VDU ŽŪA pradeda bendradarbiauti su Taškento valstybiniu agrariniu universitetu

2021 m. kovo 17 d. vyko susitikimas internetu tarp VDU Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) ir Taškento valstybinio agrarinio universiteto atstovų. Jame dalyvavo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, tarptautinė koordinatorė lekt. dr. Ekaterina Makrickiene ir fakultetų dekanai: doc. dr. Bernardas Vaznonis, prof. dr. Edmundas Bartkevičius, doc. dr. Algis Kvaraciejus ir doc. dr. Rolandas Domeika. Taškento valstybiniam agrariniam universitetui atstovavo prorektoriai dr. Abduaziz Abduvasikov, dr. Sohib Islamov, dr. Komolitdin Sultonov ir fakultetų dekanai. Pokalbio metu nutarta bendradarbiauti rengiant dvigubo diplomo programas, organizuojant studentų ir dėstytojų stažuotes, studentų mainus, rengiant bendrus seminarus, mokslines konferencijas ir projektus. Artimiausiu metu bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl dvigubo diplomo programų rengimo su Bioekonomikos plėtros, Miškų ir ekologijos bei Agronomijos fakultetais.

Nuotoliniai kursai – išskirtinė proga įgyti atstovo muitinėje kompetencijų

Kovo 31 d. startuos nuotoliniai mokymo kursai, juos baigusiesiems atveriantys naują profesinę galimybę teikti atstovavimo muitinėje paslaugas.

Kursų organizatoriai – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija VDU ŽŪA), Socialinių mokslų kolegija ir Muitinės praktikų asociacija.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas, rengiantis specialistus pagal bakalauro studijų programas „Apskaita ir finansai“, „Logistika ir prekyba“ bei magistrantūros studijų programas „Apskaita ir finansai“, „Verslo logistika“, reaguodamas į rinkos pokyčius ir siekdamas didinti studijų tarpdiscipliniškumą, 2020 m. gruodžio mėn. tapo Muitinės praktikų asociacijos nariu. Ši institucijų partnerystė ir lėmė muitinės praktikų kursų atsiradimą.

Video kursas yra skirtas asmenims, norintiems įgyti asmens, teikiančio atstovavimo muitinėje paslaugas (muitinės tarpininko), kvalifikaciją.

Mokymo programoje numatytas visas spektras atstovui muitinėje reikalingų žinių ir kompetencijų. Tai – muitinės veiklos supratimas, atsakomybė, veiksniai, kuriais remiantis taikomas importo/eksporto muitas bei kitos priemonės, skola muitinei, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės, muitinės procedūros, specialiosios procedūros, muitinės deklaracijų ir kitų dokumentų pildymas, draudimų ir apribojimų taikymas.

Programa yra suderinta su Muitinės departamentu. Kursų dalyviams bus suteikta 3-jų mėnesių trukmės prieiga prie mokomosios medžiagos (video paskaitos ir dalomoji medžiaga), „Avilda“ deklaracijų pildymo programos bei teikiamos profesionalios konsultacijos. Mokymosi trukmė – nuo 90 akademinių valandų, pasirinkus individualų tempą ir laiką.

Sėkmingai atlikus testus, bus įteiktas kurso išklausymo sertifikatas, kurį turint galima vykti į Muitinės mokymo centrą laikyti kvalifikacinio egzamino.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, verslo globalizacija reikalauja plačių ir įvairiapusių darbuotojo kompetencijų. Todėl atstovo muitinėje profesija tampa vis labiau reikalinga įvairiose verslo organizacijose – ir eksportuojančiose, ir importuojančiose.

Ją, kaip suteikiančią papildomų galimybių, rekomenduojama rinktis tiek šiuo metu ekonomikos, verslo, vadybos studijų kryptyse studijuojančiam jaunimui, netgi tiksliųjų mokslų programų studentams, tiek jau įgijusiems profesiją ir turintiems darbinės patirties asmenims, norintiems keisti darbo profilį bei svajojantiems apie naujas galimybes.

