KVIEČIAME Į NEMOKAMUS MOKYMUS

Mokslinių tyrimų rezultatų pristatymas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Lisabonoje

2019 m. spalio 10–12 d. Bioekonomikos plėtros fakulteto Bioekonomikos tyrimų instituto profesorė V. Vitunskienė, docentė D. Makutėnienė, lektorė N. Ramanauskė ir doktorantė E. Besusparienė dalyvavo 29-oje tarptautinėje mokslinėje Eurazijos verslo ir ekonomikos asociacijos (EBES) konferencijoje Lisabonoje, Portugalijoje. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš 52 šalių (Bulgarijos, Danijos, Indijos,Indonezijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Turkijos ir kt.), kurie pristatė savo mokslinius tyrimus apskaitos, finansų, bankininkystės, investavimo, rinkodaros, ekonomikos augimo ir vystymosi, politinės ekonomijos, viešosios ekonomikos ir kitose srityse.

Bioekonomikos tyrimų instituto mokslininkės pristatė pranešimus, skirtus bioekonomikos plėtros klausimams nagrinėti. Prof. V. Vitunskienė skaitė pranešimą ,,Biomasės gamybos sektoriaus erdvinė koncentracija Europos Sąjungoje“, doc. D. Makutėnienė –,,Žemės ūkio poveikis gamtinei aplinkai išteklių vartojimo ir ŠESD emisijos požiūriu“, lekt. N. Ramanauskė skaitė pranešimą, parengtą kartu su prof. V. Vitunskiene – ,,Savarankiškumo apsirūpinant biomase erdvinė-laiko analizė Europos Sąjungoje“. Doktorantė E. Besusparienė pristatė empirinio tyrimo rezultatus iš rengiamos disertacijos dalies, skirtos trąšų mokesčio modeliavimui, ir skaitė pranešimą „Veiksnių, darančių įtaką trąšų naudojimui Lietuvos šeimos ūkiuose, įvertinimas“.

Dalyvavimą šioje konferencijoje finansavo LMT iš Europos socialinio fondo pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, Bioekonomikos plėtros fakultetas ir ES Erasmus+ programos lėšomis.Doktorantės E. Besusparienės dalyvavimą konferencijoje finansavo LMT pagal priemonę „Parama akademinėms išvykoms“.

Bioekonomikos plėtros fakultetas švenčia Bosės dieną!

Kviečiame prisidėti prie sveikinimų mūsų mielai Bosei profesorei Astridai Miceikienei!!!
Puiki bosė = puikus fakulteto darbas = puiki fakulteto bendruomenė puikios nuotaikos puikiai dirba 🙂

Informacija darbuotojams

PASIRAŠYTA BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS SU PANEVĖŽIO KOLEGIJA

Siekiant glaudaus, abipusiškai naudingo bendradarbiavimo švietimo ir mokslo srityse, 2019 m. rugsėjo mėn. Panevėžio kolegijoje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp universiteto ir kolegijos. Bendradarbiavimo sutartis aktuali rengiant būsimuosius aukštos kvalifikacijos specialistus studijų programose, vykdomose Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje. VDU atstovavusi ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. dr. Astrida Miceikienė Panevėžio kolegijos direktoriui dr. Gediminui Sargūnui pristatė įvairiapuses bendradarbiavimo galimybes studijų, mokslo, neformalaus mokymosi bei verslumo ugdymo srityse. Dekanė teigė, jog bendradarbiavimas kartu leis kryptingiau ir efektyviau įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą regiono studentams, užtikrinti studijų tęstinumą kolegijos studentams, taip pat vystyti universiteto ir kolegijos dėstytojų mokslinio bendradarbiavimo galimybes ir mokslinio pažinimo sritis, rengti bendrus projektus, orientuotis į regiono ekonominių, socialinių problemų sprendimą, kurti mokslinę produkciją. Prof. Astrida Miceikienė akcentavo, kad šiandien socialinė partnerystė ir dialogas yra geriausios priemonės derinti įvairiapusius universiteto ir kolegijos interesus bei ieškoti bendrų sutarimų, galimybių.

