Mokslinės-praktinės konferencijos „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“ įžvalgos prognozuoja pozityvius pokyčius

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) jau vienuoliktą kartą surengta mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“. Ir kaskart šis renginys stebina naujomis idėjomis, įžvalgomis, originaliais gerosios patirties pavyzdžiais.

Bendruomeninis judėjimas – socialinei gerovei ir bioekonomikos vystymui

Mokslinės-praktinės konferencijos „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“ tikslas – stiprinti partnerystę ir kūrybiškos veiklos principus tarp kaimo plėtros organizatorių ir dalyvių, taip pat skleisti gerąją patirtį apie šalies ūkininkų, verslo, mokslo, vietos bendruomeninių organizacijų veiklą ir naujoves, didinant Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumą ir atsparumą įvairiose srityse: įgyvendinant vietos plėtros ir sumanių kaimų strategijas, plėtojant šeimos ūkius, žemės ūkio produkcijos perdirbimo verslus, trumpąsias maisto tiekimo grandines, kuriant vietos maisto sistemas, steigiant naujas darbo vietas ir užtikrinant jų gyvybingumą, ugdant kaimo gyventojų verslumą ir aplinkosauginį sąmoningumą bei siekiant vietos bendruomenių gerovės. Renginio metu buvo dalijamasi naujausių mokslinių tyrimų rezultatais ir ekspertų rekomendacijomis dėl vietos bendruomenių vystymo strategijų, skaitmenizacijos, lokalizacijos, savanorystės, bioekonomikos, žiedinės vystymo, įvairovės, atsparumo ir gerovės kūrimo priemonių.

VDU ŽŪA rengiami specialistai gyvybingo ir pažangaus kaimo kūrimui

Sveikindama mokslinės-praktinės konferencijos dalyvius – kaimo bendruomenių lyderius, mokslininkus, kaimiškųjų savivaldybių administracijų ir seniūnijų atstovus, vietos veiklos grupių lyderius ir narius, jaunuosius ūkininkus, šeimos ūkių, labai mažų ir mažų įmonių savininkus, studentus – VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė, jog Akademijai garbė priimti žmones, kuriems rūpi, kaip Lietuvos kaimas atrodys po 10–20 metų.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

„Esate ta ašis, apie kurią vietose sukasi gyvenimas. Jeigu nebūtų jūsų, šiandien negalėtume kalbėti apie kaimo ir regionų gyvybingumą. Tai būtų tik teritorijos valstybės žemėlapyje, o jūsų dėka tai yra gyvybingos vietovės, kuriose gyvena žmonės, vyksta įvykiai, plėtojami individualūs ir bendruomeniniai verslai“, – renginio dalyviams dėkojo VDU ŽŪA kanclerė pastebėdama, kad būsimasis ES programavimo laikotarpis turėtų būti palankus regionams ir kaimo bendruomenėms, o Akademijoje organizuojamas renginys, suvienijantis bendraminčius, neabejotinai prisideda prie to, kad į kaimo ateities perspektyvas ir problematiką būtų telkiamas didesnis dėmesys.

„VDU ŽŪA įgyvendinama vienintelė šalyje magistrantūros studijų programa Kaimo plėtros administravimas, kurioje studijuoja esami ir būsimi kaimo plėtros organizatoriai ir bendruomenių lyderiai. Akademija tokius specialistus rengs ir ateityje, nes jūsų ir mūsų tikslas bendras – kurti gyvybingą ir pažangų Lietuvos kaimą“, – teigė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Įžanginį žodį tarusi pagrindinė tradicinio renginio organizatorė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros prof. dr. Vilma Atkočiūnienė atkreipė dėmesį į moderniąją adaptyviosios lyderystės sampratą bei citavo knygos „Paliekant EGO lyderystę“ autorius Eglę Daunienę ir Paulių Avižinį, teigiančius, kad adaptyvios lyderystės dėmesio centre yra ne sekėjų turintis žmogus, o įvairių žmonių veikimas. Lyderystės gali imtis bet kas, bet kada, bet kur. Lyderystės darbai yra kurti sąlygas bendruomenei tapti tuo, kuo ji gali tapti.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pasidžiaugė, kad pastaraisiais dešimtmečiais kaimo vietovėse įvyko didžiulis pokytis – tiek bendruomeniniame judėjime, tiek inovacijas diegiančiame žemės ūkyje. „Tačiau kartu su pažanga bei galimybėmis ateina ir iššūkiai. Kaimas turi prisitaikyti prie Žaliojo kurso, geros agrarinės būklės reikalavimų, kyla skaitmeninių, sumaniųjų, teminių kaimų idėjos. Tačiau kartu kyla ir klausimų, ką daryti, kad į kaimo vystymą įsitrauktų kuo daugiau žmonių“, – aktyviai diskusijai renginio dalyvius kvietė prof. dr. B. Vaznonis, pastebėjęs, kad VDU ŽŪA stengiasi prisidėti prie kaimo pažangos ugdydama specialistus, kuriems svarbūs kaime vykstantys pprocesai ir kurie savo žiniomis gali svariai prisidėti prie šių procesų spartinimo.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Priemonės tikslui pasiekti – nuo žiedinės ekonomikos sprendimų iki eksperimentinio teatro vaidybos

Mokslinės-praktinės konferencijos „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“ metu buvo perskaitytas pluoštas pranešimų, atskleidusių svarbias dedamąsias siekiant šio bendro tikslo.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Gintarė Vaznonienė pristatė Europos socialinį tyrimą apie kaimo gyventojų gyvenimo kokybę, Mykolo Romerio universiteto atstovė dr. Neringa Kurapkaitienė atkreipė dėmesį į savanorystę kaip įrankį kaimo vietovių konkurencingumui, VDU Politikos ir diplomatijos fakulteto atstovė dr. Irmina Beneševičiūtė dalijosi įžvalgomis apie nevyriausybines organizacijas, kurios kuria „socialines jungtis, kaip priešingybę vienišumui, pabrėžiant kiek žmogaus subjektyviu vertinimu jis turi prasmingų, artimų ir konstruktyvių santykių su kitais asmenimis, grupėmis ir visuomene“. Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto atstovė dr. Vida Dabkienė atkreipė dėmesį į moterų lyderystę žemės ūkio sektoriuje, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vlada Vitunskienė pateikė rekomendacijas, kaip naujoviškais žiediniais sprendimais didinti smulkių maisto gamintojų konkurencingumą.

