MBA programos Muitinės procesų valdymas – pirmasis naujos programos susitikimas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) pradėjo vykdyti intensyvią vienerių metų trukmės MBA programą „Muitinės procesų valdymas“. Programa skirta rengti aukšto lygio muitinės sektoriaus vadovus darbui tiek verslo, tiek viešajame sektoriuje. Doc. dr. Erika Besusparienė teigia, kad programa idealiai tinka asmenims, siekiantiems tapti muitinės verslo vadovais. Pirmasis programos studentų ir dėstytojų susitikimas parodė, kad studentai entuziastingai mokosi priimdami iššūkius ir dirbdami kartu, o dėstytojai atviri diskusijoms ir dalijimuisi žiniomis.

Pirmasis naujos programos susitikimas

Lietuvos muitinės praktikų asociacijos direktorė ir platformos „CustomsClear“ vadovė Enrika Naujokė atkreipia dėmesį į muitinės procesų valdymo sudėtingumą, pabrėždama kompetencijos ir sutelkto dėmesio poreikį. „Jaučiuosi dėkinga Žemės ūkio akademijai už šios programos inicijavimą. Studentams, šiemet pradedantiems šią programą, linkiu sėkmės ir tikrai malonios mokymosi patirties. Ačiū visiems, ypač dėstytojams, kurie atvirai dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis“, – pirmo programos studentų ir dėstytojų susitikimo dalyviams kalbėjo Enrika Naujokė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė šiltai pasveikino visus susitikimo dalyvius ir išreiškė nuoširdžią paramą naujai programai. „Enrikos Naujokės pasiūlyta pirminė koncepcija atspindi muitinės procesų ir tarptautinės prekybos svarbą mūsų vis labiau globalėjančiame pasaulyje. Tikiuosi, kad studentų studijų procesas apims ne tik mokslinius tyrimus ir paskaitas, bet ir pasiūlys malonų laiką, praleistą su gerais draugais, įkvepiančiomis idėjomis ir puikiais rezultatais“, – sakė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pasveikino studentus ir dėstytojus su naujų mokslo metų pradžia ir pasidžiaugė šios studijų programos sukūrimu. Jis palinkėjo studentams įdomių ir naudingų studijų, kad jos būtų svarbios ne tik jų karjerai, bet ir ateities kompetencijoms. „Nuoširdžiai dėkoju Enrikai Naujokei už šios studijų programos inicijavimą ir šio studentų ir dėstytojų pirmojo susitikimo organizavimą, ypač turint mintyje, kad ateityje studijos vyks nuotoliu. Šis susitikimas – puiki galimybė susipažinti vieniems su kitais, prisistatyti ir susipažinti su būsimomis užduotimis“, – pastebėjo prof. dr. Bernardas Vaznonis.

Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. dr. Dalia Juočiūnienė pasidžiaugė galimybe susitikti gyvai su programos studentais ir dėstytojais. „Džiaugiamės, kad sėkmingai įstojote į programą Muitinės procesų valdymas. Jūs jau žinote, ko norite pasiekti šiuo kursu ir kokie yra jūsų tikslai. Labai trumpai norėčiau išreikšti nuoširdžią viltį, kad po šių metų galėsite drąsiai sakyti, jog sprendimas studijuoti čia buvo vienas geriausių jūsų gyvenimo sprendimų. Linkiu jums visokeriopos sėkmės“, – sakė doc. dr. Dalia Juočiūnienė.

Programa būsimiems muitinės verslo lyderiams

VDU ŽŪA docentė dr. Erika Besusparienė teigia, kad MBA studijų programa Muitinės procesų valdymas yra skirta asmenims, kurie nori siekti karjeros ar būti lyderiais muitinės versle. „Šiuo metu tai pirmoji MBA studijų programa muitinės žinių srityje Lietuvoje, galbūt net Europos kontekste. Apskritai magistrantūros studijos muitinės srityje susiduria su dviem iššūkiais – vienose šalyse studijos vyksta valstybine šalies kalba, kitose šalyse muitinės sritis paliečiama tik kaip specializacija“, – sako dr. Erika Besusparienė.

Lietuvos muitinės praktikų asociacijos direktorė bei platformos „CustomsClear“ vadovė Enrika Naujokė atkreipia dėmesį, kad simboliška, jog studijų programa prasideda šiais metais, kai Pasaulio muitinių organizacijos tradicinė metų tema – dalijimasis žiniomis. Tai atspindi didėjančią muitinės srities ir žinių svarbą. Muitinės srities akademinės programos yra palyginti naujos, todėl šios naujos tarptautinės programos atsiradimas yra labai savalaikis.

Pati sritis yra labai sudėtinga – muitinės kontrolė apima ne tik muitų teisės aktus, bet ir vadinamuosius ne muitų teisės aktus. „Muitinė yra „priešakinėse linijose“, užtikrinančiose, kad į rinką patektų tik saugūs, reikalavimus atitinkantys produktai ir būtų tinkamai sumokėti reikiami mokesčiai. Be to, šiandien visi žinome apie eksporto kontrolę ir sankcijas, už kurias taip pat atsakinga muitinė. Galiausiai, kalbant apie žaliąjį kursą, muitinė atliks svarbų vaidmenį užtikrinant, kad į rinkas patektų aplinkai nekenksmingi produktai. Veiksminga kontrolė prasideda nuo žinių, kurios ne mažiau reikalingos ir įmonėms, kad prekės neužstrigtų pasienyje ar vėliau nekiltų problemų atliekant muitinės auditą“, – kalba Enrika Naujokė.

INGOS VIDREVIČIENĖS daktaro disertacijos gynimas

Vytauto Didžiojo universitete, Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11-217 auditorijoje, Kauno r.), rugsėjo 21 d. 14.00 val. bus ginama INGOS VIDREVIČIENĖS daktaro disertacija tema: „Darbuotojų įgalinimo ir jų įsitraukimo į darbą sąveikos ir pasekmės“ (Socialiniai mokslai, vadyba S 003).

