VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto studentės pasiekimai

Vytauto Didžiojo universiteto Bioekonomikos plėtros fakulteto magistrantūros studijų antrojo kurso studentė Edita Vitunskaitė 2020 m. lapkričio mėn. – 2021 m. balandžio mėn. vykdė mokslinį tyrimą apie nefinansinės atskaitomybės informacijos poveikį įmonės rinkos vertei. Studentės parengtas mokslinis tyrimas „Nefinansinės atskaitomybės informacijos poveikis įmonės rinkos vertei“ yra finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų.

Editai ši tema nėra visiškai nauja, dar rengdama bakalauro darbą analizavo žaliųjų žmogiškųjų išteklių valdymą, kas yra viena dalis iš įmonių socialinis atsakomybės. Studentė svarstydama apie tolimesnes studijas pasirinko Apskaitos ir finansų magistrantūros studijas, tačiau ir toliau aktualia tema jai išliko įmonių socialinė atsakomybė. Investuotojams vis labiau rūpi aplinkos, socialiniai ir valdymo sprendimai versle, o ši informacija viešai pateikiama nefinansinės ataskaitose. Todėl studentė ir toliau matė kryptį įvertinti socialinės atsakomybės aspektus ir jų poveikį įmonės vertei.

Edita teigia, kad šiame projekte dalyvavo norėdama pamėginti prisidėti prie mokslinių diskusijų ir įgyti akademinės patirties. Taip pat studentė mano, kad dalyvavimas mokslinių tyrimų projektuose yra puiki galimybė pagilinti savo žinias.

Editos mokslinio darbo vadovė yra Bioekonomikos plėtros fakulteto lektorė dr. Erika Besusparienė, kuri teigia, kad studentės pasirinkta tema ypač aktuali šiomis dienomis. Europos Žaliojo kurso kontekste EK paskelbė atnaujintas nefinansinių ataskaitų teikimo gaires papildant su klimatu susijusios informacijos teikimo nuostatomis. Taip pat EK vyksta diskusijos peržiūrėti nefinansinių ataskaitų direktyvą įgyvendinant tvarių investicijų strategiją. Tai atskleidė studentės Editos Vitunskaitės mokslinio tyrimo aktualumą ir svarbą. Edita savo tyrimo rezultatus 2021 m. gegužės 11 d. pristatė LMT organizuotoje studentų mokslinėje konferencijoje ir artimiausiu metu pranešimai bus publikuoti LMT svetainėje.

Paklausus studentės ką jai reiškia mokslas? Ji atsako, kad mokslas man yra nuolat „verdančių“ diskusijų ir reiškinių procesas, kuris praplečia pasaulėžiūrą ir kelia iššūkius, kurių įveikimas atneša naujų žinių ir patirties.

Integruota paskaita su socialiniais partneriais

Lektorės Vitalijos Vanagienės Marketingo užsiėmimo kviestinis svečias – Asociacijos Anykščių turizmo klasterio valdybos pirmininkė ir VšĮ ,,Sveikatos oazė“ direktorė Sonata Veršelienė dalinosi su Turizmo industrijų studentais praktinėmis įžvalgomis apie paslaugų marketingo ypatumus bei laukiančias naujoves Anykščiuose 2021 m.
Turizmo industrijų studentai pristatė tyrimą „Keliavimo ir poilsio vartotojų elgsenos nuostatos 2021 vasarą Anykščiuose pandemijos kontekste”, su kurio rezultatais ir minėtomis naujovėmis galite susipažinti plačiau.

Apklausos „Keliavimo ir poilsio vartotojų elgsenos nuostatos 2021 vasarą Anykščiuose pandemijos kontekste” rezultatai

Apklausą atliko: Helmina Tinterytė, Evelina Morkevičiūtė, Ernesta Matusevičienė, Liucija Liniovaitė, Egle Paplauskienė, Monika Davydovaitė, Olga Novoseltseva, Adrija Suchoržiauskaitė. VDU ŽŪA Turizmo industrijų studentės.

Apklausoje dalyvavo: 65 respondentai.

Išvados. Apklausos rezultatai parodė, jog apklaustieji yra linkę keliauti Lietuvos teritorijoje, o tai rodo, jog vietinis turizmas turės potencialių klientų. Tyrimu nustatyta, jog pandemija gan akivaizdžiai pakoregavo kelionių planus. Žmonės labiau linkę keliauti su savo namų ūkio nariais ir vis labiau vertiną saugumą bei privatumą. Planuojant kelionę apklaustieji daugiau numato naudoti informacines priemones ar draugų nuomonę. Tyrimu nustatyta, jog pandemijos apribojimai ir su tuo susiję procesai, tokie kaip netikėti kelionių planų pokyčiai (rezervacijos atšaukimas ar privatumo siekis) gan ženkliai pakeitė žmonių požiūrį į ,,kokybišką” poilsį.