Molėtų rajono vietos veiklos grupės pirmininkė Dalia Mikelinskienė ir VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Kaimo plėtros administravimo programos magistrantė Rasa Ilinauskaitė atskleidė projektinių veiklų sukuriamas vertes, vietos maisto sistemų kūrimo galimybes bei problemas.

Renginio dalyviai taip pat turėjo progą susipažinti net su 20 stendinių pranešimų. Tarp jų – prof. dr. V. Atkočiūnienės pranešimas apie bendruomenės remiamo žemės ūkio vystymo ypatumus, kuriame pažymima, kad žemdirbių bendruomenei būtų svarbu pereiti nuo nuolatinio problemų kėlimo prie naujų verslo modelių, nuo nesėkmingos komunikacijos su valdžios institucijomis – prie komunikacijos su vietos maisto produktų vartotojais. Pasak profesorės, sunku pasiūlyti paprastas sėkmės formules, kurios tinka visur, tačiau labai svarbu visiems kartu judėti į priekį ir laikytis principo: „maisto gamintojai + maisto vartotojai + metinis įsipareigojimas vienas kitam = bendruomenės remiamas žemės ūkis ir platesnės galimybės.

Daugėliškių socialinių dirbtuvių, kurių misija didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia galimybes įsidarbinti, ugdant tam reikalingus įgūdžius, patirtį atskleidė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto studijų programos Kaimo plėtros administravimas magistrantė Solveiga Stanevičiūtė. Kolektyvinės vietokūros naudojant Forum teatro metodą, kuomet teatras įtraukia dalyvius į kolektyvinės kūrybos ir vykdymo procesą eksperimentą pristatė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto studijų programos Kaimo plėtros administravimas magistrantas Valdas Kavaliauskas.

Renginio metu taip pat vyko kaimo bendruomenių rankų darbo gaminių mugė bei foto konkursas „Kartu mes galime daugiau“, kuriame 16 bendruomenių pateikė 36 fotografijas.

Geriausiomis išrinktos šios nuotraukos:

I vieta: „Čia net bitės nori įsikurti“, autorė Danguolė Sinkevičienė;

II vieta: „Skubantys, bet laimingi“, autorė Rima Daraškevičiūtė;

II vieta: Geležių bendruomenė“ nuotrauka, autorė Gabrielė Kirklytė.

Apskaitos ir finansų ekspertų svarbiausios įžvalgos apie tvarumo skatinimą

Nėra abejonių, kad 14-oji tarptautinė konferencija „Apskaita ir finansai 2024: Darnumo link” įvykusi 2024 m. lapkričio 14-15 d. palietė svarbius tvarumo apskaitoje ir finansuose aspektus iš skirtingų perspektyvų.

Plenarinė sesija prasidėjo pranešimu, kurį pristatė Nora Marija Laurinaitytė iš Lietuvos, tema “Žaliųjų finansų potencialo išlaisvinimas”. Ji pabrėžė žaliųjų investicijų svarbą ne tik ateityje, bet šiandien. Pasak jos, bet kuri įmonė, siekdama finansavimo, turi įrodyti savo atitiktį tvarumo kriterijams. Diskusijos metu, ji taip pat pažymėjo, kad mažos įmonės neretai turi pranašumą greičiau prisitaikyti prie šių reikalavimų ir įdiegti reikalingus pokyčius.Toliau konferencijoje kalbėjo prof. dr. Giuseppe Galloppo iš Italijos, kuris pristatė pranešimą „Italijos MVĮ žaliosios iniciatyvos ir akcijų rinkos reakcija„. Savo tyrime jis analizavo, kaip investuotojai reaguoja į įmonių skelbiamas naujienas apie tvarumą. Giuseppe Galloppo detaliai paaiškino tyrimo metodologiją ir akcentavo, kad skelbiamos naujienos yra labai svarbios investuotojams, nes jos tiesiogiai veikia jų investicinius sprendimus.

Trečiasis plenarinės sesijos pranešimas, kurį pristatė prof. dr. Nadia Albu iš Rumunijos, puikiai papildė ankstesnius du pranešimus, tema „Buhalterių profesionalumas pokomunistinėje aplinkoje„. Pranešėja aptarė skirtumus tarp apskaitos specialistų veiklos metodų postkomunistinėse šalyse ir vakarų šalyse. Nadia Alba pažymėjo, kad Rytų Europoje apskaitos specialistai dažnai apsiriboja institucinių reikalavimų, tokių kaip mokesčių deklaracijos ar finansinės ataskaitos, vykdymu. Tuo tarpu Vakarų šalyse daugiau dėmesio skiriama duomenų rinkimui, reikalingam pačių įmonių tvarumo strategijoms. Ji pabrėžė, kad dėl šių skirtumų tvarumo ataskaitas dažnai rengia vadovai ar marketingo specialistai, remdamiesi istorijomis, o ne apskaitos metrikomis ar finansiniais rodikliais. Pasak Nadia Albu, šią problemą galima spręsti keičiant apskaitos specialistų veiklos modelius bei apskaitos sistemas, kad jos generuotų reikiamus duomenis tvarumo ataskaitoms.Plenarinę sesiją užbaigė prof. asist. Zhelyo Zhelev iš Bulgarijos su pranešimu „Mokesčių mokėtojų elgsena skaitmeninio verslo procesų kontekste„. Jis analizavo, kaip verslo skaitmenizacija keičia mokesčių mokėtojų elgseną. Zhelyo Zhelev pabrėžė, kad skaitmeninės technologijos transformuoja ne tik mokestinius procesus, bet ir plačiau keičia įmonių veiklos valdymą bei santykį su valstybinėmis institucijomis. Jis pristatė ir pasidalino skirtingų šalių gerosiomis praktikomis ir visa tai prisideda prie įmonių tvarumo. Dažnai mokesčių administratoriaus iniciatyva diegiamos išmaniosios mokesčių platformos, kurios sudaro spaudimą keistis mokesčių mokėtojams ir tapti tvariais ir tam tikrais atvejais pasitraukti iš šešėlio.

