertinti savo silpnąsias sritis ir pagal gautus rezultatus modeliuoti skaitmeninių įgūdžių įgijimo mokymosi procesą (žr. pav. 1).

Projekto metu sukurta medžiaga seminarams, kuriais siekiama:

  • Skatinti sistemingą mokymosi planavimą
  • Plėsti žinias ir pažintį su pažangiomis mokymosi technologijomis
  • Leisti dėstytojams suprasti, kaip jie gali naudotis technologijomis
  • Įgalinti efektyvų technologijų diegimą mokymesi
  • Užtikrinti technologijų poveikio mokymuisi matavimą, parodant jo naudą
  • Išugdyti mokymo naudojant technologijas šalininkus ir puoselėtojus

Medžiagą sudaro: skaidrės, skaitymui skirta medžiaga, dėstytojams skirti metodiniai nurodymai, video medžiaga,  mokymosi vadovas ir aprašytos atvejo analizės (žr. pav. 2). Projekto metu sukurta medžiagą galima rasti anglų, lietuvių, slovėnų ir ispanų kalbomis. Ji patalpinta virtualioje platformoje adresu: https://prudmet.eu/.

2 pav. Skaitmeninių medijų ir technologijų aukštojo mokslo ir mokymo srityje vadovas

Projekto vykdytų mokymų metu dalyvavo dėstytojai iš septynių aukštojo mokslo įstaigų, aprėpiant visą Lietuvos teritoriją. Balandžio pabaigoje įvyko projekto viešinimo renginys (žr. pav. 3).

3 pav. Projekto PRUDMET rezultatų viešinimo renginys

Projekto vadovė dr. Aistė Čapienė džiaugėsi tikrai gausiu susidomėjusiu dalyvių skaičiumi, anot jos labai svarbu jausti besikeičiančio pasaulio tempą ir stengtis nuolat tobulėti, gilinant skaitmeninius įgūdžius bei drąsiai į studijų procesą integruojant dirbtinio intelekto sprendimus ir pacitavo Jenny Arledge, kuris teigė, kad technologijos gali tapti „sparnais“, kurie leis švietimo pasauliui skristi toliau ir greičiau nei bet kada anksčiau – jei mes tai leisime.

Tarptautinio projekto konsorciumą sudaro Glosteršyro universitetas (Jungtinė Karalystė), Tarptautinė Socialinių studijų ir verslo mokykla (Slovėnija), Alikantės universitetas (Ispanija) ir Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva).

Logistikos ir prekybos studentų vizitas įmonėje

Balandžio 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Logistikos ir prekybos studijų programos studentai kartu su lektoriumi dr. Mindaugu Samuolaičiu lankėsi įmonėje UAB „Baltic Logistic Solutions“.

Susitikimo metu įmonės atstovai pristatė studentams įmonės specifiką, maisto produktų sandėliavimo ir paskirstymo procesą, taikomas technologijas bei logistikos iššūkius. Vizito metu buvo aptartos praktikos ir darbo galimybės jaunam žmogui šioje įmonėje.

Dėkojame įmonės personalui už norą dalintis ir prisidėti prie logistikos specialistų ruošimo.

Darbas ar studijos? Su VDU ŽŪA ištęstinėmis studijomis derink abu

Žinant spartų gyvenimo tempą ir poreikį derinti kelias veiklas vienu metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), atliepdama norinčių veikti ir tobulėti poreikius, siūlo ištęstines studijas. Ištęstine studijų forma vykdomos 4 bakalauro studijų programos ir 12 magistrantūros studijų programų. Ištęstinės studijos vykdomos nuotoliniu arba mišriu nuotoliniu būdu. Tai unikali galimybė studijuoti iš bet kurio pasaulio krašto, derinti darbą, studijas ir/ar kitas veiklas.

Klausiate – darbas AR studijos? Atsakome – darbas IR studijos!