Socialinių mokslų kolegijos studijų programų vadovė Akvilė Alauskaitė pastebi, kad tarptautinė prekyba, jos teisinis reguliavimas, muitinės procedūros – vieni sparčiausiai besikeičiančių reiškinių. Todėl kursų metu įgytos aktualios žinios leis tinkamai vykdyti savo pareigas ir atitiks rinkos poreikius.

„Baigti atstovavimo muitinėje kursai ir įgytos žinios plačiau duris atvertų netgi ir visiškai neturinčiam jokios darbinės patirties jaunimui, ketinančiam įsidarbinti logistikos, gamybos ar tarptautine prekyba užsiimančiose įmonėse, taip pat muitinės sistemoje. Kursai papildytų žinių bagažą ir galėtų būti naudingi dėstytojams, teisininkams, su muitinės veikla reikalų turintiems įmonių vadovams, darbuotojams ir netgi, pavyzdžiui, siuntose savo asmeninėms reikmėms atsisiųstas prekes savarankiškai deklaruoti besiruošiantiems asmenims“,– kursų potencialą komentuoja AB „Lietuvos paštas“ projektų vadovė Milda Stravinskė.

Išsamią informaciją apie kursus ir registracijos formą rasite čia

Pasitarimas dėl bendradarbiavimo su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga

Džiaugiamės, jog profesorės V. Atkočiūnienės iniciatyva įvyko pasitarimas dėl bendradarbiavimo su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga. Posėdžio metu, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos (LVBOS) pirmininkas Ramūnas Navickas kvietė ieškoti bendrų sąlyčio taškų, siekiant abipusės naudos. Išreiškė poreikį pradėti glaudžiau bendradarbiauti su VDU ŽŪA mokslininkais, dirbančiais Lietuvos socialinio verslo aplinkos, viešųjų paslaugų perdavimo NVO – esamos situacijos vertinime, pokyčio stebėjimo programos kūrime, piliečių dalyvavimo ir pilietiškumo skatinime, gyventojų (bendruomenių) nuo atitinkamos savivaldybės valdysenos, biudžeto, bendruomeninių organizacijų aplinkos gerinimo srityse.

VDU ŽŪA dr. Jūratės Aleinikovienės pranešimas „Ką žinome apie tvarų dirvožemį: Lietuvos patirtys“.

Kovo 17 d. (trečiadienį) 16 val. kviečiame išgirsti ir pamatyti VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkės dr. Jūratės Aleinikovienės pranešimą „Ką žinome apie tvarų dirvožemį: Lietuvos patirtys“. Šis renginys apie dirvožemio tvarumą, sveikatą, sintetinių trąšų poveikį dirvožemiui ir vandens telkiniams, būdus, kaip užtikrinti dirvožemio produktyvumą.

Tai Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos darbo grupės iniciatyva.

Renginys vyks ZOOM platformoje ir bus tiesiogiai transliuojamas LJMS Facebook paskyroje.
Kviečiame registruotis ir užduoti klausimus.

REGISTRACIJA.
Lauksime Jūsų klausimų ir aktyvaus dalyvavimo.
Renginys bus filmuojamas, įrašomas ir viešinamas LJMS Facebook paskyroje.

„BIOEASTsUP“ internetinis seminaras – Finansinės ir verslo galimybės bioekonomikoje!

Maloniai kviečiame į internetinį seminarą „BIOEASTsUP“ – Finansinės ir verslo galimybės bioekonomikos srityje, kuris vyks kovo 23 d., 9–12 val. Centrinės Europos laiku (CET). Internetinis seminaras vyks ZOOM platformoje ir yra atviras visiems. Detalią darbotvarkę galite atsisiųsti ČIA.

Pagrindinis seminaro tikslas yra pristatyti finansines ir verslo galimybes, kurios gali padėti BIOEAST suinteresuotosioms šalims geriau išnaudoti žiedinės bioekonomikos galimybes. Bioekonomikos verslų atstovai pristatys savo taikomus verslo modelius – biologinio perdirbimo įmonės koncepciją, naujoviškų žiedinių produktų kūrimą ir kt.