,,Medžių lajų takas’’

Anykščių naujovės 2021 metais

Pandemijos išvargintus žmones Anykščiai šiais metais priims dar labiau praplėtę SPA paslaugų spektrą bei kvies giliau įkvėpti, atrasti vidinę ramybę ir mėgautis gamtos teikiamais malonumais.

Kuriasi maži, jaukūs ir kiekvieno asmeninius poreikius atliepiantys SPA centrai – miesto centre, Parko Viloje, įsikūrė „Odorata Gamtos SPA“. SPA centras atsidarys „Nykščio Namuose“, o „Barono Vila“ įkūrė ne tik jaukų SPA centrą, bet kvies patirti MIŠKO MAUDYNES – pirmąją Lietuvoje sertifikuotą patyrimų ir terapijos programą.

Laukia svečių nakvynės – gamtos apsuptyje. Atsiranda vis daugiau unikalių apgyvendinimo vietų – nakvoti galėsite namelyje medyje, ant upės, ežero kranto, o nuo šių metų – namelyje, esančiame danielių aptvare ,,Arčiau gamtos Anykščiai” bei naujoje „Galmping” tipo stovyklavietėje ,,TekaTeka” – tai lyg nedidelis viešbutis gamtos apsuptyje – trys varpo formos palapinės, primenančios puikiai įrengtus kambarius, kempingas po žvaigždėm įsikūręs ant Šventosios kranto, pačiame miesto centre. Be to, ant Rubikių ežero kranto jau galite apsistoti svečių namuose ,,Palaima’’, kuriuos įkūrė šveicarų pora, visai neseniai apsigyvenusi Anykščiuose.

Gamtos objektus patogiai tyrinėti leis ir nuolat atnaujinama infrastruktūra – jau atidarytas ir kabantis Lynų tiltas per Šventąją, bei dviračių takas link „Karalienės Liūno“ šaltinio. Dviračiu keliauti čia galima su visa šeimyna – dviračių takai įrengti Anykščių šilelyje, dešiniajame Šventosios Upės krante esančiame sveikatingumo take bei kairiajame krante – mažojoje Anykščių promenadoje. Aktyviai laisvalaikį leisti kviečia ir „Safari Parkas“ – čia ne tik atkeliauja patys tikriausi kupranugariai ir zebrai, bet ir įkurtas batutų parkas. O šalia Labirintų parko apversto namo atsiras ir kreivas namas. Be to, nuo šiol galėsite Anykščius pamatyti net ir iš paukščio skrydžio – pradeda kilti karšto oro balionai!

Kaip visuomet Anykščiuose rasite ir daug kultūrinių objektų – atsinaujino „Angelų muziejus“, antrąjį sezoną mažuosius lankytojus kviečia „Istorijų Dvarelis“, parengęs pluoštą naujų edukacijų.

Taip pat, nuo liepos 1 d., kiekvienas apsistojantis Anykščiuose – tiesiogiai prisidės prie Anykščių rajono augimo! Pasirinkę vieną iš galybės unikalių nakvynės vietų ir susimokėję 1 eur. turisto mokestį už naktį, miesto svečiai prisidės prie Anykščių infrastruktūros gerinimo bei aplinkos ir viešųjų erdvių atnaujinimo.

Kviečiame į nemokamus mokymus birželio mėn. Vertingos žinios nuotoliniu būdu!

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas, lyderis apskaitos ir finansų specialistų ruošime, įgyvendina projektą “Apskaitos, finansų ir mokesčių kompetencijų tobulinimas siekiant žemės ūkio verslo subjektų veiklos efektyvumo ir konkurencingumo didinimo” ir kviečia ūkininkus, jų partnerius, šeimos narius, ūkio darbuotojus; kitus fizinius ar juridinius asmenis, užsiimančius žemės, maisto ir miškų ūkio veikla; kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimančius žemės valdytojus, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojus bei amatininkus dalyvauti birželio mėnesį vyksiančiuose nemokamuose mokymuose.

Dėl šalies mastu paskelbto karantino, birželio mėn. mokymai bus vykdomi NUOTOLINIU BŪDU. Mokymuose dalyvauti pirmenybė teikiama asmenims, gyvenantiems ar gyvenamąją vietą deklaravusiems atitinkamoje savivaldybėje (adresą nurodysite pildydami registracijos anketą). Apie nuotolinio prisijungimo eigą informuosime užsiregistravusius dalyvius. Mokymų vykdymui bus naudojama nesudėtinga, visiems prieinama nuotolinio mokymo platforma.

