10-oji mokslinė – praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“ ir konkursas „LEADER bendradarbiavimo gerieji KPP pavyzdžiai“
Lapkričio 30 d. 9.30 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), III rūmų 604 auditorijoje (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno rajonas), vyks 10-oji mokslinė – praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“ ir konkursas „LEADER bendradarbiavimo gerieji KPP pavyzdžiai“. Kviečiame registruotis, rengti, teikti gerosios praktikos aprašymus ir/ar mokslinius straipsnius iki lapkričio 25 d. Po konferencijos bus publikuojamas el. leidinys „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji praktika“.
Pagrindiniai konferencijos tikslai: stiprinti partnerystę tarp kaimo plėtros veikėjų visais lygmenimis, skleisti gerąją patirtį apie šalies ūkininkų, verslo, mokslo, vietos bendruomenių veiklą ir naujoves, didinti Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumą įvairiose srityse pereinant prie sumanių kaimų strategijų, plėtojant šeimos ūkius, žemės ūkio produkcijos perdirbimo verslus, trumpąsias maisto tiekio grandines, kuriant vietos maisto sistemas, darbo vietas ir palaikant jų gyvybingumą bei ugdant kaimo gyventojų verslumą ir aplinkosauginį sąmoningumą.
Kviečiame konferencijoje registruotis kaimo bendruomenių lyderius, kaimiškųjų savivaldybių ir seniūnijų atstovus, VVG lyderius, jaunuosius ūkininkus, šeimos ūkių, labai mažų ir mažų įmonių savininkus, studentus ir Lietuvos mokslininkus, kurie turės galimybę diskutuoti su bendraminčiais, skleisti ir generuoti naujas idėjas, pristatyti gerąją patirtį įvairiose kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimo srityse.
• Norinčius dalyvauti konferencijoje ir pristatyti pranešimus ar teikti straipsnius konferencijos leidiniui kviečiame registruotis.
• Daugiau informacijos teikiant gerosios praktikos pavyzdžius ir straipsnius – reikalavimai straipsniams.
• Norinčius dalyvauti „LEADER bendradarbiavimo gerieji KPP pavyzdžiai konkurse“, kviečiame registruotis.
Detalesnę informaciją teikia VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros prof. dr. Vilma Atkočiūnienė (tel. nr. +370 682 14169; el. paštas: vilma.atkociuniene@vdu.lt).
Projektas „Komunikacijos priemonių, skatinančių efektyvų KPP taikymą inovacijų diegimui kaimo vietovėse, trumpųjų maisto grandinių plėtrai, LEADER bendradarbiavimo skatinimui ir tvariems bioekonomikos sprendimams, įgyvendinimas“ (Nr. PLKT-KK-20-2-09779-PR001) finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
Apie sprendimų paramos sistemas padedančias priimti sprendimus sudėtingomis sąlygomis
2022 m. liepos 5–7 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete vyko mokymai Sprendimų paramos sistemų vystymo tematika.
Renginys buvo organizuotas įgyvendinant tarptautinį Erasmus+ projektą „FARM (Fostering Agriculture Rural Development and Land Management) – „Žemės ūkio, kaimo plėtros ir žemės valdymo skatinimas“, kuriame aktyviai dalyvavo Harco taikomųjų mokslų universitetas (HH; Vokietija), Kartachenos technikos universitetas (UPCT; Ispanija), Kipro universitetas (UCY; Kipras), Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA; Lietuva), Švietimo ir mokslo internacionalizacijos asociacija (INTER-EDU; Šiaurės Makedonija) mokslininkai bei ūkininkai.
Pirmoji mokymų diena
Renginys prasidėjo svečiams iš kitų universitetų pristatant Universitetų 100-mečiui skirtą ekspoziciją „Vivat Universitas Vytauti Magni!“.
