Miškų ir ekologijos fakulteto naujienos Archives | Page 12 of 40 | VDU Žemės ūkio akademija

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio Gegužinė: emocijos – ištirpdžiusios laiką ir sušildžiusios širdis

Šiemet 100-mečio veiklos jubiliejų mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) iš anksto žadėjo, kad tai darys skambiai. Gegužės 18 d. VDU ŽŪA surengta įspūdinga šventinė 100-mečio Gegužinė sujungė kelias kartas, priminė istoriją, tradicijas, atskleidė svajones, dovanojo daug smagių emocijų, pramogų bei patvirtino, kad Akademijos bendruomenės nariu tampama visam gyvenimui.

Šimtmetis šalies žemės ūkio priešakyje

„Žemės ūkio studijų ir mokslo svarbą, įsteigdama Akademiją, prieš šimtmetį puikiai suprato mūsų tautos šviesuomenė, kūrusi nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus. Šiandien esate bendruomenė, savyje nešanti išskirtinį bendrystės geną – šalyje nerasime vietos ar institucijos, kur nebūtų susibūrę vienminčiai VDU ŽŪA absolventai. Netgi Seime turime neformalią frakciją, kurią sudaro politikai – Akademijos alumnai, Seime įkūrę klubo „ŽŪA Alumni“ skyrių. Jie visada stengiasi  prisidėti prie savosios Alma Mater klestėjimo“, – 100-mečio Gegužinės dalyvius sveikino VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis, pastebėjęs, kad žemės ūkis buvo ir bus Lietuvos siela ir kūnas.

Sveikinimo žodį tarusi VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė priminė, kad Akademijos bendruomenė visada buvo ištikima žemės ūkiui bei kaimui ir sunkiausiais laikotarpiais dirbo tam, kad Lietuvos žmonėms užtikrintų skalsų duonos kąsnį. O šiuo metu ji svariai prisideda kuriant modernų žemės ūkį ir maisto sektorių. „Šiandien didžiuojamės stipriu ryšiu su savo absolventais, džiaugiamės jais sugrįžusiais, džiaugiamės svečiais ir dabartine Akademijos bendruomene“, – įsimintinų akimirkų Gegužinės dalyviams linkėjo VDU ŽŪA kanclerė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis 

Jubiliejaus proga pasveikinti Žemės ūkio akademijos atvyko KTU ir VDU alumnų atstovai.  KTU alumnų asociacijos prezidentas Darius Vaičiulis ir VDU absolventų klubo prezidentas Džiugas Juknys priminė bendras dabartinių Kauno universitetų ištakas, Gegužinių tradiciją bei dovanojo nuostabią dovaną – KTU pučiamųjų grupės „The Brass Bees“ koncertą.

VDU ŽŪA šimtmečio Gegužinė startavo VDU Sporto centro organizuojamu bėgimu-ėjimu. Dalyvių tikslas buvo akademiniame miestelyje įveikti simbolinę 1924 m ilgio trasą. Drąsinančius žodžius bėgikams tarė VDU prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė, tinklinio ir lengvosios atletikos treneris Alfonsas Kazlauskas.

Sveikinimo žodį tarusi VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstubienė kalbėjo, kad koja kojon su pasauliniais iššūkiais ir inovacijomis žengianti VDU Žemės ūkio akademija yra bene vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje rengiami bioekonomikos, žemės ir miškų ūkio specialistai. „Čia studijuoja ir dirba gamtą ir technologijas mylintys žmonės, čia skleidžiamos tvaraus vystymosi vertybės, ugdomas pilietiškas požiūris į visuomenę ir šalies ateitį“, – Akademijos vizitinę kortelę pristatė VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Susitikimų džiaugsmo nesutrukdė nei liūtis

„Dėstytojui nėra didesnio džiaugsmo kaip matyti profesinėje veikloje daug pasiekusius savo buvusius studentus ir būti jų pakviestam drauge paminėti Akademijos 100-metį“, – šventine nuotaika dalijosi ypač gausaus būrio 1982-ųjų laidos VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto absolventų – agronomų praktikų, mokslininkų, ūkininkų, politikų – apsupta ilgametė šio fakulteto dėstytoja doc. dr. Nijolė Špokienė. Jos minčiai antrino ir kalbinta buvusios Hidrotechnikos katedros doc. dr. Renė Kustienė, teigusi, kad Akademija yra visas jųdviejų su vyru – buvusiu rektoriumi emeritu prof. habil. dr. Albinu Kusta – gyvenimas.

„Šiandien tiesiog labai daug juoko ir gerų emocijų, kurias sunku perteikti žodžiais“, – plačiai šypsojosi Inžinerijos fakulteto 2005 m. laidos absolventas, šiuo metu verslininkas Donatas Bagdonas, atvykęs dalyvauti studijų grupės draugų susitikime.

Iš Pasvalio kilusios, Akademijoje susibičiuliavusios, sostinėje karjeras kūrusios miškininkė Violeta Veličkienė ir agronomė Palmira Ačienė šventės dieną skaičiavo, kad šį pavasarį sukanka 50 metų, kai joms buvo įteikti studijų baigimo diplomai, o vėl sugrįžus į Akademiją apima jausmas,  jog tai buvo ką tik. Garbių senjorių žodžiams antrino ir buvusi Akademijos studentų atstovybės 2007-ųjų prezidentė Živilė Mediekšienė, bendram dalyvavimui 100-mečio Gegužinėje bei pasidalijimui smagiais prisiminimais sutelkusi ir kitus šios atstovybės vadovus.

Todėl, regis, vieninteliai žmonės – organizatoriai – šventės dieną buvo kiek nusiminę dėl jų planus sutrukdžiusios liūties.  Tačiau dalyviai, kurių būryje neabejotinai buvo labai gausus būrys žemės ūkio ekspertų, šypsodamiesi tvirtino, kad pasėliams lietaus jau reikėjo. Ir tai svarbiausia.

Organizatoriai buvo sumanę, kad pavasarine žaluma žaliuojančioje erdvėje priešais VDU ŽŪA centrinius rūmus visa bendruomenė drauge susės „žaliajai vakarienei“. Tačiau ir užklupus lietui gegužinės dalyviai nesutriko – jie persikėlė į studentiškus laikus menančias auditorijas, linksmai leido laiką po skėčiais ar būriavosi prie VDU ŽŪA fakultetus reprezentuojančių palapinių.

Fakultetų prisistatymų amplitudė – nuo istorinio traktoriaus iki povandeninio drono

Išradingai įrengtose fakultetų palapinėse netrūko ir šventinio šurmulio, ir žinių apie studijų programas sklaidos elementų. Pastarieji ypač domino jaunuosius lankytojus. Jie galėjo „pasisveikinti“ su Miškų ir ekologijos fakulteto atstovais dekano prof. dr. Vito Marozo, dr. Jolantos Stankevičiūtės ir dr. Daivos Tiškutės Memgaudienės demonstuojamais Medžioklėtyros laboratorijos eksponatais, pavartyti įspūdingą leidinį apie Lietuvos didžiagirias, kurio vienas autorių – VDU ŽŪA prof. dr. Gintautas Mozgeris.

Agronomijos fakulteto palapinėje įvairių augalų, mikrožalumynų pavyzdžius demonstavo bei lankytojų prašė atspėti jų pavadinimus ir už tai prizus dalijusios doktorantės Aušrinė Simonavičiūtė ir Austėja Šverikaitė. Bioekonomikos plėtros fakulteto palapinėje buvo kviečiama „sulošti šachmatų partiją su ekonomistu“, o šį žaidimą moderavęs fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis šmaikštavo, kad ekonomistą įmanoma įveikti tik baigus studijas Bioekonomikos plėtros fakultete.

Inžinerijos fakulteto komanda lankytojus stebino įvairių laikotarpių absolventų laidų dovanotais suvenyrais ir įspūdinga kontrasto principu parengta ekspozicija. Joje – moderniausi doktoranto Lino Jurevičiaus, lektorės dr. Simonos Paulikienės demonstuoti povandeninis ir antžeminis dronai bei ne mažiau stebinanti istorinės technikos ekspozicija, kurios centre – Inžinerijos fakulteto lektoriaus Arvydo Pauliko 1927-ųjų laidos automobilis REN ir tarpukario Lietuvoje ūkiuose jau dirbusių vokiškų traktorių  LANDZ BULDOG išsaugotas egzempliorius.

Gegužinės pramogų pynėje – šokiai, dainos ir pačių pasigaminti saldainiai

100-mečio Gegužinės dalyvius visą popietę scenoje linksmino Vaikų tautinių šokių kolektyvų festivalio „Graži mūsų šeimynėlė“ dalyviai, į Akademiją suvažiavę iš Mažeikių, Skuodo, Kauno miesto ir Kauno rajono.

Jaunuosius šokėjus scenoje keitė vyresniųjų tautinių šokių kolektyvai, aukštųjų mokyklų studentų pasirodymai.

Viso spalvingo tautinio koncerto kulminacija ir baigiamuoju akordu tapo VDU Žemės ūkio liaudiškų šokių kolektyvą „Sėja“ (vadovė Idalija Braškytė, koncentmeisterė Virginija Milaknienė), liaudiškos muzikos kapelos „Ūkininkas“ (vadovas Romualdas Sadzevičius) pasirodymai bei prieš dvejus metus 100 metų sukaktį atšventusio VDU ŽŪA choro „Daina“ (vadovė Ramunė Navickienė)  repertuaras.

Gegužinės scenoje taip pat pasirodė populiari muzikos grupė „Subtilus“, vakarėjant įvyko atlikėjo Manto Jankavičiaus gyvo garso koncertas.

