Doctoral (PhD) studies

Fields of studies	Topics
Economics	Sustainable Public Financial Management Financial Markets and Green Financing
Management	Strategic Development of Agricultural and other Organizations, Operating in Bioeconomy Sector Marketing and Logistics of Agricultural and other Bio-based Products Sustainable Development of Business Processes and Resources in Agricultural and other Bioeconomy Organizations Business Diversification and Social Business Models Innovations of Rural Social Infrastructure Management in the Context of Public Welfare Culture and Tourism Development in Rural Areas Horizontal and Vertical Cooperation in Agriculture and Support for Producer’s Organizations

Forms of studies: Full-time (4 years), part-time (6 years)

Study financing opportunities

Lithuanian state financing by tender;
7 Vytautas Magnus University scholarships, intended to cover 50 percent of the tuition fee:
· 5323 Eur per year for full-time doctoral students;
· 3550 Eur per year for part-time doctoral students.

Paid studies. Tuition fees are:
· 10646 Eur per year for full-time studies;
· 7097 Eur per year for part-time studies.

Admission requirements

· Diploma of master’s degree or qualification adequate to it, its annex/supplement;
· Notarised translation of the master’s degree diploma and its supplement into the Lithuanian language;
· Document recognizing the qualification acquired abroad issued by the Centre for Quality Assessment in Higher Education of Lithuania;
· 2 letters of recommendation;
· CV;
· Scientific publications (if there are any) and their copies;
· Project of scientific research;
· Copy of ID document.

For more details on admission to PhD studies visit https://www.vdu.lt/en/research/phd-studies/

For more information please contact:
Dean prof. Astrida Miceikienė astrida.miceikiene@vdu.lt
Vice-dean assoc. prof. Anastasija Novikova anastasija.novikova@vdu.lt
Faculty of Bioeconomy Development, Universiteto str. 10, LT-53361, Akademija, Kaunas district, Lithuania
https://zua.vdu.lt/en/faculties/faculty-of-bioeconomy-development/

Information flyer

MAGISTRANTŲ MOKSLINĖ KONFERENCIJA „JAUNASIS MOKSLININKAS“

Šių metų balandžio 23-24 d. Bioekonomikos plėtros fakultete įvyko studentų mokslinė konferencija “Jaunasis mokslininkas”. Pirmą kartą konferencija vyko nuotoliniu būdu. Darbas vyko penkiose sekcijose: Žemės ūkio ekonomikos, Apskaitos ir finansų, Kaimo plėtros administravimo, Verslo logistikos ir Verslo logistikos ir žemės ūkio verslo vadybos sekcijose. Buvo perskaityta 62 pranešimai. Konferencija vyko per atvirą platformą, taip suteikiant plačiai bendruomenei galimybę prisijungti svečio teisėmis, pamatyti, kaip tokios konferencijos vyksta, pasiklausyti pranešimų ir dalyvauti diskusijose.

JM konferencija buvo puiki galimybė magistrantams pasitreniruoti prieš viešuosius gynimus, pamatyti savo kolegų atlikus darbus, gauti reikšmingų pastabų ir pasiūlymų tobulinant baigiamuosius darbus ir pristatymus.

Žemės ūkio ekonomikos sekcijoje buvo pristatytos ypač aktualios temos: skirtos grūdų, sodininkystės, pienininkystes, pievagrybių sektoriaus analizei, išanalizuota ES paramos įtaką ūkių rezultatyvumui ir pajamoms, pristatyta ekologinio ūkininkavimo efektų analizė. Pažymėtina, kad buvo pristatymas bioekonomikos plėtros tematikoje, Biokuro naudojimo centralizuotai tiekiamos šilumos sistemoje vertinimas darnaus vystymosi požiūriu. Pristatyta nauja anksčiau neanalizuota tema apie ūkininkų kartų atsinaujinimo reikšmę Lietuvos žemės ūkio vystymuisi.

Kaimo plėtros administravimo sekcijoje išskirtos šios pagrindinės Kaimo plėtros vadybos temos, skirtos vietos maisto sistemos analizei, elektroninės valdžios plėtra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje; Kauno rajono vietos veiklos grupės strategijos įgyvendinimo tobulinimo priemonės; jaunimo bendruomeninių organizacijų įgalinimas Raseinių rajono kaimiškose vietovėse; žemės ūkio rūmų darbuotojų įsitraukimo į darbą skatinančių veiksnių sistema; nevyriausybinio sektoriaus organizacijų darbuotojų motyvavimo gerinimas; seniūnijų socialinės infrastruktūros vystymo scenarijai.

