Užsienio profesorių paskaitos studentams “Legal and economic issues of international business law in contemporary society”

2022 m. lapkričio 17 d. (ketvirtadienį) nuo 16.00 val. vyks užsienio profesorių paskaitos tema “Legal and economic issues of international business law in contemporary society”.

Paskaitas skaitys:

Dr.Osman Devrim Elvan, Legal Basis of Tourism Activities Permits in the State Forest of Türkiye, Istanbul Univertsity-Cerrahpaşa (Türkiye).
Khalid EL Housni, Tourism and Sustainable Development: economical and legal issues. An Adaptation and Reconciliation Exercise, Cadi Ayyad University, Marrakech, Morocco.
Assoc. prof. Dr. Özgür Oguz, Types of labour contracts in Turkish labour law, Anadolu University,
Dr. Larbi Saffa, From passion to co- creation: when learning tourists meet enterprising artists in creative tourism, Cadi Ayyad University, Marrakech, Morocco.
Ong Tze Chin, Competition Dynamic of E-commerce, University of Malaya, Kuala Lumpur, Malaysia.
Dr. Faysal Lemjidi, archeotourism in South Morocco, towards sustainable archaeological sites: economical and legal issues, Cadi Ayyad University, Marrakech, Morocco.
Dr. Antonio Silva Sánchez, the historical and legal evolution of guardianship and custody of children in the Spanish legal system, University of Extremadura, Spain.

Vieša paskaita „Kaip ES klimato tikslus įveiklina įstatymais – esminiai pokyčiai ES ekonomikai (pavyzdžiai transporto srityje)“

Kviečiame studentus ir kitus interesantus dalyvauti Europos Sąjungos (ES) Tarybos generalinio sekretoriato Juridinio skyriaus juridinė patarėjos Ritos Liudvinavičiūtės paskaitoje „Kaip ES klimato tikslus įveiklina įstatymais – esminiai pokyčiai ES ekonomikai (pavyzdžiai transporto srityje)“. Paskaita vyks mišriu būdu – kontaktiniu būdu VDU Žemės ūkio akademijoje ir nuotoliniu būdu MS Teams platformoje.

Tema: Kaip ES klimato tikslus įveiklina įstatymais – esminiai pokyčiai ES ekonomikai (pavyzdžiai transporto srityje)
Pranešėjas: Rita Liudvinavičiūtė, ES Tarybos generalinio sekretoriato Juridinio skyriaus juridinė patarėja
Data: Lapkričio 15 d. (antradienis)
Laikas: 17.00-18.30 val.
Vieta:
VDU Žemės ūkio akademijos III rūmų 418 aud. (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.)
Nuotoliniu būdu per MS Teams. PRISIJUNGIMO NUORODA

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2022 m. lapkričio 9 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Muitinės specialistams – pasaulinės galimybės

Spalio 26 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto kartu su partneriais Muitinės praktikų asociacija ir UAB „Muita“ organizuotas seminaras „Diena muitinės tarpininko vaidmenyje“ sulaukė didelio dėmesio. Muitinės praktikų asociacijos vadovė Enrika Naujokė supažindino klausytojus su muitinės tarpininko (atstovo muitinėje) darbo ypatumais ir galimybėmis, pasidalino savo praktine patirtimi, įžvalgomis, atsakė į interesantų klausimus. Seminare savo praktine patirtimi bei įžvalgomis taip pat dalinosi UAB „Muita“ vadovė Jurgita Bartninkienė, projektų vadovė Irena Veikšienė. UAB „Muita“ muitinės tarpininko atstovė Urtė Muižininkienė muitinės specialistų karjeros galimybes iliustravo savo asmeniniu pavyzdžiu. Seminaro dalyviai domėjosi muitinės specialisto darbo specifika, karjeros perspektyvomis, muitinės tarpininko kursų eiga.

Negalėjusiems dalyvauti seminare – trumpas video įrašas, atskleidžiantis seminare aptartus klausimus. Jame apie savo karjeros kelią, muitinės specialisto darbo ypatybes, profesines galimybes, atlyginimą ir perspektyvas kalba Muitinės praktikų asociacijos vadovė Enrika Naujokė.