Antrąją konferencijos dieną (2024 m. lapkričio 15 d.) įdomios diskusijos persikėlė į panelinius pranešimus ir diskusiją tema „Tvarumo politikos susiejimas su ateities finansais ir apskaita“. Diskusiją moderavo prof. Vilija Aleknevičienė. Joje dalyvavo Tvaraus verslumo centro vadovas dr. Bart Henssen (Belgija), AB Swedbank verslo klientų tvarumo Lietuvoje vadovė Giedrė Padaigienė (Lietuva), ESG komandos vadovas bei mokesčių ir teisinių paslaugų komandos narys PwC Lietuvoje Ronaldas Kubilius (Lietuva), UAB „Randers Reb International“ generalinė direktorė Silva Katutytė (Lietuva).

Prieš pradedant diskusiją jos dalyviai padarė pranešimus apie žaliąjį finansavimą ir tvarumo reikalavimų įtaką galimybei gauti banko paskolas; iššūkius, kylančius verslo tvarumo atskleidimo procese; įmonių socialinės atsakomybės įtaką skolinto kapitalo kainai Skandinavijos šalių įmonėse. Dr. Bart Henssen pristatė Belgijos ir kitų Europos universitetų patirtį skatinant perėjimą prie tvaraus verslo modelių per universiteto ir verslo sąsają, diskutavo apie iššūkius, kylančius diegiant tvarius verslo modelius praktikoje ir vykdant sisteminę aukštųjų mokyklų transformaciją į tvarumą. Giedrė Padaigienė išreiškė požiūrį į Lietuvos banko vaidmenį padedant šalies bankams vertinti savo klientų tvarumą bei inkorporuojant aplinkos riziką į kliento kreditingumo vertinimą. Ji diskutavo apie suinteresuotųjų šalių vaidmenį ir bankų tarpusavio bendradarbiavimą vertinant klientų paskolų tvarumą. Ronaldas Kubilius kalbėjo apie buhalterio ir apskaitos paslaugų įmonių vaidmenį įmonės tvarumo ataskaitas rengiančioje komandoje, pristatė PwC teikiamas paslaugas įmonių tvarumo vertinimo ir atskleidimo srityje. Silva Katutytė akcentavo, kad nors jos įmonei ir neprivalu teikti tvarumo ataskaitų, tačiau dalis klientų jau prašo tam tikros informacijos, susijusios su tvarumu. Taigi, įmonės vadovybė nusprendė nelaukti ir pasirengti iš anksto, suburdama grupę darbuotojų ir padalindama atsakomybes. Panelinė diskusija davė peno apmąstymams mokslininkams, verslui bei politikos formuotojams ir įgyvendintojams.

Dvi konferencijos dienas įvairiose sesijose vyko mokslinės diskusijos. Pirmoji sesija Verslo finansai pasižymėjo dideliu susidomėjimu ir įtraukiančiomis diskusijomis aktualiais verslo finansų klausimais nepastovioje ekonominėje ir geopolitinėje aplinkoje. Čia L. Sinevičienė (Lietuva) nagrinėjo įmonių investicijas į aplinkos apsaugą, sutelkdama dėmesį į veiksnius, skatinančius šias investicijas esant ekonominiam nepastovumui, ir atskleidžia, kaip tvarumo pastangos prisitaiko prie neapibrėžtumo. Tada A. Lakštutienė su bendraautoriais (Lietuva) nagrinėjo COVID-19 ir Rusijos ir Ukrainos karo keliamas rizikas pensijų fondų veiklai Lietuvoje. Jų atvejo analizė pabrėžė tokių fondų pažeidžiamumą neramiais laikais ir pabrėžė strateginio rizikos valdymo būtinybę. V. Aleknevičienė su bendraautoriais (Lietuva) analizavo neapibrėžtumo įtaką žaliųjų obligacijų ir įprastų rinkų sąsajoms, ypatingą dėmesį skirdami laikotarpiui iki karo Ukrainoje ir jo metu. Jų tyrimas suteikė įžvalgų apie tai, kaip žalieji finansai reaguoja į pasaulio nestabilumą, ir pabrėžė galimą jų vaidmenį sprendžiant tokius iššūkius. Mokslininkai iš Latvijos K. Ketners ir A. Jarockis (Latvija) pristatė veiklos biudžeto formavimo Latvijoje įžvalgas. Jų tyrimai išryškino jos, kaip pagrįstų sprendimų priėmimo įrankio, potencialą, derinant fiskalinę politiką su tvarumo tikslais. Kituose pranešimuose buvo nagrinėjami kritiniai klausimai, tokie kaip akcijų rinkos reakcija į pranešimus apie žaliąsias obligacijas Šiaurės šalyse, novatoriškas požiūris į finansines paslaugas, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų vertinimas per tvarumo objektyvą ir modeliai, leidžiantys diagnozuoti finansinius sunkumus prekybos įmonėse. Ši gyva sesija pabrėžė esminį verslo finansų vaidmenį sprendžiant sudėtingus pasaulinius iššūkius ir pabrėžė naujoves bei tvarumą finansinėje praktikoje.

