Veiksmas prasideda čia ir dabar: VDU ŽŪA studentai gilinosi į klimato kaitos priežastis ir sprendimus

Klimato krizė nebelaukia – kiekviena diena tampa vis svarbesnė. Mokslininkai vieningai sutaria: turime vos kelerius metus esminiams pokyčiams, jeigu norime išvengti skaudžių padarinių ateities kartoms. Suprasti šios problemos mastą ir kartu ieškoti išeičių balandžio 30 dieną susirinko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentai.

Dirbtuves vedė Evelina Lekešiūtė – aktyvi klimato kaitos edukatorė, „Klimato freskos“ fasilitatorė ir projektų vadovė asociacijoje „Aktyvus jaunimas“. Ji yra Kauno technologijos universiteto alumnė, turinti patirties projektų valdyme ir neformaliame ugdyme. E. Lekešiūtė taip pat atstovavo Lietuvai tarptautinėje COP29 Jaunimo Konferencijoje Azerbaidžane kaip vienintelė šalies delegatė.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete vykusiose interaktyviose „Klimato freskos“ dirbtuvėse, kurias inicijavo Aplinkos ir ekologijos katedra, dalyvavo dviejų studijų programų studentai – Taikomosios ekologijos bakalauro II kurso ir Ekologijos ir klimato kaitos magistrantūros (anglų kalba) I kurso studijuojantieji.

Dirbtuvės kvietė dalyvius panirti į klimato kaitos procesų esmę pasitelkiant unikalų, žaidimo principu paremtą mokymosi metodą. Komandose dirbę studentai analizavo priežastinius ryšius, diskutavo, vertino globalius procesus ir ieškojo būdų, kaip juos sustabdyti ar švelninti. Procesas ne tik lavino kritinį mąstymą ir komandinio darbo įgūdžius, bet ir įkvėpė asmeniniams sprendimams.

Šios dirbtuvės – tai ne dar viena paskaita ar teorinis susitikimas. Tai veiksmo pradžia, kurioje žinojimas tampa atsakomybe, o supratimas – postūmiu keisti. Studentai išsinešė ne tik žinias apie klimato kaitą, bet ir aiškesnį supratimą, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti jau šiandien.

EIP projekto „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“ baigiamoji konferencija

Gegužės 15 d. 8–17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos bei Inžinerijos fakultetai kviečia dalyvauti bendro EIP projekto Nr. 35BV-KK-22-1-04988-PR001 „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“ baigiamojoje konferencijoje.

Konferencija vyks VDU ŽŪA IV rūmuose, 214 konferencijų salėje (Universiteto g. 8a, Akademija, Kauno r.).

Konferencijos programa:

8:00–9:00 val. Registracija į konferenciją.

9:00–9:15 val. Konferencijos atidarymas. VDU Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. V. Marozas.

9:15–9:45 val. „Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) galimybės: Žemės ūkio ministerijos vykdomos žinių sklaidos, mokslo, inovacijų ir konsultavimo priemonės“. LR ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė dr. V. Žoštautienė.

9:45–10:30 val. „Bioanglies gamyba ir panaudojimo galimybės: technologijos ir tyrimų rezultatai“. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto doc. dr. E. Zvicevičius.

10:30–11:10 val. EIP projektas „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“ didėjantis aktualumas. Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius R. Čiūtas.

11:10–11:40 val. Kavos pertrauka.

11:40–12:20 val. „Tvarūs ir inovatyvūs projektai Aukštaitijos profesinio rengimo centre“. Aukštaitijos profesinio rengimo centro mokytoja V. Šeikienė.

12:20–13:00 val. „Paulovnijų auginimo ir tręšimo bioanglimi eksperimentinių tyrimų rezultatai“. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. E. Linkevičius.

13:00–14:00 val. Praktinės patirtys ir diskusijos. Dalyvauja: E. Blechertas, E. Juškevičius, ūkininkas K. Svečiulis, mokslininkai: doc. dr. Inga Adamonytė, doc. dr. E. Zvicevičius, doc. dr. E. Linkevičius, V. Šeikienė, R. Čiūtas.

14:00–15:00 val. Vakarienė

15:00–17:00 val. Apibendrinimas ir VDŪ ŽŪA laboratorijų lankymas.

Biomasės paruošimo, logistikos ir kieto kuro procesų laboratorija. Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros doktorantas K. Žiūra.

VDU ŽŪA Arboretumo lankymas. Arboretumo vadovas J. Girinas.

VDU Studijų festivalis 2025

Per vieną dieną susipažink su visu Vytauto Didžiojo universitetu!

Gegužės 16 d., penktadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje, kuris vyks Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, tiek ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.

Festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusius mokytojus kviesime į seminarus.

REGISTRACIJA Į VDU STUDIJŲ FESTIVALĮ.