Daugiau informacijos apie muitinės tarpininko kursus.

VDU studentams muitinės tarpininko kursams taikoma 20% nuolaida.

Verslumo ugdymo praktikos rezultatas – dvi verslo idėjos – mobili sulčių spaudykla ir sveiki užkandžiai

Šie mokslo metai Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto bakalauro studijų programos Logistika ir prekyba ketvirtakursiams prasidėjo ne tik įprastomis paskaitomis. Studentai įsitraukė į Verslumo ugdymo praktiką – užsiėmimus, kurių metu sugeneruojamos verslo idėjos ir, pasitelkiant specialias kompiuterines ir informacines programas, vystomas verslas. Verslo kūrimo ir valdymo iššūkius studentams padeda įveikti dėstytojos-mentorės lekt. dr. J. Zaleckienė ir doc. dr. Jūratė Savickienė. Spalio 11 d. vyko simuliacinių verslo įmonių produktų pristatymas, kuriame dalyvavo verslo idėjas sukūrę studentai, Verslumo ugdymo praktikos dėstytojos, Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis, VDU ŽŪA marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė ir kiti fakulteto dėstytojai.

Šiemet buvo sukurtos dvi simuliacinio verslo įmonės – „Verslauk1“ ir „Verslauk2“, kurių vadovais tapo studentai Mykolas Mažukna ir Smiltė Janulytė. Ketvirtakursiai, susibūrę įmonėje „Verslauk1“ nusprendė įkurti prekės ženklą „Gimme“ ir gaminti sveikus užkandžius – batonėlius. Įmonė išsikėlė sau tikslą padėti aktyviems žmonėms sėkmingai siekti savų tikslų siūlant maistą, palengvinantį skubančio, nuosekliam maisto gaminimui laiko skirti negalinčio vartotojo kasdienybę. Sukurti trys pagrindiniai produktai – įprastas ir veganiškas šokoladinis batonėlis, batonėlis su vaisiais bei itin aukštos kokybės granola. Įmonė orientuota į sveikatai palankių sveikų užkandžių gamybą, produktai ypatingai tinka užsiimantiems aktyvia fizine veikla, juos vartoti gali ir vaikai, ir senjorai. Prekės ženklas asocijuojasi su puikiu skoniu, kokybe. „Verslauk2“ komanda tapo mobilios sulčių spaudyklos kūrėjais. Studentai numatė verslo tikslą, kad sulčių spaudimas būtų prieinamas visiems, akcentuojant patogumą – tai, kad ši paslauga būtų teikiama kliento namuose, su galimybe spausti ne tik vienos rūšies sultis, bet ir sumaišyti keletą vaisių ar daržovių rūšių – bei sąžiningumą, kuomet būtų matoma, kad sultys spaudžiamos būtent iš kliento pateiktų vaisių, daržovių ar uogų. Paslauga būtų teikiama tiek ūkininkams, kurie neturi nuosavos spaudyklos, tiek pavieniams asmenims, norintiems išsispausti sulčių asmeniniam naudojimui.

Verslumo ugdymo praktika – tai unikali į studijų procesą integruota galimybė pažinti verslo kūrimo ir valdymo modelius, ugdyti kritinį mąstymą sprendžiant verslo iššūkius, lavinti komandinio darbo gebėjimus ir stiprinti geriausias asmenines savybes.

Lietuvos studentų idėja miestų bendruomenes įtraukti į dirvožemio gelbėjimo veiklą įvertinta tarptautiniu mastu

Šiais metais tarptautinio bioinovacijų konkurso „BISC-E“ (“Biobased Innovation Student Challenge Europe“) pusfinalyje Lietuvai atstovavusią studentų komandą lydėjo sėkmė – ji pateko į geriausiųjų Europos jaunųjų kūrėjų penketuką. Konkurso nugalėtojai paaiškės spalio 13 dieną vyksiančiame „BISC-E“ finaliniame etape. Tarp finalininkų lietuviai vieninteliai pateikė idėją socialinei inovacijai, kurios įgyvendintojais galėtų tapti visi miestų daugiabučių mikrorajonų gyventojai. Ekspertų teigimu, į būtinybę visuomenei prisidėti prie gyvybiškai svarbaus ištekliaus – dirvožemio – gelbėjimo dėmesį atkreipę Lietuvos studentai šiandienos realijų fone pataikė į dešimtuką.