Apskaitos ir finansų sekcijoje magistrantų moksliniai tyrimai pristatyti itin inovatyviomis temomis, tokiomis kaip manipuliacinės kūrybinės apskaitos įtakos finansinių ataskaitų kokybei tyrimai, finansinių sunkumų turinčių įmonių vertinimas, vertės srautu grįsto biudžeto sudarymas, veiklos diversifikacijos įtaka įmonių dividendų politikos formavimui. Dalis tyrimų rezultatų taps išeities tašku naujoms mokslinių tyrimų kryptims formuluoti, dalis – kaip inovacija, diegtina įvairių ekonominių veiklų įmonėse.

Verslo logistikos sekcijos pranešimų temos orientuotos į sumaniųjų technologijų naudojimo transporto veikloje sprendimus, darnios koncepcijos raiškos didinimo bei žaliosios logistikos koncepcijos taikymo galimybių analizę logistikos organizacijose; logistikos sistemų žemės ūkyje vystymą; klientų aptarnavimo proceso gerinimo projektavimą ir logistikos paslaugų tobulinimo siūlymus keičiantis vartotojų elgsenai; naftos ir naftos produktų paskirstymo modeliavimą; sandėliavimo procesų tobulinimą gamybos ir prekybos įmonių pavyzdžiais; atsargų valdymo efektyvumo didinimo galimybes; logistikos sistemos gamybos įmonėje strateginių plėtros alternatyvų vertinimui.

Visiems pranešėjams bus išdalinti dalyvavimo konferencijoje pažymėjimai. Sekcijų moderatoriai taip pat išskyrė geriausių pranešimų laureatus. Tikimės, kad studentai ir ateityje dalyvaus mokslinėse konferencijose nuotoliniu būdu, nes tai yra puiki galimybė sudalyvauti mokslo renginyje, pristatyti savo tyrimus ir pasisemti patirties neišeinant iš namų.

Apibendrinant, linkime visiems magistrantams kantrybės ir kūrybiškumo koreguojant savo baigiamuosius darbu ir pristatymus, o taip pat didžiausios sėkmės magistrantūros baigiamųjų darbų gynimuose.

VDU įsteigė paramos fondą studentams, nukentėjusiems nuo COVID-19

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pradeda teikti paramą studentams, kurie patiria finansinius sunkumus dėl COVID-19 pandemijos. Šiam tikslui įsteigtas specialus fondas.

Fondas skirtas padėti universiteto studentams ir jų šeimoms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais dėl karantino. Iš viso fonde šiuo metu yra 100 tūkst. eurų.

Finansinė parama studentams skiriama iš universiteto nuosavų arba juridinių asmenų surinktų ar studentų paramai skirtų lėšų, taip pat – iš anksčiau skirtų 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Finansinės paramos dėl COVID-19 būdai:

mokesčio už studijas lengvatos
mokesčio už apgyvendinimą universiteto bendrabutyje lengvatos
iš dalies kompensuojamos patirtos išlaidos už suteiktas paslaugas
vienkartinės stipendijos

Universiteto studentas, norėdamas gauti finansinę paramą dėl COVID-19, turi parašyti laisvos formos prašymą, adresuotą universiteto rektoriui, ir jame nurodyti motyvuotą priežastį (situaciją) skirti finansinei paramai bei pateikti ją grindžiančius dokumentus (skaitmenines jų versijas), jei atitinka bent vieną iš nurodytų kriterijų:

LR Vyriausybės paskelbto karantino laikotarpiu studentas, jo tėvai ar vienas iš tėvų neteko darbo (pažyma iš Užimtumo tarnybos) ar kaip nors kitaip ženkliai sumažėjo jų gaunamos pajamos (pažymos iš SoDROS už vasarį, kovą ir balandį apie draudžiamąsias pajamas ir (ar) pažymos apie SoDROS išmokas). Atitiktis kriterijui dėl ženkliai sumažėjusių pajamų taikoma prašymams, pateiktiems nuo gegužės 1 d.
dėl sudėtingų aplinkybių, susijusių su šalių taikomomis COVID-19 pandemijos prevencijos ar valdymo priemonėmis, studentai, studijuodami ar atlikdami praktiką užsienyje, grįžo arba nespėjo grįžti į Lietuvą ir dėl to patyrė papildomų išlaidų (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: sąskaitos ir jų apmokėjimą įrodantys finansiniai dokumentai).
studentui, kurių vienas iš tėvų mirė dėl koronaviruso (COVID-19) sukeltos infekcijos (mirties faktą liudijantis dokumentas).

Prašymai pateikiami el. paštu studentas@vdu.lt iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos. Sprendimas priimamas kito mėnesio pradžioje apie tai informuojant kiekvieną prašantį el. paštu individualiai.

