Antrasis tarptautinio projekto „Distance Educator“ partnerių susitikimas

Strateginės partnerystės Erasmus+ tarptautinis projektas „Distance Educator – Training Educators of Adults in the digital age“ (Distance Educator), 2021-1-RO01-KA220-VET-000034702 įsibėgėja.

Projekto konsorciumas, reaguojant į pasikeitusias dėl Covid-19 mokymosi sąlygas, siekia įvertinti esamas technologijas ir skaitmeninius įrankius, skirtus nuotoliniam mokymuisi bei išanalizuoti gerąsias patirtis skirtingose šalyse, parengti medžiagą bei mokymosi kursus apie patrauklių ir įtraukių nuotolinių kursų kūrimą. Projekto „Distance Educator“ tikslas: ugdyti suaugusiųjų mokymo, profesinio mokymo paslaugų teikėjų ir edukatorių skaitmeninius ir mokymo įgūdžius ir kompetencijas, kurie leis lengviau įveikti iššūkius, sietinus su Covid paveiktos visuomenės poreikiais. Projektas skirtas dviem tikslinėms grupėms: edukatoriams, suaugusiųjų švietimo darbuotojams, instruktoriams, mokytojams ir profesinio mokymo pedagogams iš Rumunijos, Graikijos, Kipro, Lenkijos ir Lietuvos. Suinteresuotosios šalys, profesinio mokymo įstaigos, profesinio rengimo centrai, suaugusiųjų švietimo įstaigos, konsultantų įmonės, mentoriai.

Kipre įvyko antrasis projekto partnerių susitikimas. Jo metu darbo grupės iš Rumunijos, Graikijos, Lietuvos ir Lenkijos atvyko į Nikosijoje įsikūrusią konsultavimo įmonę “GrantXpert”. Susitikimo metu projekto partneriai aptarė nuveiktus darbus, aptarė kokybinio tyrimo, atlikto visose partnerių šalyse, duomenis ir gautų rezultatų pagrindu pasirinko didžiausią ugdymo poreikį atliepiančių skaitmeninių kompetencijų sritis.

Tarptautinio projekto konsorciumą sudaro Targu Mures Dimitrie Cantemir universitetas (Rumunija), Herakliono prekybos ir pramonės rūmų technikos institutas (Graikija), konsultavimo įmonė “GrantXpert” (Kipras), įmonė “Danmar Computers“ (Lenkija) ir Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva).

Projekto komanda Lietuvoje – Aistė Čapienė, Eglė Vaičiukynaitė, Debora Augutytė.

Atsinaujinusi „Sumanaus moksleivio akademija 2022-2023“ skelbia registraciją

Kasmet auganti „Sumanaus moksleivio akademija“ (SMA) stebina ir šiemet – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) vykdomas projektas plečiasi ir 2022-2023 mokslo metais moksleivių lauks net dvi naujienos – tai keturių projekto susitikimų programą papildęs penktasis susitikimas, suteiksiantis galimybę pažinti agrosektoriaus lyderius ir speciali II lygio programa, norintiems gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias.

„Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 9-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslo krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui, kurio metu su moksleiviais žiniomis dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. Šiais metais siūloma rinktis verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos klases. O norintiems gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias parengta speciali II lygio programa.

„Sumanaus moksleivio akademijos“ projekte šiemet moksleivių lauks net 5 susitikimai, vykdomi mokslo metų eigoje – nuo spalio iki birželio mėnesio. Užsiėmimų-susitikimų laikas individualiai derinamas pagal gimnazijos poreikius. Planuojama, kad pirmasis (projekto atidarymo, susipažinimo), ketvirtasis (pažinties su agorsektoriaus lyderiais) ir penktasis (projekto uždarymo) susitikimai vyks kontaktiniu būdu. Antrasis ir trečiasis teminiai užsiėmimai pagal pasirinktas mokslo krypčių klases galės vykti pasirinktinai kontaktiniu arba nuotoliniu būdu*. Penktajame susitikime – šventiniame renginyje, skirtame projekto užbaigimui ir iškilmingam pažymėjimų įteikimui – susiburs visi projekto dalyviai. Projektą baigusiems moksleiviams bus skiriami 20 ak. val. programos įvykdymo, mokytojams – 20 ak. val. kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Kviečiame moksleivius būti drąsiems imantis iniciatyvos ir papasakojant mokytojui ar karjeros koordinatoriui apie šį projektą, o mokytojus – skatinti moksleivių sumanumą ir registruoti moksleivių klases.

Apsispręsti, kurios krypties klasėje būtų įdomu lavinti žinias bei įgūdžius, padės informacija apie projektą ir užsiėmimų temos.

Baigusiems „Sumanaus moksleivio akademijos“ pirmąjį lygį (baigusiems projektą iki 2022 m.), siūlome gilinti tos pačios mokslo krypties klasės žinias „Sumanaus moksleivio akademijos“ II lygio programoje.

REGISTRACIJA iki spalio 6 d.