Pilietiniu bendradarbiavimu siūlo spręsti aštrias aplinkosaugos problemas

Tarptautinį konkursą „BISC-E“ organizuoja Briuselyje įsikūręs Biopramonės konsorciumas („Bio-based Industries Consortium“). Jis kartu su Europos Komisija (EK) įgyvendina 2 mlrd. eurų vertės partnerystę, kurios tikslas – spartesnė bioinovacijų plėtra ir tikslinis jų finansavimas. Konsorciumas, organizuodamas konkursą „BISC-E“, skatina gabius Europos universitetų studentus aktyviai įsitraukti į bioinovacijų kūrimą ir bioekonomikos vystymą.

Nacionalinę atranką organizavusi Lietuvos biotechnologų asociacija šiemet į konkursą delegavo išskirtinai plačios kompetencijų amplitudės komandą. Tai – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto studentės Justina Deveikytė ir Paulina Družaitė, Bioekonomikos plėtros fakulteto studentas Mykolas Mažukna bei VDU Muzikos akademijos studentas Algirdas Vaičaitis.

Komandos kapitonas M. Mažukna atskleidžia, kad tarptautinei vertinimo komisijai pristatyta inovacija padėtų spręsti kelias aštrias aplinkosaugos problemas. Tam daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose esančias šiukšlių surinkimo aikšteles reikėtų papildyti nedideliais biofermentatoriais, per porą parų organines bioskaidžias atliekas paverčiančiais vertingu, dirvožemį praturtinančiu kompostu.

„Apie 30 proc. visų komunalinių atliekų šiuo metu sudaro biologinės atliekos. Lietuvoje jos nugula sąvartynuose, kur irdamos išskiria toksiškas metano dujas. Fermentatoriai, kuriais šias atliekas būtų galima perdirbti, gaminami pramoniniu būdu ir pasaulyje tai nėra naujovė. Tačiau šiuo metu labiau populiarūs didesni agregatai, naudojami žemės ūkio ar pramonės įmonėse, o mes siūlome akseleruoti organines bioskaidžias atliekas pasitelkiant mažesnius biofermentatorius ir įtraukiant visuomenę. Kompostas, kurio išeiga iš 1 kg atliekų yra apie 400-500 g., būtų parduodamas agroverslui tiesiogiai bei mažmeninėje prekyboje. Paskaičiavome, kad šią bioinovaciją diegiančioms vietos savivaldybėms ar privatiems investuotojams apsimokėtų nuomotis saulės elektrines. Tuomet metinė investicinė grąža siektų apie 15 proc., o visa investicija atsipirktų per 6,5 metų“, – idėjos esmę komentuoja M. Mažukna. Pasak jo, galutinė sėkmė vis dėlto priklausytų nuo vietos bendruomenių požiūrio į ekologiją ir noro keisti įpročius. Todėl kaip viena sudėtinių projekto dalių yra numatyta žinių sklaida. Pavyzdžiui, biofermentatoriuose vykstantys procesai galėtų būti demonstruojami įvairaus amžiaus vaikams bei integruojami ugdymo programose.

Situacijos grėsmę jaučia ir Europos universitetai, ir verslo bendruomenės

Lietuvos atstovų komandos vadovė, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja tarptautinei veiklai Virginija Kargytė pastebi, kad per paskutiniuosius 50 metų žmonių populiacija padvigubėjo ir netrukus turėtų pasiekti 8 milijardus. Tačiau išteklių mūsų planetoje per tą laiką nepadaugėjo, o esamų kokybė tik prastėjo.