Sprendimą dėl paramos skyrimo nurodant jos rūšį ir dydį priima speciali komisija, atsižvelgdama į disponuojamą lėšų kiekį, skirtą paramai dėl COVID-19, prašymo pagrįstumą, situacijos atitiktį reikalavimams, kitas valstybės, universiteto ar kitų fizinių ir juridinių asmenų skiriamas lėšas ar paramą.

Universiteto jau skirta parama studentams, patiriantiems sunkumų dėl COVID-19 pandemijos

Primename, kad, siekiant sumažinti karantino neigiamą poveikį, visiems VDU studentams, sudariusiems apgyvendinimo sutartį su universitetu, nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki birželio 30 d. universitetas jau taiko 25 % mokesčio už apgyvendinimą bendrabutyje lengvatą. Daugiau apie tai galima sužinoti čia.

Studentai, kurie dėl susidariusios sudėtingos finansinės situacijos negali sumokėti apgyvendinimo mokesčio, gali atidėti jo sumokėjimo terminą iki karantino padėties atšaukimo datos Lietuvoje (vėliau jį sumokėdami pagal individualiai sudarytą mokėjimo grafiką) ar išdėlioti mokamo apgyvendinimo mokesčio dydį dalimis sumokant mažesnę jo sumą, nei privaloma mokėti (vėliau likusi, nesumokėta, mokesčio dalis būtų mokama pagal individualiai sudarytą mokėjimo grafiką). Norėdami pateikti tokius prašymus studentai turi kreiptis el. paštu studentas@vdu.lt.

Studentams pateikus prašymą dėl finansinės situacijos, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, universitetas gali atidėti mokesčio už studijas mokėjimo terminą arba leisti šį mokestį mokėti dalimis. Tokiu atveju studentas turi parašyti rektoriui adresuotą motyvuotą prašymą, nurodydamas priežastis, dėl kurių universitetas turėtų leisti jam atitinkamą mokestį mokėti dalimis, ir pateikti jį fakulteto dekanui, kuriame studijuoja.

Daugiau informacijos apie studentams teikiamą paramą galima teirautis:

Galintys kviečiami paremti studentus, kurie patiria finansinius sunkumus. Tai galima padaryti pervedant lėšas į specialiai šiam tikslui sukurtą universiteto sąskaitą AB SEB banke, Nr. LT41 7044 0600 0284 8638, mokėjimo paskirtyje nurodant „Parama VDU studentams”. Studentams galima pagelbėti ir pervedant 1,2 proc. savo 2019 m. gyventojų pajamų mokesčio. Daugiau apie 1,2 proc. paramą galite sužinoti čia.

Tarptautinis projektas BIOEASTsUP “Tvarios žiedinės bioekonomikos skatinimas Vidurio ir Rytų Europos šalyse“

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkai siekia tvarios bioekonomikos Vidurio ir Rytų Europos šalyse.

Įsibėgėja tarptautinis projektas BIOEASTsUP “Tvarios žiedinės bioekonomikos skatinimas Vidurio ir Rytų Europos šalyse“

Projekto vadovė prof. dr. V. Vitunskienė

Daugiau apie projektą rasite ČIA

Konferencijos programa

PROGRAMA

Tarp žodžių „logistika“ ir „išgyvenimas“ turėtume rašyti lygybės ženklą

Prasidėjus pasaulinei COVID – 19 pandemijai ir užsidarinėjant valstybių sienoms, vienu svarbiausių tapo klausimas, ar šalyje nepritrūksime maisto, vaistų ir kitų gyvybiškai būtiniausių dalykų. Tačiau transporto ir logistikos sektorius prie šio iššūkio stebėtinai greitai prisitaikė. Tai skatina ne tik nauju žvilgsniu įvertinti šio sektoriaus reikšmę valstybės ir visuomenės saugumui, bet ir karjeros kelią besirenkantiems jauniems žmonėms atkreipti dėmesį į studijų kryptį, kurios žinios ekstremaliose situacijose tampa neįkainojamos.

Konkurencinį pranašumą suteikia išvystyta logistika

„Pandemijos situacijoje tarp žodžių „logistika“ ir „išgyvenimas“ turėtume pelnytai rašyti lygybės ženklą, nes, akivaizdu, kokia tai gyvybiškai svarbi sritis. Visi pamatėme, kas nutinka, kai logistikos procesai ima strigti ir kroviniai sustoja prie valstybių sienų. Tačiau šiuolaikinė logistika pajėgi žaibiškai persiorientuoti ir išnaudoti ne tik kelių, bet ir oro transportą, geležinkelius. Tik gerai išvystyta ir lanksčiai transformuojama tiekimo grandinė šiandien suteikia konkurencinį pranašumą, kuriuo naudojasi tos šalys, kuriose gerai išvystyta logistika“, – teigia UAB „Lemona“ generalinis direktorius Algirdas Grybauskas.

