Užsienio profesoriai skaitė paskaitas studentams tema ,,Legal and economic issues of international business law in a contemporary society”

Lapkričio 17 d. Bioekonomikos plėtros ir Agronomijos fakultetų studentams vyko nuotolinės užsienio profesorių paskaitos tema ,,Legal and economic issues of international business law in a contemporary society”. Renginį organizavo Bioekonomikos plėtros fakulteto docentės dr. Dalia Perkumienė ir dr. Daiva Makutėnienė. Prieš paskaitas su užsienio kolegomis vyko diskusija dėl akademinio bendradarbiavimo plėtojimo. Su užsienio kolegomis aptartos konferencijų, bendrų publikacijų bei projektų rengimo galimybės.

Studentams paskaitas skaitė prof. dr. Osman Devrim Elvan iš Stambulo Universiteto-Cerrahpaşa, Turkija; dr. Khalid EL HOUSNI iš Cadi Ayyad Universito, Marokas; assoc. prof. dr. Özgür Oguz iš Anadolu Universiteto, Turkija, prof. dr. Larbi Saffa iš Cadi Ayyad Universito, Marokas; dr. Ong Tze Chin iš Malaya Universiteto, Malaizija; prof. dr. Faysal Lemjidi iš Cadi Ayyad Universito, Marokas bei prof. dr. Antonio Silva Sánchez iš Extramaduros universiteto, Ispanija. Studentai aktyviai įsitraukė į diskusiją, profesoriai sulaukė daug ir įdomių klausimų.

Finansų krypties vertinimo ekspertų vizitas

Lapkričio 23 d. Vytauto Didžiojo universitete vyks Finansų krypties vertinimo ekspertų vizitas (vertinamos magistro studijų programos „Apskaita ir finansai“ ir „Finansai“).
Krypties studentus kviečiame į susitikimą su ekspertais 11:45-12:30, o visus krypties akademinės bendruomenės narius – į supažindinimą su bendraisiais pastebėjimais vizito metu 16:05-16:20.
Susitikimų vieta: K. Donelaičio g. 52-209 a., Kaunas

Susitikimo darbotvarkė pridedama.

Kvietimas dalyvauti kviestinės dėtytojos paskaitose

Maloniai kviečiame dalyvauti 2022 m. lapkričio 21 d. – gruodžio 2 d. vyksiančiose Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto rektorės prof. dr. habil. Irina Pilvere paskaitose. Paskaitos vyks nuotoliniu būdu per MS Teams platformą. Paskaitų tema: „Bioeconomy Development: Challenges and Possibilities“. Registracija ir detalus paskaitų tvarkaraštis čia.

Jolantos Vilkevičiūtės knygos pristatymas

Užsienio profesorių paskaitos studentams “Legal and economic issues of international business law in contemporary society”

2022 m. lapkričio 17 d. (ketvirtadienį) nuo 16.00 val. vyks užsienio profesorių paskaitos tema “Legal and economic issues of international business law in contemporary society”.

Paskaitas skaitys:

Dr.Osman Devrim Elvan, Legal Basis of Tourism Activities Permits in the State Forest of Türkiye, Istanbul Univertsity-Cerrahpaşa (Türkiye).
Khalid EL Housni, Tourism and Sustainable Development: economical and legal issues. An Adaptation and Reconciliation Exercise, Cadi Ayyad University, Marrakech, Morocco.
Assoc. prof. Dr. Özgür Oguz, Types of labour contracts in Turkish labour law, Anadolu University,
Dr. Larbi Saffa, From passion to co- creation: when learning tourists meet enterprising artists in creative tourism, Cadi Ayyad University, Marrakech, Morocco.
Ong Tze Chin, Competition Dynamic of E-commerce, University of Malaya, Kuala Lumpur, Malaysia.
Dr. Faysal Lemjidi, archeotourism in South Morocco, towards sustainable archaeological sites: economical and legal issues, Cadi Ayyad University, Marrakech, Morocco.
Dr. Antonio Silva Sánchez, the historical and legal evolution of guardianship and custody of children in the Spanish legal system, University of Extremadura, Spain.