Sutartį pasirašęs Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas ir kiti kolegijos vadovybės atstovai džiaugėsi, kad kolegijos studentai turės galimybę tęsti studijas Universitete ir Žemės ūkio akademijoje palankiomis sąlygomis, taip pat dalyvauti studentų organizuojamuose renginiuose, karjeros ir praktikų mugėse, verslumo ugdymo renginiuose. Sutarties pasirašyme dalyvavę kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms dr. Daiva Beržinskienė-Juozainienė, pavaduotojas mokslui ir infrastruktūrai dr. Donatas Bakšys bei Socialinių mokslų fakulteto dekanė dr. Rasa Glinskienė teigė, kad kolegijos dėstytojams iš tiesų naudinga vystyti ir plėsti bendravimą su universiteto dėstytojais tiek studijų, tiek mokslo srityse, dalyvauti universiteto organizuojamose mokslinėse-praktinėse konferencijose, projektuose bei kituose renginiuose, rengti bendras mokslo publikacijas.

Susitikimo metu fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė susipažino su Kolegijos fakultetų infrastruktūra, studijų bazės ištekliais.

Bioekonomikos plėtros fakulteto socialiniai partneriai kviečią į parodą – „Rinkis prekę lietuvišką 2019”

Mūsų šalies produkcija niekuo nenusileidžia, o dažnai ir lenkia pagamintą užsienyje – tuo dar kartą galėsime įsitikinti jau 11-ąjį kartą organizuojamojoje lietuviškų prekių ir paslaugų parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2019“. Spalio 11–13 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančio renginio lankytojai galės iš arti susipažinti su daugiau nei 250-ies Lietuvos gamintojų produkcija, pirmieji pamatyti pačius naujausius gaminius, daugiau sužinoti apie įvairias socialines iniciatyvas ir Lietuvos rinkos aktualijas.

„Džiaugiamės, kad kiekvienais metais parodoje dalyvauja gausus būrys Lietuvos gamintojų, o lankytojai gali susipažinti su vis platesniu produkcijos ir paslaugų ratu. Parodoje siekiame pristatyti šalyje sukuriamus gaminius, skatinti lietuviškų produktų vartojimą, stiprinti šalies gamintojų ir tiekėjų bendradarbiavimą. Pastebime, jog pirkėjai vis noriau renkasi lietuvišką produkciją, įvertina ne tik jos kokybę, bet ir įdėtas pastangas, teigiamas emocijas“, – sako parodos organizatoriaus UAB „Ekspozicijų centras“ generalinis direktorius Erikas Piskunovas.

Renginys, organizuojamas kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija, žada stebinti įvairiapusiškumu: naujų produktų degustacijomis, kosmetikos ir buitinės chemijos naujovėmis, moderniais sprendimais būstui ir interjerui, čia įsikursiantis „Mados pasažas“ – aprangos ir aksesuarų įvairove. Parodoje veiksiančioje „Socialinio verslo prekybos arkos“ erdvėje dalyviai kvies susipažinti su socialiniais verslais, dalyvauti edukacinėse veiklose ir skatins lankytojus tapti socialinės ekonomikos dalimi: ne aukojant, o įsigyjant reikiamas prekes prisidėti prie socialinių problemų – aplinkosaugos, visuomenės sveikatos, socialinė atskirties, bendruomenių užimtumo, lygių galimybių užtikrinimo – sprendimo.

Puoselėjant tradicijas, organizuojamas iš anksto paskelbtas „Rinkis prekę lietuvišką 2019“ pristatomų produktų konkursas dėl geriausiųjų vardo. Konkurse medaliai bus išdalinti maisto ir gėrimų, tekstilės ir aprangos, kosmetikos, buitinės chemijos bei sprendimų būstui kategorijoms. Produktus atidžiai vertins įvairių valstybinių ir privačių institucijų, asociacijų vadovai, profesoriai ir savo srities žinovai. Nugalėtojai bus skelbiami parodos atidarymo metu.