Internetiniame seminare taip pat bus aptariama aplinkos ir tinklų svarba įgyvendinant verslo modelius ir naujoviškus sprendimus visoje bioekonomikos vertės grandinėje. Be to, susutikimo metu daugiausia dėmesio bus skiriama žiedinės bioekonomikos finansavimo perpektyvoms programoje „Horizontas Europa“, ypatingą dėmesį skiriant būtent BIOEAST šalių galimybėms.

Registruotis į internetinį seminarą ČIA.

Kovo 23 d. vyksiantis internetinis seminaras yra BIOEASTsUP projekto mokymų programos įvadinis renginys. Jame, be jau nurodytų temų, dalyviai taip pat susipažins su išsamiais tolesnės mokymo programos etapais ir tikslais.

Jei jus domina mokymai, skirti trims tikslinėms grupėms – tyrėjams, konsultantams ir pramonės sektoriaus atstovams, daugiau informacijos galite rasti BIOEASTsUP puslapyje.

Atkreipkite dėmesį, kad paraiškos mokymo programai teikiamos per BIOEAST nacionalinius atstovus (BIOEAST NCP). Taigi prieš registruojantis į mokymus, rekomenduojame susisiekti su BIOEAST NCP.

Trišalis bendradarbiavimas kloja pamatą ateities turizmo industrijoms

Ne paslaptis, kad šiandieninė šalies švietimo politika nėra palanki visiems, norintiesiems studijuoti. Ir kol vyksta aštrios politinės diskusijos dėl studijų krepšelių skaičiaus, studijų kainų ir specialistų poreikio, regionų savivalda, verslas ir akademinė bendruomenė imasi bendrų veiksmų rengiant specialistus, kurių regionams labiausiai trūksta ir kurie gebės vietose kurti didžiausią pridėtinę vertę.

Sektoriaus pertvarkai – solidžios paramos sumos

Turizmas yra viena sparčiausiai besikeičiančių industrijų visame pasaulyje ir kone labiausiai nukentėjusi nuo pasaulinės pandemijos padarinių. Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, ištikus pasaulinei pandemijai ir sustojus šalių ekonomikoms, bendrasis atvykstančių turistų skaičius 2020 m. sumažėjo 70 proc. (pirmus 8 mėnesius keliavo 700 mln. mažiau žmonių). Prognozuojama, kad kelionių paklausa atsities 2021 m. III ketvirtį arba tik 2022 m. Todėl dar pernai kovo 16 d. vykusiame Vyriausybės pasitarime priimtas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planas, kuriam įgyvendinti numatyti 49 mln. Eur. Šiame plane ypatingas dėmesys skiriamas turizmo sektoriaus inovacijų skatinimui (6 mln. Eur, MITA), paskoloms kelionių organizatoriams, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams (30 mln. Eur, INVEGA), atostogoms medikams, vietinės turizmo rinkos atsigavimui (10 mln. Eur, “Keliauk Lietuvoje”), kompensavimui už turistų grąžinimą (1 mln. Eur, “Keliauk Lietuvoje”).

Taigi akivaizdu, kad turizmo sektorius persitvarkys, bus priverstas ieškoti naujų, sumanių, tvarių ir į vartotojo poreikius orientuotų sprendimų, produktų ir paslaugų.

Specialistai su universitetiniu išsilavinimu būtini

Turizmo industrijoms išgyvenant transformacijų laikotarpį yra ir bus reikalingi naujos kartos, strategiškai mąstantys, aukštas skaitmenines, komunikacines bei vadybines kompetencijas įgiję turizmo industrijų profesionalai, gebantys sukurti ir pasiūlyti vartotojams inovatyvius turizmo produktus bei formuoti integruotą, pažangią turizmo politiką regionuose. Šalies profesinio rengimo mokyklų, kolegijų absolventai gali užpildyti tik dalį turizmo sektoriaus darbo rinkos, nes tiek verslo praktikai, tiek politinių sprendimų priėmėjai sutinka, kad turizmo sektoriui reikalingi ir itin aukštos kompetencijos, universitetinį išsilavinimą įgiję strateginių sprendimų priėmėjai, gebantys holistiškai mąstyti, sutelkti ir lyderiauti sektoriuje.