Vieša paskaita „Kaip ES klimato tikslus įveiklina įstatymais – esminiai pokyčiai ES ekonomikai (pavyzdžiai transporto srityje)“

Kviečiame studentus ir kitus interesantus dalyvauti Europos Sąjungos (ES) Tarybos generalinio sekretoriato Juridinio skyriaus juridinė patarėjos Ritos Liudvinavičiūtės paskaitoje „Kaip ES klimato tikslus įveiklina įstatymais – esminiai pokyčiai ES ekonomikai (pavyzdžiai transporto srityje)“. Paskaita vyks mišriu būdu – kontaktiniu būdu VDU Žemės ūkio akademijoje ir nuotoliniu būdu MS Teams platformoje.

Tema: Kaip ES klimato tikslus įveiklina įstatymais – esminiai pokyčiai ES ekonomikai (pavyzdžiai transporto srityje)
Pranešėjas: Rita Liudvinavičiūtė, ES Tarybos generalinio sekretoriato Juridinio skyriaus juridinė patarėja
Data: Lapkričio 15 d. (antradienis)
Laikas: 17.00-18.30 val.
Vieta:
VDU Žemės ūkio akademijos III rūmų 418 aud. (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.)
Nuotoliniu būdu per MS Teams. PRISIJUNGIMO NUORODA

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2022 m. lapkričio 9 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Muitinės specialistams – pasaulinės galimybės

Spalio 26 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto kartu su partneriais Muitinės praktikų asociacija ir UAB „Muita“ organizuotas seminaras „Diena muitinės tarpininko vaidmenyje“ sulaukė didelio dėmesio. Muitinės praktikų asociacijos vadovė Enrika Naujokė supažindino klausytojus su muitinės tarpininko (atstovo muitinėje) darbo ypatumais ir galimybėmis, pasidalino savo praktine patirtimi, įžvalgomis, atsakė į interesantų klausimus. Seminare savo praktine patirtimi bei įžvalgomis taip pat dalinosi UAB „Muita“ vadovė Jurgita Bartninkienė, projektų vadovė Irena Veikšienė. UAB „Muita“ muitinės tarpininko atstovė Urtė Muižininkienė muitinės specialistų karjeros galimybes iliustravo savo asmeniniu pavyzdžiu. Seminaro dalyviai domėjosi muitinės specialisto darbo specifika, karjeros perspektyvomis, muitinės tarpininko kursų eiga.

Negalėjusiems dalyvauti seminare – trumpas video įrašas, atskleidžiantis seminare aptartus klausimus. Jame apie savo karjeros kelią, muitinės specialisto darbo ypatybes, profesines galimybes, atlyginimą ir perspektyvas kalba Muitinės praktikų asociacijos vadovė Enrika Naujokė.

Daugiau informacijos apie muitinės tarpininko kursus.

VDU studentams muitinės tarpininko kursams taikoma 20% nuolaida.

Verslumo ugdymo praktikos rezultatas – dvi verslo idėjos – mobili sulčių spaudykla ir sveiki užkandžiai

Šie mokslo metai Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto bakalauro studijų programos Logistika ir prekyba ketvirtakursiams prasidėjo ne tik įprastomis paskaitomis. Studentai įsitraukė į Verslumo ugdymo praktiką – užsiėmimus, kurių metu sugeneruojamos verslo idėjos ir, pasitelkiant specialias kompiuterines ir informacines programas, vystomas verslas. Verslo kūrimo ir valdymo iššūkius studentams padeda įveikti dėstytojos-mentorės lekt. dr. J. Zaleckienė ir doc. dr. Jūratė Savickienė. Spalio 11 d. vyko simuliacinių verslo įmonių produktų pristatymas, kuriame dalyvavo verslo idėjas sukūrę studentai, Verslumo ugdymo praktikos dėstytojos, Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis, VDU ŽŪA marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė ir kiti fakulteto dėstytojai.

