Bioekonomikos plėtros fakulteto naujienos Archives | Page 38 of 85 | VDU Žemės ūkio akademija

VDU Žemės ūkio akademijos magistrantai pirmieji Lietuvoje mokysis žaliuosius finansus skirti nuo žaliojo smegenų plovimo

Bioekonomikos mokslo vystymo srityje Lietuvoje lyderiaujanti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) į atsinaujinančiais biologiniais ištekliais grįstos ekonomikos plėtrą žiūri kompleksiškai: VDU ŽŪA drauge su darnaus vystymo siekiančiais verslais kuriamos ir diegiamos mokslo inovacijos bei rengiami visose bioekonomikos sektoriaus grandyse pasirengę dirbti specialistai. VDU ŽŪA magistrantai, pasirinkę finansų krypties studijas, taps vieni pirmųjų šalyje, studijuojantys Tvaraus finansavimo studijų dalyką, kuriame „žaliesiems finansams“ yra skiriamas svarbiausias dėmesys.  Tai pasaulyje vis labiau populiarėjanti finansinių išteklių forma, padedanti ne tik užsidirbti, bet ir atskleisti investuotojo vertybinį požiūrį į aplinkosaugos tikslus.

Į žaliuosius finansus besigilinanti profesorė – 11 naujų lietuviškų terminų autorė

 „Terminas „žalieji finansai“ dar gana naujas ir kai kuriais aspektais ne iki galo iškristalizuotas. Viena, dėl ko visuotinai sutariama, yra tai, kad žalieji finansai yra finansiniai ištekliai, skirti finansuoti veikloms, susijusioms su aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu. Šis terminas yra glaudžiai siejamas bei neretai painiojamas su klimato finansais. Iš tiesų žalieji finansai – platesnė sąvoka. Jie skirti finansuoti veikloms, ne tik susijusioms su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos mažinimu, bet ir su įvairių kitų aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu, pavyzdžiui, vandens išteklių valdymu, bioįvairovės užtikrinimu ar kraštovaizdžio saugojimu“, – žaliųjų finansų sąvoką komentuoja finansų mokslo srityje dirbanti mokslininkė, VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programos „Apskaita ir finansai“ komiteto pirmininkė prof. dr. Vilija Aleknevičienė. Profesorės autorystei šiandien priklauso ne tik svari dalis šios programos turinio, bet ir į Visuotinę lietuvių enciklopediją įrašytų 11 naujų lietuviškų terminų, tarp jų – „žalieji finansai“, „žaliosios obligacijos“, „žaliosios akcijos“ ir kt. Šiuo metu pašnekovė yra gavusi Valstybinės lietuvių enciklopedijos užsakymą aprašyti terminą „žaliasis smegenų plovimas“.

Žaliems projektams įgyvendinti – žaliosios akcijos ir obligacijos

Prof. dr. V. Aleknevičienės teigimu, takoskyra tarp klimato finansų ir žaliųjų finansų yra aiški – klimato finansai neaprėpia viso aplinkosauginių tikslų lauko. „Pavyzdžiui, beatodairiškai naudodami chemikalus žemės ūkyje galime sunaikinti bites ir kitus vabzdžius, apdulkinančius augalus, ir pasmerkti žmoniją badui, tačiau ši problema neturi nieko bendro su klimato kaita“, – komentuoja pašnekovė, pastebėdama, kad žalieji finansai aprėpia įvairius finansinius instrumentus, naujai atsiradusius finansų rinkoje.

Prof. dr. V. Aleknevičienės teigimu, valstybės ir verslo įmonės pastaruoju metu aktyviai įgyvendina žaliuosius projektus, ypač susijusius su energetikos vystymu. Žaliosiomis obligacijomis ir

žaliosiomis akcijomis finansuojami investicijų projektai (jų sąrašas nėra baigtinis), skirti atsinaujinančiai energijai gaminti, ją perduoti ir vartoti, energijos efektyvumui didinti, taršos prevencijai ir kontrolei, aplinkos atžvilgiu tvariam gyvų gamtos išteklių valdymui ir žemės naudojimui, sausumos ir vandens biologinės įvairovės išsaugojimui, transporto švarinimui, tvariam vandens ir nuotekų tvarkymui, prisitaikymui prie klimato kaitos, žiedinės ekonomikos plėtrai, žaliųjų pastatų statybai.