Būtent tokie specialistai rengiami Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete vykdomoje pirmosios pakopos studijų programoje „Turizmo industrijos“. Organizacinį studijų programos komitetą sudaro ne tik universiteto dėstytojai, mokslininkai, bet ir socialiniai partneriai, kuriems atstovauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyrius, Anykščių rajono savivaldybė bei šio krašto turizmo industrijų verslo subjektai.

Universiteto ir vietos savivaldos partnerystė kyla į naują lygmenį

VDU ŽŪA bendradarbiavimas su Anykščių krašto turizmo sektoriumi prasidėjo dar 2018 m., pasirašius bendradarbiavimo sutartį tarp šios aukštosios mokyklos Bioekonomikos plėtros fakulteto ir Anykščių rajono savivaldybės administracijos. Sutartyje numatytos bendros veiklos apima ne tik turizmo verslo praktikų įsitraukimą į studijų organizavimą, bet ir turizmo srities mokslo plėtotę. Tai ypač aktualu šalies regionams, kurių strateginė kryptis – turizmas.

„Turizmo plėtra – svarbiausia Anykščių rajono strateginio plano dalis. Jau dabar jame kartu su paslaugų sektoriumi dirba per 50 proc. gyventojų. Palyginimui pastebėčiau, kad santykinai nedideliame Anykščiuose įsikūrusiame SPA dirba 120 darbuotojų, o didžiulėje vyno gamybos įmonėje – 70. Netrukus pas mus turėtų prasidėti naujo sveikatingumo centro statyba. Vien šiame centre ateityje bus sukurta apie pora šimtų naujų darbo vietų. Todėl iš vietinių vaikų išsiugdyti specialistus turizmo sektoriui mums labai aktualu. Be to, darniai sektoriaus plėtrai jau šiandien reikalingi įvairūs mokslu grįsti tyrimai bei rekomendacijos“, – teigia vienintelio Lietuvoje ir visame Baltijos regione medžių lajų tako idėjos autorius, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Meras neabejoja, kad darnią turizmo sektoriaus raidą gali lemti tik aktyvus savivaldos, verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas. Pasak Sigučio Obelevičiaus, ypač svarbu, kad mokslininkai prisidėtų rengiant vietos plėtros strategijas, įvairius tarptautinius projektus ir drauge juose dalyvautų.

Jau kuris laikas puoselėjama idėja Anykščiuose turėti įvairių lygių turizmo srities mokslo bazes – pradedant profesiniu mokymu ir baigiant magistrantūros studijomis. Todėl Anykščių rajono savivaldybės administracija bei turizmo industrijų specialistus rengiantis VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas jau pradėjo planuoti bendras veiklas keliomis kryptimis.

Anykščiai yra vienintelis šalies rajonas, turizmo sektoriuje įsteigęs tokį stambų – net 22 įmones vienijantį klasterį. Jo valdybos pirmininkė, VšĮ ,,Sveikatos oazė“ direktorė Sonata Veršelienė, suprasdama sudėtingą, pandemijos suvaržytą studijų laikotarpį, siūlo šiuo metu online studijuojantiems „Turizmo industrijų“ studijų programos studentams ir besiruošiantiesiems joje studijuoti mokytis ne namuose, o turizmo paslaugas teikiančiose įmonėse, kuriose būtų sudarytos saugios sąlygos iš arti stebėti turizmo versle vykstančius procesus, analizuoti ir vertinti situaciją vietos turizmo rinkoje, nustatant galimybes ir grėsmes, generuoti inovatyvių bioproduktų idėjas ir jas siūlyti įgyvendinti, kurti naujus turistinius maršrutus, vystyti integruotas marketingo komunikacijas ir tiesiog mokytis iš turizmo verslo praktikų – profesionalų.

