Skaitmeninis miškų tvarkymas pabaigs nelankstaus reglamentavimo erą

Žaliasis kursas bene daugiausiai sumaišties atnešė į miškų tvarkymą. Viena vertus, siekiama kuo labiau sumažinti CO₂ kiekį atmosferoje, o būtent miškai ir absorbuoja anglies dvideginį, kita vertus, energetikoje, įvairiose pramonės šakose vis labiau auga ekologiškų žaliavų, tame tarpe ir medienos, poreikis.

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su partneriais Lietuvoje ir Švedijoje bei partneriais iš verslo – šiuo metu vykdo projektą „Forest 4.0“. Juo siekiama sukurti kompetencijų centrą, kuriame, pasitelkus naujausias technologijas, bus ieškoma optimalių sprendimų, kaip turi keistis ir vystytis miškininkystė.

Prof. dr. Tomas Krilavičius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanas ir projekto „Forest 4.0“ vadovas, įsitikinęs, jog kalbant tokia jautria tema, kaip miškų priežiūra ir ūkinis naudojimas, turi būti atliepti bei užtikrinti ne išskirtinių, bet visų visuomenės grupių poreikiai.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Gintautas Mozgeris teigia, kad tvarkant miškus išmaniųjų technologijų pritaikymas padėtų ne tik gauti įvairią informaciją apie miškų ekosistemose vykstančius procesus, bet ir leistų prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti.

Miškuose gali derėti ir ūkinė veikla, ir rekreacija

Prof. dr. G. Mozgeris sako, kad jau šiandien miškų ekosistemos ir miškininkystė susiduria su daugybe pačių įvairiausių iššūkių:

„Didėja medienos ir biomasės sunaudojimas energijos gamybai, daugėja neapibrėžtumų, kylančių dėl klimato kaitos ir žmogaus pastangų ją sušvelninti. O kur dar sudėtinga pasaulinių rinkų dinamika bei didėjantis dėmesys miško socialinei funkcijai.“

Todėl, pasak pašnekovo, tvarkant miškus išmaniųjų technologijų pritaikymas padėtų ne tik gauti įvairią informaciją apie miškų ekosistemose ir šalia jų vykstančius procesus, bet ir leistų prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti.

Prof. dr. T. Krilavičius įsitikinęs, jog šiuo metu yra labai svarbu tam tikro balanso, kaip tvarkyti miškus, sukūrimas, kad būtų užtikrintos miškų teikiamos naudos visoms interesų grupėms: ir medienos perdirbėjams bei žaliavos ruošėjams, ir tiems, kurie nori matyti kuo daugiau žalumos.

Pasak „Forest 4.0“ projekto vadovo, naujausios technologijos šiandien leidžia atlikti miškų stebėseną daug tiksliau ir efektyviau nei anksčiau.

Mokslininko teigimu, miškų planavimas šiandien lemia jų situaciją dešimtims ar net šimtams metų į ateitį.

Prof. dr. Tomas Krilavičius

„Todėl reikia kurti tokias projekcijas bei prognozes, kurios padėtų apsispręsti, kaip mums reikia elgtis su mūsų miškais jau šiandien, kad jis sėkmingai augtų, vystytųsi ir būtų panaudojami artimiausius penkiasdešimt ar šimtą metų“, – sako jis.

Kalbėdamas apie VDU projektą „Forest 4.0“, jo vadovas prof. dr. T. Krilavičius pasakoja, kad pagrindinis šio projekto tikslas yra sukurti kompetencijų centrą, kuriame bus ieškoma sprendimų, kaip pritaikyti dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir kitus naujų technologijų sprendimus miškininkystėje ir žiedinėje ekonomikoje.

„Jei šiandien planuojame metalo ar gelžbetonio gaminius keisti mediena, akivaizdu, kad mums reikės kažkiek miško kirsti, jį naudoti. Žinoma, jo turės būti skirta ir rekreaciniams poreikiams. Miškas svarbus dar ir dėl to, kad sugeria CO₂ bei gamina deguonį. Taip pat jis yra ir ekosistema, įvairių gyvių buveinė“, – vardija pašnekovas.

Ir sako, kad visus šiuos aspektus reikia subalansuoti taip, kad nei viena interesų grupė negalėtų piktnaudžiauti mišku.

Nyksta ar didėja miškų plotai?