BAKALAURO STUDIJOS. Siekiantiems kokybiško universitetinio išsilavinimo

Nuolatinių studijų trukmė 3,5-4 m., ištęstinių studijų trukmė 5-6 m. Priėmimas į studijas vyksta per LAMA BPO sistemą nuo birželio 1 d. Studijos vyksta sesijomis. Studijų programos:

*Ištęstinės studijos

**Nuolatinės arba ištęstinės studijos

MAGISTRANTŪROS STUDIJOS. Ieškantiems daugiau galimybių

Nuolatinių studijų trukmė 2 m., ištęstinių studijų trukmė 3 m. Priėmimas į studijas vyksta per epasirasymas.vdu.lt sistemą nuo birželio 1 d. Studijos vyksta mišriu nuotoliniu arba nuotoliniu savaitgaliniu būdu. Studijų programos:

*Ištęstinės studijos

**Ištęstinės – nuotolinės savaitgalinės studijos

Daugiau informacijos apie studijas ir priėmimą:
Dr. Rasa Čingienė
Studijų administravimo koordinatorė
Rasa.cingiene@vdu.lt
+370 682 22874

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai, 

kviečiu į Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks gegužės 2 d. (antradienį) 8.00 val. III rūmų 610 auditorijoje.  
Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė 

VDU Žemės ūkio akademijos magistrantai pirmieji Lietuvoje mokysis žaliuosius finansus skirti nuo žaliojo smegenų plovimo

Bioekonomikos mokslo vystymo srityje Lietuvoje lyderiaujanti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) į atsinaujinančiais biologiniais ištekliais grįstos ekonomikos plėtrą žiūri kompleksiškai: VDU ŽŪA drauge su darnaus vystymo siekiančiais verslais kuriamos ir diegiamos mokslo inovacijos bei rengiami visose bioekonomikos sektoriaus grandyse pasirengę dirbti specialistai. VDU ŽŪA magistrantai, pasirinkę finansų krypties studijas, taps vieni pirmųjų šalyje, studijuojantys Tvaraus finansavimo studijų dalyką, kuriame „žaliesiems finansams“ yra skiriamas svarbiausias dėmesys.  Tai pasaulyje vis labiau populiarėjanti finansinių išteklių forma, padedanti ne tik užsidirbti, bet ir atskleisti investuotojo vertybinį požiūrį į aplinkosaugos tikslus.

Į žaliuosius finansus besigilinanti profesorė – 11 naujų lietuviškų terminų autorė

 „Terminas „žalieji finansai“ dar gana naujas ir kai kuriais aspektais ne iki galo iškristalizuotas. Viena, dėl ko visuotinai sutariama, yra tai, kad žalieji finansai yra finansiniai ištekliai, skirti finansuoti veikloms, susijusioms su aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu. Šis terminas yra glaudžiai siejamas bei neretai painiojamas su klimato finansais. Iš tiesų žalieji finansai – platesnė sąvoka. Jie skirti finansuoti veikloms, ne tik susijusioms su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos mažinimu, bet ir su įvairių kitų aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu, pavyzdžiui, vandens išteklių valdymu, bioįvairovės užtikrinimu ar kraštovaizdžio saugojimu“, – žaliųjų finansų sąvoką komentuoja finansų mokslo srityje dirbanti mokslininkė, VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programos „Apskaita ir finansai“ komiteto pirmininkė prof. dr. Vilija Aleknevičienė. Profesorės autorystei šiandien priklauso ne tik svari dalis šios programos turinio, bet ir į Visuotinę lietuvių enciklopediją įrašytų 11 naujų lietuviškų terminų, tarp jų – „žalieji finansai“, „žaliosios obligacijos“, „žaliosios akcijos“ ir kt. Šiuo metu pašnekovė yra gavusi Valstybinės lietuvių enciklopedijos užsakymą aprašyti terminą „žaliasis smegenų plovimas“.