Daugiau informacijos

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

kviečiu į Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks rugsėjo 20 d. (trečiadienį) 14.30 val. III rūmų 154 auditorijoje.
Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2023 m. rugsėjo 6 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

ŽALIŲJŲ INFLUENCERIŲ PRAKTIKA

Tarptautinis projektas – 2021-1-HU01-KA220-HED-000027563 GreenCool – leiskite man paveikti jūsų žaliąjį aš! – Įgūdžių ugdymas mąstysenos apie aplinkosauginį sąmoningumą ir tvaraus vystymosi skatinimas ECoC aljanse

Projekto partneriai: Panonijos universitetas – Verslo ir ekonomikos fakultetas (Vengrija), Militos konsultacinė įmonė (Graikija), Vakarų Timišoaros universitetas (Rumunija), Vytauto Didžiojo universitetas – Bioekonomikos plėtros fakultetas (Lietuva) ir Tartu universitetas (Estija).

Lietuvos partnerystę ir veiklas projekte plėtoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros tyrėjos dr. Rasa Pranskūnienė, dr.Vilma Atkočiūnienė.

Bendras projekto tikslas – ugdyti universitetų studentų aplinkosauginį sąmoningumą, o darnios plėtros mintis skleisti kuo įvairesnėms amžiaus grupėms gausią auditoriją pritraukiančiuose renginiuose. Projekto partneriai įsipareigojo sukurti naujovišką internetinių mokymų medžiagą ir integruoti darnaus vystymosi koncepciją į visas aukštojo mokslo studentų mokymo programas. Pripažįstant įtikinamą jaunųjų influencerių galią, projektu siekiama pasiekti visų amžiaus grupių kultūros renginių ir festivalių auditoriją įvairiose Europos kultūros sostinėse, skatinant aplinką tausojančią veiklą ir siekiant būti aktyviais darnios plėtros dalyviais bei naudos gavėjais. Taip pat, projekto partneriai siekia suteikti studentams komunikacijos priemones ir ugdyti jų tvarų požiūrį, kad jie taptų veiksmingais ES žaliosios ekonomikos ir kultūros skatinimo šalininkais.

Vienas iš projekto uždavinių yra „Žaliųjų influencerių“ praktikų tyrimai, kuriuos atliekant buvo renkama informacija apie influencerių (nuomonės formuotojų) įrankius ir metodus bei komunikacijos priemones ir būdus, jaunimo komunikacijos kanalus, kurie gali būti prieinama XXI amžiuje.

Tyrimas atskleidė, kad tiek skelbdami savo mintis ir informuodami apie savo jausmus, tiek sekdami nuomonės formuotojus, draugus ir tendencijas ieškodami informacijos įvairiomis temomis dauguma apklaustųjų naudojasi įvairiomis socialinių tinklų platformomis. Labiausiai pageidaujama platforma yra „Instagram“, po jos seka „Facebook“, „You Tube“ ir „TikTok“, nors pastarosios skirtingose šalyse ir skiriasi. Įdomu tai, kad „WhatsApp“, „Telegram“ ir „Twitter“ yra naudojamos tik konkrečiose šalyse. Kalbant apie bendravimo metodus, kuriuos „Instagram“ laiko kūrybiškais, „TikTok“ laiko juokingais, bet labai galingais, jei kalbama apie konkrečius vaizdo įrašus (pvz., žaliąsias temas), „You Tube“ puikiai tinka pasakojimui, kuris yra aktualus ir akimirksniu suteikia auditorijai tai, ko jie nori. Pastebima, kad FB pogrupiai skirti informacijai ir dalijimuisi įvykiais. Jaunesnižmonės, vaikai naudoja „Snapchat“ ir daugiausia Lietuvoje, tuo tarpu „LinkedIn“ ir „Pinterest“ naudojami itin retai.

Vykdant projektą suprasta, kad influenceris yra asmuo, kuris dalijasi nuomone arba daro ir veikia, darydamas įtaką kitiems, kurie dalijasi toliau arba imasi konkrečių veiksmų. Didžiausia influencerių įtaka pastebima Vengrijoje, o mažiausia – Estijoje. Įdomios temos, kokybiškos nuotraukos ir linksmas turinys yra svarbiausi priežastys, kurios lemia kodėl jaunimas pasirenka sekti influencerius. Įtakingiausi yra tie nuomonės formuotojai, kurie įkvepia žmones, sustiprina pasitikėjimą ir dalijasi unikalia patirtimi. Įdomu tai, kad dauguma apklaustų influencerių nelaiko savęs influenceriais, o labiau nuomonės dalininkais ar nuomonės lyderiais, kurie turi žinių, įgūdžių sutelkti kitus ir rodyti pavyzdį svarbiai visuomenės problemai spręsti.

Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, į ECOC Greenfluencer programą siūloma įtraukti 12 komunikacijos priemonių ir 10 žaliųjų klausimų.

Komunikacinės priemonės ir diskurso struktūra:

Žalioji tematika:

1. Istorijų pasakojimas nuotoliniu būdu ir gyvai,

2. „Blog”ų/žodyno rašymas,

3. Trumpi filmai, video (You Tube, TikTok),

4. Instagram, TikTok technikos ir gyvos veiklos,

5. Paveikaus vizualaus turinio kūrimas,

6. Trumpas prisistatymas (Elevator pitch),

7. Pecha Kucha,

8. Oksfordo debatai,

9. TED pokalbiai,

10. Sužaidybinimas,

11. Komunikacija pasitelkiant meną ir muziką,

12. Apvaliojo stalo diskusija

1. Mityba ir maisto atliekos,

2. Tvari mada,

3. Miesto (kaimo) gyvenimo būdas, tvarus viešas gyvenimas,

4. Tvarus vartojimas: smulkūs buities įpročiai, asmeninė atsakomybė,

5. Energijos taupymas ir alternatyvi energija: oro ir vandens kokybė ir kiekis,

6. Kolektyvinė socialinė atsakomybė: asmenys, įmonės ir institucijos,

7. Svarbiausios perdirbimo technologijos, atliekų tvarkymas ir žiedinė

8. ekonomika,

9. Klimato kaitos fobija ir nerimas,

10. „Greenwashing” ir etinis mąstymas,

11. Žaliasis judumas.

