Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

kviečiu į fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks rugsėjo 2 d. (ketvirtadienį) 14.30 val. III r. 610 auditorijoje.
Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Į posėdį kviečiami visi fakulteto bendruomenės nariai.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

Kviečiame į nemokamus mokymus rugsėjo mėn. Naudingos žinios patogiu nuotoliniu būdu!

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas, lyderis apskaitos ir finansų specialistų ruošime, įgyvendina projektą “Apskaitos, finansų ir mokesčių kompetencijų tobulinimas siekiant žemės ūkio verslo subjektų veiklos efektyvumo ir konkurencingumo didinimo” ir kviečia ūkininkus, jų partnerius, šeimos narius, ūkio darbuotojus; kitus fizinius ar juridinius asmenis, užsiimančius žemės, maisto ir miškų ūkio veikla; kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimančius žemės valdytojus, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojus bei amatininkus dalyvauti rugsėjo mėnesį vyksiančiuose nemokamuose mokymuose.

Dėl šalies mastu paskelbtos ekstremalios situacijos, rugsėjo mėn. mokymai bus vykdomi NUOTOLINIU BŪDU. Mokymuose dalyvauti pirmenybė teikiama asmenims, gyvenantiems ar gyvenamąją vietą deklaravusiems atitinkamoje savivaldybėje (adresą nurodysite pildydami registracijos anketą). Apie nuotolinio prisijungimo eigą informuosime užsiregistravusius dalyvius. Mokymų vykdymui bus naudojama nesudėtinga, visiems prieinama nuotolinio mokymo platforma.

Pasinaudokite patogia nuotoline galimybe nemokamai kelti kvalifikaciją profesionalų dėstomuose

mokymo kursuose.

Detali informacija apie rugsėjo mėn. vyksiančius mokymus

Registracija el. paštu: deimena.montvydaite@vdu.lt

Raseinių rajono Kalnujų žemės ūkio bendrovės darbo pasiūlymas

Raseinių rajono Kalnujų žemės ūkio bendrovė, užsiimanti augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos gamyba, ieško BUHALTERĖS(IO), galinčios dirbti su Debeto programa.

Bendrovė yra 5 km. atstumu nuo Raseinių miesto, prie automagistralės. Patogus susisiekimas.

Atlyginimas 1577 Eur., neatskaičius mokesčių. Bendrovė gali apgyvendinti naujai rekonstruotame bute.

Visas kitas sąlygas galima aptarti atvykus į bendrovę, taip pat telefonu 8-685-48356, el.paštu kalnujuzub@gmail.com.

VDU ŽŪA BPF Apskaitos ir finansų bakalauro programos absolventės mintys

Manau, kad VDU ŽŪA BPF Apskaitos ir finansų studijos buvo pirmas kryptingas žingsnis mano būsimoje profesinėje veikloje. Įgytas diplomas suteiks galimybę dirbti ne vien apskaitos srityje. Studijas VDU ŽŪA BPF vertinu ne tik dėl įgytų žinių, fakulteto lankstumo, bet ir dėl mano platesnės pasaulėžiūros, socialinių ryšių plėtros ir papildomų veiklų galimybės. Tai užtikrino visapusišką tobulėjimą. Nemažai vadybos žinių man pavyko įgyvendinti praktiškai, nes aktyviai dalyvavau studentiškoje veikloje, už tai esu labai dėkinga visiems prisidėjusiems. Tai vienareikšmiškai buvo vieni spalvingiausių metų, jie visą laiką išliks atmintyje dėl nuostabios VDU ŽŪA BPF bendruomenės, sutiktų žmonių.

Linkiu iš studijų Universitete kiekvienam pasiimti viską, kas įmanoma.

Daugiau apie studijas

Kuriama nemoka mokymų platforma: tarptautinių apskaitos standartų praktinis pritaikymas

2021 m. birželio 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto Bioekonomikos plėtros fakulteto lektorės dr. Erika Besusparienė ir Aušra Nausėdienė dalyvavo pirmame ERASMUS+ projekto „Skaitmeninė mokymosi platforma Z kartai: prieinamumas prie TFAS“ (angl. A Digital Learning platform for Generation Z: Passport to IFRS) veiklų susitikime su kordinatoriumi Stambulo universitetu (Turkija) ir partneriais Bursa Uladag universiteto (Turkija), Motinos Teresės universiteto Skopjėje (Makedonija), D.A. Tsenovo ekonomikos akademijos (Bulgarija), Bukarešto ekonomikos universiteto (Rumunija).

Susitikimo metu aptartos būsimos projekto veiklos, o šiuo metu rengiamas tyrimas apie Z kartai priimtinus mokymo metodus, siekiant sukurti skaitmeninę mokymosi medžiagą ir praktinius pavyzdžius apie tarptautinių apskaitos standartų taikymą. Mokymai bus parengti atsižvelgiant į Z kartos poreikius. Projekto metu bus parengti 42 vaizdo mokymai, kurie bus prieinami tiek studentams, tiek akademikams. Tarptautinių apskaitos standartų mokymai bus parengti visų partnerių šalių kalbomis, todėl mokymų medžiaga bus pateikiama ir lietuvių kalba.

Lektorių nuomone, šis projektas – tai puiki iniciatyva, kuria galės naudotis visos Lietuvos aukštojo mokslo institucijos rengiančios apskaitos ir finansų specialistus, atsižvelgiant į mokomosios medžiagos apie tarptautinius apskaitos standartus lietuvių kalba trūkumą.

VDU ŽŪA BPF Kaimo plėtros administravimo magistrantūros programos absolventės mintys

Mokytis Kaimo plėtros administravimo magistrantūros studijose pradėjau po ilgokos pertraukos (1992 metais baigiau VU tuometį Gamybos ekonomikos ir valdymo fakultetą).

Paskatino asmeninė svajonė – įkurti vyresnių žmonių gyvenimo kartu sodybą kaime. Akivaizdu, kad siekti įgyvendinti svajonę nepakako žinių suprasti, kas yra socialinis verslas, todėl sąmoningai studijų pradžioje pasirinkta socialinio verslo vystymo kaime tema lydėjo mane visus studijų metus, atsispindėjo visuose studijuojamų dalykų savarankiškuose darbuose.

Rengdama baigiamąjį darbą tema „Socialinio verslo kaime organizavimo strategija: vyresnių žmonių gyvenimo kartu sodyba“ pirmiausia siekiau sau atsakyti į klausimą, ar organizuojant vyresnių žmonių savarankišką gyvenimą, kartu ir teikiant socialinės globos paslaugas, gali būti taikomas socialinio verslo modelis, ir kokie socialinio poveikio rodikliai geriausiai parodytų vyresnių žmonių gyvenimo kokybės pokytį. Darbe analizavau ir patvirtinau mintį, jog socialinė vyresnių žmonių globa moderniai įrengtose ir ūkine veikla besiverčiančiose sodybose yra galimybė socialiniam verslui, kai generuojant pajamas būtų sprendžiama aktuali vyresnių žmonių skurdo ir socialinės atskirties socialinė problema. Siekiama parengti socialinio verslo strategiją, numatyti socialinio poveikio matavimo galimybes vystant vyresnio amžiaus žmonių savarankiško gyvenimo sodybos kaime veiklas ne tik teikiant reikiamas paslaugas sodyboje kartu gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vystant žemės ūkio produktų gamybą ir kitų paslaugų teikimą vietos bendruomenei.