Siekdamos įgyvendinti į tvarumą orientuotus projektus įmonės ir valstybės turi prisitraukti finansinių išteklių, o juos teikia finansų rinkos dalyviai: bankai ir kiti instituciniai investuotojai, verslo įmonės ir fiziniai asmenys.

Ilguoju periodu išlošia abi sandorio šalys

Pasak prof. dr. V. Aleknevičienės, žaliųjų finansų, kaip ir visų kitų finansinių išteklių funkcionavimui,  rinkoje reikalingos dvi sandorio šalys: viena sandorio šalis leidžia finansinius instrumentus – žaliąsias obligacijas ir akcijas, skolinasi pinigus banke, siekdama pritraukti išteklių projektams įgyvendinti, o kita sandorio šalis investuoja, įsigydama tokių obligacijų ir akcijų, suteikdama banko paskolų. Iš tokio sandorio ilguoju laikotarpiu išlošia abi sandorio šalys.

„Žalieji finansiniai instrumentai yra nauja ir ne visiems žinoma investavimo galimybė. Įmonės finansinių išteklių gali pigiau prisitraukti tais atvejais, jei bankai ir finansų rinkos patiki jų žalumu ir projektų sėkme. Ilguoju laikotarpiu potencialūs investuotojai taip pat gauna naudą, nes žaliuosius projektus įgyvendinantis verslas yra inovatyvesnis ir konkurencingesnis, ilgainiui jų investicijos tampa vis mažiau rizikingos. Galimos ir kitos naudos investuotojams, pavyzdžiui, palūkanų, gautų už žaliąsias obligacijas, neapmokestinimas. Trumpuoju laikotarpiu nauda yra diskutuotina tiems investuotojams, kurių vertybinės nuostatos siejamos tik su grąža ir rizika, bet ne su prisidėjimu prie aplinkos išsaugojimo. Aplinkos išsaugojimo vertybines nuostatas turintys investuotojai trumpuoju laikotarpiu patiria moralinį pasitenkinimą. Be abejo, visada yra ir rizikos, ar įmonė tikrai įgyvendina žaliuosius projektus, o ne užsiima žaliuoju smegenų plovimu. Jeigu verslo įmonių veiksmai adekvatūs pateikiamai informacijai, žaliąsias obligacijas galima išleisti mažesne kupono palūkanų norma, o potencialūs investuotojai gali uždirbti didesnį pajamingumą prekiaudami šiais vertybiniais popieriais antrinėje rinkoje.

Vertybinis požiūris taip pat turi būti žalias

Žaliosios obligacijos pirmą kartą pasaulyje buvo išleistos 2007 m. Jas išleido Europos investicijų bankas. Prireikė keleto metų, kol rinka įsibėgėjo. Proveržis įvyko 2013 m., kai žaliųjų obligacijų buvo išleista už  90 mlrd. Eur.  Nuo 2014 m žaliųjų obligacijų emisijos pradėjo dar sparčiau didėti, nes tais metais investicinių bankų konsorciumas nustatė žaliųjų obligacijų principus, kurių privalo laikytis valstybės ir įmonės. Šie principai kartu yra ir prevencijos priemonė žaliajam smegenų plovimui.

Lietuvoje žaliųjų obligacijų yra išleista už 800 mln. JAV dolerių. Pirmąsias jas 2018 m. išleido AB  Ignitis grupė, AB AUGA Group ir Lietuvos valstybė.

Pašnekovė atskleidžia, kad žaliųjų akcijų pardavimai vyksta įvairiai. Vienais atvejais jos gali būti parduodamos tik instituciniams ir dideliems investuotojams, kitais – ir plačiajai visuomenei.