Prof. dr. G. Mozgeris pastebi, kad nors šiuo metu yra didžiulė požiūrių, tikslų ir santykio su vienu svarbiausių nacionalinių išteklių – mišku įvairovė, tačiau realybė gana optimistinė:

„Manyčiau, kad Lietuvos miškuose esančių medžių tūris dabar yra didžiausias per pastarąjį pusę tūkstantmečio. Pagal miško žemės plotą esame gal 16-oje vietoje Europoje, o pagal Nacionalinius ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų – red.) absorbavimo tikslus miško žemėje 1 ha teritorijos – net 11-ti.“

Pašnekovas pateikia skaičius: „Lietuvoje kasmet sunyksta iki 3 milijonų m³ miško, o miško išteklių padidėjimas sudaro beveik 6 milijonus m³ kasmet.“

Prof. dr. G. Mozgeris dalijasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atliktos studijos duomenimis, kurie rodo, kad šiuo metu Lietuvoje yra tik kiek per 150 tūkst. ha žemės plotų, kuriuose miško žemės plėtra yra galima, t. y. jos neriboja dabartinis žemės naudojimas ir Lietuvos teisinė bazė.

„Tai reiškia, kad kituose mišku nepadengtuose plotuose Lietuvos visuomenė turi kitų, svarbesnių už miško auginimą interesų“, – apie ribotą galimybę didinti miškų plotus kalba jis.

Siūlo nepiešti niūrios ateities

Kalbėdamas apie ateities perspektyvas Lietuvos miškuose, prof. dr. G. Mozgeris sako nenorintis nueiti lengviausiu keliu ir pradėti piešti šabloniškai niūrų klimato kaitos poveikio miškams paveikslą.

„Jis priklausytų nuo pasirinkto mastelio – globalūs vertinimai nebūtinai galioja Lietuvai. Nors pasaulyje bendras miško plotas šiame amžiuje mažėjo, Europoje jis padidėjo 13,5 milijono ha. Metiniai bendro miško ploto praradimai pasaulyje 2010–2018 metais buvo gerokai mažesni nei 2000–2010-aisiais. Klimato kaita ir pastangos ją sušvelninti gali sietis ne tik su grėsmėmis, bet ir galimybėmis, tokiomis, kaip didesnis medžių prieaugis, didesnė medienos paklausa bei kainos ir t. t.“, – įsitikinęs jis.

Prof. dr. Gintautas Mozgeris

Kaip pagrindinę grėsmę Lietuvos miškams pašnekovas įvardija faktą, kad praktinė miškininkystė, o neretai ir aplinkosauga, vis dar yra stipriai veikiama planinės ekonomikos laikotarpiu dominavusių miškų valdymo principų, kur svarbiausia buvo visa ko griežtas reglamentavimas.

„Tiesa, jau pastebimi žingsniai miškininkavimo adaptyvumo, efektyvumo, skaidrumo, suinteresuotų šalių dalyvavimo didinimo linkme“, – pastebi prof. dr. G. Mozgeris.

Nei emocijos, nei „popierinis“ planavimas problemų nesprendžia

Prof. dr. T. Krilavičius tikina, kad projektu „Forest 4.0“ nesiekiama sprendimų priėmėjams siūlyti vienokių ar kitokių sprendimų.

VDU mokslininkas kalba apie atsirandančią galimybę priimti sprendimus nesivadovaujant tik viena logika – greitu verslo interesu ar niekuo nepagrįsta emocija:

„Mes kuriame įrankius, kurie leistų sprendimų priėmėjams priimti informuotus, moksliniais tyrimais, duomenų analize bei stebėjimais pagrįstus sprendimus. Kad sprendimų priėmėjai turėtų galimybę prognozuoti rezultatus, kokie jie būtų priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, kaip jie paveiktų visą ekosistemą.“

Mokslininko įsitikinimu, būtent nauji įrankiai, paremti naujausių technologijų pritaikymu, leis apskaičiuoti ar sumodeliuoti tokius scenarijus, kurių apskaičiuoti nebuvo įmanoma prieš penkerius ar dešimt metų.

