Miškų ir ekologijos fakulteto naujienos Archives | VDU Žemės ūkio akademija

Ar spėsime sustabdyti taršos padarinius, kol gamta vis dar turi galimybę atsigauti?

Vanduo – vienas svarbiausių gamtos išteklių, nuo kurio priklauso ne tik žmogaus, bet ir visos gyvybės Žemėje egzistavimas. Lietuva gali didžiuotis kokybišku požeminiu vandeniu, tačiau vandens išteklių apsauga ir tvarus naudojimas išlieka vieni svarbiausių iššūkių. Tuo pačiu metu pasaulio valstybės susiduria su skirtingomis vandens išteklių valdymo problemomis – vienos kovoja su tarša, kitos – su stygiumi. Šiame kontekste itin svarbus tampa sąmoningumas: ar dar spėsime sustabdyti taršos padarinius, kol gamta vis dar turi galimybę atsigauti?

Du scenarijai – pozityvus ir katastrofinis

Lietuva išsiskiria pakankamai kokybišku požeminiu vandeniu, kuris šiuo metu patenka į mūsų namus švarus ir saugus. Tačiau tai – privilegija, kurią turime išsaugoti. VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė pabrėžia, kad nors požeminis vanduo nekelia didelių problemų,  paviršinių vandenų būklė tampa gyvybiškai aktualiu klausimu – nuo šių vandenų būklės tiesiogiai priklauso ir Baltijos jūros likimas.

„Be vandens nebūtų gyvybės. Švarus vanduo yra gero gyvenimo indikatorius. Tarp Europos Sąjungos šalių tik Lietuva ir Danija gėrimui naudoja išskirtinai požeminį vandenį, kuris yra labiau apsaugotas nuo taršos. Mes tikrai turime pakankamai geros kokybės geriamojo vandens. Tačiau paviršinio vandens kokybė yra tiesiogiai susijusi su Baltijos jūros kokybe, o jos būklė yra tikrai labai prasta. Tai viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Neatsakinga žmonių veikla visų pirma atsispindi mūsų paviršinių vandenų būklėje ir vėliau paviršiniai vandenys nukeliauja į Baltijos jūrą, tai sukelia eutrofikaciją, kurios pasekmes jaučiame. Baltijos jūroje yra daug mirusių vietų, kur deguonies koncentracija yra mažesnė negu 2 mg/l. Mirusi Baltijos jūros teritorija ne mažėja, o didėja. Tai reiškia, kad tarša nėra stabdoma taip, kaip reikėtų tai daryti“, – situaciją komentuoja profesorė.

Paklausta, koks likimas gali laukti Baltijos jūros, mokslininkė pateikia du scenarijus – pozityvų ir katastrofinį. „Baltijos jūra, kaip ir visi vandens telkiniai, yra linkusi atsinaujinti. Į Baltijos jūrą gėlas vanduo patenka iš viso Baltijos jūros baseino, o sūrus vanduo patenka per Danijos sąsiaurį. Todėl Baltijos jūra praktiškai yra gėla ir tik šiek tiek sūri. Jeigu ją pasiektų švarus vanduo, Baltijos jūra labai greitai atsistatytų, išsivalytų. Blogiausias galimas scenarijus – negyvos zonos gali taip išsiplėsti, kad jūra gali tapti mirusia. Nemaišykime – tai būtų ne tokia pati jūra kaip Izraelyje – Negyvosios jūros pavadinimas jai suteiktas dėl didžiulės druskų koncentracijos. O Baltijos jūra blogiausiu scenarijumi gali tapti mirusia, dvokiančia, t. y. supuvusia“, – sako pašnekovė ir priduria, kad tokiu atveju Baltijos jūroje nebeliktų gyvųjų organizmų, bioįvairovė būtų sutrikdyta.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto, Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė

Vandens išteklių valdymas pasaulyje – realybė be pagražinimų

Net ir gyvenant šalyje, kur vandens ištekliai, atrodo, savaime suprantamas gamtos turtas, būtina prisiminti, kad kiekvienas mūsų kasdien veikiame aplinką. Vandens išteklių tausojimas – ne tik ekologinis, inžinerinis, bet ir sąmoningumo klausimas. Pasak mokslininkės, valdant vandens išteklius visuomenės sąmoningumas nedžiugina.

„Deja, ne visi žmonės suvokia, kad kiekvienas iš mūsų palieka taršos pėdsaką. Pavyzdžiui, per parą žmogus sugeneruoja apie 100 litrų nuotekų – asmens higiena, maisto gamyba ir t.t. Nuotekos turi būti išvalytos iki pakankamai efektyvių verčių, turi būti pakankamai didelis nuotekų išvalymo efektyvumas. Džiugu, kad Lietuvoje didžiausi miestai jau turi tretinius valymo įrenginius, todėl nuotekų vanduo yra pakankamai saugiai išvalomas. Tačiau vis dar neišsivalome nuo smulkiųjų dalelių, pavyzdžiui, ftalatai, pavojingos medžiagos, farmacinės atliekos ir kt.“, – vardija prof. dr. L. Česonienė.

Tvarkant vandens išteklius pasaulyje egzistuoja milžiniški skirtumai – kai kurios šalys stokoja vandens, kitos kovoja su didele tarša, o trečios ieško inovatyvių sprendimų. „Kelionių į užsienį metu stebint skirtingų šalių vandens išteklių valdymą neretai tenka nustebti blogąja prasme. Kai kuriose Azijos valstybėse, pavyzdžiui, Indijoje, tarša yra tikrai didelė. Tačiau Gangas – specifinė upė, čia gyvena bakteriofagai, kurie labai greitai atstato vandens kokybę. Dalis valstybių tiesiog neturi vandens išteklių. Pavyzdžiui, Irane vandens atsiradimas prilygsta stebuklui, žmonės dalinasi vandenį, galima sakyti, po lašą. Omane vanduo taip pat yra tikras stebuklas, žmonės įvairiais metodais bando išgauti vandenį, kad išgyventų. Paradoksalu, tačiau Japonijoje naudojama labai daug plastiko, kuris vėliau yra deginamas. Tai didina klimato kaitos indeksus, blogina scenarijų. Japonai sudegintas atliekas naudoja kaip statybinę medžiagą statant salas. Tokiu būdu naudojamos ne tik sudegintos, bet ir kitos atliekos“, – situaciją skirtingose pasaulio šalyje komentuoja prof. dr. L. Česonienė.

Aplinkosauga šiandien – išlikimo sąlyga rytojui

„Lietuva aplinkos apsaugos aspektu pasaulio lygmenyje atrodo tikrai neblogai. Tačiau tikrai turime kur pasistiebti. Aplinkos apsaugos skyriai, agentūros, departamentai kovoja už aplinkos apsaugą. Tiesioginė ekologų pareiga – saugoti gamtą. Saugoti nuo žmonių, nuo jų veiklos. Verslas taip pat gali įsilieti į aplinkos apsaugą. Tačiau yra nemažai atvejų, kai verslas, mėgindamas padidinti pelnus, išleidžia didelius kiekius teršalų į aplinką. Tokių bylų tenka girdėti nuolat, ir ne vieną… Suprantama, kad pelnai – svarbus rodiklis, tačiau jokie pinigai neatstatys padarytos žalos. Baudos – tėra prevencija. Žinoma, sunku lygintis su Švedija, Suomija – tai iš tiesų turtingos valstybės, kurios sau leidžia daugiau rūpintis gamtos apsauga. Tuo tarpu mažiau pasiturinčios valstybės siekia išgyventi, gauti kuo didesnį pelną, todėl išteklius prižiūri mažiau. Pavyzdžiui, Indijoje, Egipte yra tekę matyti vandens telkinių, kurie tokių net neprimena – jie labiau atrodo kaip atliekų išmetimo vietos. Dalyje šalių visuomenei trūksta elementaraus švietimo – žmonėms atrodo, kad vandenyje atsidūrusios atliekos tiesiog subyrės. Labai gaila, kad žmonės užteršia gamtos stebuklą – vandens telkinius. Pavyzdžiui, Azijoje paviršinis vanduo yra labai užterštas, dažnai būna baisu maudytis duše, vanduo dvokia. Dar gerai, jeigu kvapas – chloro, bent jau mikrobiologinės taršos nėra. Chloras neturi kvapo, kvapas atsiranda, kai chloras susijungia su organinėmis medžiagomis“, – kalba pašnekovė.

Pasak mokslininkės, nors nuolatinis raginimas saugoti gamtą gali pasirodyti banalus, tačiau tai yra gyvybiškai svarbu. „Žiūrint į ateitį, tvaraus gyvenimo būdas yra ir bus labai perspektyvus ir reikalingas. Medikai gydo žmones – tai yra gyvybiškai svarbu. Lygiai taip pat aplinkos apsaugos specialistai ir ekologai gydo, prižiūri, saugo mus supančią aplinką. Jeigu aplinka nebus sveika, ir žmonės nebus sveiki. Neturėsime saugių ekosistemų, bioįvairovės, dings rūšys, keisis klimatas ir pan. Todėl tvarumas yra ne mada, o būtinybė. Kol kas mūsų sistemoje nesuprantame gyvybiškai svarbios aplinkos apsaugos svarbos. Lietuvoje turime tikrai labai daug išteklių, bet ateityje dėl klimato kaitos jų galime ir pritrūkti. Todėl tvarus išteklių naudojimas yra itin reikšmingas“, – akcentuoja pašnekovė.

Tvari gyvensena nėra tik teorinė sąvoka – tai vienas esminių mūsų išlikimo ramsčių. „Aplinkos apsaugos specialistai, ekologai – kovotojai prieš taršą, kurią sukelia žmogus. Vadinasi, šie specialistai yra kovotojai prieš visą sistemą. O pagrindinė sistemos dalis yra gauti kuo didesnį pelną sumažinant išlaidas aplinkos apsaugos srityje. Todėl aplinkos apsaugos specialistai turi kovoti su teršėjais ir tai yra iš tiesų sunkus, tačiau labai įdomus ir prasmingas darbas. Klimato kaita ir kiti kylantys iššūkiai rodo, kad jau dabar reikia dar daugiau ekologų ir klimato kaitos specialistų, o ateityje jų reikės dar daugiau. Nevalia laukti katastrofiškų, nepataisomų padarinių – veikti reikia dabar“, – tikina mokslininkė.

Priėmimas į VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijas 2025

Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 6 d. 11 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugpjūčio 11 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo  rugpjūčio 11 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 12 val. Visi kviečiamieji  studijuoti VDU rugpjūčio 11 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais taip pat planuojamas papildomas priėmimo etapas. Daugiau informacijos:  https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/priemimo-datos/.

Kviečiame vaizdo siužete išsamiau susipažinti su svarbiausiais dalykais norintiems stoti į VDU:

VDU Žemės ūkio akademija šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis pirmosios pakopos, ištęstines bei nuotolines studijų programas šiose studijų kryptyse:

 

Žemės ūkio mokslai

Agronomija

Kraštovaizdžio dizainas

Maisto kokybė ir sauga

Miškininkystė

 

Gyvybės mokslai

Taikomoji ekologija

 

Verslo ir viešoji vadyba

Apskaita ir finansai

Logistika ir prekyba

 

 

 

 

Inžinerijos mokslai

Tvarioji inžinerija

Vandens inžinerija

Žemės ūkio mechanikos inžinerija

Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas

 

 

Studijų programų sąrašą, į kurias vykdomas priėmimas 2025 m., priėmimo taisykles, konkursinio balo sandarą, kainą, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir kt. galima rasti universiteto priėmimo taisyklėse bei stojantiesiems skirtame puslapyje.

Daugiau informacijos apie studijas

Informacija VDU Žemės ūkio akademijoje:

Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

VDU Studijų informacijos centras:

Adresas: K. Donelaičio g. 52-102, 44244, Kaunas
Telefonas: +370 37 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
El. paštas: loreta.petrauskaite@vdu.ltjustina.sisaite@vdu.ltegle.gailusyte@vdu.ltlaurynas.samajauskas@vdu.ltieva.salamakinaite@vdu.lt
arba vdu@vdu.lt

VDU ŽŪA studentus graibsto pirmuose kursuose – dabar renkasi studentai, ne darbdaviai

Augant žemės ūkio ir susijusių sektorių specialistų poreikiui, ir toliau tolygiai auga jų trūkumas. Darbui su šiuolaikinėmis technologijomis reikia vis daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, todėl žemės ūkio ir susijusių sektorių specifiką išmanančius Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus darbdaviai kviečia dirbti jau pirmuose kursuose, taip suteikdami galimybę studijų metu tiesiogiai susipažinti su sektoriumi ir įgyti praktinio darbo patirties. Dėstytojai pasakoja, kad „laisvų“ absolventų ieškantiems darbdaviams dažnai tenka nusivilti, motyvuoti studentai dar studijuodami išsirenka darbdavius.

Trūksta specialistų, gebančių dirbti su naujausiomis technologijomis

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių išmaniųjų technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų. „VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas vienintelis Lietuvoje rengia žemės ūkio inžinerijos specialistus. Šios srities specialistų nuolat trūksta tiek žemės ūkio technika prekiaujančioms ir serviso paslaugas atliekančioms įmonėms, tiek žemės ūkio bendrovėms. Žemės ūkio verslo įmonių atstovai atkreipia dėmesį, kad išmaniąsias technologijas išmanančių inžinierių yra paruošiama per mažai. Žemės ūkis intensyviai modernėja, stambėja ir prieš kelis dešimtmečius studijas baigę specialistai, jeigu neinvestavo papildomai į kvalifikacijos kėlimą, jau sunkiai gali dirbti su išmaniaisiais įrenginiais, nes jiems gali trūkti naujų žinių ir svarbių gebėjimų“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Norint sėkmingai dirbti, reikalingos su naujomis technologijomis – dronais, robotais, automatizavimo technologijomis, dirbtiniu intelektu, nuotoliniu mašinų valdymu, duomenų mokslu ir aplinkos inžinerija susijusios žinios. „Šias sritis išmanantis žmogus turi plačias karjeros galimybės. Aukštos kvalifikacijos specialistų reikia ne tik dideliems ūkiams, bet ir didelėms verslo įmonėms, kurios pristato ir parduoda naujausias technologijas bei žemės ūkiui skirtą techniką. Jie taip pat reikalingi ir įmonėms, teikiančioms žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Šiuolaikinė technika turi daug naujų technologijų ir darbui su jomis reikia specialistų, kurių rinkoje kol kas yra tik vienetai, kai reikėtų šimtų, norint patenkinti šios dienos poreikį“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad matant, kaip greitai keičiasi žemės ūkio sektorius, galima prognozuoti šių specialistų poreikio augimą ir ateityje.

Norinčių inicijuoti pokyčius laukia plačios karjeros galimybės

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto mokslininkė prof. dr. Živilė Tarasevičienė pasakoja, kad žemės ūkio mokslų studijų patrauklumą lemia pažangiausių technologijų, dronų, inovatyvios technikos, informacinių technologijų pritaikymo galimybės, todėl ši sritis yra įdomi, inovatyvi ir sparčiai besikeičianti. „Susidomėjimą šia sritimi didina ir galimybė keisti pasaulį, darant teigiamą poveikį ir atkreipiant dėmesį į tvarumą bei pasaulinius iššūkius, tokius kaip aprūpinimas maistu, klimato kaita, biologinės įvairovės netektis. Šių studijų absolventams atsiveria plačios karjeros galimybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos versle, biotechnologijų, aplinkos apsaugos ir kitose srityse“, – mintimis dalijasi mokslininkė.

VDU ŽŪA prof. dr. Živilė Tarasevičienė

VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė pastebi, kad maisto studijų kryptis atitinka Lietuvos bei Europos darbo rinkos poreikius – siekiama kokybiškai paruošti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų. „Populiacijos aprūpinimas saugiu ir kokybišku maistu, maisto grandinių perėjimas prie tvaresnių, skaitmenizacija, struktūriniai pokyčiai, naujų verslo modelių atsiradimas ir kiti iššūkiai, laukiantys maisto sektoriaus, lemia kūrybiškų, turinčių inovatyvų požiūrį, gebančių priimti ir įgyvendinti mokslo žiniomis grindžiamus atsakingus sprendimus, universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų poreikį“, – kalba prof. dr. E. Jarienė ir atkreipia dėmesį, kad dėl vykstančių pokyčių galima prognozuoti tolygų šių specialistų poreikio augimą ateityje.

Mokslininkė pastebi, kad motyvuotam jaunimui šios modernios studijos turėtų būti itin patrauklios, nes Lietuvoje ypač skatinama regionų vietovėse kurti verslą, kuriam aktualūs aukštos kvalifikacijos specialistai.

VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė

Darbdaviai aktyviai ieško kvalifikuotų miškininkų

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris atkreipia dėmesį, kad neseniai atliktoje studijoje „Miškų ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikio nustatymo metodikos parengimas ir poreikio prognozė 2021–2024 metams“ įvardyta, kad „atliepiant rinkos poreikius į Miškininkystės bakalauro universitetines studijas kasmet reikėtų priimti po 52 studentus“ bei „kasmet Lietuvos darbo rinkai reikės naujai parengtų vidutiniškai po 20 miškininkystės krypties magistrų“.

Prof. dr. G. Mozgeris atskleidžia, kad nuolat sulaukia potencialių darbdavių užklausimų. „Darbdaviai aktyviai ieško motyvuotų studentų, kurie norėtų dirbti pagal studijuojamą specialybę, tačiau dažniausiai tenka nuvilti, nes „laisvų“ studentų jau seniai nebėra. Norintys įgyti praktinės patirties pradeda dirbti pirmuose kursuose ir vėliau darbdaviams jau tenka pasistengti, norint sudominti, nes dabar renkasi studentas, ne darbdavys“, – pasakoja profesorius.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris

Efektyvi logistika, racionalūs finansų valdymo sprendimai – visos ekonomikos variklis

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pastebi, kad augančios tarptautinės prekybos apimtys, didėjanti produktų gamyba ir mainai vidaus rinkoje reikalauja pažangių logistikos sprendimų. „Siekiant užtikrinti efektyvų ir savalaikį prekių judėjimą reikia specialistų, gebančių valdyti sudėtingus prekių pristatymo tinklus. Elektroninės prekybos augimas kvalifikuotų logistikos profesionalų deficitą tik dar labiau padidina“, – pasakoja prof. dr. B. Vaznonis.

„Nors VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas parengia ir kasmet darbo rinką papildo gausiu būriu logistikos absolventų, tačiau potencialiems darbdaviams atvykus į fakultetą ne kartą teko nusivilti – daugelis antrojo ir trečiojo kurso studentų jau dirba ir atsparūs socialinių partnerių vilionėms“, – su šypsena kalba dekanas.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Absolventai ne tik puikiai išmano savo profesinę sritį ir joje naudojamas informacines sistemas, bet ir kalba užsienio kalbomis, dėl to darbo rinkoje žino savo vertę. Tai pasakytina ir apie apskaitos ir finansų specialistų rengimą. Darbo rinkoje nepamainomi studijų programos Apskaita ir finansai absolventai, puikiai įvaldę naujoves finansų valdymo ir apskaitos srityse, gebantys savarankiškai priimti finansų valdymo sprendimus pasitelkiant modernias verslo valdymo sistemas. „Tai įtraukiantis, įdomus darbas, atveriantis plačias karjeros galimybes netgi užsienio kapitalo kompanijose. Finansininkai tiesiogiai dalyvauja strateginių sprendimų, kurie daro įtaką įmonės augimui ir sėkmei, priėmime, todėl galimybė stebėti sprendimų poveikį įtraukia nuo pirmųjų dienų. Sėkminga karjera finansų ir apskaitos srityse dažniausiai lydi smalsius, dėmesingus ir gebančius dirbti komandoje“, – neabejoja prof. dr. B. Vaznonis.

VDU ŽŪA magistrantūros studijos 2025: papildomas priėmimas

Nuo liepos 14 d. 14.00 val. iki rugpjūčio 19 d. 14.00 val. vyks papildomas priėmimo į magistrantūros studijas etapas į likusias laisvas studijų vietas. Kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 21 d. 11.00 val. Sutarčių pasirašymas internetu vyks nuo rugpjūčio 21 11.00 val. iki rugpjūčio 22 d. 24.00 val. Norintys studijuoti magistrantūroje kviečiami teikti prašymus internetu. Prašyme galima nurodyti iki 4 pageidavimų. Stojantysis pageidavimus turėtų pateikti prioriteto mažėjimo tvarka. VDU absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio, tik užpildyti prašymą ir pridėti registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Įstojusieji kvietimus studijuoti gaus ir sutartis internetu galės pasirašyti nuo liepos 11 d. 11.00 val. iki liepos 14 d. 12.00 val.

Į magistrantūros studijas gali būti priimami asmenys, baigę pirmosios pakopos studijas ir atitinkantys priėmimo reikalavimus į magistrantūros studijų programas. Stojantieji gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas studijas, nurodydami iki keturių studijų programų prioriteto mažėjimo tvarka. Šiemet stojantieji į VDU gali rinktis iš 68 studijų programų, vykdomų nuolatine ir ištęstine forma. VDU Žemės ūkio akademija siūlo rinktis iš 18 magistrantūros studijų programų.

Programos siūlomos gyvybės, matematikos, fizinių, informatikos, inžinerijos, humanitarinių, socialinių, ugdymo, verslo ir viešosios vadybos, teisės, technologijos, žemės ūkio mokslų ir menų krypčių grupėse. 13 studijų programų galima studijuoti nuotoliu arba mišriu nuotoliniu būdu (iš jų VDU ŽŪA – 6), 11 programų studijos vyksta anglų kalba. VDU vykdomos dvi jungtinės studijų programos ir 6 dvigubo diplomo studijų programos, kuriose studentai išvykę dalinėms studijoms į užsienio partnerio universitetą, įgis VDU ir kito universiteto diplomus

Taip pat vykdomas priėmimas į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas.

Priėmimo taisykles rasite čia.

Priėmimo į magistrantūros studijas etapai ir datos.

VDU ŽŪA MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS

Žemės ūkio mokslai
(Žemės ūkio mokslų magistro laipsnis)
Agronomija (NL – 2 m.)
Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga (NL – 2 m.)
Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas (I – 3 m.)
Miškininkystė (NL – 2 m., I – 3 m.)

Gyvybės mokslai
(Gyvybės mokslų magistro laipsnis)
Agroekosistemos (I – 3 m.)
Ekologija ir klimato kaita (I – 3 m.)

Verslo ir viešoji vadyba
(Verslo vadybos magistro laipsnis)
Apskaita ir finansai (I – 3 m.)*
Muitinės procesų valdymas (MBA, anglų k.)** (NL – 1 m.)
Verslo logistika (I – 2 m.)*
Žemės ūkio verslo vadyba (I – 3 m.)*
(Viešojo administravimo magistro laipsnis)
Kaimo plėtros administravimas (I – 3 m.)*

Socialiniai mokslai
(Socialinių mokslų magistro laipsnis)
Žemės ūkio ekonomika (I – 3 m.)*

Inžinerijos mokslai
(Inžinerijos mokslų magistro laipsnis)
Akvamatika (anglų k.) (NL – 2 m.)
Hidrotechninės statybos inžinerija (I – 3 m.)
Mechanikos inžinerija (specializacijos: Transporto inžinerija, Žemės ūkio inžinerija, Mašinų patikimumo inžinerija) (NL – 2 m.)
Tvarioji energetika (NL – 2 m.)
Žemės ūkio inžinerija ir vadyba (NL – 2 m.)
Žemėtvarka (I – 3 m.)

*Mišrios nuotolinės studijos
**Nuotolinės studijos

Kviečiame kurti perspektyvią ateitį kartu!

PRIĖMIMAS Į VDU ŽŪA PAPILDOMĄSIAS STUDIJAS

Vykdomas priėmimas į papildomąsias studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas. Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA papildomąsias studijas: https://zua.vdu.lt/studijos/papildomosios-studijos/.

Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas registracija vyksta internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/ iki rugpjūčio 19 d.

DAUGIAU INFORMACIJOS

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU:
VDU Studijų departamentas
S. Donelaičio g. 52, LT-44244, Kaunas
El. paštas studijos@vdu.lt

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU ŽŪA:

Informaciją teikia VDU ŽŪA fakultetai

ir/arba

VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė
Doc. dr. Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

Virtualus atsakymų bankas. Klausk ir gauk visus atsakymus apie VDU ŽŪA studijas mylintiems gamtą ir technologijas

Jau netrukus rankose laikysite brandos atestatą, įprasminantį ilgą 12 metų mokslo kelią. Tai ypatingas metas, teikiantis neapsakomą džiaugsmą, tačiau tuo pačiu keliantis susirūpinimą – o kas toliau? Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Norime išsklaidyti Jūsų dvejones ir kviečiame pasinaudoti virtualiu atsakymų banku bei sužinoti viską apie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bakalauro studijas.

O kas toliau? O toliau – aukštasis mokslas ir žingsnis perspektyvaus universitetinio išsilavinimo link.

Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Drąsiai pasirinkęs (-usi) tai, kas domina būtent tave ir yra perspektyvu, būsi priėmęs (-usi) geriausią sprendimą.

Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Pasirinkęs (-usi) studijas VDU Žemės ūkio akademijoje darbą rasi dar studijuodamas (-a), nes atlikto studentų tyrimo duomenimis – net 74% VDU ŽŪA bakalauro studijų studentų sėkmingai dirba dar studijuodami. Sparčiai vystantis agrosektoriui ir didėjant kvalifikuotų specialistų poreikiui čia įvyksta atvirkštinis reiškinys – ne darbdavys renkasi darbuotoją, bet darbuotojas renkasi dažnai net iš keleto darbo pasiūlymų.

Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Tikrai taip, šiandien agrosektoriaus atlyginimai vidutiniškai gali prasidėti nuo 3000 Eur (rekvizitai.lt duomenimis) ir neturėti ribų.

Užduokite klausimus užpildant anketą ir jums bus suteikta informacija apie VDU Žemės ūkio akademijos studijų išskirtinumus, galimybes, apie priėmimą į studijas, prašymų pateikimo tendencijas ar kiti atsakymai į rūpimus klausimus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus prieš baigiantis priėmimo etapui ir prašymą studijuoti pateikti be abejonių, su džiugesiu laukiant kvietimo studijuoti.

KLAUSIMŲ PATEIKIMAS ČIA

Klausimų pateikimas aktyvus iki rugpjūčio 5 d. Atsakymai bus pateikti anketoje nurodytais kontaktais (el. paštu arba telefonu).

Daugiau informacijos apie studijas:

Apie priėmimą į VDU ŽŪA bakalauro studijas  
VDU ŽŪA bakalauro studijų informacinė skrajutė
VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys

Studijų programų sąrašą, į kurias vykdomas priėmimas 2025 m., priėmimo taisykles, konkursinio balo sandarą, kainą, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir kt. galima rasti universiteto priėmimo taisyklėse bei stojantiesiems skirtame puslapyje.

Informacija ir konsultacijos VDU Žemės ūkio akademijoje:

Dr. Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

Natūralių pievų atkūrimo iniciatyva VDU ŽŪA Arboretume: gyvosios laboratorijos indėlis į gamta grįstus sprendimus

2025 m. birželio 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Arboretume įgyvendinta natūralių pievų atkūrimo iniciatyva, kurios tikslas – skatinti biologinę įvairovę ir diegti gamta grįstus sprendimus (GGS) švietimo ir aplinkosaugos praktikoje.

Įgyvendinant veiklą, Arboretumo darbuotojai paruošė eksperimentinį plotą natūralios pievos formavimui: buvo nupjauta esama žolinė augalija, pašalinta biomasė ir atliktas dirvos skarifikavimas, sudarant tinkamas sąlygas naujų augalų įsitvirtinimui. Pievų atkūrimo ekspertė parengė vietinėms sąlygoms pritaikytą natūralių žolių sėklų mišinį, kuris išsiskiria rūšine įvairove ir ekologine verte. Sėklos buvo išsėtos numatytuose sklypuose Arboretumo teritorijoje.

Veikloje dalyvavo VDU Žemės ūkio akademijos Gyvosios laboratorijos komanda bei Miškų ir ekologijos fakulteto studentai. Tai buvo unikali galimybė studentams praktiškai susipažinti su natūralių pievų atkūrimo principais, sužinoti apie vietinių augalų reikšmę ekosistemų stabilumui ir aptarti gamta grįstų sprendimų taikymą šiuolaikiniame žemės ūkyje.

Atkurtos pievos taps Gyvosios laboratorijos demonstraciniu objektu, kuris bus naudojamas studijų procese, edukacinėse veiklose, bendradarbiavime su bendruomenėmis bei tarptautiniuose mainuose. Šios gamtinės erdvės prisidės prie aplinkosauginių kompetencijų ugdymo bei GGS principų integracijos į aukštąjį mokslą.

Veikla įgyvendinta įgyvendinant tarptautinį projektą „Švietimas ir gamta grįsti sprendimai: visuomenė – biologinės įvairovės išsaugojimui“ (ENABLS, Education and Nature-Based Solutions: enable society to bend the curve for biodiversity). Projekto tikslas – stiprinti švietimo vaidmenį biologinės įvairovės apsaugos srityje, pasitelkiant vietines iniciatyvas, praktinį mokymąsi ir bendradarbiavimą tarp mokslo ir visuomenės.

Antrasis „Erasmus+“ projekto „Kamanės – natūraliam apdulkinimui“ (Bumble-NAP) susitikimas Italijoje

2025 m. birželio 26–27 d. Perudžoje (Italija) vyko antrasis tarptautinis „Erasmus+“ projekto „Kamanės – natūraliam apdulkinimui“ (Bumblebees for Natural Pollination, BUMBLE-NAP, Nr. 2024-1-TR01-KA220-VET-000254015) partnerių susitikimas. Jame dalyvavo atstovai iš Turkijos, Italijos, Bulgarijos ir Lietuvos. Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) susitikime atstovavo VDU Žemės ūkio akademijos Aplinkos ir ekologijos katedros komanda.

Įgyvendinant projekto veiklas, siekiama skatinti kamanių naudojimą šiltnamių ūkiuose kaip natūralią alternatyvą apdulkinimui, mažinant cheminių medžiagų ir hormonų naudojimą žemės ūkyje. Projektą koordinuoja Antalijos Seriko savivaldybė (Turkija), o partneriai – Aydino Adnan Menderes universitetas (Turkija), Italijos Umbrijos regiono ūkininkų konfederacija, Stara Zagora žemdirbystės institutas (Bulgarija) ir Vytauto Didžiojo universitetas (ŽŪA MEF Aplinkos ir ekologijos katedra). Projekto trukmė – 2 metai, o pabaiga numatyta 2026 m. lapkričio 30 d.

Projekto tikslas – ne tik skatinti gamtai palankių apdulkintojų, tokių kaip kamanės, taikymą šiltnamių ūkiuose, bet ir stiprinti profesinio mokymo sistemą žemės ūkio sektoriuje, kuriant praktines mokymosi priemones ir metodinę medžiagą.

Pirmąją susitikimo dieną, vykusią CIA Umbria biure Perudžos mieste, partneriai pristatė projekto koordinavimo ir valdymo eigą, aptarė nacionalinių tyrimų rezultatus iš Turkijos, Bulgarijos, Italijos ir Lietuvos. VDU ŽŪA komanda pateikė Lietuvos tyrimų išvadas, akcentuodama stipriąsias ir tobulintinas praktinio kamanių taikymo ūkiuose sritis.

Taip pat buvo pristatyta kuriama e. mokymosi platforma, planuojami interaktyvūs mokymo moduliai, diskutuota apie būsimas sklaidos priemones: mokomuosius vaizdo įrašus, metodinę knygą ir praktinio mokymo kursą, skirtą šiltnamių darbuotojams bei profesinio mokymo įstaigoms. Susitikimo pabaigoje partneriai aptarė finansinius ir vadybinius klausimus bei pasirengimą trečiajam susitikimui.

Antroji susitikimo diena buvo skirta edukaciniam vizitui į Augusto Ciuffelli žemės ūkio koledžą – seniausią Italijos žemės ūkio krypties mokymo įstaigą, veikiančią nuo 1864 m. Koledžas įsikūręs Todi mieste, istoriniame XII a. Montecristo vienuolyno komplekse, ir pasižymi stipria praktinio mokymo infrastruktūra.

Partneriai apžiūrėjo modernias hidroponinio auginimo sistemas, aktualias diskutuojant apie apdulkinimo sprendimus šiltnamiuose, bei susipažino su mokomojo ūkio teritorija, kurioje įrengtos alyvmedžių plantacijos, vynuogynai, vykdomi tiksliojo ūkininkavimo eksperimentai.

Ypatingo susidomėjimo sulaukė ceroplastinė vaškinių vaisių kolekcija, atspindinti senąsias vaisių veisles. Šie kruopščiai atkurtų modelių rinkiniai naudojami edukaciniais tikslais ir padeda ugdyti supratimą apie regioninę augalų įvairovę bei jos išsaugojimą.

Dalyvavimas šiame susitikime sustiprino tarptautinį bendradarbiavimą, paskatino žinių mainus apie kamanes kaip tvarią apdulkinimo priemonę ir padėjo toliau plėtoti projekto mokymo priemones. VDU ŽŪA komandos indėlis į tyrimų analizę ir mokymo turinio rengimą yra svarbi viso projekto pažangos dalis.

Apdovanoti geriausiai 2024–2025 m. m. įvertinti VDU ŽŪA dėstytojai

Kiekvieno semestro pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdoma apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”, kuria siekiama išsiaiškinti studijuojančiųjų patirtis, išgirsti jų nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir atsiliepimus. Remiantis apklausos rezultatais, įvardijami geriausiai studijuojančiųjų įvertinti dėstytojai kiekviename semestre ir mokslo metais akademiniuose padaliniuose.

Birželio 20 dieną VDU mokslo metų užbaigimo šventėje pasveikinti ir apdovanoti šie 2024–2025 mokslo metais studentų geriausiai įvertinti dėstytojai:

  • Agronomijos fakulteto dėstytoja dr. Ramunė Masienė,
  • Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojas doc. dr. Valdemaras Makutėnas,
  • Inžinerijos fakulteto dėstytojas prof. dr. Dainius Steponavičius,
  • Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Anželika Dautartė.

2025 m. pavasario semestre geriausiai įvertinti ŽŪA dėstytojai:

Agronomijos fakultete:

prof. dr. Aušra Blinstrubienė
doc. dr. Dovilė Levickienė
dr. Ramunė Masienė
vyr. lekt. dr. Edvinas Misiukevičius
asist. dr. Rita Čepulienė
doc. dr. Darija Jodaugienė
doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius
doc. dr. Ernestas Zaleckas
doc. dr. Romas Ruibys
lekt. Karolis Grušas

Bioekonomikos plėtros fakultetas:

lekt. Lina Martirosian
doc. dr. Valdemaras Makutėnas
vyr. lekt. dr. Aurelija Kustienė
doc. dr. Jurgita Baranauskienė
doc. dr. Gintarė Vaznonienė
prof. dr. Danutė Zinkevičienė
doc. dr. Vilma Tamulienė
prof. dr. Vladzė Vitunskienė
prof. dr. Rimantas Dapkus

Inžinerijos fakultetas:

asist. dr. Indrė Bagdonienė
doc. dr. Rasa Čingienė
lekt., j. m. d. Julija Rukaitė
j. asist. Justinas Anušauskas
prof. dr. Dainius Steponavičius
lekt. Dainius Šišlavas
prof. dr. Eglė Jotautienė

Miškų ir ekologijos fakultetas:

doc. dr. Kšištof Godvod
doc. dr. Anželika Dautartė
dr. Daiva Tiškutė Memgaudienė
dr. Nijolė Maršalkienė
doc. dr. Daiva Šileikienė.

Šiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje bus suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2025 pavasaris“.

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventės akimirkos (nuotraukų galerija)

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų gyvenimo knygoje birželio 19-oji įsirašė ypatingu šriftu – tądien jauniesiems tvarios ateities kūrėjams įteikti bakalauro ir magistro laipsnių diplomai.

Renginio akimirkos:

Agronomijos fakulteto nuotraukų galerija

Bioekonomikos plėtros fakulteto nuotraukų galerija

Inžinerijos fakulteto nuotraukų galerija

Miškų ir ekologijos fakulteto nuotraukų galerija

Prieiga prie nuotraukų galerijų suteikiama tik turintiems VDU el. paštą. 

VDU ŽŪA absolventams įteikti diplomai: į naują gyvenimo etapą – su galia kurti ir valia veikti 

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų gyvenimo knygoje birželio 19-oji įsirašė ypatingu šriftu – tądien jauniesiems tvarios ateities kūrėjams įteikti bakalauro ir magistro laipsnių diplomai.

Absolventai pasiruošę kurti pažangų ir tvarų agrosektorių

VDU ŽŪA Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų absolventai svarbią dieną apgaubti ypatingu dėmesiu ir sveikinimo žodžiais.

„Diplomų įteikimo ceremonija yra viena iš gražiausių, iškiliausių ir prasmingiausių universiteto akademinių švenčių. Tai diena, kai švenčiame jūsų, mieli absolventai, pasiektą akademinį rezultatą – jūsų kantrybės, atkaklumo ir talento vaisius. O kartu tai ir visos likusios akademinės bendruomenės darbo rezultatų įprasminimas. Todėl ši akimirka yra tokia džiugi. Tikriausiai daug kam atrodo, kad šiandien jūs esate išeinantieji, o mes atliekame jus išlydinčiųjų vaidmenį. Tačiau taip nėra. Šiandien nei jūs paliekate universitetą, nei universitetas palieka jus. Per kūrybinius ieškojimus ir atradimus, per bendrą veikimą su kolegomis, o gal ir dirbtinio intelekto partneriu, per patvirtintas hipotezes ir apgintus argumentus, universitetas yra negrįžtamai įsišaknijęs ir pakeitęs jūsų mąstymą bei pasiruošęs jus auginti toliau“, – sveikindama absolventus kalbėjo VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pažymėjo, kad absolventai, palikdami savąją Alma Mater, yra pasiruošę kurti savo profesinį kelią, prisidėti prie Lietuvos ateities ir tapti verslo ar valstybės lyderiais. „Jūs ne tik įgijote žinių ir įgūdžių, bet ir augote kaip asmenybės. Kiekviena nesėkmė buvo galimybė tobulėti, kiekvienas pasiekimas – džiaugsmo ir motyvacijos šaltinis. Jūs tapote kūrybingais, atsakingais ir novatoriškais specialistais, pasiruošusiais imtis naujų iššūkių, kad Lietuvos žemės ūkis būtų dar tvaresnis, pažangesnis ir atsparesnis“, – sakė VDU ŽŪA kanclerė.

VDU ŽŪA kanclerės pavaduotoja prof. dr. Aušra Blinstrubienė, sveikindama absolventus, pastebėjo, kad šiandien pasauliui kaip niekada reikia atsakingų, išsilavinusių ir tvirtų asmenybių. „Mieli absolventai, Akademija – tai erdvė, kur pildėsi jūsų svajonės, formavosi vertybės ir mezgėsi draugystės Studijuodami jūs augote kaip asmenybės, mokėtės spręsti iššūkius, bendradarbiauti, ieškoti atsakymų ir kurti ateitį. Per šiuos metus jūs įgijote ne tik profesinių kompetencijų – jūs tapote pokyčių kūrėjais. Vienas studijų etapas baigiasi, bet smalsumas bei noras tobulėti ir augti tęsiasi visą gyvenimą. Jūs jau įrodėte, kad galite siekti tikslų, tad tikiu, daugelį iš jūsų netrukus sutiksime vėl – magistrantūros ar doktorantūros studijose“, – sakė VDU ŽŪA kanclerės pavaduotoja ir absolventams linkėjo prasmingo, drąsaus ir kupino naujų atradimų kelio.

Į kitą gyvenimo etapą – su žinių troškimu

Iškilmingo renginio metu auklėtinius, sėkmingai įveikusius dar vieną gyvenimo etapą, sveikino ir fakultetų dekanai.

„Mieli absolventai, jūsų kelias iki šios dienos buvo ilgas ir ne visada lengvas. Tai buvo kelias su daugybe išbandymų, pažinimo, savęs ieškojimo, bet taip pat – su atradimais, džiaugsmais ir augimu. Šiandien jūs stovite čia, pasiekę vieną svarbiausių gyvenimo viršukalnių. Gyvename laikotarpiu, kai pasaulis susiduria su dideliais iššūkiais – nuo klimato kaitos iki maisto saugumo ir biologinės įvairovės nykimo. Ir būtent jūsų žinios, gebėjimas mąstyti plačiai, tvariai, atsakingai gali tapti sprendimu. Todėl kviečiu jus būti ne tik mokslo žinių taikytojais, bet ir pokyčių kūrėjais. Būkite tie, kurie mato žemę ne tik kaip išteklių, bet kaip vertybę“, – linkėjo VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis, kreipdamasis į absolventus, tikino, kad net ir pačios didžiausios svajonės taip ir lieka svajonėmis, jeigu jų nelydi aiškus tikslas, pastangos ir užsispyrimas. „Šiandien – akimirka, kai svajonės pildosi ir virsta tikrove. To nebūtų be jūsų pastangų ir motyvacijos. Tikiu, kad studijų metu patyrėte iššūkių ir sunkumų, tačiau juos sugebėjote įveikti savo atkaklumu, nuoširdžiu darbu ir tikėjimu savo gebėjimais. Tikiuosi, kad universitete praleisti metai dar ilgai liks jūsų atmintyje, o išmoktos pamokos leis siekti karjeros ir gyvenimo tikslų“, – kalbėjo prof. dr. B. Vaznonis ir pridūrė tikintis, kad įgytas diplomas jauniesiems talentams atvers plačias karjeros galimybes bei naujas gyvenimo kelio kryptis.