Su tarptautinio projekto rezultatais galima susipažinti: https://greencoolproject.eu

Pritrūko balo? Svarbiausia, kad nepritrūktų motyvacijos! VDU ŽŪA parengiamosios studijos

Kad nenutiktų taip, jog nepakankamai geri brandos egzaminų rezultatai atimtų galimybę rugsėjį pradėti planuotas studijas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) turi išskirtinę žinią: motyvuotiems, ateityje veiklai agrosektoriuje rimtai nusiteikusiems asmenims, kuriems trūksta nedidelės konkursinio balo dalies, VDU Žemės ūkio akademija suteikia išskirtinę galimybę.

Agroverslas – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje, kuriame reikia ir reikės vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių kurti, diegti ir kontroliuoti inovacijas, susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų trūkumu. Dėl to susivieniję verslo atstovai įsteigė šalyje unikalų VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubo „ŽŪA alumni“ labdaros ir paramos fondą „Pagalba regionų jaunimo studijoms“, padedantį atverti kelią į studijas, suteikiant galimybę mokytis parengiamosiose studijose, su dėstytojų pagalba ruoštis valstybiniams brandos egzaminams, po metų juos perlaikius tapti pilnaverčiu VDU ŽŪA studentu ir, įskaitant klausytojo statusu jau išklausytus studijų dalykus, tęsti studijas antrame kurse.

Parengiamosios studijos – tai išskirtinė programa, skirta asmenims, kurie motyvuotai savo ateitį ir karjerą sieja su agrosektoriumi, tačiau dar nėra pasirengę stoti į universitetines studijas nesiekiant minimalaus valstybės nustatyto konkursinio balo (KB≥5,4).

Parengiamųjų studijų programos trukmė – 1 metai. Parama studijų kainai kompensuoti bus skiriama iš „ŽŪA alumni“ labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms”. Geriausiais balais įstojusiems studijų kaina kompensuojama iki 100 proc.

PARENGIAMŲJŲ STUDIJŲ PROGRAMĄ SUDARO:

Įvadiniai ir pažintiniai pasirinktos studijų programos dalykai.
Vizitai į pažangiausias agroverslo įmones.
Parengiamieji mokomųjų dalykų kursai, padedantys pasiruošti geresniems brandos egzaminų rezultatams pasiekti. Pagal poreikį galima rinktis: biologija, matematika, lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba ar kt.
Apgyvendinimas universiteto bendrabutyje.

Parengiamųjų studijų metu asmenims bus suteikta galimybė pradėti studijuoti įvadinius pasirinktos VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su Universitetu, agrosektoriumi, įgyti įgūdžių ir žinių, reikalingų studijoms.

Programos dalyviai, padedami kompetentingų dėstytojų, rengsis brandos egzaminams, reikalingiems įstoti į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas VDU Žemės ūkio akademijoje.

Parengiamųjų studijų programos metu išklausytus įvadinius pasirinktos bakalauro studijų programos dalykus asmuo galės įsiskaityti jau įstojus į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas – pakartotinai tų dalykų studijuoti bakalauro studijų metu nereikės.

Norintys studijuoti parengiamosiose studijose privalo užpildyti motyvacinę anketą iki 2023 m. rugpjūčio 29 d.

Maloniai kviečiame konsultuotis individualiai:
VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė
Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22 874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

Kauno universitetų mokslo metų pradžios šventė

Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei Lietuvos sporto universitetai kviečia naujų mokslo metų pradžią rugsėjo 1-ąją pasitikti drauge.

Šiais metais renginį pradės šv. Mišios Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, po kurių seks bendra universitetų studentų priesaika Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje (Vilniaus g. 33).

Vėliau studentai patrauks link Nepriklausomybės aikštės – juos į priekį ves KTU pučiamųjų orkestras „The BrassBees“. Čia vyks pagrindinis šventės renginys, o jį vainikuos šventinis koncertas, kuriame pasirodys jungtinis universitetų choras bei atlikėja GJan. Šventiniam koncertui pasibaigus, kviečiame VDU bendruomenės narius naujų mokslo metų pradžios šventinę popietę pratęsti Didžiosios salės fojė (S. Daukanto g. 28), kur jūsų lauks vaišės.

Detali šventės programa:

12.00 val. šv. Mišios Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1)
14.00 val. Eisenos dalyviai renkasi Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje (Vilniaus g. 33)
14.00–14.15 val. Studentų žodis–priesaika
14.15 val. Universitetų bendruomenės eisena (iš Istorinės LR prezidentūros kiemelio einame Laisvės al., iki Nepriklausomybės aikštės)
15.00 val. Šventinis koncertas Nepriklausomybės aikštėje su jungtiniu universitetų choru bei GJan!
15.30 val. VDU bendruomenės naujų mokslo metų pradžios šventinė popietė (VDU Didžiosios salės fojė, S. Daukanto g. 28)

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Daugiau informacijos

Ekonominių, vadybinių, finansinių kompetencijų svarba regionuose nepelnytai primiršta: VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas

Atsinaujinančių išteklių naudojimas siekiant ekonominės gerovės, beatliekinės gamybos ir vartojimo sistemos, klimato kaitą sukeliančių emisijų mažinimas yra ypatingai opios šiuolaikinio gyvenimo problemos. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete ugdomi specialistai, kuriantys bioekonomikos, verslo ir viešosios vadybos sprendimus tvariai ateičiai.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos fakultetas bendradarbiauja su socialiniais partneriais, kurie pastebi specialistų, turinčių ekonominių, vadybinių, finansinių kompetencijų, poreikį ir svarbą regionų plėtrai. Vykstant studijų, mokslo ir verslo sinergijai ugdomi šių sričių profesionalai, kuriantys pridėtinę vertę tiek miestuose, tiek regionuose, prisidedant prie darnios jų plėtros.