„Šiuo metu dirbame su kai kuriais duomenimis, kurie apima visą Lietuvą. Projekto partneriai Lietuvoje analizuoja duomenis iš Lietuvos, partneriai Švedijoje – iš Švedijos. Tačiau mūsų tikslas nėra apsiriboti tik šiomis dviem šalimis, bet žiūrėti plačiau, kaip vienokie ar kitokie sprendimai gali paveikti visos ES ekosistemą. Miškas Latvijoje ar Lenkijoje nėra taip toli, kad mūsų neveiktų. Todėl, kas vyksta ten, mums irgi svarbu“, – sako prof. dr. T. Krilavičius.

„Forest 4.0“ vadovas džiaugiasi, kad nors projektas dar tik įsivažiuoja, tačiau kai kurie skaičiavimai jau yra atlikti ir perduoti Miškų tarnybai, kad Aplinkos ministerija galėtų priimti tikslesniais duomenimis pagrįstus sprendimus, kaip reikėtų tvarkyti miškus.

Žaliasis smegenų plovimas: neapsigaukime

„Išmanusis miškų tvarkymas labai svarbus ir todėl, kad anglies kaupimo ūkininkavimas greitai taps visuotinu reiškiniu, o anglies kreditai gbus suprantami ir siekiami panašiai taip, kaip, tarkime, ES išmokos žemės ūkyje. O juk būtent miškai ir pašalina iš atmosferos didžiulius šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio kiekius“, – teigia prof. dr. G. Mozgeris.

Kartu mokslininkas perspėja, kad ypač svarbu yra išvengti praktikų, kurias galima įžvelgti besikuriančioje anglies kreditų rinkoje, kai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kūrėjai perka kreditus, kurie realiai nesukuria efekto mažinant emisijas ar didinant absorbcijas.

„Šiuo metu kai kurių procesų, susijusių su ŠESD emisijų valdymu, pažinimas Lietuvoje yra labai ribotas. Nors ŠESD apskaitos atliekamos griežtai vadovaujantis tarptautiniais standartais, mes, mokslininkai, nesame tikri dėl emisijų, tarkime, nusausintuose pelkiniuose dirvožemiuose, ypač jei čia bus atkuriamas hidrologinis režimas“, – apie projekto laukiančius uždavinius kalba prof. dr. G. Mozgeris.

Jo teigimu, „Forest 4.0“ dėka planuojama įsirengti ŠESD emisijų stebėsenos bokštą, kur leis realiu laiku fiksuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau kaip 100 km spinduliu.

„Taip pat planuojame naudoti mobilią įrangą ilgalaikiam ŠESD balansui stebėti, kad būtų galima atsakyti, kas nutinka ŠESD balansui, pavyzdžiui, plynoje kirtavietėje, atkurtoje miško pelkėje ir t. t.

Išplėtotas mokslinis pažinimas leis pagrįsti efektyvius anglies ūkininkavimo metodus, tuo pačiu sumažinant, pavadinkime, „žaliojo smegenų plovimo“ riziką ir poveikį“, – žada prof. dr. G. Mozgeris ir viliasi, jog projektas „Forest 4.0“ padės užtikrinti, kad taip neįvyktų.

Vytauto Didžiojo universitetas projektą „Forest 4.0“ vykdo kartu su Kauno technologijos universitetu ir Linėjaus universitetu (Švedija) bei verslo partneriais.

„VDU tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetų Transform4Europe aljanso tinkle“ (Nr. 10-005-P-0005).

Naujienų portalo delfi.lt straipsnis

VDU ŽŪA konferencija „Jaunasis mokslininkas 2024“

21-oji kasmetinė VDU Žemės ūkio akademijos organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ vyks 2024 m. balandžio 11 d. nuotoliniu būdu. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai.

Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ straipsnių rinkinyje arba kitame mokslo leidinyje, pavyzdžiui, mokslo žurnale „Agricultural engineering“ ar kitame, pateikus straipsnius, atitinkančius mokslo leidinio straipsniams keliamus reikalavimus.

Konferencijos temos	Potemės
Bioekonomika	Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
	Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
	Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
	Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
	Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
	Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija	Energijos inžinerija
	Mechanikos inžinerija
	Technologijų inžinerija
	Transporto inžinerija
	Vandens inžinerija
	Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas	Agroekosistemų tvarumas
	Agronomija
	Maisto kokybė ir sauga
	Ekosistemų paslaugos
	Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
	Tvari miškininkystė

Išankstinė registracija į konferenciją vyksta iki 2024 m. vasario 15 d.