Visą renginio dieną dalyvių ir svečių laukė įvairios edukacijos bei pramogos. VDU ŽŪA bibliotekoje buvo galima apžiūrėti parodą „Atgal į gegužinę“, apsilankyti VDU ŽŪA muziejuje, dalyvauti Dianos Žaldarienės įmonės lietuviškų karamelinių saldainių, turinčių tautinio paveldo statusą, edukacinėje programoje. Mažieji buvo kviečiami stebėti VDU ŽŪA teatro „Jovaras“ spektaklį  „Trys katinai“. Renginio dalyvių taip pat laukė pramoginė vaikų zona, aktyviausiųjų – sporto zona, išalkusiųjų – maisto zona, o ieškančiųjų lauktuvių – skanėstų ir suvenyrų mugė.

VDU ŽŪA 100-mečio Gegužinės pagrindinis rėmėjas – UAB „VH Lietuva“, renginio rėmėjai: UAB „DeLaval“, UAB „Dojus Agro“, AB „Linas Agro“, AB „Lytagra“, UAB „BalticAgro“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Rovaltra“, UAB „Žemtiekimas“, Padovinio ŽŪB, UAB „Ivabaltė“, AB „East West Agro“, UAB „Agrokoncerno grupė“, UAB „Naujasis Nevėžis“. Pagrindinis informacinis rėmėjas UAB „Ūkininko patarėjas“, Informaciniai rėmėjai: VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redakcija „Mano ūkis“,  UAB „Diena Media News“.

Virtualus informacinis susitikimas apie priėmimą į VDU ŽŪA magistrantūros studijas 2024

Kviečiame į virtualų informacinį susitikimą apie priėmimą į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) magistrantūros studijas.

Susitikime bus suteikta informacija apie priėmimo į magistrantūros studijas eigą, dokumentų pildymą, vyks individualių klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite užduoti rūpimus klausimus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus tiesiogiai.

Susitikimo data: Birželio 4 d.
Susitikimo laikas: 10:00-11:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu naudojant MS Teams platformą.

Kviečiame registruotis ir iš anksto pateikti aktualius klausimus ČIA.
PRISIJUNGIMO NUORODA

Priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2024 m. taisykles rasite čia.

Informaciją apie 2024 m. priėmimo etapus ir datas rasite čia.

VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos:

VDU Agroinovacijų centro atidarymas

Gegužės 24 d. 10 val. bus atidaromas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Agroinovaciijų centras. Kviečiame dalyvauti.

Būtina registracija (iki gegužės 21 d. 16 val.)

Data: 2024 m. gegužės 24 d.
Laikas: 10 val.
Vieta: Studentų g. 9, Akademija, Kauno r.

Renginio programa:
10.00 val. Sveikinimo žodis
10.25 val. Atidarymo juostelės perkirpimas, trumpas šventinis muzikinis pasirodymas
10.30 val. Laboratorijų lankymas, laboratorijų veiklų pristatymas (numatoma aplankyti Augalinių žaliavų biofermentacijos, Augalinių žaliavu pasterizacijos, Medžioklėtyros, Biologinės įvairovės išteklių, Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratorijas)
11.15 val. Diskusijos, pokalbiai prie kavos / arbatos puodelio
12.00 val. numatoma renginio pabaiga

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

#100 VDU ŽŪA Gegužinė – piknikas

Šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) visus, norinčius švęsti kartu, gegužės 18 d. 13 val. kviečia dalyvauti 100-mečio Gegužinėje. Tai vienos dienos festivalis, kuris vyks gamtoje, VDU ŽŪA parke priešais Centrinius rūmus. Kaip ir priklauso, Gegužinėje netrūks daug šokių, muzikos ir juoko! 

Siekiame sukurti šventę, kurioje vietą ras kiekvienas dalyvis. Renginio svečius džiugins vaikų, studentų ir vyresniųjų tautinių šokių kolektyvų pasirodymai, grupė „Subtilus“, o visą dienos festivalį vainikuos Manto Jankavičiaus šventinis koncertas! Be nuostabių pasirodymų scenoje festivalio dalyvių lauks ir kitos pramogos – šventė bus pradėta VDU ŽŪA 100-mečio bėgimu, parke bus įkurta zona, skirta vaikų pramogoms, poilsio zona studentams, o Akademijos alumnai ir absolventai kviečiami registruotis į Žaliąją vakarienę. Renginio dalyviai taip pat bus kviečiami užsukti į VDU ŽŪA fakultetų reprezentacinę zoną ir sporto / pramogų zoną, kurioje lauks prizai!

Registracija į šventinį VDU ŽŪA 100-mečio ėjimą-bėgimą

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečiui paminėti skirtas ėjimas-bėgimas 1924 metrų ilgio trasa akademiniame miestelyje. 100 pirmų užsiregistravusių dalyvių bus įteikti istoriniai bėgimo marškinėliai!

Registracija į ekskursiją

Kviečiame apsilankyti VDU ŽŪA erdvėse ir sudalyvauti ekskursijoje po įdomiausias VDU ŽŪA vietas! Registracijos formoje maloniai prašome nurodyti savo kontaktus bei kokius fakultetus ir auditorijas norėtumėte aplankyti renginio metu. Užsiregistravusiems visa informacija bus pateikta el. paštu.

RENGINIO PROGRAMA

VDU ŽŪA akademiniame miestelyje vykusiame Studijų festivalyje – rekordinis moksleivių skaičius

Gegužės 10 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) sukvietė šalies moksleivius į jau tradicija tapusį VDU Studijų festivalį. Renginio metu moksleiviai ne tik turėjo galimybę susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, bet ir aktyviai leisti laiką ir pramogauti.

Festivalį aplankė ir daugiau nei 500 moksleivių, dalyvaujančių VDU Žemės ūkio akademijos edukaciniame projekte „Sumanaus moksleivio akademija“. Eksperimentinių ir II lygio klasių moksleiviai lankėsi ne tik Studijų festivalyje, bet ir dalyvavo baigiamajame projekto renginyje.

VDU Valdo Adamkaus sporto centras vienai dienai tapo erdve, kurioje moksleiviai galėjo per labai trumpą laiką susipažinti su visu universitetu: nuo dominančių studijų programų, universitete veikiančių organizacijų, galimybės pabendrauti su dėstytojais ir studentais iki dalyvavimo įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse, inovacijų pristatymuose ar pramogauti žaidžiant žaidimus. Moksleivius atlydėję mokytojai taip pat nenuobodžiavo – turėjo galimybę pasiklausyti VDU dėstytojų vedamų seminarų ir praplėsti savo žinias, pasikonsultuoti.

Viena iš renginio organizatorių, VDU Priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė džiaugiasi, jog šiemet jau trečiąkart organizuotas festivalis sulaukė virš 1000 dalyvių, kurių kiekvienas galėjo atrasti širdžiai mielą užsiėmimą bei išbandyti daug naujų veiklų.

„Smagu, jog nepaisant prasto oro, festivalyje šiemet dalyvavo gerokai daugiau moksleivių nei pernai. Visi jie ne tik itin aktyviai dalyvavo VDU siūlytose veiklose, atlikinėjo įvairias užduotis, bet ir domėjosi artes liberales studijomis, studijų programomis, gretutinių studijų galimybėmis, bendravo su fakultetų dėstytojais ir studentais“, – pasakojo universiteto atstovė.

VDU AJMD „Modusas“ nariai moksleivius įtraukė į įvairius eksperimentus, kurių drąsiausieji nepabijojo rankose laikyti liepsną ar didįjį Madagaskaro tarakoną. Teisės fakulteto organizacija „Elsa“ pasiūlė sudalyvauti inscenizuotos žmogžudystės tyrime, paremtu populiarių kriminalinių serialų motyvais, kuriame moksleiviai turėjo įsijausti į tyrėjų vaidmenis. Tuo metu besidomintys pedagogikos studijomis turėjo išnarplioti galvosūkiais ir robotikos elementais paremtas pabėgimo kambario užduotis.

„Moksleiviai buvo kviečiami ir į Užsienio kalbų kavinę, judesio laboratoriją, tvarios mados eksperimentus, autokrautuvo vairavimo simuliaciją ir į daugybę kitų veiklų. Džiugu, kad dauguma drąsiai įsitraukė į renginio metu siūlytus užsiėmimus ir bendravo vieni su kitais. Beje, dalis moksleivių VDU Studijų festivalyje dalyvavo jau ne pirmą kartą ir prižadėjo čia vėl sugrįžti kitais metais“, – įspūdžiais dalijosi viena renginio organizatorių L. Petrauskaitė.

Festivalio metu vyko ir taikliausio metiko konkursas, kurio metu buvo galima laimėti neeilinį prizą – krepšinio kamuolį su „Žalgirio“ krepšininkų parašais. Šis prizas atiteko Jonui Jankauskui iš Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos.

VDU Studijų festivalyje veiklų netrūko ir moksleivius atlydėjusiems mokytojams, kurie turėjo galimybę sudalyvauti ne tik universiteto dėstytojų vedamuose seminaruose, bet ir apsilankyti naujai įkurtame VDU STEAM didaktikos centre, kur jų laukė kūrybinės dirbtuvės „Mokymasis per kūrybą“.

„Nuoširdžiai manau, jog geriausia pažintis su būsimomis studijomis yra per patirtį. Būtent tokią galimybę suteikia VDU Studijų festivalis – ne tik pamatyti, kaip atrodo universiteto gyvenimas, bet ir patiems jį išbandyti bei sukurti kažką unikalaus ir savo“, – tikina VDU Studijų Priėmimo skyriaus vadovė L. Petrauskaitė.

Renginio metu vyko ir VDU mokyklų tinklo narių, šiuo metu vienijančių daugiau nei 10 šalies mokyklų, partnerių susitikimas. Renginyje dalyvavo atstovai iš Kauno „Santaros“, VDU „Rasos“, Kauno Jono Jablonskio, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Prezidento Valdo Adamkaus, Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis, Ariogalos gimnazijos, VDU „Atžalyno“ progimnazijos, VDU klasikinio ugdymo mokyklos bei VDU Sokrato licėjaus.