„Specialistams, baigusiems finansų krypties studijas, žinios apie tvarius finansus, kurių sudedamosios dalys yra žalieji ir klimato finansai, šiuolaikinėje darbo rinkoje būtinos. Ypač tiems, kurie nori dirbti didelėse įmonėse, įgyvendinančiose energetikos projektus, nes didžioji dalis žaliųjų finansų šiuo metu nukreipiama būtent į šią sritį. Turima kompetencija suteiks didelį pranašumą tiek rengiant tokių projektų finansinę dalį, tiek skaičiuojant žaliųjų obligacijų pajamingumą bei grąžą“, – reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programos „Apskaita ir finansai“ komiteto pirmininkė prof. dr. V. Aleknevičienė.

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai, 

kviečiu į Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks balandžio 27 d. (ketvirtadienį) 16.00 val. nuotoliniu būdu MS Teams aplinkoje.
Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė 

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2023 m. gegužės 3 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Įgyvendinamas projektas „Aukštos pridėtinės vertės (APV) produktų iš uogų gamybos ir komercializavimo vadybos tobulinimas Lietuvos uogų ūkiuose“

InoBerry Group įgyvendina EIP projektą, kuriame nagrinėjama tema „Aukštos pridėtinės vertės (APV) produktų iš uogų gamybos ir komercializavimo vadybos tobulinimas Lietuvos uogų ūkiuose“. Projekto tikslas – tobulinti APV produktų iš uogų gamybą ir komercializavimą Lietuvos uogų ūkiuose, taikant inovatyvų ūkių vadybos modelį.

Kurs didesnę produktų aukštą pridėtinę vertę

Įgyvendinant projektą inovatyvių produktų kūrime ir veiklos sprendimų įgyvendinime tobulinant ūkių vadybos procesus ir didinant ūkių gyvybingumą bei konkurencingumą bendradarbiauja ūkiai (A. Ispiryan ūkis, M\. Svidro ūkis, S. Povilaičio ūkis, G, Polvilaičio ūkis, D. Filistovič ūkis, V. Šlėvės ūkis), mokslo institucijos – Vytauto Didžiojo universitetao Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), Kauno technologijos universitetas (KTU) ir sklaidos/konsultavimo įstaiga UAB „Verslo valdymo technologijų grupė“.

Terminas „aukštos pridėtinės vertės bioverslas“ suvokiamas kaip kuo labiau apdirbtų produktų gamyba, suteikianti didesnę nei vidutinę pridėtinę vertę. Tokio verslo esme galima laikyti ne produkcijos, o galutinių prekių, skirtų vartotojams, gamybą. Investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijų ir verslumo skatinimas, technologijų plėtra, tarpsektorinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir plėtros srityje kuriant naujus biologinius produktus ir tobulinant biomasės vertės grandines, ir tinkamai parinktos rinkodaros priemonės yra sėkmingas tokio verslo pagrindas. InoBerry Group bendradarbiavimo projekto idėja buvo susieta su bioekonomikos plėtra Lietuvoje ir su jos sukuriama didesne produktų aukšta pridėtine verte (APV) pasitelkiant technologijas (biorafinavimo, ekstrahavimo ir kt.), skirtas žemės ūkio verslams.

InoBerry vykdomu projektu siekiama visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat tikimasi skatinti inovacines ūkių technologijas, patikrinti ir taikyti naujus gamybos, vadybos metodus, procesus ir technologijas. Pasinaudojant mokslo ir gamybos bendradarbiavimo rezultatais ir Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos instrumentais bei gerosios patirties sklaida tarp įvairių žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių siekiama, kad projektas veiksmingai prisidės prie vadybinių ir technologinių žinių kaimo vietovėse vystymo.