Renginio dalyviai lankėsi Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, kur buvo pristatyta naudojama sprendimų paramos sistema – Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema (www.zpdris.lt). Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje galima teikti prašymus, stebėti projektų rengimo, derinimo, svarstymo su visuomene bei viešinimo eigą ir kt.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete projekto dalyviams buvo pristatytas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro sprendimų paramos įrankis „Žalio pieno bei pieno gaminių kainų prognozė“ (https://www.vic.lt/pieno-rinka/). Virtualų pienininkystės ūkio rentabilumo matematikos modelį gali išbandyti visi prisiregistravę tinklapyje, skirtame susistemintai informacijai apie pieno ir pieno gaminių rinką.
Projekto dalyviai lankėsi Kauno rajono savivaldybės Ringaudų seniūnijoje, susitikimo su Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausia specialiste, kuri pristatė teikiamas elektronines paslaugas portaluose – Teritorijų planavimo dokumentų registre; Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje; Lietuvos erdvinės informacijos portale ir kt., pademonstravo sprendimų paramos sistemą.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete projekto dalyviai buvo supažindinti su Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (LITFOOD) vykdoma veikla. LITFOOD atstovai pristatė maisto ir kitų vietos gaminių bendrystės erdvę „Kaimas į namus“ (https://kaimasinamus.lt/), kur padedama vartotojams atrasti vietoje pagamintų produktų ir teikiamų paslaugų kokybę, natūralumą ir unikalumą.
Antroji mokymų diena
Antroji mokymų diena prasidėjo vizitu į Agrokoncerno įmonių grupę. Projekto dalyviai vizito metu lankėsi įkurtame naujame Inovacijų ir tyrimų centre „AgroITC“ (https://www.agrokoncernas.lt/lt/apie-mus/inovaciju-ir-tyrimu-centras/). Tai vienintelis tokio pobūdžio tyrimų centras privačiame verslo sektoriuje, visame Baltijos šalių regione, kur atliekami: tikslieji lauko tyrimai, laboratoriniai eksperimentai, gamybiniai bandymai.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete projekto dalyviams buvo pristatyta Agrokoncerno įmonės grupės Inovacijų ir tyrimų centro bei Mažosios bendrijos (MB) „Agronomas“ (www.agronom.lt), kur teikiamos konsultacijos ūkininkams naudojant informacines technologijas gerosios praktikos pavyzdžiai.
Užsienio šalių universitetų partneriai projekto dalyviams pristatė Edukacinės mokymo medžiagos kūrimą DSS (UPCT, Ispanija), DSS įrankių prototipą (UCY; Kipras), išaiškino DSS vaidmenį studijų procese (HH, Vokietija).
Trečioji mokymų diena
Trečiąją mokymų dieną buvo pasidalinta Gerosios praktikos pavyzdžiais. Mokymų dalyviai lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto Komunikacijos ir technologijų perdavimo centre, kuris veikia ir kaip verslo inkubatorius. VDU verslo–mokslo inkubatoriuje kuriasi įvairių krypčių ir potencialo įmonės (https://ktpc.vdu.lt).
Šviečiamosios mokomosios medžiagos gyvulininkystės sektoriuje gerosios praktikos pavyzdžiu pasidalino Kartachenos technikos universiteto (UPCT, Ispanija) projekto dalyviai.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto projekto dalyviai pristatė Kaimo plėtros administravimo studijų programoje diegiamas skaitmenines priemones ir supažindino su Skaitmeninėmis priemonėmis tvariems sprendimams ūkyje.
Informacinė suvestinė sukurta įgyvendinant „Erasmus+” strateginių partnerysčių programos finansuojamą projektą (KA 203; 2020-1-DE01-KA203-005688). Šis straipsnis atspindi tik projekto vykdytojų požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame esančios informacijos naudojimą. Projekto partneriai: Partneriai: Harco taikomųjų mokslų universitetas (HH; Vokietija), Kartachenos technikos universitetas (UPCT; Ispanija), Kipro universitetas (UCY; Kipras), Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA; Lietuva), Švietimo ir mokslo internacionalizacijos asociacija (INTER-EDU; Šiaurės Makedonija).
