VDU ŽŪA langas. Kaimo vystymuisi – „gyvosios laboratorijos“

Kuriant sumanius kaimus, pereinant prie kaimo vietovių pokyčių sumanaus valdymo dažnai pasitelkiamos „gyvosios laboratorijos“. Kas tai yra ir kaip jos veikia?

„Gyvosios laboratorijos“ (angl. Living Labs) yra atviros inovacijų platformos, kurioms būdingas dinamiškumas. Tai nuolat save perkuriančios sistemos, kurios pereina visus gyvosioms sistemoms būdingus raidos etapus, yra nuolat besimokančios ir taip išliekančios „ant bangos“. Nors kaimo vietovių kaitos procesas kasdien plika akimi nėra matomas, rezultatų duoda kaitos elementų tarpusavio ryšiai ir sąveika, kartų, patirčių ir kompetencijų įvairovė, žinių mainai, asmenybių augimas.

Atviros inovacijų platformos „gyvosios laboratorijos“ ypač vertina kaimo kontekstą, kaip galimybę susikurti konkurencinius pranašumus. Vyrauja tvirtas teritorinis požiūris, plėtojamos paslaugos ir produktai, kuriais siekiama pagerinti regiono gyvenimo kokybę.

Turėtų prisidėti VVG

„Gyvosios laboratorijos“ apjungia globalias ir lokalias žinias, kuria galimybes transformuoti vietos ekonomiką iš linijinės į žiedinę, įtraukti gamintojų ir vartotojų bendruomenes į naujovių (produktų ar paslaugų srityje) kūrimą tausojant išteklius.

Prie „gyvosios laboratorijos“ inicijavimo ir kūrimo turėtų prisidėti vietos veiklos grupės (VVG), kurios, rengdamos ir įgyvendindamos vietos plėtros strategijas, sumanių kaimų projektus, aktyviai dalyvauja valdant teritorinius pokyčius. Jų valdymo organas, turintis sprendimų priėmimo teisę, atstovauja įvairių VVG teritorijos gyventojų ir institucijų interesams.

Laboratorijos eksperimentuoja, teikia vartotojų poreikių nustatymo, vietos produktų ir paslaugų testavimo metodikas, pasitelkia ir remiasi vietinėmis viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus partnerystėmis, t. y. atviromis naujovėms institucijos.

Svarbu susitelkti į viziją

„Gyvosios laboratorijos“ paradigma padeda kurti atviras ir tarpdisciplinines aplinkas. Suinteresuotieji gali priimti naujus iššūkius ir kurti sprendimus, tačiau turėtų būti susitelkta į sumanaus kaimo vizijos tikslą, stipri lyderystė, savarankiškumo tvarumas, bendruomenė, puoselėjanti stiprų iššūkių jausmą ir tvarios plėtros principus.

Sprendimai grindžiami moksliniais tyrimais, kurie paprastai apima konkrečias vietos problemas ir galimybes, tam tikrą dėmesį skiriant žmogaus ir informacinių komunikacinių technologijų (IKT) sąveikai. Kai yra bendras interesas, pasitelkdami tinklus (dalijimąsi žiniomis, pirkimus, bendraautorystę) ir įvairialypes žinias bei gaudami paramą („iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“), suinteresuotieji kuria atviras inovacijas. Jos sudaro sąlygas žmonėms dalyvauti sprendžiant jų gyvenamosios vietovės vystymosi problemas. Siekiant tikslų organizuojamas informacijos rinkimo procesas, kuris įtraukia ir skatina atviros duomenų bazės kūrimą, ugdo analizės bei vizualizavimo įgūdžius. Visuose projektų įgyvendinimo etapuose organizuojamas žinių kūrimas ir mokymai.

Dažnai veikiama vadovaujantis darnios plėtros modeliu, pagrįstu 4 vektoriais, kuriuos aptarnauja informacinių technologijų ir socialinė infrastruktūra:

gamtiniai ištekliai (žemės ūkis, gaisrų ir klimato kaitos prevencija ir švelninimo priemonės, ganyklos, miškas);
socialinė plėtra ir gerovė (sveikatos ir pagyvenusių žmonių centrai);
žemės ūkio ir maisto gamyba, turizmo ir kitos ekonominės veiklos pagrįstos vietovės identitetu (paveldo išsaugojimas, virtualus medžioklės ir turizmo centras);
pilietiškumas ir verslumas (interneto prieiga ir dalyvavimas visuomenei).

