Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2022 m. rugsėjo 7 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Vasaros mokyklos kurse „Mano pirmas Startuolis 2022“ studentai kūrė verslo planus

Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorius dr. Jan Žukovskis antrus metus iš eilės organizavo vasaros mokyklos kursą „Mano pirmas Startuolis“ (My first Start-Up).

Šis kursas buvo viena iš Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojų iniciatyvų, kuriomis siekiama pritraukti užsienio partnerius bendradarbiauti ir dalintis studijų organizavimo patirtimi verslo vystymo srityje. Kurso tikslas buvo supažindinti studentus su verslo plano ir biudžeto rengimo metodika bei padėti jiems parengti savo planą pagal jų pačių suformuluotą verslo idėją.

Šiemet, kaip ir pernai, kursas buvo vedamas nuotoliniu būdu. Vasaros mokyklos kurse dalyvavo 16 studentų iš įvairių užsienio universitetų: septyni studentai iš Varšuvos gyvybės mokslų universiteto (SGGW, Lenkija), keturi iš Polėsijos Nacionalinio universiteto (Ukraina), du iš Silesijos universiteto Katovicose (Lenkija), po vieną iš Čestochovos technologijų universiteto (Lenkija) bei WSB universiteto (Lenkija). Šiemet prie dalyvių taip pat prisijungė lietuvis Domas Grigaliūnas, studijavęs Mančesterio universitete (Anglija), kuris pateikė labai praktišką ir inovatyvią verslo idėją „Elektroninis treneris“.

Tokie kursai dalyviams suteikia puikią galimybę užmegzti naudingas pažintis, pasidalinti įvairiomis idėjomis, tobulinti savo pristatymo gebėjimus anglų kalba. Pirmieji studentų atsiliepimai apie kursą buvo teigiami, o jų darbai buvo labai praktiški bei, tikėtina, turės tęstinumą organizuojant jau realų verslą ateityje.

Pažymėtini įdomiausi ir pažangiausi projektai: „Prekyba ekologinė žemės ūkio produkcija“ (aut. Marta Zielińska), „Gamyba ir prekyba šaldytais produktais“ (aut. Jakub Jurczak, Maciej Sobota), „Žvakių iš sojos gamyba“ (aut. Anita Bazyluk, Diana Dąbek). Vienas iš geriausių darbų buvo projektas „Vegetariškas ir veganiškas restoranas“ (aut. Angelika Buchta, Jakub Czyżewski). Du darbai buvo susieti su psichologinėmis konsultacijomis (aut. Natalia Radomska, Michał Celmer), įskaitant nukentėjusius kare Ukrainoje (aut. Olha Zaharchuk, Yaroslava Fischuk). Ukrainiečiai studentai Oleksandr Zarichnyi ir Vladyslav Khrapko parengė darbą apie prekybą laikrodžiais, o Oliwia Ślusarczyk ir Anna Strzelczyk pristatė projektą apie ekologinės informacijos kaupimo bei paieškos sistemą Green coach.

Kursų organizatoriai dėkingi užsienio universitetų parterių atstovams už pagalbą pritraukiant studentus bei dalyvaujant baigiamajame darbų pristatyme. Ypatinga padėka skiriama Varšuvos gyvybės mokslų universiteto profesoriams – prof. Iwonai Pomianek, prof. Joannai Rakowskai bei prof. Dariuszui Gozdowski – kurie atsiuntė didžiausią būrį kurso klausytojų. Organizatoriai taip pat dėkingi Polėsijos Nacionalinio Universiteto dėstytojai doc. dr. Mariiai Plotnikovai ir universiteto rektoriui prof. Olegui Skydanui, kurie studentus pakvietė sudalyvauti šiuose tarptautinės vasaros mokyklos kursuose. Padėka taip pat skiriama Čestochovos technologijų universiteto ir WSB universiteto dėstytojai dr. Paulai Pyplacz bei Žmogiškųjų išteklių valdymo studijų programų vadovei iš Silezijos universiteto Katovicose prof. Dorotai Chudy-Hyski. Šios mokslininkės jau antrus metus iš eilės į šį vasaros mokyklos kursą siunčia pažangiausius studentus.

