Lietuvos mokslo akademijos narių visuotiniame susirinkime apdovanotos VDU ŽŪA mokslinės bendruomenės atstovės

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros lektorė dr. Aušra Nausėdienė.

Balandžio 12 dieną vykusiame ataskaitiniame Lietuvos mokslo akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime apdovanotos VDU Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) jaunosios mokslininkės.

Tarp geriausiai 2021 m. įvertintų LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso ir Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso dalyvių – VDU Žemės ūkio akademijos mokslinės bendruomenės atstovės: Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros lektorė dr. Aušra Nausėdienė, Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros lektorė dr. Živilė Černiauskienė ir Bioekonomikos plėtros fakulteto magistrė Vilma Kanapkienė.

Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse premiją pelnė dr. Aušra Nausėdienė. Jaunajai mokslininkei skirta premija Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje už mokslo darbą „Azoto trąšų mokesčio poveikio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms vertinimas“ (). Pagyrimo raštas skirtas dr. Živilei Černiauskienei, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje už mokslo darbą „Stambiastiebių energetinių augalų paruošimo kurui ir termocheminės konversijos analizė“.

Pagyrimo raštu taip pat apdovanota VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto magistrė Vilma Kanapkienė. Jai aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje pagyrimo raštas skirtas už mokslo darbą „Žemės ūkio produktų kainų konvergencija Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje ir jos efektai“ ( darbo vadovė prof. dr. Vladzė Vitunskienė).

Daugiau informacijos apie ataskaitinį LMA narių visuotinį susirinkimą ir apdovanojimus.

Virginijos Valuckienės nuotr.

13-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Apskaita ir finansai verslui 2022: Darnumo link“

Tradiciškai kas dvejus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete organizuojama apskaitos ir finansų konferencija. 2022 m. lapkričio 10-11 d. kviečiame į 13-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Apskaita ir finansai verslui 2022: Darnumo link“. Konferencija vyks nuotoliniu būdu.

Pastaraisiais metais dėl didėjančio sąmoningumo klimato kaitos ir socialinės nelygybės klausimais vis dažniau atsigręžiama į darnumą versle. 13-oji apskaitos ir finansų konferencija skirta būtent šiai tematikai nagrinėti. Apskaita ir finansai, orientuojami darnumo link, yra verslo socialinio bei aplinkos poveikio matavimo ir analizės įrankis. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto tyrėjai mato svarbų apskaitos ir finansų vaidmenį siekiant darnumo versle, šių sričių potencialą.

Pagrindinis konferencijos tikslas – pristatyti ir aptarti inovatyvias, į darnumą orientuotas apskaitos ir finansų mokslo tendencijas, pasidalinti naujomis įžvalgomis, svarbiomis didinant verslo konkurencingumą, efektyvumą ir skatinant partnerystę tarp smulkaus ir vidutinio verslo bei viešojo sektoriaus. 13-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Apskaita ir finansai verslui 2022: Darnumo link“ kviečiame susiburti apskaitos ir finansų srities tyrėjus, mokslininkus, kurie pasidalintų patirtimi ir verslui svarbiais mokslinių tyrimų rezultatais, taip pat verslo ir viešojo sektoriaus organizacijų apskaitos ir finansų specialistus ir visus, neabejingus pokyčiams siekiant darnumo versle.

Konferencijoje vyks panelinė diskusija „Kokios rizikos kyla prekes importuojančiam ar eksportuojančiam verslui, jei finansų ir apskaitos specialistai neturi reikiamų muitinės žinių?”, kurią moderuos Bioekonomikos plėtros fakulteto socialiniai partneriai Muitinės praktikų asociacija. Taip pat numatyta speciali sesija, skirta šiuo metu VDU kartu su partneriais įgyvendinamam projektui „Skaitmeninė mokymosi platforma Z kartai: prieinamumas prie TFAS”.

Šiuo metu vyksta ANKSTYVOJI DALYVIŲ REGISTRACIJA, kuri tęsis iki 2022 m. birželio 1 d. Šiuo laikotarpiu asmenims, ketinantiems pristatyti žodinį ir/ar stendinį pranešimą, taikomas mažesnis dalyvio mokestis. Pranešėjų vėlyvoji registracija vyksta iki 2022 m. spalio 3 d. Klausytojų, neteikiančių pranešimų, registracija atvira iki 2022 m. lapkričio 7 d. Klausytojams dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas.