KVIEČIAME SUSIPAŽINTI SU VDU STUDIJŲ FESTIVALIO VEIKLOMIS (informacija nuolat pildoma)

2024 m. vykusio VDU Studijų festivalio akimirkos

2023 m. vykusio VDU Studijų festivalio akimirkos

Kokie bus Lietuvos miškai: akademikai miškasodyje

Balandžio 22 d. Lietuvos mokslų akademijos akademikai, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro mokslininkai kartu su VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ specialistais sodino paprastosios pušies, paprastosios eglės ir juodalksnio medelius VĮ „Lietuvos miškų urėdija“ Ukmergės regioninio padalinio miškuose. Kelias valandų padirbėję daugiau kaip vieno hektaro plote – pasodinę kelis šimtus pušaičių ir eglaičių, renginio dalyviai pokalbyje diskutavo aktualiomis temomis.

Visiems žinomas stiprus emocinis lietuvių ryšys su gamta ir ypač medžiais. Tai liudija dažni protestai, kai miestuose pradedama kirsti medžius. Tačiau ar visuomenė žino medžių kirtimo ir atsodinimo principus? Ar įsivaizduojame, kaip evoliucionavo ir kokie turėtų būti Lietuvos miškai? Ar reikia leisti miškui ataugti natūraliai, ar būtina formuoti jo struktūrą? Kokio intensyvumo ekonominė veikla gali būti leidžiama miškuose? Galbūt gamta be žmogaus įsikišimo yra pats geriausias ekosistemų tvarumo stiprinimo būdas? Juk gamtinė atranka yra stipri evoliucinė jėga, lemianti natūralią miško ekosistemų raidą. Vis dėlto reikia suvokti, kad pastaraisiais dešimtmečiais didelį poveikį ekosistemoms daro žmogaus sukelti visuotinio klimato atšilimo veiksniai. Dėl to augalija, taip pat medžiai ima migruoti, o Lietuvos miškuose jau dygsta naujos jų rūšys. Be to, medžius puola įvairūs kenkėjai, kuriems labai patinka šylantis klimatas.

Todėl vargu, ar galime tik pasyviai stebėti šiuos procesus, tikėdamiesi, kad miško ekosistemos atsilaikys. Mokslininkų manymu, reikia padėti miškui stiprinant svarbiausių miško ekosistemos rūšių adaptyvumą ir adaptabilumą. Tai galima padaryti taikant pagalbinę populiacijų migraciją, vystant gamtai artimą miškininkystę. Kartu būtina stiprinti medžių prisitaikymą prie aplinkos – kurti jų genetinio gerinimo programas, praturtinti bioįvairovę ir genetinę įvairovę. Šios priemonės neabejotinai sustiprintų miško ekosistemų tvarumą.
Kita vertus, būtina įvertinti rūšių migracijos procesus ir jų pasekmes. Pasitraukus ledynmečiui Lietuvą pasiekė mums įprastos miško medžių rūšys, tačiau jų migracijos greitis buvo nevienodas. Pavyzdžiui, liepos įsitvirtino Lietuvoje prieš keliolika tūkstančių metų, o bukas su platanalapiu klevu – tik dabar. Todėl reikia nuspręsti, ar stengsimės „uždaryti duris“ ir stabdyti šį natūralų rūšių plitimo procesą, ar visgi reikėtų stiprinti migruojančių rūšių adaptyvumą, kad jos įsitvirtintų Lietuvos miškuose ir taip padidintų jų bioįvairovę. Sprendimus teks priimti remiantis moksliniais tyrimais, kadangi klaidos šioje srityje sunkiai ištaisomos.

Verta akcentuoti, kad itin svarbų vaidmenį išsaugant ir atkuriant miško ekosistemas atlieka miškininkai. Jų darbas neapsiriboja vien ūkine veikla – miškininkai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, invazinių rūšių kontrolės, miškų atkūrimo ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo, stebi medynų sanitarinę būklę, planuoja miško priežiūros darbus, siekdami užtikrinti ekosistemų tvarumą, įgyvendina saugomų teritorijų tvarkymo planus ir bendradarbiauja su mokslininkais bei aplinkosaugininkais.

Taigi, miškasodžio dalyviai ne tik prisidėjo prie Lietuvos girių atkūrimo. Mokslininkai kartu su urėdijos specialistais nusprendė tęsti bendradarbiavimą ir ieškoti geriausių minimų problemų sprendimo metodų.

Parengė akad. Darius Danusevičius ir LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene dr. Rolandas Maskoliūnas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

NUOTRAUKŲ GALERIJA

VDU moksleivius kviečia svajones įgyvendinti iš anksto – skirs skatinamąsias stipendijas labiausiai motyvuotiems

Svajojantiems apie studijas, bet susiduriantiems su nerimu, ar tikrai viskas klostysis pagal planą, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia savo svajonių siekti lengviau. Universitetas kartu su verslo mecenatais labiausiai motyvuotiems, talentingiems ir savo ateities studijas VDU planuojantiems būsimiesiems studentams skirs skatinamąsias stipendijas.

Universiteto atstovų teigimu, tai – puiki galimybė užsitikrinti finansinę paramą dar prieš pradedant studijas ir susitelkti į šiuo metu svarbiausią tikslą – akademinius pasiekimus.

„Kviečiame moksleivius išdrįsti svajoti, o mes padėsime jų svajones įgyvendinti”, – sako VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė.

Idėja steigti šią stipendiją gimė norint sujungti du labai svarbius elementus: moksleivius ir verslo atstovus.

„Moksleiviai nerimauja dėl savo būsimų pasirinkimų, ar studijos suteiks saugumą, darbą ateityje, jie jaučiasi neužtikrinti ir dvejojantys dėl daugelio dalykų, kurių vienas dažniausių – finansinis studijų aspektas. Tuo metu verslo pasaulio atstovai, kurie yra šios stipendijos mecenatai, susiduria su specialistų trūkumu, todėl yra pasiruošę investuoti į jaunąją kartą. Būtent tai ir paskatino sukurti platformą, kurioje šios dvi žmonių grupės susitiktų ir iš to gimtų prasmingi bei ateitį kuriantys ryšiai”, – kalba L. Petrauskaitė.

VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė

Pasak universiteto atstovės, verslo įmonėms dalyvauti šioje programoje verta ne tik dėl galimybės užsitikrinti, jog ateityje būtų žmonių, galinčių sklandžiai įsilieti į jų įmonių veiklą. „Žmogiškieji ištekliai visada išliks svarbiausiu resursu, į kurį investuoti yra būtina“, – tvirtina L. Petrauskaitė.

VDU – labiausiai studentus remiantis universitetas šalyje

Kaip teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė, kitų aukštųjų mokyklų tarpe VDU išsiskiria kaip daugiausia studijų stipendijų fondų skirtingoms tikslinėms grupėms remti turintis universitetas. Šiuo metu universitete veikia daugiau nei 10 skirtingų fondų, studentai gali pretenduoti gauti daugiau nei 20 mecenatų įsteigtas stipendijas.

„Remti studentus, suteikiant jiems didesnes galimybes siekti asmeninių užsibrėžtų tikslų, visuomet buvo ir bus vienas iš pagrindinių universiteto vertybinių principų. Ši vakarietiška tradicija yra užkoduota atkurtojo VDU DNR. Nepriklausomybės pradžioje pirmaisiais universiteto mecenatais tapo jį atkurti padėjusio JAV lietuvių išeivijos bendruomenės nariai. Ši tradicija yra tęsiama iki šiol“, – pasakoja S. Pilkienė.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

Ji pabrėžia, jog universitetas jautriai ir operatyviai reaguoja į visuomenėje vykstančius pokyčius. Prasidėjus COVID-19 pandemijai ir daugeliui šeimų netekus finansinio stabilumo buvo įkurtas fondas pirmakursiams iš socialiai pažeidžiamų grupių, kuriems dėl susiklosčiusios situacijos tapo sunkiau siekti aukštojo išsilavinimo.

„Esame įkūrę ir talentų paramos fondą itin gabiems vaikams, kuriems reikalinga paskata jų asmeniniams rezultatams pasiekti. Pernai įsteigta ir aktyviems bei visuomeninėje, pilietinėje, kultūrinėje veikloje ar net globaliu mastu pasižymėjusiems būsimiems pirmakursiams skirta Artes liberales 35-mečio studijų stipendija. O sprendžiant itin reikalingų darbuotojų klausimą, kartu su verslo partneriais šiemet nusprendėme imtis dar vienos iniciatyvos ir įsteigti verslo mecenatų stipendijas. Taip siekiame moksleiviams padėti įveikti prieš baigiamuosius egzaminus kylantį nerimą ir jaustis užtikrinčiau dėl savo ateities ir svajonių specialybės žinant, jog prie tų svajonių įgyvendinimo prisidės ir pats universitetas ar verslo partneriai“, – iniciatyvą apibūdina VDU Studijų prorektorė.

Svarbiausias veiksnys – turėti tikslą ir sistemingai jo siekti

VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė pažymi, jog svarbiausias veiksnys, norintiems pretenduoti į šią stipendiją, yra motyvacija.

„Juk visi norime dirbti atsakingų, kūrybingų, drąsių žmonių apsuptyje. Jauni specialistai savo karjeros pradžioje dažnai dar nėra spėję sukaupti didelio žinių ir kompetencijų bagažo, tačiau yra rimtai nusiteikę viso to išmokti. Šia, kartu su verslo atstovais sukurta, iniciatyva ir norime prisidėti prie jau dabar kryptingai savo svajonių ir tikslų siekiančių jaunuolių motyvacijos stiprinimo“, – pabrėžia L. Petrauskaitė.