Pašnekovas taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentas magistrantas bei dėstytojas, jaunesniesiems kolegoms kaip universiteto verslo partneris dėstantis transporto ir sandėlių ūkio organizavimo discipliną. Tuo, kad dinamiškus, iššūkiams pasiryžusius jaunus žmones logistika „veža“, A. Grybauskas teigia neabejojantis.

Tiekimo grandinę valdo žinių visuma

Pats jis darbinę veiklą vienoje šalies logistikos įmonių pradėjo gerokai anksčiau, nei tapo VDU ŽŪA studentu.

„Turėjau ambicijų tapti aukšto lygio logistikos srities profesionalu, tobulinti procesus, kurie man buvo patikėti, efektyvinti įmonės, kurioje dirbu, veiklą. Noras tobulėti ir siekti daugiau, pastūmėjo analizuoti logistiką platesniu aspektu, suvokti visos tiekimo grandinės niuansus ir

pagalvoti apie universitetinį išsilavinimą. Taip prasidėjo mano penkerius metus nuotoliniu būdu trukusios logistikos ir prekybos studijos VDU ŽŪA, kurias vainikavo dešimtuku įvertintas bakalauro diplominis darbas“, – pasakoja UAB „Lemona“ vadovas.

Paklaustas, kokie dėstomi dalykai buvo vertingiausi, turint omenyje karjeros perspektyvą, A. Grybauskas teigia, kad vieno ar poros tokių dalykų tiesiog nebuvo. Nes kaip tiekimo grandinėje vienodai svarbūs visi elementai, taip pat svarbi ir dėstytų dalykų visuma. „Tik gilinantis į kiekvieną jų, gebant susisteminti įgytas žinias, galima gauti maksimalų rezultatą ir sėkmingai „gliaudyti“ darbinėje veikloje kylančius iššūkius“, – kalba pašnekovas.

A.Grybauskas pastebi, kad vienas vertingiausių dalykų, suprastas universitete, buvo suvokimas, kad ne dėstytojai privalo „sukišti“ į studentų galvas žinias, kurios ateityje sukurs pridėtinę vertę, bet studentas privalo dėstomus dalykus išmokti ir gebėti pritaikyti. „Didele dalimi už studijų kokybę yra atsakingas pats studentas“, – aukštojo mokslo kokybės niuansus komentuoja A. Grybauskas, prisipažįstantis, kad savo dėstytojams yra dėkingas ir už dar vieną neįkainojamą įskiepytą dalyką – šiuo metu visiems taip reikalingą verslumą.

Modernios sistemos reikalauja universalių profesionalų

Nuo šių mokslo metų pradžios A. Grybauskas VDU ŽŪA pradėjo naują verslo logistikos magistrantūros studijų etapą, mokslus derindamas su vadovaujančiosiomis pareigomis tarptautinėje didmeninės bei mažmeninės prekybos elektronika ir elektronikos komponentais įmonėje.

„Su laiku supranti, kad veiklos tęstinumas duoda kur kas daugiau dividendų nei blaškymasis. Be to, nuolatinės „smegenų treniruotės“ studijuojant leidžia kur kas lengviau tvarkytis su stresinėmis situacijomis versle. Protas kaip raumenys – kuo didesnė apkrova, tuo daugiau ištvermės įveikiant iššūkius. Be abejo, universitetinė aplinka žmogui visada atveria daugiau galimybių“, – neabejoja A. Grybauskas.

Jam pačiam tokia galimybe tapo pasiūlymas tapti VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytoju.