Žaliems projektams įgyvendinti – žaliosios akcijos ir obligacijos

Prof. dr. V. Aleknevičienės teigimu, takoskyra tarp klimato finansų ir žaliųjų finansų yra aiški – klimato finansai neaprėpia viso aplinkosauginių tikslų lauko. „Pavyzdžiui, beatodairiškai naudodami chemikalus žemės ūkyje galime sunaikinti bites ir kitus vabzdžius, apdulkinančius augalus, ir pasmerkti žmoniją badui, tačiau ši problema neturi nieko bendro su klimato kaita“, – komentuoja pašnekovė, pastebėdama, kad žalieji finansai aprėpia įvairius finansinius instrumentus, naujai atsiradusius finansų rinkoje.

Prof. dr. V. Aleknevičienės teigimu, valstybės ir verslo įmonės pastaruoju metu aktyviai įgyvendina žaliuosius projektus, ypač susijusius su energetikos vystymu. Žaliosiomis obligacijomis ir

žaliosiomis akcijomis finansuojami investicijų projektai (jų sąrašas nėra baigtinis), skirti atsinaujinančiai energijai gaminti, ją perduoti ir vartoti, energijos efektyvumui didinti, taršos prevencijai ir kontrolei, aplinkos atžvilgiu tvariam gyvų gamtos išteklių valdymui ir žemės naudojimui, sausumos ir vandens biologinės įvairovės išsaugojimui, transporto švarinimui, tvariam vandens ir nuotekų tvarkymui, prisitaikymui prie klimato kaitos, žiedinės ekonomikos plėtrai, žaliųjų pastatų statybai.

Siekdamos įgyvendinti į tvarumą orientuotus projektus įmonės ir valstybės turi prisitraukti finansinių išteklių, o juos teikia finansų rinkos dalyviai: bankai ir kiti instituciniai investuotojai, verslo įmonės ir fiziniai asmenys.

Ilguoju periodu išlošia abi sandorio šalys

Pasak prof. dr. V. Aleknevičienės, žaliųjų finansų, kaip ir visų kitų finansinių išteklių funkcionavimui,  rinkoje reikalingos dvi sandorio šalys: viena sandorio šalis leidžia finansinius instrumentus – žaliąsias obligacijas ir akcijas, skolinasi pinigus banke, siekdama pritraukti išteklių projektams įgyvendinti, o kita sandorio šalis investuoja, įsigydama tokių obligacijų ir akcijų, suteikdama banko paskolų. Iš tokio sandorio ilguoju laikotarpiu išlošia abi sandorio šalys.

„Žalieji finansiniai instrumentai yra nauja ir ne visiems žinoma investavimo galimybė. Įmonės finansinių išteklių gali pigiau prisitraukti tais atvejais, jei bankai ir finansų rinkos patiki jų žalumu ir projektų sėkme. Ilguoju laikotarpiu potencialūs investuotojai taip pat gauna naudą, nes žaliuosius projektus įgyvendinantis verslas yra inovatyvesnis ir konkurencingesnis, ilgainiui jų investicijos tampa vis mažiau rizikingos. Galimos ir kitos naudos investuotojams, pavyzdžiui, palūkanų, gautų už žaliąsias obligacijas, neapmokestinimas. Trumpuoju laikotarpiu nauda yra diskutuotina tiems investuotojams, kurių vertybinės nuostatos siejamos tik su grąža ir rizika, bet ne su prisidėjimu prie aplinkos išsaugojimo. Aplinkos išsaugojimo vertybines nuostatas turintys investuotojai trumpuoju laikotarpiu patiria moralinį pasitenkinimą. Be abejo, visada yra ir rizikos, ar įmonė tikrai įgyvendina žaliuosius projektus, o ne užsiima žaliuoju smegenų plovimu. Jeigu verslo įmonių veiksmai adekvatūs pateikiamai informacijai, žaliąsias obligacijas galima išleisti mažesne kupono palūkanų norma, o potencialūs investuotojai gali uždirbti didesnį pajamingumą prekiaudami šiais vertybiniais popieriais antrinėje rinkoje.