Inovatyvūs sprendimai teikiant socialines (ypač socialinės globos) paslaugas vyresniems visuomenės nariams tampa aktualesni dėl globalių ir lokalių visuomenės senėjimo tendencijų. Socialinio verslo įmonės gali užtikrinti deramą reikiamų paslaugų vyresnio amžiaus žmonėms teikimą, įveiklinant vyresnio amžiaus žmones prižiūrėti vieni kitus. Organizuojant vyresnių žmonių savarankišką gyvenimą kartu, teikiant jiems socialinės globos paslaugas, bendradarbiaujant vyresniems žmonėms, sodybos darbuotojams, vyresnių žmonių artimiesiems, vietos savivaldai ir bendruomenei tvaraus socialinio verslo įmonės veiklos strategija yra paremta verslo planu ir socialinio poveikio matavimo modeliu. Vyresnių žmonių savarankiško gyvenimo kartu kaimo sodyboje vizija pasižymi realiu siekiu suburti tvarią vyresnių žmonių bendruomenę, oriai veikiančia modernioje aplinkoje. Tokios socialinio verslo organizacijos misija yra užtikrinti gyventojų saugumą ir aktyvų gyvenimą, kiek tai leidžia atidžiai prižiūrimos žmogaus jėgos vyresniame amžiuje. Verslo tvarumas užtikrinamas tokiomis priemonėmis kaip: sąžiningas valdymas, nuolat ugdomos darbuotojų kompetencijos, nepertraukiamas mokymasis, veiklos pajamos ir kruopščiai suplanuotos, poveikį aplinkai mažinančios išlaidos, pelno investavimas į organizacijos ir bendruomenės plėtrą, pagarbos vyresniems žmonėms kultūros ugdymą.

Aida Markaitienė, Kaimo plėtros administravimo programos magistrantūros absolventė

Vyr. specialistė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

Socialinių medijų ir technologijų panaudojimas studijose – atsakas pandemijai

2021 m. gegužės mėn. startavo naujas Erasmus+ specialiojo atsako Covid-19 programos projektas „Skaitmeninės medijos ir technologijos aukštojo mokslo ir mokymo srityje“ (PRUDMET), skirtas ugdyti skaitmeninį švietimą ir vystyti kūrybinius įgūdžius. Tarptautinio projekto konsorciumą sudaro Glosteršyro universitetas (Jungtinė Karalystė), Tarptautinė Socialinių studijų ir verslo mokykla (Slovėnija), Alikantės universitetas (Ispanija) ir Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva). Pažymėtina, kad birželio mėn. vyko pirmasis projekto partnerių susitikimas, kuriame buvo aptartas dviejų metų veiklos planas. Projekto koordinatorius – Glosteršyro universitetas.

Projekto PRUDMET tikslas – išanalizavus aukštojo mokslo institucijų akademinio personalo poreikius, parengti metodus bei virtualią platformą, padėsiančią pritaikyti skaitmenines medijas ir technologijas nuotolinėse studijose. Šio projekto tikslinė grupė – aukštųjų mokyklų akademinis personalas.

Projekte numatoma parengti skaitmeninių medijų kompetencijų, kurias turi turėti ar įgyti aukštųjų mokyklų personalas, matricą ir specialiuosius skaitmeninius įrankius mentoriams. Numatyti seminarai – dirbtuvės, kurių metu net 144 dėstytojai iš Lietuvos, Ispanijos, D. Britanijos ir Slovėnijos įgys skaitmeninės medijos ir technologijų taikymo studijose kompetencijas bei žinias.

Projekto komanda Lietuvoje – Aistė Čapienė, Eglė Vaičiukynaitė

VDU ŽŪA BPF Kaimo plėtros administravimo magistrantūros programos absolventės mintys