„Rodos, visai neseniai peržengėte Alma Mater slenkstį tapdami studentais, kiekvienas atsinešėte savus lūkesčius, kiekvienam studijos universitete buvo naujo etapo pradžia. Šiandien, mieli absolventai, jūs gaunate diplomus, liudijančius įgytą išsilavinimą. Linkiu visada jausti savo vertę ir kad jus nuolat lydėtų žinių troškimas“, – kalbėjo VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika.

Kreipdamasis į absolventus, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas teigė, kad šiandien planeta susiduria su vis rimtesniais iššūkiais – klimato kaita, tarša, gamtos išteklių išeikvojimas, todėl Akademijos absolventų žinios ir profesija tampa nepaprastai svarbios. „Miškai – daugiau nei medžiai. Tai – gyvybės, klimato, švaraus oro ir vandens šaltinis. Tai ramybė žmonėms ir prieglobstis gyvūnams. Jūs jau supratote – miškininkystė ir ekologija nėra tik darbas. Tai – gyvenimo būdas, atsakomybė, pagarba gamtai ir rūpestis žmogumi“, – sakė prof. dr. V. Marozas.

Kiekviena diena – su galia kurti ir valia veikti

UAB „Agrokoncernas“ komercijos vadovas, Akademijos alumnas Arnas Radzevičius su absolventais dalijosi svarbiomis studijų metais išmoktomis gyvenimo pamokomis. „Stiprūs tie, kurie nugriuvę pakyla. Stiprūs tie, kurie gavę užduotį ieško, kaip išmokti ją įveikti. Stiprūs tie, kurie prašo pagalbos. Pro universiteto duris išėję į gyvenimą padėkite kitiems ir nebijokite prašyti pagalbos, tuo pačiu – būkite stiprūs“, – kalbėjo A. Radzevičius.

Ieva ir Arnas Radzevičiai absolventei Gabijai Žilytei už geriausią bakalauro studijų programos Agronomija baigiamąjį darbą skyrė vienkartinę vardinę stipendiją. „Nebuvau itin geras mokinys, trūko pasitikėjimo savimi. Pirmaisiais studijų metais sutikau dėstytoją, kuris manimi patikėjo. Tad skirdami stipendijas, tikimės, kad ji taps stumtelėjimu į priekį tikėjimui, jog galite daug daugiau“, – sakė Akademijos alumnas.

Įmonė „Žemtiekimas“ absolventui Justui Blockiui už geriausią magistrantūros studijų programos Agronomija baigiamąjį darbą skyrė vienkartinę vardinę stipendiją. „Renkantis tolimesnį kelią linkiu vadovautis savo širdimi“, – į Akademijos absolventus kreipėsi įmonės „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas.

„Šiandien – jūsų diena. Kiekviena diena yra pasirinkimas. Kažkada pasirinkote studijų kryptį. Kiekvieną dieną studijų metu turėjote pasirinkimą, kaip elgtis. Ateina dar vieno pasirinkimo pradžia. Tai – tarpinė stotelė, kuri jums suteikia tvirtesnį pagrindą. Linkiu tvirtų žingsnių, atvirai priimti naujoves ir žengti į priekį“, – kalbėjo VĮ Valstybinių miškų urėdija generalinis direktorius Valdas Kaubrė, už itin aktualius baigiamuosius darbus įmonės vardu apdovanojęs Miškų ir ekologijos absolventus ir jų baigiamųjų darbų vadovus. Apdovanojimai skirti absolventui Simonui Kalkiui (vadovė – asist. dr. Nijolė Maršalkienė), Viktorijai Narmontienei (vadovas – prof. dr. Gintautas Mozgeris), Donatui Kalkauskui (vadovas – Kastytis Šimkevičius).

„Noriu jus pagirti už sąmoningumą. Pasirinkdami ekologijos ir miškininkystės sritį, jūs pasirinkote sąmoningai rūpintis mus supančia aplinka ir ateitimi. Maži pasirinkimai ir sprendimai gali turėti didelį poveikį ateities kartoms, mus supančiai aplinkai, bioįvairovei, dirvožemio derlingumui, vandens kokybei“, – kalbėjo VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė ir už geriausią studijų programos Taikomoji ekologija baigiamąjį darbą vardinę stipendiją įteikė Gediminui Gokui.

AB „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas, sveikindamas Akademijos absolventus, jauniesiems talentams linkėjo niekada savyje neprarasti kūrėjo, o jeigu jo dar neatrado – ieškoti. „Būti kūrėju – turbūt tai yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime. Dar – nepameskite savyje studento. Jis jūsų širdyse turi keliauti visą gyvenimą. Jeigu savyje pamesite studentą, pamesite ir asmeninį progresą“, – sakė Akademijos absolventas G. Kvietkauskas ir linkėjo turėti galios kurti ir valios veikti.

„Vieno etapo pabaiga tuo pačiu yra ir kito etapo pradžia. Etapo, kuriame taip pat bus iššūkių, bet tuo pačiu, neabejoju, daug pergalių. Linkiu, kad žinios, kurias įgijote, padėtų pasiekti pergalių“, – absolventus sveikino UAB „Scandi Standard-Baltics“ vadovas Lietuvai Mantas Rudaitis.

VDU ŽŪA diplomų įteikimo iškilmių renginius vedė Petras Slavinskas, absolventams ir visai bendruomenei džiugios dienos metu šventinę nuotaiką taip pat kūrė atlikėja, VDU Muzikos akademijos studentė, projekto „X faktorius“ antrosios vietos nugalėtoja Vytautė Tamutytė.

NUOTRAUKŲ GALERIJA – NETRUKUS.