VDU ŽŪA prof. dr. J. Žukovskis tikisi, kad kitais metais kursas galės vykti ne tik nuotoliniu būdu, bet ir su dalyviais susitinkant Lietuvoje.

Prof. dr. Jan Žukovskis

VDU Žemės ūkio akademija

Bioekonomika – ateities kryptis: mokslas darniam vystymuisi

Dar spartesnis žemės ūkio modernizavimas ir skaitmenizavimas yra neišvengiami, siekiant apsirūpinti maistu, įgyvendinant užsibrėžtus Europos žaliojo kurso tikslus bei vystant bioekonomiką – atsinaujinančiais biologiniais ištekliais pagrįstą ekonomikos šaką.

Todėl priimant inovatyvius, mokslu grįstus sprendimus siekiama įveikti šalies ir regionų mastu aktualius darnaus vystymosi iššūkius. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) atliekami taikomosios ekonomikos, finansų, apskaitos, verslo ir kaimo plėtros vadybos sričių tyrimai. Akademijoje ugdomi šių sričių profesionalai, kuriantys tvarią ateitį. VDU Žemės ūkio akademija – mylintiems gamtą ir technologijas.

Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Bioekonomikos verslo vadyba – ateities specialybė ambicingiems inovatoriams

Vis daugiau iššūkių kelianti klimato kaita, augantis visuomenės ir rinkos dalyvių sąmoningumas, siekis dirbti ir gyventi tvariau veda į neišvengiamus pokyčius, kurių valdymui trūksta kvalifikuotų bioekonomikos verslo vadybos specialistų. Apie inovatyvioms idėjoms atvirą rinką, pokyčių neišvengiamumą bei svarbą pradedančius suprasti verslus, būsimų specialistų laukiančius iššūkius ir pradėtą vykdyti pirmosios pakopos studijų programą Bioekonomikos verslo vadyba kalba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis, prof. dr. Vilija Aleknevičienė ir VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas Mindaugas Maciulevičius.

Bioekonomika – perspektyvi ateities tendencija

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. B. Vaznonis atkreipia dėmesį, kad bioekonomika yra nauja ekonominės veiklos sričių vystymo kryptis ir ateities tendencija, kuri jau artimiausioje perspektyvoje labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse sukurs daug naujų darbo vietų. „Atsinaujinančių biologinių išteklių naudojimas siekiant ekonominės gerovės, beatliekinės gamybos ir vartojimo sistemos, klimato kaitą sukeliančių emisijų mažinimas iškeliama kaip alternatyva šiuolaikiniam pasaulio ekonomikos modeliui, besiremiančiam vartotojiškumo skatinimu, linijine ekonomika ir beatodairišku iškastinių išteklių naudojimu, lemiančiu klimato kaitą. Bioekonomikos plėtra prisideda prie Jungtinių Tautų Organizacijos darnaus vystymosi tikslų, įsipareigojimų pagal Paryžiaus klimato susitarimą ir Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso tikslų vykdymo“, – apie bioekonomiką, kaip apie naują ekonominės veiklos sričių vystymo kryptį, kalba doc. dr. B. Vaznonis.

Mokslininko nuomone, Lietuvai, turinčiai daug biomasės išteklių ir gerai išvystytus pirminius sektorius, tokius kaip žemės ūkis, miškininkystė, darnus bioekonomikos vystymas atvers naujas galimybes ekonominei plėtrai, turės teigiamos įtakos energetikai, maisto, tekstilės, chemijos, farmacijos pramonės šakoms, kosmetikos ir popieriaus gamybai. Tai atskleidė ir VDU mokslininkų atlikta Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studija, atlikta 2017 m. vadovaujant prof. dr. Vladai Vitunskienei. Reaguojant į ES žaliąjį kursą ir besikeičiančią Lietuvos ir visos ES darbo rinkos situaciją, Bioekonomikos plėtros fakultete pradėta vykdyti šiuolaikines tendencijas atitinkanti pirmosios pakopos studijų programa Bioekonomikos verslo vadyba.