Antrojoje konferencijos sesijoje, Apskaita ir finansai, buvo pristatyti įvairūs moksliniai tyrimai, daugiausia dėmesio skiriant novatoriškų metodų ir tvarios apskaitos ir audito praktikos integravimui. R. Klimaitienė su bendraautoriais (Lietuva) tyrė laiku grįstos veiklos (angl. time-driven activity-based, TDABC) kaštų skaičiavimo sistemos potencialą apskaitos paslaugų įmonėse. Jų tyrimas parodė, kad sistema gali pagerinti išlaidų tikslumą, racionalizuoti procesus ir padidinti sprendimų priėmimo efektyvumą profesionalioje apskaitos aplinkoje. S. Kostova (Bulgarija) skaitė įžvalgų pranešimą apie audito vaidmenį skatinant tvarumą verslo procesuose. Ji pabrėžė, kaip tvirtos audito sistemos gali sustiprinti skaidrumą, valdymą ir ilgalaikį organizacijos tvarumą. E. Besusparienė ir M. Bielskienė (Lietuva) nagrinėjo, kaip apskaitos ir mokesčių aplinka daro įtaką Lietuvos tarptautinei prekybai. Jų išvadose pabrėžiama reguliavimo sistemos pritaikymo svarba siekiant padidinti prekybos konkurencingumą ir skatinti tarpvalstybinį ekonominį bendradarbiavimą. Kiti sesijos pranešimai apėmė įvairiausias temas – nuo besivystančių elektroninės prekybos apskaitos ir skaitmeninės transformacijos profesijoje iššūkių iki viešųjų finansų tendencijų ir žemės ūkio verslo tvarumo. Apibendrinant, šios diskusijos atspindėjo dinamišką apskaitos ir audito kraštovaizdį ir pabrėžė esminį šios profesijos vaidmenį sprendžiant šiandienos iššūkius ir siekiant tvarumo tikslų.

Trečiojoje konferencijos sesijoje, Įmonių valdymas, buvo pristatyti įvairūs tvarumo ir finansinės praktikos tyrimai. Š. Leitonienė ir A. Vaivadienė (Kauno technologijos universitetas, Lietuva) išanalizavo Lietuvos nevyriausybinių organizacijų svetaines, pabrėždamos stipriąsias prieinamumo puses ir esančias finansinio skaidrumo spragas. Autorės siūlo taikyti jų sukurtą skaitmeninės atskaitomybės indeksą, leidžiantį sistemiškai įvertinti NVO skaitmeninės atskaitomybės lygį. D. Juočiūnienė, V. Aleknevičienė ir D. Zinkevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) ištyrė ĮSA ataskaitas Baltijos šalių akcinėse bendrovėse ir nustatė, kad tik pusė atskleidžia standartus, o GRI yra populiariausias. Didesnės sunkiosios pramonės įmonės savo ataskaitas derina su investuotojų ir visuomenės lūkesčiais. S. Petrova (D. A. Tsenovo ekonomikos akademija, Bulgarija) nagrinėjo mažmeninės rinkodaros vaidmenį skatinant tvarų vartojimą, parodydama, kad didesnį vaisių ir daržovių pirkimą skatina vartotojų įsitraukimas. M. Nurmet, P. Sander ir M. Kantšukov (Tartu universitetas, Estija) įvertino Estijos 2018 m. Nors sumažintas pelno paskirstymo mokesčio tarifas paveikė kai kurių įmonių dividendų politiką, bendras poveikis buvo nedidelis.

Konferencijos metu gvildentos temos dar kartą patvirtino, jog tvarumo ir skaitmeninimo klausimai tampa vis svarbesni tiek verslo, tiek akademinei bendruomenei. Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams už vertingą indėlį į diskusijas ir tikimės toliau nagrinėti šias esmines temas kitoje konferencijoje 2026 m.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prioritetinis tikslas naujajame Akademijos šimtmetyje – lyderystė pasirinktame kelyje

Šiais metais veiklos 100-metį mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) nuo pat savo veiklos pradžios dėmesį skyrė žemės ūkio ekonomikai, verslo vadybai, apskaitai, statistikai, teisei. Tad simboliška, jog iš šių ištakų išaugusio Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano kabinetą šiandien puošia burlaivio maketas, nes burlaivis iš tiesų puikiai iliustruoja paties Bioekonomikos plėtros fakulteto tapatybę – visada turėti aiškią kryptį ir gebėti reaguoti į naujus palankius vėjus.

Bendruomenės nariu tampama visam gyvenimui

„Kur ir ką studijuoti baigus mokyklą, man klausimų nekilo, nes namuose turėjau geriausią pasaulyje nuomonės formuotoją – savo mamą, baigusią studijas Akademijoje, tuomečiame Ekonomikos fakultete. Jonavoje, kur gyvenome, mama vienu metu sugebėjo dirbti keliose įmonėse, o su ja kaip kompetentinga apskaitos ir finansų specialiste konsultuodavosi net kolegos, dirbantys Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tad akivaizdu, kad mama studijų metais įgijo labai tvirtus žinių pagrindus ir pats norėjau siekti to paties“, – teigia moksleiviams skirtuose profesinio orientavimo projektuose aktyviai dalyvaujantis VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto ambasadorius, VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ narys, UAB „Agrokoncernas“ Marketingo skyriaus vadovas Skomantas Rukuiža.

Magistrantūros studijoms Žemės ūkio verslo vadybos programą vėliau pasirinkęs pašnekovas pastebi, kad darbinėje veikloje naudingos visos studijuojant įgytos žinios, tačiau ne mažiau svarbūs ir į gyvenimą išsinešti vertybiniai dalykai.

„Akademijos bendruomenės nariu žmogus tampa visam gyvenimui. VDU ŽŪA studijų baigimo diplomas yra vizitinė kortelė, kad žmogumi galima pasitikėti, kad jis yra savo srities profesionalas“, – kalba pašnekovas, pastebintis, kad didelis fakulteto privalumas yra tai, jog jis aktyviai bendradarbiauja su socialiniais partneriais – baigdami studijas absolventai būna susipažinę su daugelio agroverslo įmonių veiklos specifika ir į darbo rinką įsilieja pasitikėdami savo jėgomis.

„VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas unikalus tuo, kad turi savo išskirtinę kryptį ir ekonomikos, verslo vadybos dėsnių, logistikos bei kitų dalykų moko žvelgdamas per agrosektoriaus prizmę. Ir nors šiuolaikinis agrosektorius labai platus, Akademiją baigę specialistai supranta, kaip jame vyksta visi procesai. Tai leidžia šiems procesams daryti įtaką, kad jie vyktų dar sklandžiau. Viso agrosektoriaus niuansų išmanymas yra didelis VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete studijas baigusių specialistų pranašumas, palyginti su kitus universitetus baigusiais darbuotojais. Matau dideles šio fakulteto ateities perspektyvas, ypač išnaudojant savo tarptautiškumo ir tarpdiscipliniškumo potencialą – į bendras komandas jungiantis skirtingų tautybių studentams ir skirtingų sričių mokslininkams“, – reziumuoja S. Rukuiža.