Jau turime gerų pavyzdžių

Nuo 2015 m. „gyvosios laboratorijos“ jau yra pasiekusios gerų rezultatų: bendradarbiavimo tarp miesto ir kaimo bendruomenių, inovacijų, pramonės (ypač bioenergetikos, aplinkos apsaugos), besimokančiųjų ir mokyklų veiklos gerinimo srityse. Pagrindinės vertybės, kuriomis vadovaujamasi ir kurios padeda kurti aplinką ir (arba) požiūrį yra šios:

pagrindiniai veikėjai yra vartotojai (kaimo gyventojai, ūkininkai ir jų gaminamos produkcijos ir viešųjų gėrybių vartotojai). Būtinai įtraukiamos vietos bendruomenės ir įvairios suinteresuotosios šalys. Dėmesys sutelkiamas į bendrakūrą ir bendradarbiavimą su mokslo ir švietimo institucijomis. Siekiama daugiadisciplinių atvirų naujovių. Rezultatai: patobulinti arba nauji produktai ar procesai, kurie yra atkuriami ir tvarūs. Poveikis: socialinė ir ekonominė aplinka (gebėjimų ugdymas, vystymasis, įgalinimas).

Pavyzdžiui, Sumanaus kaimo gyvosios laboratorijos (angl., Smart Rural Living Lab), kuri buvo įkurta 2017 m. Portugalijos Penela kaimiškoje savivaldybėje, tikslas – sukurti naujas metodikas ir technologijas, siekiant įveikti kaimo vietovių silpnybes ir vystyti stiprybes, nubrėžti darnaus kaimo vystymosi kryptis, kurti ir eksportuoti žinias į kitas teritorijas, dirbti su vartotojais, kad būtų skatinamas regiono vystymasis. Čia sumanaus kaimo gyvosios laboratorijos pagrindinė sprendžiama problema – silpna vietos ekonomika. Todėl kaimas ir Gyvoji laboratorija susitelkė pirmiausia į tikslą stiprinti vietos ekonomiką ir plėtoti gamtos išteklius, skatinti pilietiškumą ir verslumą, didinti gerovę ir gerinti socialinį vystymąsi, skatinti teminį turizmą ir teritorijos identiteto išsaugojimą.

Lietuvoje taip pat jau yra organizacijų, kurios veikia pagal gyvųjų sistemų principus, priklauso informacinių technologijų sprendimų ir paslaugų įmonių grupei. Moterys ūkininkės-novatorės jungėsi ir dalyvavo GRASS CEILING („Europos horizonto“ programos daugiašalis projektas – Red. past.) „Gyvojoje laboratorijoje“. Projekto dalyvės pasisėmė žinių ir įgijo naujų įgūdžių apie inovacijas ir jų diegimą žemės ūkyje; pradėjo vystyti technologijas savo ūkiuose; turėjo galimybę bendradarbiauti su žemės ūkio ir verslo profesionalais, kurie yra suinteresuoti remti kaimo inovacijas, skirtas socialiniams ir ekologiniams iššūkiams spręsti ir kaimo vietovių atsparumui stiprinti. Šioje laboratorijoje bus nagrinėjami moterų poreikiai inovacijoms labai mažuose ūkiuose ir kaimo moterų plėtros iniciatyvos, skirtos stiprinti socialinį kapitalą kaimo vietovėse.

VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė.

Partnerio turinys:

VDU ŽŪA konferencija „Jaunasis mokslininkas 2024“

21-oji kasmetinė VDU Žemės ūkio akademijos organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ vyks 2024 m. balandžio 11 d. nuotoliniu būdu. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai.

Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ straipsnių rinkinyje arba kitame mokslo leidinyje, pavyzdžiui, mokslo žurnale „Agricultural engineering“ ar kitame, pateikus straipsnius, atitinkančius mokslo leidinio straipsniams keliamus reikalavimus.