„Mokslo ir verslo sektoriuose intensyviai kuriami sprendimai, padėsiantys kintančiomis aplinkos sąlygomis apsirūpinti maistu – plėtojant precizinį ūkininkavimą, kuriant atsparesnes augalų veisles ir kt. didinamas tradicinės žemės ūkio gamybos technologijų efektyvumas bei atsparumas klimato kaitai. Taip pat vystomos aplinką ir išteklius tausojančios naujos technologijos: įvairių augalų auginimas vertikaliose sistemose, kaip alternatyva tradicinei gyvulininkystei auginami vabzdžiai, laboratorijose išgaunama dirbtinė mėsa. Nepaisant to, gyvenimo kokybės klausimai ir rizikos išlieka. COVID-19 pandemijos kontekste Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija pabrėžia būtinybę vertinti sveikatos sritį taikant naują, platesnį ir visapusiškesnį požiūrį, pripažįstantį sudėtingus, nedalomus žmonių, gyvūnų, augalų ir aplinkos ryšius. 2019 m. Pasaulio ekonomikos forumo kartu su Harvardo globalios sveikatos institutu parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad apie 30 proc. naujų ir naujai plintančių ligų, tokių kaip Nipos, Zikos ir Ebolos virusai, protrūkiai yra susiję su miškų naikinimu. Todėl Europos universitetai ir verslo bendruomenės telkiasi pokyčiams, skatindamos pilietinį bendradarbiavimą“, – kalba V. Kargytė, pridėdama, jog spalio 20-21 dienomis VDU Žemės ūkio akademijoje vyks Europos gyvybės mokslų universitetų rektorių ir dekanų forumas, kuriame bus diskutuojama, kaip pasitelkiant studijas, mokslo ir inovacijų programas prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimo.

Dirvožemio būklės gerinimas – tarp svarbiausių EK strateginių tikslų

„ES sutariama, kad maisto sektoriui ir pagrindiniam jo ištekliui – dirvožemiui – sprendimų reikia kompleksinių ir nedelsiant. Šiuo metu EK yra inicijavusi penkias misijas (veiksmų paketus) didžiausiems šiandienos iššūkiams spręsti. Tai – prisitaikymas prie klimato kaitos, kova su vėžiu, klimatui neutralūs ir išmanūs miestai, vandenynų ir vandenų atkūrimas bei Europos susitarimas dėl dirvožemio“, – teigia EK sudarytoje Sveiko dirvožemio ir maisto misijos ekspertų taryboje dvejus metus dirbusi VDU Žemės ūkio akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Zita Kriaučiūnienė. Ekspertės nuomone, Lietuvos studentų pasiūlyta socialinė inovacija, kuri gali prisidėti prie dirvožemio būklės gerinimo, yra labai aktuali, kadangi yra nustatyta, jog iki 70 proc. Europos dirvožemių šiuo metu nėra sveiki dėl vykdomos intensyvios žemės ūkio veiklos, taršos, urbanizacijos bei kintančio klimato įtakos. Todėl labai svarbu, kad ne tik agrosektorius, bet ir visuomenė būtų suinteresuota dirvožemio būklės gerinimu.

„Jei ir toliau situacija nesikeis, ateityje kils labai didelių iššūkių, kaip augančią žmonijos populiaciją aprūpinti maistu, nes dirvožemis laikomas praktiškai neatsikuriančiu ištekliumi – atkurti degradavusio dirvožemio gyvybines savybes užtrunka labai ilgai. Natūraliomis sąlygomis 1 cm dirvožemio sluoksniui susidaryti gali prireikti 100 ir net daugiau metų“, – dėmesį atkreipia mokslininkė Z. Kriaučiūnienė.

Pašnekovės teigimu, EK tikslas – pasitelkiant naujausias mokslo žinias ir inovacijas (EK Sveiko dirvožemio ir maisto misijai, mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje 2021–2022 metams skyrė 95 mln. eurų) siekti, kad Europos dirvožemiai būtų sveiki. Tam iki 2030 m. bus įkurta 100 gyvųjų laboratorijų ir švyturių tinklas, paskatinsiantis šio tikslo įgyvenimą. Pagrindiniai sveiko dirvožemio ir maisto misijos uždaviniai yra sumažinti dykumėjimą, saugoti dirvožemio organinės anglies atsargas, stabdyti dirvožemio užsandarinimą, padidinti miesto dirvožemių pakartotinį panaudojimą, mažinti dirvožemio užterštumą ir pagerinti atstatymą, užkirsti kelią erozijai, pagerinti dirvožemio struktūrą bei padidinti bioįvairovę, sumažinti ES pasaulinį pėdsaką dirvožemiams. Svarbiu uždaviniu įvardijamas švietimo gerinimas ir žinių apie dirvožemio svarbą visuomenėje sklaida. Įgūdis augalines liekanas kompostuoti ir grąžinti į dirvožemį gali būti vienas gerųjų pilietinės iniciatyvos pavyzdžių.