VDU Žemės ūkio akademija – mylintiems gamtą ir technologijas!

Dėl specialistų trūkumo nerimaujantys agrosektoriaus darbdaviai moksleiviams demonstruoja inovacijas ir griauna klaidinančius stereotipus

Žemės ūkio sektoriui ir jį aptarnaujantiems agroverslams šiuo metu iškelti labai svarbūs strateginės reikšmės uždaviniai – maistu aprūpinti augančią gyventojų populiaciją, ir žaliavomis – atsinaujinančiais biologiniais ištekliais – grindžiamą ekonomikos šaką bioekonomiką. Tačiau tuo pačiu metu žemės ūkis privalo mažinti CO₂išmetimus, taikyti pažangiausias klimato kaitai neutralias technologijas, tausoti ekosistemas. Šie uždaviniai skatina milžiniškus pokyčius pačiame sektoriaus viduje – skaitmenizaciją, robotizaciją, dirbtinio intelekto naudojimą, kitų naujausių mokslo išradimų diegimą į praktiką.

Visam tam reikia ir vis daugiau naujų tarpdisciplininių žinių įgijusių aukštos kvalifikacijos specialistų, dėl kurių agroverslo įmonės varžosi jau šiuo metu. Todėl ateityje visišką duobę darbo rinkoje prognozuojantys darbdaviai nuolat bendradarbiauja su tokius specialistus rengiančia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) bei imasi priemonių, motyvuojančių jaunimą savo ateitį susieti su veikla agrosektoriuje bei jį aptarnaujančiuose versluose.

Iniciatyvos – nuo gyvų susitikimų su moksleiviais iki finansinių fondų studijų ir mokslo skatinimui

Agroverslo iniciatyva VDU Žemės ūkio akademijoje yra įsteigtas pirmasis šalyje labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms“, kurio tikslas – padėti regionų jaunimui įgyti universitetinį išsilavinimą, reikalingą darbui agrosektoriuje bei paskatinti geriausiais balais į VDU ŽŪA įstojusius studentus. Agroverslo inicijuoto kito fondo lėšos skirtos žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtrai. Agroverslo įmonės yra įsteigusios stipendijas pažangiausiems VDU ŽŪA studentams, keliuose šalies regionuose įkūrusios inžinerijos eksperimentines klases vietos moksleiviams, siekiant juos sudominti žemės ūkio inžinerijos studijomis. VDU ŽŪA edukacinį projektą „Sumanaus moksleivio akademija“, vykdomą bendradarbiaujant su verslu, vien šiais mokslo metais baigė daugiau kaip tūkstantis aukštesniųjų klasių moksleivių. Šio projekto apimtyje ką tik įgyvendinta dar viena bendra iniciatyva „Mokslas+Verslas. Drąsiai ateičiai“, keliavusi po šalies bendrojo lavinimo mokyklas ir profesinio mokymo centrus. Jos metu agroverslo įmonių vadovai ir atstovai gyvai bendravo su moksleivių auditorijomis bei atskleidė jiems plačias karjeros galimybes baigus sektoriui aktualias studijų programas, o svarbiausia – jaunosios kartos akyse keitė klaidinančius stereotipus apie žemės ūkį.

Partnerystė kuria sinergijos efektą

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad šios studijų ir mokslo įstaigos veiklą be bendradarbiavimo su verslu šiandien būtų sunku įsivaizduoti. Mokslo ir verslo partnerystė kuria sinergijos efektą daugelyje sričių – atliekant mokslo tyrimus, tobulinant studijų procesą, rengiant naujas, į ateities žemės ūkį orientuotas studijų programas, organizuojant studentų praktikas, motyvuojant esamus bei potencialius studentus ir, kas ne mažiau svarbu, gerinant bendrąjį šalies agrosektoriaus įvaizdį.

Kita vertus, pasak kanclerės, siekis dirbti išvien yra suprantamas, nes absoliuti dauguma Lietuvos žemės ūkio specialistų, lyderiaujančių agroverslo įmonių vadovų ir patys yra baigę VDU Žemės ūkio akademiją.

„Pastaruoju metu objektyvios informacijos sklaida įgyja vis didesnę vertę, todėl išties džiugu, kad solidžių agroverslų atstovai randa laiko susitikti ir padiskutuoti su moksleiviais apie agrosektoriaus aktualijas, iššūkius ir jauno žmogaus vietą šių iššūkių fone. Be abejo, kalbama ir apie materialiąją profesijos pusę, kuri yra tikrai gera“, – teigia prof. dr. A. Miceikienė.

Profesiniame orientavime verslas pasigenda valstybės strategijos

UAB „Agrokoncerno grupė“ administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė, komentuodama susitikimų su moksleiviais įspūdžius, pastebi, kad dažnu atveju jaunuoliai nesvarsto apie karjeros galimybes agrosektoriuje vien dėl to, kad jiems trūksta objektyvios informacijos. „Mūsų tikslas – akivaizdžiais pavyzdžiais iliustruoti, kad tai yra vienas moderniausių, šiuolaikiškiausių, aktyviausiai inovacijas diegiančių verslų. Moksleiviams rodome, kad mūsų darbo įrankiai yra planšetės, kompiuteriai, dronai. Ir jaunimą tai nuoširdžiai stebina bei žavi. Tačiau pastebime šalies švietimo politikos formuotojams labai didelį nerimą turinčią kelti tendenciją – mažėjančią regionų jaunuolių savivertę, nes susitikimų metu jie vis dažniau abejoja, ar jų brandos atestatų rezultatai leis siekti universitetinio išsilavinimo. Ir tai rimtas signalas, kad atskirtis tarp miesto ir kaimo moksleivių vis auga“, – įspėja UAB „Agrokoncerno grupė“ administracijos ir personalo direktorė.