Dalinuosi su Jumis mintimis apie baigiamąjį magistro darbą ir temos pasirinkimą – ją sąlygojo tvirtas apsisprendimas sieti tolesnę veiklą su Nacionaline mokėjimo agentūra, kurioje dirbu nuo 2016 metų. Visada maniau – ir tai pasitvirtino – baigiamąjį darbą geriausia rašyti tokia tema, kuri pačiai yra aktuali ir įdomi. Iš pradžių jo temą rinkausi iš pateikto sąrašo, rengiausi analizuoti organizacijos strategiją, tačiau taip nutiko, kad baigusi antrą semestrą išėjau akademinių atostogų dvejiems metams dėl pasaulį išvydusios pirmagimės, tad studijuoti grįžau po ilgokos pertraukos, nepamirštamų išgyvenimų – į naują universitetą, VDU ŽŪA. Tikriausiai pokyčių įkvėpta, nusprendžiau keisti baigiamojo darbo temą ir nagrinėti kaimo plėtros investicinių projektų administravimą, su kuriuo pati asmeniškai darbe susiduriu kasdien, ir parengti administravimo tobulinimo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje modelį. Apskritai kalbant apie kaimo plėtros investicinius projektus, manau, kad ši tema yra aktuali daugumai Lietuvos gyventojų, nes būdami suinteresuoti kurti klestintį kraštą ir teikdami kaimo plėtros investicinius projektus Nacionalinei mokėjimo agentūrai, jie gali ne tik pasinaudoti Europos Sąjungos parama, bet ir įgyvendinti savo idėjas, kurios naudingos ne tik jiems patiems, bet ir visai Lietuvai. Kaimo plėtros investicinių projektų administravimo procesas dažnai būna sunkiai suprantamas projektus teikiantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, todėl baigiamuoju darbu buvo siekiama atrasti šio proceso tobulinimo kryptis. Baigiamąjį darbą rašyti „savo tema“ buvo gana lengva, nors tokiu visiems sudėtingu karantino laikotarpiu susidūriau ir su sunkumais. Prieš sugrįžtant į studijas buvo kilę įvairiausių dvejonių, tačiau galiu drąsiai visiems patarti nemesti studijų pusiaukelėje, nes šį kelią įveikti tikrai padės ir geranoriškai nusiteikę VDU ŽŪA darbuotojai, ir bendrakursiai, ir artimiausi žmonės. Galbūt banaliai nuskambės, tačiau nėra nieko neįveikiamo!

Esu iš visos širdies dėkinga savo bendrakursiams, į kurių grupę „nukritau“ lyg iš giedro dangaus, ir jie kuo maloniausiai mane priėmė. Dėkoju ir visiems kelyje sutiktiems dėstytojams, docentams, profesoriams ir kitiems Universiteto darbuotojams, ir, žinoma, šeimai, kurios palaikymas buvo turbūt pats svarbiausias. Drąsiai galiu teigti, kad mano baigiamasis magistro darbas yra visų išvardintų žmonių kūrinys, todėl nedvejodama su jais visais pasidalinčiau gautu diplomu. 🙂

KPA magistrantūros absolventė, 2021

Pareigos Nacionalinėje mokėjimo agentūroje: Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Šiaulių paramos administravimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir žemėtvarkos sprendimų palaikymo sistemos

Įsibėgėja tarptautinis Erasmus+ projektas “Žemės ūkio, kaimo plėtros ir žemėtvarkos skatinimas” (FARM) (sutarties Nr.: 2020-1-DE01-KA203-005688), kuris startavo 2020 m. lapkričio 1 d. Kol kas visi projekto partnerių susitikimai vyksta nuotoliniu būdu.

Projektą koordinuoja Harz taikomųjų mokslų universitetas iš Vokietijos. Vienas iš projekto partnerių yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų institutas. Aktyviai dalyvauja Kartachenos technikos universitetas (UPCT; Ispanija), Kipro universitetas (UCY; Kipras), Švietimo ir mokslo internacionalizacijos asociacija (INTER-EDU; Šiaurės Makedonija).

Pirmaisiais projekto susitikimais buvo daug diskusijų apie sprendimų palaikymo sistemą (angl. decision support system, (DSS)) kuria gali būti bet kuri sistema, kuri palaiko sprendimų priėmėją priimant sprendimą, tačiau tai pirmiausiai yra informacinė sistema, palaikanti verslo ar organizacijos sprendimų priėmimo veiklą. DSS padeda atrinkti ir analizuoti didelius duomenų kiekius, kaupdama išsamią informaciją, kuri gali būti naudojama sprendžiant žemės ūkio, kaimo plėtros ir žemėtvarkos problemas.

Visada sprendimas yra pasirinkimas iš daugybės variantų, kurie taip pat turėtų apimti galimybę nieko nedaryti. DSS atlieka daug funkcijų, todėl apibrėžimų yra tiek pat, kiek galima rasti straipsnių ir knygų šia tema. Sprendimų palaikymo sistemos sprendimus priima ne pačios, o padeda priimti sprendimus, todėl jų pritaikymas reikalauja tam tikros kvalifikacijos specialistų.