„UAB „Lemona“ Kaune prieš porą metų atidarė modernų logistikos centrą, kuriame įdiegta pasaulyje viena pažangiausių sandėlio valdymo sistema Equinox – VISION WMS. Aiškinu studentams, kaip valdomi šiuolaikiniai sandėliai, kas padeda jų veiklą efektyvinti, sukurti konkurencinį pranašumą, kokios IT sistemos yra naudojamos šiuolaikiniuose logistikos centruose, kaip tos sistemos dalijasi duomenimis tarp kitų (verslo valdymo, transporto valdymo) sistemų. Stengiuosi tai iliustruoti realiais pavyzdžiais. Šiandien studentams jau nepakanka kalbėti apie bulvių angarus ir santykinę oro drėgmę juose. Noriu, kad studentams būtų įdomu, kad jie matytų didžiules galimybes, kurios jų laukia, kad tikėtų tuo, ką daro šiandien. Mano tikslas, kad jie nelaikytų savęs vien būsimais ,,transportininkais“, ,,logistais“ ar „sandėlio specialistais“, bet sujungtų visas įgytas žinias ir taptų tikrais tiekimo grandinės profesionalais – įmonių vadovais ar nuosavų verslų kūrėjais“ – pedagoginio darbo patirtimi dalijasi UAB „Lemona“ vadovas, pastebintis, kad ne tik logistikos sektorius, bet ir VDU ŽŪA sugebėjo žaibiškai reaguoti į dėl karantino įvestus apribojimus, paskaitas perkeliant į online. „Nesijaučia jokių trikdžių, kokybė puiki, studentų aktyvumas maloniai stebina. Tai įrodymas, kad universitetas dirba inovatyviai, o logistikos studijų kryptį pasirinkę studentai jaučiasi esantys teisingame kelyje“, – apibendrina A. Grybauskas.

Individualios karjeros konsultacijos moksleiviams

VDU Karjeros centras šiuo neįprastu metu nuotoliniu būdu teikia karjeros konsultacijas moksleiviams.

Nuotolinės konsultacijos metu galime kalbėti visais Jums rūpimais karjeros klausimais apie savęs pažinimą, savęs įvertinimą, stipriąsias bei tobulintinas puses, norus bei galimybes. Ypač kreipkitės, jei esate sutrikę ir nerimaujate, kad nesugebėsite tinkamai pasirinkti studijų krypties, turite kelis pasirinkimus, bet negalite apsispręsti. Konsultacijos metu galėsime aptarti Jūsų pasirinkimo planus ar tiesiog pasikalbėti visais Jums kilusiais klausimais.

Į individualias nuotolines konsultacijas registruokitės el. paštu daiva.pugeviciene@vdu.lt ir mes su Jumis susisieksime.

Šventinis sveikinimas

Krizių laikotarpiu gyventojų saugumą didintų išplėtotos vietos maisto sistemos

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorė Vilma Atkočiūnienė

Šiuo metu, pasaulį apėmus COVID – 19 pandemijai, kaip niekad anksčiau visiems tapo aišku, kaip svarbu nepritrūkti lietuviškų, vietinių maisto produktų. To garantas šiandien būtų šalies regionuose sukurtos ir aktyviai veikiančios vietos maisto sistemos, apie kurias bioekonomikos srityje dirbantys mokslininkai rašo ir kalba nuolat.

Įvežtinė net ekologiška produkcija

Šalies prekybos centruose, viešojo maitinimo įstaigose, turgavietėse bei gyventojų namuose šiuo metu dominuoja įvežtiniai maisto produktai – netgi tokie tradiciniai kaip svogūnai ar česnakai.

Vartotojai ypač stokoja biologiškai vertingų sezoninių vaisių ir daržovių. Įvežama daug, tačiau mažos biologinės vertės perdirbtų, chemiškai apdorotų maisto produktų. Dalis ekologiškos produkcijos, suvartojamos Lietuvoje, taip pat yra įvežtinė.

Gyventojai kasdien nuperka didžiulius maisto kiekius, kurio dalis vėliau išmetama. Tai leidžia daryti išvadą, kad nevietiniai produktai teikia mažą naudą vietos ekonomikai, netausoja aplinkos ir nėra palankūs žmonių sveikatai. Užsieninių, tarp jų ir ekologiškų produktų „nukeliauti kilometrai“ neišvengiamai didina oro taršą, CO2 išmetimus į atmosferą.

Susiformavusi gyventojų maisto produktų pirkimo ir vartojimo priklausomybė nuo įvežtinių, galutiniam vartojimui skirtų produktų nepalankia darniam vystymuisi kryptimi keičia apsipirkimo ir vartojimo kultūrą. Ir tai nėra palanku nei vietos ekonomikai, nei visuomenės sveikatai.

Ši tendencija būdinga visoms šalies savivaldybėms – netgi ir kaimiškosioms, kuriose dominuojanti ekonominė veikla yra darbas žemės ūkyje, o svarbiausias išteklius – žemė.

Prarandame kultūrinį identitetą

Dar viena ydinga pastarųjų metų tendencija yra maisto produktų rinkos dykumėjimas, kitaip tariant, rinkos degradacija, kurią lemia šviežių, vietinių, didelės biologinės vertės produktų stoka. Dykumėjimą sukelia gamybos, perdirbimo ir prekybos kapitalo koncentracija, nulemianti masinės produkcijos dominavimą. Rinkos įvairovės ir gyvybingumo nykimą taip pat skatina vartotojų elgsenos pokyčiai, susiję su kultūrinio identiteto praradimu.