Parodoje netrūks ir edukacinės veiklos. Jos metu Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų rengiamas forumas „Eksporto kodas. Ko nerašo vadovėliai?“ kvies visus, norinčius plėsti savo verslą užsienyje, semtis eksporto patirties iš patyrusių įmonių. Patirtimi, sėkmingo eksporto istorijomis dalinsis UAB „Biok“, UAB „Helisota“, UAB „Axioma Metering“, UAB „Rūta“ ir kitų įmonių atstovai. Neuromarketingo naujausių tyrimų rezultatais ir tuo, kaip juos galima pritaikyti versle, dalinsis Kauno technologijos universiteto tyrėja, neurinkodaros specialistė Eglė Vaičiukynaitė, vyks sveikatinimo paslaugų ekspertų diskusija apie paslaugų eksportą. Renginyje taip pat bus galimybė daugiau sužinoti apie tarptautinį inovacijų ir mokslinių tyrimų projektą „Maisto inovacijos Pietų Baltijos regione“. Projekto komanda pristatys vykdomą veiklą, jos rezultatus bei Lietuvos įmonių gerąsias patirtis, kuriant ir diegiant inovacijas maisto sektoriuje.

Šiemet pirmąjį kartą parodų istorijoje realiu laiku bus kuriama pavyzdinė parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ elektroninė parduotuvė. Su parodos dalyvių gaminiais dirbs elektroninės komercijos sprendimų įmonės „Invertus“ komanda: profesionalus daiktų fotografas, turinio kūrėjas bei programuotojas. Visas profesionalios el. parduotuvės kūrimo procesas bus demonstruojamas dideliuose ekranuose, taip suteikiant naudingų žinių apie el. komercijos galimybes tiek parodos dalyviams, tiek lankytojams.

„Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ jau tapo gražia tradicija, kurioje lankytojai gali susipažinti su Lietuvos rinkos naujovėmis, įsigyti jau pamėgtų gaminių ir maloniai bei turiningai praleisti laiką. Tuo tarpu parodos dalyviai gali gyvai pabendrauti su potencialiais klientais, geriau suprasti jų lūkesčius, pasitikrinti, kaip atrodo bendrame rinkos kontekste ir, žinoma, pasidalinti patirtimi bei užmegzti naujų naudingų kontaktų“, – sako E. Piskunovas ir kviečia apsilankyti jau spalio viduryje vyksiančioje parodoje.

Organizatoriaus inf.

A. Nausėdienė. Didinti pasitikėjimą mokslu – neišvengiamas naujos mokslininkų kartos uždavinys

Kai aplinkosaugos klausimai pasauliui tampa vis labiau skaudūs, o sprendimai lemtingi, ekspertai ir mokslininkai vis labiau ragina atsiriboti nuo neatsinaujinančiais ištekliais paremtos gamybos ir vartojimo. Kaip alternatyvą jie siūlo bioekonomiką. Tai, kad didesnis investavimas į bioekonomiką ir Lietuvai galėtų suteikti daug perspektyvų, tikina Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Bioekonomikos tyrimų instituto doktorantė Aušra Nausėdienė. Tačiau net ir kalbant moksliniais argumentais, įtikinti įvairias suinteresuotas šalis nėra lengva. Todėl kurti didesnį pasitikėjimą mokslu – tai, pasak A. Nausėdienės, neišvengiamas naujos mokslininkų kartos uždavinys.

– Žiniasklaidoje nuolat eskaluojama, kad Lietuva turi potencialo tapti finansinių technologijų ar lazerių šalimi. O galbūt visgi bioekonomikos?