Šiemet buvo sukurtos dvi simuliacinio verslo įmonės – „Verslauk1“ ir „Verslauk2“, kurių vadovais tapo studentai Mykolas Mažukna ir Smiltė Janulytė. Ketvirtakursiai, susibūrę įmonėje „Verslauk1“ nusprendė įkurti prekės ženklą „Gimme“ ir gaminti sveikus užkandžius – batonėlius. Įmonė išsikėlė sau tikslą padėti aktyviems žmonėms sėkmingai siekti savų tikslų siūlant maistą, palengvinantį skubančio, nuosekliam maisto gaminimui laiko skirti negalinčio vartotojo kasdienybę. Sukurti trys pagrindiniai produktai – įprastas ir veganiškas šokoladinis batonėlis, batonėlis su vaisiais bei itin aukštos kokybės granola. Įmonė orientuota į sveikatai palankių sveikų užkandžių gamybą, produktai ypatingai tinka užsiimantiems aktyvia fizine veikla, juos vartoti gali ir vaikai, ir senjorai. Prekės ženklas asocijuojasi su puikiu skoniu, kokybe. „Verslauk2“ komanda tapo mobilios sulčių spaudyklos kūrėjais. Studentai numatė verslo tikslą, kad sulčių spaudimas būtų prieinamas visiems, akcentuojant patogumą – tai, kad ši paslauga būtų teikiama kliento namuose, su galimybe spausti ne tik vienos rūšies sultis, bet ir sumaišyti keletą vaisių ar daržovių rūšių – bei sąžiningumą, kuomet būtų matoma, kad sultys spaudžiamos būtent iš kliento pateiktų vaisių, daržovių ar uogų. Paslauga būtų teikiama tiek ūkininkams, kurie neturi nuosavos spaudyklos, tiek pavieniams asmenims, norintiems išsispausti sulčių asmeniniam naudojimui.

Verslumo ugdymo praktika – tai unikali į studijų procesą integruota galimybė pažinti verslo kūrimo ir valdymo modelius, ugdyti kritinį mąstymą sprendžiant verslo iššūkius, lavinti komandinio darbo gebėjimus ir stiprinti geriausias asmenines savybes.

Lietuvos studentų idėja miestų bendruomenes įtraukti į dirvožemio gelbėjimo veiklą įvertinta tarptautiniu mastu

Šiais metais tarptautinio bioinovacijų konkurso „BISC-E“ (“Biobased Innovation Student Challenge Europe“) pusfinalyje Lietuvai atstovavusią studentų komandą lydėjo sėkmė – ji pateko į geriausiųjų Europos jaunųjų kūrėjų penketuką. Konkurso nugalėtojai paaiškės spalio 13 dieną vyksiančiame „BISC-E“ finaliniame etape. Tarp finalininkų lietuviai vieninteliai pateikė idėją socialinei inovacijai, kurios įgyvendintojais galėtų tapti visi miestų daugiabučių mikrorajonų gyventojai. Ekspertų teigimu, į būtinybę visuomenei prisidėti prie gyvybiškai svarbaus ištekliaus – dirvožemio – gelbėjimo dėmesį atkreipę Lietuvos studentai šiandienos realijų fone pataikė į dešimtuką.

Pilietiniu bendradarbiavimu siūlo spręsti aštrias aplinkosaugos problemas

Tarptautinį konkursą „BISC-E“ organizuoja Briuselyje įsikūręs Biopramonės konsorciumas („Bio-based Industries Consortium“). Jis kartu su Europos Komisija (EK) įgyvendina 2 mlrd. eurų vertės partnerystę, kurios tikslas – spartesnė bioinovacijų plėtra ir tikslinis jų finansavimas. Konsorciumas, organizuodamas konkursą „BISC-E“, skatina gabius Europos universitetų studentus aktyviai įsitraukti į bioinovacijų kūrimą ir bioekonomikos vystymą.