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ narys, UAB „Agrokoncernas“ Marketingo skyriaus vadovas Skomantas Rukuiža

Aukštą studijų kokybę atspindi absolventų paklausa darbo rinkoje

Tuometis Žemės ūkio ekonomikos ir gamybos organizavimo fakultetas, kuriame pradėti rengti agronomai ekonomistai, Akademijoje įsteigtas dar 1948 m. Per veiklos dešimtmečius jam teko išgyventi ne vieną istorinį lūžį bei įveikti daugybę iššūkių. Fakultetas ne kartą keitė ir pavadinimą.

Įžvalgomis apie dabartinio VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto išskirtinumą bei ateities perspektyvas paprašyti pasidalyti prof. dr. Neringa Stončiuvienė, dekanės pareigas ėjusi 2005–2012 metais, ir dabartinis dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis teigia, kad fakulteto pavadinimu stengiamasi atskleisti veiklos esmę. O ši veikla – tai siekis būti dinamiškiems, išlikti ištikimiems bioekonomikos ir agrosektoriaus krypčiai bei suteikti savo studentams darbo rinkoje reikalingų žinių ir gebėjimų.

Prof. dr. N. Stončiuvienės pastebėjimu, Akademijoje įgyti žinių pagrindai fakulteto absolventams vėliau leidžia sėkmingai vystyti nuosavus verslus, tapti įmonių ar jų padalinių vadovais, eiti atsakingas pareigas viešajame sektoriuje, konsultavimo įstaigose, komerciniuose bankuose. Ir tai yra objektyviausias rodiklis, atskleidžiantis aukštai išsikeltą studijų kokybės kartelę.

„Mūsų studijų programų kokybę patvirtina ir Studijų kokybės vertinimo centro periodiškai atliekami studijų programų išoriniai vertinimai, kuriuose dalyvauja tarptautiniai ekspertai. Nebuvo nė vieno atvejo, kad ekspertai fakulteto vykdomą programą būtų įvertinę neigiamai. Tai pavyksta ne kiekvienam universitetui“, – dėmesį atkreipia prof. dr. B. Vaznonis. Pašnekovas pastebi, kad darbdaviai naujų darbuotojų dažnai ieško jau tarp fakulteto studentų, nes beveik visi absolventai būna sėkmingai įsidarbinę dar netgi nebaigę studijų.

Didžiausia vertybė – susitelkusi ir gebanti operatyviai persiorientuoti bendruomenė

Prof. dr. N. Stončiuvienė atvira: dekanavimo laikotarpis nebuvo lengvas, nes daug pokyčių tuo metu vyko ir pačioje Akademijoje, ir šalies aukštojo mokslo politikoje, 2009-aisiais į universitetus perkėlusioje laisvosios rinkos dėsnius, patiems abiturientams leidžiant nuspręsti, kiek ir kokių specialistų šalis turės ateityje.

„Tačiau gerai tai, kad pačiame fakulteto viduje turėjome ateities kryptį. Ją buvo nubrėžęs ankstesnysis dekanas prof. dr. Jonas Čaplikas, daug dėmesio skyręs fakulteto vidinės struktūros pertvarkai, studijų procesų tobulinimui, mokslinių tyrimų plėtrai ir jų rezultatų sklaidai. Bene didžiausiu savo pačios indėliu stiprinant fakultetą laikyčiau doktorantūros teisės pagal naujus reikalavimus susigrąžinimą ir, be abejo, bendruomenės telkimą fakulteto įsibėgėjimui“, – prisimena prof. dr. N. Stončiuvienė.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Neringa Stončiuvienė, dekanės pareigas ėjusi 2005–2012 metais

Bioekonomikos plėtros fakulteto vadovų nuomonė šiandien vienareikšmė: didžiausia vertybė buvo ir yra susitelkusi bendruomenė, kurioje žmonių santykiai grindžiami kolegiškumu, nuoširdumu, o sprendimų ieškoma diskutuojant.

Taip elgtasi ir 2017-aisiais keičiant fakulteto pavadinimą, ir inicijuojant naujas studijų programas ar naujas tyrimų kryptis. Prof. dr. N. Stončiuvienės pastebėjimu, šilti santykiai fakultete vyrauja tiek darbuotojams bendraujant tarpusavyje, tiek ir su studentais, nes studentas niekada neturi bijoti dėstytojų klausti rūpimų dalykų ir su jais atvirai diskutuoti.

Prof. dr. B. Vaznonis, kuriam doktorantūroje teko mokytis kitame šalies universitete, su šypsena pasakoja, kad dėl VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto liberalizmo tradicijos visiems bendrauti kaip lygiems, svetur pateko ir į ne itin malonią situaciją. „Nuo pat studijų mūsų fakultete pirmųjų kursų buvau įpratęs, kad su studentais bendraujama kaip su lygiaverčiais kolegomis. Galvojau, kad taip yra visur. Deja, klydau ir buvau labai greitai pastatytas į vietą“, – prisimena prof. dr. B. Vaznonis.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto vadovai įsitikinę, kad būtent ne „kumščio politika“, o laisvė diskutuoti, rinktis dominančias tyrimų kryptis ir veda į priekį fakultetą, kuriam būdinga ir dar viena išskirtinė savybė – gebėjimas operatyviai persiorientuoti ir žengti koja kojon su į naują sritį neriančiais iškiliausiais savo mokslininkais.