AB „Lytagra“ marketingo vadybininkės Dianos Bieliukienės teigimu, kvalifikuotų specialistų trūkumas – viena opiausių šalies agroverslo įmonių problemų. Įmonėse laukiami praktiškai visų VDU Žemės ūkio akademijos programų absolventai. Tačiau, pasak pašnekovės, jauni specialistai savaime neužauga. Todėl šiandienos situacijoje turėtų vyksti nuoseklus trijų šalių – verslo, universiteto ir bendrojo lavinimo įstaigų bendradarbiavimas, kuris būtų koordinuojamas valstybės lygmeniu, sudarant galimybes vaikams pasimatuoti kuo daugiau įvairių profesijų, kaip tai vyksta pažangiausiose pasaulio šalyse – Japonijoje, Šveicarijoje ir kt.

AB „Linas Agro“ komunikacijos projektų vadovė Vaida Praciuvienė pasakoja, jog šios įmonės tikslas dalyvaujant projekte taip pat buvo noras moksleiviams atskleisi, kaip veikia agrosektoriaus verslas ir kokių įvairių tarpdisciplininių žinių turi būti įgiję jame dirbantys specialistai. Būtent į tokius darbdavių lūkesčius, V. Praciuvienės teigimu, yra orientuotos šiuo metu VDU Žemės ūkio akademijoje vykdomos studijų programos. Pašnekovė teigia taip pat apgailestaujanti dėl to, kad moksleiviai Lietuvoje neturi daug galimybių praktiškai susipažinti su šiuolaikiškomis agroverslo profesijomis, nors būtent profesijų „pasimatavimas“ geriausiai atskleistų jaunuolių gebėjimus ir į žemės ūkį atvestų motyvuotus jaunus žmones.

Gauta informacija moksleiviams kelia nuostabą

Maisto pramonės srityje dirbančios UAB „Mantinga“ atstovai šiandien teigia patys taip susižavėję iniciatyva „Mokslas+Verslas. Drąsiai ateičiai“, jog neabejotina joje dalyvautų ir ateinančiais mokslo metais. Apie maisto kokybę ir saugą su moksleiviais diskutavusi šios įmonės personalo vadovė Edita Vilkelienė teigia, kad verslumo ugdymas nuo jauno amžiaus yra vienas UAB „Mantinga“ prioritetų. Marijampolėje įsikūrusios įmonės iniciatyva apie verslumą šiame mieste pradedama kalbėti jau su darželinukais.

„Dalyvaudami bendrame agroverslo įmonių ir VDU Žemės ūkio akademijos projekte „Mokslas+verslas. Drąsiai ateičiai“ moksleiviams ne tik atskleidžiame universiteto ir žemės ūkio verslo partnerystės svarbą, bet kalbame ir apie tai, kaip svarbu išlaikyti ryšį su gimtuoju regionu. Todėl vykome susitikti su moksleiviais ten, kur veikia mūsų įmonės padaliniai. Jaunimui pasakojame apie šiuolaikines žemės ūkio profesijas, studijų, praktikos ir įsidarbinimo galimybes įgijus diplomą. Smagu matyti, kad žemės ūkio perspektyvos moksleivius stebina ir jiems kelia naujų minčių. Tokių susitikimų su agroverslo ir žemės ūkio mokslo atstovais moksleiviams reikia kuo daugiau“, – įsitikinęs UAB „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis.

Žemės ūkyje dirbančius dronus, robotus moksleiviams demonstravę įmonių „Agrodronas“, „DeLaval“ vadovai pasakoja sulaukę išskirtinio moksleivių auditorijų susidomėjimo, nes vaikai apie tokią žemės ūkio realybę iki tol net nenutuokė. UAB „Agrodronas“ direktorius Mindaugas Dorelis, pristatęs trąšas ir augalų apsaugos priemones iš oro ant laukų paskleidžiančius aparatus, valdomus pulteliu, teigia sulaukęs išskirtinio miesto moksleivių dėmesio bei klausimų. Ir tai įrodymas, kad moksleivių gauta informacija sėkmingai griauna klaidingus stereotipus, o agrosektorius jau seniai nebėra nuobodus fizinis darbas.

Siekiant daugiau jaunimo pritraukti į agro- ir miškų sektoriui aktualias studijas prie projekto „Mokslas+verslas. Drąsiai ateičiai“ prisijungė ir valstybės įmonė – Valstybinių miškų urėdija. Įmonės generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės teigimu, išsilavinę, tarpdisciplininių žinių įgiję jauni žmonės miškininkystės sektoriuje reikalingi kaip niekada anksčiau, nes miškininkų užduotis ir iššūkis gebėti išlaikyti balansą tarp trijų segmentų: ekologinio, ekonominio ir socialinio, kuris pastaruoju metu tampa vis svarbesnis. „Moksleivius būtina supažindinti su sektoriuje diegiamomis naujausiomis technologijomis, o potencialių miškininkystės studentų kartą reikia pradėti ugdyti dar jaunesniajame amžiuje, aktyvinant jaunųjų miško bičiulių veiklas“, – ragina V. Kaubrė.