Doc. dr. B. Vaznonis prognozuoja, kad jau artimiausiais metais bus pastebimas bioekonomikos augimas, pirmiausia per investicijas į novatoriškas biotechnologijas, leidžiančias naudoti atsinaujinančius išteklius ir mažinti atliekų kiekį, bioproduktų rinkų plėtrą ir indėlį į šalies bendrąjį vidaus produktą. „Augant bioekonomikai darbo rinkoje daugės „žaliųjų“ darbo vietų, reikės specialistų, išmanančių ne tik bendruosius ekonomikos ir vadybos principus, bet ir gebančių juos taikyti kuriant šiuolaikinėmis biotechnologijomis paremtą socialiai ir aplinkosauginiu požiūriu atsakingą verslą. Rinkoje atsiras vis daugiau darnių, ilgalaikio naudojimo ir biotechnologijomis grįstų produktų, pritaikytų taisymui, pakartotinam naudojimui ir perdirbimui. Palaipsniui keičiantis žmonių požiūriui į globalias aplinkosaugos problemas ir klimato kaitos iššūkius, populiarėjant sveikai gyvensenai ir mitybai, bioproduktai taps vis labiau geidžiami“, – pastebi doc. dr. B. Vaznonis.

Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. V. Aleknevičienė, su VDU Žemės ūkio akademijos kolegomis rengusi Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, atkreipia dėmesį į ekonomikoje vykstančius pokyčius. Anot jos, šie pokyčiai būtini siekiant tvaraus ekonomikos augimo. „Iškastiniai ištekliai turi būti keičiami biologiniais ištekliais, kurie atsinaujina. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Dalis jų iš karto yra sunaudojama maistui ir pašarams, dalis – perdirbami. Biologiniai ištekliai kaip žaliava yra naudojami ne tik maisto ir gėrimų pramonėje, bet ir baldų, popieriaus, chemijos gaminių, kosmetikos, vaistų gamyboje. Dalis biologinių išteklių, virtusių šalutiniais produktais ir atliekomis, panaudojami kuro ir elektros gamyboje. Viename ekonomikos sektoriuje susidariusios biologinės atliekos tampa pagrindine žaliava kitame ekonomikos sektoriuje. Pavyzdžiui, gaminant kanapių aliejų susidaro šalutinis produktas – kanapių stiebeliai, kurie panaudojami bioplastiko gamybai. Auginant žuvis naudotu vandeniu laistomi pomidorai. Skirtingai nuo tradicinės ekonomikos, kurioje vyrauja linijiniai ryšiai, bioekonomika pagrįsta tarpsektoriniais ryšiais, ji yra žiedinė ir daugeliu atvejų lokali. Bioekonomika orientuota į hierarchinį šalutinių produktų panaudojimą ir iškastinių medžiagų pakeitimą biožaliavomis taip, kad būtų sukurta kuo didesnė pridėtinė vertė. Jai vystyti būtinas įvairių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas: valstybinių institucijų, mokslo, verslo ir visuomenės“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Aleknevičienė.

Bioekonomikos principais paremta gamyba – energetinei nepriklausomybei

VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius pastebi, kad mąstymą reikia keisti, pradedant nuo ūkininkų, agronomų, ekonomistų ir vartotojų – visose srityse turime siekti veikti kuo tvariau, racionaliai naudoti turimus resursus. „Bioekonomikos koncepcijoje nėra atliekų – mėšlas, žolė, šiaudai yra žaliava. Svarbiausia, kad būtų darnu – kad ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis ramsčiai būtų vienodai atspindėti. Jei iš šiaudų gaminsime granules ir jas pardavinėsime, tai nebus bioekonomika. Tuo tarpu jeigu šiaudus naudosime biojėgainei ir digestatą grąžinsime į tą pačią dirvą, iš kurios išėmėme šiaudus, jie jau bus susifermentavę ir visi mikroelementai, humusas grįš į žemę, tai bus be galo darnu. Turėsime socialinę funkciją, nes sukursime darbo vietą, taip pat ekonominę funkciją, nes gausime pridėtinę vertę ir be galo svarbią aplinkosauginę funkciją, nes pagerinsime dirvožemį. Tai labai grubus, bet iliustratyvus pavyzdys. Tas pats ir su mėšlu – dabar paplitusi pozicija, kad tai yra atlieka, taršos šaltinis. Naujojoje vizijoje, mėšlas yra svarbi žaliava metano gamybai. Gauname metaną ir digestatą, kuris yra trąšų pagrindas, praturtintas mikroelementais. Tyrimai rodo, kad naudojant jį tręšimui, galima žymiai sumažinti mineralinių trąšų poreikį. Taip pat tai sudaro galimybę energetinei nepriklausomybei – kodėl mes turime remti kitas valstybes, kai patys galime pasigaminti dujas“, – apie bioekonomikos verslo principus ir galimybes kalba M. Maciulevičius.