VDU pirmą kartą pasaulyje nuskaitys stumbrų genomą

„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais stumbrų apsauga buvo įrašyta į statutą. Tai – istorinis paveldas, turime rūpintis jų išlikimu, didinti įvairovę, kovoti su jų ligomis. Visam tam ir reikalingas stumbrų genomo nuskaitymas, kurį šiuo metu vykdome. Tai pirmas kartas pasaulyje, kai sekvenuojamas šių gyvūnų genomas, tad tikimės didelio proveržio. Be to, verta pasidomėti, kiek šiandieniniai stumbrai yra artimi prieš 500 metų čia bėgiojusiems taurams – Kauno miesto simboliui“, – pristatydamas novatorišką projektą, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto profesorius Algimantas Paulauskas.

Pasak mokslininko, į Raudonąją knygą įrašyti stumbrai yra viena pagrindinių saugomų gyvūnų rūšių Europoje, o mūsų šalis yra antroji žemyne pagal laisvėje esančių stumbrų skaičių: šiuo metu Lietuvoje jų yra apie tris šimtus. Praėjusiame amžiuje stumbrai buvo išnykę visoje Europoje – jie buvo išmedžioti, tačiau rūšį pavyko atstatyti iš išlikusiųjų zoologijos soduose.

„Pirminė DNR analizė rodo, kad Lietuvos stumbrai labai skiriasi nuo Lenkijos ar visos Europos. Lenkai stumbrus dažniau gabendavo ir į kitas šalis – Vokietiją, Rumuniją. O Lietuva buvo uždara, tad susidarė savas genotipas, kurio dar nežinome – reikia nuskaityti. Šiuo metu yra nuskaityta tik kita artima rūšis: bizonai Amerikoje“, – pasakoja VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto direktorius, Europos stumbrų asociacijos narys, prof. A. Paulauskas.

VDU Gamtos mokslų fakulteto profesorius Algimantas Paulauskas

Genomo skaitymas – labai aktualus XXI amžiuje

Ankstesnių VDU tyrimų duomenimis, Lietuvoje aptinkami dviejų genetinių linijų stumbrai: Lygumų ir Lygumų-Kaukazo, kuriems reikalinga skirtinga priežiūra. Profesoriaus teigimu, siekiant teisingai suvaldyti lietuviškų stumbrų priežiūrą, šias linijas reikėtų atskirti: vengti kryžminimo, kuris šiuo atveju mažina įvairovę, sukelia ligas ir prisideda prie rūšies nykimo. Remiantis Europos stumbrų kilmės knyga, rekomenduojama Lietuvoje palikti tik Lygumų linijos stumbrus, o Lygumų-Kaukazo – pervežti į kalnų regionus arba išimti iš laisvėje gyvenančių stumbrų gretų. Taip bus atstatyta stumbrų sudėtis, buvusi senovėje.

Naujajame VDU projekte naudojama inovatyvi, naujausia įranga ir technologijos. Genomo nuskaitymas arba sekvenavimas leidžia nuskaityti unikalią konkrečios gyvūno arba augalo rūšies ar individo genetinę sudėtį: DNR esančią informaciją, nulemiančią organizmo charakteristikas. Nuskaitymas gali padėti anksti nustatyti ligas, išvesti atsparesnes gyvūnų rūšis, prisidėti prie nykstančių rūšių gelbėjimo, pagerinti maisto gamybą žemės ūkyje, suprasti gyvūnų evoliuciją.

„Atsirado naujos įrangos, kuri leidžia iškart nuskaityti žmogaus individualų genomą: to dėka, galima taikyti personalizuotą gydymą. Apskritai, genomų nuskaitymas išlieka labai aktualus XXI amžiuje, jis pakeitė visą genetiką ir yra labai naudingas praktiniais tikslais. Tačiau šiandien daugiau dėmesio skiriama žmogaus genomui, gyvūnams – mažiau, dar daug kas yra neištirta“, – projekto aktualumą pabrėžia profesorius.

VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto mokslo darbuotojas, VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša

Stumbrai migruoja link Kauno

VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto mokslo darbuotojas, VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša pasakoja, kad vienas svarbiausių tikslų – iš perkeliamų stumbrų suformuoti naują bandą, tai yra pripratinti žvėris, atvežtus iš skirtingų regionų, vieną prie kito ir tik tada išleisti į laisvę naujoje vietoje. Šiuo metu stumbrai yra perkeliami iš Vidurio Lietuvos į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją, viliantis, kad taip pavyks prisidėti prie stumbrų genetinio fondo gerinimo.

„Stumbrų gaudymas vyksta dviem būdais – pasitelkiant stacionarią, konkrečioje vietoje įrengtą ir nepajudinamą gaudyklę arba mobilias, perkeliamas gaudykles. Stengiantis sumažinti žvėrims stresą, pagavimo momentu jie yra užmigdomi, o pabudę jau su antkakliu patys gali išeiti, taip net nematydami žmogaus“, – pasakoja dr. A. Kibiša.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad formuojant bandą šiuo metu reikalingos patelės, todėl, jei pagaunami patinai, jiems uždedami antkakliai su sekimo įranga. Paleidus tokius gyvūnus atgal į laisvę, sekama jų migracija. Tokie laisvai klajojančių stumbrų tyrimai vykdomi jau keletą metų. Tuo tarpu patelės yra pervežamos į Dzūkiją, o ten laikinai laikomos voljere su kitos genetinės linijos patinais, kol susiformuoja banda: tai užtrunka iki vienerių metų. Susiformavus bandai, ji yra paleidžiama į laisvę.

„Istorinis momentas – antkaklių dėka, matome, kad daugelį metų arčiau Panevėžio gyvenę stumbrai dabar migruoja link Kauno. Šiuo metu jie yra prie Didžiųjų Lapių. Ta pati banda kurį laiką gyveno prie „Lifosos“ fosfogipso kalnų, o praėjusių metų vasarį sėkmingai perėjo per „Via Baltica“ ir atsidūrė Vandžiogalos apylinkėse. Prieš savaitę ji pajudėjo link Lapių, taigi, daro ratą – plečia savo teritoriją. Tai, kad stumbrai juda, o ne lieka koncentruotai vienoje vietoje, reiškia ir mažesnius nuostolius ūkininkų laukuose“, – pastebi dr. A. Kibiša.

Per pastarąjį nepilną dešimtmetį laisvėje gyvenančių stumbrų skaičius išaugo beveik tris kartus. 2014-aisiais jų buvo 101, o 2022 metų pabaigoje – jau 280. Daugiausia iš jų, 204, yra Kėdainių rajone.

VDU doktorantas Ignas Galminas

Tyrimai atvers proveržį genomikos srityje

Stumbrų genomo nuskaitymo projektą vykdo VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas kartu su genetikos ir biotechnologijų įmone „Genomika“, kurią įkūrė VDU absolventai ir studentai. Pasak vieno iš jos įkūrėjų, VDU doktoranto Igno Galmino, viena svarbiausių įmonės misijų – į Lietuvą atvežti pasaulines naujoves bei kartu su tarptautinėmis grupėmis prioritetines inovacijas kurti Lietuvoje. Viena iš įmonės prioritetinių mokslinių sričių yra duomenų saugojimo DNR molekulėje technologija. Už novatoriškus pasiekimus dirbant su šia technologija įmonė jau gavo ne vieną tarptautinį apdovanojimą bei buvo atrinkta Europos inovacijų tarybos vystyti savo tyrimus šioje srityje.

I. Galminas paaiškina, kad mintis nuskaityti stumbro genomą kilo pamačius šio gyvūno iliustraciją knygoje apie prof. Tadą Ivanauską – gamtininką, rašytoją, biologijos mokslų daktarą, kuris taip pat buvo vienas iš Aukštųjų kursų įkūrėjų. Aukštųjų kursų pagrindu vėliau buvo įsteigtas Lietuvos universitetas (1930 m. pervadintas Vytauto Didžiojo universitetu). Lietuvos universitete T. Ivanauskas buvo Artes liberales idėjų pradininkas, taip pat – įvairių genetikos, ekologijos, gamtos apsaugos disciplinų dėstymo, naujų mokslo krypčių tyrimų Lietuvoje iniciatorius.

„Pagalvojome, kad būtų įdomu nuskaityti ir stumbro genomą inovatyviais, naujausiais pasaulyje metodais. Kilus šiai idėjai, viskas pajudėjo labai greitai – VDU mokslininkų dėka buvo suburta didelė mūsų ir VDU specialistų komanda. Šia mintimi pasidalinus su inovatyvių DNR nuskaitymo technologijų kūrėjais, ji jiems taip pat labai patiko. Jie savo ruožtu atsiunčia į Lietuvą naujausią savo labai našų sekvenavimui skirtą aparatą. Neabejojame, kad šis projektas atvers duris ir naujiems atradimams – bus galima nuskaityti ir kitus gyvūnus, augalus bei mikroorganizmus. Tai bus proveržis šioje srityje“, – tikina I. Galminas. Numatoma, kad stumbro genomą pavyks nuskaityti per kiek daugiau nei mėnesį – iki balandžio pabaigos.

Studentams – didelė praktinė nauda

Prof. A. Paulausko teigimu, šiame ir kituose inovatyviuose VDU projektuose bendradarbiaujantys studentai ir absolventai atlieka itin svarbius darbus. Įdarbintam jaunimui už šią veiklą ne tik atlyginama finansiškai, bet ir suteikiama didelė praktinė nauda: patirtis, padedanti sėkmingai susirasti darbą pažangiausiose įmonėse. Projekte dalyvauja ne tik absolventai ar doktorantai, bet ir dar tik bakalauro studijose besimokantys studentai.