Daugiau informacijos: Brigita Medveckienė brigita.medveckienė@vdu.lt, 8 625 80444.

Praėjusiais mokslo metais „Sumanaus moksleivio akademiją“ baigė 1950 moksleivių. Prisijunkite ir tapkite svarbia VDU Žemės ūkio akademijos augančio „Sumanaus moksleivio akademijos“ projekto dalimi! Ugdykime sumanumą kartu!

*Priklausomai nuo epidemiologinių aplinkybių organizatoriai pasilieka teisę keisti užsiėmimų vykdymo formą ir turinį.

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

kviečiu į Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks rugsėjo 22 d. (ketvirtadienį) 14.30 val. nuotoliniu būdu (MS Teams).
Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Posėdyje pageidaujantys dalyvauti fakulteto bendruomenės nariai turi informuoti Tarybos sekretorę R. Pakeltienę iki rugsėjo 22 d. 12 val.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

13-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Apskaita ir finansai verslui 2022: Darnumo link“ stebins tarptautinių pranešėjų gausa

2022 m. lapkričio 10-11 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas jau 13-ąjį kartą organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Apskaita ir finansai verslui 2022: Darnumo link“. Šiais metais konferencija vyks nuotoliniu būdu.

Konferencija skirta suburti apskaitos ir finansų srities mokslininkus, kurie pasidalintų patirtimi ir verslui svarbiais mokslinių tyrimų rezultatais. Pagrindinis konferencijos tikslas – pristatyti ir diskutuoti apie inovatyvias ir į darnumą orientuotas apskaitos ir finansų mokslo tendencijas, pasidalinti naujais požiūriais, kurie svarbūs didinant verslo konkurencingumą ir efektyvumą bei skatinant partnerystę tarp smulkaus ir vidutinio verslo bei viešojo sektoriaus.

Lapkričio 10 d. 9 val. konferencijos plenarinėje sesijoje pranešimus skaitys didelę patirtį mokslinėje ir praktinėje veikloje sukaupę pranešėjai:

Kaja Tampere – BIO-mokytoja ir mokslininkė komunikacijos srityje: organizacijos komunikacija ir viešieji ryšiai, sveikatos komunikacija ir patyčios, organizacijos kultūra ir įmonių socialinė atsakomybė, darnumas ir teisėtumas. Profesorė dirba Jyväskylä (Suomija), Talino bei Tartu (Estija) universitetuose. Mokslininkė yra daugelio mokslinių straipsnių autorė. Konferencijoje prof. K. Tampere skaitys pranešimą „Įmonių socialinės atsakomybės raida pokomunistinėse šalyse: organizacijų socialinis teisėtumas“.
Catalin N. Albu – Bukarešto ekonomikos studijų universiteto (Rumunija) apskaitos profesorius, atliekantis tyrimus ir dėstantis keliose apskaitos srityse, daugiausia dėmesio skirdamas vakarietiškų modelių taikymui kylančios ekonomikos šalyse. Prof. C. N. Albu tyrimai buvo paskelbti įvairiuose žurnaluose (“Accounting, Auditing and Accountability Journal“, “Critical Perspectives on Accounting“, “Accounting Forum“, “Accounting and Business Research“, “Australian Accounting Review“, “Journal of Accounting in Emerging Economies“). Prof. C. N. Albu yra žurnalo “International Accounting, Auditing and Taxation“ asocijuotasis redaktorius ir žurnalo “Accounting Forum“ redakcinės kolegijos narys. Profesorius yra Europos apskaitos asociacijos (EAA) išorės ryšių komiteto pirmininkas bei Tarptautinės apskaitos švietimo ir tyrimų asociacijos (IAAER) konferencijos viceprezidentas. Šioje konferencijoje profesorius skaitys pranešimą „Naujas buhalterių vaidmuo: NFI ataskaitų teikimo buvusiose komunistinėse šalyse atvejis“.
Juliette E. Torabian – Springer knygos „Turtas, vertybės, kultūra ir švietimas: lygybės ir tvarumo pagrindų atgaivinimas“ autorė. Ji yra lyginamojo aukštojo mokslo specialistė, H2020 PIONEERED komandos vadovo pavaduotoja ir Liuksemburgo universiteto Humanitarinių, edukologijos ir socialinių mokslų fakulteto švietimo sociologijos mokslo darbuotoja. Dr. J. E. Torabian taip pat yra vyresnioji tarptautinės plėtros ir švietimo ekspertė, turinti 25 metų patirtį strateginio planavimo, politikos formavimo ir analizės bei gebėjimų stiprinimo srityse. Mokslininkė yra žurnalo “International and Comparative Higher Education” ir žurnalo “Sustainability and Climate change” redakcinės kolegijos narė. Dr. J. E. Torabian turi tarpdisciplininį akademinį išsilavinimą ir 15 metų dėstymo patirtį pedagogikos, lyčių ir žmogaus teisių, aplinkosaugos, darnaus vystymosi ir verslo etikos srityse Prancūzijos, Šveicarijos ir Liuksemburgo universitetuose. Šioje konferencijoje mokslininkė skaitys pranešimą „Etika ir darnumas versle: aukštojo mokslo vaidmuo“.
Rolandas Kubilius – konsultacijų ir audito bendrovės „PwC“ vyr. projektų vadovas, turintis14 metų verslo organizacijų konsultavimo patirtį: konsultuoja įmonių vadovus, akcininkus ir investuotojus priimant verslui aktualius sprendimus. Šiuo metu R. Kubilius vadovauja „PwC Lietuva“ ESG (Environmental, social and governance) paslaugų komandai ir padeda verslams spręsti su šia sritimi susijusius iššūkius. ESG tema Ronaldas taip pat reguliariai kalba renginiuose, rašo straipsnius ir įžvalgas žiniasklaidai. Konferencijoje R. Kubilius skaitys pranešimą „Tvarumo ataskaitos ir standartai: teisinio reguliavimo pokyčiai“.