Vertybinis požiūris taip pat turi būti žalias

Žaliosios obligacijos pirmą kartą pasaulyje buvo išleistos 2007 m. Jas išleido Europos investicijų bankas. Prireikė keleto metų, kol rinka įsibėgėjo. Proveržis įvyko 2013 m., kai žaliųjų obligacijų buvo išleista už  90 mlrd. Eur.  Nuo 2014 m žaliųjų obligacijų emisijos pradėjo dar sparčiau didėti, nes tais metais investicinių bankų konsorciumas nustatė žaliųjų obligacijų principus, kurių privalo laikytis valstybės ir įmonės. Šie principai kartu yra ir prevencijos priemonė žaliajam smegenų plovimui.

Lietuvoje žaliųjų obligacijų yra išleista už 800 mln. JAV dolerių. Pirmąsias jas 2018 m. išleido AB  Ignitis grupė, AB AUGA Group ir Lietuvos valstybė.

Pašnekovė atskleidžia, kad žaliųjų akcijų pardavimai vyksta įvairiai. Vienais atvejais jos gali būti parduodamos tik instituciniams ir dideliems investuotojams, kitais – ir plačiajai visuomenei.

„Specialistams, baigusiems finansų krypties studijas, žinios apie tvarius finansus, kurių sudedamosios dalys yra žalieji ir klimato finansai, šiuolaikinėje darbo rinkoje būtinos. Ypač tiems, kurie nori dirbti didelėse įmonėse, įgyvendinančiose energetikos projektus, nes didžioji dalis žaliųjų finansų šiuo metu nukreipiama būtent į šią sritį. Turima kompetencija suteiks didelį pranašumą tiek rengiant tokių projektų finansinę dalį, tiek skaičiuojant žaliųjų obligacijų pajamingumą bei grąžą“, – reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programos „Apskaita ir finansai“ komiteto pirmininkė prof. dr. V. Aleknevičienė.

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai, 

kviečiu į Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks balandžio 27 d. (ketvirtadienį) 16.00 val. nuotoliniu būdu MS Teams aplinkoje.
Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė 

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2023 m. gegužės 3 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Įgyvendinamas projektas „Aukštos pridėtinės vertės (APV) produktų iš uogų gamybos ir komercializavimo vadybos tobulinimas Lietuvos uogų ūkiuose“

InoBerry Group įgyvendina EIP projektą, kuriame nagrinėjama tema „Aukštos pridėtinės vertės (APV) produktų iš uogų gamybos ir komercializavimo vadybos tobulinimas Lietuvos uogų ūkiuose“. Projekto tikslas – tobulinti APV produktų iš uogų gamybą ir komercializavimą Lietuvos uogų ūkiuose, taikant inovatyvų ūkių vadybos modelį.

Kurs didesnę produktų aukštą pridėtinę vertę

Įgyvendinant projektą inovatyvių produktų kūrime ir veiklos sprendimų įgyvendinime tobulinant ūkių vadybos procesus ir didinant ūkių gyvybingumą bei konkurencingumą bendradarbiauja ūkiai (A. Ispiryan ūkis, M\. Svidro ūkis, S. Povilaičio ūkis, G, Polvilaičio ūkis, D. Filistovič ūkis, V. Šlėvės ūkis), mokslo institucijos – Vytauto Didžiojo universitetao Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), Kauno technologijos universitetas (KTU) ir sklaidos/konsultavimo įstaiga UAB „Verslo valdymo technologijų grupė“.

Terminas „aukštos pridėtinės vertės bioverslas“ suvokiamas kaip kuo labiau apdirbtų produktų gamyba, suteikianti didesnę nei vidutinę pridėtinę vertę. Tokio verslo esme galima laikyti ne produkcijos, o galutinių prekių, skirtų vartotojams, gamybą. Investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijų ir verslumo skatinimas, technologijų plėtra, tarpsektorinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir plėtros srityje kuriant naujus biologinius produktus ir tobulinant biomasės vertės grandines, ir tinkamai parinktos rinkodaros priemonės yra sėkmingas tokio verslo pagrindas. InoBerry Group bendradarbiavimo projekto idėja buvo susieta su bioekonomikos plėtra Lietuvoje ir su jos sukuriama didesne produktų aukšta pridėtine verte (APV) pasitelkiant technologijas (biorafinavimo, ekstrahavimo ir kt.), skirtas žemės ūkio verslams.