„Galima kalbėti ir apie miškininkystės sektorių – kirsti medžius ir parduoti rąstus kaip žaliavą – pats primityviausias sprendimas. Reikia galvoti, kaip sukurti pridėtinę vertę, naudoti statybos pramonėje, gaminti baldus ar kitą produkciją. Iš gamybos metu likusios medienos, sekant skandinavų pavyzdžiu, galima gaminti tekstilę. Beatliekinė gamyba, kur kiekvienas šapelis kuria pridėtinę vertę, yra klestėjimo garantas. Arba mes einame šiuo keliu ir klestime, arba toliau gyvename kaip iki dabar – visas žaliavas išparduodame, turime nuskurdusius kaimus. Esu už tai, kad naudotume savo resursus ir turėtume klestinčią ekonomiką, socialinį, ekonominį gyvenimą“, – apie racionalų žaliavų naudojimą kalba M. Maciulevičius.

Bioekonomikos verslas – galimybė suklestėti kaimiškoms vietovėms

Maciulevičiaus teigimu, esame treti grūdų, kaip žaliavos, eksportuotojai Europoje, o tai yra rimtas signalas, rodantis neracionalų turimų resursų naudojimą. Bioekonomikos ekspertas atkreipia dėmesį, kad užaugintus grūdus parduodami kaip žaliavą nepasiimame pridėtinės vertės. „Remiantis bioekonomikos koncepcija, reikėtų galvoti apie jų naudojimą gamyboje, pavyzdžiui, baltymų išgryninimą. Augalinių baltymų paklausa nuolat auga, kasmet gamybos įmonėse sukuriama po 700 receptų, kuriuose svarbus augalinis baltymas gali būti išgaunamas iš ankštinių kultūrų ir grūdų. Duonos, ypač jei ji palanki sveikatai, kepimas taip pat būtų sveikintinas grūdinių kultūrų panaudojimas. Bioekonomika suteiktų mūsų kaimiškosioms vietovėms labai didelį proveržį“, – įžvalgomis dalinasi M. Maciulevičius ir pastebi, kad mūsų klimatinės sąlygos įpareigoja mus ne tik užsiauginti sau, bet ir užauginti likusiam pasauliui, kur klimatas nėra toks palankus.

Anot M. Maciulevičiaus, svarbus ir socialinis dėmuo, kad bioekonomika netaptų kelių verslininkų – vizionierių – pasipelnymo šaltiniu, o nueitų darnos keliu irpridėtinę vertę gautų ūkininkai. „Turime taip pertvarkyti kaimiškąsias vietoves, kad iš visų įmanomų žaliavų kurtume pridėtinę vertę. Automatiškai gautume ekonominę vertę – būtų kuriamos naujos darbo vietos, augtų kaimo gyvybingumas, žmonės iš miestų važiuotų į kaimus. Nebūtina galvoti apie dideles gamybines įmones, užtenka ir nedidelių cechų, pasitelkiančių inovatyvias idėjas, technologijas ir kuriančių produktus. Kaip tiesioginių maisto tiekimų grandinių kūrėjas pastebiu – ūkininkų turgeliuose matomas asortimentas įrodo, kad tai jau vyksta – žmonės persikelia į kaimiškąsias vietoves, kuria nedidelius cechus, gerai apmokamas darbo vietas, patys tobulėja, kuria inovacijas“, – apie galimybes suklestėti kaimiškosioms vietovėms kalba M. Maciulevičius.