– Lietuvai sudėtinga būti lydere, pavyzdžiui, „fintech“ srityje, kur konkurencija ypač didelė. Be to, ši sritis apima tik nedidelę žmogiškojo kapitalo dalį, jai vystyti nenaudojami vietos ištekliai. O potencialo pasinaudoti vietos žaliavomis ir kurti naujas darbo vietas, esant šalyje susiformavusioms gilioms maisto, medienos ir kitos produkcijos gamybos tradicijoms, tikrai turime. Juo labiau, kad didėjant pasaulio gyventojų skaičiui, didėja ir maisto produktų paklausa globalioje rinkoje. Siekiant tai atsakingai atliepti, daug perspektyvų gali suteikti bioekonomikos vystymas. Štai čia ypač pasitarnauti gali mūsų jau nemenki pasiekimai biotechnologijų srityje. Neabejoju, kad dar spartesnė bioekonomikos plėtra Lietuvoje įmanoma ir būtina.

– Nieko nedarymas yra pati blogiausia aplinkosauga. Ar pritartumėte šiai minčiai?

– Pasakyčiau, kad nieko nedarymas kainuoja netgi daugiau negu darymas. Visai kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur ilgą laiką į didelę taršą Baltijos jūrai buvo nekreipiamas dėmesys ir štai dabar neišvengiamai tenka susidurti su pasekmėmis. Tad ar, nepakeitę savo įpročių, neturėsime už tai sumokėti vėliau ir brangiau? Jau pats laikas, kad ir, pavyzdžiui, nustoti pirkti dantų pastas su mikroplastiku. Nesusimąstome, kad išsivalę dantis po tam tikro laiko iš mikro- į nano- virtęs ir per gruntinius vandenis išplautas plastikas pateks į mūsų maistą. „Sąskaitą“ už tai gauname netiesiogiai, tačiau tai parodo, kad nieko nedarymas yra pati blogiausia aplinkosauga.

– Bioekonomika – horizontali tarpdisciplininė sritis, apimanti daug įvairių žaidėjų: ūkininkus, vartotojus, pramonės atstovus, paslaugų tiekėjus ir kt. Vadinasi, vystant bioekonomiką, neišvengiamai yra būtinas strateginis požiūris, todėl mokslininkai ir politikai, spręsdami šiuos klausimus, atrodytų, turėtų bendradarbiauti ir veikti išvien. Ar pastebite tokio bendradarbiavimo apraiškų?

– VDU Bioekonomikos plėtros fakultetas glaudžiai bendradarbiauja su LR žemės ūkio ministerija, LRS Kaimo reikalų komitetu, taip pat su ūkininkais ir žemės ūkio įmones vienijančiomis sąjungomis bei asociacijomis. LR žemės ūkio ministerija bendradarbiauja su Bioekonomikos plėtros fakultetu, rengiant Lietuvos Bioekonomikos plėtros strategiją. Ūkininkai ir žemės ūkio įmones vienijančios sąjungos bei asociacijos konsultuojasi su fakulteto mokslininkais bioekonomikos vystymo politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais. LRS Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose, kituose renginiuose prašoma pristatyti fakulteto mokslininkų nuomones ir tyrimų rezultatus. Tad teigčiau, kad bendradarbiavimas tarp mokslininkų ir politikų vyksta.

– O ar mūsų visuomenė jau pakankamai brandi bioekonomikai?

– Priemonę darnaus vystymosi tikslams įgyvendinti jau turime. Tai – žiedinė ekonomika. Tačiau noras įgyvendinti šiuos tikslus turi gimti iš žmogiškumo. O kalbant apie globalias problemas, dažnas žmogus mano, jog ką nors pakeisti – ne jo valioje. Mokslas pats savaime negali išspręsti mūsų problemų – turime juo pasikliauti, jį priimti, gebėti pasinaudoti. Brandus požiūris į aplinkosaugos problemas, bioekonomikos koncepciją, jos įgyvendinimą – visa tai turi susiformuoti, šviečiant visuomenę. Kai pradėsime suvokti elementarius bioekonomikos principus, ateis branda. Manau, jau dabar visuomenė sparčiai patobulėjusi, todėl, galvojant apie ateitį, tikiu, kad gebėsime pasinaudoti bioekonomikos potencialu.