Skatina inovacijas, stiprina žemės ūkio, maisto produktų gamybos ir miškininkystės tyrimus

Projektu prisidėta prie ūkių našumo, nes iš to pačio užauginamo uogų kiekio ne tik tikimasi pagaminti didesnę įvairovę produktų, tačiau ir uogų šalutinius produktus. kurių sukurta vertė ir ekonominė nauda, tikėtina, yra didesnė, panaudoti gamyboje. Projekto metu taupomi ir ištekliai, nes iš to paties uogų kiekio pagaminamas aukštesnės vertės produktas. Tai yra vienas iš svarbiausių dalykų siekiant ūkių našumo ir tvaraus išteklių valdymo žemės ūkyje, mažinant gamybos sąnaudas ir išnaudojant visą užaugintą produkcijos apimtį bei siekiant bioverslų plėtros.

Projektas savo rezultatais sprendžia tikslinėse srityse keliamus uždavinius, tokius kaip:

  • skatinti inovacijas, bendradarbiavimą ir žinių bazės vystymą kaimo vietovėse;
  • stiprinti žemės ūkio, maisto produktų gamybos ir miškininkystės sektorių ryšius su mokslinius tyrimus atliekančiomis bei inovacijas kuriančiomis institucijomis;
  • gerinti ūkių ekonominės veiklos rezultatus ir sudaryti palankesnes sąlygas ūkių restruktūrizavimui ir modernizavimui.

Ūkiuose siekiama bioekonomikos principų įgyvendinimo

Šiuo projektu kaimo vietovėms buvo pateiktos vadybos inovacijos, susijusios su žemės ūkio verslo vystymu, gaminant APV produktus iš uogų, plečiant potencialias realizavimo rinkas. Įgyvendinant projektą uogininkystės veikla užsiimantiems ūkininkams perteikiamos naujausios mokslinės žinios apie technologinių ir komercializavimo procesų valdymą ūkiuose. Inovacijų vadybos žinios padeda uogų ūkiams tapti konkurencingesniais ir gyvybingesniais. Tai yra ypač svarbu ūkiams, kai stokojama konkurencingų produktų, o sukuriami produktai yra menkos pridėtinės vertės. Kaimo vietovėms reikalingi ūkiai, kurie būtų ekonomiškai stiprūs ir gyvybingi. Vertinama, kad APV produktų gamyba ir gaunamos ekonominės naudos padidėjimas prisidėtų prie kaimo vietovių raidos ir socialinės bei ekonominės gerovės. Ūkiuose siekiama bioekonomikos principų įgyvendinimo, siekiama ūkių tvaraus vystymosi.

Projekto rezultatas – inovatyvus APV produktų iš uogų šalutinių produktų gamybos ir komercializavimo proceso valdymo modelis

Projekto metu, išanalizavus Lietuvos uogų ūkių situaciją, išanalizavus makroaplinką, pagrįstos pagrindinės priežastys bei poreikis kurti ir gaminti APV produktus iš uogų šalutinių produktų. APV produktų technologinės gamybos galimybių ir alternatyvų analizė buvo taikyta tam, kad išaiškinti kokie produktai yra technologiškai naudingiausi kurti ir gaminti iš skirtingų uogų. Technologiškai aprašius gamybos procesus, jų gamybos alternatyvas, produktų gamyba vertinama ekonominiu požiūriu. Laboratorijos sąlygomis taikyti biorafinavimo būdai APV produktams gaminti. Atlikus technologinį ir ekonominį vertinimą, aprašius procesus, įgyvendinus projektą bus parengtas inovatyvus vadybos modelis, kuriame aprašytas visas APV produktų gamybos ir komercializacijos ciklas (nuo žaliavos surinkimo iki produktų realizavimo rinkoje). Atlikus ekonominį vertinimą ir turint koncepcinį vadybos modelį, bus pasirenkama, kurių produktų bandomosios partijos bus gaminamos. Joms bus parengtas realizacijos planas. Vadovaujantis rinkos tyrimais ir parengtu APV produktams iš uogų komercializavimo planu, iš ūkininkų pateiktos žaliavos bus gaminamos bandomosios produktų partijos. Remiantis komercializavimo planu bus pasirinktos rinkos, pateikimo rinkai būdai naujai sukurtiems APV produktams.