Pasinaudokite patogia nuotoline galimybe nemokamai kelti kvalifikaciją profesionalų dėstomuose

mokymo kursuose.

Detali informacija apie birželio mėn. vyksiančius mokymus

Registracija el. paštu: deimena.montvydaite@vdu.lt

Darniai bioekonomikos plėtrai įgyvendinti telkiamos geriausios pasaulio praktikos

Gegužės 20–21 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko antroji nuotolinė mokslinė konferencija „Darni bioekonomikos plėtra 2021: Prisitaikymas prie klimato kaitos“. VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto kartu su Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Ekonomikos ir socialinės plėtros fakultetu organizuotas renginys sutraukė dalyvius iš Europos ir viso pasaulio. Plenarinėse sesijose pranešimus skaitė ir stendinius pranešimus pristatė socialinių mokslų ekspertai iš Azerbaidžano, Baltarusijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Nigerijos, Nyderlandų, Norvegijos, Pakistano, Rusijos, Slovakijos ir Vokietijos.

Tokia dalyvių įvairovė dar kartą paliudija, koks universaliai svarbus ir neatidėliotinas poreikis ieškoti tvarių bioekonomikos vystymosi sprendimų, padedančių tinkamai prisitaikyti ir reaguoti į klimato kaitą, ir jos keliamus iššūkius. Konferencijos metu buvo siekiama atsakyti į klausimus, kodėl svarbu, kad kiekvienas žemės ištekliais besinaudojantis ir joje gyvenantis žmogus turėtų būti socialiai atsakingas, suprastų bioekonomikos procesų svarbą ir rinktųsi tvariausius, aplinką tausojančius sprendimus. Taip pat diskutuota, kodėl atsižvelgiant į pasaulines tendencijas ir gaires, pirmiausia svarbu nepamiršti vietos konteksto bei ieškoti galimybių gerinti sąlygas jame. Prie šių atsakymų paieškų labai prisidėjo ir vienas svarbiausių konferencijos rėmėjų, bioekonomikos procesų svarbą matančios ir jų pokyčius tiesiogiai patiriančios visuomenės atstovas – Lietuvos kaimo tinklas (LKT; Projekto Nr. PLKT-KK-20-1-01801-PR001, priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis).

Ambicingasis žaliasis kursas reikalauja pažangių mokslinių sprendimų

Konferencijos dalyvių nuomone, siekiant tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos žaliojo kurso strategijos uždavinius, ši tema itin aktuali ir vietiniu, ir globaliu lygmeniu. ES tikslas iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą gali būti įgyvendinamas tik vykstant dideliems kompleksiniams Europos visuomenės ir ekonomikos pokyčiams. Tam numatyta ir kaip niekada didelė, net 30 procentų ES biudžeto siekianti dalis, skirta kovai su klimato kaita. Taigi, labai svarbu, kad visuomenės pokyčiai prisitaikant prie šių sąlygų būtų ekonomiškai efektyvūs, subalansuoti ir teisingi žvelgiant iš socialinės perspektyvos. Čia ir išryškėja būtinybė dalintis geriausiomis viso pasaulio praktikomis bei analizuoti tokias temas, kaip politika ir viešosios investicijos į bioekonomikos tyrimus, vartotojų ir gamintojų elgsena klimato kaitos kontekste, verslo ir vietos modeliai žiedinei bioekonomikai ar bioekonomikos spartinimas per investicijas ir finansinius sprendimus.

Sveikindamas konferencijos dalyvius, VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis pažymėjo, kad ieškant tvarių ribotų išteklių panaudojimo būdų tampa aišku, kad šios konferencijos svarba peržengia akademinių interesų ribas. Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto rektorė prof. dr. Irina Pilverė atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į tai, kad pokyčiai prasideda nuo žinių ir bendradarbiavimo. VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės nuomone, prie tvarių, išteklius tausojančių sprendimų, bendruomenės supratimo, kaip maistas pasiekia mūsų stalą, ir kokios žemės ūkio sistemos gali būti tvariausios, ypač Lietuvoje, kur žemės ūkis atlieka didelį vaidmenį ekonomikoje, prisidėti turi ne tik bioekonomikos ir žemės ūkio sektorių vystytojai, bet ir kiekvienas iš mūsų.