„Mūsų sektoriui reikalingi naujai mąstantys bei naujai dirbantys turizmo industrijų profesionalai. Augantys klientų poreikiai reikalauja ir ateityje reikalaus vis daugiau analizės, inovatyvių strategijų, įrankių, leidžiančių išmatuoti įdėtas investicijas, išgryninti tikslinius klientus bei prognozuoti ateities tendencijas. Turizmo įmonėms svarbu stiprinti mobiliojo ryšio, dirbtinio intelekto, interneto, virtualiosios realybės ir kitų informacinių technologijų galimybes. Visus šiuos šiuolaikiškus įrankius gali valdyti tik atitinkamų kompetencijų įgiję darbuotojai“, – universiteto ir turizmo verslo sąveikos svarbą komentuoja Sonata Veršelienė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė taip pat pastebi, kad specialisto profesionalo vaidmuo turizmo sektoriuje ateityje tik augs, nes turizmo industrijos vis labiau orientuojasi į skaitmeninį rinkodaros turinį, paiešką, virtualius, vaizdo sprendimus, socialinę komunikaciją, dirbtinio intelekto komunikacijos sprendimus, nuotolinį turizmo paslaugų pristatymą, turizmo paslaugų inovatyvias informacines, rezervacines sistemas, e-pardavimo platformas, vartotojų įtraukimą į komunikaciją.

Studijų programos „Turizmo industrijos“ komiteto pirmininkė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto docentė dr. Rasa Pakeltienė pasakoja, kad su anykštėnais planuojama bendradarbiauti atliekant bendrus arba užsakomuosius tyrimus, teikiant mokslines – ekspertines konsultacijas, organizuojant specializuotus mokymus Anykščių krašto turizmo verslo ir vietos savivaldos subjektams, rengiant ir įgyvendinant bendrus projektus. Daug tikimasi ir iš bendradarbiavimo studijų srityje.

Anykščių rajono savivaldybės administracija ir turizmo sektoriaus atstovai planuoja aktyviai dalyvauti studijų organizavimo procese, siūlyti realias, aktualias temas studentų baigiamiesiems darbams, priimti studentus atlikti profesinės veiklos praktikas Anykščių turizmo verslo įmonėse. Anykščių rajono gimnazijose ateityje turėtų rastis ir klasės, kuriose bus gilinamos turizmo vadybos ir verslo žinios, tokiu būdu paskatinant jaunimą įgyti reikalingų kompetencijų ir susikurti sau bei kitiems darbo vietas, prisidėti prie rajono vystymo.

Anykščių rajono savivaldybės administracija bei Anykščių turizmo klasteris investuoja į savo krašto jaunimą, todėl tikimasi, jie taps ambasadoriais, padedančiais formuoti būsimų „Turizmo industrijų“ studijų programoje studijuojančių studentų grupes.

Studijų programos komitetas savo ruoštu siekia plėtoti bendradarbiavimą visoje Utenos apskrityje, kurioje be Anykščių dar yra Ignalinos, Zarasų ir kt. turizmui palankios teritorijos.

„Turime ambicijų, tikime jaunimu, kuris nori ir gali studijuoti, daug vilčių dedame į universitetą palaikantį turizmo verslą, vietų savivaldą, suprantančius būtinybę investuoti į regionų jaunimą. Universiteto bendruomenė tiek moksliniais tyrimais, tiek studijų kokybe žengiame koja kojon su naujovėmis, galime suteikti naujos kartos žinias, parengti tokius aukštos kvalifikacijos specialistus, kokių reikės turizmo industrijų rytojui“, – teigia R. Pakeltienė, pastebėdama, kad šiuo metu VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas inicijuoja ir daugiau regioninių partnerysčių, tikintis suformuoti tikslines studentų grupes regionuose, paruošti motyvuotus, skirtingiems šalies sektoriams reikalingus specialistus.

Dėl regionų ateities: VDU ŽŪA, LMS ir LSVV tarybų bendradarbiavimas

Šaltinis: Mokslo Lietuva š.m. Nr. 4- 469 vasario 22 d.

Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba ir Europos inovacijų partnerystės veiklos grupė „INNOFOOD HUB“ iniciavo pasitarimą su LR Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų atstovais dėl tarpinstitucinės darbo grupės prie LR Žemės ūkio ministerijos veiklos.