– Vadinasi, egzistuoja ir tam tikra pasitikėjimo mokslu problema, kuri priveda prie to, kad moksliniai faktai ne visuomet tampa postūmiu politiniam veiksmui. Siekiant, kad mokslas įgytų didesnį svorį, kaip manote, kokį vaidmenį gali suvaidinti nauja mokslininkų karta (jei tokią turime)?

– Negalime neužsiminti, kad gilų pėdsaką mūsų, kaip šalies, vystymuisi paliko sovietmetis – jaučiame atotrūkį nuo visko. Ne išimtis ir kalbant apie mokslą. Bet Lietuva sparčiai tobulėja, tad džiugu, jog jau galime matyti naujos mokslininkų kartos – mokančios užsienio kalbas, nesibaiminančios iššūkių, išvykstant į tarptautines mokslines konferencijas ar stažuotes, besidominčiomis pasaulyje aktualiomis mokslinėmis temomis – apraiškų. Nereikia pamiršti, kad komunikacija – vienas pagrindinių faktorių, suteikiančių galimybių naujiems iššūkiams, kartu ir pasitikėjimui kurti. Bendradarbiauti, komunikuoti, dalytis, mokytis naujo ir tobulėti – naujos kartos mokslininkų kasdienybė. Kolegialų komandinį darbą, visada maniau, kad vainikuoja sėkmė.

– Kaip jaučiasi naujos kartos mokslininkai „kelių greičių“ Lietuvoje?

– Jei „kelių greičių“ Lietuvos sąvoka suprantama kaip skirtingų kartų mokslininkų persipynimas, tai, mano įsitikinimu, nei vyresnės, nei jaunesnės kartos mokslininkai neturėtų jaustis išskirtinai. Kiekviena mokslininkų karta turi savo privalumų, kuriuos reikia gebėti sujungti. Pasikartosiu – dirbant kolegialiai pasiekiamas geresnis rezultatas.

– Kurį laiką stažavotės Vokietijoje. Ar pastebite reikšmingų bendradarbiavimo tarp mokslininkų ten ir čia skirtumų?

– Vokietija ir Lietuva yra labai skirtingos šalys. Tvarka darbo aplinkoje Vokietijoje yra daug griežtesnė, tačiau bendravimo kultūra yra daug švelnesnė. Ten į kolegas, nepriklausomai nuo jų mokslo laipsnio, amžiaus, yra įprasta kreiptis vardu. Prasilenkiant su žmogumi, nepaisant to, kad tu jį matai pirmą kartą, sveikinamasi. Mums, lietuviams, palyginti, dar trūksta ryšio, bendradarbiavimo, pagarbos ir tolerancijos vienas kitam.

– Ar savo ateitį siejate su Lietuva?

– Kaip augalas savoj dirvoj greičiausiai ir gražiausiai pražysta, taip ir aš, būdama tėvynėje, jaučiuosi geriausiai. Žmogus turi būti laisvas rinktis ir bandyti, todėl blogu žodžiu neminiu ir emigravusio jaunimo.

Pašnekovo nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija. Norėdami pasidalinti savo nuomone, susisiekite su redakcija.

Rūta Jadzevičiūtė

2019 m. spalis

Kokie veiksniai spartintų bioekonomikos plėtrą? Ar pasaulio mokslininkai rado atsakymą?

Klimato kaita, senkantys biologiniai ištekliai pasaulyje, vis aktualesne problema tampantis žmonijos aprūpinimas maistu, švariu vandeniu, energija skatina imtis inovacijų, kurios neatsiejamos nuo bioekonomikos, siūlančios integruotą požiūrį į ekonomikos raidą, socialinį ir aplinkosauginį tvarumą žemės ūkyje, miškininkystėje ir akvakultūroje.

Dabartinė bioekonomikos rinka Europoje sudaro apie 2,4 trilijono eurų, gamyboje sunaudojama apie 2 mlrd. t. biomasės ir joje dirba apie 22 mln. žmonių. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad iki 2055 m. bioekonomika bus pagrindinis Europos ekonomikos vystymosi principas.