Žemės ūkio produktų gamyba ir vartojimas glaudžiai siejasi su įvairiais globaliais ir lokaliais ekonominiais, socialiniais ir aplinkosauginiais pokyčiais. Akivaizdu, kad tokios plėtros, kokia yra įvykusi, galimybės jau išsemtos. Ir, jeigu valstybės ir savivaldos institucijos, privatus ir nevyriausybinis sektoriai nesiims vieningų veiksmų iš esmės pakeisti esamą maisto ir mitybos sistemą, gresia ilgas ir gilus krizinis laikotarpis, iki minimumo mažinantis visuomenės saugumą.

Revoliuciniai pokyčiai – žemdirbių, savivaldos ir vartotojų rankose

Išeitis iš esamos situacijos – žingsnis po žingsnio kurti atsparias vietos (regiono) maisto sistemas, kurios leistų išvien veikiantiems žemės ūkio subjektams ir bendruomenėms absorbuoti krizines situacijas.

Šio tikslo pasiekti galima veikiant inovatyviai ir proaktyviai. Nėra abejonės, kad žingsniai, daromi žmonių sveikatos ir aplinkosaugos labui, gali sukelti didelį verslo, užsiimančio pirmine žemės ūkio gamyba, iškastinio kuro gavyba, perdirbimu ir prekyba pasipriešinimą. Tai įveikti įmanoma tik profesionaliai valdant teritorinius pokyčius, vieningų ir aktyvių bendruomenių jėgomis.

Tai, kad ekonominiai reiškiniai ir procesai tarpusavyje susiję, kad jiems valdyti reikia proaktyvaus požiūrio, atsakingo kolektyvinio veikimo ir geografinių teritorijų integracinių ryšių, šiandien puikiai supranta Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros

fakulteto studentai bei absolventai. Tačiau ir visi kiti privalo suvokti, kad trumposios maisto tiekimo grandinės yra pamatas kuriant vietos maisto sistemas. Atsikovoti įvežtinių produktų užimtą rinkos dalį vieni žemdirbiai, be vartotojų paramos ir palankių valdžios sprendimų, sunkiai pajėgs, arba tai užtruks ilgai. Todėl šiandien reikia revoliucinių pokyčių ir gamyboje, ir vartojimo įpročiuose, ir vietos savivaldose.

Kas šiems pokyčiams trukdo? Galima įvardyti daug „spynų“, tačiau tvirčiausios jų, labiausiai ribojančios vietos maisto sistemų kūrimą – galios koncentracija pigaus, įprastinio maisto tiekėjų rankose. Taip pat ne tik vidutinių, bet ir mažų žemės ūkių orientacija į eksportą, priklausomybė nuo tradicinio „veikimo“ būdo daug kalbėti mažai darant, įsitikinimo, kad vienas žmogus sistemos nepakeis, todėl jo balsas nieko vertas. Prie vietos maisto sistemų kūrimo neprisideda ir dominuojantis naratyvas, kaip šiuo metu aktualu pamaitinti visą pasaulį.

Atsižvelgiant į tai, kad konkrečiose geografinėse Lietuvos teritorijose pagaminto, perdirbto ir suvartoto maisto produktų dalis yra labai nedidelė, pirmasis žingsnis turėtų būti trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtojimas visoje Lietuvos teritorijoje. Šių grandinių organizavimas yra labiau privati iniciatyva, priklausanti nuo ūkininko pasirinktos veiklos strategijos, žinių, kompetencijos. Sektinų pavyzdžių, kaip šalies žemdirbiai geba sėkmingai nusitiesti kelią „nuo ūkio iki vartotojo stalo“ tikrai turime. Tačiau vietos (regiono) maisto sistemos organizavimui privačios ūkininkų iniciatyvos maža. Šiuo atveju rezultatas priklauso nuo viešojo, privataus sektorių ir pilietiškai nusiteikusios bendruomenės partnerystės, nuo suinteresuotų šalių žinių ir kompetencijos, palankios teisinės ir politinės aplinkos.

Vietos maisto sistema, funkcionuojanti savivaldybės mastu, gali pasižymėti organizacinių formų įvairove, tačiau pats modelis turėtų sujungti namų ūkius, ūkininkus, vartotojus ir mobilizuoti tam tikroje geografinėje vietovėje veikiančias institucijas.