Lapkričio 11 d. 9 val. konferencijos dalyviai kviečiami į diskusiją „Kokios rizikos kyla prekes importuojančiam ar eksportuojančiam verslui, jei finansų ir apskaitos specialistai neturi reikiamų muitinės žinių?“. Diskusijos metu savo įžvalgomis dalinsis Enrika Naujokė (Muitinės praktikų asociacija), Ingrida Kemežienė (Advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“), Monika Bielskienė (UAB „PricewaterhouseCoopers“).

Lapkričio 11 d. 12 val. bus organizuojama specialioji sesija „Skaitmeninė mokymosi platforma Z kartai: prieinamumas prie TFAS“, kurią moderuos prof. dr. Aylin Poroy Arsoy (Bursa Uludag universitetas).

Kviečiame registruotis ir dalyvauti konferencijoje.

Pranešėjų registracija ir santraukų pateikimas iki 2022 m. spalio 3 d.!!!

Išsami informacija – konferencijos puslapyje.

Kvietimas į Forumą apie inovacijas trumpojoje maisto tiekimo grandinėje

maloniai kviečiame Jus ir Jūsų bičiulius į EIP veiklos grupės „INNOFOOD HUB“ projekto „BIOLOGIŠKAI VERTINGŲ PRODUKTŲ TRUMPŲJŲ TIEKIMO GRANDINIŲ VALDYMAS IR VIETOS RINKŲ PLĖTRA“ baigiamąjį renginį „VERTĖS KŪRIMO INOVACIJOS PLĖTOJANT BIOLOGIŠKAI VERTINGŲ PRODUKTŲ TRUMPĄSIAS TIEKIMO GRANDINES IR VIETOS RINKAS“, 2022 m. rugsėjo 21 d. (trečiadienis) Zyplių dvare, Šakių r.

Forumo programa

Kviečiame registruotis: https://forms.gle/EUua8jiXKx52DNDm7

Mus galite sekti
Facebook paskyroje: EIP veiklos grupė „Innofood Hub“
Internetinėje svetainėje: https://innofoodhub.vdu.lt

Užsienio studentų vizitas VDU ŽŪA

2022 m. rugpjūčio 9 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje lankėsi Baltic Summer School University „Lithuanian Language and Culture Summer Course“ vasaros mokyklos dalyviai. Ekskursijoje dalyvavo 10 studentų iš šešių šalių: Kanados, Ukrainos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir Vokietijos.

Jų apsilankymo tikslas buvo susipažinti su VDU ŽŪA vykdomais tyrimais bioekonomikos srityje ir apžiūrėti pagrindinę infrastruktūrą, naudojamą vykdant mokslinius tyrimus. Pirmiausiai buvo apžiūrėtas Akvakultūros centras. Centro vadovas Alvydas Žibas vasaros mokyklos dalyvius supažindino su Žuvų veisimo ir Žuvų auginimo laboratorijomis, eksperimentine žuvų auginimo sistema, pristatė tyrimus žuvų auginimo sistemose ir jų poreikį. Vėliau dalyviai lankėsi Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centre, kuriame mokslo darbuotoja dr. Giedrė Jarienė supažindino su mėsos tyrimais (jų pagrindinėmis savybėmis). Studentai turėjo galimybę ištirti mėsos kokybę pagal įvairius parametrus. Agronomijos fakulteto inžinierius Arvydas Bočys aprodė Jungtinių tyrimų centro išmanųjį šiltnamį, jame vykdomus mokslinus tyrimus ir eksperimentus bei augalinių žaliavų kokybės laboratoriją ir supažindino dalyvius su jose vykdomais tyrimais. Dalyviai taip pat turėjo galimybę apžiūrėti VDU ŽŪA šiltnamius, kuriuose yra veisiamos įvairios gėlių rūšys. Paskutinis apsilankymo objektas buvo Agrobiologijos laboratorija, kurioje dr. Lina Skinulienė pristatė pagrindinius vykdomus tyrimus, susijusius su dirvožemio fizikinių savybių analize. Studentai aktyviai dalyvavo, domėjosi laboratorijose vykdomais tyrimai. VDU ŽŪA doc. dr. A. Novikova tikisi, kad kitais metais vėl sulauksime Baltic Summer School University kursų atstovų, besidominančių bioekonomikos klausimais.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2022 m. rugsėjo 7 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Vasaros mokyklos kurse „Mano pirmas Startuolis 2022“ studentai kūrė verslo planus

Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorius dr. Jan Žukovskis antrus metus iš eilės organizavo vasaros mokyklos kursą „Mano pirmas Startuolis“ (My first Start-Up).