Pasaulinio streiko dėl klimato savaitę, rugsėjo 26 – 28 dienomis, į Kauną spręsti globalių klimato kaitos problemų ir ieškoti išeičių rinkosi 28 pasaulio valstybių mokslininkai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje “Kaimo plėtra 2019: moksliniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos vystymui“ 200 pasaulio ekspertų 3 dienas diskutavo apie šios šakos aktualijas bei siūlė ekonomines ir socialines inovacijas procesui spartinti.

„Priėjome prie išvados, kad nė kiek ne mažiau nei technologinės yra svarbios socialinės inovacijos, kurios į bioekonomikos vystymą įtrauktų visą visuomenę. Tačiau šiandien problema yra tai, kad kaimiškosiose vietovėse socialinis kapitalas išgyvena nuosmukį – tą konstatavo ir Lietuvos, ir kitų šalių mokslininkai. Todėl visiems kartu būtina ieškoti metodų, kurie padėtų situaciją keisti į gerą“, – neabejoja viena renginio organizatorių, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. Vilma Atkočiūnienė.

Mokslininkės pastebėjimu, tarptautinio masto renginys jo dalyviams neabejotinai suteikė naujų idėjų mokslo tyrimams, išplėtė bioekonomikos svarbos suvokimo ribas, paskatino dar aktyvesniam tarptautiniam bendradarbiavimui.

Konferencijos metu įvyko verslo ir mokslo forumas „Bioekonomikos plėtra kaip ilgalaikio konkurencingumo ir gerovės kūrimo sąlyga“, kurio metu diskutavo valstybinių, mokslo institucijų, verslo, žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai. Jo metu ieškota atsakymų į klausimą, kaip sustiprinti bendradarbiavimą tarp ekonomikos kūrėjų, visuomenės ir aplinkosaugos lūkesčių, ir kaip socialinės inovacijos gali prisidėti didinant regionų gyvybingumą.

Išskirtinis dėmesys konferencijos metu skirtas mažų ūkių problemoms aptarti, siūlant instrumentus jų tvarumo išsaugojimui. Buvo analizuojami mažų ūkių vystymosi ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos klausimai, diskutuojama apie smulkių ūkių indėlį siekiant darnumo žemės ūkio ir maisto sektoriuje Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Turkijoje, Rumunijoje, Serbijoje ir Moldovoje.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, komentuodamas šalies bioekonomikos situaciją, pastebi, kad atsakomybę dėl ateities šiandien turime jausti visi, nes visi esame akistatoje su klimato kaitos ir ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamais iššūkiais. Todėl nėra abejonės, kad vienintelis teisingas darnaus žmonijos vystymosi kelias yra bioekonomikos skatinimas ir gamtos išteklių panaudojimo grandinės ilginimas, iš to gaunant kuo didesnį ekonominį ir aplinkosauginį efektą.

„Deja, kol kas Lietuva nėra tarp pirmaujančiųjų pasaulio valstybių, kurioje būtų gausu bioekonomikos plėtros rezultatų. Kai Klaipėdos uoste regi milžiniškas rietuves rąstų ar kalnus eksportui paruoštų grūdų, supranti, kad esame toli nuo suvokimo, kas yra bioekonomika,“ – teigia R. Sinkevičius.

Konferencijos “Kaimo plėtra 2019: moksliniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos plėtrai“ organizacinio komiteto pirmininkė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė pastebi, kad bioekonomikos vystymas šiuo metu neatsitiktinai yra viena aktualiausių temų visame pasaulyje, nes visuomenėms kyla vis daugiau su klimato kaita susijusių iššūkių. Be to, neišvengiamai senka iškastinių gamtos resursų atsargos. Bioekonomika apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus: maistą, pašarus, biologinės kilmės pramonės gaminius bioenergiją. Šios šakos plėtroje gali dalyvauti žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto, plaušienos ir popieriaus gamybos, taip pat dalis chemijos, biotechnologijos ir energetikos pramonės.

„Bioekonomika nėra atskiras ūkio sektorius – tai daugiabriaunis mechanizmas, įtraukiantis ne tik žemės ūkį, pramonę, bet ir paslaugų sektorių bei vartotojus. Todėl būtinas ir atitinkamas dėmesys visuomenės švietimui“, – teigia A. Miceikienė.

Todėl ir konferencijos turinį sudarė keli segmentai: agroinnovacijos ir maisto technologijos; biosistemų inžinerija ir aplinkos darna; daugiafunkcinis tausaus biologinių išteklių naudojimo metodas; socialiniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos srityje, kurių tikslas tvarūs pokyčiai ir gerovė kaimo vietovėse.

Konferencijos metu pranešimus skaitė tokie garsūs pasaulio mokslininkai kaip Karlheinz Knickel iš Vokietijos, Davide Rizzo iš Prancūzijos, Talis Tisenkopfs iš Latvijos. Iš viso įvairiomis aktualiomis temomis, remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, konferencijos metu perskaityta daugiau kaip 100 pranešimų.

Verslumo ugdymo praktikos įmonės įdirbį demonstravo „Investuotojų dienoje“

Rugsėjo 19 d. Bioekonomikos plėtros fakultete vyko Verslumo ugdymo praktikos „Investuotojų diena“. Renginyje keturios studentų įkurtos imitacinės įmonės – UAB „Verslauk1“, UAB „Verslauk2“, UAB „Verslauk3“ ir UAB „Verslauk4“ – pristatė savo veiklą potencaliems investuotojams. Jais tapo VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. dr. A. Miceikienė, VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro Inovacijų rinkodaros specialistė A. Ragauskaitė, UAB „Docinta” vadovė R. Dirmeikienė bei UAB „Nando” Inovacijų vadovas dr. E. Zaleckas. Pagal renginio koncepciją, kiekvienas investuotojas turėjo po 10 000 eurų, kuriuos galėjo paskirti investicijoms į studentų imitacinių įmonių veiklos plėtrą. Studentų užduotis buvo įtikinti investuotojus skirti lėšas būtent jų įmonei.

Imitacinių įmonių vadovai, padedami darbuotojų komandų, pristatė gaminamus produktus, verslo modelius bei strategijas. Bandant įtikinti investuotojus verslo perspektyvumu buvo atskleistos geriausios gaminamų produktų savybės, detalizuoti įmonių rinkodaros aspektai, aptarta finansinė padėtis. Įmonė „Verslauk1“ pristatė „Taramaišių“ – nepraleidžiančių drėgmės ir sulaikančių blogus kvapus maišelių tarai, pagamintų iš aplinkai nekenksmingų medžiagų – verslą. UAB „Verslauk2“ pateikė ekologiško augalinės kilmės grikių gėrimo verslo koncepciją. UAB „Verslauk3“ pristatė masažinių atpalaiduojančių diržų iš natūralių medžiagų gamybos verslą. Įmonė „Verslauk4“ pateikė ekologiško cukinijų sūrio gamybos ir paskirstymo verslo koncepciją.

Išklausę visų keturių imitacinių įmonių prisistatymus, investuotojai svarstė kaip paskirstyti kiekvieno turimus 10 000 eurų. Priimtu sprendimu išsiskyrė dvi lyderiaujančios įmonės, surinkusios didžiausias sumas investicijų, – UAB „Verslauk3“, gaminanti masažinius diržus (15 000 Eur investicija), ir UAB „Verslauk1“, užsiimanti „Taramaišių“ gamyba (14 000 Eur investicija). Pasklebę paskirstytas investuojamas sumas, investuotojai pasidžiaugė visomis studentų išplėtotomis verslo idėjomis. Buvo pasidalinta patarimais apie galimą tolesnį verslų vystymą.

Džiugu, kad studentai Verslumo ugdymo praktikoje kasmet sugeba atrasti naujų sprendimų, sugeneruoja originalias idėjas ir puikiai išplėtoja verslų koncepcijas. Linkime nesustoti ugdyti įgytas verslumo kompetencijas, neprarasti verslo valdymo įgūdžių ir įgytą patirtį pritaikyti kuriant bei vystant realius verslus.