Straipsniai konferencijos “JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2024 m. kovo 8 d. (straipsnio įkėlimo nuoroda) Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijas straipsnių autoriams (1 priedas – Straipsnio šablonas, 2 priedas – Autorių garantinis raštas).

PROGRAMA

Renginio organizatorius: VDU ŽŪA fakultetai; VDU ŽŪA Vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė; VDU ŽŪA administravimo grupė, doc. dr. Algis Kvaraciejus, doc. dr. Remigijus Žalkauskas; VDU Mokslo ir inovacijų departamentas, doc. dr. Judita Černiauskienė

Renginys dedikuotas VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečiui.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Papildytų EB svarbos natūralių miško buveinių BAST tvarkymo rekomendacijų pristatymas

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų parengtos Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo BAST rekomendacijos pirmą kartą buvo pristatytos 2021 m. žiemą. Tai su srities specialistais bei socialiniais partneriais tobulintas dokumentas, skirtas apsaugoti vertingiausias Lietuvos miškų buveines, kartu su išlygomis leidžiant jose tam tikrą ūkinę buveinių būklės nebloginančią veiklą.

2023 m. lapkričio 22 d. kviečiame susipažinti su pagrindiniais Rekomendacijų papildymais, skirtais tokiems ūkinės ir gamtotvarkinės veiklos aspektams, kaip ugdymo kirtimai, geros buveinių būklės vertinimo kriterijai, miško rūšių buveinių tvarkymo rekomendacijos, sanitariniai kirtimai.

RENGINYS VYKS Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (Antakalnio g. 25, Vilnius) konferencijų salėje nuo 9.00 iki 13.30.

Daugiau informacijos

Skelbiami „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursus VDU dėstytojams bei administracijos darbuotojams ES/EEE bei ne ES/EEE šalyse:

konkursas „Erasmus+” dėstymo vizitams ES/EEE šalyse;
konkursas „Erasmus+” dėstymo ir mokymosi vizitams ne ES/EEE šalyse.

Šiuo metu skelbiami konkursai:

Norinčius dalyvauti konkursuose, kviečiame teikti paraiškas iki gruodžio 1 d.

Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į VDU Tarptautinių ryšių departamentą el. paštu: erasmus@vdu.lt.

Informacija apie „Erasmus+” dėstymo vizitus

Informacija apie „Erasmus+” mokymosi vizitus

Baigiamasis Erasmus+ projekto “Medicininė bitininkystė – bitininkams” [MEDI – BEEB] susitikimas Kaune

2021 m. vasario 27 d prasidėjo tarptautinis Erasmus+ projektas „Medicininė bitininkystė – bitininkams“ (projekto Nr. 2021-1-TRO1-KA220-VET-000034632). Projektą koordintorius Adnan Menderes universitetas (Turkija), projekto partneriai: Italijos Umbrijos regiono ūkininkų konfederacija, Čenakalės Onsekiz Mart universitetas, Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universitetas, Aydino provincijos bitininkų asociacija ir Vytauto Didžiojo universitetas Žemės ūkio akademija.

Pagrindinis šio projekto tikslas – pirmiausia informuoti bitininkus apie apiterapiją ir išmokyti gaminti bičių produktus tinkamomis sąlygomis sąmoningai, sveikai ir remiantis esamais standartais. Kitas tikslas – ugdyti žmonių supratimą apie apiterapijoje naudojamų produktų gamybos, saugojimo ir rinkodaros svarbą.

Sparčiai bėgant laikui, lapkričio 8 ir 9 dienomis vyko 4-asis (baigiamasis) tarptautinis projekto partnerių susitikimas mūsų Akademijoje. Pirmąją susitikimo dieną buvo apžvelgti nuveikti darbai: parengta mokymo(si) medžiagą virtualioje aplinkoje, sukurti geriausios praktikos pavyzdžių vaizdo įrašai, mobili aplikacija, skirti paįvairinti, plėtoti ir didinti bitininkų gaminamos produkcijos vertę ir jos pritaikymą apiterapijos reikmėms.

Kuriant MEDI-BEEB projekto mokomąją medžiagą, buvo atlikta išsami tikslinių grupių poreikių ir esamos apiterapijoje naudojamų produktų gamybos, perdirbimo ir laikymo technikos būklės analizė.