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė apžvelgė tarpinstitucinės darbo grupės, įkurtos prie Žemės ūkio ministerijos veiklos, vykdytos, iki prisiekiant naujajai Vyriausybei, tęstinumo perspektyvas. Ji pažymėjo, kad valstybės socioekonominiai poreikiai gali virsti užsakymais, kuriuos gali vykdyti regionuose dirbantys smulkieji verslininkai, susikooperavę maži ir vidutiniai šeimos ūkiai, mokslininkai ir išradėjai. Tai paskatintų ne tik regionų ekonomikos plėtrą, bet ir padėtų juose kurti naujas darbo vietas bei spręsti kitas socialines problemas. Tačiau tam reikia inovatyvaus valstybės valdymo ir efektyvios savivaldos. Regionų problemos yra tokios gilios ir kompleksiškos, kad vien įprastinių programų kūrimas jų neišspręs. Valdininkai turi suprasti, kad būtina diegti naują požiūrį į atokesnių vietovių perspektyvas, aktyviai įsitraukti į inovatyvų ekonomikos procesų valdymą, jungiant jose gyvenančius žmones ir jų verslą, pasitelkti jų išradingumą ir patirtį.

Karantino metu šios problemos dar labiau paaštrėjo. Padaugėjo žmonių, nebepajėgiančių sumokėti už suteiktas paslaugas. Trūksta lėšų net būtiniausiems jų poreikiams tenkinti, auga skolos. Dabartinė pašalpų ir subsidijų sistema tik gramzdina valstybę į skolas, nes tokios paramos lėšos yra „pravalgomos“. LSVVT kartu su Lietuvos mokslininkų sąjunga siūlo dalį lėšų skirti kūrimui sistemos, kuri įtrauktų pačius gyventojus į vietinio ir regioninio apsirūpinimo sistemas, taikant žiedinės ekonomikos ir ES „žaliojo kurso“ principus.

Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, VU prof. Dalius Serafinas pažymėjo, kad išsivysčiusiose valstybėse kalbama apie tris ekonominius sektorius – viešąjį, privatųjį ir socialinės ekonomikos, papildančius vienas kitą. Viešasis sektorius turėtų apimti monopolines struktūrines paslaugas, kurios turėtų būti teikiamos verslams ir gyventojams už savikainą su nedidele marža. Viešojo sektoriaus tikslas – sukurti kuo geresnes sąlygas gyventojų poreikiams tenkinti ir privačiam sektoriui veikti, ugdyti jų galimybes konkuruoti su kitų šalių verslais. Privataus sektoriaus tikslas – kuo pelningiau parduoti produktus ir paslaugas ne tik vietoje, bet ir plečiant eksportą. Socialinės ekonomikos sektoriaus misija – užtikrinti būtiniausių produktų ir paslaugų prieinamumą vietos bendruomenėms, įtraukiant jų narius į tų paslaugų sukūrimą.

Tačiau Lietuvoje net pati socialinės ekonomikos koncepcija yra mažai žinoma, nors jos potencialas gali sukurti apie 1/3 valstybės BVP, t. y. per 20 mlrd. eurų per metus. Socialinę atskirtį ir skurdą patiriančioms žmonių grupėms yra teikiamos pašalpos, tačiau nesiekiama juos įtraukti į tų paslaugų teikimą, panaudojant vietinius gamtos, infrastruktūros ir žmonių išteklius. Vietos bendruomenės yra pajėgios daug geriau spręsti socialines problemas ir prisidėti prie sisteminių pokyčių. Tačiau valdantiesiems labai dažnai trūksta kompetencijos, sunkiai susikalbama savivaldos ir valstybės lygmeniu, nors lyg ir visi siekiame panašaus tikslo.

Tarpinstitucinė darbo grupė galėtų prisidėti, analizuodama regionų socialinius procesus ir teikdama pasiūlymus trumposioms maisto tiekimo grandinėms plėtoti, taip stiprinant regionų ekonomiką ir kreipiant ją socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos link. Šuolis į naujos verslo aplinkos kūrimą, sisteminis kompleksinių sprendimų darymas, didinant esamos socioekonominės sistemos atsparumą globaliems rizikos veiksniams, nauji socialiniai ekonominiai modeliai bei nauji bandomieji projektai būtų tarpinstitucinės darbo grupės rezultatai.