Pasak S. Pilkienės, visuomenėje nuolat girdime daugybę istorijų, kokį nerimą išgyvena abiturientai, bijodami nepatenkinti tėvų, mokytojų ar net savo pačių lūkesčių atitinkamai išlaikyti egzaminus ir įstoti į norimą studijų programą. Dažniausiai jaunuoliams kylantys klausimai: ar pavyks gauti valstybės finansuojamą vietą, kiek kainuos pragyvenimas, kas apmokės už studijas ir pan.?

„Siekdami padėti sumažinti šiuos nerimą keliančius jausmus mes moksleiviams siūlome jau dabar pradėti įgyvendinti savo svajones. Tereikia užpildyti paraišką ir pateikti svarbiausius argumentus, kokioje studijų programoje moksleivis ar moksleivė nori studijuoti, kodėl jam/jai svarbu įgyti būtent tokį išsilavinimą ir papasakoti, kiek pastangų įdėta einant šio tikslo link. O jų istorijas išgirdę universiteto atstovai ar verslo partneriai suteiks galimybę iš anksto užsitikrinti papildomą finansavimą išsvajotam tikslui pasiekti“, – projekto misiją apibūdina prorektorė.

Gausus būrys rėmėjų

Prie VDU iniciatyvos jau prisijungė Lietuvos ir tarptautinės kompanijos, kurioms socialinė atsakomybė visuomenės vystymui yra viena iš pagrindinių veiklos vertybių. Šiuo metu projekte dalyvauja tokios įmonės kaip „Hegelmann Transporte“, „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialas „VH Lietuva“, AB „Linas Agro“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Dojus agro“, UAB „Rovaltra“, UAB „Delaval“, UAB „Ivabaltė“, UAB „Nordzucker Business Services“, UAB „Nando“ ir kitos.

„Tai įmonės, kurios jau ne vienerius metus bendradarbiauja remiant VDU studentus, tad džiaugiamės jų ryžtu prisidėti ir prie šios naujos iniciatyvos. Socialiai atsakingo verslo atstovai žino, jog geriausias būdas išvengti darbuotojų trūkumo ateityje yra investicija į studentus. Daugiausiai tai įmonės, kurios investuoja į mechanikos bei vandens inžinierių, žemėtvarkininkų, miškininkų, apskaitininkų, maisto kokybės ekspertų ir kitų labai trūkstamų specialistų rengimą. Tačiau VDU pirmakursių fondas yra skirtas įvairių studijų krypčių studentų rengimui, kadangi jau dabar Lietuvoje darbuotojų trūkumas jaučiamas visose veiklos srityse“, – teigia S. Pilkienė.

Atranka vyks keliais etapais

Norintieji pretenduoti gauti stipendiją turi užsiregistruoti Moksleivių ID platformoje ir užpildyti stipendijos gavimo paraišką, pateikiant motyvuotus argumentus, kodėl jo/jos studijas turėtų finansuoti universitetas ar socialiniai partneriai. Tuomet sulaukę universiteto ar socialinių parnerių pasiūlymo finansuoti ar remti studijas, įstoti į Vytauto Didžiojo universitetą stojimo paraiškoje pasirinktą studijų programą nurodžius pirmuoju prioritetu.

Pretendentų atranka bus vykdoma 3 etapais. Pirmasis etapas vyksta iki birželio 1 d., antrasis – iki rugpjūčio 1 d., trečiasis – iki rugpjūčio 31 d. Atranką vykdys komisija, sudaryta iš universiteto atstovų ir mecenatų, kuri priims sprendimus dėl stipendijų skyrimo.

Su paraiškas pateikusiais moksleiviais VDU atstovai susisieks per savaitę nuo paraiškos pateikimo ir informuos, ar pateikti dokumentai yra tvarkingi bei priimami. Informaciją apie stipendijos paskyrimą būsimi studentai gaus iki nurodyto etapo pabaigos.

Priklausomai nuo konkurso ir moksleivio motyvacijos, įstojus į valstybės finansuojamą vietą būsimiems pirmakursiams gali būti pasiūlytos įvairios stipendijos, siekiančios nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Įstojus į valstybės nefinansuojamas studijas – studijų kainos padengimas sieks nuo 25 iki 100 proc. visos sumos.

Forest 4.0 kompetencijos centras žengia į naują etapą

Antrieji Forest 4.0 iniciatyvos metai žymi svarbų proveržį – Kaune įsteigtas Forest 4.0 kompetencijos centras. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lyderystės ir glaudaus partnerių bendradarbiavimo dėka įsteigta kompetencijos centro viešoji įstaiga, o jos vadovu paskirtas dr. Nerijus Kupstaitis. Šie esminiai žingsniai žymi naują tarptautinės iniciatyvos veiklos etapą, keliantį didelius lūkesčius ateinantiems metams.

Artimiausių veiklų planavimui buvo skirtas dviejų dienų susitikimas, vykęs balandžio 7–8 dienomis Kaune. Forest 4.0 komanda pirmąją dieną skyrė strateginėms diskusijoms – buvo aptarta pažanga ir dabartinė projekto padėtis.

„Didžiausias praėjusių metų pasiekimas – kompetencijos centro kaip juridinio asmens įsteigimas“, – teigė centro vadovas Nerijus Kupstaitis. „Tai esminis lūžis, leidžiantis įtraukti mokslininkus, skatinti universitetų bendradarbiavimą ir kurti stiprų suinteresuotųjų šalių tinklą tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Pirmą kartą jaučiame tokį proveržį jungiant miškininkystės ir skaitmeninių technologijų atstovus. Tačiau mūsų ambicijos dar didesnės – siekiame proveržio veikiant už Lietuvos ribų ir norime tapti svarbiu tarptautiniu žaidėju.“

Augimo ambicijos

Projekto potencialą skleisti sukauptas žinias plačiau pabrėžė ir Christine Ingridsdotter, Švedijos Interior Cluster projektų vadovė:

„Miškai, jų tvarumas, atsparumas ir biologinė įvairovė šiandien – itin aktualios temos. Forest 4.0 suteikia puikią galimybę skleisti šias žinias ne tik Lietuvoje ir Švedijoje, bet ir plačiau. Norime, kad politikos formuotojai, pramonės atstovai, vartotojai ir visuomenė geriau suprastų, ką turime daryti, kad išsaugotume miškus ateičiai. Manau, jog labai svarbu nebijoti turėti tvirtą poziciją – ką būtina daryti, o ko atsisakyti, jei norime šį išteklių išlaikyti ir ateities kartoms.“

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Antroji susitikimo diena buvo skirta bendram renginiui su Interreg Baltic Sea Region projektu Diverse Gene Watch. Pagrindiniu akcentu tapo miškų atsparumas, kurį didele dalimi lemia kertinių rūšių genetinė įvairovė.

Konferencijos metu Forest 4.0 partnerių atstovas, Linėjaus universiteto (Švedija) Kompiuterių mokslo ir medijų technologijų katedros vadovas Dr. Arianit Kurti, pabrėžė tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą:

„Inovacijos gimsta ten, kur susitinka skirtingos sritys. Turime kalbėtis su miškų savininkais, gamintojais ir visais miškininkystės vertės grandinės dalyviais. Visos suinteresuotosios šalys turi būti įtrauktos į sprendimų kūrimą ir jaustis jų dalimi. Forest4.0 sąmoningai veikia šioje kryžkelėje – pasitelkdami duomenis ir radikaliąsias technologijas, norime iš esmės pergalvoti, kaip ateityje žvelgsime į miškus. Tai – ne tik medžiai, rąstai ar žaliava. Tai gali ir turi būti kur kas daugiau.“

Žvilgsnis į priekį

Projektas Forest 4.0 įgauna pagreitį – 2025-aisias jau planuojami įvairūs renginiai ir iniciatyvos. Norinčius sekti naujienas bei būti artėjančių įvykių dalimi, kviečiame prisijungti prie Forest 4.0 „LinkedIn“ ir „Facebook“ platformose.

Forest 4.0 įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos Horizon Europe programą. Projekto koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas.

Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrosios programos „Europos horizontas“ kvietimą „Teaming for Excellence“ (HORIZON-WIDERA-2022-ACCESS-01-two-stage) – „Išmaniosios miškininkystės kompetencijos centro „Forest 4.0“ sukūrimas“, Nr. 101059985.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, „FOREST 4.0 – Ekscelencijos centras tvariai miško bioekonomikai vystyti”, Nr. 10-042-P-0002.

Aplinkos ministerija kviečia rinktis miškininko profesiją: VDU ŽŪA pirmakursiams skirs 13 stipendijų

Aplinkos ministerija, kviesdama rinktis miškininko profesiją, skyrė skatinamąsias stipendijas. Nuo šio rudens 13 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) pasirinkusių pirmakursių gaus skatinamąsias stipendijas – 250 eurų per mėnesį.

„Skirdami stipendijas norime paskatinti tuos, kurie svarsto apie prasmingą, gamtai ir visuomenei reikalingą darbą. Miškininko profesija šiandien kaip niekad svarbi – nuo jos priklauso mūsų miškų ateitis. Miškams visada reikės žmonių, kurie juos išmano, saugo ir puoselėja“, – sako aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.

13 tikslinių skatinamųjų stipendijų bus skirtos VDU Žemės ūkio akademijos studijų programą Miškininkystė pasirinkusiems į valstybės finansuojamą studijų vietą įstojusiems pirmosios pakopos pirmo kurso studentams.

Stipendijos bus skiriamos 2025–2026 studijų metams, 10 mėnesių.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai prognozuoja, kad jau 2025–2027 metais trūks miškų ūkio specialistų. Norint užtikrinti specialistų poreikį, į miškininkystės bakalauro studijas kasmet reikėtų priimti bent 52 studentus. Tačiau pastaruosius penkerius metus priimama tik po keliolika. Tad perspektyvų besirenkantiems šią sritį – gausu.