„Įsijungę į tyrimus ar projektus, jie išmoksta pagrindinius metodus, kaip dirbti molekulinėje laboratorijoje, su DNR ar genomo tyrimais – to dėka jie vėliau gali įsidarbinti, pavyzdžiui, biotechnologijų įmonėse. Mūsų studentus teigiamai vertina darbdaviai, tokie kaip „Thermo Fisher“, „BioCity“ ir kiti, nes jaunimas jau yra dirbęs praktiškai, susipažinęs, kaip dirbti su modernia įranga atnaujintose VDU laboratorijose Akademijos miestelyje“, – pabrėžia profesorius.

Mokslininkas neslepia, kad stumbrų genomo projektas yra tik vienas iš daugelio ambicingų veiklų, vykdomų arba planuojamų Vytauto Didžiojo universitete. Akademijos miestelyje planuojama statyti Žaliosios technologijos slėnį, kuriame bus skiriamas ypatingas dėmesys aukščiausio lygio aplinkosaugos, ekologijos sričių tyrimams.

Taikomoji ekologija – norintiems inicijuoti tvarumo link vedančius pokyčius

Europos politikos lyderiams pripažinus, kad ekologinės problemos turi ilgalaikį poveikį ne tik gamtai, bet ir pačių žmonių gerovei, prie pokyčių inicijavimo prisideda ir geriausiai gyvosios gamtos dėsnius ir pokyčių algoritmus išmanantys Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Taikomoji ekologija absolventai. „Siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi, išlaikyti dabarties poreikių ir gamtos apsaugos balansą, nesukelti žalos ateities kartoms, reikės bent kelis kartus daugiau kvalifikuotų aplinkosaugininkų“, – augantį ekologų poreikį prognozuoja VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas.

Svarbu užtikrinti saikingą išteklių naudojimą ir tvarų vystymąsi

Ekologijos klausimai tampa vis svarbesniais politiniame Europos Sąjungos (ES) lygmenyje. „Prieš kelerius metus priimta ES biologinės įvairovės strategija, kurioje yra tam tikri įsipareigojimai europiniu lygiu. Šios strategijos laikytis bei pokyčius inicijuoti turi ir Lietuva. Reikia pripažinti, kad iššūkių kyla ne tik dėl šios strategijos, bet ir dėl Žaliojo kurso įgyvendinimo, kuris siekia padidinti ekologinį tvarumą visose srityse, nuo energijos išteklių iki transporto ir žemės ūkio. Vyksta daug pokyčių, kyla su tuo susijusių naujų iššūkių, kuriuos padeda spręsti studijų programos Taikomoji ekologija absolventai. Jie giliau pažįsta ekosistemas, rūšis ir yra vieni iš tų, kurie spręsdami šių dienų problemas, gali padėti sumažinti ateities iššūkių mastą“, – mintimis dalijasi prof. dr. V. Marozas.

Pašnekovas pasakoja, kad mes patys, naudodami augalus, ekosistemas – miškus, vandenis, turime siekti juos kuo ilgiau išlaikyti, užtikrinti saikingą jų naudojimą. „Dabar daug kalbama apie pelkes, jų atkūrimą, nes ten gyvena savitos tik pelkėms būdingos rūšys. Išnaikinę pelkes, išnaikinsime ir jose gyvenančias rūšis, jų nepamatys mūsų vaikai, anūkai. Be to, reikia atsiminti, kad ekosistemose viskas susiję, pokyčiai vienoje ekosistemoje gali lemti kartais netikėtus pokyčius kitose, dėl to patys galime patirti netikėtų nepatogumų ir susidurti su naujomis problemomis“, – perspėja prof. dr. V. Marozas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad studijų programos Taikomoji ekologija specialistai, turėdami stiprų teorinių žinių pagrindą ir gebėdami analizuoti pokyčius, įvertinti esamą situaciją bei prognozuoti galimą pokyčių dinamiką ir pasekmės, gali padėti rasti racionalius sprendimus, pateikti mokslo tyrimų rezultatais grįstų resursų naudojimo rekomendacijų.

Biologinės įvairovės išsaugojimas – dėl žmonijos gerovės

Prof. dr. V. Marozas atkreipia dėmesį, kad biologinė įvairovė sukuria mums palankią aplinką, mes gyvename ekosistemoje su kitomis rūšimis. „Dėl žmogaus, kaip vienos iš rūšių, veiklos, kyla daug iššūkių mums patiems. Turime ieškoti balanso tarp išteklių naudojimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, o tai yra sudėtinga. Siekdami išsaugoti biologinę įvairovę, mes negalime ir visiškai apriboti žmonių interesų, ir ūkinės veiklos – žmonėms patinka būti gamtoje, taip pat mums reikalingi atsinaujinantys ištekliai, tarp kurių – ir mediena. Taikomosios ekologijos specialistai padeda įvertinti situaciją ir nubrėžti ribas, kiek gamtos išteklių galime naudoti nedarydami žalos. Šie specialistai ieško būdų, kaip užtikrinti tvarų ir subalansuotą vartojimą. Žmonės jau supranta šio balanso ir tvaraus išteklių naudojimo svarbą, bet vis dar reikia specialistų, kurie galėtų įvertinti situaciją ir prognozuoti dabartinių sprendimų pasekmes ekosistemoms ir biologinei įvairovei. Čia reikia daug gyvosios gamtos žinių ir strateginio mąstymo, gebėjimo remiantis turimus duomenis prognozuoti, kurti ateities scenarijus. Biologinės įvairovės mes negalime naikinti ir dėl moralinio, ir dėl pragmatinio aspekto“, – kalba prof. dr. V. Marozas ir džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių supranta tiesioginį biologinės įvairovės išsaugojimo ir žmonijos gerovės ryšį.

Mokslininkų atliekami tyrimai rodo, kad auga visuomenės sąmoningumas, vis daugiau domimasi gamtos apsauga, klimato kaitos lemiamais pokyčiais ir jos pasekmių švelninimu, tvaraus vystymosi galimybėmis. „VDU ŽŪA rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai prisideda prie šio nuolat vykstančio pokyčio. Programos absolventai padeda identifikuoti problemas ir pasiūlo galimus jų sprendimo algoritmus. Nėra lengva išlaikyti balansą tarp įvairių išteklių naudojimo ir gamtos apsaugos, bet studijų programos Taikomoji ekologija parengti specialistai turi stiprius teorinius pagrindus, studijuodami įgyja praktinės patirties ir tampa pokyčių iniciatoriais“, – įžvalgomis dalijasi dekanas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šie pokyčiai – sudėtingi. „Žmonėms nėra lengva keistis, ypatingai, kai tai kelia nepatogumų ir reikalauja pastangų. Todėl visuomenė turi suprasti, kodėl reikia pokyčių. Žengėme ne vieną svarbų žingsnį, bet laukia dar daug tokių pat svarbių žingsnių ateityje. Turime užtikrinti, kad pokyčiai vyktų palaipsniui, nors po vieną žingsnį, tolygiai ir užtikrintai“, – kalba prof. dr. V. Marozas.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas

Programa kasmet peržiūrima ir atnaujinama

Prof. dr. V. Marozo įvardytų iššūkių sprendimui VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete ruošiami kvalifikuoti aplinkosaugininkai. Pristatydama bakalauro studijų programą Taikomoji ekologija, programos studijų komiteto pirmininkė doc. dr. Anželika Dautartė, pasakoja, kad ekologija tiria organizmų tarpusavio santykius ir jų santykius su supančia aplinka, o taikomoji ekologija – kaip mes tas teorines ekologijos žinias galime pritaikyti įvairiose situacijose. „Paprastai ekologas ieško atsakymų į klausimą, kodėl aplinkoje vyksta pokyčiai. Į jį atsakius, kyla antras – ką dabar daryti, greta jo – ir trečias, toks pats svarbus klausimas – gal geriau nieko nedaryti. Pasitelkiant aplinkos pažinimo žinias, galime užtikrintai atsakyti į šiuos klausimus ir prisidėti prie aplinkoje vykstančių pokyčių švelninimo. Kad gebėtų į šiuos klausimus atsakyti, studentai turi labai gerai pažinti ženklus, kuriuos gali pastebėti mus supančioje gyvojoje ir negyvojoje aplinkoje. Jie labai daug mokosi biologinės įvairovės pažinimo, geba identifikuoti rūšis, atskiras gentis, išmano indikatorines rūšis, tai ir padeda atsakyti į minėtus svarbiausius klausimus“, – apie studijų programą ir jos išskirtinį dėmesį gyvosios gamtos pažinimui kalba doc. dr. A. Dautartė.

Programa Taikomoji ekologija greitai švęs 30 metų, pasak pašnekovės, tai pakankamai ilgas tarpas, per kurį programa labai keitėsi. „Stengiamės atliepti šių dienų aktualijas, dalis programos nuolat atnaujinama, ypatingai susijusi su teisiniu šios srities reguliavimu ir kintančia teisine baze. Taip pat negalima paneigti naujai gaunamų tyrimų duomenų, programos turi būti lanksčios ir duoti fundamentinių mokslų, chemijos, pačių organizmo pažinimo žinių. Taip pat svarbios įvairios socialinės naujovės, siūlomi vis nauji ir aktualūs pasirenkamieji dalykai. Programos turiniui įtakos turi ir aplinkosaugos aktualijos. Programa kasmet peržiūrima ir atnaujinama, jos studentai, turėdami stiprią aktualių žinių teorinę bazę, gali dalytis žiniomis su aplinkoje esančiais žmonėmis ir inicijuoti realius, tvarumo link vedančius pokyčius“, – pasakoja doc. dr. A. Dautartė. Ji atkreipia dėmesį, kad dažnai studijų programos Taikomoji ekologija absolventai tampa tarpininkais, padedančiais visuomenei parodyti aplinkosauginių klausimų svarbą ir atskleisti kiekvieno visuomenės nario sprendimų įtaką visos ekosistemos gerovei.