Europos inovacijų partnerystės veiklos grupės „INNOFOOD HUB“ projekto „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“ vadovė, VDU prof. Vilma Atkočiūnienė, papildydama pasisakymus teigė, kad vietiniai verslo vadybos ir maisto produktų tiekimo centrai, kuriuos kurtų bendradarbiaudami suinteresuoti atokesnių vietovių gyventojai, vykdytų daug svarbių funkcijų: sandėliavimo, žaliavų perdirbimo, transportavimo, laikymo, vartotojų švietimo, inovacijų kūrimo ir kt. Aprūpinimo vietiniu ekologišku maistu prioriteto iškėlimas savivaldybių lygmenyje padėtų sukurti alternatyvą iki šiol vyraujančioms ilgosioms maisto tiekimo grandinėms. Naujų vietinio verslo modelių kūrimas padėtų smulkiems ir vidutiniams ūkiams efektyviai įsilieti į maisto produktų rinką. Tačiau kol kas tik nedidelė dalis ūkininkų yra pasirinkę trumpųjų maisto tiekimo grandinių strategiją. Tik kelių savivaldybių administracijos organizuoja vietos ūkininkų produkcijos viešuosius pirkimus. Pereinant į naują programinį laikotarpį, svarbu sistemiškai keisti verslo vadybos kryptį, politikos priemonėmis atverti rinkas vietos produktams ir spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimą.

LR Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas, pritaręs išsakytoms mintims, sutiko, kad verslo inovacijos ir logistikos centrų kūrimas regionuose, žemės ūkio produkcijos perdirbimas ūkininkų ūkiuose padėtų išplėsti vietos produktų asortimentą, paspartintų trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymąsi. Inkubatorių kūrimas jauniesiems ūkininkams padėtų jiems sukaupti pradinę efektyvaus ūkininkavimo patirtį ir paskatintų jaunus žmones kurtis užmiestyje. Vaikų maitinimas ekologiškais vietiniais aukštos kokybės produktais 30-yje Lietuvos darželių yra tie pirmieji žingsniai, kuriuos žengia Žemės ūkio ministerija.

Neagrarinio verslo skatinimo projektai padėtų atokesnėse vietovėse įsitvirtinti jaunimui, kuris savo profesinės veiklos nesieja tik su agrariniu sektoriumi. Seniai laikas suprasti, kad ir pats agrarinis sektorius, taikydamas naujas informacines technologijas, plėtodamas atsinaujinančias energijos tiekimo sistemas, plėsdamas eksportą ir vykdydamas kitus tarptautinius verslo projektus, gali suteikti galimybę atokesniuose regionuose įsikurti asmenims, naujai suvokiantiems pramonės, prekybos, socialinių paslaugų ir kitų sričių bendradarbiavimo perspektyvas. Šioms iniciatyvoms įgyvendinti prie Lietuvos mokslininkų sąjungos kuriamos mokslininkų ir praktikų grupės, pasirengusios įgyvendinti darnios regionų raidos ir „žaliojo kurso“ inovacijas. Aktyviai plėtojamas dialogas su Seimo komitetais, ministerijomis ir savivaldybėmis. Įvardintos regionų raidos problemos yra itin kompleksinės, todėl kviečiame Lietuvos mokslininkus ir regionuose gyvenančius naujovių kūrėjus jungtis tiek į jau veikiančias grupes, tiek ir kurti naujas.

VDU ŽŪA prof. Vilma Atkočiūnienė ir LMS pirmininkas, VU prof. Dalius Serafinas

Kartu su projektu MIENAT turime galimybę dalyvauti didžiausioje pasaulio turizmo parodoje – ITB Berlin!

Artėja didžiausia pasaulyje turizmo paroda „ITB Berlin“. Paroda, šiemet organizuojama pilnai skaitmeniniu formatu, vyks kovo 9 – 12 d.

The Fachhochschule des Mittelstands (Vokietija), FH Burgenland (Austrija), Munsterio Technologinis universitetas (Airija), Alexandru Ioan Cuza universitetas (Rumunija), Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva) ir Prahos Ekonomikos ir Verslo universitetas (Čekija) suvienijo jėgas ir kviečia į 4 dienų programą, skirtą tvarumui ir gamtos paveldui. Dalinamės programos akcentais:

„Mokslo slamas”, kuriame studentai iš partnerių universitetų dalinsis įvairomis darnumo perspektyvomis skirtingose mokslinėse disciplinose;
Pristatomi 6 universitetų mokslo ir studijų projektai;
Panelinės diskusijos su Otto Lindner (Chairman and CEO, Lindner Hotels AG & President IHA), Suzann Heinemann (Founder and Managing Director, InfraCert Institute for Sustainable Development in the Hotel Industry) ir kt.;
Pristatomos mokslinės projekto MIENAT įžvalgos.

Tiesioginė renginių transliacija: spauskite ČIA

Pilna programa ir daugiau informacijos: spauskite ČIA

Nekantriai laukiame Jūsų ITB 2021.

MIENAT projekto komanda

#itb #itbnow #itb2021 #natureheritage #MIENATproject #tourism #didactics #seeyousoon

Erasmus+ projekto RURALYOUTH veiklos jaunimui

VDU Bioekonomikos plėtros fakultete 2020 m. pabaigoje startavęs Erasmus+ Strateginių partnerysčių projektas „RURALYOUTH. Kaimo turizmo vystymas įgalinant jaunimo verslumą” (angl. Empowering rural tourism through entreprenuership with youth), kviečia 18-30 m. jaunimą dalyvauti projekto veiklose, t.y. žodynų kūrime. „Ruralpedia“ ir „Investpedia“ – tai žodynai, skirti besimokantiems studijuoti terminus ir sąvokas, susijusias su kaimo turizmo verslumu ir investicijomis.

Registracija iki 2021 m. kovo 15 d.

Registracijaꓽ ČIA

Projekto koordinatorius: Eskisehir Osmangazi universitetas (Turkija), projekto partneriai: Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva), Slovakijos technologijos universitetas Bratislavoje (Slovakija), Varmijos ir Mazūrijos universitetas Olštyne (Lenkija), Eskisehir Metropolitan Municipality (Turkija), ProEduca (Čekijos Respublika).

Daugiau apie projektąꓽ https://ruralyouth.ogu.edu.tr/

VDU studentai apklausoje įvertino dėstymo ir studijavimo kokybę

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai apklausoje įvertino dėstymo ir studijavimo kokybę 2020-2021 m. m. rudens semestre.

Sveikiname!!! Bioekonomikos plėtros fakulteto geriausiai įvertintus 2020 m. rudens semestro dėstytojus:

Doc. dr. Valdemarą Makutėną;
Doc. dr. Daivą Makutėnienę;
Doc. dr. Militą Vienažindienę;
Doc. dr. Dalią Perkumienę;
Doc. dr. Anastasiją Novikovą.

Universiteto bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų studentai kiekvieno semestro pabaigoje elektroniniu būdu vykdomoje apklausoje pareiškia nuomonę apie dėstymo ir studijavimo kokybę studijuojamuose dalykuose. Studentams pateikiamos atskiros anketos apie skirtingus studijų dalykų (išskyrus praktikas, kursinius, tyriminius ir baigiamuosius darbus) dėstytojus. Apklausos metu studentai taip pat įsivertina savo aktyvumą studijų procese – studijavimą ir užduočių atlikimą.

2020-2021 m. m. rudens semestro apklausoje užpildytų anketų procentas – 21,20%, dalis respondentų – tarptautiniai studentai.

Kviečiame susipažinti su apibendrintais apklausos rezultatais. Detalūs rezultatai dėstytojams yra prieinami VDU Dėstytojų portale, fakultetų ir akademijų administracijai bei studijų programų komitetų pirmininkams – VDU apklausų sistemoje.