Tokias stipendijas būsimiems miškininkams Aplinkos ministerija skiria nuo 2022 m.

VDU ŽŪA koordinuojamas INTERREG programos projektas „DIVERSE_GENE_WATCH“ vystys miškų genetinio monitoringo sistemą Baltijos jūros regione

Balandžio 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje auloje įvyko projekto „DIVERSE_GENE_WATCH: Early Forecasting and Monitoring System for Genetic Biodiversity Loss in Keystone Forest Tree Species“ atidarymo renginys, į kurį susirinko tarptautinio konsorciumo atstovai ir kiti miškų tvarumu bei inovacijomis suinteresuoti asmenys.

Biologinės įvairovės įvertinimui – inovatyvi genetinė monitoringo sistema

„DIVERSE_GENE_WATCH“ tikslas yra sutelkti mokslininkus, valstybines institucijas, miškų savininkus ir nevyriausybines organizacijas tam, kad būtų sukurta, išbandyta ir įdiegta ilgalaikė, transnacionalinė miškų genetinės įvairovės stebėjimo sistema, kuri galėtų veiksmingai įvertinti genetinę biologinę įvairovę ir laiku įspėti apie artėjantį žūties pavojų kertinėms miško medžių rūšims (paprastajai eglei, paprastajam ąžuolui, paprastajam uosiui ir mažalapei liepai) ir kuri atitinkamai leistų atlikti savalaikes tvarumo stiprinimo priemones Baltijos jūros regiono miškuose.

Projekte dalyvauja septynios regiono šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Švedija, Danija ir Vokietija. Miškų genetinio monitoringo sistemą šiose šalyse vystys 11 projekto partnerių, bendradarbiaudami su 16 asocijuotų organizacijų.

Projektą koordinuoja VDU Žemės ūkio akademija, projekto vadovas – akad. prof. dr. Darius Danusevičius.

Bendras biudžetas – 1,9 mln. eurų.

Projekte kurs efektyvius sprendimus

Projekto atidarymo renginį moderavo Lietuvos gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektorių vienijančios asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentė Virginija Kargytė. Susirinkusius dalyvius sveikino VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė.

„Kaip ir nurodoma projekte, miškai yra mūsų brangiausias turtas. Esame ypač dėkingi už jūsų siekį ir ryžtą padėti mūsų pažeidžiamiausiems miško medžiams, tokiems kaip liepa, eglė, uosis. Tikiuosi, kad šis projektas bus naudingas visai miškų bendruomenei“, – sakė A. Miceikienė.

D. Miniataitė teigė – akivaizdu, kad esame laipsniško klimato kaitos, ypač visuotinio atšilimo, liudininkai. Tai neigiamai veikia biologinę įvairovę, taip pat genetinę įvairovę.

„Šis projektas sujungia partnerius iš septynių šalių, akademines bendruomenes, valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas ir kitus suinteresuotus asmenis, kurie susiję su dabartine Europos miškų situacija ir kurie veikia Baltijos jūros regione. Džiaugiamės, kad Vytauto Didžiojo universitetas yra šio projekto koordinuojantis partneris, turintis daug patirties aplinkotyros srityje. Tikiu, kad šis projektas suteiks realistiškus ir taikytinus sprendimus, kurie leis sukurti efektyvią, plačiai taikomą sistemą, skirtą biologinės-genetinės įvairovės stebėjimui Baltijos jūros regiono miškuose“, – sakė D. Miniataitė.

Kaip stiprinti miškų atsparumą?

Renginio metu Danijos Kopenhagos universiteto prof. dr. Erik Dahl Kjaer pristatė pranešimą „Strateginis tikslas – saugoti genetinę įvairovę ES“, kuriame akcentavo, kad Europos žaliasis kursas skiria ypatingą dėmesį miško medžių genetinės įvairovės išsaugojimui, pabrėždamas, kad genetinė įvairovė yra būtina sąlyga rūšies evoliucijai.

ES „LIFE+“ programos finansuoto projekto „LIFEGENMON“ komandos narys, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas dr. Darius Kavaliauskas dalijosi įžvalgomis apie genetinio miškų monitoringo raidą, patirtį ir pagrindinius rezultatus Europoje. Tuo tarpu projekto „DIVERSE_GENE_WATCH“ koordinatorius, VDU Žemės ūkio akademijos tarybos pirmininkas akad. prof. dr. Darius Danusevičius pristatė numatomą pažangą Baltijos jūros regione įgyvendinus „DIVERSE_GENE_WATCH“ ir dalinosi idėjomis miško ekosistemų tvarumui stiprinti.