Veiklos variklis ir vizitinė kortelė – dėmesys bioekonomikai

„Pastarąjį dešimtmetį pasaulyje vis daugiau dėmesio pradėjus skirti aplinkosaugai, klimato krizės mažinimo problemų sprendimui, atsinaujinančių išteklių potencialo panaudojimo didinimui, taip pat žiedinei ekonomikai ir bioekonomikai, fakulteto mokslininkų dėka šiandien šalyje esame šios srities tyrimų lyderiai. 2017 m. mūsų fakulteto prof. dr. Vlados Vitunskienės vadovaujama ekspertų grupė Ūkio ministerijos (šiuo metu – Ekonomikos ir inovacijų ministerija) užsakymu atliko išsamią Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją. Šis įdirbis nulėmė sėkmingą įsitraukimą į kitus nacionalinius ir tarptautinius mokslinius projektus šia tematika. 2019 m. daugiausia prof. dr. V. Vitunskienės pastangomis laimėjome Žemės ūkio ministerijos skelbtą konkursą Lietuvos bioekonomikos strateginėms nuostatoms parengti, 2019–2022 metais buvo vykdomas „Horizon 2020“ projektas „Tvarios žiedinės bioekonomikos skatinimas Vidurio ir Rytų Europos šalyse“. Šiuo metu kartu su daugelio Europos valstybių mokslininkais pradėtas įgyvendinti „Horizon Europe“ projektas „Žiedinių biosprendimų integravimo į Europos kaimo vietoves spartinimas“, skirtas žiedinės bioekonomikos potencialui Europos kaimo vietovėse panaudoti“, – pasakoja VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. B. Vaznonis, atkreipiantis dėmesį, kad bioekonomikos srities tyrimai glaudžiai siejasi ir su kitų krypčių fakulteto mokslininkų vykdomais moksliniais tyrimais, visų pirma – kaimo plėtros problematika, nes bioekonomikos vystymasis skatina regionų ir kaimiškųjų vietovių gyvybingumą. Todėl išsikeltas tikslas kurti inovacijas, kurios skatintų kaime vystyti tradicinius bei alternatyvius verslus.

„Prioritetinį dėmesį skiriame bioekonomikos verslo organizacijų vystymui, gvildename ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio organizacijų vadybos problemas. Mūsų mokslininkų dėmesio lauke – ir kaimiškųjų vietovių integruotas vystymasis. Aktualūs kaimo plėtros klausimai fakultete nagrinėjami jau daug metų, tad sukaupta patirtis leidžia mūsų mokslininkams operatyviai reaguoti į aktualijas. Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys telkiamas į vietos maisto sistemų ir sumaniųjų kaimų valdymo sistemų kūrimą“, – Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslinių tyrimų kryptis komentuoja dekanas prof. dr. B. Vaznonis.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Studijos, atliepiančios darbdavių ir valstybės poreikius

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete šiuo metu vykdomos 9 studijų programos – 3 bakalauro ir 6 magistrantūros. Dalis jų tęsia ilgametę fakulteto tradiciją, tai – programos Apskaita ir finansai, Žemės ūkio ekonomika, Žemės ūkio verslo vadyba, Kaimo plėtros organizavimas, dalis – naujos, sukurtos atliepiant verslo ir viešojo sektoriaus darbdavių poreikius. Tai programos Logistika ir prekyba, Verslo logistika, Muitinės procesų valdymas, Tvaraus bioverslo vadyba. Pastaroji programa unikali, absolventams teiksianti daug galimybių.

„Rengti tokio pobūdžio vadybos krypties programą labiausiai paskatino darbo rinkoje dėl Europos Sąjungos Žaliojo kurso įgyvendinimo atsirandantis tvarumo vadybininkų, kurie padėtų įmonės veikloje integruoti ekologiškesnes verslo praktikas, padėtų kurti tvarius produktus, rengti tvarumo ataskaitas ir užtikrinti, kad įmonė laikytųsi aplinkosauginių teisės aktų (taip apsaugant nuo administracinių nuobaudų, reputacijos ir rinkos dalies praradimo), poreikis“, – teigia prof. dr. B. Vaznonis.

„Džiugu, kad fakultetas 2012 m. sugebėjo taip operatyviai reaguoti į šalyje kilusią logistikos specialistų poreikio bangą ir sukūrė į jų rengimą orientuotą studijų programą. Ir dabar logistikos programos – vienos populiariausių Akademijoje. Sėkmingai plėtojami ir šios krypties mokslo tyrimai, dėstytojais tapo doktorantūros studijų absolventai. Į studijų procesą aktyviai įsijungė ne tik logistikos, bet ir informacinių sistemų, taip reikalingų logistikos versle, profesionalai“, – pasakoja pašnekovas.

Fakulteto vadovų įsitikinimu, be glaudaus bendradarbiavimo su socialiniais partneriais, lyderiaujančiomis šalies verslo įmonėmis, šiuolaikišką, sklandų studijų procesą būtų sunku užtikrinti. Ši partnerystė skatina nuolat ieškoti aktualių, darbo rinkoje perspektyvių studijų krypčių.

Pašnekovai pastebi, kad fakulteto identiteto būtų neįmanoma įsivaizduoti ir be aktyvios konsultavimo veiklos. Šiuo metu Akademija yra vienas svarbiausių mokslo inovacijų sklaidos centrų šalyje. Viso to pradžia – ūkininkų konsultavimas jiems aktualiais klausimais, fakultete prasidėjęs vos šaliai atkūrus nepriklausomybę. Ir iki šiol tebevyksta ūkininkų ir kitų ūkio subjektų konsultacijos apskaitos ir finansų aktualijų, verslo mokesčių, projektų rengimo, ūkių veiklos ekonominis vertinimo klausimais. „Lietuvoje turbūt nėra miestelio ar vietovės, kur pati nebūčiau nuvykusi į žemdirbių mokymus“, – kalba prof. dr. N. Stončiuvienė, skaičiuojanti, kad į konsultavimo veiklą buvo ir yra įsitraukę apie pusė fakulteto žmonių.

Į lyderystę veda tarptautiškumas ir tarpdiscipliniškumas

Svarbus sprendimas, iškėlęs Bioekonomikos plėtros fakultetą į naują lygmenį – tarptautinių studijų organizavimas. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano prof. dr. B. Vaznonio pastebėjimu, šiandien fakultetas yra tarptautiškiausias tarp visų VDU fakultetų.

„Penkias iš devynių savo programų vykdome ir anglų kalba. Pas mus studijuoja 620 studentų, 220 jų – užsienio valstybių piliečiai. Dar keliasdešimt mokosi atvykę pagal ERASMUS+ studijų mainų programą. Sąlygas studijuoti esame sudarę ir 72 Ukrainos jaunuoliams“, – pasakoja prof. dr. B. Vaznonis, pastebintis, kad studijų užsieniečiams organizavimas – tik dalis fakulteto tarptautiškumo visumos.