Nuoroda į FARMis čia
Nuoroda į FARM svetainę čia
13-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Apskaita ir finansai verslui 2022: darnumo link“ – idėjos ir sprendimai tvariai ateičiai
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas lapkričio 10–11 d. organizavo 13-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Apskaita ir finansai verslui 2022: darnumo link“. Mokslinio ir organizacinio komitetų pirmininkės prof. dr. Vilija Aleknevičienė bei doc. dr. Erika Besusparienė džiaugėsi dideliu susidomėjimu konferencija ir sustiprėjusia partneryste su verslo, viešojo sektoriaus ir konsultavimo institucijomis bei išreiškė viltį, kad mokslininkų pranešimai padės glaudžiau bendradarbiauti ir gerinti tarpusavio supratimą.
„Suinteresuotieji asmenys vis dažniau reikalauja, kad verslas teiktų kokybiškas, skaidrias, patikimas ir palyginamas ataskaitas klimato ir kitais aplinkos, socialiniais ir valdymo (ESG) klausimais. Todėl aktualu tęsti diskusijas ir mokslinius tyrimus, atskleidžiančius informaciją apie verslo darnumo principus ir praktikas, kurie savo ruožtu suteikia informacijos apie rizikas ir galimybes, susijusias su verslo darnumu. Investuotojai, ypač socialiai atsakingi, vis labiau vertina nefinansinę įmonių informaciją. Socialiai atsakingos įmonės gali padidinti savo vertę per laukiamus pinigų srautus, riziką ir kapitalo kainą, todėl jos rinkai turi teisingai ir laiku signalizuoti apie vykdomas ESG veiklas“, – atkreipdamos dėmesį į konferencijos temų aktualumą kalba prof. dr. V. Aleknevičienė ir doc. dr. E. Besusparienė.
Plenarinės sesijos metu Bukarešto Ekonomikos universiteto profesorius Albu Catalin Nicolae, kalbėdamas apie darnumo link vedantį naują apskaitos specialistų vaidmenį – nefinansinių ataskaitų teikimą – kėlė klausimą, ar apskaitos specialistai, net ir puikiai suprasdami nefinansinių ataskaitų svarbą, visada turi laisvę tai daryti. Prof. A. C. Nicolae atkreipė dėmesį, kad šios ataskaitos kartais gali atskleisti verslui nepalankią informaciją, todėl jų teikimas apskaitos specialistams gali tapti iššūkiu. Anot mokslininko, ataskaitų duomenų tikslumui ir kokybei, ypač kai jos susijusios su aplinkosaugos temomis, daug reikšmės turi teisinis reguliavimas, vietos valdžios institucijų požiūris, verslo įmonės savininkų nuostatos, ekonominio veiklos sektoriaus ypatybės ir auditorių darbas.
Liuksemburgo universiteto mokslininkė dr. Juliette E. Torabian, kviesdama permąstyti aukštojo mokslo vaidmenį siekiant tvarumo versle, atkreipė dėmesį į verslo etikos klausimą – kas turi pasikeisti, kad darnumo siekimas ir socialinė atsakomybė verslui taptų norma. Dr. J. E. Torabian siūlo kuo daugiau dėmesio skirti aukštųjų mokyklų studentų švietimui tvarumo klausimais. Mokslininkė įsitikinusi, kad jaunimui diegiant ir įtvirtinant darnumo link vedančias vertybes, palaipsniui keisis verslas ir visuomenė. Taip galima užtikrinti, kad pokyčiai vyks ne tik dėl vertybių stiprėjimo įmonių viduje, bet ir dėl spaudimo iš išorės – besikeičiančių visuomenės lūkesčių.
