Tarptautinio projekto FARM mokymai hibridiniu būdu

2022 m. liepos 5–7 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete (Universiteto g. 10, LT-53361 Akademija, Kauno rajonas) vyks mokymai Sprendimų paramos sistemų tematika. Renginį organizuojame įgyvendinami tarptautinį Erasmus+ projektą „FARM (Fostering Agriculture Rural Development and Land Management) – žemės ūkio kaimo plėtros ir žemės valdymo skatinimas“.
Kviečiame dalyvauti.

Mokymų programa.

Projekto vykdytojų vardu Vilma Atkočiūnienė,
tel. +370 682 14169, el. paštas: vilma.atkociuniene@vdu.lt

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventės akimirkos (nuotraukų galerija)

Birželio 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventams iškilmingai įteikti bakalauro ir magistro studijų baigimo diplomai.

337 švytintys laimingų alumnų veidai, visą dieną aidintys aplodismentai ir ovacijos, apkabinimai ir glėbiai gėlių, išlydint nuo scenos skambantys kvietimai net ir baigus studijas prisiminti ir aplankyti savo Alma Mater ir pažadai sugrįžti, taip atmintyje išliks VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventė jos dalyviams.

Diplomų įteikimo šventės akimirkos:

Bioekonomikos plėtros fakulteto nuotraukų galerija

„MARHER” projektas pristatytas kultūrinio turizmo vystytojams ir vietos bendruomenei

2022 m. birželio 22 d. Zyplių dvare, Šakių raj. vyko Erasmus+ Strateginių partnerysčių tarptautinis projekto MARHER „Paveldo rinkodara Europos konkurencingumo pasaulinėje rinkoje didinimui“ (angl. Erasmus+Strategic partnerships KA2 project – Heritage Marketing for competitiveness of Europe in the global market) sklaidos renginys. Renginio metu su vietos kultūrinio turizmo vystytojais ir vietos bendruomenių nariais buvo pasidalinta projekto vykdymo patirtimis, projekto veiklomis ir projekto rezultatais, t.y sukurta unikalia paveldo marketingo programa, kurią drauge kūrė tiek projekto koordinatoriai iš Danitacom (Danija), tiek ir projekto partneriai: Syddansk Universitetas (Danija), Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva), I-Strategies (Italija), CBE (Belgija) ir FVB S.R.L (Italija). Renginio metu vykusiame seminare renginio dalyviai turėjo galimybę ne tik susipažinti su projekto veiklomis, bet ir aptarti paveldo marketingo sampratą ir iššūkius bei dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. Projektu MARHER siekiama atskleisti pagrindines naujojo profesionalo, besiremiančio vertybėmis ir istorijomis, novatoriško ir kūrybingo žmogaus kompetencijas, pavadinant naująjį profesionalą „Heritage Marketer“. Paveldo rinkodara čia siekia užimti pagrindinį vaidmenį, sujungdama praeitį su ateitimi. Paveldo rinkodara nereiškia tiesiog istorijų pasakojimo, bet reiškia „komunikavimą per istorijas“, t. y., kuriant viešą emocinį ir vertybinį pasakojimą, įmonė užmezga itin empatišką santykį su klientais. Rinkos vis labiau tampa naratyvinėmis arenomis, kur greta produktų kokybės, gebėjimas prekės ženklą ir kompanijos žinomumą išryškinti per pasakojimus, tradicijas ir vertybes (kultūrines ir etines), tampa itin svarbiu. Taigi, galimybė kurti istorijas ir kūrybiškai perteikti įmonės vertybes tampa pamatiniu meistriškumo įgūdžiu, norint įgyti kuo patrauklesnę vertę vis dėmesingesniam ir sąmoningesniam klientui.

Tarptautinio projekto „Distance Educator“ partnerių susitikimas Lietuvoje

VDU Žemės Ūkio Akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete 2022 m. vasarį startavęs strateginės partnerystės Erasmus+ tarptautinis projektas „Distance Educator – Training Educators of Adults in the digital age“ (Distance Educator), 2021-1-RO01-KA220-VET-000034702 įsibėgėja.