Daugiau informacijos apie svarbiausias datas, mokesčius ir kitą aktualią informaciją apie 13-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Apskaita ir finansai verslui 2022: Darnumo link“ rasite konferencijos puslapyje https://afk.vdu.lt/.

Apskaitos ir finansų studijų programos II kurso studentė Akvilė Kvieskaitė dalyvavo tarptautiniame jaunimo forume “Change the World: Model United Nations” Niujorke

Apskaitos ir finansų pirmosios pakopos studijų programos II kurso studentė Akvilė Kvieskaitė kovo 23-26 dienomis dalyvavo nevyriausybinės organizacijos Associazione Diplomatici organizuojamame viename iš labiausiai prestižinių tarptautiniame jaunimo iki 30 metų forume “Change the World: Model United Nations”, kuris vyko Niujorke. Šio forumo tikslas – numatyti tvaraus planetos vystymosi modelį, pagrįstą demokratijos ir tolerancijos vertybėmis bei prisidedant prie sąmoningo rytojaus lyderių ugdymo. Forume dalyvavo studentai iš 119 skirtingų šalių bei daug kviestinių svečių, tokių kaip buvęs JAV prezidentas Bill Clinton bei Italijos užsienio reikalų ministras Liugi Di Maio, kurie forumo atidarymo bei uždarymo ceremonijose kalbėjo apie Jungtinių Tautų svarbą, karą Ukrainoje bei COVID-19 pandemiją ir jos pasekmes. Įprastai šis forumas vyksta Niujorke esančioje Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje, tačiau dėl esamos politinės situacijos bei vis dar besitęsiančios COVID-19 pandemijos konferencija buvo perkelta į kitą erdvę pačiame miesto centre.

Visi forumo dalyviai dirba kaip ambasadoriai, atstovaujantys Jungtinių Tautų valstybėms narėms. Kiekvienas dalyvis turėjo atstovauti savo arba organizatorių paskirtą šalį nurodytame Jungtinių Tautų komitete ir parengti pranešimą konferencijos tema, dalyvauti diskusijose, atsižvelgiant į atstovaujamos šalies užsienio bei vidaus politikas, bei, bendradarbiaujant su kitų šalių atstovais, paruošti Jungtinių Tautų rezoliuciją iškeltai problemai spręsti.

Akvilei Kvieskaitei organizatoriai paskyrė atstovauti Ukrainą Generalinės Asamblėjos komitete tema „Building back better from the coronavirus disease (COVID-19) while advancing the full implementation of the 2030 Agenda for Sustainable Development“. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją Ukrainoje, buvo sudėtinga kalbėti apie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą šalyje, kurioje vyksta karas, todėl pagrindinis Akvilės Kvieskaitės pranešimo tikslas buvo atkreipti susirinkusiųjų dėmesį į tai kas vyksta šalyje ir nurodyti priemones, kuriomis kiekvienas iš mūsų galime padėti. Universiteto studentės atstovaujama koalicija, kurią sudarė Kanados, JAV, Vokietijos, Naujosios Zelandijos, Kosta Rikos, Prancūzijos bei kitų šalių atstovai, priėmė rezoliuciją, kurioje pateikė rekomendacijas, padėsiančias šalims atsigauti po COVID-19 pandemijos bei tuo pat metu įgyventi darnaus vystymosi tikslus, kurie buvo patvirtinti JT sesijoje 2015m. Pagrindinės rezoliucijoje įvardintos problemos buvo – padidėjęs skurde gyvenančių žmonių skaičius, šalių bendradarbiavimo trūkumas bei milžiniški mokinių, kuriems pandemijos metu mokymasis buvo neprieinamas, skaičiai.

Krokuvos žemės ūkio universitete apsilankiusi asist. K. Gesevičienė dalinosi moksline patirtimi ir aptarė universitetų bendradarbiavimo galimybes

Pasinaudodama „Erasmus+“ darbuotojų dėstymo mobilumui programa, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto asistentė Kristina Gesevičienė kovo 22–25 dienomis lankėsi Krokuvos žemės ūkio universitete, Žemės ūkio ir ekonomikos fakultete. Dėstymo vizito metu K. Gesevičienė įgyvendino numatytus tikslus: pasidalino patirtimi disertacinio tyrimo – aplinkosaugos subsidijų veiksmingumo poveikio vertinimo – srityje, susitiko su priimančio universiteto mokslininkais bei aptarė galimybes VDU ir Krokuvos žemės ūkio universiteto institucinio bendradarbiavimo bendrų tyrimų ir projektų srityje. K. Gesevičienės teigimu, dėstymo vizitas buvo naudingas įgyjant naujų tarptautinio bendradarbiavimo kompetencijų ir tobulinant profesinius mokymo gebėjimus.