Konferencijos temos	Potemės
Bioekonomika	Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
	Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
	Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
	Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
	Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
	Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija	Energijos inžinerija
	Mechanikos inžinerija
	Technologijų inžinerija
	Transporto inžinerija
	Vandens inžinerija
	Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas	Agroekosistemų tvarumas
	Agronomija
	Maisto kokybė ir sauga
	Ekosistemų paslaugos
	Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
	Tvari miškininkystė

Išankstinė registracija į konferenciją vyksta iki 2024 m. vasario 15 d.

Straipsniai konferencijos “JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2024 m. kovo 8 d. (straipsnio įkėlimo nuoroda) Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijas straipsnių autoriams (1 priedas – Straipsnio šablonas, 2 priedas – Autorių garantinis raštas).

PROGRAMA

Renginio organizatorius: VDU ŽŪA fakultetai; VDU ŽŪA Vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė; VDU ŽŪA administravimo grupė, doc. dr. Algis Kvaraciejus, doc. dr. Remigijus Žalkauskas; VDU Mokslo ir inovacijų departamentas, doc. dr. Judita Černiauskienė

Renginys dedikuotas VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečiui.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Skelbiami „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursus VDU dėstytojams bei administracijos darbuotojams ES/EEE bei ne ES/EEE šalyse:

konkursas „Erasmus+” dėstymo vizitams ES/EEE šalyse;
konkursas „Erasmus+” dėstymo ir mokymosi vizitams ne ES/EEE šalyse.

Šiuo metu skelbiami konkursai:

Norinčius dalyvauti konkursuose, kviečiame teikti paraiškas iki gruodžio 1 d.

Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į VDU Tarptautinių ryšių departamentą el. paštu: erasmus@vdu.lt.

Informacija apie „Erasmus+” dėstymo vizitus

Informacija apie „Erasmus+” mokymosi vizitus

Tarp geriausių 2022 m. disertacijų konkurso laureatų – ir VDU ŽŪA atstovė!

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga skelbia geriausių disertacijų 2022 m. konkurso laureatus, tarp kurių – ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) atstovė – Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros mokslo darbuotoja dr. Lina Lauraitienė.

Dr. L. Lauraitienė įvertinta už disertaciją tema „Aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje vertinimas“ (Ekonomika), mokslinė vadovė prof. habil. dr. Vladzė Vitunskienė.

2023 m. konkursui buvo pateiktos 108 disertacijos apgintos 2022 m.: 64 darbai gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio, 44 – humanitarinių ir socialinių mokslų bei menų srityse. Nuo šių metų vasario 27 d. iki lapkričio 21 d. vyko I ir II disertacijų vertinimo etapai, kuriuose sudalyvavo 193 ekspertų, kurių metų atrinkome 10 geriausių disertacijų, apgintų Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, ir 2 Lietuvos piliečių disertacijas, apgintas užsienio mokslo ir studijų institucijose.

Lapkričio 29 d. 11 val. LR Prezidentūroje laureatai bus apdovanoti Prezidento Gitano Nausėdos.

Kviečiame į nuotolinę paskaitą „Mikroteritorijos vystymasis – Sainte Sarguerite Lafigere (Prancūzija) atvejis”

Lapkričio 18 d. 13 val. kviečiame dalyvauti nuotolinėje paskaitoje „Mikroteritorijos vystymasis – Sainte Sarguerite Lafigere (Prancūzija) atvejis”.

St. Marguerite Lafigere – savo kraštovaizdžiu, geomorfologinėmis sąlygomis unikali mikroteritorija, sąlygojanti specifines ir sudėtingas ūkinės veiklos ir kasdienio gyvenimo sąlygas. Teritorijai labai trūksta darbingų vietinių gyventojų. Maisons familiales rurales iniciatyva – sukurti netradicinę bendradarbystės erdvę, vietinių gyventojų buvo šiltai sutikta. Paskaitoje bus siekiama atsakyti į klausimą – kokie dviejų metų bendradarbiavimo rezultatai ir poveikis teritoriniam vystymuisi?