Pagrindinis šio projekto rezultatas – inovatyvus APV produktų iš uogų šalutinių produktų gamybos ir komercializavimo proceso valdymo modelis, suteikiantis galimybę padidinti ūkių produkcijos ekonominę vertę ir konkurencingumą, ūkininkams bendradarbiaujant dalinės kooperacijos pagrindu (pagal poreikį bendrai organizuojant gamybos ir komercializavimo procesus konkrečiai sietinus su šio projekto įgyvendinimu). Modelyje bus apjungtas technologinis procesas ir jo alternatyvos bei komercializavimo procesas (potencialių pateikimo kanalų ir rinkų alternatyvos). Modelio inovatyvumas sietinas ir su ūkininkų apsijungimu dėl APV produktų efektyvesnės gamybos sumaniosios kooperacijos pagrindais. Modelis ir kiti projekto rezultatai bus pristatyti ir paskleidžiami kitiems uogų augintojams, žinios ir patirtis pravers ir kitiems verslams augalininkystės sektoriuje.

Modelio taikymo rezultatas – sukurti ir pagaminti nauji APV produktai iš uogų ir aplinkosaugos gerinimas

Bendradarbiavimo ir vadybos modelio taikymo rezultatas – sukurti ir pagaminti nauji APV produktai iš uogų, kurie bus realizuojami ir ūkiai generuos didesnes pajamas, didins savo gyvybingumą ir konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Bus naujai sukurtas ir įgyvendinamas APV produkcijos komercializavimo planas.

Projekto aplinkosaugos gerinimo nauda sietina su mažesniu užauginamų žaliavų kiekiu ir su šiuo metu nepanaudojama biomase (50 proc. biomasės lieka nepanaudota), skirta gaminti APV produktams iš uogų. Tuo pačiu sunaudojama ir mažiau vandens, trąšų, reikalingi mažesni uogų auginimo plotai didesnei ekonominei vertei sukurti. Planuota, kad 1 kg uogų gaunamos piniginės vertės sukūrus produktus „užaugins“ bent 30 proc. didesnę vertę. Taip priartėjama prie žiedinės ekonomikos ir tvaraus ūkininkavimo, poveikio kaimo vietovėse vystant žemės ūkio verslą.

Kiti jau gauti projekto rezultatai: sukurtos bandomosios aukštos pridėtinės vertės produktų partijos, kurios yra įvairesnės nei pasirinkti gamybai tiksliniai produktai, ūkininkams pateiktos įvairiapusės galimybės, ką galima gauti iš jų auginamų uogų taikant tam tikras technologijas.

Straipsnis parengtas viešinant EIP projektą ,,Aukštos pridėtinės vertės (APV) produktų iš uogų šalutinių produktų gamybos ir komercializavimo vadybos tobulinimas Lietuvos uogų ūkiuose“. Projekto Nr. 35BV-KK-20-1-11457-PR001.

Moksleiviams – VDU Studijų festivalis

Gegužės 12 d., penktadienį, 11 val. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, bet ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.

Festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusius mokytojus kviesime į seminarus.

Kviečiame susipažinti su VDU Studijų festivalio veiklomis:

Festivalis vyks Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Festivalis vyks lauke, tad rekomenduojame dėvėti patogią aprangą ir avalynę.

Renginyje planuojančius dalyvauti moksleivius ar moksleivių grupes prašome užsiregistruoti. REGISTRACIJA

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA startuoja nauja programa: vadovų magistrantūra „Muitinės procesų valdymas“

Europos Sąjungai (ES) 2020 m. buvo parengta vizija dėl „Muitinės ateitis ES 2040“, kurioje išryškintas didėjantis prisitaikymo prie pasaulinės prekybos transformacijos poreikis. Muitinės sritis tampa svarbi verslui, vykdančiam tarptautinę prekybą, tame tarpe ir žemės ūkio sektoriui. Nauji teisės aktai muitų politiką pildo naujais įsipareigojimais. Didėjantis pasaulio gyventojų skaičius, didėjantis klimato kaitos spaudimas ir pasaulinė situacija, kai eksporto ir importo negalima laikyti savaime suprantamu dalyku, paskatino didesnę urbanizaciją, didesnę konkurenciją dėl žemės ir didesnę vietinių išteklių paklausą, tai lemia didesnę taršą ir biologinės įvairovės nykimą. Klimato kaita ir ekosistemų nuostoliai neturi sienų, ir tai paveikia visą pasaulį.

Žemės ūkio produkcijos importas ir eksportas ES sudaro reikšmingą dalį ir yra nuolat augantis. Per pastarąjį dešimtmetį ES prekyba žemės ūkio produkcija išaugo daugiau nei du kartus. 2021 m. duomenimis iš ES eksportuota žemės ūkio produkcijos už 196,9 mlrd. eurų ir importuota už 150,0 mlrd. eurų.

Verslo, eksportuojančio ar importuojančio žemės ūkio produkciją, stabilumui ir plėtrai reikalingi vadovai turintys tarpdisciplininių įgūdžių. Todėl VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas bendradarbiaudamas kartu su Muitinės praktikų asociacijos ir Muitinės mokymų centro atstovais sukūrė naują ir nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. nuotoliniu būdu anglų kalba pradedamą vykdyti 1 metų trukmės vadovų magistrantūros (MBA) studijų programą „Muitinės procesų valdymas“.

Studijų programos „Muitinės procesų valdymas“ tikslas – parengti į ateitį strategiškai mąstančius vadovus – profesionalus, siekiančius būti įtakingais verslo lyderiais, turinčiais naujausių muitinės procesų žinių, analitinių gebėjimų ir strateginių muitinės procesų valdymo įgūdžių kuriant ir vystant verslą, gebančių prisiimti lyderystę valdant šiuos procesus privačiame versle ir viešojo sektoriaus organizacijose, priimant sprendimus dėl verslo procesų, muitinės procedūrų ir muitinės mokesčių administravimo valdymo, atsižvelgiant į naujausias rizikas, socialinę atsakomybę, tvarumo ir aplinkosaugos standartų reikalavimus.

Studijų programos privalumai:

  • Tarpdiscipliniškumas apimantis muitų, mokesčių ir tiekimo grandinių sritis.
  • Tarptautiniai dėstytojai, turinys praktinės patirties.
  • Nuotolinės studijos, paskaitos vyksta vakarais. Kontaktiniu būdu vyksta pirmas susitikimas ir egzaminai.
  • Galimybė išvykti į trumpalaikę stažuotę užsienyje.
  • Galimybė plėsti savo profesinį tinklą tarptautiniu lygiu.
  • Patobulinti profesiniai įgūdžiai ir galimas jūsų pajamų padidėjimas.
  • Naujos karjeros perspektyvos.
  • Patobulinti tarpkultūriniai ir anglų kalbos įgūdžiai.

Daugiau sužinokite apie MBA studijų programą Muitinės procesų valdymas, priėmimo reikalavimus ir būsimą naudą studijų programos pristatymo renginiuose:

Daugiau apie MBA studijų programą Muitinės procesų valdymas.

MBA studijų programa Facebook’e.

Kviečiame į fakulteto akademinės bendruomenės narių susirinkimą

Gerb. Fakulteto akademinės bendruomenės nariai,

kviečiu į fakulteto akademinės bendruomenės narių susirinkimą, kuris vyks balandžio 12 d. (trečiadienį) 14.30 val. nuotoliniu būdu MS Teams aplinkoje.
Darbotvarkė pridedama ČIA.

Prisijungimo nuoroda ČIA.

PagarbiaiBPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė 

Verslumo ugdymas – unikali galimybė pažinti verslo kūrimo ir valdymo modelius

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto 3 ir 4 kurso studentai Verslumo ugdymo studijų dalyke kovo mėnesį kūrė verslo idėjas ir produktus. Trys studentų grupės – įkurtos imitacinės įmonės „Verslauk1“, „Verslauk2“ ir „Verslauk3“ – Produkto pristatymo dienos renginyje dėstytojoms-mentorėms, kolegoms ir fakulteto  dėstytojams bei administracijos atstovams pristatė savo idėjas ir produktus, kuriuos, padedami Verslumo ugdymo studijų dalyko dėstytojų-mentorių, išvystė paskaitų metu.