Mokymų programa yra apie tinkamus bičių ir bičių produktų gamybos būdus; kurie galėtų būti taikomi kai kurioms žmonių ir gyvūnų ligoms gydyti, visų pirma yra skirta bitininkams ir kitoms tikslinėms grupėms, dalyvaujančioms bičių produktų, naudojamų apiterapijai, gamyboje ir prekyboje.

E-mokymosi kursą sudaro dešimt modulių tinkamos apiterapijoje naudojamų bičių produktų gamybos, perdirbimo ir laikymo srityse, tokių kaip: medus, propolis, žiedadulkės, bičių pienelis, bičių nuodai, bičių vaškas ir kt. Be to, kursas apima informaciją apie bičių produktų aplinkos užterštumą, bičių produktų standartizavimą ir sertifikavimą bei bičių produktų teisinį statusą ir apiterapiją. Kiekvienas modulis sudarytas iš 25-30 skaidrių, visiškai integruotų su el. mokymosi aplinka. Be to, sukurta programėlė mobiliesiems telefonams, kuri palengvina mokymąsi ir leidžia besimokančiajam lanksčiai valdyti savo mokymosi laiką.

Mokymo kursas buvo papildytas daugybe vaizdo įrašų ir tinklalaidžių su bitininkystės ekspertais apie praktinę aukštos kokybės bičių produktų gamybą.

Novatoriškas ir patrauklus vartotojui vadovas su daugybe paveikslėlių, grafikų ir diagramų, atspindės el. mokymosi kurso turinį ir bus prieinamas tiek popierine, tiek elektronine knyga.

Antrąją susitikimo dieną projekto dalyviai susitiko su miesto bitininkų Urbanbee.lt komanda. Sumažėjus šių vabzdžių populiacijoms miestų parkai ir sodai neteko svarbiausio savo apdulkintojo. Pasirodė, kad vien vėjo šiam darbui atlikti nepakanka. Miesto bitininkystė – populiarėjanti miesto gyventojų veikla pasaulyje. Socialiai atsakingos įmonės įkurdina avilius ant biurų, viešbučių ar verslo pastatų stogų, o bičių suneštas medus dažnai tampa verslo dovana. Urbanbee.lt komanda susidomėjusioms organizacijos suteikia pilną paslaugų paketą – nuo avilių įrengimo, nuolatinės bičių priežiūros ir atsakomybės už jas iki sunešto medaus išfasavimo į reprezentatyvią verslo dovanoms skirtą medaus tarą su įmonės atributika. MEDI-BEEB projekto dalyviai įsitraukė į diskusiją apie miesto bitininkystės perspektyvas, rado bendrų sąsajų su Urbanbee.lt komandos nariais ir užmezgė kontaktų, ateityje leisiančių parengti naujų projektų paraiškų.

Sausio mėn. visų projekto partnerių šalyse vyks visą projekto veiklą vainikuojantys renginiai: parengtos mokymo(si) medžiagos testavimas, o taip pat ir projekto sklaidos kontaktiniai ir nuotoliniai renginiai. Projekto pabaiga – 2024 m. vasario 27 d.

Daugiau informacijos apie MEDI-BEEB projektą rasite https://www.medibeebe.eu/

Kviečiame tapti tarptautinių studentų mentoriumi

Kasmet į VDU atvyksta studentai iš įvairiausių pasaulio kraštų. Kai kurie vos vienam semestrui, kiti – pilnoms studijoms, kurios suteikia galimybę pasilikti Lietuvoje ilgesniam laikui.

Bet, nepaisant to, kiek laiko jie užsibūna Lietuvoje, pirmosios dienos būna vienos iš sunkesnių ir įsimintiniausių. Siekiant, kad dar nepažįstamoje šalyje būtų lengviau žengti pirmuosius žingsnius ir nepaklysti, VDU Tarptautinių ryšių departamentas kviečia VDU studentus tapti atvykstančių tarptautinių studentų mentoriais ir ištiesti jiems pagalbos ranką!

Iki lapkričio 30 dienos visi susidomėję studentai yra kviečiami užpildyti registracijos anketą.

VDU tarptautinių studentų mentorius – tai aktyvus, kupinas idėjų, atsakingas, galintis skirti laiko studentas, savo noru sutinkantis padėti VDU užsienio studentams adaptuotis ir socializuotis akademinėje bendruomenėje, Kaune, Lietuvoje bei pasiruošęs patirti naujų įspūdžių, įgauti naujų įgūdžių ir praplėsti savo pažinčių ratą visame pasaulyje

Plačiau su tarptautinių studentų mentorystės programa galite susipažinti – čia.