Panelinių pranešimų ir diskusijos metu daug dėmesio skirta rizikoms, kylančioms prekes importuojančiam ar eksportuojančiam verslui. Pranešėjos Enrika Naujokė, Ingrida Kemežienė ir Monika Bielskienė, turinčios didelę patirtį muitų ir mokesčių srityse, pristatė aktualias problemas. Keltas klausimas, ar atsakomybė įvertinant atitiktį muitinės reikalavimams dėl prekių tarifinio klasifikavimo, prekių kilmės ir prekių muitinės vertės nustatymo yra finansų ir apskaitos specialisto sritis. Diskutuojant aptarta, kokias problemas kelia pridėtinės vertės mokesčio reglamentavimas finansų ir apskaitos specialistams, dirbantiems prekes importuojančiame ir eksportuojančiame versle, kokios žinios ir gebėjimai yra reikalingi, kokios galimybės su muitinės sritimi susijusias žinias įgyti aukštojo mokslo ir studijų institucijose.
Specialioje sesijoje pristatytas Bioekonomikos plėtros fakulteto jaunųjų mokslininkų vykdomas „Erasmus+“ projektas „Skaitmeninė mokymosi platforma Z kartai: atvira prieiga prie TFAS“ su užsienio partneriais. Sukurta mokymosi platforma bus prieinama nemokamai nuo 2023 m. gegužės mėnesio. Šioje platformoje dėstytojai ir studentai ras mokomąją medžiagą, vaizdo įrašus ir atvejo analizes, parengtas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
Kitos konferencijos veiklos vyko darbinėse sesijose, kur įvairių šalių mokslininkai dalinosi tyrimų rezultatais verslo finansų, apskaitos ir audito, įmonės valdysenos srityse. Sekcijose daugiausiai dėmesio skirta valstybės biudžeto sudarymo, mokesčių ir socialinės atsakomybės klausimams. Konferencijoje buvo sprendžiami su Europos kursu susiję klausimai, vyko aktyvios mokslinės diskusijos.
Organizatoriai džiaugiasi, kad tarptautinė konferencija sulaukė itin didelio susidomėjimo, joje dalyvavo mokslininkai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos ir gausus būrys Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų. Konferencijos metu daug dėmesio skirta inovatyvių ir į darnumą orientuotų apskaitos ir finansų̨ mokslo tendencijų pristatymui, pasidalinta naujais požiūriais, svarbiais didinant verslo konkurencingumą ir efektyvumą bei skatinant smulkaus ir vidutinio verslo bei viešojo sektoriaus partnerystę.
„ERASMUS+“ mokymosi vizitas Mostaro Dzemal Bijedic universitete
Lapkričio 7-11 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis ir Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius, Inžinerijos fakulteto doc. dr. Rytis Skominas lankėsi Mostaro Dzemal Bijedic universitete. Šiame Bosnijos ir Hercegovinos universitete yra aštuoni fakultetai: Viduržemio jūros regiono žemės ūkio, Ekonomikos, Humanitarinių mokslų, Statybos inžinerijos, Mechanikos inžinerijos, Švietimo ir Teisės. Mostaro Dzemal Bijedic universitetas siekia būti lanksti, funkcionali ir socialiai atsakinga aukštojo mokslo institucija, pripažinta regione dėl modernių visų pakopų studijų programų, orientuota į bendradarbiavimą, tarptautiškumą ir aukštą kokybę.
Vizito metu abu VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai antros pakopos studentams skaitė paskaitas apie hidrotechnikos statinių defektus ir pažaidas, tyrimo metodus, priežiūrą ir remontą bei dalinosi patirtimi apie vykdytus ekspertinius hidrotechnikos statinių vertinimus.
Vizito metu doc. dr. B. Vaznonis ir doc. dr. R. Skominas susitiko su šioje aukštojoje mokykloje dirbančiais dėstytojais ir Tarptautinių ryšių departamento atstovais bei aptarė bendradarbiavimo galimybes mokslo bei studentų mainų srityse. Ekskursijų po laboratorijas metu VDU Žemės ūkio akademijos atstovai susipažino su universitete atliekamais moksliniais tyrimais ir turima infrastruktūra.