Šiemet buvo sukurtos trys simuliacinio verslo įmonės – „Verslauk1“, „Verslauk2“ ir „Verslauk3“, kurių vadovais ir darbuotojais tapo studentai.

Siūlys picos gabalėlius naktinio gyvenimo mėgėjams

Įvertinę, kad vis spartėjant jaunų žmonių gyvenimo ritmui ir veikloms persikeliant į vėlyvų vakarą, atsiranda greito, skanaus ir beveik bet kuriuo paros metu prieinamo maisto poreikis, „Verslauk1“ studentai nusprendė įkurti prekės ženklą „Slicy“ ir atidaryti piceriją. Studentai teigia, kad nors greito maisto užkandinių rinkoje tikrai netrūksta, Kauno mieste klientas gali susidurti su itin didelėmis eilėmis populiariausiose vietose arba prasta maisto ir aptarnavimo kokybe daugumoje kitų įmonių. Negana to, siekiant gauti greito maisto po vidurnakčio pasirinkimas tampa itin menkas. Studentai įvertino, kad dauguma įmonių visiškai neatsižvelgia į tvarų verslą ir parduodamą maistą patiekia vienkartinio plastiko maišeliuose ar dėžutėse. Todėl „Verlsauk1“ įmonės atidaroma picerija „Slicy“ siekia ne tik išspręsti šias problemas, bet ir tapti šiuolaikišku jaunimo traukos centru, kuriame siūlomas maistas sutaptų su klientų skoniu ir vertybėmis, o patiekiamos porcijos patenkintų net ir labai alkaną klientą. Studentai žada, kad picerija iš konkurentų išsiskirs siūlydama ne tik vietoje keptas pilno dydžio picas, bet ir galimybę įsigyti picos gabalėlių už prieinamą kainą. Siekiant vykdyti tvarų verslą, maistas bus patiekiamas patentuotuose, valgomuose, biologiškai iriuose induose, kas prisidės prie miesto užterštumo ir suteiks įmonei išskirtinumo. Planuojama, kad picerija pasiūlys ilgesnes darbo valandas negu dauguma konkurentų ir tokiu būdu suteiks galimybę įsigyti maisto nakties metu.

Šalyje nematytas riedučių arenos verslas

„Verslauk2” įmonė įkūrė prekės ženklą „Roller arena“ – įmonę, kuri siūlo riedučių nuomos, švenčių erdvių ar įvairios tematikos salių nuomos paslaugas, treniruotes, galimybę įsigyti užkandžių ir gėrimų. Įmonė taip pat planuoja organizuoti renginius – diskotekas, riedutininkų varžybas, pasirodymus. Studentai, įkūrę įmonę, teigia, kad ši idėja yra unikali Lietuvai, kadangi būtent tokios paslaugos šiuo metu šalyje nėra. Naujai įkurtame versle stengiamasi atsižvelgti į ekologinių sprendimų taikymą, vystant idėją taip pat išskiriama socialinė nauda – paslauga skirta įvairaus amžiaus žmonėms – naudojantis arenos paslaugomis, poilsio metu ar dalyvaujant įvairiuose renginiuose, gali susiburti skirtingų kartų atstovai. Įmonės atstovai taip pat akcentuoja įmonės paslaugų išskirtinumą – kad važinėjant riedučiais juda įvairūs kūno raumenys, o kūno mankšta yra svarbi kiekvieno žmogaus, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, kasdienybėje.