Siekiant studentams suteikti ne tik teorinio žinių, bet ir padėti susipažinti su praktikų spendžiamomis problemomis ir sektoriaus aktualijomis, paskaitose kviečiami dalyvauti ir savo įžvalgomis su studentais dalytis įvairių aplinkosaugos srityje dirbančių institucijų atstovai. „Tokių paskaitų metu studentai susipažįsta su šios srities ekspertais, iš pirmų lūpų išgirsta apie aplinkosaugos srityje jau dirbančių žmonių patirtį, turi galimybę susipažinti su sektoriaus specifika ir pasirinkti būsimą karjeros kryptį. Viešajame sektoriuje dirba daug mūsų absolventų ir jie noriai prisideda prie būsimų kolegų ruošimo, mielai atvyksta ir dalijasi patirtimi auditorijose, taip pat priima studentus praktikai. Studentai su dėstytojais vyksta į aplinkosaugos srityje dirbančias institucijas, bendrauja su ten dirbančiais specialistais“, – pasakoja pašnekovė.

Galimybė tiesiogiai susipažinti su kitų regionų aplinkosauginiais iššūkiais

Doc. dr. A. Dautartė džiaugiasi po pandemijos atsikuriančiu tarptautiniu bendradarbiavimu. „Naudojamės aljanso „Transform4Europe“ galimybėmis. Dėl aljanso pavyko užmegzti stiprius ryšius su Triesto universitetu, šio universiteto dėstytojai skaito paskaitas VDU ŽŪA, mūsų dėstytojai taip pat išvyksta į užsienį ir grįžę su studentais dalijasi patirtimi. Prieš kelias savaites viešėdama Triesto universitete įsitikinau, kad VDU ŽŪA mokslininkai dirba aktualiomis temomis, nes ir mūsų, ir Triesto universiteto mokslininkai sprendžia labai panašius klausimus“, – pastebi doc. dr. A. Dautartė.

Pašnekovė pasakoja, kad ne tik dėstytojai, bet ir studentai yra skatinami įgyti tarptautinės patirties. „Sudarome sąlygas ir džiaugiamės, kai studentai pasinaudoja galimybėmis bent trumpam išvykti į užsienį. Aljanso „Transform4Europe“ rėmuose pernai programos Taikomoji ekologija antrą ir trečią kursą baigę studentai Silezijos universitete turėjo galimybę dalyvauti akvamatikos vasaros stovykloje, kur susipažino su  vandens tyrimais, vandens kokybės problematika. Studentai kartu su dėstytojais dalyvauja ir trumpalaikiuose vizituose. Taip pat naudojasi Erasmus+ BIP intensyvių programų galimybėmis. Džiaugiamės, kad mūsų studentai aktyvūs bei žingeidūs, jie noriai dalyvauja, o mes labai palaikome norą pažinti kitas kultūras, praplėsti akiratį ir susipažinti su kitų regionų aplinkosaugos aktualijomis“, – kalba studijų programos studijų komiteto pirmininkė.

Pašnekovė pasakoja, kad pirmųjų kursų metu studentai su aplinkosaugos ekspertais daugiau bendrauja paskaitų ar išvykų metu, o studijų programos trečiojo semestro pabaigoje, išklausę pagrindinius studijų dalykus, išvyksta į keturių savaičių trukmės profesinės veiklos praktiką.

„Jie gali laisvai, pagal savo interesų ratą, rinktis instituciją ar įstaigą, kurioje norėtų įgyti praktinės patirties. Dažnai studentai profesinei praktikai renkasi vietą, kur galėtų surinkti savo baigiamajam darbui reikiamų duomenų. Ketvirto kurso pradžioje studentai išvyksta dvigubai ilgesnei praktikai, kur susipažįsta su konkrečiai pasirinktos srities įstaigos funkcionavimu. Jie kartu su gamtos inspektoriais gali dalyvauti reiduose kaip stebėtojai, sudaromos visos galimybės pasimatuoti profesiją ir pamatyti, ką realiai veikia pasirinktos srities specialistai. Taip pat galima prisijungti prie mokslinių tyrimų. Praktikos pabaigoje, jos aptarimo metu, studentai pateikia ir savo pasiūlymus, kaip būtų galima patobulinti pasirinktos institucijos darbą, taip skatiname išlaikyti kritinį mąstymą, analizuoti esamą situaciją ir ieškoti galimybių tapti pozityvių pokyčių aplinkosaugos srityje iniciatoriais“, – įžvalgomis dalijasi doc. dr. A. Dautartė.

Ateityje reikės vis daugiau kvalifikuotų ekologų

Pašnekovė pastebi, kad ekosistemos tampa susietos vis glaudesniais ir tampresniais ryšiais, viename regione vykstantys pokyčiai tiesiogiai lemia net ir geografiškai tolimuose regionuose vykstančius pokyčius, todėl ekologų reikės vis daugiau. „Jau dabar ekologams kyla iššūkių siekiant identifikuoti ryšius. Kaip pavyzdį galima pateikti iš dirvožemio į upių vandenis patenkančius teršalus, kurie pasiekę jūras, patenka ir į vandenynus, taip išplinta labai plačiai. Manau, kad kompleksiškai į supančią aplinką žvelgiantys specialistai, galintys surasti problemų sprendimų ar pasekmių švelninimo būdus, jau dabar labai reikalingi ir bus labai paklausūs ateityje“, – prognozuoja mokslininkė.

Programos Taikomoji ekologija studijų komiteto pirmininkė doc. dr. Anželika Dautartė

Doc. dr. A. Dautartė pastebi, kad studentams tarptautinės patirties sukaupti padeda ne tik išvykos ar atvykę dėstytojai, bet ir išskirtinis VDU ŽŪA lektorius Žydrūnas Preikša, šį pavasarį aplankęs šimtąją valstybę. „Lektoriaus tikslas – aplankyti visas pasaulio valstybes, viena įsimintinesnių kelionių – Antarktida. Ž. Preikša dėsto biologinės įvairovės ir gamtotvarkos dalykus, labai svarbu, kad jis dalijasi savo paties tiesiogiai sukaupta patirtimi ir įžvalgomis, o ne žiniomis iš dokumentinių filmų ar šaltinių internete“, – apie išskirtinį dėstytoją kalba pašnekovė ir pastebi, kad praktinio pažinimo keliu surinktos žinios studentams įdomios ir lengviau įsisavinamos.

Profesinės veiklos praktikos – būsimos karjeros krypties išbandymui

Pasak doc. dr. A. Dautartės, VDU ŽŪA studijų programa Taikomoji ekologija yra išskirtinė panašių programų kontekste, nes tai ne fizinių, o gyvybės mokslų srities programa. „Studijos reikalauja daugiau pastangų, bet tai kuria ypatingą pridėtinę vertę, nes nuvykęs į konkrečią vietovę, apžiūrėjęs augalus, stebėdamas paukščius, analizuodamas bestuburių populiaciją, gali pakankamai daug informacijos surinkti ir pagal tai numanyti, kas gali vykti toje teritorijoje. Ši studijų programa skirta gyvajai gamtai neabejingiems, smalsiems ir aktyviems žmonėms, kurie nori tyrinėti ir pažinti. Šiuolaikinės technologijos, kurios egzistuoja, tokios kaip hiperspektrinis skenavimas, visos aplikacijos, kurios leidžia identifikuoti ir apibūdinti gyvuosius organizmus, yra įveiklinama ir tai tampa pagalbinėmis priemonėmis, bet labai svarbu, kad jaunuoliams rūpėtų supanti aplinka ir jie neapsiribotų vien biologija ir gyvųjų organizmų struktūra, norėtų suvokti, kaip gamtoje vyksta sąveika“, – mintimis dalijasi mokslininkė.

Žinios ir įgūdžiai aktualių pasaulinių problemų sprendimui

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė pastebi, kad aplinkosaugininko specialybė labai reikalinga ir įdomi, nes leidžia įgyti žinių ir įgūdžių, padedančių spręsti aktualias pasaulines problemas. „Aplinkosaugos studijos leidžia suprasti įvairias pasaulines ir nacionalines problemas, tokias kaip klimato kaita, gamtos išteklių išnaudojimas, tarša, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga. Taip pat skatina tapti aplinkosaugos šalininkais ir aktyviai prisidėti prie aplinkos apsaugos. Supratimas apie aplinkos problemas ir būdus, kaip jas spręsti, gali įkvėpti kiekvieną studentą imtis veiksmų“, – įžvalgomis dalijasi dr. A. Jasinavičiūtė.

Susidomėjusius studijomis ar jau studijuojančius, pašnekovė kviečia pasidomėti profesinės praktikos VSTT galimybėmis. „Aukštųjų mokyklų studentams suteikiame galimybę atlikti profesinę arba savanorišką praktiką mūsų tarnyboje, taip pat saugomų teritorijų direkcijose, kad pritrauktume kuo daugiau iniciatyvių, motyvuotų ir atsakingų specialistų, kurie plėtotų mokslinius tyrimus apie saugomas teritorijas, taip pat prisijungtų prie saugomų teritorijų sistemos kolektyvo. Siekiama abipusiai naudingo bendradarbiavimo, kad būtų naudinga ir studentui, ir saugomų teritorijų įstaigoms. Gavus teorinę informaciją, jaunam žmogui itin naudinga pamatyti, kaip veiklos vyksta praktiškai“, – pasakoja dr. A. Jasinavičiūtė.