Projekto partnerių diskusijų metu buvo prieita prie apibendrinimų, kad pagrindinės DSS savybės yra: palaiko sprendimus priimantį asmenį, tačiau jo nepakeičia; palaiko visus sprendimų priėmimo proceso etapus; DSS vartotojo kontroliuojama; dažniausiai yra interaktyvus ir patogus vartotojui įrankis, kurį kuria mokslininkų ir praktikų komandos.

Per 26 projekto mėnesius partneriai planuoja pasiekti keturis tikslus.

Baigiama įgyvendinti pirmoji veikla, kurios tikslas – identifikuoti įvairiose šalyse žemės ūkio, kaimo plėtros ir žemėtvarkos srityse taikomas sprendimų palaikymo sistemas (DSS), jas aprašyti ir parengti interaktyvų Sprendimų palaikymo sistemų (DSS) skirtų spręsti žemės ūkio, kaimo plėtros ir žemėtvarkos klausimus žemėlapį.

Pradėtos antroji ir trečioji veiklos. Pagal antrąją projekto veiklą planuojama sukurti internetinį IKT grįstą DSS įrankių katalogą, kuris bus atvirai prieinamas projekto internetinėje svetainėje – https://www.hs-harz.de/forschung/ausgewaehlte-forschungsprojekte/farm/, partnerių institucijų internetinėse svetainėse. Projekto vykdytojai siekia populiarinti žemės ūkio, kaimo plėtros ir žemėtvarkos srityse taikomas DSS ir IKT priemones. Padėti žemės ūkio, kaimo plėtros ir žemėtvarkos sprendimus priimantiems suinteresuotiesiems.

Pagal trečiąją projekto veiklą planuojama, ištyrus poreikį, sukurti 2 žemės ūkio, kaimo plėtros ir žemėtvarkos srityse galimus taikyti DSS prototipus. Kuriant „FARM DSS“ įrankius siekiama sudaryti žemės ūkio ir maisto sektoriui galimybę stebėti, įvertinti ir sumažinti neigiamą žemės ūkio technologinių sprendimų ir metodų poveikį aplinkai.

VDU ŽŪA mokslininkai parengė investicijų į pieno ūkį grąžos skaičiuoklę

Pienininkystė – vienas jautriausių šalies žemės ūkio sektorių. Veikla jame ypač priklauso nuo rinkose stipriai svyruojančių žaliavos supirkimo kainų ir tuo pačiu metu reikalauja nuolat žengti koja kojon su modernizacija, kuri neįmanoma be naujų finansinių investicijų. Visa tai neabejotinai pieno sektoriuje dirbantiems ūkininkams kelia nerimą, ar į konkretų ūkį investuoti lėšas yra atsakinga, kada ir kokios grąžos galima tikėtis iš įdėtų investicijų.

Ūkininkams priimti sprendimus bus paprasčiau: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai parengė skaičiuoklę „Investicijų grąžos į pienininkystės ūkį vertinimas“, kurią parsisiuntus iš viešai prieinamos prieigos galima savarankiškai pasiskaičiuoti savo pieno ūkio investavimo galimybes ir rizikas.

Skaičiuoklė „Investicijų grąžos į pienininkystės ūkį vertinimas“, kurią ūkininkai gali rasti Valstybės įmonės „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ tinklalapyje, – dalis Žemės ūkio ministerijos užsakymu VDU ŽŪA mokslininkų atlikto kompleksinio darbo.

Pieno sektoriuje dirbantiems ūkininkams tenka spręsti daug sudėtingų problemų. Viena opiausių jų – šiuolaikiškų tvartų, į kuriuos būtų galima integruoti ir ateities inovacijas, stoka. Šiuo metu modernus tvartas turi atitikti aukštus aplinkosaugos, gyvūnų gerovės standartus, būti universalus, kad norint, pavyzdžiui, pakeisti melžimo įrangą, nereikėtų griauti sienų.