Idėja, palengvinsianti vaikų priežiūros klausimus

Įmonė „Verslauk3” įvertino, kad šiais įtemptais laikais vienas svarbiausių klausimų yra vaikų priežiūra, kuri reikalauja vis daugiau dėmesio ir rūpesčio – tėvai apkraunami darbų gausa ir vaikams nėra galimybės skirti tiek laiko, kiek norėtųsi. Tuomet ieškoma, kas galėtų prižiūrėti vaiką. Studentai, įkūrę įmonę teigia, kad yra  būdas palengvinti trumpalaikės auklės paiešką –  išeitis galėtų būti profesionali, kvalifikuota ir greitai pasiekiama auklė, kuri pagal poreikį atliktų ir kitus darbus. Studentų įmonė siūlo patikimą ir saugią skaitmeninę platformą „NannyMatch“ – naują programėlę, kurioje tėvai gali lengvai rasti ir samdyti kvalifikuotas aukles. Programėlėje siūlomos tik kruopščiai atrinktos auklės, praėjusios kelių etapų atranką, kad būtų maksimaliai sumažinta rizika, atsirandanti priimant į namus ir šeimą svetimą žmogų. Programėlėje pateikiama pagrindinė informacija apie auklių reputaciją ir užimtumą, galima rasti atsiliepimus, vertimus ir priimti gerai apgalvotą sprendimą.

Verslumo ugdymas – unikali į studijų procesą integruota galimybė

Verslumo ugdymo studijų dalykas – tai studijų dalykas, kurio metu studentai, imituodami realių įmonių veiklą, pradedant nuo idėjos sukūrimo iki produkto prototipo pagaminimo ir realizavimo, susipažįsta su verslo kūrimo ir vystymo procesu. Verslumo ugdymo įmonėse studentai dirba keturiuose skyriuose: finansų, personalo, rinkodaros bei pirkimų/pardavimų. Kiekvienas skyrius, taip pat ir visa įmonė bendrai, turi vadovą. Dėstytojai, koordinuojantys Verslumo ugdymo užsiėmimus, atlieka mentorių funkcijas. Atsakomybė už priimamus sprendimus tenka studentams. Dalyvavimas Verslumo ugdymo veikloje suteikia studentams unikalią galimybę pažvelgti į tai, kaip veikia realus verslas. Tai unikali į studijų procesą integruota galimybė pažinti verslo kūrimo ir valdymo modelius, ugdyti kritinį mąstymą sprendžiant verslo iššūkius, lavinti komandinio darbo gebėjimus ir stiprinti geriausias asmenines savybes.

Džiugu, kad studentai Verslumo ugdymo studijų dalyke kasmet sugeba atrasti naujų sprendimų, sugeneruoja originalias idėjas ir puikiai išplėtoja verslų koncepcijas. Linkime nesustoti ugdyti įgytas verslumo kompetencijas, neprarasti verslo valdymo įgūdžių ir įgytą patirtį pritaikyti kuriant bei vystant realius verslus.

Kviečiame pildyti paraiškas socialinei ar tikslinei stipendijoms gauti

SOCIALINĖ STIPENDIJA

Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2023 m. pavasario semestrą papildomo priėmimo metu, nuo 2023 m. balandžio 2 d. iki balandžio 11 d. (įskaitytinai) turi per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija SS 2023 m. pavasario semestras_papildomas_balandis). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją.

Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Studentui, kuris užpildo prašymą papildomo priėmimo metu, socialinė stipendija skiriama tik likusiam semestro laikotarpiui.

TIKSLINĖ STIPENDIJA

Informuojame, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. (įskaitytinai) prasideda prašymų teikimas per Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinę sistemą tikslinei išmokai 2023 m. pavasario semestro papildomo balandžio mėn. priėmimo metu gauti.

Studentai, norėdami gauti tikslinę išmoką papildomo priėmimo metu, privalo per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie IS „PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Tikslinė išmoka, 2023 m. pavasario semestras_balandis). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į tikslinę išmoką priėmimo metu.

Primename, kad tikslinė išmoka studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos.

VDU ŽŪA parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“

Kovo 30-31 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto _emės ūkio akademija (VDU ŽŪA) dalyvauja didžiausioje Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“, kuri vyksta Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius).

Kviečiame pasižvalgyti parodos nuotraukų galeriją: