Kviečiame į konferenciją

Galimybė šiais metais atlikti mokslinę vasaros praktiką

Daugiau informacijos https://www.lmt.lt/lt/mokslo-finansavimas/kalendorinis-kvietimu-planas/2287/kvietimas-477

Forumas „Kur baigiasi auditas ir prasideda detektyvas“

Kviečiame dalyvauti auditorių forume „Kur baigiasi auditas ir prasideda detektyvas“.
Forumas vyks 2019 vasario 22 d., 3 rūmų 604 aud.

Būtina registracija internetu iki vasario 18 d.
Registracija į forumą vyksta čia

PROGRAMA

Fokusas į bioekonomiką – žingsnis į ateities gamybą ir vartojimą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai Ūkio ministerijos užsakymu atlikę Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją įrodė, kad itin aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimas iš atsinaujinančių gamtinių išteklių mūsų šaliai galėtų tapti didžiulio augimo proveržiu.

Nes pasaulio mastu gerai vertinamų, saugių, švarių lietuviškų augalininkystės, miškininkystės, gyvulininkystės žaliavų tikrai turime. Šiemet VDU ŽŪA įsteigtas ir pirmasis Lietuvoje Bioekonomikos plėtros fakultetas. Ką naujo tai duos mūsų žemės ūkiui, verslui, akademinei bendruomenei? Ir kokius „namų darbus“ turi atlikti šalies politikos formuotojai, kad spartesnė bioekonomikos plėtra Lietuvoje iš tiesų virstų realybe?

Pirmojo Lietuvoje VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė pastebi, kad Europos Komisija (EK) bioekonomiką šiuo metu įvardija kaip vienintelį tvarų ateities ekonomikos variklį. Todėl Lietuva, turinti stiprų žemės ir miškų ūkį, pasinaudodama palankia situacija gali labai išlošti.

„2020 – taisias prasidėsiančiu finansiniu laikotarpiu EK planuoja vien šios srities mokslo tyrimams, inovatyvių produktų kūrimui skirti 10 mlrd. Eur. Tai penkis kartus daugiau nei skiriama šiuo metu. Dabartinė bioekonomikos rinka Europoje sudaro apie 2,4 trilijonų Eur, gamyboje sunaudojama apie 2 milijardai tonų biomasės, joje dirba apie 22 milijonai žmonių. Vadinasi, šias apimtis per artimiausią dešimtmetį tikimasi padidinti kelis kartus“, – pasakoja A. Miceikienė.

Pašnekovės aiškinimu, bioekonomika apima atsinaujinančių biologinių žaliavų gamybą ir tų žaliavų bei atliekų srautų perdirbimą į aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus – maistą, medikamentus, pašarus, bioenergiją, pramonės gaminius. Todėl bioekonomikos vystymo naudą pajustų daugybė šios rinkos „žaidėjų“ – ūkininkai, perdirbėjai, paslaugų teikėjai bei vartotojai, vis dažniau ieškantys žmogui ir aplinkai saugių, sveikų produktų. O tokių produktų gamyba didintų darbo vietų skaičių, skatintų eksportą, pajamų augimą bei vartojimą. Be to, ji mažintų pavojingą klimato kaitą sukeliančių neatsinaujinančių žaliavų (naftos, dujų, akmens anglies) poreikį, didintų energetinį saugumą ir mažintų energetinius kaštus.

„Spartesnė bioekonomikos plėtra sukurtų potencialą ir vis inovatyvesnių produktų vystymui, tarkime, namų iš jūros dumblių statybai ar automobilių iš žalienų gamybai“, – ateities biotechnologijų galimybes komentuoja A. Miceikienė.

Pašnekovė pastebi, kad Lietuva šiuo atveju turėtų orientuotis ne į pirminės biomasės (augalininkystės kultūrų, mėsos, medienos) gamybą ir visa tai eksportuotų iš šalies, bet į inovatyvių, vartotojų poreikius atitinkančių produktų kūrimą ir vystymą. Bioekonomikos kūrime gali dalyvauti žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto, plaušienos ir popieriaus gamybos, taip pat dalis chemijos, biotechnologijos ir energetikos pramonės šakos.

„Itin svarbi bioekonomikos sritis – bioatliekų perdirbimas. Nes tai svarus žingsnis žiedinės ekonomikos link. O žiedinė ekonomika, kuomet uždarame cikle dirbama be atliekų arba su labai mažais jų kiekiais, ir yra svarbiausias ateities visuomenės tikslas“, – neabejoja pašnekovė.

„ŽŪK „Pienas LT“ – vienas bioekonomikos vystymo sėkmės pavyzdžių Lietuvoje. Įsikūręs 2008 -aisiais vertikalios integracijos žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ šiandien yra didžiausia Baltijos šalyse pieno gamintojų bendruomenė, turinti savo pieno perdirbimo įmonę.

„Pienas LT“ gamykloje nuo 2017 m. pradžios pagal pažangiausias technologijas gaminami sausi aukštos pridėtinės vertės pieno baltymų produktai – micelinio kazeino, pieno baltymų, pieno filtrato ir pieno išrūgų baltymų milteliai. Šie produktai eksportuojami į 33 pasaulio šalis. Jie kaip ingredientai panaudojami nuo įprastinio maisto sektoriaus pramonės įmonių iki maisto papildų ir funkcinio maisto pramonės įmonių produktų gamyboje.

Šiandien pasauliniame maisto produktų ingredientų gamybos versle naujas rinkos žaidėjas gali įsitvirtinti tik su aukštos kokybės produktu iš itin aukštos kokybės žaliavinio pieno. Tai suprato Lietuvos pažangūs pieno gamintojai, prieš dešimt metų susibūrę į kooperatyvą „Pienas LT“. Šiandien įmonėje dirba per 180 aukštos kvalifikacijos darbuotojų, vyksta bendradarbiavimas su šalies mokslininkais, toliau diegiamos inovacijos ne tik perdirbimo grandyje, bet ir ūkininkų ūkiuose.“ Sako Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ generalinis direktorius Mantas Rudaitis.

Kokia šalis Lietuvai šiuo atveju galėtų būti pavyzdys? Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė A. Miceikienė teigia, jog tai Norvegija, kitos Skandinavijos valstybės, taip pat Vokietija.

„Rengdami Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją bendradarbiavome su šių šalių universitetais, kuriuose veikia bioekonomikos tyrimų centrai. Esame tarptautinėse mokslininkų komandose parengę ne vieną bendrą mokslinį projektą. Tad Lietuvoje esame bioekonomikos žinių lyderiai, kuriantys verslo modelius, metodikas, numatantys kryptis, kurlink turi sukti valstybės politika Bendradarbiaujame su agronomijos, informatikos, inžinerijos ekspertais bei planuojame tarpdisciplininius tyrimus, ką šiuo metu daro ir visas kitas pažangus pasaulis. Ir, be abejo, savo žinias perteikiame studentams bei doktorantams, kalbame, kaip kurti ir vystyti bioekonomikos strategiją, verslus ir kaip keisti vartotojų poreikius, nes bioekonomikos produktai bent jau iš pradžių negali būti pigesni už įprastinius“, – teigia pašnekovė.

A.Miceikienė pastebi, kad bioekonomikos plėtros procesas nebus lengvas. Todėl valstybė taip pat turėtų prisidėti prie jo spartinimo.

„Lietuvos regionai po truputį persiorientuoja bioekonomikos skatinimo link – rengiant plėtros strategijas didžioji dalis regionų bioekonomikos vystymą patvirtino kaip prioritetinę sritį. Tačiau valstybinė Lietuvos bioekonomikos plėtros strategija nėra patvirtina – šis procesas kol kas tik pajudėjęs. Nuolat kalbame apie tai, kad turime daug perspektyvų tapti šalimi – IT paslaugų teikėja. Tai, be abejo, puiku. Tačiau gamyba sukuria daugiau darbo vietų ir visą efekto grandinę – į valstybės biudžetą sumokama daugiau mokesčių, mažėja socialinės paramos gavėjų skaičius. Todėl politiniame lygmenyje reikėtų apsispręsti, kokiomis priemonėmis bioekonomikos procesai galėtų būti skatinami. Šių priemonių yra įvairių – tai ir mokestinės lengvatos, ir subsidijos, ir eksporto skatinimas. Ne mažiau svarbi sritis – švietimo programos, keičiančios Lietuvos vartotojų poreikius. Nes bioekonomikos vystyme daug lemia tai, kiek visuomenė yra nusiteikusi vartoti atsakingai bei brangiau mokėti už aukštos kokybės aplinkai draugišką produktą“, – reziumuoja pašnekovė.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas maloniai kviečia Lietuvos regionų, savivaldybių, verslo ir mokslo institucijų atstovus į konferenciją forumą „Regionai – bioekonomikos plėtros proveržio Lietuvoje katalizatoriai“ vasario 14 d., Universiteto g. 8a, Akademija, Kauno r.

Daugiau apie renginį

Straipsnį taip pat galite rasti lrytas.lt

„Paskaita-diskusija „Makroekonominės tendencijos: kam turime būti pasirengę?”

Vasario 7 d. gausus būrys studentų ir universiteto bendruomenės narių susirinko į VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete vykusią paskaitą-diskusiją su ekonomistu Gitanu Nausėda „Makroekonominės tendencijos: kam turime būti pasiruošę?“. Svečias kalbėjo apie įtampą tarptautinėje arenoje, Lietuvos bei pasaulio ekonomikos būklę bei ateities prognozes.

G. Nausėda į visiems rūpimą klausimą apie krizę atsakė pateikdamas faktus: tokie gilūs nuosmukiai kaip 2008-2009 m. kartojasi rečiau nei kas 10 metų; ekonomika juda ciklais – spartesnio augimo laikotarpius keičia lėtesnė raida, į lėtesnį etapą dabar ir žengiame; besikaupianti tarptautinės aplinkos įtampa tampa sunkiai prognozuojama. G. Nausėda akcentavo, jog dabar yra palankus metas verslui, gyventojams ir valdžios sektoriui išmintingai kaupti rezervus ir ruoštis laukiantiems iššūkiams.

Fakulteto bendruomenės ir studentų vardu dėkojame svečiui už makroekonomines įžvalgas ir už atsakymus į diskusijos metu užduotus aktualius klausimus.

Konferencija „VDU BPF 2018 m. mokslinių tyrimų rezultatai ir perspektyvos”

2019 m. vasario 6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyko Mokslinė konferencija „VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto 2018 metų mokslinių tyrimų rezultatai ir perspektyvos “. Šios konferencijos pagrindinis tikslas buvo pristatyti ir išdiskutuoti svarbiausias Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkų 2018 metais vykdytų mokslinių tyrimų rezultatus bei aptarti tolimesnes mokslinių tyrimų perspektyvas ir bendradarbiavimo galimybes vykdant tarpdisciplininius tyrimus.

Sulaukėme svečių iš Žemės ūkio Ministerijos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, žemės ūkio rūmų bei kitų institucijų.

Konferenciją pradėjo fakulteto dekanė prof. Dr. Astrida Miceikienė, kuri pristatė fakulteto viziją ir misiją, pagrindines mokslinių tyrimų kryptis bei ateities planus dėl mokslinių tyrimų vykdymo. Institutų direktoriai prof. dr. Vilija Aleknevičienė (Bioekonomikos tyrimų institutas) ir prof. Dr. Jan Žukovskis (Verslo ir kaimo vystymosi institutas) pristatė institutų mokslinės veiklos strategines kryptis ir rezultatus už 2018 metus.

Virginija Kargytė pristatė Baltijos jūros regiono INTERREG programos projektą „Biomasės vertės grandinių potencialo panaudojimo skatinimas Baltijos jūros regione“, kurio vykdymas prasidėjo 2019 m. sausio mėn. Projekto tikslas – paskatinti aplinkosauginiu požiūriu tvarų ir ekonomiškai racionalų biomasės (ypač bioatliekų) panaudojimą energijos ir kitų aukštesnės pridėtinės vertės bioproduktų gamybai. VDU Bioekonomikos plėtros fakultetas yra šio projekto pagrindinis koordinatorius.

Deimena Montvydaitė pristatė Bioekonomikos plėtros potencialo tyrimus, fokusuojantis į biomasės gamybos sektorių teritorinę koncentraciją Europos Sąjungoje. Jie buvo atlikti su Bioekonomikos tyrimų instituto mokslininkais prof. dr. Vlada Vitunskiene ir lekt. Neringa Ramanauske. Santykinė biomasės gamybos koncentracija nustatyta beveik dviejuose trečdaliuose ES šalių narių, tarp kurių yra ir Lietuva. Tai rodo, kad šios šalys biomasės pagamina tiek, kad būtų patenkinti vidaus poreikiai, o jos perteklius gali būti eksportuojamas. Tai reiškia, kad šalys turi bioekonomikos plėtros potencialą, naudojant vietinius atsinaujinančius biologinius išteklius. Tuo tarpu trečdalio ES šalių bioekonomikos plėtra priklauso nuo biomasės importo.

Doc. Dr. Lina Marcinkevičiūtė pristatė atliktus tyrimus apie Ekosistemos paslaugas Lietuvos kranto zonoje globalios klimato kaitos kontekste. Tyrimus vykdo Verslo ir kaimo vystymosi instituto tyrėjai kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais. Vertinant ekosistemos paslaugų naudą visuomenės gerovės kontekste, nustatyta, kad teoriškai įvardijami tikslai numato išlaikyti valstybės teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą, taip pat saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, skatinti investicijas, skirtas socialiniam ekonominiam vystymui, tačiau praktiškai, ši pusiausvyra kasdien vis labiau pažeidžiama, nes šalies gyventojų, ypač gyvenančių kaimo vietovėse, sparčiai mažėja, likusieji kaimo vietovėse gyvenantys sensta, vis daugiau buvusių žemės ūkio paskirties žemių apleidžiamos, nebedirbamos.

Tyrėjai dr. Jolita Greblikaitė ir lekt. Rolandas Rakštys pristatė LR ŽŪM rengto projekto „Rekomendacijų dėl metodikų įmokoms į Žemės ūkio gamybos rizikų valdymo fondą ir žalų atlyginimui apskaičiuoti parengimas“ rezultatus. Pateiktos sukurtos naujos ir unikalios metodikos įmokoms/išmokoms į Žemės ūkio rizikos valdymo fondą apskaičiuoti grūdų ir pieno sektoriams. Metodikų sukūrimas sudaro galimybes ir tyrimais pagrįstas prielaidas organizuoti tokio pobūdžio fondą Lietuvoje tam, kad būtų galima stabilizuoti ūkininkų pajamas dėl patirtų nuostolių ir ženklių svyravimų, ypač priklausančių nuo rinkos.

Prof. prof. dr. Vilma Atkočiūnienė pristatė Vietos maisto sistemos organizavimo metodus ir principus. Projektas įvykdytas su Verslo ir kaimo vystymosi instituto mokslininkais: doc. dr. Ilona Kiaušienė, doc. dr. Gintarė Vaznonienė, Rimantas Čiūtas, pagal LR Žemės ūkio Ministerijos užsakymą. Nustatyta, kad Vietos maisto sistemos prisideda prie bioekonomikos vystymosi ir kaimo plėtros. Išskirti svarbiausi momentai: leidžia lokaliu lygmeniu spręsti maisto švaistymo problemą, mažinti „atliekas“ ir kiekvienoje maisto grandinėje jas gražinti į išteklių apyvartą; užtikrina didesnį maisto tiekimo grandinės tvarumą bei atsparumą ir tuo pačiu prisideda prie visuomenės saugumo stiprinimo, kas ypač aktualu besikeičiančios geopolitinės situacijos požiūriu; leidžia kapitalizuoti nepanaudotus vietos išteklius ir geriau realizuoti kaimo gyventojų namų ūkių gamybinį potencialą; padeda spręsti socialinės atskirties mažinimo ir senstančios visuomenės aprūpinimo maistu problemas; įgalina edukuoti vartotojus: atskleisti biologiškai vertingų vietos sezoninių maisto produktų vartojimo naudą sveikatos palaikymui, kulinarinio paveldo tradicijų puoselėjimui ir gamtos išteklių išsaugojimui.

Po svarbiausių Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkų 2018 metais vykdytų mokslinių tyrimų rezultatų pristatymo ir mokslinių diskusijų numatytos tolimesnio bendradarbiavimo galimybės ir kryptys vykdant tarpdisciplininius tyrimus

Fokusas į bioekonomiką – žingsnis į ateities gamybą ir vartojimą

Kokia šalis Lietuvai šiuo atveju galėtų būti pavyzdys? Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė A. Miceikienė teigia, jog tai Norvegija, kitos Skandinavijos valstybės, taip pat Vokietija.

A.Miceikienė pastebi, kad bioekonomikos plėtros procesas nebus lengvas. Todėl valstybė taip pat turėtų prisidėti prie jo spartinimo.

Daugiau apie renginį

Straipsnį taip pat galite rasti lrytas.lt

Konferencija-forumas „Regionai – bioekonomikos plėtros proveržio Lietuvoje katalizatoriai“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas maloniai kviečia Lietuvos regionų, savivaldybių, verslo ir mokslo institucijų atstovus aptarti bioekonomikos plėtrą Lietuvoje bei galimas sinergijas tarp regionų ją vystant vietos lygmeniu.

Data: 2019 m. vasario 14 d.

Vieta: Universiteto g. 8a, Akademija, Kauno r.

Išankstinė registracija: dalyvių skaičius ribotas, prašome registruotis čia

PROGRAMA

Kviečiamas Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdis

BIOEKONOMIKOS PLĖTROS FAKULTETO TARYBA

Fakulteto tarybos nariams

Fakulteto bendruomenės nariams

PRANEŠIMAS

DĖL BIOEKONOMIKOS PLĖTROS FAKULTETO TARYBOS POSĖDŽIO

2019 m. vasario 7 d.

Akademija

Pranešame, kad kviečiamas Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdis, kuris įvyks 2019 m. vasario 13 d. (trečiadienį) 15.30 val. III rūmų 610 auditorijoje.

Posėdžio darbotvarkėje:

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos tarybos narių rinkimai (Fakulteto tarybos pirmininkas J. Čaplikas).
Pirmosios pakopos studijų programų baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo reikalavimų ir procedūrų aprašo pakeitimų ir papildymų projektas (Studijų komisijos pirmininkė D. Makutėnienė).
Magistrantūros studijų programų baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo reikalavimų ir procedūrų aprašo pakeitimų ir papildymų projektas (Studijų komisijos pirmininkė D. Makutėnienė).
Mokslinės veiklos aktyvinimas fakultete (diskusija).

Į posėdį kviečiami visi fakulteto bendruomenės nariai.

Pridedama:

Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos tarybos sudarymo ir narių atšaukimo tvarkos aprašas.
Pirmosios pakopos studijų programų baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo reikalavimų ir procedūrų aprašo pakeitimų ir papildymų projektas.
Magistrantūros studijų programų baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo reikalavimų ir procedūrų aprašo pakeitimų ir papildymų projektas.

Ekonomikos ir vadybos fakulteto

tarybos pirmininkas Jonas Čaplikas

Tarybos sudarymo ir narių atšaukimo tvarkos aprašas

Pirmosios pakopos studijų programų baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo reikalavimų ir procedūrų aprašas

Magistrantūros studijų programų baigiamojo darbo rengimo ir gynimo reikalavimų ir procedūrų aprašas

Mokslinė konferencija „VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto 2018 metų mokslinių tyrimų rezultatai ir perspektyvos“

Maloniai kviečiame į mokslinę konferenciją „VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto 2018 metų mokslinių tyrimų rezultatai ir perspektyvos“ vasario 6 d. 13 val. VDU ŽŪA 3 rūmų 610 aud.