„Esame vieni lyderių VDU publikacijų skaičiumi mokslo leidiniuose su citavimo indeksu. Mūsų proveržis moksle pastaraisiais metais akivaizdus ir tą lemia tarptautiškumas bei tarpdiscipliniškumas. Mūsų žmonės vis aktyviau įsitraukia į tarpdisciplininius tyrimus, kuriems Akademijos erdvė labai palanki“, – reziumuoja prof. dr. B. Vaznonis, pastebintis, Akademija turi daugiau kaip 80 užsienio šalių partnerių – aukštųjų mokyklų, jų padalinių, mokslo, tyrimų bei verslo įstaigų, – su kuriais bendradarbiaujama, o įvairius tarptautinius projektus, tarp kurių aukščiausio lygio moksliniai tyrimai, Bioekonomikos plėtros fakultetas skaičiuoja dešimtimis.

Paprašyti pasidalyti savo įžvalgomis apie fakulteto ateitį, prof. dr. N. Stončiuvienė ir prof. dr. B. Vaznonis teigia, kad Bioekonomikos plėtros fakultetas yra teisingame kelyje, tik norėtųsi, kad šiuo keliu drauge žengtų daugiau ambicingo jaunimo, siekiančio save atrasti ir įprasminti perspektyvioje bioekonomikos vystymo srityje, sprendžiančioje ne tik tvaraus išteklių naudojimo, taršos mažinimo, bet ir globalias klimato kaitos problemas.

VDU išliko tarp lyderių žurnalo „Reitingai“ studijų krypčių reitinge, ŽŪA studijų programos – geriausiųjų dešimtuke

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausią lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą, kuriame tarp lyderių išliko Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). VDU užėmė antrąją vietą Lietuvoje pagal bakalauro studijų krypčių, kuriose universitetui skirta pirmoji vieta, skaičių – iš viso VDU pirmauja dešimtyje šios pakopos krypčių. Trečiąją vietą šalyje VDU užėmė pagal lyderiavimą magistrantūros studijose, kur universitetas pirmą vietą užėmė vienuolikoje krypčių.

„Tapti vienu didžiausių ir plačiausios aprėpties Lietuvoje universitetu yra ilgalaikės strateginės veiklos rezultatas, bet užtikrinti aukščiausią skirtingų studijų krypčių kokybės lygį ir pirmauti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje yra didelis pasiekimas. Nėra sudėtinga būti specializuotu universitetu ir išvystyti tam tikros srities studijas į jas sistemingai investuojant, sutelkiant tos srities profesionalus, bet ženkliai sudėtingiau pasiekti ir išlaikyti aukščiausios kokybės ir pripažinimo visuomenėje lygį skirtingose kryptyse. Todėl labiausiai džiugina pirmaujančių studijų krypčių spektras: nuo aplinkos inžinerijos iki regiono, religijos ar meno studijų“, – teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė. Iš viso reitinge VDU užėmė 1–3 vietą 31 bakalauro ir 36 magistrantūros studijų kryptyse.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

Bakalauro studijose pirmoji vieta VDU skirta už dešimties krypčių programas: agronomijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, apskaitos, ekologijos, maisto studijų, miškininkystės, regiono studijų, religijos studijų ir žemės ūkio. Pagal surinktus taškus geriausiai įvertintos šių krypčių VDU bakalauro studijų programos: aplinkos inžinerija (96,21), maisto studijos (95,29), religijos studijos (92,86), regiono studijos (90,33), istorija (88,41), apskaita (84,88), psichologija (80,02), medijų menas (79,66), pedagogika (78,33), sociologija (77,99), verslas (77,29), rinkodara (76,97), menotyra (76,18), teisė (75,76). Šiemet į antrąją vietą VDU taip pat pakilo teisės ir psichologijos studijų kryptyse.

Magistrantūroje VDU išliko lyderiu Lietuvoje vienuolikoje studijų krypčių: agronomijos, antropologijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, edukologijos, ekologijos, kultūros studijų, maisto studijų, menotyros, miškininkystės, teologijos, religijos studijų. Daugiausiai taškų skirta VDU magistrantūros studijų programoms šiose kryptyse: edukologija (91,11), ekologija (87,5), teologija, religijos studijos (83,2), aplinkotyra (83,16), menotyra (82,41), aplinkos inžinerija (81,76), istorija (75,3), politikos mokslai (71,39).

Šių metų žurnalo „Reitingai“ bakalauro studijų krypčių reitingas rėmėsi šiais kriterijais: darbdavių nuomonė apie alumnus, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos, 2024 m. priimtų studentų skaičius, 2024 m. priimtų geriausių abiturientų procentinė dalis, SKVC studijų krypties įvertinimas, studijas nutraukusiųjų dalis, 2024 m. priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas vidutiniai bei mažiausi balai, bendras vykdomų krypties studijų programų skaičius.

Magistrantūros studijų krypčių programos buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus: darbdavių nuomonė apie alumnus, 2024 m. mokslo veikla kryptyje, 2024 m. gautų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų skaičius, 2023 m. studijas nutraukusių studentų dalis, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos bei SKVC vertinimas.

Apskritojo stalo diskusija „Apskaitos ir finansų specialistų rengimas: kaip užtikrinti jų sėkmę darbo rinkoje?“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio universiteto (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedra lapkričio 28 d. sukvietė socialinius partnerius į apskritojo stalo diskusiją tema „Apskaitos ir finansų specialistų rengimas: kaip užtikrinti jų sėkmę darbo rinkoje?“. Diskusija skirta aptarti šiuolaikinio apskaitos ir finansų specialisto rengimo iššūkius bei kompetencijų poreikį darbo rinkoje. Joje dalyvavo gausus būrys socialinių partnerių, kuriuos atstovavo verslo ir viešojo sektoriaus organizacijų vadovai ar jų pavaduotojai, finansų direktoriai, apskaitos ir finansų skyrių vadovai, vyr. buhalteriai ir kiti finansinės apskaitos specialistai. Sveikinimo žodį tarė VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. A. Miceikienė, Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. B. Vaznonis ir Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. D. Juočiūnienė.