Savivaldybės mastu kuriamos vietos maisto sistemos schema (V. Atkočiūnienė, V., Kiaušienė, I., Vaznonienė, G., Čiūtas, R. 2018. Vietos gamybos žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo didinimas plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines ir formuojant vietos maisto sistemas savivaldybių lygiu. Mokslo studija)

Nauji iššūkiai reikalauja naujos kartos profesionalų

Pateiktoje schemoje nėra išvardyti visi vietos maisto sistemos elementai. Vietos ekonomikos vystymu suinteresuotos šalys, formuodamos vietos maisto sistemas, gali konkrečiai nutarti, kokius elementus būtina naujai sukurti, kokių elementų veiklą reikia viešosiomis lėšomis remti ir pagerinti, o kokių veiklų verta atsisakyti. Svarbu, kad vietos maisto sistemos kūrimas ir organizavimas apimtų visus sistemos etapus – pirminę gamybą, produktų perdirbimą ir saugojimą, paskirstymą, prieigų vartojimui sukūrimą ir patį vartojimą. Pastarasis užtikrintų vietos

produkcijos realizavimo sėkmę. Taip pat svarbu savivaldybės mastu suderinti skirtingo lygmens vietos maisto sistemos (ūkio, bendruomenės, socialinės partnerystės ir savivaldybės) veiklą ir pasiekti šių skirtingų lygių sąveikos sinergiją.

Konkrečiose geografinės teritorijose vykstantys reiškiniai, šiandieninės ir ateities tendencijos bei procesai sudėtingi, kompleksiniai. Todėl reikalingos inovatyvios, įtraukų vystymąsi užtikrinančios strategijos, kooperuoti veiksmai, kurie padėtų mobilizuoti suinteresuotas šalis, kad jos, taikydamos tam tikrus metodus, padėtų vietos ūkininkams novatoriškai ūkininkauti ir patekti į vietos rinkas. Tam reikalingos naujos žinios ir naujas mąstymas. Todėl būtina jau šiandien galvoti ir apie iššūkius prisiimti sugebėsiančius naujos kartos specialistus bei skatinti jaunus žmones rinktis kaimo plėtros administravimo krypties studijas.

Pusmetis po mokslo ir agroverslo forumo bioekonomikos plėtrai jau duoda vaisius

Praėjusių metų rugsėjo 26 – 28 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos“ Kaimo plėtra 2019: moksliniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos vystymui“ metu buvo surengtas forumas „Bioekonomikos plėtra kaip ilgalaikio konkurencingumo ir gerovės kūrimo sąlyga“, kuriame dalyvavo politikai, mokslo institucijų, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Forumo dalyviai pristatė bioekonomikos sektoriaus galimybes, identifikavo sektoriui kylančius iššūkius, teisinės bazės trūkumus bei siūlė inovatyvius sprendimus darniam bioekonomikos vystymuisi ateityje.

Šiandien, prabėgus pusmečiui po forumo, galima daryti vienareikšmę išvadą: šis renginys tapo akstinu naujoms mokslo idėjoms, nacionaliniams ir tarptautiniams projektams, verslo inovacijoms bei paspartino teisėkūros procesus.

Forumo ašis – Lietuvos ateities gerovė

„VDU ŽŪA vykusį forumą galima pelnytai įvardyti „protų lyga“ Lietuvos gerovei, nes jo metu diskutuota apie šiuo metu opiausius dalykus – kaip kaip sukurti konkurencingą Lietuvos ateities bioekonomiką ir padėti vystytis regionams. Forumo ašimi neatsitiktinai buvo pasirinktos dvi temos: „Bioekonomikos plėtros strategijos: kaip stiprinti ekonomikos, visuomenės ir aplinkos ryšį“ bei „Kaip socialinės inovacijos gali padėti kaimo vietovėms tapti patrauklesnėms“, – pasakoja viena renginio organizatorių, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Bioekonomikos plėtros tyrimų instituto docentė. Dalia Juočiūnienė.

Šių diskusijų metu kalbėta apie bioekonomikos plėtros vaidmenį švelninat klimato pokyčius, perėjimą nuo siauros specializacijos prie pramonės simbiozės strategijos, įvardyti sėkmės veiksniai, neatsinaujinančius išteklius naudojančią ekonomiką keičiant bioekonomika, siekiant sukurti didesnę pridėtinę vertę, labiau tausoti aplinką, į šiuos procesus įtraukiant

socialiai atsakingą visuomenę. Taip pat buvo pateikti pavyzdžiai, kaip socialinis verslas prisideda didinant kaimo bendruomenių gyvybingumą, kuo vietos maisto sistemų plėtra yra svarbi bioekonomikos vystymo kontekste.