Tuo, kad verslo atstovų susitikimai su moksleiviais duoda puikų efektą, šiandien įsitikinęs ir UAB „Hegelmann logistics“ operacijų vadovas Laurynas Vaitkevičius. Pats buvęs VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos „Logistika ir prekyba“ absolventas L. Vaitkevičius teigia turintis tikslą į šią programą, o kartu į globaliu mastu vieną perspektyviausių profesijų, pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių. „Su vienuoliktokais bendravome ne tik jų gimnazijoje. Surengėme moksleiviams išvyką į įmonės biurą bei modernius logistikos sandėlius. Moksleiviai vėliau teigė, jog tai geriausia ekskursija jų gyvenime. Vadinasi, tai, ką darome, turi prasmę“, –reziumuoja UAB „Hegelmann logistics“ operacijų vadovas.

Efektu neabejojantys pedagogai tikisi tęstinumo

Kauno Maironio gimnazijos direktorė Daiva Garnienė, komentuodama projekto „Mokslas+verslas. Drąsiai ateičiai“ reikšmę teigia, jog šis projektas nėra vienintelis, kuriame drauge su VDU Žemės ūkio akademija dalyvauja Kauno senamiestyje įsikūrusi ugdymo įstaiga. Pasak pedagogės, bendravimas su žemės ūkio mokslo ir agroverslo atstovais, realiais pavyzdžiais iliustruojančiais šio sektoriaus modernumą ir profesines perspektyvas jame, yra efektyviausias formatas griauti stereotipams apie „miestietiškas“ ir „kaimiškas“ profesijas.

Verslo partnerių stipendijos mokslinei veiklai ir svajonių įgyvendinimui

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ iniciatyvos, taip pat aktyvus bendradarbiavimas su verslo įmonėmis atveria dar daugiau galimybių – studentai skatinami vienkartinėmis ir mėnesinėmis stipendijomis. Nuo šių metų pasirinkusiems agrosektoriuje itin reikalingas specialybes, visam studijų laikotarpiui bus skiriamos Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų stipendijos. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė įsitikinusi, kad stipendijos motyvuoja studentus siekti aukštų akademinių tikslų ir padeda įgyvendinti svajones.

Prof. dr. A. Miceikienė pasakoja, kad visų studijų programų studentai stipendijomis skatinami siekti kuo aukštesnių rezultatų. „Apie dešimt procentų geriausius įvertinimus gavusių studentų gauna skatinamąsias stipendijas. Stipendijų skiria verslo įmonės bei kiti socialiniai partneriai, absolventai. Ypatingo verslo dėmesio ir paskatinimų sulaukia žemės ūkio, inžinerijos, miškininkystės studijų krypčių studentai. Jausdami įtampą darbo rinkoje, būsimi darbdaviai skiria stipendijų ir taip prisideda prie aktualiausių profesijų studijų populiarinimo. Taip pat siekiama sudaryti galimybes studijuoti ir jaunimui iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų. Stipendijomis taip pat siekiama paskatinti studentus įsilieti į mokslinę veiklą, dalyvauti įvairiuose socialinėse, visuomeninėse veiklose. Parama skiriama ir studentų svajonių įgyvendinimui. Nustatytus įmonių kriterijus atitinkantys studentai gali gauti ir daugiau nei vieną stipendiją. Mūsų absolventai yra sukūrę verslus, juos išvystę, ir, kaip ir visame pasaulyje, taip ir VDU ŽŪA, grįžta atgal į savo Alma Mater ir skatina jaunimą savo pavyzdžiu bei savo finansinėmis galimybėmis. Verslo įmonės taip pat tiesiogiai suinteresuotos su agroverslu susijusių specialybių populiarinimu“, – apie verslo skiriamas stipendijas pasakoja prof. dr. A. Miceikienė.

Išskirtines studijų programos ir patogios studijos

Prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį į VDU ŽŪA programų išskirtinumą – dauguma jų vienintelės Lietuvoje, o naujosios studijų programos, parengtos bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, yra unikalios ir tarptautiniame kontekste. „Džiaugiamės išskirtinėmis, puikių specialistų komandų sukurtomis studijų programomis. Norinčių dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis, jas kurti, pritaikyti ir valdyti laukia pirmosios pakopos studijų programa Tvarioji inžinerija. Ambicingiems inovatoriams, siekiantiems įgyti ekonomikos bei technologijų žinių, būtinų ekonomikos transformacijos laikotarpiu, VDU ŽŪA siūlo pirmosios pakopos studijų programą Bioekonomikos verslo vadyba. Šios naujos programos unikalios Europos ir viso Pasaulio kontekste, nes nukreiptos į ateities globalų agroverslą“, – pastebi prof. dr. A. Miceikienė.

Prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA siūlo patogias studijų formas. „Atsižvelgdami į šiuolaikinių žmonių poreikius, augantį norinčių kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti skaičių, siūlome ištęstines nuotolines arba mišrias nuotolines studijas, kurias turi labai mažai universitetų. Be to, galima rinktis studijuoti atskirus aktualius studijų dalykus“, – pasakoja pašnekovė ir atkreipia dėmesį, kad motyvuoti jaunuoliai, norintys studijuoti su agrosektoriumi susijusiose specialybėse, tačiau neįvykdę 2023 m. stojimo reikalavimų, kviečiami į vienerių metų parengiamąsias studijas.

Prof. dr. A. Miceikienė pažymi, kad VDU ŽŪA absolventai į darbo rinką išeina pasiruošę šiuolaikiniams iššūkiais – su stipriomis dalykinėmis žiniomis ir būsimai karjerai būtinais bendrais gebėjimais. „VDU ŽŪA studentai turi galimybę įgyti būsimai karjerai itin svarbių kompetencijų – mokytis užsienio kalbų, lavinti komunikacinius, visiems labai reikalingus vadybinius įgūdžius, kelti su IT sritimi susijusias kompetencijas, turint šių gebėjimų atsiveria daug karjeros galimybių. Kelių užsienio kalbų mokėjimas tampa vis aktualesnis, tokie specialistai itin paklausūs“, – apie plataus išsilavinimo svarbą kalba prof. dr. A. Miceikienė ir atskleidžia, kad itin svarbios IT kompetencijos įgyjamos ne tik studijuojant atskirus su IT susijusius dalykus, bet ir įsisavinant į kitus dalykus integruotas IT žinias.