VDU ŽŪA mokslininkės vizitas Rijeka universitete Kroatijoje

Spalio 3-7 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Erika Besusparienė lankėsi Rijeka universitete Kroatijoje pagal ERASMUS+ dėstymo programą.

Rijeka universitete doc. dr. E. Besusparienė bakalauro studijų programų studentams skaitė paskaitas aplinkosaugos mokesčių tema, aptarė šių mokesčių skirtumus tarp Lietuvos ir Kroatijos, taip pat skaitė paskaitas aplinkosaugos išlaidų ir jų apskaitos svarbos, kuriamų darnumo standartų (angl. International Sustainability Standards) ir nefinansinės ataskaitos, skirtos įmonių socialinės atskaitomybės atskleidimui, reglamentavimo Europos Sąjungoje (ES) temomis. Rijeka universiteto studentams ir mokslininkams buvo pristatyta VDU Žemės ūkio akademija ir Bioeknomikos plėtros fakultetas, aptarta bioekonomikos reikšmė ir svarba.

Nors Rijeka universiteto Turizmo ir viešbučių vadybos fakulteto fakultete esamos studijų programos orientuos į turizmo sektorių, tačiau ugdomi plačių žinių specialistai, kurie mokosi ekonomikos, apskaitos, mokesčių, aplinkosaugos dalykų. Vizito metu taip pat įsisavinta patirtis, kaip studentams užtikrinamas šių žinių perdavimas, paskaitų organizavimo ypatumai nuolatinių ir ištęstinių studijų atveju, hibdinių paskaitų organizavimo patirtis.

Kroatijoje taip pat užmegzti ryšiai su Rijeka universiteto Turizmo ir viešbučių vadybos fakulteto Finansų katedros mokslininkais, kurie atlieka tyrimus viešųjų finansų srityje. Vizito metu kartu su mokslinkais Rijeka universiteto bibliotekoje aplankyta mokslinių žurnalų ekspozicija, diskutuota apie straipsnių publikavimo galimybes. Aptartos viešųjų finansų tyrimų galimybės, diskutuota apie Kroatijos vykstančią integraciją į ES, euro įvedimą, prisijungimą prie ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2022 m. spalio 5 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Seminaras „Diena muitinės tarpininko vaidmenyje“

Pranešėjas: Enrika Naujokė, Muitinės praktikų asociacijos vadovė
Data: Spalio 27 d. (ketvirtadienis)Laikas: 15:30-16:30 val.

Seminaras vyks nuotoliniu būdu, naudojant „Zoom“ platformą. Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA

Seminaro tikslas – supažindinti su muitinės tarpininko (atstovo muitinėje) darbo ypatumais ir galimybėmis.

Seminare susipažinsite su reikalavimais, taikomais tarptautiniam prekių judėjimui, muitinės atliekamu vaidmeniu tarptautinėje prekyboje ir muitinės tarpininkų, kaip tarpininkų tarp verslo ir muitinės, veikla. Sužinosite, kokia yra muitinės tarpininko darbo diena. Seminare bus pristatytos muitinės tarpininkui reikalingos kompetencijos ir karjeros galimybės šioje srityje. Sužinosite apie galimybę profesinę kvalifikaciją įgyti išklausius nuo 1 iki 3 mėn. trukmės nuotolinius muitinės tarpininkų kursus.

Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra taikant žinias ir inovacijas

Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupė „INNOFOOD HUB“ baigia įgyvendinti projektą „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“ (2019–2022 m.), kuris yra finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Pasiektas projekto tikslas – sukurtas savireguliacijos pagrindu funkcionuojantis inovacijų diegimo ir sklaidos modelis, skirtas spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir vietos rinkų plėtrą.