Diskusiją pradėjusios pirmosios ir antrosios pakopų Apskaitos ir finansų studijų programų vadovės prof. D. Zinkevičienė ir prof. V. Aleknevičienė trumpai pristatė vykdomų studijų programų turinį, absolventams suteikiamas apskaitos ir finansų krypčių kompetencijas, apžvelgė jų karjeros ir įsidarbinimo galimybes. Pažymėta, kad šiandieniniais globalizacijos ir skaitmenizavimo laikais apskaitos duomenys yra verslo procesų pagrindas, todėl gebėjimas juos surinkti, valdyti ir analizuoti tampa pagrindine apskaitą ir finansus tvarkančio asmens užduotimi. Rengiant apskaitos ir finansų specialistus būtina atliepti šiandienos darbo rinkos poreikius, todėl svarbu diskutuoti kokius naujus reikalavimus apskaitos ir finansų specialistams formuoja sparčiai kintanti verslo aplinka bei kokiais įgūdžiais ir savybėmis turi pasižymėti šios srities darbuotojai.

Dauguma socialinių partnerių pažymėjo, kad būtinos ne tik geros dalykinės apskaitos, mokesčių, finansų ir jų valdymo, teisės, vadybos žinios bei įgūdžiai, bet ir gebėjimas naudotis šiuolaikiniais skaitmeniniais buhalteriniais įrankiais, finansų analizės ir valdymo sistemomis, elektroniniais mokesčių deklaravimo įrankiais ir pan. Ypač akcentuotas Excel finansinių funkcijų išmanymas ir jų panaudojimas dideliems duomenims analizuoti, išsamesnėms analizės ataskaitoms generuoti, tendencijoms ir problemoms identifikuoti bei pagrįstiems finansiniams sprendimams priimti. Šiandieniniam apskaitos ir finansų specialistui labai svarbūs asmeniniai ir socialiniai gebėjimai: kūrybiškumas, holistinis mąstymas, gebėjimas nustatyti ryšius, rasti problemas ir jų sprendimo būdus, komunikuoti ir imtis lyderystės. Diskusijos metu buvo išsakytos nuomonės ir dėl profesinės veiklos praktikos. Pastebėta, kad praktikos užduotys turėtų būti konkretesnės ir labiau atliepti verslo ar viešojo sektoriaus organizacijos, kurioje atliekama praktika, veiklos pobūdį. Diskutuota ir dėl studijų trukmės. Socialinių partnerių nuomone, universitetinio lygmens specialistai turi būti plačios erudicijos, pasižymėti giliu teoriniu pasirengimu, gebėjimu analizuoti, vertinti ir kurti naujas žinias, spręsti kompleksines problemas bei inicijuoti pokyčius, todėl studijos turėtų trukti ilgiau nei kolegijose.

Diskusijos metu išsakytos mintys bus naudingos peržiūrint ir tobulinant vykdomas Apskaitos ir finansų studijų programas.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2024 m. gruodžio 4 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

kviečiu į Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks lapkričio 27 d. (trečiadienį) 15.00 val. III rūmų 154 auditorijoje.

Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Pagarbiai

BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2025“

22-oji kasmetinė VDU Žemės ūkio akademijos organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunasis mokslininkas 2025“ vyks 2025 m. balandžio 10 d. nuotoliniu būdu. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai.

Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2025“ straipsnių rinkinyje.

Konferencijos temos	Potemės
Bioekonomika	Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
	Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
	Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
	Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
	Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
	Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija	Energijos inžinerija
	Mechanikos inžinerija
	Technologijų inžinerija
	Transporto inžinerija
	Vandens inžinerija
	Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas	Agroekosistemų tvarumas
	Agronomija
	Maisto kokybė ir sauga
	Ekosistemų paslaugos
	Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
	Tvari miškininkystė

Išankstinė registracija į konferenciją vyksta iki 2025 m. vasario 15 d.

Straipsniai konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2025“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2025 m. kovo 14 d. (straipsnio įkėlimo nuoroda). Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijas straipsnių autoriams (1 priedas – Straipsnio šablonas, 2 priedas – Autorių garantinis raštas).

VDU ŽŪA Logistikos ir prekybos viktorina moksleiviams „Kaip parsigabenti vienaragį?“ 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra organizuoja Logistikos ir prekybos viktoriną moksleiviams „Kaip parsigabenti vienaragį?“ 2024.

Kviečiame dalyvauti 11-12 klasių moksleivius iš visos Lietuvos. Viktorinoje rungsis komandos iš skirtingų mokyklų, sudarytos iš 4-5 moksleivių. Moksleivių lauks interaktyvūs vaizdiniai, garsiniai ir kitokie įdomūs logistikos ir prekybos sektoriaus ypatumus atskleidžiantys klausimai. Laimėtojai bus apdovanoti renginio rėmėjų – UAB „Naujasis Nevėžis“, Pantene prekės ženklas, atstovaujamas UAB „SANITEX„, UAB „Hegelmann Transporte“, MB „Ratai visiems“, UAB „Baltoptik“ (Fielmann), UAB „Gi Group Lithuania“– prizais. Po viktorinos dalyvių lauks skani staigmena.

REGISTRACIJA iki gruodžio 2 d.

Data: gruodžio 6 d.
Laikas: 10:30-12:30 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademija (Akademija, Kauno r.; bus patikslinta užsiregistravusiems).

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Kviečiame kartu įžiebti VDU ŽŪA Kalėdų eglę!

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, gruodžio 2 d. 8.30 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II aukšto fojė vyks Kalėdų eglės įžiebimo rytmetys.

Kviečiame bendrystei – kartu puošti ir įžiebti VDU ŽŪA Kalėdų eglę, o vėliau – vaišinantis šilta kakava ir sausainiais stabtelėti akimirkai ir pasidžiaugti dovanomis, kuriomis galime keistis ne tik per šventes, bet ir kasdienybėje: tai dėmesys vienas kitam ir šypsena.

Maloniai kviečiame dalyvauti.