Anot kanclerės, siekiant paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, su studentais naujausiomis žiniomis dalijasi ne tik VDU ŽŪA mokslininkai, bet ir dėstytojai iš užsienio, taip pat rinkoje lyderiaujančių įmonių atstovai. „Aktyviai bendradarbiaudami su verslu siekiame užtikrinti, kad greta stipraus teorinio paruošimo, studentai susipažintų ir su praktikoje kylančiais iššūkiais, jų sprendimais, susijusiomis naujausiomis rekomendacijomis. Mokslo ir verslo sintezė padeda paruošti ne „vadovėlinius“, o realiam darbui pasiruošusius specialistus“, – pastebi VDU ŽŪA kanclerė.

Perspektyvios studijos ateities lyderiams – VDU ŽŪA

Augantis Pasaulio gyventojų skaičius kelia ir ateityje kels vis daugiau iššūkių, dalis jų teks žemės ūkio ir susijusiems sektoriams, todėl šių sričių laukia vis didesni išbandymai, kuriems įveikti reikės kvalifikuotų ir ambicingų specialistų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugiasi, kad vis daugiau gabių jaunuolių mato šias tendencijas ir renkasi plačias galimybes suteikiančias bei įdomų darbą ateityje dirbti leisiančias studijas.

Studijos VDU ŽŪA – sėkmingiems ateities profesionalams

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad gabiems ir motyvuotiems jaunuoliams agrosektorius tampa vis patrauklesnis – aukštos kvalifikacijos žemės ūkio ir susijusių sektorių specialistai džiaugiasi gerais atlyginimais ir karjeros galimybėmis Lietuvoje ir tarptautiniu lygiu.

„Matome, kad jaunuoliai stebi Lietuvos ir Pasaulio tendencijas ir mato nuolat augantį su agrosektoriumi susijusių studijų perspektyvumą. Studijas Akademijoje renkasi šimtukininkai, didžioji dalis įstojusių būna pasirinkę studijas VDU ŽŪA pirmuoju prioritetu. Tai rodo, kad prie Akademijos bendruomenės prisijungia apsisprendę ir motyvuoti jaunuoliai, matantys, kad studijos VDU ŽŪA suteikia plačias galimybes sėkmingai karjerai“, – pažymi kanclerė.

Auga agrosektoriaus aktualumas ir perspektyvumas

Didėjantis maisto ir ekologijos poreikis, vykstantys klimato pokyčiai ir augantis žmonių supratimas, kad be tvaresnio požiūrio artimoje ateityje kils ypatingai daug nepatogumų kiekvienam asmeniškai, žymiai prisideda prie augančio VDU ŽŪA studijų programų aktualumo.

„Nuo to, kiek ir kokios kokybės maisto mes turėsime, priklausys viso Pasaulio žmonių gerovė, nepriteklių jaučiančių žmonių skaičius. Taip pat žemės ūkio sektoriaus sėkmė lems, ar kiti sektoriai turės žaliavų savo veiklai. Be žemės ir vandens ūkio, miškininkystės sektorių negalėtų vystytis ir kiti verslai, tarp jų ir itin svarbios maisto, statybų, baldų, gėrimų pramonės sritys. Svarbu paminėti, kad visas bioekonomikos sektorius duoda pagrindą apdirbamosios ir perdirbamosios pramonės sritims“, – pastebi prof. dr. A. Miceikienė.

Pokyčiai lemia augantį kvalifikuotų specialistų poreikį

VDU ŽŪA Kanclerė prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos darbo rinkoje jaučiamas su agrosektoriumi susijusių specialybių aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas.

„Keičiantis žemės ūkio ir jų aptarnaujantiems sektoriams, neišvengiamai kyla ir su specialistų kompetencijomis susiję lūkesčiai. Daugiau nei prieš dešimtmetį prasidėjusi žemės ūkio sektoriaus transformacija tęsiasi – aktyvi skaitmenizacija, augalų ir daiktų internetas, robotizacija, inovatyvių technologijų taikymas ir jų dėka sukurtų produktų naudojimas neatpažįstamai keičia žemės ūkio ir susijusių verslo sektorių veiklą“, – apie pokyčius, lemiančius nuolat augantį kvalifikuotų specialistų poreikį, kalba VDU ŽŪA kanclerė.

Profesorė atskleidžia, kad jau dabar net 80 proc. dronų rinkos susiję su žemės ūkio sektoriumi, tai rodo, kad pokyčiai agrosektoriuje vyks ir ateityje – ir toliau bus kuriamos naujos technologijos, kurių diegimui, valdymui ir priežiūrai reikės specialistų.

Užsienio kalbų mokėjimas – vis aktualesnis gebėjimas

Anot prof. dr. A. Miceikienės, užsienio kalbų mokėjimas itin aktualus su žemės ūkio sektoriumi susijusiose srityse. „Žemės ūkio ir maisto eksportas sudaro apie ketvirtadalį viso Lietuvos eksporto. Dirbant su užsienio rinkomis ne visada užtenka anglų kalbos, būtinos ir kitos užsienio kalbos. Lietuviai sėkmingai kuria verslus ne tik tai Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, kur vietinės kalbos mokėjimas tampa itin svarbiu gebėjimu“, – kalba kanclerė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad užsienio kalbos tampa vis aktualesnės ir dirbant Lietuvoje, su vietinėmis rinkomis, nes nekvalifikuotam darbui vis dažniau įdarbinami rusų ar prancūzų kalbomis kalbantys imigrantai. „Universiteto absolventai dažnai užima vadovų pozicijas, todėl norint susikalbėti su darbuotojais gali būti naudingos ir šių kalbų žinios”, – apie mokytis užsienio kalbų skatinančias tendencijas kalba kanclerė.