InoBerry vykdomu projektu siekiama visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat tikimasi skatinti inovacines ūkių technologijas, patikrinti ir taikyti naujus gamybos, vadybos metodus, procesus ir technologijas. Pasinaudojant mokslo ir gamybos bendradarbiavimo rezultatais ir Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos instrumentais bei gerosios patirties sklaida tarp įvairių žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių siekiama, kad projektas veiksmingai prisidės prie vadybinių ir technologinių žinių kaimo vietovėse vystymo.

Skatina inovacijas, stiprina žemės ūkio, maisto produktų gamybos ir miškininkystės tyrimus

Projektu prisidėta prie ūkių našumo, nes iš to pačio užauginamo uogų kiekio ne tik tikimasi pagaminti didesnę įvairovę produktų, tačiau ir uogų šalutinius produktus. kurių sukurta vertė ir ekonominė nauda, tikėtina, yra didesnė, panaudoti gamyboje. Projekto metu taupomi ir ištekliai, nes iš to paties uogų kiekio pagaminamas aukštesnės vertės produktas. Tai yra vienas iš svarbiausių dalykų siekiant ūkių našumo ir tvaraus išteklių valdymo žemės ūkyje, mažinant gamybos sąnaudas ir išnaudojant visą užaugintą produkcijos apimtį bei siekiant bioverslų plėtros.

Projektas savo rezultatais sprendžia tikslinėse srityse keliamus uždavinius, tokius kaip:

  • skatinti inovacijas, bendradarbiavimą ir žinių bazės vystymą kaimo vietovėse;
  • stiprinti žemės ūkio, maisto produktų gamybos ir miškininkystės sektorių ryšius su mokslinius tyrimus atliekančiomis bei inovacijas kuriančiomis institucijomis;
  • gerinti ūkių ekonominės veiklos rezultatus ir sudaryti palankesnes sąlygas ūkių restruktūrizavimui ir modernizavimui.

Ūkiuose siekiama bioekonomikos principų įgyvendinimo

Šiuo projektu kaimo vietovėms buvo pateiktos vadybos inovacijos, susijusios su žemės ūkio verslo vystymu, gaminant APV produktus iš uogų, plečiant potencialias realizavimo rinkas. Įgyvendinant projektą uogininkystės veikla užsiimantiems ūkininkams perteikiamos naujausios mokslinės žinios apie technologinių ir komercializavimo procesų valdymą ūkiuose. Inovacijų vadybos žinios padeda uogų ūkiams tapti konkurencingesniais ir gyvybingesniais. Tai yra ypač svarbu ūkiams, kai stokojama konkurencingų produktų, o sukuriami produktai yra menkos pridėtinės vertės. Kaimo vietovėms reikalingi ūkiai, kurie būtų ekonomiškai stiprūs ir gyvybingi. Vertinama, kad APV produktų gamyba ir gaunamos ekonominės naudos padidėjimas prisidėtų prie kaimo vietovių raidos ir socialinės bei ekonominės gerovės. Ūkiuose siekiama bioekonomikos principų įgyvendinimo, siekiama ūkių tvaraus vystymosi.