Renginio metu taip pat surengta diskusija „Suinteresuotųjų šalių požiūriai į miškų atsparumo stiprinimą Baltijos jūros regione naudojant novatoriškus įrankius“, kurioje dalyvavo Lietuvos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Karolis Mickevičius, „Forest 4.0“ ekscelencijos centro vadovas dr. Nerijus Kupstaitis, Lenkijos miškų instituto prof. dr. Jan Kowalczyk, Švedijos Linnaeus universiteto prof. dr. Johan Bergh, Danijos Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Solveig Pors Nielsen ir Vokietijos Atsinaujinančių išteklių agentūros atstovė Ratna Tondang. Diskusijoje aptarti miškų prisitaikymo prie kintančios aplinkos klausimai ir naujos priemonės, kurios galėtų prisidėti didinant miškų atsparumą. Diskusijoje nuskambėjo apibendrinimas, kad pasyvus miškų saugojimas gali būti pražūtingas miško ekosistemų tvarumui, kadangi visuotinių klimato atšilimo stresorių poveikis yra kompleksinis ir nenatūraliai per stiprus. Būtent mokslu grįstos bioįvairovės praturtinimo priemonės yra reikalingos miško ekosistemomų prisitaikymui prie staigių aplinkos pokyčių.

Renginys buvo užbaigtas Švedijos Linnaeus universiteto prof. dr. Arianit Kurti pranešimu apie „Forest 4.0“ ekscelencijos centro indėlį pritaikant informacines technologijas sumaniam miškų valdymui.

Ekologė Roberta: be atsakingo požiūrio į gamtą nematau šviesios ateities

Roberta Dovidavičiūtė gamtą pamilo dar vaikystėje, o paskui sako supratusi – prie gamtos puoselėjimo ir išsaugojimo ji gali prisidėti ir pati. Gamtos apsauga prasideda nuo mažų kasdienių sprendimų, kuriuos priimame kiekvienas asmeniškai. Du kartus apsilankiusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), trečią kartą čia sugrįžo jau kaip studentė, o tapusi diplomuota ekologe prisiėmė ir atsakingą misiją: saugoti gamtą – mūsų namus, reikalaujančius begalinio dėmesio.

Būti gamtoje = jausti ramybę ir harmoniją

„Augdama nuostabios gamtos apsuptyje, visada žavėjausi gamta ir natūraliai pradėjau ją tyrinėti. Mano akimis, gamta yra sritis, kurią reikia puoselėti ir būtent prie jos išsaugojimo noriu prisidėti ir aš. Apie studijų programą Taikomoji ekologija pirmą kartą išgirdau mokyklos organizuoto vizito į universitetą metu. Būtent čia, dar tuo metu Aleksandro Stulginskio universitete, lankiausi du kartus, nė nenutuokdama, kad trečią kartą čia grįšiu jau kaip studentė. Atidžiai išanalizavusi informaciją internete, renginiuose pasikalbėjusi su studijų programos atstovais, supratau, kad ši studijų programa yra būtent ta sritis, kurioje matau savo ateitį“, – pasakoja pašnekovė.

Robertos kasdienybė ir laisvalaikis – neatsiejami nuo gamtos. „Gamta man yra vieta, kur įgyju energijos tiek geromis, tiek sunkiomis dienomis. Be atsakingo požiūrio į gamtą nematau šviesios ateities – jos išsaugojimas turėtų būti mūsų visų prioritetas“, – tikina VDU ŽŪA absolventė.

Plačios savirealizacijos galimybės

Studijų metais Robertabuvo aktyvi studentė – naudojosi įvairiomis Akademijos teikiamomis galimybėmis, o baigusi studijas įgytas žinias pritaikė darbe.

„Studijų metu atlikau dvi praktikas. Pirmoji vyko Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyboje, antroji – Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijoje, Kauno marių regioniniame parke. Abi praktikos leido artimiau susipažinti su karjeros galimybėmis ir praktiškai pritaikyti studijų metu įgytas žinias. Jos suteikė aiškesnį supratimą apie tai, kur galėčiau save realizuoti ateityje. Studijų metais dalyvavau mobilumo savaitės renginiuose Italijoje, Trieste. Tai buvo programos „Transform4Europe“ siūloma galimybė. Ši patirtis leido įsitikinti, kad mūsų studijos yra itin stiprios, o taip pat buvo puiki galimybė susipažinti su bendraminčiais iš skirtingų šalių. Italija mane sužavėjo savo autentiškumu. Taip pat dalyvavau savaitės vasaros mokykloje Katovicuose, Lenkijoje. Čia turėjau galimybę gilinti teorines žinias ir įgyti praktinės patirties atliekant paviršinio vandens tyrimus“, – sako pašnekovė ir priduria, kad jai Lenkijos gamta ir ekologiniai sprendimai paliko didelį įspūdį.