„Pasitelkęs faktus ir žinias, mokslas gali prisidėti prie ambicingo Žaliojo kurso įgyvendinimo Europoje,“ – teigė Vageningeno universiteto mokslininkas dr. Martin‘as C. Th. Scholten‘as savo pranešime apie klimato kaitos poveikiui atsparią maisto sistemą ir jos svarbą ateityje. Mokslininkas pasidalijo įžvalgomis apie bioekonomikos įvairiapusiškumą ir pritaikomumą sprendžiant klimato kaitos keliamus iššūkius, pagalbą ūkininkams reaguojant į klimato kaitą, įvairius metodus, kaip tvariai didinti žemės ūkio produkciją ir pajamas, sumažinti šiltnamio dujų išmetimą ir tvariai panaudoti itin ribotus išteklius. Dr. Scholten‘as taip pat atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į kiekvieno iš mūsų paliekamą ekologinį pėdsaką, būdus vengti išteklių švaistymo, skatinti perdirbimą ir pakartotinį išteklių panaudojimą. „Visi mūsų ištekliai išgaunami VIENOJE planetoje,“ – priminė jis. Mokslininko teigimu, ši tema labai aktuali ne tik globaliu, bet ir lokaliu lygmeniu, ir ypač svarbi tokiose šalyse kaip Nyderlandai, Latvija ir Lietuva, kur didelę pramonės dalį sudaro žemės ūkis.

15 metų patirties agroekologijos ir kaimo politikos analizės srityse turintis Thünen instituto mokslininkas dr. Gerald‘as Schwarz‘as kalbėjo apie pokyčius ir poslinkius agroekologijos srityje. Tyrėjas identifikavo sąsajas tarp įprastinio žemės ūkio ir ekologinio žemės ūkio, iniciatyvas, kuriomis siekiama rasti būdų, kaip žemės ūkyje pagaminti pakankamai viešųjų gėrybių, kartu palaikant privačių gėrybių, užtikrinančių ekonominį ir socialinį tvarumą ūkio lygmeniu, kūrimą. Jis teigė, kad itin svarbu žemės ūkio našumą didinti smulkiuose šeimos ūkiuose, kurie nėra per daug priklausomi nuo viešosios paramos, taip pat paaiškino, kodėl labai svarbu neveiksmingas praktikas keisti veiksmingesnėmis agroekologinėmis, užtikrinti aktyvesnį pačių ūkininkų ir galutinių šių gėrybių vartotojų įsitraukimą į sistemą, skatinti jų sąmoningumą ir supratimą apie maisto kelią „nuo ūkio iki stalo“ jau mokykloje. Taip pat mokslininkas pažymėjo, kad svarbu nuolat atnaujinti šias žinias, skatinti mokytis visą gyvenimą, taip užtikrinant visos žemės ūkio ir maisto sistemos tvarumą ir bioįvairovės išsaugojimą, naudojantis geriausiais įvairių šalių agroekologinių praktikų pavyzdžiais, skatinti sąmoningą ir aktyvų vietinio žemės ūkio ir visos su juo susijusios sistemos dalyvių įsitraukimą.

Nuo atsinaujinančios energetikos iki investicijų, kuriančių technologinį progresą

Pirmosios konferencijos dienos popietę vykusiose paralelinėse sesijose įvairiapusiškai ir išsamiai aptarti su bioekonomikos tyrimais, nukreiptais į politiką, viešąsias investicijas ir jų finansavimą, susiję klausimai. Šioje sesijoje nemaža dalis pranešimų buvo apie mokesčių politikos klausimus. Tyrėjai diskutavo, kaip mokesčių instrumentai gali prisidėti prie bioekonomikos skatinimo, CO₂ ir kitų, su technologiniu progresu susijusių mokesčių įvedimu kaip tiesioginės klimato kaitos poveikio mažinimo priemonės. Buvo aptariami maisto saugumo klausimai Afrikos šalyse. Svarstyta, kaip rasti optimalų pasėlių auginimo modelį įvertinus susidarančias emisijas, dirvožemio būklę ir kitus aplinkosaugos aspektus. Nagrinėtas Latvijos atvejis paramos maisto gamintojams srityje, aptarta metodika, kaip nustatyti ekologiškų produktų sertifikavimo kainą ir kaip užtikrinti, kad kaina už sertifikavimą taip pat skatintų ekologinių produktų plėtrą. Taip pat kalbėta apie gyvulinės kilmės atliekų susidarymą, dalintasi gerąja patirtimi, kaip įvairios atliekos galėtų būti utilizuojamos keičiant technologinius procesus ir taupant energijos išteklius.

Išsamiai pristatytos temos ir apie atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, vandens, saulės) panaudojimą ir nacionalinės politikos poveikį energijos produktų pokyčiams, nacionalinės ekonomikos plėtrai, regionų socialiniam-ekonominiam vystymuisi, energijos išlaidų mažinimui. Taip pat aptarti įvairūs projektai, kaip, pavyzdžiui, bioekonomikos platforma, skirta gilinti žinias įvairiose bioekonomikos srityse ir supažindinti su svarbiais vietinės valdžios sprendimais dėl žaliųjų ir mėlynųjų erdvių kūrimo. Tyrėjai pasidalino gerosiomis patirtimis ir pateikė įžvalgas, kaip turėtų būti kuriamas bioekonomikos tikslus atitinkantis aplinkos dizainas. Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad visoms idėjoms įgyvendinti reikalingos investicijos, o investuotojams svarbūs abu aspektai – finansinė grąža ir bioekonomikos skatinimas.

Žaliajam kursui įgyvendinti – inovatyvūs mokslo ir verslo partnerystės sprendimai

Antroji konferencijos diena prasidėjo ekspertų diskusija apie Europos žaliojo kurso iniciatyvas. Lietuvos ir užsienio universitetų mokslininkai bei tvarių ir inovatyvių sprendimų ieškančių Lietuvos ir užsienio verslo įmonių atstovai dalinosi idėjomis ir analizavo, kaip degalų, trąšų ir plastiko sektoriai galėtų prisidėti (ar jau prisideda) sprendžiant klimato kaitos pokyčius Europoje ir visame pasaulyje. Norvegijos gyvybės mokslų universiteto profesorius dr. Vincent‘as Eijsink‘as pristatė savo tyrimų sritį – pramoninę biotechnologiją, apimančią biodegalus, ir galimas tolesnes tyrimų perspektyvas. Mokslininko teigimu, šiuo metu Europoje vykdomi tyrimai turi daug potencialo prisidėti prie tvarių, biologiniais ištekliais grįstų, sprendimų radimo, ir yra konkurencingi pasauliniu lygiu. Estų „Balti Biometaan“ įmonės valdybos narys Ahto Oja kalbėjo apie biometano kaip alternatyvos įprastiniam kurui naudojimo teigiamą poveikį aplinkai, tokias kliūtis šio sektoriaus plėtrai, kaip negausios visuomenės ir politikos formuotojų žinios apie biometano naudojimo privalumus. „Bioenergy LT“ laboratorijos vadovas dr. Audrius Gegeckas pristatė holistinius ir tvarius aukštųjų biotechnologijų sprendimus, galinčius užtikrinti aukštą derlių ir palaikyti biologinį dirvos aktyvumą, augalų biostimuliantų svarbą ir veiklos gaires, derančias su Europos Komisijos „Nuo ūkio iki stalo“ strategijos tikslais. Švedų įmonės „ThermoSeed Global“ atstovas dr. Gustaf‘as Forsberg‘as kalbėjo apie inovatyvią, itin veiksmingą ir aplinkai draugišką, sėklų apdorojimo technologiją. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Taikomosios biokatalizės sektoriaus vadovė dr. Inga Matijošytė pristatė bioplastiko gamybos ir naudojimo tendencijas, galimybes ateityje, naudą ir svarbą tvarių sprendimų paieškos kontekste. Sesiją užbaigė plastikines pakuotes gaminančios įmonės „Plastiksė“ verslo plėtros konsultantė dr. Irena Vitkauskienė, plastiko naudojimo tendencijas pristačiusi verslo kontekste.

Antrojoje plenarinės sesijos dalyje Estijos gyvybės mokslų universiteto Ekonomikos ir socialinių mokslų instituto vadovas dr. Ants-Hannes Viira dalinosi tyrimais apie gerosios praktikos verslo modelius tvariai bioekonomikos plėtrai Baltijos jūros regione. Pranešime pristatyta išsami bioekonomikos verslo modelių analizė, parengti verslo modeliai, leidžiantys įsivertinti esamą situaciją ir galimybes vystyti tvarų bei inovatyvų bioekonomikos verslą žiedinės gamybos kontekste.

Vartotojų elgsena klimato kaitos kontekste

Popietinėje penktadienio sesijoje dalyvavo mokslininkai iš Lenkijos, Lietuvos ir Azerbaidžano. Jų pranešimuose aptartos aktualios šio laikotarpio problemos – įmonių socialinės atsakomybės poveikis darbuotojų elgsenai, tyrimų rezultatai apie jaunimą motyvuojančius veiksnius dirbti žemės ūkio sektoriuje ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių socialinė dimensija. Dauguma pranešimų buvo skirti vartotojų požiūrio analizei klimato kaitos kontekste, vertinant jų požiūrį į aplinką, bioįvairovę ir kitas ekosistemos paslaugas, taip pat pristatytos įdomios įžvalgos ir rezultatai apie gyventojų požiūrį į atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Pastebėta, kad mokslininkų susidomėjimas aplinkos ekonominiu vertinimu vartotojų ir gamintojų elgsenos kontekste suteikia naujų tyrimų galimybių.