Pašnekovė pastebi, kad aukštosios mokyklos kartu su socialiniais partneriais ir verslo atstovais siekia vieno bendro tikslo – užtikrinti, kad būtų parengiama pakankamai aukštos kvalifikacijos aplinkosaugininkų. „Tik kokybiškai paruošti specialistai gali efektyviai ir argumentuotai spręsti įvairias aplinkos apsaugos problemas, įskaitant oro ir vandens taršą, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimą. Antra, jie gali kurti ir įgyvendinti veiksmingas aplinkos politikos priemones, padedančias užtikrinti tvarų vystymąsi bei gerinti gyvenimo kokybę“, – įžvalgomis dalijasi dr. A. Jasinavičiūtė ir atkreipia dėmesį, kad turint pakankamai kvalifikuotų specialistų galima efektyviau įgyvendinti tarptautines aplinkos apsaugos priemones ir susitarimus.

Juntamas nuolatinis kvalifikuotų aplinkosaugos specialistų poreikis

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas pasakoja, kad dėl klimato kaitos ir kitų susijusių iššūkių, reikės vis daugiau taikomosios ekologijos specialistų. „Aktyviai bendraujame su socialiniais partneriais ir kitais potencialiais savo absolventų darbdaviais, iš jų mes girdime, kad jau sudėtinga rasti kvalifikuotų taikomosios ekologijos specialistų. Stebint vykstančius pokyčius galime prognozuoti, kad ateityje šių specialistų poreikis tik augs“, – prognozėmis dalijasi prof. dr. V. Marozas.

Dekanui antrina ir dr. A. Jasinavičiūtė, pastebinti, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, yra nuolatinis kvalifikuotų aplinkosaugos specialistų poreikis. Jų trūkumas juntamas tiek valstybės, tiek ir privačiose įmonėse. „Aplinkosaugos specialistai Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, sprendžia įvairias su oro, vandens ir dirvožemio tarša susijusias problemas. Jie ieško būdų, kaip mažinti neigiamą žmonių veiklos poveikį ir apsaugoti gamtą. Taip pat sprendžia atsinaujinančios energetikos klausimus, yra atsakingi už saugomų teritorijų planavimą, organizuoja tyrimus ir stebėseną, teikia ataskaitas apie buveinių ir rūšių būklę. Daug specialistų reikia ir politikoje, rengiant teisės aktus, formuojant aplinkos apsaugos politiką, taip pat jų reikia stebėsenai ir užtikrinimui, kad būtų laikomasi teisės aktų“, – kalba dr. A. Jasinavičiūtė. Ji pastebi, kad aktyvėjanti žmogaus ūkinė veikla kelia vis daugiau iššūkių gamtos išsaugojimo ir atkūrimo srityje, ir tam reikia vis daugiau kvalifikuotų specialistų.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė

Pašnekovė pasakoja, kad šiuo metu saugomų teritorijų sistemoje trūksta aplinkosaugos specialistų, galinčių vykdyti gyvosios gamtos monitoringą (nuo duomenų surinkimo iki jų analizės ir prognozės), dalyvauti rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir rengti išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui ir susidomėjusius kviečia peržvelgti darbo skelbimus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Saugomų teritorijų direkcijos internetinėse svetainėse.

Programos Taikomoji ekologija absolventų laukia plačios karjeros galimybės

Doc. dr. A. Dautartė atkreipia dėmesį, kad ekologinės sąmonės svarba visuomenėje ir versle nuolat didėja, todėl studijų programos Taikomoji ekologija absolventams atsiveria plačios karjeros galimybės.

„Taikomoji ekologija yra labai praktinė disciplina. Jaunuoliai gali pamatyti, kaip jų moksliniai atradimai ir veiksmai gali tiesiogiai paveikti aplinką ir žmonių gyvenimus. Tai greitai besivystanti sritis, siūlanti plačias karjeros galimybes. Net ir miestų planavime laukiami aplinkosaugos specialistai, gebantys įvertinti aplinkos poveikį ir pagal tai kurti tvarias plėtros strategijas. Įmonės ir organizacijos, kurios siekia išsaugoti biologinę įvairovę, taip pat ieško specialistų, turinčių žinių apie ekosistemas ir jų valdymą. Programos absolventai savo karjerą gali projektuoti valdžios institucijose, nevyriausybiniuose organizacijose, versle ar mokslinių tyrimų srityje. Naujoji karta jaučia asmeninę atsakomybę už aplinką ir aktyviai palaiko tvarų vystymąsi, patys nori prisidėti prie pozityvių pokyčių, šios studijos gali padėti jiems įgyti žinių ir įgūdžių, kad galėtų efektyviau ir veiksmingiau veikti aplinkosaugos srityje“, – apie VDU ŽŪA studijų programos Taikomoji ekologija patrauklumą kalba doc. dr. A. Dautartė.

VDU ŽŪA dalyvauja ICA „Biologinės įvairovės iššūkyje“. Registruokime rūšis ir pagerinkime pernykštį Akademijos rezultatą!

Po 12-ojo Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos (Association for European Life Sciences Universities – ICA) forumo biologinės įvairovės tema ir po jo paskelbto komunikato, kuriame ICA nariai įsipareigojo biologinės įvairovės išsaugojimui skirti didžiausią dėmesį savo veikloje, Vageningeno universitetas ir tyrimų institutas (Wageningen University & Research) 2024 m. gegužės-birželio mėn. organizuoja ICA organizacijų „Biologinės įvairovės iššūkį“.

2023 metų iššūkis buvo labai sėkmingas – jame aktyviai dalyvavo beveik 2000 asmenų iš 15 ICA organizacijų. Be daugybės rūšių, užregistruotų ICA universitetų miesteliuose visoje Europoje, labiausiai nustebino tai, kad šis iššūkis įkvėpė ryšį ne tik tarp kiekvienos dalyvaujančios organizacijos darbuotojų ir studentų, bet ir tarp ICA organizacijų. Kad tai pajusti, kviečiame pažiūrėti praėjusių metų iššūkio vaizdo įrašą.

2023 metų iššūkyje VDU Žemės ūkio akademijos 13 dėstytojų ir studentų komanda Akademijos teritorijoje užregistravo 759 rūšis ir užėmė 6-ąją vietą. Pirmąją vietą užėmusio Hohenheimo universiteto 78 asmenų komanda užregistravo 2115 rūšių, o dar gausesnės žmonių skaičiumi buvo antrąją ir trečiąją vietą užėmusios komandos – Liuveno universiteto 590 asmenų komanda, užregistravusi 1458 rūšis, ir Vageningeno universiteto 434 asmenų komanda, užregistravusi 1378 rūšis.

Kadangi visi praėjusių metų iššūkio dalyviai buvo labai entuziastingi ir pasisėmė įkvėpimo, kaip viską padaryti dar geriau, nuspręsta pratęsti iniciatyvą ir 2024 m. gegužės 2 d. – birželio 28 d. vėl surengti „Biologinės įvairovės iššūkį“.

„Biologinės įvairovės iššūkio“ idėja – gegužės 2 d. – birželio 28 d. visuose ICA narių universitetuose vienu metu organizuoti biologinės įvairovės stebėseną (BioBlitz), kurią vykdytų kiekvieno universiteto darbuotojai ir studentai. Kiekviena dalyvaujanti organizacija pati apibrėžia savo teritoriją, kurioje registruoja rūšis. VDU Žemės ūkio akademijos teritorija pateikta paveikslėlyje.

Šių metų iššūkio metu užregistruotas rūšis galima matyti renginio svetainėje „Biodiversity Challenge at European Life Science Universities 2024“. Akademijoje turėdami tokią didelės įvairovės teritoriją ir gausiau dalyvaudami, galime pasiekti geresnį rezultatą nei pernai. Tikimės aktyvesnio studentų ir dėstytojų prisijungimo prie šios idėjos. Nėra prievolės kasdien registruoti rūšis, tačiau atsitiktinis retesnės arba labai retos rūšies užregistravimas gali būti vienintelis šiuo laikotarpiu, todėl labai vertingas. Jeigu susidomėjote ar jeigu užfiksavote telefonu, fotoaparatu ar paprasčiausiai tik matėte įdomesnę rūšį, informuokite žemiau pateiktais kontaktais. Pakonsultuosime, kaip greičiau jūsų fiksuotą rūšį įtraukti į šių metų „Biologinės įvairovės iššūkį“.

Kontaktai pasiteiravimui ir rūšių registravimui

Pagrindinis renginio koordinatorius Universitete yra dr. Žydrūnas Preikša (zydrunas.preiksa@vdu.lt). Jam nesant pasikonsultuoti dėl duomenų įvedimo ir pagrindinių dalyvavimo principų galima ir VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų 227 kab. pas doc. dr. Rytį Skominą arba doc. dr. Algį Kvaraciejų.

VDU Studijų festivalis – susipažink su universitetu per vieną dieną!

Gegužės 10 d., penktadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pakvies moksleivius dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, tiek ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti. Nemokamo festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. O mokytojus, atlydėjusius moksleivius, VDU pakvies į seminarus.

Kaip teigia viena iš renginio organizatorių, VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė, šiemet jau trečiąkart rengiamame festivalyje kiekvienas dalyvis tikrai atras širdžiai mielą užsiėmimą bei galės išbandyti begalę naujų veiklų.

„Pernai puikiu atradimu tapo organizatorių sukurtos užduočių kortelės, kurios leido drąsiau patyrinėti įvairiausias veiklas, o jų metu atlikę tam tikras užduotis, moksleiviai galėjo pretenduoti į įvairiausius organizatorių bei rėmėjų skirtus prizus. Šiais metais festivalio programą praturtins studentų organizacijos „Elsa“ siūlomas žaidimas „Kruvina žmogžudystė“, kuris leis moksleiviams pademonstruoti savo kriminalistinius įgūdžius. Taip pat festivalio dalyviai turės galimybę sudalyvauti pabėgimo kambario „Atskleisk mokytojo kodą“ veiklose, kur jų lauks robotika, užkoduotos užduotys, spėliojimų galvosūkiai, rebusai, pedagogikos iššūkiai ir kt. Smagu, kad kaip ir praėjusiame festivalyje, taip ir šiemet festivalio metu gerą nuotaiką ir atmosferą palaikys VDU studentė Dj Viltė“, – pasakoja universiteto atstovė.