Projekto „Distance Educator“ tikslas: padėti edukatoriams įgyti skaitmeninių kompetencijų ir įgūdžių, kuriuos galėtų sėkmingai pritaikyti mokydami suaugusius nuotoliniu būdu. Žinojimas, kaip sukurti patrauklius internetinius kursus suaugusiems, bus pagrindinis įgūdis, padėsiantis lengviau adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų. Šiame projekte, edukatoriai sužinos, kaip mokyti suaugusius per nuotolį, kokius skaitmeninius įrankius naudoti bei kokie įgūdžiai tam yra reikalingi. Projekto konsorciumas, reaguojant į pasikeitusias dėl Covid-19 mokymosi sąlygas, siekia įvertinti esamas technologijas ir skaitmeninius įrankius, skirtus nuotoliniam mokymuisi bei išanalizuoti gerąsias patirtis skirtingose šalyse, parengti medžiagą bei mokymosi kursus apie patrauklių ir įtraukių nuotolinių kursų kūrimą.

Birželio pradžioje įvyko hibridinio tipo partnerių susitikimas, kurio metu darbo grupės iš Rumunijos, Kipro ir Graikijos atvyko į VDU Žemės ūkio akademiją Kauno rajone. Kiti projekto partneriai jungėsi per nuotolį, pasitelkiant „Microsoft Teams“ prieigą. Susitikimo metu projekto partneriai aptarė nuveiktus darbus, analizavo skaitmeninio ugdymo kompetencijų aprašus, aptarė būsimo kokybinio tyrimo metodologiją, kurios pagrindu bus pasirinktos didžiausią ugdymo poreikį atliepiančios kompetencijų sritys.

Tarptautinio projekto konsorciumą sudaro Targu Mures Dimitrie Cantemir universitetas (Rumunija), Herakliono prekybos ir pramonės rūmų technikos institutas (Graikija), konsultavimo įmonė “GrantXpert” (Kipras), įmonė “Danmar Computers“ (Lenkija) ir Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva).

Projekto komanda Lietuvoje – Aistė Čapienė, Eglė Vaičiukynaitė, Debora Augutytė.

Muitinės sritis tampa vis aktualesnė įvairiems specialistams!

Bioekonomikos plėtros fakultetas jau kelerius metus bendradarbiauja su Muitinės praktikų asociacija ir yra šios asociacijos narys. Bendras parengtas mokymų projektas yra Muitinės tarpininkų kursai, kuriuos sėkmingai baigė virš 100 dalyvių.

Muitinės sritis yra gana plati liečianti tiek apskaitos, finansų, tarptautinės prekybos ir logistikos specialistus, todėl Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojai dėstytas pirmosios pakopos programose Apskaita ir finansai, Logistika ir prekyba, bei antrosios pakopos programose Apskaita ir finansai, Verslo logistika nuolat kelia kvalifikaciją.

Šių metų birželio 2 d. fakulteto dėstytojos dr. Erika Besusparienė ir Kristina Gesevičienė dalyvavo 6-oje Muitinės praktikų konferencijoje Klaipėdoje. Be dėstytojų nuotoliniu būdu dalyvauti konferencijoje buvo pakviesti dalyvauti ir fakulteto studentai, kurie žinių galėjo pasisemti nemokamai. 6-oji Muitinės praktikų konferencija išsiskyrė, kad pirmą kartą buvo tarptautinė ir specialistai iš Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės skaitė panešimus ir dalinosi patirtimi.

6-oje Muitinės praktikų konferencijoje pranešimai buvo skirti aptarti muitinės specialistų poreikį, jų veiklos transformaciją šiuolaikinėse organizacijose, daug dėmesio skirta reglamentams ir sankcijoms, o trečioji dalis buvo skirta skaitmenizavimo iššūkiams.

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

kviečiu į jungtinį Bioekonomikos plėtros ir Ekonomikos ir vadybos fakultetų tarybos posėdį, kuris vyks birželio 15 d. (trečiadienį) 14.30 val. nuotoliniu būdu (MS Teams).
Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Posėdyje pageidaujantys dalyvauti fakulteto bendruomenės nariai turi informuoti Tarybos sekretorę R. Pakeltienę iki birželio 15 d. 12 val.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

VDU Žemės ūkio akademijos diplomų įteikimo iškilmės

Birželio 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia dalyvauti šventiniuose diplomų įteikimo renginiuose.

Diplomai bus įteikiami Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų absolventams.

Šventinė ceremonija vyks VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

9.00 val. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventų šventė

11.30 val. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų šventė

14.00 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto absolventų šventė

16.30 val. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto absolventų šventė

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2022 m. birželio 1 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

VDU Žemės ūkio akademijoje projekto „PRUDMET“ partnerių susitikimas

VDU Žemės Ūkio Akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete 2021 m. birželį startavęs Erasmus+ specialiojo atsako Covid-19 programos projektas „Skaitmeninės medijos ir technologijos aukštojo mokslo ir mokymo srityje“ (PRUDMET), įsibėgėja. Projekto konsorciumas, reaguojant į pasikeitusias dėl Covid-19 mokymosi sąlygas, siekia sukurti mokymosi medžiagą, apjungiančią metodus bei virtualią mokymosi platformą, padėsiančią pritaikyti įvairias media formas ir skaitmenines technologijas nuotolinėse (ir ne tik) studijose.

Gegužės 16-17 d. Akademijoje, Kauno rajone įvyko pirmasis visų partnerių susitikimas gyvai. Susitikimo metu projekto partneriai aptarė nuveiktas užduotis, analizavo skaitmeninio ugdymo kompetencijų rinkinius. Projekto partneriai džiaugėsi, kad išvystyta skaitmeninių kompetencijų matrica, pasitelkiant skaitmenines technologijas, aukštojo mokslo dėstytojams apima tris sritis: (1) mokymosi ir vertinimo dizaino projektavimą, (2) mokymosi ir vertinimo kūrimą bei sklaidą, (3) mokymosi ir vertinimo įgyvendinimą studijų metu. Taip pat susitikimo metu buvo pristatyta parengta būsimų mokymų medžiaga apie keturis mentorystės stilius.

Svarbu pažymėti, kad tarptautinio projekto partneriai ne tik diskutavo apie būsimų mokymų turinio struktūrą, tačiau numatė ir įtraukti inovatyvius įrankius, tokius kaip dirbtinio intelekto sprendimai edukacijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad dėstytojų informacinių technologijų raštingumo didinimas dirbtinio intelekto srityje įgalins juos atrasti dar daugiau ir įvairesnių būdų kaip pritaikyti esamus dirbtinio intelekto sprendimus edukacijoje bei užtikrinti mokymosi patrauklumą.

Tarptautinio projekto konsorciumą sudaro Glosteršyro universitetas (Jungtinė Karalystė), Tarptautinė Socialinių studijų ir verslo mokykla (Slovėnija), Alikantės universitetas (Ispanija) ir Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva).

Projekto komanda Lietuvoje – Dr. Aistė Čapienė, Eglė Vaičiukynaitė.

Bioekonomikos potencialas: sinergijos tarp teorijos ir praktikos paieška

Gegužės 4–5 dienomis vyko trečioji tarptautinė mokslinė konferencija „Sustainable Bioeconomy Development 2022: Theory and Practice“. Vytauto Didžiojo akademijos Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto kartu su Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetu organizuotas renginys pritraukė užsienio mokslininkus ir universiteto bendruomenę. Plenarinėje sesijoje ir trijose sekcijose pranešimus skaitė ir stendinius pranešimus pristatė socialinių mokslų ekspertai, panelinėje diskusijoje patirtimi dalinosi mokslininkai bei savivaldybių atstovai.

Plenarinėje sesijoje savo žiniomis ir įžvalgomis su konferencijos dalyviais dalinosi prof. dr. Irina Pilvere, dr. Lucia Rocchi, dr. Marius Lazdinis, dr. Martin Greimel, Bernhard Kastner. Pranešimais buvo siekiama skatinti diskusiją darnios bioekonomikos plėtros klausimais. Daugiausiai dėmesio skirta politikos priemonėms. Pirmoji pranešėja prof. dr. I. Pilvere pristatė Latvijos bioekonomikos strategijos 2030 m. įgyvendinimo priemonių įvertinimą. Nustatyti keli pagrindiniai artimiausios ateities tikslai: užimtumo pažanga ir išlaikymas bioekonomikos sektoriuose; bioekonomikos produktų pridėtinės vertės didinimas ir bioekonomikos eksporto vertės didinimas. Antroji pranešėja dr. L. Rocchi kalbėjo apie Europos bioekonomikos strategiją ir 2030 m. darbotvarkę, atskleisdama sinergiją, kompromisus ir stebėjimo priemones. Dr. M. Lazdinis iš Europos Komisijos skaitė pranešimą tema „Žaliasis kursas – kas jame yra kaimo vietovėms“, kuriuo supažindino auditoriją su pagrindinėmis naujovėmis ir problemomis politikos kontekste. Pranešėjai iš Vienos Gamtos išteklių ir gyvosios gamtos mokslų universiteto dr. M. Greimel ir B. Kastner pristatė priežastis, kodėl bioekonomikos pagrindas ir koncepcija yra svarbūs pereinant prie naujos ekonomikos. Autoriai taip pat apibendrino esamas bioekonomikos strategijas ir koncepcijas Baltijos šalyse.

I sekcija: Europos žaliojo kurso plėtra

I sekcijoje „Bioeconomy Contribution to the European Green Deal“ skaityti pranešimai, kurių mokslinių diskusijų pagrindu buvo Europos žaliojo kurso plėtra, įgyvendinimo galimybės ir bioekonomikos potencialas incijuojant Europos žaliojo kurso strategijos įgyvendinimą. Mokslininkai aptarė klausimus, susijusius su „jokių atliekų“ politika, aplinkai tvarų augimą, agrarinės aplinkosaugos programas ir kt. Pranešėjai pasidalino moksliniais rezultatais, diskutavo aktualiais klausimais.

II sekcija: kaimo plėtros, bioekonomikos vystymosi klausimai

II sekcijoje „Role of Innovative, Sustainable and Inclusive Bioeconomy in Development of Rural Areas & Logistics and Marketing of Biological Resources and Bioproducts“ mokslininkai nagrinėjo įvairius kaimo plėtros, bioekonomikos vystymosi klausimus, siekė nustatyti ekologinių ūkių vystymosi tendencijas, priežastis, kodėl taikant Bendrosios žemės ūkio politikos priemones ekologinių ūkių skaičius ir plotai nuo 2013 m. mažėjo, kaip tai prieštarauja Žaliojo kurso ir Darnaus vystymosi tikslams. Sparčiai kylant industrinio žemės ūkio produktų kainoms dėl trąšų ir kitų išteklių kainų augimo, masinio vartojimo ir ekologinių produktų kainos baigia susilyginti. Todėl mokslininkai įžvelgia pozityvius pokyčius agroekologinio sektoriaus vystymesi. Pastebėta, kad yra itin daug ir įvairių vietos iniciatyvų diegiant žiedinės ir bioekonomikos principus. Tačiau, siekiant persiorientuoti į bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos vystymąsi, itin svarbu kuo greičiau rengti ir įgyvendinti nacionalinio lygmens strategijas. Jeigu tai būtų pradėta įgyvendinti šiandien, kol strategijos būtų parengtos ir patvirtintos užtruktų mažiausiai 3 metus.

Perėjimas prie žaliosios ekonomikos negali būti pasiektas vien taikant politiką „iš viršaus į apačią“ arba technologines naujoves. Norint pakeisti tarpusavyje susijusias socialines ir technines sistemas, reikia imtis visapusiškų veiksmų. Užuot siekę vieno didelio visiems tinkamo sprendimo, regionai gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant sprendimus, pagrįstus vietos ištekliais, žiniomis, socialiniais tinklais ir institucinėmis sistemomis. Tačiau vietiniams veiksmams reikia lyderystės ir vizijos, kad verslas, viešosios institucijos ir kiti dalininkai sutelktų pastangas siekiant bendro tikslo.

III sekcija: bioekonomikoje – nauji inovatyvaus verslo sprendimai

III sekcijoje „Innovative Business Solutions in the Bioeconomy“ pristatyti pranešimai, susiję su įvairiomis bioekonominėmis veiklomis – nuo grūdų derliaus nuėmimo iki žuvų auginimo. Aptartos pagrindinės šiandienos problemos ir iššūkiai – poreikis skaitmeninti bioekonomikos sektorių, anglies dioksido šalinimo poreikis, sąlygotas klimato kaitos ir kt. Pranešėjai pasidalino savo idėjomis, aktyviai dalyvavo diskusijose bei uždavė klausimus kitiems konferencijos dalyviams. Buvo pasiūlyti ir plačiau paaiškinti nauji inovatyvaus verslo sprendimai bioekonomikoje – biofilinio dizaino panaudojimas organizacijose, lazdyno riešutų pieno gamyba, kavos gamybos atliekų panaudojimas.

Kaip įgalinti regionus pokyčiams?

Antrąją konferencijos dieną vyko diskusija „The Role of Regions in the Green Transition“, surengta kartu su „BioBaltic“ projekto partneriais iš Šiaurės šalių. Trys diskutantai dalinosi patirtimi apie tai, kokie yra pagrindiniai „ingredientai“, įgalinantys regionus pokyčiams. Södertälje mokslo parko projektų vadovė Eva Helén pasidalino Švedijos Södertälje savivaldybės patirtimi skatinant tvarią maisto pramonės plėtrą. Milla Bruneau, Lahti miesto politikė ir Lahti projekto „Europos žalioji sostinė 2021“ vykdomoji direktorė, apibūdino Lahti, tradiciškai pramoninio miesto Pietų Suomijoje, virsmą į 2021 m. Europos žaliąją sostinę. Elina Kalliala, kraštovaizdžio architektė ir plėtros vadovė „Ramboll“ filiale Suomijoje, pasidalino savo patirtimi, susijusia su gamtos integravimu į regionų ir miestų planavimą bei pateikė platesnę perspektyvą, pagrįstą keliose savivaldybėse nustatytais bendrumais.

Kaip sukurti tinklo tipo lyderystę?

Viena iš pagrindinių diskusijos temų buvo tai, kaip sukurti tinklo tipo lyderystę ir paskatinti procesus sub-nacionaliniu lygmeniu, kai savivaldybių ir regionų valdžios institucijų „kietoji“ galia yra ribota, o nevyriausybinės organizacijos neturi įgaliojimų. M. Bruneau teigimu, dažnai reikia tik vieno ar grupės žmonių, turinčių aiškią viziją. Taip pat M. Bruneau pastebėjo, jog „nors politinė lyderystė yra svarbi, politikai turi skatinti kitų dalininkų lyderystę organizuojant konkrečias programas ar veiksmus“. E. Helén pabrėžė, kad „vizija turi būti įkvepianti ir jos reikia nuosekliai laikytis“, o E. Kalliala pažymėjo, jog savivaldybės ir regionai, laikomi sėkmės atvejais, paprastai pasižymi „vidine institucine kultūra, kuri skatina inovacijas“.

Pristatytų mokslinių pranešimų ir diskusijų temų įvairovė bei vienas kitą papildančios skirtingų sričių ekspertų diskusijos puikiai atskleidžia bioekonomikos potencialą ieškant sinergijos tarp teorijos ir praktikos. Renginys suteikė galimybių naujų bendradarbiavimo sričių paieškoms tarp verslo, mokslo ir kitų suinteresuotų šalių.

Konferencijos programa

Konferencijos tinklalapis