Projekto rezultatas – inovatyvus APV produktų iš uogų šalutinių produktų gamybos ir komercializavimo proceso valdymo modelis

Projekto metu, išanalizavus Lietuvos uogų ūkių situaciją, išanalizavus makroaplinką, pagrįstos pagrindinės priežastys bei poreikis kurti ir gaminti APV produktus iš uogų šalutinių produktų. APV produktų technologinės gamybos galimybių ir alternatyvų analizė buvo taikyta tam, kad išaiškinti kokie produktai yra technologiškai naudingiausi kurti ir gaminti iš skirtingų uogų. Technologiškai aprašius gamybos procesus, jų gamybos alternatyvas, produktų gamyba vertinama ekonominiu požiūriu. Laboratorijos sąlygomis taikyti biorafinavimo būdai APV produktams gaminti. Atlikus technologinį ir ekonominį vertinimą, aprašius procesus, įgyvendinus projektą bus parengtas inovatyvus vadybos modelis, kuriame aprašytas visas APV produktų gamybos ir komercializacijos ciklas (nuo žaliavos surinkimo iki produktų realizavimo rinkoje). Atlikus ekonominį vertinimą ir turint koncepcinį vadybos modelį, bus pasirenkama, kurių produktų bandomosios partijos bus gaminamos. Joms bus parengtas realizacijos planas. Vadovaujantis rinkos tyrimais ir parengtu APV produktams iš uogų komercializavimo planu, iš ūkininkų pateiktos žaliavos bus gaminamos bandomosios produktų partijos. Remiantis komercializavimo planu bus pasirinktos rinkos, pateikimo rinkai būdai naujai sukurtiems APV produktams.

Pagrindinis šio projekto rezultatas – inovatyvus APV produktų iš uogų šalutinių produktų gamybos ir komercializavimo proceso valdymo modelis, suteikiantis galimybę padidinti ūkių produkcijos ekonominę vertę ir konkurencingumą, ūkininkams bendradarbiaujant dalinės kooperacijos pagrindu (pagal poreikį bendrai organizuojant gamybos ir komercializavimo procesus konkrečiai sietinus su šio projekto įgyvendinimu). Modelyje bus apjungtas technologinis procesas ir jo alternatyvos bei komercializavimo procesas (potencialių pateikimo kanalų ir rinkų alternatyvos). Modelio inovatyvumas sietinas ir su ūkininkų apsijungimu dėl APV produktų efektyvesnės gamybos sumaniosios kooperacijos pagrindais. Modelis ir kiti projekto rezultatai bus pristatyti ir paskleidžiami kitiems uogų augintojams, žinios ir patirtis pravers ir kitiems verslams augalininkystės sektoriuje.

Modelio taikymo rezultatas – sukurti ir pagaminti nauji APV produktai iš uogų ir aplinkosaugos gerinimas

Bendradarbiavimo ir vadybos modelio taikymo rezultatas – sukurti ir pagaminti nauji APV produktai iš uogų, kurie bus realizuojami ir ūkiai generuos didesnes pajamas, didins savo gyvybingumą ir konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Bus naujai sukurtas ir įgyvendinamas APV produkcijos komercializavimo planas.

Projekto aplinkosaugos gerinimo nauda sietina su mažesniu užauginamų žaliavų kiekiu ir su šiuo metu nepanaudojama biomase (50 proc. biomasės lieka nepanaudota), skirta gaminti APV produktams iš uogų. Tuo pačiu sunaudojama ir mažiau vandens, trąšų, reikalingi mažesni uogų auginimo plotai didesnei ekonominei vertei sukurti. Planuota, kad 1 kg uogų gaunamos piniginės vertės sukūrus produktus „užaugins“ bent 30 proc. didesnę vertę. Taip priartėjama prie žiedinės ekonomikos ir tvaraus ūkininkavimo, poveikio kaimo vietovėse vystant žemės ūkio verslą.

Kiti jau gauti projekto rezultatai: sukurtos bandomosios aukštos pridėtinės vertės produktų partijos, kurios yra įvairesnės nei pasirinkti gamybai tiksliniai produktai, ūkininkams pateiktos įvairiapusės galimybės, ką galima gauti iš jų auginamų uogų taikant tam tikras technologijas.

Straipsnis parengtas viešinant EIP projektą ,,Aukštos pridėtinės vertės (APV) produktų iš uogų šalutinių produktų gamybos ir komercializavimo vadybos tobulinimas Lietuvos uogų ūkiuose“. Projekto Nr. 35BV-KK-20-1-11457-PR001.