Vakarų pasaulyje pastebima tendencija, kad mėsa keičiama augaliniais baltymais, kuriami sveikatai palankūs produktai su puikiomis skoninėmis savybėmis. „Atsikandęs veganiško burgerio gali net nesuprasti, kad paragavai augalinio baltymo pagrindu sukurto mėsos pakaitalo. Tokių produktų poreikis auga ir kasmet didelėse gamybos įmonėse sukuriamų naujų receptų gausa rodo, kad augalinio baltymo paklausa taip pat nuolat auga. Turime būti budrūs, stebėti tendencijas ir eiti ta kryptimi. Čia labai svarbu ir mokslas, be jo pagalbos pramonė bejėgė, reikia, kad būtų paruoštų šios srities inovatorių, ekspertų, ateities numatytojų, kurie galėtų stebėti tendencijas, taikyti inovacijas ir kurti naujas. Neužtenka tik technologijų, investicijų, reikia žmonių – susikooperavusių ūkininkų, kad didžiulę vertę gautų patys ūkininkai, o ne verslininkai. Norisi, kad būtų vis daugiau specialistų tarp ūkininkų, kurie kurtų kooperatyvus ir patys tiesiogiai gautų pridėtinę vertę. Bioekonomika yra galimybė kaimiškąsias vietoves grąžinti į ekonominio klestėjimo kelią“, – mintimis dalinasi M. Maciulevičius.

Pokyčiai rinkoje išryškina augantį kvalifikuotų specialistų poreikį

Anot VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. V. Aleknevičienės, pastaruoju metu Lietuvoje daug įmonių pereina prie biologiniais ištekliais grįstos gamybos, todėl jau dabar reikia kvalifikuotų specialistų. „Visų pirma, bioekonomikos verslo vystymas reikalauja radikalių inovacijų. Antra, šis verslas susaistytas tarpsektoriniais ryšiais, nes vienuose ekonomikos sektoriuose biologiniai ištekliai yra gaminami, kituose – panaudojami, vienuose susiformuoja šalutiniai produktai ir atliekos, kituose – jie panaudojami. Svarbu, kad biologiniai ištekliai ir atliekos būtų panaudojami kaskadiniu principu: nuo kuriančių didžiausią iki kuriančių mažiausią pridėtinę vertę. Trečia, vystant bioekonomikos verslą svarbu keisti ir vartotojų elgseną, nes nauji bioproduktai gali būti pagaminti iš atliekų, todėl požiūris į tokius produktusgali būti skeptiškas. Šie produktai gali būti ir brangesni, o tai reiškia, kad vartotojas, siekdamas išsaugoti švarią aplinką ateinančioms kartoms, turi sutikti mokėti brangiau“, – mintimis apie bioekonomikos verslo ypatumus dalinasi prof. dr. V. Aleknevičienė. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad bioekonomikos verslų sinergija neišvengiamai duoda ne tik teigiamų efektų, bet ir sukuria naujų konfliktų, o jiems suvaldyti reikia vadybinių žinių ir gebėjimų.

Profesorės įsitikinimu, kvalifikuoti ir ambicingi vadybininkai turi papildomai įgyti bioekonomikos, žiedinės ekonomikos, mikro ir makro ekonomikos žinių. Be to, į studijų programą Bioekonomikos verslo vadyba yra įtraukti ir technologijų bei žemės ir maisto ūkio mokslų studijų dalykai, nes diegiant inovacijas, rengiant projektines paraiškas ir vykdant projektus nepakanka tik vadybinių žinių. Svarbu, kad studentai suvoktų, kaip vyksta biologiniai ir biotechnologiniai procesai. Programoje dominuoja vadybos kryptis, greta įtraukti ekonomikos krypties studijų dalykai, dėmesio skiriama ir biologinių bei biotechnologinių procesų pažinimui ir supratimui.