Registracija į VDU Studijų festivalį

2023 m. vykusio VDU Studijų festivalio video akimirkos:

Kviečiame išsamiau susipažinti su VDU Studijų festivalio veiklomis:


Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

  • VDU Studijų informacijos centras
  • AdresasK. Donelaičio g. 52-102, Kaunas
  • Telefonas(8 37) 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
  • El. paštasvdu[eta]vdu.lt

VDU ŽŪA mokslininkai: gėlo vandens trūkumas ir potvyniai pasaulyje kelia vis daugiau iššūkių

Sparčiai augant pasaulio gyventojų skaičiui, didėjant aplinkos užterštumui, vykstant karo veiksmams, kyla vis daugiau su vandens saugumu susijusių iššūkių. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai kalba apie visame pasaulyje kylančias problemas, nuo švaraus geriamojo vandens nepriteklių išgyvenančių Afrikos šalių, ginkluotų kovų dėl vandens, verslo ir visuomenės interesų konfliktų, iki karo veiksmų ir Ukrainos hidroelektrinės sprogdinimo sukeltų padarinių.

JT Generalinė Asamblėja pripažįsta teisę į saugų ir švarų vandenį

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė atkreipia dėmesį, kad tinkama mityba bei sanitarijos sąlygos yra svarbūs geros sveikatos aspektai. „Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja yra priėmusi rezoliuciją, kurioje pripažįsta, kad „Teisė į saugų ir švarų geriamąjį vandenį ir sanitarines sąlygas yra žmogaus teisė, kuri būtina norint visapusiškai mėgautis gyvenimu ir visomis žmogaus teisėmis“. Vanduo gyvybiškai svarbus siekiant sumažinti pasaulinę ligų naštą ir pagerinti gyventojų sveikatą, gerovę ir produktyvumą. Vandens kiekybė ir kokybė svarbi klimato kaitos prevencijos ir prisitaikymo prie jos dalis“, – pastebi profesorė. Mokslininkė pasakoja, kad JT Generalinė Asamblėja yra įvardijusi, kad turi būti užtikrinamas pakankamas vandens kiekis kasdieniniam naudojimui – maisto ruošimui, drabužių skalbimui, namų valymui. Taip pat vanduo turi būti saugus – priimtinos spalvos, kvapo ir skonio bei nepavojingas žmonių sveikatai (be toksinių medžiagų) bei prieinamas – įperkamas ir pasiekiamas netoliese.

Kokybiškas ir lengvai prieinamas vanduo mums kasdienybė, tačiau yra šalių, kur kokybiško vandens trūkumas kelia daug problemų. Mokslininkė pastebi, kad pagal JT plėtros programą (UNDP), mažiausiai 1,8 milijardo žmonių visame pasaulyje vartoja užterštą geriamąjį vandenį. Be to, dėl vandens trūkumo kenčia daugiau nei 40 % pasaulio žmonių, prognozuojama, kad šis skaičius didės.

Vandens trūkumo sąsajos su ginkluotais konfliktais

Prof. dr. L. Česonienė atkreipia dėmesį, kad nors dažnai vandens trūkumas įvardijamas kaip pagrindinė dalies ginkluotų konfliktų priežastis, bet dažniausiai šalia vandens trūkumo būna socialinė politinė įtampa, ginčai dėl užtvankų, rezervuarų ir kitų didelio masto projektų. Taip pat dažnai į ginkluotus konfliktus veda ankstesni nesutarimai dėl abiem pusėms svarbių aplinkosaugos ir išteklių klausimų.

„Konfliktus dažnai lemia dėl klimato kaitos mažėjantis kritulių kiekis, nepakankamas vandens tiekimas ir priklausomybė nuo vieno pagrindinio vandens šaltinio. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į didelį gyventojų skaičiaus augimą, sparčią urbanizaciją, modernizaciją ir industrializaciją. Tarp priežasčių gali būti ir ginkluotų kovų istorija bei prasti santykiai tarp šalių grupių“, – pastebi mokslininkė.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė

Išnuomavus šešis ežerus, po liūčių miesto gatvės skendi vandenyje

Anot profesorės, daug netikėtų problemų gali kelti ir netinkama potvynių kontrolė mieste. Vienas iš naujausių pavyzdžių – potvyniai Pnompenyje, Kambodžoje. „Per pastaruosius 10 metų Kambodžos vyriausybė išnuomavo šešis ežerus žemės vystytojams, kurie užpildė ežerus vandeniu savo plėtros projektams. Užpildžius ežerus, per musoninius lietus vanduo kaupiasi ir užlieja miesto gatves, kai kurias užtvindo iki 76 cm gylio“, – pasakoja prof. dr. L. Česonienė.

Kambodžos nacionalinio nelaimių valdymo komiteto duomenimis, nuo spalio pradžios smarkios liūtys ir atogrąžų audros sukėlė potvynius 19 iš 25 Kambodžos provincijų ir miestų, nukentėjo 312 224 žmonės, potvyniai panardino 73 720 namų ir daugiau nei 293 000 hektarų ryžių bei kitų pasėlių.

Stebuklingos upės paslaptis – organiką naikinantys bakteriofagai

Ne mažesnė problema ir užterštas vanduo. Prof. dr. L. Česonienė pasakoja, kad Indijos Gango upės tarša pavertė ją „toksišku vandens keliu“. Aplinkosaugininkai sveikino neseniai priimtą teismo sprendimą, pagal kurį Gango vanduo turi būti švarus.

Anot mokslininkės, nuvykus į Indiją ir pamačius Gangą, jo pakrantes ir ten vykstantį gyvenimą, vaizdas šokiravo. Iš Himalajų į Gango upę įteka krištolo skaidrumo vanduo, bet įtekančios nuotekos, pramonė, žemės ūkis, religinės tradicijos pastebimai keičia vandens spalvą, skaidrumą ir kokybę. „Upės pakrantėse vyksta indams svarbios kremavimo ceremonijos. Iš pradžių kūnas maudomas upės vandenyje, apipilamas aliejais ir upės pakrantėje kremuojamas. Kad nebūtų kvapo, naudojama speciali mediena. Kremuojant nesudega viskas iki pelenų, baigus degti, ateina baltai apsirengęs šventikas, jis nesudegusius kaulus ir pelenus išmeta tiesiai į upę“, – apie pakrantėse vykstančius ritualus pasakoja mokslininkė. Profesorė atkreipia dėmesį, kad upės krante kremuojami tik turtingi žmonės, šis tradicinis kremavimas kainuoja apie tūkstantį eurų, vietiniame krematoriume kaina apie šešis kartus mažesnė, o pelenai patenka į tą patį Gango vandenį.

Anot prof. dr. L. Česonienės, indai tiki, kad Gango upė yra paslaptinga ir stebuklinga, ir ne be reikalo. „Kelionės metu paėmiau vandens mėginį. Jau parsivežus į viešbutį, nustebino vandens skaidrumas, jis atrodė visiškai švarus ir skaidrus. Pristatėme mėginį į laboratoriją ir, matę upės vandens užterštumą, tikėjomės, kad rezultatai bus labai blogi. Rezultatai nustebino, nes Gango vandens kokybė kai kuriais aspektais buvo geresnė nei Lietuvos upių, pavyzdžiui, Nemuno žemiau Kauno, ar Neries aukščiau Panerių. Paaiškėjo, kad Gango upėje gyvena bakteriofagai, kurie naudoja organines medžiagas ir taip valo upės vandenį. Jų aktyvumas toks didelis, kad Gangui apsivalyti užtenka pratekėti kilometrą, kai įprastai upėms reikia bent 20 kilometrų, kad oksiduotų ir eliminuotų taršą“, – kalba mokslininkė.

Nesaugus vanduo – vis dar aktuali problema

Mokslininkė pasakoja, kad dar viena rimtus iššūkius dėl vandens patiriančių šalių – Salvadoras, 98 % gėlo vandens šalyje yra užterštas ir 12 % gyventojų neturi prieigos prie jokio geriamojo vandens. 90 % šalies paviršinių vandenų yra užteršti nevalytomis nuotekomis, žemės ūkio ir pramonės atliekomis. Parazitais, bakterijomis ir grybeliais užteršto vandens vartojimas gali sukelti sekinančių, lėtinių ligų ir net baigtis mirtimi.

Prof. dr. L. Česonienė pastebi, kad situacija sudėtinga ir Ugandoje, kur nesaugiame geriamajame vandenyje plintančios bakterijos sukelia aklumą. Dėl šios ligos kenčia neproporcingai daug moterų, nes dėl lyčių vaidmenų jos atsakingos už sodo darbus, maisto ruošimą, vandens rinkimą ir kitas užduotis, dėl kurių jos patenka į nesaugų vandenį.

Ilgalaikis ginčas ir susirėmimai dėl vandens iš Helmando upės dalijimosi

Mokslininkė pasakoja, kad vienas iš ginkluotų konkliktų pavydžių – Afganistano ir Irano jau daugiau nei šimtmetį trunkantys ir iki ginkluotų susirėmimų išaugę nesutarimai dėl upių vandens dalijimosi. Abi šalys įsivėlė į ilgalaikį ginčą dėl vandens iš Helmando upės dalijimosi, pasienyje kilo susirėmimai dėl didžiausio gėlo vandens ežero Irane, Hamuno, išdžiūvimo.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad susirėmimas kilo eskaluojant Kabulo ir Teherano ginčą dėl Helmando upės, kuri yra gyvybiškai svarbus vandens šaltinis abiem šalims, remiantis žemės ūkį, pragyvenimo šaltinius ir ekosistemas regione.