Bioekonomikos plėtros fakultete vyko socialinių partnerių diena

Džiugu, jog Fakulteto jubiliejaus socialinių partnerių dienoje, sulaukėme trijų bioverslo atstovų, kurie dalinosi verslo patirtimi su studentais, dėstytojais. AUGA group, AB marketingo direktorius Gediminas Judzentas supažindinęs su įmonės veikla aptarė ekologiškų produktų rinkos situaciją vietiniu ir tarptautiniu mastu, vartotojų elgsenos įpročių formavimosi ypatumus pereinant prie ekologiškų produktų pirkimo ,,Dėl savęs. Dėl aplinkos‘‘. Didelį dėmesį dėl vis didėjančio CO2 pašnekovas skyrė tvarumo sprendimų aptarimo reikalingumui įmonių veikloje. Įmonės atstovas pabrėžė, jog siekiančioms tvarumo įmonėms itin svarbu veiklą orientuoti pagal aplinkosaugos, socialinius ir valdymo (ESG) kriterijus. Kita itin svarbi konkurencingumo sąlyga, pasak pašnekovo – inovacijos, kurios ne tik leidžia sukurti naujus ekologiškus produktus, bet tuo pačiu kūrybiškai tobulėti. Šiuo metu įmonė plečia AUGA prekės ženklo žemės ūkio ir maisto produktų liniją, kad ekologiškų produktų pirkėjai turėtų platesnį pasirinkimą šių produktų kategorijoje.

Šeimos vilos savininkė Ieva Lipkevičienė kartu su vyru vykdanti ekoturizmo paslaugas susitikimo dalyvius pasitiko ne tik kaip verslininkė, bet ir kaip buvusi šio universiteto absolventė – baigusi Žemės ūkio verslo vadybos bakalauro ir Profesijos edukologijos magistro studijas. Įdomu tai, jog Šeimos vilos sukūrimas teikiant ekoturizmo ir edukacines paslaugas simboliškai sietinas su pašnekovės bakalauro studijų baigiamuoju darbu, kuris įgavo realų įgyvendinimą. Taigi, pašnekovė pateisino savo studijų baigimo lūkesčius – sukurti nuosavą ekoturizmo verslą, kuris šiuo metu vis populiarėja. Penkių vaikų mama ir tuo pačiu verslininkė antrino, jog rinkoje konkurencija šiuo metu gan didelė, tad kad joje išliktum – turi būti inovatyvus, kūrybiškas ir planuoti kelis žingsnius į priekį.

UAB ,,Žali žali” direktorius Vincas Benevičius, pristatė ,,gyvo maisto‘‘ verslo filosofiją, kuris ,,gimė‘‘ žmonos dėka. Anot atstovo, ilgą laiką šeima daigino įvairias kultūras tik sau, tačiau dėka išbandžiusių artimų žmonių ir užsakymų poreikio įkurta ,,Žali žali‘‘ įmonė. Anot savininko, sukurta įmonė „Žali žali” tam, kad tuo, kas skanu ir naudinga, pasidalintume su kitais. Tinkamas maistas, kaip ir miegas, yra energijos, geros savijautos ir sveikatos šaltinis! Mums taip pat svarbu, ką valgo mūsų vaikai. Kuriems tėvams nesvarbu?

Taip pat pašnekovas, pritardamas kolegoms dėl ekologiškų, tvarių produktų poreikio, akcentavo beatliekio pakavimo svarbą ,,Zero waste‘‘. Šiuo metu įmonė yra perėjusi prie tvaresnio produktų pakavimo ir ateityje ketina dar labiau mažinti pakavimo kiekius, tame tarpe ir pristatant produktus tiesiogiai.

Dėkojame verslo atstovams už patirties, įžvalgų bioverslo srityje pasidalinimą ir prizus dalyviams!