VDU Garbės profesoriaus regalijos įteiktos VDU ŽŪA prof. Jonui Čaplikui, pagerbti fakulteto bendruomenės nariai
Lapkričio 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko iškilmingas VDU Senato posėdis, kurio metu už viso gyvenimo profesinės veiklos indėlį į tvarią Lietuvos ir pasaulio ateitį profesoriui Jonui Čaplikui suteiktas VDU Garbės profesoriaus vardas. Posėdyje pagerbti ir akademinės bendruomenės nariai, kuriems įteikti proginiai Lietuvos universiteto šimtmečio medaliai.
Iškilmingos VDU Garbės profesoriaus vardo J. Čaplikui suteikimo ceremonijos metu VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė profesorių įvardijo kaip vieną iškiliausių Lietuvos žemės ūkio strategų, plačios aprėpties mokslinių interesų mokslininką, talentingą pedagogą bei neprilygstamą vadybininką, sėkmingai parengusį didžiulį pluoštą tarptautinių bei nacionalinių projektų, svarbių žemės ūkio ir švietimo politikos formavimui bei verslo skatinimui.
Už ilgametį darbą, reikšmingus mokslinius pasiekimus, aktyvią visuomeninę veiklą bei Universiteto vardo garsinimą Lietuvos universiteto 100-mečio medaliais iškilmingo VDU Senato posėdžio metu apdovanoti fakulteto bendruomenės nariai.
Proginiai 100-mečio medaliai įteikti prof. Astridai Miceikienei, prof. Neringai Stončiuvienei, doc. Bernardui Vaznoniui.
LJMS konkurso „Geriausios disertacijos“ laureatų gretose – VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto lektorė dr. A. Čapienė
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS), kasmet organizuojanti Geriausių disertacijų konkursą, paskelbė 2021 metų laureatus. Konkursui buvo pateiktos 104 disertacijos: 57 darbai gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio, 47 – humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Nuo šių metų kovo 31 d. iki lapkričio 15 d. vyko I ir II disertacijų vertinimo etapai. Darbus vertino 260 ekspertų. Jie laureatais pripažino 10 geriausių disertacijų, apgintų Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, ir 2 Lietuvos piliečių disertacijas, apgintas užsienio mokslo ir studijų institucijose, kurios bus paviešintos renginio metu.
„Labai džiaugiamės jau 16-ą kartą rinkdami Geriausias disertacijas. Šis konkursas padeda pastebėti ir apdovanoti inovatyviausius jaunųjų mokslininkų darbus, paraginti talentingus tyrėjus garsiau kalbėti apie savo veiklą, o visuomenę atrasti mokslines naujoves. Skatindami tarptautiškumą, šiemet apdovanojame ne tik Lietuvoje parašytas, bet ir užsienio universitetuose apgintas disertacijas“, – teigė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė Jovita Žėkaitė-Maconko.
„Geriausios disertacijos“ konkursu siekiama skatinti doktorantus ruošti aukšto lygio mokslines disertacijas, kurios pelnytų pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, raginti tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą.
„Vertindamas konkursui pateiktas paraiškas pastebėjau, kad apginta labai aukšto lygio disertacijų, o jaunieji tyrėjai garsina Lietuvą pasaulyje. Linkiu sėkmės tolesniuose prasminguose darbuose tyrėjams, akademinei bendruomenei ir šio konkurso organizatoriams“, – teigė vienas iš konkurso ekspertų.
Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių laureatai:
- Marius Daraškevičius, kurio darbo tema „Valgomojo modernėjimas Lietuvos dvaruose XVIII a. vid.–XX a. pr.“ (menotyra), Lietuvos kultūros tyrimų institutas, mokslinė vadovė doc. dr. Rasa Butvilaitė.
- Aistė Čapienė, kurios darbo tema „Vartotojų proaplinkosauginis ir prosocialus įsitraukimas į tvarų vartojimą“ (vadyba), Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija, mokslinė vadovė doc. dr. Aušra Rūtelionė.