„Ežeras turi didelę reikšmę regiono aplinkai ir ekonomikai. Anksčiau tai buvo viena didžiausių pasaulyje šlapžemių, besidriekianti 4000 kvadratinių kilometrų (1600 kvadratinių mylių) tarp Irano ir Afganistano, maitinama Helmando upės. Ekspertai dėl susidariusios situacijos kaltina sausrą ir užtvankų bei vandens kontrolės poveikį. Iranas ir Talibanas smarkiai apšaudė. Žuvo ir buvo sužeisti kariai, o tai smarkiai sustiprino didėjančią įtampą tarp šalių. Abi pusės apkaltino viena kitą pradėjus susišaudymą“, – pasakoja prof. dr. L. Česonienė.

Anot mokslininkės, Afganistanas ir Iranas jau daugiau nei šimtmetį nesutaria dėl upių vandens dalijimosi. Šalys 1973 metais pasirašė susitarimą – Helmando upės sutartį – dėl upių vandens paskirstymo reguliavimo. Tačiau susitarimas nebuvo nei ratifikuotas, nei visiškai įgyvendintas, todėl nesutarimai ir įtampa išliko.

Atkreipia dėmesį į vandens užtvankų saugumo klausimą

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentas dr. Raimondas Šadzevičius atkreipia dėmesį, kad hidrotechnikos statinių, ypatingai užtvankų, saugumo užtikrinimas šių dienų kontekste taip pat išskirtinai svarbus klausimas. „Vienas naujausių pavyzdžių – beveik prieš metus vykęs Kachovkos užtvankos Ukrainoje sprogdinimas ir jo pasekmės visam regionui. Kachovkos užtvanka – viena iš šešių, 1944–1968 metais pastatytų ar atstatytų ant Dnipro upės, planuojant Baltijos ir Juodąją jūras sujungti laivybos kanalais. Ši užtvankų, kanalų, šliuzų sistema turėjo užtikrinti laivų navigaciją, ja norėta kompleksiškai spręsti energijos, transporto ir dirvožemio drėkinimo problemas. Lietuvoje užtvanka su hidroelektrine pastatyta tik ties Kaunu, nors buvo planuota statyti ir ties Druskininkais, Birštonu, Jurbarku“, – pasakoja mokslininkas.

Anot doc. dr. R. Šadzevičiaus, Ukrainoje pastačius visas planuotas užtvankas, suformuotos vandens saugyklos, kurios atlieka svarbias funkcijas – Kachovkos užtvanka suformuoto rezervuaro vanduo buvo tiekiamas Zaporožės atominės elektrinės agregatams aušinti.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentas dr. Raimondas Šadzevičius

Mokslininkas pasakoja, kad 2023 m. birželio 6 d. naktį sugriovus 26 užtvankos šliuzus, iki 4,8 metro aukščio ir 24,4 km/val. greičiu judanti banga iš vandens saugyklos išnešė per dešimtmečius susikaupusius nešmenis, kuriuose buvo pavojingi pramonės įmonių atliekų teršalai, netgi radioktyvios medžiagos. Taip pat sugriovė pasroviui į Juodąją jūrą buvusio uosto saugyklas su trąšomis, įvairiais naftos produktais, taip dar labiau užteršdama vandenį. „Potvynio pikas pasiektas vos per kelias valandas nuo sprogimo. Buvo prognozuojamas nepertraukiamas 14 valandų trukmės vandens lygio kilimas ir 3 dienas trunkantis potvynis, tačiau vanduo kilo apie 4 paras. Nuslūgus potvyniui, po dviejų savaičių, upė tekėjo savo buvusia vaga, po dviejų mėnesių didžioji vandens saugyklos dugno dalis buvo išdžiūvusi. Po pusmečio buvusios vandens saugyklos teritorija buvo apaugusi karklais, kurių aukštis siekė suaugusio žmogaus ūgį“, – apie potvynio bangą ir jos išsisklaidymą bei teritorijos pokyčius nelikus vandens saugyklos, kalba mokslininkas.

Mokslininkas pastebi, kad nors yra įvairių nuomonių apie užtvankos pašalinimo naudą ir žalą, bet svarbu atkreipti dėmesį, kad staigus vandens lygio pokytis gali sukelti masinę ekologinę katastrofą. „Hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas ir staigus vandens lygio kritimas gali padaryti daug žalos. Dėl drėgmės trūkumo dirvožemyje mažėja aplinkinių vietovių dirvožemio derlingumas. Be to, daugiau nei milijonas aplinkinių miestų ir gyvenviečių gyventojų gali likti be geriamojo vandens. Šiuo konkrečiu atveju taip pat kilo branduolinės katastrofos grėsmė, nes galėjo nutrūkti Zaporižės atominės elektrinės reaktorių aušinimas. Dėl masinio žuvų, paukščių ir kitų faunos rūšių kritimo, kyla grėsmė epidemiologinei padėčiai visame Juodosios jūros regione“, – kalba doc. dr. R. Šadzevičius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros mokslininkė doc. dr. Midona Dapkienė atkreipia dėmesį, kad Dnipro vandens užterštumas tūkstančius kartų viršija normas. „Užtvankos sprogdinimas turėjo poveikį ir kaimynių šalių – Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos – vandens išteklių kokybei“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.

Izraelio ir Palestinos konfliktas – geriamojo vandens trūkumas ir auganti tarša

Anot doc. dr. M. Dapkienės, su dideliais karo veiksmų lemtais iššūkiais susiduria ir Gaza bei Vakarų krantas, kur geriamojo vandens tiekimo sistema seniai yra trapi. „Gazos Ruože gyvenantys žmonės naudoja vandenį iš vietinių šulinių ir gręžinių, taip pat iš jūros vandens gėlinimo įrenginių gautą vandenį, taip pat vamzdynais iš Izraelio tiekiamą vandenį. Nuo Izraelio karinių veiksmų pradžios 2023 m. spalį Gazos miestų nuotekos nebetvarkomos, todėl didėja tarša. Taip pat išaugo ir vandens trūkumas, nes uždarytos trys gėlinimo įrenginiai, nutrauktas vandens tiekimas iš dalies vamzdynų“, – apie kylančius iššūkius kalba mokslininkė. Ji atkreipia dėmesį, kad Viduržemio jūros pakrantės vandenys užteršti nevalytomis nuotekomis, kurios nuolat patenka į jūrą iš tos pačios neveikiančios Gazos nuotekų valymo sistemos.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė

Kitas svarbus momentas, į kurį mokslininkė pataria atkreipti dėmesį – regiono požeminio vandens užteršimo rizika. „Izraelio pajėgos pumpavo jūros vandenį į „Hamas“ įrengtus tunelius, esančius šiaurinėje Gazos Ruožo dalyje. Aplinkosaugininkai pastebi, kad galimas ilgalaikis poveikis požeminiam vandeniui, nes pumpuojant jūros vandenį į smėlingame grunte iškastus tunelius yra didelė sūraus vandens prasiskverbimo į vandeningąjį sluoksnį ir gėlo vandens užteršimo tikimybė“, – pasakoja doc. dr. M. Dapkienė. Ji pastebi, kad tai ne tik tiesioginė žala šį vandenį naudojantiems 2,3 mln. palestiniečių, bet galima ir ilgalaikė žala žemės ūkiui, nes toks vanduo netinkamas pasėlių drėkinimui.

Doc. dr. M. Dapkienė atkreipia dėmesį, kad nurimus kariniams konfliktams ir karams, labai svarbu įvertinti bei įvardyti tikrąjį žalos aplinkai mastą, jos pasekmių sunkumą. „Atkūrimo po karinių konfliktų etape dažnai nepaisoma aplinkosaugos klausimų, nes vyriausybės ir investuotojai linkę teikti pirmenybę greitam šalių infrastruktūros ir ekonomikos atkūrimui, kas prieštarauja integracinio ir tvaraus vystymosi užtikrinimui“, – kalba mokslininkė ir pastebi, kad aplinkos atkūrimas ir valdymas gali atlikti svarbų vaidmenį atkuriant visuomenių tarpusavio pasitikėjimą.

Prognozuoja augantį kvalifikuotų specialistų poreikį

Vandens saugumas yra labai svarbus klausimas visoje Europoje ir pasaulyje. Europos Sąjunga įgyvendina skirtingus mechanizmus ir politiką, siekdama užtikrinti vandens saugumą ir gerinimą. Tai apima teisės aktus dėl vandens kokybės, vandens išteklių valdymą, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo standartus bei priemones, skirtas kovai su vandens tarša ir saugumo grėsmėmis.

Mokslininkai pastebi, kad galima prognozuoti augantį šiuos iššūkius galinčių padėti įveikti kvalifikuotų specialistų poreikį. Prof. dr. L. Česonienė atkreipia dėmesį, kad augantis pasaulio gyventojų skaičius, jau nesustabdoma klimato kaita ir jos pasekmės, griaunantys ir žalos visam regionui darantys kariniai konfliktai leidžia daryti prielaidą, kad ateityje reikės dar daugiau šiuos iššūkius galinčių spręsti aukštos kvalifikacijos specialistų, pradedant nuo svarbių inžinerinių sistemų atkūrimo, inovatyvių bei efektyvesnių sistemų kūrimo iki opių ekologinių klausimų sprendimo, jautriai įvertinant poveikį aplinkai“, – kalba mokslininkė.

Prof. dr. L. Česonienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Inžinerijos bei Miškų ir ekologijos fakultetai siūlo platų studijų programų pasirinkimą, siūlomos bakalauro, papildomosios ir magistrantūros studijų programos jau esamų ir būsimų iššūkių sprendėjais norintiems tapti jaunuoliams.