Jocya Bade – Maisons familiales rurales Bac Pro Nature dėstytoja pristatys Sainte Marguerit Lafigere komuną, bendradarbystės erdvę MFR/St. Marguerite.

Rasa Ilinauskaitė ir Valdas Kavaliauskas – VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos „Kaimo plėtros administravimas” magistrantai – pasidalins savo praktine patirtimi ir įžvalgomis apie Sainte Marguerite Lafigere mikroteriją.

Bus galima užduoti klausimus pranešėjams.

Pranešimas nuotolinis su vertimu iš/į prancūzų kalbą.

PRISIJUNGIMO NUORODA

Data: 2023 m. lapkričio 18 d.
Laikas: 13.00 val.
Trukmė: 1,5 val.

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

kviečiu į Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks lapkričio 22 d. (trečiadienį) 14.30 val. III rūmų 154 auditorijoje.
Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

Sveikiname dr. Liną Lauraitienę tapus Geriausių disertacijų konkurso laureate!

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga skelbia Geriausių disertacijų konkurso laureatus. 2023 m. konkursui buvo pateiktos 108 disertacijos apgintos 2022 m. Nuo šių metų vasario 27 d. iki lapkričio 21 d. vyko I ir II disertacijų vertinimo etapai, kuriuose sudalyvavo 193 ekspertai, kurių metų buvo atrinkta 10 geriausių disertacijų.

Sveikiname dr. Liną Lauraitienę tapus Geriausių disertacijų Humanitarinių ir socialinių mokslo bei menų sričių laureate!

Dr. Linos Lauraitienės darbo tema „Aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo Europos Sąjungos šalių žemės ūkyje vertinimas“ (Ekonomika), Vytauto Didžiojo universitetas, mokslinė vadovė prof. habil. dr. Vladzė Vitunskienė.

Kviečiame tapti tarptautinių studentų mentoriumi

Kasmet į VDU atvyksta studentai iš įvairiausių pasaulio kraštų. Kai kurie vos vienam semestrui, kiti – pilnoms studijoms, kurios suteikia galimybę pasilikti Lietuvoje ilgesniam laikui.

Bet, nepaisant to, kiek laiko jie užsibūna Lietuvoje, pirmosios dienos būna vienos iš sunkesnių ir įsimintiniausių. Siekiant, kad dar nepažįstamoje šalyje būtų lengviau žengti pirmuosius žingsnius ir nepaklysti, VDU Tarptautinių ryšių departamentas kviečia VDU studentus tapti atvykstančių tarptautinių studentų mentoriais ir ištiesti jiems pagalbos ranką!

Iki lapkričio 30 dienos visi susidomėję studentai yra kviečiami užpildyti registracijos anketą.

VDU tarptautinių studentų mentorius – tai aktyvus, kupinas idėjų, atsakingas, galintis skirti laiko studentas, savo noru sutinkantis padėti VDU užsienio studentams adaptuotis ir socializuotis akademinėje bendruomenėje, Kaune, Lietuvoje bei pasiruošęs patirti naujų įspūdžių, įgauti naujų įgūdžių ir praplėsti savo pažinčių ratą visame pasaulyje

Plačiau su tarptautinių studentų mentorystės programa galite susipažinti – čia.

Skelbiamas „Erasmus+“ praktikos konkursas 2023–2024 m. m. Paversk nuotykį patirtimi!

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia konkursą studentų ir absolevntų „Erasmus+“ praktikai 2023–2024 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. lapkričio 30 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė	Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija	750,00 Eur
II grupė	Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija	750,00 Eur
III grupė	Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija	690,00 Eur
IV grupė	Šveicarija^*	700,00 Eur

Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Erasmus+ praktikos konkursai yra vykdomi kiekvieną mėnesį.

Daugiau informacijos

Programos koordinatorius Tomas Mickevičius

2023 m. studentų mokslinių darbų konkursas

Bioekonomikos plėtros fakultetas skelbia 2023 m. studentų mokslinių darbų konkursą. Konkursui gali būti pateikiami pirmosios (bakalauro) ir antrosios (magistro) pakopų studijų baigiamieji darbai, moksliniai straipsniai.

Daugiau informacijos pranešime.