Unikali studijų programa – rinkoje laukiamų specialistų rengimui

Prof. dr. V. Aleknevičienė atskleidžia, kad programos rengimo idėja gimė stebint pasaulinius ekonomikos ir politikos pokyčius bei mokslo ir studijų tendencijas. „Programą rengti paskatino pasaulio ir Europos šalių universitetų patirtis. Nors šios krypties studijų programų kol kas yra nedaug, bet specialistų poreikis – labai didelis. VDU Žemės ūkio akademijos siūloma studijų programa Bioekonomikos verslo vadyba yra unikali, nes suteikiamas vadybos krypties kvalifikacinis laipsnis, o tai yra išskirtinumas pasauliniu ir Europos lygmeniu“, – pastebėjimais apie programą dalinasi prof. dr. V. Aleknevičienė.

Kalbėdamas apie studijų programos aktualumą, bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius įžvelgia daug galimybių sėkmingai karjerai, kurių ateityje tik daugės. „Prieš dvi dešimtis metų visi matė, kad programavimas bus be galo perspektyvi specialybė, kad šių specialistų reikės visame pasaulyje. Dabar tokia pati situacija su bioekonomika, šių specialistų jau dabar labai reikia ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ši specialybė – auksinė, nes specialistų poreikis nuolat augs. Turime pertvarkyti ūkius, tam reikia kvalifikuotų specialistų, atnešančių be galo daug pridėtinės vertės pačiai įmonei, nes racionaliai naudojamos žaliavos, pertvarkoma gamyba, mažėja išlaidų, auga pelningumas, o tai garantuoja ir gerą atlyginimą, ir sąlygas, taip pat plačias karjeros galimybes“, – apie bioekonomikos verslo vadybos profesines perspektyvas kalba M. Maciulevičius.

Anot pašnekovo, bioekonomikos verslo vadybos specialistų itin trūksta visose srityse – reikia, kad žmonės suprastų, kokie mes turtingi vietiniais resursais. „Visko turime ir viską galime pasidaryti – trąšos, kuras, maistas čia pat. Visuomenėje turi keistis mąstymas visose srityse, vartotojai taip pat turi suvokti, kad jų pasirinkimai labai svarbūs. Kai turėsime tūkstantį, kelis tūkstančius specialistų, turinčių suvokimą apie bioekonomiką, keisis visuomenė. Mes viskuo galėtume būti apsirūpinę, jei priimtume teisingus sprendimus. Galime būti žalias kraštas, kur viskas veikia žiediškumo principu“, – viltimi, kad būsimi specialistai padės pagreitinti pokyčius, dalinasi M. Maciulevičius.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. V. Aleknevičienė atkreipia dėmesį, kad studijų programa Bioekonomikos verslo vadyba rengta bendradarbiaujant su socialiniais partneriais – bioekonomikos sektoriaus atstovais, kurie yra suinteresuoti naujų kvalifikuotų specialistų rengimu. „Intensyviai dirbome su verslo atstovais, žinome jų poreikius, todėl numatome būsimų programos absolventų įsidarbinimą projektų vadybininkais ir administratoriais, pardavimo, rinkodaros ir plėtros vadybininkais, verslo ir rinkos tyrimo analitikais, vadybos konsultantais, viešųjų ryšių specialistais biologinių išteklių gamyboje, pilnai ar dalinai biologiniais ištekliais grįstoje pramonėje. Jie taip pat gali dirbti skyrių ir grupių vadovais, administratoriais, programų koordinatoriais, patarėjais, konsultantais, vertintojais, ekspertais, viešųjų ryšių specialistais valdžios institucijose (ministerijose, jų departamentuose, agentūrose, savivaldybėse ir pan.), atsakingose už bioekonomikos sektoriaus vystymąsi. Didžiausias tokių specialistų poreikis tikėtinas Aplinkos ministerijoje, Žemės ūkio ministerijoje, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje“, – apie karjeros galimybes kalba prof. dr. V. Aleknevičienė ir atkreipia dėmesį, kad daug vilčių dedama ir į ambicingus, inovatyvias idėjas savarankiškai įgyvendinančius startuolius, pasinaudojančius dabar siūlomomis paramos priemonėmis ir kuriančius savo įmones, rinkai siūlančius aktualias, inovatyviais sprendimais ar technologijomis paremtas paslaugas ar produktus.

Prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje, vyks iki liepos 25 d. 12 val. Stojantieji gali pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Tarptautinio projekto FARM mokymai hibridiniu būdu

2022 m. liepos 5–7 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete (Universiteto g. 10, LT-53361 Akademija, Kauno rajonas) vyks mokymai Sprendimų paramos sistemų tematika. Renginį organizuojame įgyvendinami tarptautinį Erasmus+ projektą „FARM (Fostering Agriculture Rural Development and Land Management) – žemės ūkio kaimo plėtros ir žemės valdymo skatinimas“.
Kviečiame dalyvauti.

Mokymų programa.

Projekto vykdytojų vardu Vilma Atkočiūnienė,
tel. +370 682 14169, el. paštas: vilma.atkociuniene@vdu.lt

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventės akimirkos (nuotraukų galerija)

Birželio 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventams iškilmingai įteikti bakalauro ir magistro studijų baigimo diplomai.

337 švytintys laimingų alumnų veidai, visą dieną aidintys aplodismentai ir ovacijos, apkabinimai ir glėbiai gėlių, išlydint nuo scenos skambantys kvietimai net ir baigus studijas prisiminti ir aplankyti savo Alma Mater ir pažadai sugrįžti, taip atmintyje išliks VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventė jos dalyviams.

Diplomų įteikimo šventės akimirkos:

Bioekonomikos plėtros fakulteto nuotraukų galerija

„MARHER” projektas pristatytas kultūrinio turizmo vystytojams ir vietos bendruomenei

2022 m. birželio 22 d. Zyplių dvare, Šakių raj. vyko Erasmus+ Strateginių partnerysčių tarptautinis projekto MARHER „Paveldo rinkodara Europos konkurencingumo pasaulinėje rinkoje didinimui“ (angl. Erasmus+Strategic partnerships KA2 project – Heritage Marketing for competitiveness of Europe in the global market) sklaidos renginys. Renginio metu su vietos kultūrinio turizmo vystytojais ir vietos bendruomenių nariais buvo pasidalinta projekto vykdymo patirtimis, projekto veiklomis ir projekto rezultatais, t.y sukurta unikalia paveldo marketingo programa, kurią drauge kūrė tiek projekto koordinatoriai iš Danitacom (Danija), tiek ir projekto partneriai: Syddansk Universitetas (Danija), Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva), I-Strategies (Italija), CBE (Belgija) ir FVB S.R.L (Italija). Renginio metu vykusiame seminare renginio dalyviai turėjo galimybę ne tik susipažinti su projekto veiklomis, bet ir aptarti paveldo marketingo sampratą ir iššūkius bei dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. Projektu MARHER siekiama atskleisti pagrindines naujojo profesionalo, besiremiančio vertybėmis ir istorijomis, novatoriško ir kūrybingo žmogaus kompetencijas, pavadinant naująjį profesionalą „Heritage Marketer“. Paveldo rinkodara čia siekia užimti pagrindinį vaidmenį, sujungdama praeitį su ateitimi. Paveldo rinkodara nereiškia tiesiog istorijų pasakojimo, bet reiškia „komunikavimą per istorijas“, t. y., kuriant viešą emocinį ir vertybinį pasakojimą, įmonė užmezga itin empatišką santykį su klientais. Rinkos vis labiau tampa naratyvinėmis arenomis, kur greta produktų kokybės, gebėjimas prekės ženklą ir kompanijos žinomumą išryškinti per pasakojimus, tradicijas ir vertybes (kultūrines ir etines), tampa itin svarbiu. Taigi, galimybė kurti istorijas ir kūrybiškai perteikti įmonės vertybes tampa pamatiniu meistriškumo įgūdžiu, norint įgyti kuo patrauklesnę vertę vis dėmesingesniam ir sąmoningesniam klientui.

Tarptautinio projekto „Distance Educator“ partnerių susitikimas Lietuvoje

VDU Žemės Ūkio Akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete 2022 m. vasarį startavęs strateginės partnerystės Erasmus+ tarptautinis projektas „Distance Educator – Training Educators of Adults in the digital age“ (Distance Educator), 2021-1-RO01-KA220-VET-000034702 įsibėgėja.