VDU ŽŪA Tarptautinės veiklos koordinatorė Monika Medikienė pastebi, kad užsienio kalbų mokėjimas atveria daugiau galimybių ir studijuojant. „Skatiname studentus dalyvauti „Erasmus+“ programoje – išvykti studijuoti ar atlikti praktiką užsienio šalyse. Tai tarpkultūrinė patirtis, taip pat platesnės ir gilesnės specialybės žinios, ateičiai naudingi kontaktai. Studijuojant užsienyje antros ar trečios užsienio kalbos mokėjimas tampa ypatingu privalumu – pasirinkę Prancūziją ar Vokietiją daug daugiau naudos gaus jei atvyks jau mokėdami prancūzų ar vokiečių kalbas. Šios kalbos naudingos ir grįžus į Lietuvą – kartais gali atrodyti, kad visa Europa kalba anglų kalba, bet mokant daugiau užsienio kalbų atsiveria daugiau galimybių sėkmingam bendradarbiavimui su užsienio rinkomis, lengviau vyksta verslo partnerių paieška, sėkmingesnės derybos“, – apie užsienio kalbų mokėjimo naudą studijuojant ir baigus studijas kalba VDU ŽŪA Tarptautinės veiklos koordinatorė.

Mokydamiesi sukuria sėkmingus verslus

Proc. dr. Astrida Miceikienė pastebi augantį Akademijos studentų verslumą – jie noriai kuria savo verslus, aktyviai naudojasi universiteto suteikiama pagalba. „Studentai ir absolventai turi daug galimybių įgyvendinti savo idėjas, dalis verslų „gimsta“ atliekant praktinio darbo užduotis, kiti verslus sukuria pasitelkdami universiteto konsultantų pagalbą“, – pasakoja prof. dr. A. Miceikienė ir atkreipia dėmesį, kad studijų metu įgyvendinus verslo idėją, jai pagalbos galima gauti ir baigus studijas.

„Dauguma jaunųjų verslininkų grįžę į regionus, gali gauti paramą iš įvairių Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių. Parama skiriama ne tik ūkininkams, bet ir kitų sričių specialistams. Kurdami savo verslus, pasinaudoję Lietuvos kaimo plėtros programa, techninės pagalbos ir kitomis priemonėmis gali gauti paramą ne tik pačiai pradžiai, bet ir verslo vystymui“, – pastebi VDU ŽŪA kanclerė.

Idėjos savo verslo kūrimui dažnai kylant stebint kitų įmonių darbą iš vidaus, dirbant lengviausia pastebėti naujas nišas ir galimybes, todėl praktikos verslo įmonėse naudingos ne tik samdomą darbą planuojantiems dirbti studentams, bet ir ieškantiems nišų naujų verslų kūrimui. „Kiekvieną vasarą sulaukiame daug mokamų praktikų VDU ŽŪA studentams pasiūlymų iš žemės ūkio ir susijusių sektoriaus įmonių. Džiaugiamės, kad studentai aktyviai naudojasi šia galimybe ir jau nuo pirmo kurso vasarą išnaudoja praktikai“, – apie studentams suteikiamas galimybes vasarą išnaudoti susipažinimui su Lietuvos žemės ūkio sektoriumi pasakoja prof. dr. A. Miceikienė.

Išskirtines studijų programos ateities lyderiams

„Džiaugiamės išskirtinėmis, puikių specialistų komandų sukurtomis bakalauro ir magistro studijų programomis studijų programomis. Norinčių dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis, jas kurti, pritaikyti ir valdyti laukia pirmosios pakopos studijų programa Tvarioji inžinerija. Ambicingiems inovatoriams, siekiantiems įgyti ekonomikos bei technologijų žinių, būtinų ekonomikos transformacijos laikotarpiu, VDU ŽŪA siūlo pirmos pakopos studijų programą Bioekonomikos verslo vadyba. Ambicingų ir ieškančių galimybių studijuoti dirbant eksportuojančiose įmonėse laukia antros pakopos nuotolinė vadovų programa Muitinės procesų valdymas. Šios trys naujosios programos unikalios Europos ir viso Pasaulio kontekste, nes nukreiptos į ateities globalų agroverslą“, – pastebi prof. dr. A. Miceikienė.

Šiuolaikinės ir patogios studijos

Prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA siūlo patogias studijų formas, kas itin aktualu norintiems tobulėti, keisti veiklos sritį. „Atsižvelgdami į šiuolaikinių žmonių poreikius, augantį norinčių kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti skaičių, siūlome ištęstines nuotolines arba mišrias nuotolines studijas, kurias turi labai mažai universitetų. Be to, galima rinktis studijuoti atskirus aktualius studijų dalykus“, – pasakoja pašnekovė ir atkreipia dėmesį, kad motyvuoti jaunuoliai, norintys studijuoti su agrosektoriumi susijusiose specialybėse, tačiau neįvykdę 2023 m. stojimo reikalavimų, kviečiami į vienerių metų parengiamąsias studijas.

VDU ŽŪA kanclerė pažymi, kad parengiamąsias studijas VDU ŽŪA iki 100 proc. finansuoja Universitetas ir verslas, skiriant labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ lėšas. Vienerius parengiamųjų studijų metus su būsimais studentais dirbs ir tinkamai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams padės VDU dėstytojai. Kartu su kitais studentais jie taip pat klausysis pasirinktos studijų programos ir bendruosius universitetinius dalykus. Kitais mokslo metais sėkmingai išlaikius valstybinius brandos egzaminus ir pradėjus studijas Akademijoje, išklausyti dalykai įskaitomi ir studentai studijas tęs jau antrame kurse.