- Viktorija Baranauskienė, kurios darbo tema „Socioteritorinė atskirtis Lietuvos retai apgyventose teritorijose“ (sociologija), Lietuvos socialinių tyrimų centras, moksliniai vadovai: dr. Donatas Burneika ir dr. Vidmantas Daugirdas.
- Simona Balčaitė, kurios darbo tema „Uždaros gyvenvietės Lietuvoje: teritorinės integracijos problema“ (sociologija), VU – Vilniaus universitetas, mokslinė vadovė prof. dr. Dovilė Krupickaitė.
- Kristina Griškevičienė, kurios darbo tema „Tarpsektorinių tarpinės produkcijos tinklų poveikio makroekonominiams svyravimams bei šokų sklidimui vertinimas“ (ekonomika), ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, mokslinė vadovė prof. dr. Valdone Darškuvienė.
Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslo sričių laureatai:
- Žana Kapustina, kurios darbo tema „Modifikuotų nukleotidų taikymas plataus masto nukleorūgščių analizei” (biologija), Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų institutas ir UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras, mokslinis vadovas prof. dr. Arvydas Lubys.
- Milda Mickutė, kurios darbo tema „Viengrandines mažąsias RNR modifikuojančių gyvūnų Hen1 metiltransferazių taikymas RNR žymėjimui ir sekoskaitai“ (biochemija), Vilniaus universitetas, mokslinis konsultantas prof. dr. Giedrius Vilkaitis.
- Lina Grinevičiūtė, kurios darbo tema „Nanostruktūrizuotos optinės dangos, skirtos lazerio šviesos valdymui“ (medžiagų inžinerija), Vilniaus universitetas, Mokslinė vadovė prof. dr. Vytautė Pečiulienė ir mokslinė konsultantė prof. dr. Vilma Brukienė.
- Justinas Kilpys, kurio darbo tema „Sniego dangos rodiklių tyrimas nuotoliniais metodais lyguminėse teritorijose“ (fizinė geografija), Vilniaus universitetas, mokslinis vadovas prof. dr. Egidijus Rimkus.
- Ernestas Kasparavičius, kurio darbo tema „Organinių skyles pernešančių puslaidininkių stabilumo ir būdų jam gerinti, naudojant karbazolo ir ditien[3,2-b:2′, 3′-d]pirolo darinius, tyrimas“ (chemija), Kauno technologijų universitetas, mokslinis vadovas doc. dr. Tadas Malinauskas.
Renginį globoja LR Prezidentas Gitanas Nausėda.
Užsienio profesoriai skaitė paskaitas studentams tema ,,Legal and economic issues of international business law in a contemporary society”
Lapkričio 17 d. Bioekonomikos plėtros ir Agronomijos fakultetų studentams vyko nuotolinės užsienio profesorių paskaitos tema ,,Legal and economic issues of international business law in a contemporary society”. Renginį organizavo Bioekonomikos plėtros fakulteto docentės dr. Dalia Perkumienė ir dr. Daiva Makutėnienė. Prieš paskaitas su užsienio kolegomis vyko diskusija dėl akademinio bendradarbiavimo plėtojimo. Su užsienio kolegomis aptartos konferencijų, bendrų publikacijų bei projektų rengimo galimybės.
Studentams paskaitas skaitė prof. dr. Osman Devrim Elvan iš Stambulo Universiteto-Cerrahpaşa, Turkija; dr. Khalid EL HOUSNI iš Cadi Ayyad Universito, Marokas; assoc. prof. dr. Özgür Oguz iš Anadolu Universiteto, Turkija, prof. dr. Larbi Saffa iš Cadi Ayyad Universito, Marokas; dr. Ong Tze Chin iš Malaya Universiteto, Malaizija; prof. dr. Faysal Lemjidi iš Cadi Ayyad Universito, Marokas bei prof. dr. Antonio Silva Sánchez iš Extramaduros universiteto, Ispanija. Studentai aktyviai įsitraukė į diskusiją, profesoriai sulaukė daug ir įdomių klausimų.
Finansų krypties vertinimo ekspertų vizitas
Lapkričio 23 d. Vytauto Didžiojo universitete vyks Finansų krypties vertinimo ekspertų vizitas (vertinamos magistro studijų programos „Apskaita ir finansai“ ir „Finansai“).
Krypties studentus kviečiame į susitikimą su ekspertais 11:45-12:30, o visus krypties akademinės bendruomenės narius – į supažindinimą su bendraisiais pastebėjimais vizito metu 16:05-16:20.
Susitikimų vieta: K. Donelaičio g. 52-209 a., Kaunas
Kvietimas dalyvauti kviestinės dėtytojos paskaitose
Maloniai kviečiame dalyvauti 2022 m. lapkričio 21 d. – gruodžio 2 d. vyksiančiose Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto rektorės prof. dr. habil. Irina Pilvere paskaitose. Paskaitos vyks nuotoliniu būdu per MS Teams platformą. Paskaitų tema: „Bioeconomy Development: Challenges and Possibilities“. čia.
Registracija ir detalus paskaitų tvarkaraštisJolantos Vilkevičiūtės knygos pristatymas
- Antropoceno era
- Apie VDU ŽŪA
- Dabartis
- Darbuotojai
- Darbuotojams
- Didžioji tuja – Tltuja plicata Donn ex D. Don
- Disertacijos
- Dviskiautis ginkmedis – Ginkgo biloba L.
- Ekologija ir aplinkotyra
- Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos institutas
- Energetinių augalų ekspozicija
- ERASMUS+ dėstymo vizitai
- Fakultetai
- Geležinė parotija – Parrotia persica (DC.) C. A. Mey.
- Gelsvažiedis tulpmedis – Liriodendron tulipifera L.
- Geltonoji pušis -Pinusponderosa Dougl. Ex P.et C. Laws.
- Intensyviai naudojamų agroekosistemų tvarumas
- Istorija
- Įvairaus intensyvumo sėjomainų, monopasėlių ir pūdymų ilgalaikiai tyrimai
- Įvykių archyvas
- Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos institutas
- Juodasis riešutmedis – Juglans nigra L.
- Kaip vyks 2019 m. priėmimas į bakalauro studijas?
- Kernza introdukcijos galimybės šiaurės ir baltijos šalių regione (viking)
- Klevalapis platanas – Platanus x hispanica Mill. Ex Munchh.
- Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2022“
- Konferencijos
- Kontaktai
- Kvalifikacijos tobulinimas
- Metodinė medžiaga
- Mokslas
- Mokslinė veikla
- Mokslinių tyrimų kryptys
- Mokslo ir jo sklaidos renginiai
- Monografijos ir straipsniai
- Paprastasis ąžuolas – Quercus robur L.
- Paprastasis bukas – Fagus sylvatica L.
- Parodos (VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centre)
- Patentai
- Patentai ir projektai
- Platanalapis klevas – Acer pseudoplatanus L.
- POSHMyCo suinteresuotųjų šalių seminaras ‘Selektyvus derliaus nuėmimas remiantis mikotoksinų kiekio grūdinėse kultūrose vertinimu’
- Skatinamosios stipendijos
- Studijos
- Studijų dalykai/moduliai
- Studijų kainos
- Sveiko dirvožemio formavimas didinant anglies sankaupų sluoksniavimąsi armenyje
- Svetainės žemėlapis
- Tarptautinė veikla
- VDU ŽŪA 100-metis
- VDU ŽŪA bakalauro studijos
- Veimutinė pušis – Pinus strobus L.
- Veislės
- Verslui ir visuomenei
- Visi įvykiai
- Visos naujienos
- ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS ARBORETUMAS
- Žieminių rapsų hibridų skirtingų veislių vystymosi dėsningumai
- Žieminių žirnių (Pisum sativum L.) auginimo galimybės Lietuvos klimatinėmis sąlygomis
- Žmogaus ir gamtos sauga 2020
- Leidinys „Žmogaus ir gamtos sauga”