Penktadienį vykusioje trečiojoje konferencijos dalyje apie verslo modelius, skirtus žiedinei ekonomikai, dalyviai klausėsi ir aktyviai diskutavo apie tokius aktualius šios srities aspektus, kaip maisto tiekimo grandinės, verslo ir mokslo modeliai, klimato kaita, sėkmės atvejai versle ir moksle iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos, Nigerijos ir kitų šalių.

Dvi dienas trukusios konferencijos metu pristatytų pranešimų įvairovė ir vienas kitą papildančios skirtingų sričių ekspertų diskusijos puikiai atskleidžia bioekonomikos potencialą ieškant tvarių ir aplinkai draugiškų sprendimų. Renginys suteikė galimybių naujų bendradarbiavimo sričių paieškoms tarp verslo, mokslo, politikų ir kitų suinteresuotų šalių. Nepamiršta ir šių procesų komunikacijos svarba visoms visuomenės atstovų grupėms ir jų įsitraukimas į vykstančius pokyčius bei nuolatinė šio dialogo palaikymo būtinybė.

Dirbtuvės „Maisto sistemos: mano pasirinkimai didinant vartojimo darnumą“

Konferencijos metu organizuotos ir didelio dalyvių susidomėjimo sulaukusios dirbtuvės „Maisto sistemos: mano pasirinkimai didinant vartojimo darnumą“. Jų metu diskutuota apie vietos maistą, jo grandines ir atsakingą vartojimą. Dirbtuvės prasidėjo prof. dr. V. Atkočiūnienės pranešimu apie maisto sistemas ir darnų vartojimą ateityje, kurį sekė įvairios interaktyvios užduotys, apjungusios dalyvių teorines žinias ir praktines patirtis. Atlikdami šias užduotis, dalyviai nagrinėjo, iš kur atkeliauja jų dažniausiai vartojami maisto produktai, skaičiavo „maisto mylias“, svarstė savo santykį su vietos produktų vartojimu, ir ką kiekvienas iš mūsų darnaus vartojimo vardan gali padaryti jau šiandien. Aktyvus užsienio dalyvių įsitraukimas atliekant užduotis sudarė galimybes įvairiais aspektais analizuoti ir aptarti su darniu maisto vartojimu susijusius klausimus ir dėl jo kylančius iššūkius.

KASMETINIS TARPTAUTINIS SEMINARAS PAKVIETĖ DISKUTUOTI 7-IŲ ŠALIŲ ATSTOVUS

Gegužės 12 dieną Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto direktorius prof. dr. Jan Žukovskis pakvietė užsienio aukštųjų mokyklų ir institucijų mokslininkus, dėstytojus ir studentus susijungti į virtualų tarptautinį seminarą „Possibilities and perspectives for common research projects for studies and science”. Seminaras prisideda prie mokslinių tyrimų, skirtų studijoms ir mokslui, puoselėjimo.

Tarptautiniame seminare buvo pristatyta 19-ka pranešimų. Pridedame darbotvarkę, kad galėtumėte susipažinti su detaliomis pranešėjų temomis. Seminaro tarptautiškumas pasireiškė dalyvių gausa iš įvairiausių šalių, tokių kaip: Indija, Lenkija, Malaizija, Slovakija, Turkija, Ukraina ir žinoma Lietuva.

Po pranešimų buvo pristatyti 7-ni bendradarbiavimo pasiūlymai, siūlantys prisijungti prie mokslinės projektinės veiklos. Suinteresuoti tolimesniu bendradarbiavimu seminaro dalyviai tarpusavyje apsikeitė kontaktais.

Malonu, kad tokio pobūdžio seminarai vyksta du kartus per metus (rudenį ir pavasarį) ir sulaukia tų pačių ilgamečių dalyvių bei pritraukia vis naujų partnerių, kurie nori dalintis savo gerąja patirtimi. Sekantis tarptautinis seminaras ,,Possibilities and perspectives for common research projects for studies and science” yra numatytas 2021 m. rugsėjo 20 d.

Darbotvarkė

2-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Darni bioekonomikos plėtra 2021: Prisitaikymas prie klimato kaitos“

Maloniai kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Darni bioekonomikos plėtra 2021: Prisitaikymas prie klimato kaitos“, kuri vyks 2021 m. gegužės 20-21 d. nuotoliniu būdu.