Pirmasis projekto „GreenCool“ partnerių susitikimas

Erasmus+ strateginių partnerysčių projektas „GreenCool“ – „Leisk man paveikti tavo žaliąjį aš! – aplinkosauginio sąmoningumo ir tvaraus vystymosi įgūdžių ugdymas Europos Kultūros sostinėse“ (angl. „The GreenCool – ‘Let me influence your green self! – Skill development in the encouragement of mindset towards environmental awareness and sustainable development in the alliance of ECoC“), prasidėjęs 2022 m. vasario 28 d. vyks iki 2024 spalio 31 d.

2022 m. kovo 3–4 dienomis buvo surengtas pirmasis tarptautinis projekto susitikimas, kaip pirmasis žingsnis, leidžiantis siekti užsibrėžtų tikslų ir harmonizuotos partnerystės. Susitikime dalyvavo VDU ŽŪA Bioekonomikos fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros prof. dr. Vilma Atkočiūnienė (virtualiai) ir doc. dr. Rasa Pranskūnienė (gyvai). Susitikimo metu su 5 partneriais iš 5 skirtingų šalių aptarėme ne tik finansinius, sklaidos, kokybės užtikrinimo ir valdymo klausimus, bet ir bendrą projekto procesą bei pagrindinius projekto įgyvendinimo etapus.

Projekto partneriaiꓽ Panonia universitetas (koordinatoriai), Vengrija, Militos konsultacinė įmonė, Graikija, VDU, Lietuva, Timisoara West universitetas, Rumunija, Tartu universitetas, Estija.

Bendras projekto tikslas – ugdyti universitetų studentų aplinkosauginį sąmoningumą, o darnios plėtros mintis skleisti kuo įvairesnėms amžiaus grupėms gausią auditoriją pritraukiančiuose renginiuose. Įsipareigojome sukurti naujovišką internetinių mokymų medžiagą ir integruoti tvarų vystymąsi į visas aukštojo mokslo studentų mokymo programas. Pripažįstant įtikinamą jaunųjų influencerių galią, projektu siekiama pasiekti visų amžiaus grupių kultūros renginių ir festivalių auditoriją įvairiose Europos kultūros sostinėse, skatinant aplinką tausojančią veiklą ir siekiant būti aktyviais darnios plėtros dalyviais bei naudos gavėjais. Be to, projekto tikslas yra suteikti studentams komunikacijos priemones ir tvarų požiūrį, kad jie taptų veiksmingais ES žaliosios ekonomikos ir kultūros skatinimo šalininkais.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2022 m. balandžio 6 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Bioekonomikos verslo vadyba – strateginė sritis, kuriai Lietuva, viena pirmųjų ES, pradeda rengti specialistus

Pasaulyje bei Europoje kelią skinasi bioekonomika – ekonomikos sektorius, paremtas perėjimu nuo iškastinių prie atsinaujinančių biologinių išteklių naudojimo ir gamybos be atliekų. Šio sektoriaus atsiradimą paskatino klimato kaita, Europos žaliojo kurso tikslai ir sunkiai prognozuojami geopolitiniai pokyčiai, tačiau sėkmingai sektoriaus raidai būtini aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie Europos Sąjungos šalių universitetuose pradėti rengti visiškai neseniai. Lietuva tarp šių šalių yra viena pirmųjų – jau šį rugsėjį pas mus startuos Bioekonomikos verslo vadybos bakalauro studijų programa, kurios iniciatorė – didžiausią mokslinį potencialą šioje tyrimų srityje turinti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ir jos socialiniai partneriai.

Biologiniai ištekliai įgyja naują vertę

„Bioekonomika – ekonomikos dalis, susijusi su biologinių išteklių gamyba, perdirbimu ir naudojimu aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybai. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Jie perdirbami į maisto produktus maisto ir gėrimų pramonėje, panaudojami baldų, chemijos, popieriaus, automobilių, medicinos, kosmetikos gamybos ir kitose srityse. Iš biologinių išteklių atliekų ir likučių gaminama bioenergija – viena atsinaujinančių energijos rūšių, kurios svarbios visos Europos, taip pat ir Lietuvos, energetiniam saugumui užtikrinti“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros profesorė dr. Vilija Aleknevičienė. Prieš keletą metų Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją su kitais VDU ŽŪA kolegomis rengusi mokslininkė pastebi, kad spartus šio sektoriaus vystymasis turi būti vienas svarbiausių mūsų valstybės strateginių tikslų.

„Bioekonomikos vystymasis pagrįstas tarpsektoriniais ryšiais. Tai reiškia, kad tas pats pagamintas biologinis išteklius gali būti naudojamas įvairiose pramonės šakose: vienose kaip pagrindinė žaliava, kitose – kaip likučiai ir atliekos. Idealiu atveju bioekonomika veikia piramidės principu: pirmiausia biologiniai ištekliai naudojami didžiausios pridėtinės vertės produktų gamybai, ir tik po to – mažesnės. Piramidės principu veikiančioje bioekonomikoje svarbu užtikrinti, kad susidarytų kuo mažiau biologinių išteklių atliekų ir likučių“, – esminius bioekonomikos principus komentuoja V. Aleknevičienė.

Profesorės teigimu, sėkminga bioekonomikos raida neretai reikalauja didelių investicijų. Dėl šios priežasties yra kuriami klasteriai, telkiantys mokslininkus ir verslo organizacijas. Atsižvelgiant į tai, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą reikalauja didelių finansinių išteklių ir yra rizikingos, klasteriai yra pajėgūs mokslinius tyrimus greičiau komercializuoti. Dalį kaštų pasidalijant verslo organizacijoms galima įgyvendinti daugiau ir didesnės apimties investicinių projektų. „Mažos verslo organizacijos gali turėti daug gerų idėjų, bet stokodamos finansinių išteklių negali jų realizuoti. Tik susivienijusios, pasitelkusios mokslininkus ir įdiegusios pažangias technologijas jos gali pasiekti gerų, kartais stulbinamų rezultatų“, – įsitikinusi pašnekovė, atkreipianti dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje jau yra keletas bioekonomikos srityje sėkmingai veikiančių klasterių.

Aleknevičienės teigimu, siekiant plėtoti bioekonomiką kaip atskirą ekonomikos sektorių, reikalingi verslo vadybos specialistai, gebantys atlikti vadybos funkcijas, turintys žinių ir gebėjimų, reikalingų valdyti ir vystyti organizacijas, išmanantys vadybos procesus, biologinių išteklių gamybos, perdirbimo ir konversijos technologijas, suprantantys ekonominį, politinį, teisinį ir socialinį kontekstą globalioje visuomenėje, gebantys jį vertinti ir priimti vadybos sprendimus bioekonomikos sektoriuje veikiančiose verslo ir viešosiose organizacijose bei valdžios institucijose. „Studijuojantieji naujoje vadybos krypties programoje įgis ne tik vadybos, bet ir ekonomikos bei technologijų žinių, būtinų ekonomikos transformacijos laikotarpiu“, – teigia V. Aleknevičienė.

Sektoriaus raidos ašis – išmani vadyba

Bioekonomikos sektoriuje vadyba yra ypatinga. Šio sektoriaus vystymasis neįmanomas be radikalių ir žlugdančių inovacijų. Radikalios inovacijos susijusios su kardinaliai naujų technologijų ir vadybos procesų diegimu, jos sukelia daug neapibrėžtumo esamiems verslo modeliams ir įmonėms, sąlygoja poreikį kurti naujus verslo modelius. Žlugdančios inovacijos sunaikina esamą rinką ir sukuria ją naują.

Bioekonomikos sektoriui yra būdingos sisteminės, o ne linijinės inovacijos, būtinos žiediškumui užtikrinti. Taigi inovacijų vadyba tampa vienu kertinių dalykų vystant bioekonomikos sektorių. Be to, bioekonomikos sektoriaus vystymasis pasižymi tarpsektoriniais ryšiais, apima daug įvairių subsektorių. Bioekonomikos sektoriaus vystymosi rezultatas – naujai sukuriami biologiniai produktai ne tik iš pirminių, bet ir iš šalutinių biologinių išteklių bei jų atliekų. Atitinkama vartotojų elgsena ir rinkų paieška naujai sukurtiems biologiniams produktams taip pat yra nemažai iššūkių kelianti veikla vadybos specialistams. Visa tai suponuoja poreikį parengti naujų žinių ir kompetencijų turinčius profesionalus. Ir jų ateityje reikės vis daugiau“, – prognozuoja V. Aleknevičienė. Profesorė neabejoja, kad bioekonomikos verslo vadybą išmanantys specialistai turi puikias karjeros perspektyvas verslo ir konsultavimo įmonėse, mokslo institucijose, įvairiose asociacijose, klasteriuose, ministerijose, Europos lygmeniu kuriamose organizacijose, susijusiose su bioekonomikos vystymu.

Baigę studijų programą absolventai gali dirbti projektų vadybininkais ir administratoriais, pardavimo, rinkodaros ir plėtros vadybininkais, verslo ir rinkos tyrimo analitikais, vadybos konsultantais, viešųjų ryšių specialistais bioekonomikos sektoriuje veikiančiose verslo ir viešosiose organizacijose. Jie taip pat gali įsidarbinti skyrių ir grupių vadovais, administratoriais, programų koordinatoriais, patarėjais, konsultantais, vertintojais, ekspertais, viešųjų ryšių specialistais valdžios institucijose. Didžiausias tokių specialistų poreikis tikėtinas Aplinkos, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų ministerijose. Studijų programos absolventai taip pat gali kurti ir vystyti savo verslą bioekonomikos sektoriuje, tęsti studijas magistrantūroje, įgydami verslo vadybos ar socialinių mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį.

Sėkmės pavyzdys – inovatyvūs lietuviški pieno produktai pripažinimą pelno 49 eksporto rinkose

Lietuvoje ekspertai kaip vieną bioekonomikos sektoriaus vystymosi sėkmės pavyzdžių įvardija VDU ŽŪA verslo partnerį – Žemės ūkio kooperatyvą „Pienas LT“.

Darbo grupėje, VDU ŽŪA kūrusioje naująją bioekonomikos vadybos programą, dalyvavęs šio kooperatyvo generalinis direktorius Mantas Rudaitis pasakoja, kad būrys ūkininkų pieno gamintojų daugiau nei prieš dešimtmetį susibūrė į kooperatyvą siekdami ekonominių interesų. Šiuo metu tai yra didžiausia Baltijos šalyse pieno gamintojų bendruomenė, turinti savo pieno perdirbimo įmonę ir nuosekliai įgyvendinanti vertikalios integracijos kooperacijos idėją. „Pienas LT“ gamykloje nuo 2017 m. pagal pažangiausias technologijas gaminami sausi aukštos pridėtinės vertės pieno baltymų produktai – micelinio kazeino, pieno baltymų, pieno filtrato ir pieno išrūgų baltymų milteliai. Šie produktai eksportuojami į 49 pasaulio šalis. Jie kaip ingredientai naudojami ir įprastinio maisto pramonės įmonėse, ir unikalių maisto papildų bei funkcinio maisto gamyboje.

„Pasauliniame maisto produktų ingredientų gamybos versle naujas rinkos žaidėjas gali įsitvirtinti tik su aukštos kokybės produktu iš itin aukštos kokybės žaliavinio pieno. Todėl nuolat vyksta bendradarbiavimas su šalies mokslininkais, toliau diegiamos inovacijos ne tik perdirbimo grandyje, bet ir ūkininkų ūkiuose“, – inovacijų vadybos svarbą pabrėžia „Pienas LT“ generalinis direktorius.

Pasirinkimas gyventi santarvėje su gamta gali kurti labai aukštą pridėtinę vertę

VDU ŽŪA socialinis partneris, kartu rengęs bioekonomikos verslo vadybos studijų programą, VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros vadovas Mindaugas Maciulevičius pastebi, kad bioekonomika prasideda nuo žmogaus pasirinkimo gyventi santarvėje su gamta, o civilizuotame pasaulyje tokių žmonių atsiranda vis daugiau. Pašnekovas daugiau nei dešimtmetį yra atstovavęs Lietuvai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, kurio darbotvarkėje buvo sprendžiami Europos žaliojo kurso ir bioekonomikos vystymosi klausimai.

„Komitetas, pasitelkęs geriausius Europos Sąjungos šalių mokslininkus, teikė siūlymus Europos Komisijai. Grįžęs į Lietuvą bandydavau skleisti žinią, kad visi turime jausti atsakomybę už planetos ateitį, tačiau sulaukdavau kojų trepsėjimo ir argumentų, kad besikeičiantis klimatas Lietuvoje tik didina žemės ūkio kultūrų derlius. Šiuo metu situacija visiškai pasikeitusi ir nerasi ūkininko, kuris neigtų klimato kaitą ir jos neigiamus padarinius“, – teigia M. Maciulevičius. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad sukurta ir kuriama daug ekonomiškai efektyvių žaliųjų technologijų, kuriančių didelę pridėtinę vertę, tačiau reikia profesionalų, kurie šias technologijas įdiegtų.

Dažniausiai laimi naujoje srityje pradėję veikti anksčiausiai

„Bioekonomikoje atliekų nėra. Jos gali būti konvertuojamos į pašarus, biodujas, natūralias trąšas ir daugybę kitų naudingų produktų. Mano kartos žmonėms progresyvūs dėstytojai aiškino, kad ateitis yra informacinės technologijos, bet mums buvo sunku tuo patikėti. Šiandien studentams turime sakyti, kad ateitis yra ne tik IT, bet ir bioekonomika. Galbūt dabar ir tuo sunku patikėti, kaip buvo sunku patikėti informacinių technologijų svarba. Bioekonomika suteikia naują galimybę kurti iki šiol nesamus produktus. Ji grindžiama inovacijomis ir moderniausiomis technologijomis, kurios peržengia buvusias mokslo ribas ir laužo stereotipus. Dėl šios priežasties naujos kartos vadybininkai turi ateiti degančiomis akimis, gilintis į technologijas, kurias yra sukūręs pasaulis, ir patys tapti novatoriais, nes Lietuvoje tam turime didžiulį potencialą. Dažniausiai laimi tie, kurie į naują sritį „įšoka“ pirmieji. Bioekonomika atveria nerealias galimybes augti kartu, pasiekti karjeros aukštumų ne tik Lietuvoje, bet ir visos Europos lygmeniu“, – ateities ekonomikos galimybėmis įsitikinęs Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros vadovas.

Kviečiame į fakulteto akademinės bendruomenės narių susirinkimą

Gerb. Fakulteto bendruomenės nariai,

kviečiu į fakulteto akademinės bendruomenės narių susirinkimą, kuris vyks kovo 16 d. (trečiadienį) 14.30 val. nuotoliniu būdu MS Teams aplinkoje.

Prisijungimas ČIA.

Darbotvarkė pridedama.

PagarbiaiBPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

Kviečiame dalyvauti kviestinės dėtytojos Baibos Rivžos paskaitose

Maloniai kviečiame dalyvauti 2022 m. kovo 14–25 d. vyksiančiose kviestinės dėstytojos paskaitose. Paskaitos vyks nuotoliniu būdu per MS Teams platformą. Išklausiusiems bent 30 proc. paskaitų bus išduodami pažymėjimai. Kviestiniai dėstytoja – Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto prof. dr. Baiba Rivža, paskaitų tema: „New Trends in Bioeconomy and Rural Development“. Registracija ir detalus paskaitų tvarkaraštis čia.

BPF socialinio partnerio UAB „Tomegris“ atstovė susitikime su Logistikos ir prekybos bakalauro studijų programos studentais ir dėstytojais

Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais – tai viena svarbiausių veiklų užtikrinant studijų programų kokybę. Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėjos doc. dr. Militos Vienažindienės bei Logistikos ir prekybos bakalauro studijų programos komiteto pirmininkės doc. dr. Vilmos Tamulienės iniciatyva vasario 22 d. vyko Logistikos ir prekybos bakalauro studijų programos studentų susitikimas su UAB „Tomegris“ atstove Simona Kalpokaite.

Įmonės atstovė gausiai susirinkusiems studentams pristatė UAB „Tomegris“ teikiamas transporto ir logistikos paslaugas, jų plačią geografiją Europos, Baltijos, NVS ir Azijos šalyse, pakomentavo įmonės, kaip negabaritinių krovinių pervežimo lyderės Pabaltijo šalyse, išskirtinumą, taip pat akcentavo bendrovėje puoselėjamas vertybes – profesionalumą, inovatyvumą, orientaciją į klientą. Demonstruodama filmuotą medžiagą, S. Kalpokaitė studentus artimiau supažindino su įmone, pakvietė joje atlikti profesinės veiklos praktiką.

Doc. dr. V. Tamulienė pasidžiaugė, kad bendradarbiavimas su socialiniais partneriais prisideda prie Logistikos ir prekybos studijų programos rezultatų siekimo, atveria studentams didesnes praktikos atlikimo galimybes, formuoja studentų praktinius įgūdžius ir gebėjimus, reikalingus savarankiškai veiklai logistikos ir prekybos srityse. M. Vienažindienė su įmonės atstove aptarė galimas bendradarbiavimo plėtros perspektyvas, kuriomis būtų prisidedama prie studentų integracijos į verslo įmones dar studijų metais.