Nacionalinę atranką organizavusi Lietuvos biotechnologų asociacija šiemet į konkursą delegavo išskirtinai plačios kompetencijų amplitudės komandą. Tai – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto studentės Justina Deveikytė ir Paulina Družaitė, Bioekonomikos plėtros fakulteto studentas Mykolas Mažukna bei VDU Muzikos akademijos studentas Algirdas Vaičaitis.

Komandos kapitonas M. Mažukna atskleidžia, kad tarptautinei vertinimo komisijai pristatyta inovacija padėtų spręsti kelias aštrias aplinkosaugos problemas. Tam daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose esančias šiukšlių surinkimo aikšteles reikėtų papildyti nedideliais biofermentatoriais, per porą parų organines bioskaidžias atliekas paverčiančiais vertingu, dirvožemį praturtinančiu kompostu.

„Apie 30 proc. visų komunalinių atliekų šiuo metu sudaro biologinės atliekos. Lietuvoje jos nugula sąvartynuose, kur irdamos išskiria toksiškas metano dujas. Fermentatoriai, kuriais šias atliekas būtų galima perdirbti, gaminami pramoniniu būdu ir pasaulyje tai nėra naujovė. Tačiau šiuo metu labiau populiarūs didesni agregatai, naudojami žemės ūkio ar pramonės įmonėse, o mes siūlome akseleruoti organines bioskaidžias atliekas pasitelkiant mažesnius biofermentatorius ir įtraukiant visuomenę. Kompostas, kurio išeiga iš 1 kg atliekų yra apie 400-500 g., būtų parduodamas agroverslui tiesiogiai bei mažmeninėje prekyboje. Paskaičiavome, kad šią bioinovaciją diegiančioms vietos savivaldybėms ar privatiems investuotojams apsimokėtų nuomotis saulės elektrines. Tuomet metinė investicinė grąža siektų apie 15 proc., o visa investicija atsipirktų per 6,5 metų“, – idėjos esmę komentuoja M. Mažukna. Pasak jo, galutinė sėkmė vis dėlto priklausytų nuo vietos bendruomenių požiūrio į ekologiją ir noro keisti įpročius. Todėl kaip viena sudėtinių projekto dalių yra numatyta žinių sklaida. Pavyzdžiui, biofermentatoriuose vykstantys procesai galėtų būti demonstruojami įvairaus amžiaus vaikams bei integruojami ugdymo programose.

Situacijos grėsmę jaučia ir Europos universitetai, ir verslo bendruomenės

Lietuvos atstovų komandos vadovė, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja tarptautinei veiklai Virginija Kargytė pastebi, kad per paskutiniuosius 50 metų žmonių populiacija padvigubėjo ir netrukus turėtų pasiekti 8 milijardus. Tačiau išteklių mūsų planetoje per tą laiką nepadaugėjo, o esamų kokybė tik prastėjo.

„Mokslo ir verslo sektoriuose intensyviai kuriami sprendimai, padėsiantys kintančiomis aplinkos sąlygomis apsirūpinti maistu – plėtojant precizinį ūkininkavimą, kuriant atsparesnes augalų veisles ir kt. didinamas tradicinės žemės ūkio gamybos technologijų efektyvumas bei atsparumas klimato kaitai. Taip pat vystomos aplinką ir išteklius tausojančios naujos technologijos: įvairių augalų auginimas vertikaliose sistemose, kaip alternatyva tradicinei gyvulininkystei auginami vabzdžiai, laboratorijose išgaunama dirbtinė mėsa. Nepaisant to, gyvenimo kokybės klausimai ir rizikos išlieka. COVID-19 pandemijos kontekste Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija pabrėžia būtinybę vertinti sveikatos sritį taikant naują, platesnį ir visapusiškesnį požiūrį, pripažįstantį sudėtingus, nedalomus žmonių, gyvūnų, augalų ir aplinkos ryšius. 2019 m. Pasaulio ekonomikos forumo kartu su Harvardo globalios sveikatos institutu parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad apie 30 proc. naujų ir naujai plintančių ligų, tokių kaip Nipos, Zikos ir Ebolos virusai, protrūkiai yra susiję su miškų naikinimu. Todėl Europos universitetai ir verslo bendruomenės telkiasi pokyčiams, skatindamos pilietinį bendradarbiavimą“, – kalba V. Kargytė, pridėdama, jog spalio 20-21 dienomis VDU Žemės ūkio akademijoje vyks Europos gyvybės mokslų universitetų rektorių ir dekanų forumas, kuriame bus diskutuojama, kaip pasitelkiant studijas, mokslo ir inovacijų programas prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimo.

Dirvožemio būklės gerinimas – tarp svarbiausių EK strateginių tikslų

„ES sutariama, kad maisto sektoriui ir pagrindiniam jo ištekliui – dirvožemiui – sprendimų reikia kompleksinių ir nedelsiant. Šiuo metu EK yra inicijavusi penkias misijas (veiksmų paketus) didžiausiems šiandienos iššūkiams spręsti. Tai – prisitaikymas prie klimato kaitos, kova su vėžiu, klimatui neutralūs ir išmanūs miestai, vandenynų ir vandenų atkūrimas bei Europos susitarimas dėl dirvožemio“, – teigia EK sudarytoje Sveiko dirvožemio ir maisto misijos ekspertų taryboje dvejus metus dirbusi VDU Žemės ūkio akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Zita Kriaučiūnienė. Ekspertės nuomone, Lietuvos studentų pasiūlyta socialinė inovacija, kuri gali prisidėti prie dirvožemio būklės gerinimo, yra labai aktuali, kadangi yra nustatyta, jog iki 70 proc. Europos dirvožemių šiuo metu nėra sveiki dėl vykdomos intensyvios žemės ūkio veiklos, taršos, urbanizacijos bei kintančio klimato įtakos. Todėl labai svarbu, kad ne tik agrosektorius, bet ir visuomenė būtų suinteresuota dirvožemio būklės gerinimu.

„Jei ir toliau situacija nesikeis, ateityje kils labai didelių iššūkių, kaip augančią žmonijos populiaciją aprūpinti maistu, nes dirvožemis laikomas praktiškai neatsikuriančiu ištekliumi – atkurti degradavusio dirvožemio gyvybines savybes užtrunka labai ilgai. Natūraliomis sąlygomis 1 cm dirvožemio sluoksniui susidaryti gali prireikti 100 ir net daugiau metų“, – dėmesį atkreipia mokslininkė Z. Kriaučiūnienė.

Pašnekovės teigimu, EK tikslas – pasitelkiant naujausias mokslo žinias ir inovacijas (EK Sveiko dirvožemio ir maisto misijai, mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje 2021–2022 metams skyrė 95 mln. eurų) siekti, kad Europos dirvožemiai būtų sveiki. Tam iki 2030 m. bus įkurta 100 gyvųjų laboratorijų ir švyturių tinklas, paskatinsiantis šio tikslo įgyvenimą. Pagrindiniai sveiko dirvožemio ir maisto misijos uždaviniai yra sumažinti dykumėjimą, saugoti dirvožemio organinės anglies atsargas, stabdyti dirvožemio užsandarinimą, padidinti miesto dirvožemių pakartotinį panaudojimą, mažinti dirvožemio užterštumą ir pagerinti atstatymą, užkirsti kelią erozijai, pagerinti dirvožemio struktūrą bei padidinti bioįvairovę, sumažinti ES pasaulinį pėdsaką dirvožemiams. Svarbiu uždaviniu įvardijamas švietimo gerinimas ir žinių apie dirvožemio svarbą visuomenėje sklaida. Įgūdis augalines liekanas kompostuoti ir grąžinti į dirvožemį gali būti vienas gerųjų pilietinės iniciatyvos pavyzdžių.