Konferenciją organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas kartu su Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto Ekonomikos ir socialinės plėtros fakultetu.

Konferencija skirta socialinių mokslų atstovams, kurie yra kviečiami skaityti pranešimus šiomis temomis :

Politika ir viešosios investicijos į bioekonomikos tyrimus
Vartotojų ir gamintojų elgsena klimato kaitos kontekste
Verslo ir vietos modeliai žiedinei bioekonomikai
Bioekonomikos spartinimas per investicijas ir finansinius sprendimus

PROGRAMA

PRISIJUNGIMO NUORODOS

Daugiau informacijos

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

kviečiu į fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks gegužės 20 d. (ketvirtadienį) 14.30 val. nuotoliniu būdu MS Teams aplinkoje.
Prisijungimas ČIA
Darbotvarkės projektas pridedamas.

Į posėdį kviečiami visi fakulteto bendruomenės nariai.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

Praktinis užsiėmimas ,,MATUOKIS PROFESIJĄ SU VERSLO PROFESIONALAIS‘‘

Šių metų gegužės 12 d. VDU Bioekonomikos plėtros fakultetas nuotoliniu būdu pakvietė moksleivius, mokytojus, fakulteto studentus į seminarą ,,MATUOKIS PROFESIJĄ SU VERSLO PROFESIONALAIS‘‘. Fakulteto l.p.e. dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis pasveikino seminaro dalyvius, atvykus į seminarą, kurio tikslas – mokslo, studijų ir verslo partnerystė, atskleidžiant jaunimui profesijos veiklos subtilybes, kuris renkasi ar studijuoja savo svajonių profesiją. Renginio sumanytoja ir organizatorė Bioekonomikos plėtros fakulteto marketingo koordinatorė ir dėstytoja Vitalija Vanagienė.

Renginyje savo patirtimi dalinosi bakalauro studijų Logistikos ir prekybos studijų programos socialinio partnerio UAB Mantinga atstovai – marketingo vadovė Jūratė Survilienė, logistikos ir realizacijos direktorius Alius Maknavičius, Apskaitos ir finansų studijų programos partnerė MB Verslo finansų bitės vadovė Inga Šipelienė ir Turizmo industrijų studijų programos partneris Makalius Rimvydas Širvinskas, kuris Lietuvoje žinomas kaip vienas iš geriausių turizmo organizatorių, turizmo tendencijų žinovas ir naujų turizmo krypčių užkariautojas.

Seminaro dalyviams Jūratė Survilienė pristatė UAB Mantinga veiklą, jos tvarumo politiką, socialinės atsakomybės principų diegimą ir kūrybingo marketingo svarbą kiekvienai organizacijai, dalyvius įtraukiant į interaktyvų žaidimą.

Alius Maknavičius dalinosi žiniomis apie logistikos profesijos, kuri prekėms suteikia ,,sparnus‘‘ subtilybes, papasakojo apie UAB Mantinga logistikos padalinio struktūrą, funkcijas ir kasdienę veiklą bei kaip sprendžiamos kylančios problemos.

Inga Šipelienė kalbėjo apie buhalterio specialybę, darbo pobūdį, galimybes bei sumanaus buhalterio svarbą kiekvienam verslui.

MAKALIUS Rimvydas Širvinskas pristatė turizmo industrijas, akcentuojant, jog pasirinkus šią profesiją neturėsite nė vienos rutininės dienos, organizuojant aktyvias turizmo veiklas, sumaniai sprendžiant kylančius iššūkius. Turizmo industrijų profesionalo pastebėjimu, tai veikla, kuri iš hobio išauga į darbą ir teikia gyvenimui malonumą! MAKALIUS pakvietė seminaro dalyvius atsakyti į klausimą – jeigu nuspręstum dirbti turizmo indsutrijoje, kokią įdomią profesiją pasirinktum? Labiausiai patikusiu atsakymu išrinko VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Turizmo industrijų programos I kurso studentės Helminos Tinterytės mintis ,,Norėčiau išbandyti save esant kelionių organizatore, tai būtų patirtis, kuri parodytų mano kūrybingumą, siekčiau ir pagalbos klientams – padėti jiems atrasti unikaliausias vietas, atverti savo požiūrį, tai sritis, kuri ir mane gali džiuginti“.