Baigiamasis Erasmus+ projekto “Medicininė bitininkystė – bitininkams” [MEDI – BEEB] susitikimas Kaune

2021 m. vasario 27 d prasidėjo tarptautinis Erasmus+ projektas „Medicininė bitininkystė – bitininkams“ (projekto Nr. 2021-1-TRO1-KA220-VET-000034632). Projektą koordinatorius Adnan Menderes universitetas (Turkija), projekto partneriai: Italijos Umbrijos regiono ūkininkų konfederacija, Čenakalės Onsekiz Mart universitetas, Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universitetas, Aydino provincijos bitininkų asociacija ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Sparčiai bėgant laikui, lapkričio 8 ir 9 dienomis vyko 4-asis (baigiamasis) tarptautinis projekto partnerių susitikimas mūsų universitete. Pirmąją susitikimo dieną buvo apžvelgti nuveikti darbai: parengta mokymo(si) medžiagą virtualioje aplinkoje, sukurti geriausios praktikos pavyzdžių vaizdo įrašai, mobili aplikacija, skirti paįvairinti, plėtoti ir didinti bitininkų gaminamos produkcijos vertę ir jos pritaikymą apiterapijos reikmėms.

Mokymo kursas buvo papildytas daugybe vaizdo įrašų ir tinklalaidžių su bitininkystės ekspertais apie praktinę aukštos kokybės bičių produktų gamybą.

Novatoriškas ir patrauklus vartotojui vadovas su daugybe paveikslėlių, grafikų ir diagramų, atspindės el. mokymosi kurso turinį ir bus prieinamas tiek popierine, tiek elektronine knyga.

Daugiau informacijos apie MEDI-BEEB projektą rasite https://www.medibeebe.eu/

Skelbiamas „Erasmus+“ praktikos konkursas 2023–2024 m. m. Paversk nuotykį patirtimi!

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia konkursą studentų ir absolevntų „Erasmus+“ praktikai 2023–2024 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. lapkričio 30 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė	Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija	750,00 Eur
II grupė	Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija	750,00 Eur
III grupė	Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija	690,00 Eur
IV grupė	Šveicarija^*	700,00 Eur

Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Erasmus+ praktikos konkursai yra vykdomi kiekvieną mėnesį.

Daugiau informacijos

Programos koordinatorius Tomas Mickevičius

Pamokos-paskaitos-praktiniai užsiėmimai moksleivių grupėms 2023-2024 m.m.

Siūlome moksleivių grupėms atvykti į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų miestelį ir ne tik susipažinti su studijų, laisvalaikio ir apgyvendinimo galimybėmis, bet ir išbandyti praktines veiklas.

Individualiai suderintų vizitų į VDU ŽŪA studijų miestelį metu galima aplankyti laboratorijas, auditorijas, bibliotekas, VDU ŽŪA muziejų, Prezidento Valdo Adamkaus sporto centrą, bendrabučius ir kt. Moksleivių grupėms siūlomi užsiėmimai gamtos, maisto mokslų, inžinerijos, verslumo, ekologijos ir sveikos gyvensenos, klimato kaitos sričių tematikomis.

VDU ŽŪA pamokų-paskaitų-praktinių užsiėmimų moksleiviams tinklelis pdf

Išmanus miškų sektoriaus valdymas: Lietuvos mokslininkų įgyvendinamas tarptautinis projektas įgalins skaitmenines technologijas

KTU, kartu su VDU, Linnaeus universitetu (Švedija) ir kitomis mokslo institucijomis, įgyvendina FOREST 4.0 Teaming projektą, kuriame kuriamos išmaniosios miškininkystės inovacijos, paremtos dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, daiktų interneto, blokų grandinės, bevielių sensorių tinklų, didžiųjų duomenų analitikos, metavisatos ir kitomis skaitmeninėmis technologijomis.
Šio projekto mokslininkų uždavinys – pakeisti miško sektoriaus valdymą iš esmės, diegiant skaitmenines technologijas, užtikrinant tvarų, racionalų ir efektyvų miško ištekių valdymą bei sudarant sąlygas kurtis naujoms technologijų įmonėms. Skaityti daugiau