„Studijos mane išmokė savarankiškumo, atidumo ir gebėjimo pastebėti detales, kurios gamtoje turi didelę reikšmę. Įgijau ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir turėjau progą mokytis iš geriausių savo srities specialistų. O studentams patarčiau išnaudoti visas studijų suteikiamas galimybes – tiek teorines, tiek praktines. Asmeniškai jaučiuosi pasiėmusi apie 80 procentų to, ką galėjau. Kartais norisi dalyvauti visur, tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp veiklų ir mokymosi. Neseniai pradėjau dirbti pagal specialybę. Studijų metu įgytos teorinės žinios padeda geriau suprasti aplinkos problemas ir jų sprendimo būdus, o tai labai praverčia kasdienėje veikloje“, – sako Roberta.

Žmonių sąmoningumas auga, bet dar yra kur tobulėti

Tampa akivaizdu – klimato kaita ir jos padariniai palies visus: jau dabar matome pokyčius ir jų įtaką kiekvieno gyvenime. Klimato kaitos pasekmės matomos žemės ūkio, turizmo, energetikos sektoriuose, nyksta biologinė įvairovė, vis dažnesni miškų gaisrai, pastebima žala visuomenės sveikatai. Iššūkių kasmet vis daugiau, todėl siekiant juos įveikti, reikia kvalifikuotų specialistų, kurie kurtų klimato kaitos procesus padedančias švelninti inovacijas, siūlytų sprendimus, kaip palengvinti verslų ir visuomenės adaptaciją prie neišvengiamų pokyčių.

Paklausta, ar pasaulis gamtos išteklius naudoja racionaliai, Roberta tikina, kad tikrai turime kur tobulėti. „Deja, mano nuomone, dažnai atrodo, kad gamtos išteklių naudojimas vis dar yra labiau orientuotas į ekonominę naudą nei į tvarumą. Visuomenėje vis dar vyrauja materialistinis požiūris, nors ekologiškai atsakingas elgesys tiesiogiai veikia mūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Mano nuomone, dalis visuomenės aktyviai stengiasi spręsti klimato kaitos problemas, tačiau didžioji dalis vis dar renkasi patogumą ir materialines vertybes, o ne tvarumą“, – sako pašnekovė.

Robertos teigimu, Lietuvos ir pasaulio ateitis sprendžiant globalius aplinkosaugos iššūkius – kiekvieno žmogaus rankose. „Lietuvoje tikiu, kad situacija bent jau nesikeis į blogąją pusę, tačiau pasauliniu mastu viskas sparčiai kinta ir prognozuoti ateitį sunku. Deja, dabartinė situacija ir daugelio žmonių požiūris neleidžia matyti labai šviesios ateities, tačiau vis dar turiu vilties, kad žmonės supras gamtos svarbą ir ims veikti atsakingiau“, – kalba VDU ŽŪA absolventė.

Taikomoji ekologija – inovatyvių sprendimų kūrėjams

Visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai patiriant klimato kaitos pasekmes, aplinkosauginiams iššūkiams įveikti ypatingai reikalingi kvalifikuoti ir pokyčius inicijuoti pasirengę ekologijos specialistai, suprantantys sudėtingus aplinkoje vykstančius procesus, galintys ir gebantys spręsti ekologines problemas. VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Taikomoji ekologija absolventai turi itin plačias karjeros galimybes, atveriančias duris į svarbiausius sprendimus priimančias institucijas ir suteikiančias drąsos patiems inicijuoti pokyčius, kurti inovatyvius produktus. Bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija absolventai – pasaulio gelbėtojai, pasitelkiantys jau sukurtas technologijas, gautas žinias naujų sprendimų ir inovacijų kūrimui, jų populiarinimui ir visuomenės švietimui, kad klimato kaitą mažinančios ir švelninančios idėjos neliktų tik idėjiniame lygmenyje.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu

Balandžio 8 d. vyko ataskaitinis ir rinkiminis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo išrinkti ir patvirtinti LMA tikrieji nariai, tarp jų – ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriai.

Tarp naujųjų LMA tikrųjų narių buvo išrinkti:

VDU Žemės ūkio akademijos Miško mokslų katedros profesorius, Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vadovas prof. dr. Gediminas Brazaitis (Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje, Miškotyros specialybėje);
Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros profesorė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vadovė, tarptautinio aljanso „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė (Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje, Kalbotyros specialybėje);
Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros vedėjas, Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Audrius Dėdelė (Technikos mokslų skyriuje, Aplinkos inžinerijos specialybėje).

Kandidatų į LMA tikruosius ir užsienio narius pristatymas ir rinkimai vyko susirinkimo pabaigoje. Kandidatus pristatė LMA mokslų skyrių pirmininkai. Buvo balsuojama dėl kandidatų įrašymo į slapto balsavimo biuletenius LMA tikriesiems nariams ir užsienio nariams rinkti, pasiūlytos balsų skaičiavimo komisijos LMA tikrųjų narių ir LMA užsienio narių rinkimams. Suskaičiavus rinkėjų balsus paaiškėjo, kad visi siūlyti kandidatai tapo naujaisiais LMA nariais.