Skaičiuoklėje pateikiami šeši skirtingi (su potencialu augti) karvidžių variantai, kuomet laikoma 80, 160 arba 240 karvių, o jų melžimas vyksta automatizuotai arba robotizuotai. Įvertinta šių tvartų investicijų grąža ir galima rizika, kurią gali lemti pieno kainos pokyčiai, primilžio dydis, nustatyta valstybės investicinės paramos įtaka pienininkystės ūkių ekonomikai.

Tačiau svarbiausia – ūkininkas gali pats, atsižvelgdamas į savo ūkio sąlygas – melžiamų karvių skaičių, turimą ilgalaikį turtą, faktinius primilžius ir pieno pardavimo kainas – rinktis siūlomus tvartų modelius, arba įvesti skaičiuoklėje nesančios karvidės vertę, ir atsakyti į klausimą, ar verta investuoti į pasirinktą tvartą, kokia su tuo susijusi rizika. Skaičiuoklėje galima įvertinti ne tik statybų bei įrangos, bet ir fermos darbuotojų atlyginimų, galvijų pašarų kaštų įtaką.

„Tikėtina, ūkininkams dažnai tenka išgirsti įvairių nuomonių, kurios nėra grįstos mokslo argumentais. Mūsų siūlomu atveju atsakymai į ūkininkui opius klausimus pagrįsti kompleksiniais skaičiavimais“, – pasakoja skaičiuoklės „Investicijų grąžos į pienininkystės ūkį vertinimas“ autorius, VDU ŽŪA lektorius Rolandus Rakštys, pritariantis nuomonei, kad pienininkystės verslo sėkmė didžia dalimi priklauso nuo siūlomos žaliavinio pieno supirkimo kainos. Skaičiuoklė leidžia pasitikrinti, kiek saugu investuoti į ūkio infrastruktūros plėtrą rinkoje esant pieno kainų svyravimams. Tačiau galima modeliuoti ūkio rezultatus, ieškant vidinių rezervų, siekiant didesnio atsparumo kainų svyravimams.

VDU ŽŪA mokslininko teigimu, pieno ūkiai, kuriuose laikoma iki 80 karvių, Lietuvos sąlygomis nėra efektyvūs. Todėl siūlomos fermos yra modulinės, kurtos su mintimi, kad ūkio banda bus didinama ir pastatai nesudėtingai transformuojami į didesnius.

„Tyrimas atskleidė, kad didesni ūkiai, kuriuose laikoma 240 ir daugiau melžiamų karvių yra atsparesni pieno kainų pokyčiams, investicijų grąžos rodikliai geresni, juolab kad tokiems ūkiams už žaliavinį pieną mokama ir aukštesnė kaina. Mažesni ūkiai ekonomiškai efektyvūs gali būti tik melždami iš karvės per metus ne mažiau kaip 9000 kg“, – įspėja pašnekovas, neabejojantis, kad Vakarų Europos šalyse, Skandinavijoje maži pieno ūkiai yra gyvybingi tik todėl, kad juos stipriai remia valstybė.

„Rengiant šį projektą teko lankytis pieno ūkyje Suomijoje, Tamperės regione. Ūkio šeimininkė laiko 35 melžiamas karves. Jos metinės pajamos iš pieno pardavimo siekia apie 100 tūkst. Eur., o išlaidos – apie 130 tūkst. Eur. Tačiau ūkininkė gauna 50 tūkst. Eur. valstybės išmokų. Kitaip tariant, trečdalį ūkio išlaidų padengia valstybė ir tai palaiko ūkio gyvastį, tačiau tai nereiškia, kad toks ūkis yra efektyvus. Visi žinome: kuo didesnis mastas, tuo didesnė ir investicijų grąža. Smulkus pieno ūkis patiria daugiau iššūkių, jo galimybės būti ekonomiškai efektyviam gerokai mažesnės, nebent tai būtų ūkis, kuris prisiims bent dalį rinkodaros funkcijų, gamins nišinius aukštos pridėtinės vertės produktus“, – reziumuoja R. Rakštys.