Forumo idėjos jau tampa realybe

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė pastebi, kad forumo metu šalies mokslininkai ne tik betarpiškai išgirdo agroverslo problemas, bet ir drauge nubrėžė pagrindines ateities bendradarbiavimo gaires. Šiuo metu nemažai darbų jau yra atlikta.

„Apie tai, kad iš lietuviškų uogų galėtų būti gaminami aukštos pridėtinės vertės produktai, renginio metu argumentuotai kalbėjo Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos atstovai. Drauge su šia asociacija bei Kauno technologijos universiteto mokslininkais jau esame parengę Europos inovacijų partnerystės projekto paraišką kurti inovatyvias uogų perdirbimo technologijas bei jų rinkų paieškos modelius.

Forume dalyvavęs Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius identifikavo daug problemų, kurias patiria bioekonomikos verslų vystytojai Lietuvos kaimo vietovėse. Todėl VDU ŽŪA mokslininkai, forumo metu išdiskutavę ir įvertinę bioekonomikos perspektyvas atliko reikiamus parengiamuosius darbus bei planuoja teikti paraiškas dėl dalyvavo keliuose ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos HORIZON 2020 konkursuose“, – forumo rezultatus komentuoja A. Miceikienė, neabejojanti, kad šis renginys paskatino naujas mokslo idėjas, kurios šiuo metu įgyvendinamos atliekant mokslo tyrimus bei rengiant mokslines publikacijas, pasitarnausiančias tolesniam bioekonomikos vystymui, taip pat išplėtė bioekonomikos svarbos suvokimo ribas, paskatino dar aktyvesniam tarptautiniam bendradarbiavimui.

Nauji pokyčiai teisėkūros ir bendradarbiavimo srityse

Viena iš forumo moderatorių, VDU ŽŪA Bioekonomikos fakulteto doktorantė Virginija Kargytė, dirbanti ekonominio vystymosi tvarumo

tyrimų srityje, teigia nuolat laikanti ranką ant bioekonomikos sektoriui aktualios teisinės bazės „pulso“. Pašnekovė pastebi, kad paskutinieji pokyčiai teisėkūros srityje atspindi būtent tai, kas buvo aptarta forumo metu.

2019 m. pabaigoje Lietuva (kaip ir kitos ES šalys narės) EK pateikė Nacionalinį 2021 – 2030 metų energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Jame integruoti energetikos ir klimato kaitos valdymo politikos elementai penkiose tarpusavyje susijusiose srityse: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo, energetinio saugumo, energijos vidaus rinkos bei mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo.

„Plane numatyti priemonių paketai, kurie leidžia Lietuvai pasiekti užsibrėžtus tikslus ir tai neabejotinai turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai. Aktualu ir tai, kad Energetikos ministerija parengė Alternatyvių degalų įstatymo projektą, dėl kurio šiuo metu vyksta viešoji konsultacija. Projektu siekiama sudaryti pakankamas prielaidas transporto sektoriaus transformacijai, kad 2030 m. 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Šio tikslo bus siekiama trimis pagrindinėmis veiksmų kryptimis: skatinant elektrinį transportą, įpareigojant gamtinėse dujose naudoti biometaną, bei įpareigojant į benziną ir dyzeliną įmaišyti biodegalų.

Lietuvos biotechnologų asociacija, vienijanti visų rūšių – pramoninės, medicininės, agro- ir jūros biotechnologijų įmones bei šių sričių mokslinius tyrimus ir studijas vykdančias institucijas, numato telkti suinteresuotas šalis nacionalinės ir regioninių bioekonomikos plėtros strategijų formavimui, taip pat vystyti Lietuvos biotechnologijų startuolių ekosistemą, prisidėti prie inovatyvių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių plėtros bei investicijų į šalies biotechnologijų sektorių pritraukimo“, – pasakoja V. Kargytė, atkreipianti dėmesį, kad ateinantį rudenį VDU ŽŪA vyksiančios parodos „Inno panorama 2020“ metu bus pristatytas ir dar vienas Lietuvos bioekonomikos plėtrai reikšmingas projektas – įgyvendinant Interreg Baltijos jūros regiono programos projektą „Biomasės vertės kūrimo grandinių potencialo panaudojimas Baltijos jūros regione“ (BalticBiomass4Value), sukurta daugiau kaip 50 gerosios

praktikos verslo pavyzdžių bioenergetikos, žiedinės bioekonomikos ir aukštos pridėtinės vertės bioproduktų gamybos srityse. Projektą vykdo 17 verslo, mokslo ir valstybinio sektoriaus organizacijų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Norvegijos ir Rusijos. Šis projektas ką tik buvo pristatytas Rostoke, Vokietijoje.

Projektą remia Lietuvos Respublika