Šis kursas buvo viena iš Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojų iniciatyvų, kuriomis siekiama pritraukti užsienio partnerius bendradarbiauti ir dalintis studijų organizavimo patirtimi verslo vystymo srityje. Kurso tikslas buvo supažindinti studentus su verslo plano ir biudžeto rengimo metodika bei padėti jiems parengti savo planą pagal jų pačių suformuluotą verslo idėją.

Šiemet, kaip ir pernai, kursas buvo vedamas nuotoliniu būdu. Vasaros mokyklos kurse dalyvavo 16 studentų iš įvairių užsienio universitetų: septyni studentai iš Varšuvos gyvybės mokslų universiteto (SGGW, Lenkija), keturi iš Polėsijos Nacionalinio universiteto (Ukraina), du iš Silesijos universiteto Katovicose (Lenkija), po vieną iš Čestochovos technologijų universiteto (Lenkija) bei WSB universiteto (Lenkija). Šiemet prie dalyvių taip pat prisijungė lietuvis Domas Grigaliūnas, studijavęs Mančesterio universitete (Anglija), kuris pateikė labai praktišką ir inovatyvią verslo idėją „Elektroninis treneris“.

Tokie kursai dalyviams suteikia puikią galimybę užmegzti naudingas pažintis, pasidalinti įvairiomis idėjomis, tobulinti savo pristatymo gebėjimus anglų kalba. Pirmieji studentų atsiliepimai apie kursą buvo teigiami, o jų darbai buvo labai praktiški bei, tikėtina, turės tęstinumą organizuojant jau realų verslą ateityje.

Pažymėtini įdomiausi ir pažangiausi projektai: „Prekyba ekologinė žemės ūkio produkcija“ (aut. Marta Zielińska), „Gamyba ir prekyba šaldytais produktais“ (aut. Jakub Jurczak, Maciej Sobota), „Žvakių iš sojos gamyba“ (aut. Anita Bazyluk, Diana Dąbek). Vienas iš geriausių darbų buvo projektas „Vegetariškas ir veganiškas restoranas“ (aut. Angelika Buchta, Jakub Czyżewski). Du darbai buvo susieti su psichologinėmis konsultacijomis (aut. Natalia Radomska, Michał Celmer), įskaitant nukentėjusius kare Ukrainoje (aut. Olha Zaharchuk, Yaroslava Fischuk). Ukrainiečiai studentai Oleksandr Zarichnyi ir Vladyslav Khrapko parengė darbą apie prekybą laikrodžiais, o Oliwia Ślusarczyk ir Anna Strzelczyk pristatė projektą apie ekologinės informacijos kaupimo bei paieškos sistemą Green coach.

Kursų organizatoriai dėkingi užsienio universitetų parterių atstovams už pagalbą pritraukiant studentus bei dalyvaujant baigiamajame darbų pristatyme. Ypatinga padėka skiriama Varšuvos gyvybės mokslų universiteto profesoriams – prof. Iwonai Pomianek, prof. Joannai Rakowskai bei prof. Dariuszui Gozdowski – kurie atsiuntė didžiausią būrį kurso klausytojų. Organizatoriai taip pat dėkingi Polėsijos Nacionalinio Universiteto dėstytojai doc. dr. Mariiai Plotnikovai ir universiteto rektoriui prof. Olegui Skydanui, kurie studentus pakvietė sudalyvauti šiuose tarptautinės vasaros mokyklos kursuose. Padėka taip pat skiriama Čestochovos technologijų universiteto ir WSB universiteto dėstytojai dr. Paulai Pyplacz bei Žmogiškųjų išteklių valdymo studijų programų vadovei iš Silezijos universiteto Katovicose prof. Dorotai Chudy-Hyski. Šios mokslininkės jau antrus metus iš eilės į šį vasaros mokyklos kursą siunčia pažangiausius studentus.

VDU ŽŪA prof. dr. J. Žukovskis tikisi, kad kitais metais kursas galės vykti ne tik nuotoliniu būdu, bet ir su dalyviais susitinkant Lietuvoje.

Prof. dr. Jan Žukovskis

VDU Žemės ūkio akademija

Bioekonomika – ateities kryptis: mokslas darniam vystymuisi

Dar spartesnis žemės ūkio modernizavimas ir skaitmenizavimas yra neišvengiami, siekiant apsirūpinti maistu, įgyvendinant užsibrėžtus Europos žaliojo kurso tikslus bei vystant bioekonomiką – atsinaujinančiais biologiniais ištekliais pagrįstą ekonomikos šaką.

Todėl priimant inovatyvius, mokslu grįstus sprendimus siekiama įveikti šalies ir regionų mastu aktualius darnaus vystymosi iššūkius. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) atliekami taikomosios ekonomikos, finansų, apskaitos, verslo ir kaimo plėtros vadybos sričių tyrimai. Akademijoje ugdomi šių sričių profesionalai, kuriantys tvarią ateitį. VDU Žemės ūkio akademija – mylintiems gamtą ir technologijas.

Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Bioekonomikos verslo vadyba – ateities specialybė ambicingiems inovatoriams

Vis daugiau iššūkių kelianti klimato kaita, augantis visuomenės ir rinkos dalyvių sąmoningumas, siekis dirbti ir gyventi tvariau veda į neišvengiamus pokyčius, kurių valdymui trūksta kvalifikuotų bioekonomikos verslo vadybos specialistų. Apie inovatyvioms idėjoms atvirą rinką, pokyčių neišvengiamumą bei svarbą pradedančius suprasti verslus, būsimų specialistų laukiančius iššūkius ir pradėtą vykdyti pirmosios pakopos studijų programą Bioekonomikos verslo vadyba kalba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis, prof. dr. Vilija Aleknevičienė ir VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas Mindaugas Maciulevičius.

Bioekonomika – perspektyvi ateities tendencija

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. B. Vaznonis atkreipia dėmesį, kad bioekonomika yra nauja ekonominės veiklos sričių vystymo kryptis ir ateities tendencija, kuri jau artimiausioje perspektyvoje labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse sukurs daug naujų darbo vietų. „Atsinaujinančių biologinių išteklių naudojimas siekiant ekonominės gerovės, beatliekinės gamybos ir vartojimo sistemos, klimato kaitą sukeliančių emisijų mažinimas iškeliama kaip alternatyva šiuolaikiniam pasaulio ekonomikos modeliui, besiremiančiam vartotojiškumo skatinimu, linijine ekonomika ir beatodairišku iškastinių išteklių naudojimu, lemiančiu klimato kaitą. Bioekonomikos plėtra prisideda prie Jungtinių Tautų Organizacijos darnaus vystymosi tikslų, įsipareigojimų pagal Paryžiaus klimato susitarimą ir Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso tikslų vykdymo“, – apie bioekonomiką, kaip apie naują ekonominės veiklos sričių vystymo kryptį, kalba doc. dr. B. Vaznonis.

Mokslininko nuomone, Lietuvai, turinčiai daug biomasės išteklių ir gerai išvystytus pirminius sektorius, tokius kaip žemės ūkis, miškininkystė, darnus bioekonomikos vystymas atvers naujas galimybes ekonominei plėtrai, turės teigiamos įtakos energetikai, maisto, tekstilės, chemijos, farmacijos pramonės šakoms, kosmetikos ir popieriaus gamybai. Tai atskleidė ir VDU mokslininkų atlikta Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija, atlikta 2017 m. vadovaujant prof. dr. Vladai Vitunskienei. Reaguojant į ES žaliąjį kursą ir besikeičiančią Lietuvos ir visos ES darbo rinkos situaciją, Bioekonomikos plėtros fakultete pradėta vykdyti šiuolaikines tendencijas atitinkanti pirmosios pakopos studijų programa Bioekonomikos verslo vadyba.

Doc. dr. B. Vaznonis prognozuoja, kad jau artimiausiais metais bus pastebimas bioekonomikos augimas, pirmiausia per investicijas į novatoriškas biotechnologijas, leidžiančias naudoti atsinaujinančius išteklius ir mažinti atliekų kiekį, bioproduktų rinkų plėtrą ir indėlį į šalies bendrąjį vidaus produktą. „Augant bioekonomikai darbo rinkoje daugės „žaliųjų“ darbo vietų, reikės specialistų, išmanančių ne tik bendruosius ekonomikos ir vadybos principus, bet ir gebančių juos taikyti kuriant šiuolaikinėmis biotechnologijomis paremtą socialiai ir aplinkosauginiu požiūriu atsakingą verslą. Rinkoje atsiras vis daugiau darnių, ilgalaikio naudojimo ir biotechnologijomis grįstų produktų, pritaikytų taisymui, pakartotinam naudojimui ir perdirbimui. Palaipsniui keičiantis žmonių požiūriui į globalias aplinkosaugos problemas ir klimato kaitos iššūkius, populiarėjant sveikai gyvensenai ir mitybai, bioproduktai taps vis labiau geidžiami“, – pastebi doc. dr. B. Vaznonis.

Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. V. Aleknevičienė, su VDU Žemės ūkio akademijos kolegomis rengusi Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, atkreipia dėmesį į ekonomikoje vykstančius pokyčius. Anot jos, šie pokyčiai būtini siekiant tvaraus ekonomikos augimo. „Iškastiniai ištekliai turi būti keičiami biologiniais ištekliais, kurie atsinaujina. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Dalis jų iš karto yra sunaudojama maistui ir pašarams, dalis – perdirbami. Biologiniai ištekliai kaip žaliava yra naudojami ne tik maisto ir gėrimų pramonėje, bet ir baldų, popieriaus, chemijos gaminių, kosmetikos, vaistų gamyboje. Dalis biologinių išteklių, virtusių šalutiniais produktais ir atliekomis, panaudojami kuro ir elektros gamyboje. Viename ekonomikos sektoriuje susidariusios biologinės atliekos tampa pagrindine žaliava kitame ekonomikos sektoriuje. Pavyzdžiui, gaminant kanapių aliejų susidaro šalutinis produktas – kanapių stiebeliai, kurie panaudojami bioplastiko gamybai. Auginant žuvis naudotu vandeniu laistomi pomidorai. Skirtingai nuo tradicinės ekonomikos, kurioje vyrauja linijiniai ryšiai, bioekonomika pagrįsta tarpsektoriniais ryšiais, ji yra žiedinė ir daugeliu atvejų lokali. Bioekonomika orientuota į hierarchinį šalutinių produktų panaudojimą ir iškastinių medžiagų pakeitimą biožaliavomis taip, kad būtų sukurta kuo didesnė pridėtinė vertė. Jai vystyti būtinas įvairių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas: valstybinių institucijų, mokslo, verslo ir visuomenės“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Aleknevičienė.

Bioekonomikos principais paremta gamyba – energetinei nepriklausomybei

VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius pastebi, kad mąstymą reikia keisti, pradedant nuo ūkininkų, agronomų, ekonomistų ir vartotojų – visose srityse turime siekti veikti kuo tvariau, racionaliai naudoti turimus resursus. „Bioekonomikos koncepcijoje nėra atliekų – mėšlas, žolė, šiaudai yra žaliava. Svarbiausia, kad būtų darnu – kad ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis ramsčiai būtų vienodai atspindėti. Jei iš šiaudų gaminsime granules ir jas pardavinėsime, tai nebus bioekonomika. Tuo tarpu jeigu šiaudus naudosime biojėgainei ir digestatą grąžinsime į tą pačią dirvą, iš kurios išėmėme šiaudus, jie jau bus susifermentavę ir visi mikroelementai, humusas grįš į žemę, tai bus be galo darnu. Turėsime socialinę funkciją, nes sukursime darbo vietą, taip pat ekonominę funkciją, nes gausime pridėtinę vertę ir be galo svarbią aplinkosauginę funkciją, nes pagerinsime dirvožemį. Tai labai grubus, bet iliustratyvus pavyzdys. Tas pats ir su mėšlu – dabar paplitusi pozicija, kad tai yra atlieka, taršos šaltinis. Naujojoje vizijoje, mėšlas yra svarbi žaliava metano gamybai. Gauname metaną ir digestatą, kuris yra trąšų pagrindas, praturtintas mikroelementais. Tyrimai rodo, kad naudojant jį tręšimui, galima žymiai sumažinti mineralinių trąšų poreikį. Taip pat tai sudaro galimybę energetinei nepriklausomybei – kodėl mes turime remti kitas valstybes, kai patys galime pasigaminti dujas“, – apie bioekonomikos verslo principus ir galimybes kalba M. Maciulevičius.

„Galima kalbėti ir apie miškininkystės sektorių – kirsti medžius ir parduoti rąstus kaip žaliavą – pats primityviausias sprendimas. Reikia galvoti, kaip sukurti pridėtinę vertę, naudoti statybos pramonėje, gaminti baldus ar kitą produkciją. Iš gamybos metu likusios medienos, sekant skandinavų pavyzdžiu, galima gaminti tekstilę. Beatliekinė gamyba, kur kiekvienas šapelis kuria pridėtinę vertę, yra klestėjimo garantas. Arba mes einame šiuo keliu ir klestime, arba toliau gyvename kaip iki dabar – visas žaliavas išparduodame, turime nuskurdusius kaimus. Esu už tai, kad naudotume savo resursus ir turėtume klestinčią ekonomiką, socialinį, ekonominį gyvenimą“, – apie racionalų žaliavų naudojimą kalba M. Maciulevičius.

Bioekonomikos verslas – galimybė suklestėti kaimiškoms vietovėms

Maciulevičiaus teigimu, esame treti grūdų, kaip žaliavos, eksportuotojai Europoje, o tai yra rimtas signalas, rodantis neracionalų turimų resursų naudojimą. Bioekonomikos ekspertas atkreipia dėmesį, kad užaugintus grūdus parduodami kaip žaliavą nepasiimame pridėtinės vertės. „Remiantis bioekonomikos koncepcija, reikėtų galvoti apie jų naudojimą gamyboje, pavyzdžiui, baltymų išgryninimą. Augalinių baltymų paklausa nuolat auga, kasmet gamybos įmonėse sukuriama po 700 receptų, kuriuose svarbus augalinis baltymas gali būti išgaunamas iš ankštinių kultūrų ir grūdų. Duonos, ypač jei ji palanki sveikatai, kepimas taip pat būtų sveikintinas grūdinių kultūrų panaudojimas. Bioekonomika suteiktų mūsų kaimiškosioms vietovėms labai didelį proveržį“, – įžvalgomis dalinasi M. Maciulevičius ir pastebi, kad mūsų klimatinės sąlygos įpareigoja mus ne tik užsiauginti sau, bet ir užauginti likusiam pasauliui, kur klimatas nėra toks palankus.

Anot M. Maciulevičiaus, svarbus ir socialinis dėmuo, kad bioekonomika netaptų kelių verslininkų – vizionierių – pasipelnymo šaltiniu, o nueitų darnos keliu irpridėtinę vertę gautų ūkininkai. „Turime taip pertvarkyti kaimiškąsias vietoves, kad iš visų įmanomų žaliavų kurtume pridėtinę vertę. Automatiškai gautume ekonominę vertę – būtų kuriamos naujos darbo vietos, augtų kaimo gyvybingumas, žmonės iš miestų važiuotų į kaimus. Nebūtina galvoti apie dideles gamybines įmones, užtenka ir nedidelių cechų, pasitelkiančių inovatyvias idėjas, technologijas ir kuriančių produktus. Kaip tiesioginių maisto tiekimų grandinių kūrėjas pastebiu – ūkininkų turgeliuose matomas asortimentas įrodo, kad tai jau vyksta – žmonės persikelia į kaimiškąsias vietoves, kuria nedidelius cechus, gerai apmokamas darbo vietas, patys tobulėja, kuria inovacijas“, – apie galimybes suklestėti kaimiškosioms vietovėms kalba M. Maciulevičius.

Vakarų pasaulyje pastebima tendencija, kad mėsa keičiama augaliniais baltymais, kuriami sveikatai palankūs produktai su puikiomis skoninėmis savybėmis. „Atsikandęs veganiško burgerio gali net nesuprasti, kad paragavai augalinio baltymo pagrindu sukurto mėsos pakaitalo. Tokių produktų poreikis auga ir kasmet didelėse gamybos įmonėse sukuriamų naujų receptų gausa rodo, kad augalinio baltymo paklausa taip pat nuolat auga. Turime būti budrūs, stebėti tendencijas ir eiti ta kryptimi. Čia labai svarbu ir mokslas, be jo pagalbos pramonė bejėgė, reikia, kad būtų paruoštų šios srities inovatorių, ekspertų, ateities numatytojų, kurie galėtų stebėti tendencijas, taikyti inovacijas ir kurti naujas. Neužtenka tik technologijų, investicijų, reikia žmonių – susikooperavusių ūkininkų, kad didžiulę vertę gautų patys ūkininkai, o ne verslininkai. Norisi, kad būtų vis daugiau specialistų tarp ūkininkų, kurie kurtų kooperatyvus ir patys tiesiogiai gautų pridėtinę vertę. Bioekonomika yra galimybė kaimiškąsias vietoves grąžinti į ekonominio klestėjimo kelią“, – mintimis dalinasi M. Maciulevičius.

Pokyčiai rinkoje išryškina augantį kvalifikuotų specialistų poreikį

Anot VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. V. Aleknevičienės, pastaruoju metu Lietuvoje daug įmonių pereina prie biologiniais ištekliais grįstos gamybos, todėl jau dabar reikia kvalifikuotų specialistų. „Visų pirma, bioekonomikos verslo vystymas reikalauja radikalių inovacijų. Antra, šis verslas susaistytas tarpsektoriniais ryšiais, nes vienuose ekonomikos sektoriuose biologiniai ištekliai yra gaminami, kituose – panaudojami, vienuose susiformuoja šalutiniai produktai ir atliekos, kituose – jie panaudojami. Svarbu, kad biologiniai ištekliai ir atliekos būtų panaudojami kaskadiniu principu: nuo kuriančių didžiausią iki kuriančių mažiausią pridėtinę vertę. Trečia, vystant bioekonomikos verslą svarbu keisti ir vartotojų elgseną, nes nauji bioproduktai gali būti pagaminti iš atliekų, todėl požiūris į tokius produktusgali būti skeptiškas. Šie produktai gali būti ir brangesni, o tai reiškia, kad vartotojas, siekdamas išsaugoti švarią aplinką ateinančioms kartoms, turi sutikti mokėti brangiau“, – mintimis apie bioekonomikos verslo ypatumus dalinasi prof. dr. V. Aleknevičienė. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad bioekonomikos verslų sinergija neišvengiamai duoda ne tik teigiamų efektų, bet ir sukuria naujų konfliktų, o jiems suvaldyti reikia vadybinių žinių ir gebėjimų.

Profesorės įsitikinimu, kvalifikuoti ir ambicingi vadybininkai turi papildomai įgyti bioekonomikos, žiedinės ekonomikos, mikro ir makro ekonomikos žinių. Be to, į studijų programą Bioekonomikos verslo vadyba yra įtraukti ir technologijų bei žemės ir maisto ūkio mokslų studijų dalykai, nes diegiant inovacijas, rengiant projektines paraiškas ir vykdant projektus nepakanka tik vadybinių žinių. Svarbu, kad studentai suvoktų, kaip vyksta biologiniai ir biotechnologiniai procesai. Programoje dominuoja vadybos kryptis, greta įtraukti ekonomikos krypties studijų dalykai, dėmesio skiriama ir biologinių bei biotechnologinių procesų pažinimui ir supratimui.

Unikali studijų programa – rinkoje laukiamų specialistų rengimui

Prof. dr. V. Aleknevičienė atskleidžia, kad programos rengimo idėja gimė stebint pasaulinius ekonomikos ir politikos pokyčius bei mokslo ir studijų tendencijas. „Programą rengti paskatino pasaulio ir Europos šalių universitetų patirtis. Nors šios krypties studijų programų kol kas yra nedaug, bet specialistų poreikis – labai didelis. VDU Žemės ūkio akademijos siūloma studijų programa Bioekonomikos verslo vadyba yra unikali, nes suteikiamas vadybos krypties kvalifikacinis laipsnis, o tai yra išskirtinumas pasauliniu ir Europos lygmeniu“, – pastebėjimais apie programą dalinasi prof. dr. V. Aleknevičienė.

Kalbėdamas apie studijų programos aktualumą, bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius įžvelgia daug galimybių sėkmingai karjerai, kurių ateityje tik daugės. „Prieš dvi dešimtis metų visi matė, kad programavimas bus be galo perspektyvi specialybė, kad šių specialistų reikės visame pasaulyje. Dabar tokia pati situacija su bioekonomika, šių specialistų jau dabar labai reikia ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ši specialybė – auksinė, nes specialistų poreikis nuolat augs. Turime pertvarkyti ūkius, tam reikia kvalifikuotų specialistų, atnešančių be galo daug pridėtinės vertės pačiai įmonei, nes racionaliai naudojamos žaliavos, pertvarkoma gamyba, mažėja išlaidų, auga pelningumas, o tai garantuoja ir gerą atlyginimą, ir sąlygas, taip pat plačias karjeros galimybes“, – apie bioekonomikos verslo vadybos profesines perspektyvas kalba M. Maciulevičius.

Anot pašnekovo, bioekonomikos verslo vadybos specialistų itin trūksta visose srityse – reikia, kad žmonės suprastų, kokie mes turtingi vietiniais resursais. „Visko turime ir viską galime pasidaryti – trąšos, kuras, maistas čia pat. Visuomenėje turi keistis mąstymas visose srityse, vartotojai taip pat turi suvokti, kad jų pasirinkimai labai svarbūs. Kai turėsime tūkstantį, kelis tūkstančius specialistų, turinčių suvokimą apie bioekonomiką, keisis visuomenė. Mes viskuo galėtume būti apsirūpinę, jei priimtume teisingus sprendimus. Galime būti žalias kraštas, kur viskas veikia žiediškumo principu“, – viltimi, kad būsimi specialistai padės pagreitinti pokyčius, dalinasi M. Maciulevičius.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. V. Aleknevičienė atkreipia dėmesį, kad studijų programa Bioekonomikos verslo vadyba rengta bendradarbiaujant su socialiniais partneriais – bioekonomikos sektoriaus atstovais, kurie yra suinteresuoti naujų kvalifikuotų specialistų rengimu. „Intensyviai dirbome su verslo atstovais, žinome jų poreikius, todėl numatome būsimų programos absolventų įsidarbinimą projektų vadybininkais ir administratoriais, pardavimo, rinkodaros ir plėtros vadybininkais, verslo ir rinkos tyrimo analitikais, vadybos konsultantais, viešųjų ryšių specialistais biologinių išteklių gamyboje, pilnai ar dalinai biologiniais ištekliais grįstoje pramonėje. Jie taip pat gali dirbti skyrių ir grupių vadovais, administratoriais, programų koordinatoriais, patarėjais, konsultantais, vertintojais, ekspertais, viešųjų ryšių specialistais valdžios institucijose (ministerijose, jų departamentuose, agentūrose, savivaldybėse ir pan.), atsakingose už bioekonomikos sektoriaus vystymąsi. Didžiausias tokių specialistų poreikis tikėtinas Aplinkos ministerijoje, Žemės ūkio ministerijoje, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje“, – apie karjeros galimybes kalba prof. dr. V. Aleknevičienė ir atkreipia dėmesį, kad daug vilčių dedama ir į ambicingus, inovatyvias idėjas savarankiškai įgyvendinančius startuolius, pasinaudojančius dabar siūlomomis paramos priemonėmis ir kuriančius savo įmones, rinkai siūlančius aktualias, inovatyviais sprendimais ar technologijomis paremtas paslaugas ar produktus.

Prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje, vyks iki liepos 25 d. 12 val. Stojantieji gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.