Renginys pritraukė 265 moksleivius, jų mokytojus ir studentus, kurie aktyviai dalyvavo socialinių partnerių suorganizuotose užduotyse ir buvo apdovanoti prizais. UAB Mantinga įsteigtus prizus laimėjo Radviliškio rajono Baisogalos gimnazijos 10 klasės moksleivė Iveta Buniutė ir VDU Žemės ūkio akademijos IV kurso studentė Daiva Bukšnienė. VDU įsteigtą prizą, unikalius saldainius, orientuotus į aplinkos taršos mažinimą, laimėjo Prienų „Žiburio“ gimnazijos 10 klasės moksleivė Paulina Sabanskytė. Makaliaus pasaulio užkeliavimo kuprinę laimėjo VDU Žemės ūkio akademijos I kurso studentė Helmina Tinterytė.

Sumanaus moksleivio akademija 2020-2021 įpusėjo 400 moksleivių dalyvavo ,,Verslumo” klasės užsiėmimuose

Sumanaus moksleivio akademijos 2020-2021 m. tęstinis projektas, skirtas 9-12 klasių moksleiviams įpusėjo – buvo užbaigti antri ,,Verslumo” klasės nuotoliniai užsiėmimai.

,,Verslumo” klasės užsiėmimuose, kurių pagrindinė tema buvo – ,,Reklama tikėti ar ne?”, dalyvavo moksleiviai iš 18 gimnazijų, iš viso beveik 400 moksleivių.

Užsiėmimų moderatorė Dėja Bubinaitė susijungimų pradžioje su moksleiviais aptardavo jų mėgstamiausias ir labiausiai erzinančias reklamas bei kartu peržiūrėdami keletą pavyzdinių reklamų bandė paspėlioti kokius produktus kūrybiškai reklamuoja tam tikri prekių ženklai.

Antroji užsiėmimų dalis būdavo Bioekonomikos plėtros fakulteto lektorės Aistės Čapienės paruošta pamoka, tema ,,Reklama tikėti ar ne?”. O po pamokos ,,Verslumo” klasės moksleiviai įgytus reklamų analitinius įgūdžius įvertindavo sudalyvaudami virtualiame protmūšyje per ,,Kahoot” programėlę.

Atsiliepimai apie užsiėmimą iš moksleivių pusės būdavo itin teigiami, tad džiaugiamės, kad net ir nuotoliniu būdu pavyko sukurti įdomų bei aktualų moksleiviams užsiėmimo turinį, kuris pagilino jų suvokimą ir kritinį mąstymą reklamos srityje.

Ir toliau ugdykime savo sumanumą!

,,Efektyvūs sprendimai logistikos kaštų mažinimui. Kur slepiasi pinigai?”

Kaip didinti įmonės konkurencingumą, auginti vertę, būti ir išlikti lyderiais? Visa tai galima padaryti, pasitelkiant inovatyvias Sandėlio valdymo sistemas (SVS).

Apie sistemos diegimo naudą, sprendžiamas problemas, o taip pat funkcijas ir operacijas, įrangą, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto ,,Transporto ir sandėlių ūkio organizavimas” dalyko studentams doc. dr. M. Vienažindienė pakvietė papasakoti šios industrijos profesionalą – Tiekimo grandinės ir logistikos direktorių Algirdą Grybauską.

Studentams vaizdinės medžiagos pagalba bei sukauptos praktikos paremtais faktais, Algirdas Grybauskas paskaitoje kalbėjo apie kaštų mažinimą, pasitelkiant SVS. Pranešėjas pristatė SVS galimybes ir praktiniais pavyzdžiais iliustravo, kaip SVS gali užtikrinti operacijų tikslumą ir greitį, inventoriaus tikslumą, optimalų vietos išnaudojimą, lankstumą, žmogiškųjų resursų ir technikos valdymą. Aptarė dažniausiai pasitaikančius trukdžius diegti pažangius sprendimus, t.y. neprofesionalumas, noras remtis tikėjimu, o ne žiniomis, emocijos be analizės, įprotis eiti lengviausiu/paprasčiausiu keliu, aplinkos priešiškumas inovacijoms. Svečias pristatė sandėlių automatizavimo galimybes, tokias kaip: svorio ir gabaritų kontrolės įrenginiai, lipdukų spausdinimo ir klijavimo įrenginiai, specializuoti sprendimai atskiroms sandėlio zonoms, konvejeriai, automatinio rūšiavimo įrenginiai, robotai. A. Grybauskas reziumavo, kad „nėra universalių sprendimų konkrečiam sektoriui. Dažnai galima (reikia) improvizuoti ir derinti įvairias technologijas, parinkti finansiškai pagrįstą pasirinkto sprendimo automatizacijos lygį. Reikia, kad studijos leistų informaciją paversti įrankiu, kad tie įrankiai leistų daryti pokytį, kurti vertę!“