Išspręsti projekto uždaviniai:

1) kritiškai įvertinta inovacijas diegiančių ūkių, auginančių ir gaminančių biologiškai vertingus produktus, veiklos „nuo lauko iki stalo“ patirtis;

2) įvertintos biologiškai vertingų produktų rinkų vystymo tendencijos ir galimybės, atsižvelgiant į vartotojų vertybes ir vartojimo poreikius;

3) pasiūlytos diegti inovacijos siekiant užtikrinti kokybę biologiškai vertingų produktų gamybos ir laikymo sistemoje, didinant trumpųjų maisto tiekimo grandinių efektyvumą ir tvarumą;

4) organizuota ūkių, gaminančių biologiškai vertingus produktus, tinklaveika, užtikrinant trumpųjų maisto tiekimo grandinių patirties sklaidą ir rinkų vystymą.

Projekto rezultatai

Praplėsta trumposios maisto tiekimo grandinės apibrėžtis paspartins jų vystymąsi ir sudarys galimybes subalansuoti vietos produktų pasiūlą ir paklausą. EIP veiklos grupė „INNOFOOD HUB“ orientuojasi į platesnę apibrėžtį traktuodama, kad trumpoji maisto tiekimo grandinė yra gamybos išteklių, žaliavų tiekimas bei žiedinės ekonomikos principais grindžiama maisto produktų gamyba, perdirbimas, pardavimas ir vartojimas, kai produktai auginami, perdirbami ir vartojami kuo mažesnėje teritorijoje, iki 50–70 km atstumu, su ne daugiau nei vienu tarpininku. Gamintojas ne tik tiekia produktus, bet ir su galutiniu vartotoju tiesiogiai keičiasi informacija apie produktų auginimą, paruošimą, vartojimą, jų vertę žmogaus sveikatai, įtaką gamtai. Trumposios tiekimo grandinės vystymas, ypač kooperuojantis, sudaro palankias sąlygas diegti „verslas vartotojui“ (B2C), „verslas verslui“ (B2B), „verslas viešajam sektoriui“ (B2G), „vartotojas vartotojui“ (C2C) modelius, formuoja vietos maisto sistemą, užtikrinančią vietos gyventojams pakankamą kiekį saugių, įperkamų, biologiškai vertingų ir tvarių maisto produktų. Trumpas aptarnavimo spindulys, arti gamybos vietos vykstantis maisto produktų vartojimas leidžia sumažinti maisto produktų transportavimo, laikymo, paruošimo prekybai ir taros bei pakuočių išlaidas, labiau atliepti vartotojų poreikius ir kurti vertė vartotojui, vartoti biologiškai vertingus ir šviežius maisto produktus, kurie užtikrina visavertę žmogaus mitybą.

Atlikus tyrimus, kuriant ir diegiant inovacijas, produktų kokybės užtikrinimo sprendimus buvo nustatyta kaip visoje maisto tiekimo grandinėje galima išlaikyti maksimalią biologinę produkto vertę.

Veiksniai, kurie lemia maisto produktų biologinę vertę trumpojoje maisto tiekimo grandinėje

Esminiai biologiškai vertingo maisto produktų kokybės parametrai	Veiksniai, nuo kurių priklauso biologiškai vertingų medžiagų kiekiai maisto produktuose
1. Vitaminai 2. Baltymai ir jų sudėtis 3. Riebalai ir jų sudėtis 4. Mikro- ir makroelementai (mineralinės medžiagos) 5. Angliavandeniai 6. Ląsteliena 7. Aliejuose esančios omega rūgštys 8. Probiotinės medžiagos	1. Elementų kiekis dirvoje 2. Augalo rūšis 3. Dirvoje esantys mikroorganizmai, kurie padeda šaknų sistemai pasisavinti mikroelementus 4. Klimatinės sąlygos (šiluma, saulės šviesa, drėgmė) 5. Augalo šaknų sistema 6. Augalo branda prieš derliaus nuėmimą 7. Auginimo ir nuėmimo, transportavimo, paruošimo laikyti, laikymo, pakavimo technologijos 8. Maisto ruošimo technologijos
Veiksniai, nuo kurių priklauso žmogaus organizmo maistinių medžiagų pasisavinimas
1. Maisto pasirinkimas, derinimas, maisto vartojimo sezoniškumas, įvairovė, eiliškumas ir greitis 2. Žmogaus organizmo sveikatos būsena (ypač žarnyne esanti mikrobiota) 3. Psichologinė būsena ir fizinis aktyvumas

Bandomuosiuose ūkiuose nustatyti vystomos TMTG veiklos kritiniai rizikos taškai ir sukurtas rizikos vertinimo instrumentas. Parengtos dirvos paruošimo ir apsaugos nuo degradacijos, augalų auginimo, žaliavų ir produktų laikymo, perdirbimo technologijų bei produkcijos realizavimo inovacijų diegimo rekomendacijos. Parengta, aprobuota, prieinama viešai mokslo studija „Europos šalių trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo gerosios praktikos pavyzdžių analizė ir pavyzdiniai modeliai“ (autorės: Vilma Atkočiūnienė, Gintarė Vaznonienė, Ilona Kiaušienė, Rasa Pakeltienė).

Atlikti du vartotojų vertybių, poreikių ir elgsenos tyrimai, nustatyti interaktyvių santykių su vartotojais formavimo metodai, parengtos interaktyvių santykių tarp gamintojų ir vartotojų kūrimo rekomendacijos, sukurta ūkių, kuriančių TMTG ir dalyvaujančių tinklaveikoje, elektroninė bendradarbiavimo platforma, „Facebook“ paskyra EIP veiklos grupė „Innofood Hub“.

Sukurtos ir aprašytos TMTG vystymo inovacijos: ekologiškos pluoštinės kanapės auginimo žaliajai masei ir žiedynams tarpueilių optimalaus pločio parinkimas; pluoštinių kanapių žiedynų gausinimas; pluoštinių kanapių sėklų dorojimo-laikymo technologijos inovacija jų kokybei ir biologinei vertei išsaugoti; kanapių sėklų produktai; šaltalankio uogų sulčių / sirupo gamybos technologijos inovacija; šaltalankių aliejaus gamyba ir laikymas; erškėtrožių sėklų iš uogų atskyrimo inovacija smulkinant; TMTG efektyvumo valdymas; vartotojų integravimas į trumpąją tiekimo grandinę tinklaveika ir kooperacija plėtojant TMTG; maisto bendrystės erdvės (HUB) vienijančios valgytojus ir gamintojus kūrimo procesas; ekonominio užsakymo kiekio analizė ir taikymo metodika.

Projekto metu identifikuoti trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo principai: pasitikėjimas tarp maisto produktų gamintojo ir vartotojo; tarpusavio mainai; geografinis artumas; vietos maisto produktų vertės bendrakūra; paklausa pagrįstos inovacijos; arčiau vartotojo ir arčiau gamintojo; komunikacija tarp gamintojo ir vartotojo; bendruomeniškumas; įtraukimas ir dalyvavimas; tinklinis bendradarbiavimas ir integracija; produkto biologinės vertės didinimas; sumani logistika ir paskirstymas; produktų paklausos pasiūlos reguliavimas (sinchronizavimas); sutartiniai kontraktai; socialinis teisingumas; socialinių ir aplinkos kriterijų taikymas viešuosiuose pirkimuose; efektyvios užsakymų sistemos ir pardavimų formos; socialinis, aplinkosauginis, pavyzdžiui, anglies kaupimo ūkininkavimas, ekonominis darnumas.

Tikimasi, kad EIP veiklos grupės „INNOFOOD HUB“ sukurtas ir įdiegtas savireguliacijos pagrindu funkcionuojantis inovacijų diegimo ir sklaidos modelis, kurį sudaro: „Facebook“ paskyra, el. platforma, rekomendacijos, geroji praktika, interaktyvi komunikacija, maisto bendrystės erdvės (HUB) ir tinklai, biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių vystymo inovacijos ir kiti elementai, bus tvarus.