Projekto „Distance Educator“ tikslas: padėti edukatoriams įgyti skaitmeninių kompetencijų ir įgūdžių, kuriuos galėtų sėkmingai pritaikyti mokydami suaugusius nuotoliniu būdu. Žinojimas, kaip sukurti patrauklius internetinius kursus suaugusiems, bus pagrindinis įgūdis, padėsiantis lengviau adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų. Šiame projekte, edukatoriai sužinos, kaip mokyti suaugusius per nuotolį, kokius skaitmeninius įrankius naudoti bei kokie įgūdžiai tam yra reikalingi. Projekto konsorciumas, reaguojant į pasikeitusias dėl Covid-19 mokymosi sąlygas, siekia įvertinti esamas technologijas ir skaitmeninius įrankius, skirtus nuotoliniam mokymuisi bei išanalizuoti gerąsias patirtis skirtingose šalyse, parengti medžiagą bei mokymosi kursus apie patrauklių ir įtraukių nuotolinių kursų kūrimą.

Birželio pradžioje įvyko hibridinio tipo partnerių susitikimas, kurio metu darbo grupės iš Rumunijos, Kipro ir Graikijos atvyko į VDU Žemės ūkio akademiją Kauno rajone. Kiti projekto partneriai jungėsi per nuotolį, pasitelkiant „Microsoft Teams“ prieigą. Susitikimo metu projekto partneriai aptarė nuveiktus darbus, analizavo skaitmeninio ugdymo kompetencijų aprašus, aptarė būsimo kokybinio tyrimo metodologiją, kurios pagrindu bus pasirinktos didžiausią ugdymo poreikį atliepiančios kompetencijų sritys.

Tarptautinio projekto konsorciumą sudaro Targu Mures Dimitrie Cantemir universitetas (Rumunija), Herakliono prekybos ir pramonės rūmų technikos institutas (Graikija), konsultavimo įmonė “GrantXpert” (Kipras), įmonė “Danmar Computers“ (Lenkija) ir Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva).

Projekto komanda Lietuvoje – Aistė Čapienė, Eglė Vaičiukynaitė, Debora Augutytė.

Muitinės sritis tampa vis aktualesnė įvairiems specialistams!

Bioekonomikos plėtros fakultetas jau kelerius metus bendradarbiauja su Muitinės praktikų asociacija ir yra šios asociacijos narys. Bendras parengtas mokymų projektas yra Muitinės tarpininkų kursai, kuriuos sėkmingai baigė virš 100 dalyvių.

Muitinės sritis yra gana plati liečianti tiek apskaitos, finansų, tarptautinės prekybos ir logistikos specialistus, todėl Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojai dėstytas pirmosios pakopos programose Apskaita ir finansai, Logistika ir prekyba, bei antrosios pakopos programose Apskaita ir finansai, Verslo logistika nuolat kelia kvalifikaciją.

Šių metų birželio 2 d. fakulteto dėstytojos dr. Erika Besusparienė ir Kristina Gesevičienė dalyvavo 6-oje Muitinės praktikų konferencijoje Klaipėdoje. Be dėstytojų nuotoliniu būdu dalyvauti konferencijoje buvo pakviesti dalyvauti ir fakulteto studentai, kurie žinių galėjo pasisemti nemokamai. 6-oji Muitinės praktikų konferencija išsiskyrė, kad pirmą kartą buvo tarptautinė ir specialistai iš Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės skaitė panešimus ir dalinosi patirtimi.

6-oje Muitinės praktikų konferencijoje pranešimai buvo skirti aptarti muitinės specialistų poreikį, jų veiklos transformaciją šiuolaikinėse organizacijose, daug dėmesio skirta reglamentams ir sankcijoms, o trečioji dalis buvo skirta skaitmenizavimo iššūkiams.

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

kviečiu į jungtinį Bioekonomikos plėtros ir Ekonomikos ir vadybos fakultetų tarybos posėdį, kuris vyks birželio 15 d. (trečiadienį) 14.30 val. nuotoliniu būdu (MS Teams).
Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Posėdyje pageidaujantys dalyvauti fakulteto bendruomenės nariai turi informuoti Tarybos sekretorę R. Pakeltienę iki birželio 15 d. 12 val.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė