Miškų ir ekologijos fakulteto naujienos Archives | Page 18 of 41 | VDU Žemės ūkio akademija

Projekto „Švietimas ir gamta grindžiami sprendimai: visuomenės įgalinimas keistis atsižvelgiant į biologinę įvairovę“ (akronimas ENABLS) pirmasis susitikimas

Sausio 16-17 dienomis greta Štutgarto esančiame Hohenheimo universitete įvyko projekto „Švietimas ir gamta grindžiami sprendimai: visuomenės įgalinimas keistis atsižvelgiant į biologinę įvairovę“ (akronimas eNaBlS) pirmasis susitikimas, kuriame dalyvavo VDU ŽUA atstovai.
Šiuolaikinė visuomenė susiduria su dviem – klimato kaitos ir biologinės įvairovės –  krizėmis, kurių sprendimas atskirai nėra  įmanomas. Kintančios gyvenimo ir aplinkos sąlygos reikalauja pokyčių visuomenėje, visų pirma mūsų žiniose, požiūriuose ir vertybėse. eNaBlS sieks prisidėti prie gamtos ir biologinės įvairovės atžvilgiu teigiamai orientuotos visuomenės plėtros vystant gamta grįstus sprendimus (Nature based solutions), kurie keičia žmonių gyvenimo būdą, bendruomenių ir verslo požiūrį į mus supančią gamtą, siekiant atliepti į ES Biologinės įvairovės strategijos 2030 ir ES Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos tikslus.
eNaBlS numato sukurti 7 gyvąsias laboratorijas (Vokietijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Austrijoje, Lietuvoje, Graikijoje, Čekijoje), kuriose bus siekiama, įtraukiant įvairių studijų programų dėstytojus bei visuomenės atstovus, aptarti, įvertinti ir plėsti biologinės įvairovės ir gamta grįstų sprendimų integravimą į dėstomus dalykus aukštajame ir profesiniame mokyme.
eNaBlS yra Europos Sąjungos finansuojamas Europos horizontas programos 3 metų trukmės projektas. Projekto narius subūrė Europos gyvybės mokslų asociacijos ICA universitetų tinklas, kurio narė yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija.

Daugiau informacijos apie projektą galima surasti:
Facebook: https://www.facebook.com/enabls.eu
X/Twitter: https://twitter.com/eNaBlS_eu
LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/enabls-eu
Instagram: https://www.instagram.com/enabls_eu/
YouTube: www.youtube.com/@eNaBlS-eu

Įvyko paskutinė, penktoji VDU ŽŪA nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ regioninė atranka.

Sausio 18 d. Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre įvyko paskutinė, penktoji Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA)  nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ regioninė atranka. Į atranką registravosi 7 komandos, iš kurių trys po atkaklios kovos pateko į konkurso pusfinalių etapą: Kauno „Vyturio“ Šakių “Žiburio” ir Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijų komandos.

Konkurso pusfinaliai vyks vasario 27 ir 28 d. VDU Žemės ūkio akademijoje. Lauksime atvykstant: Kaišiadorių Algirdo Brazausko, Kauno „Vyturio“, Kauno jėzuitų, Kauno r. Raudondvario gimnazijų, Kauno technologijų mokymo centro, Klaipėdos „Varpo“, Prezidento Valdo Adamkaus, Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo, Rietavo Lauryno Ivinskio, Rokiškio r. Juodupės, Rokiškio r. Kamajų Antano Strazdo, Šakių “Žiburio”, Šilalės Simono Gaudėšiaus, Tauragės „Versmės“, Utenos Dauniškio ir Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijų komandų.

Visas konkurso naujienas kviečiame sekti VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Facebook paskyroje

Nuotraukų autorė Roberta Dovidavičiūtė

Įvyko ketvirtoji VDU ŽŪA nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ regioninė atranka

Sausio 16 d. Prezidento Valdo Adamkaus  gimnazijoje įvyko ketvirtoji Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ regioninė atranka. Atrankoje dalyvavo 7 komandos, iš kurių trys po atkaklios kovos pateko į konkurso pusfinalių etapą: Kaišiadorių Algirdo Brazausko, Prezidento Valdo Adamkaus, Kauno jėzuitų gimnazijų komandos. Sveikiname ir lauksime atvykstant į Žemės ūkio akademiją vasario pabaigoje!

13 vietų pusfinaliuose jau iškovotos, likusias 3 komandas – pusfinalininkes sužinosime po penktosios konkurso regioninės atrankos,  kuri vyks sausio 18 d. Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.

Visas konkurso naujienas kviečiame sekti VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Facebook paskyroje

Nuotraukų autorė Roberta Dovidavičiūtė

Informacija besirengiantiems laikyti egzaminą medžiojimo teisei įgyti

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorija organizuoja medžiotojų kursus ir medžioklės stažuotes.

Asmenys, baigę medžiotojų mokymo kursus, žinos ir suvoks įstatymais pagrįstą laukinių gyvūnų populiacijų reguliavimą, laukinės gyvūnijos apsaugos ir jų gyvenamos aplinkos gerinimo būdus. Bus pasiruošę laikyti teorijos įskaitas mokymo įstaigoje, gauti kursų baigimo pažymėjimą. Paskelbtu laiku turės teisę laikyti galutinį medžiotojų teorijos žinių patikrinimo egzaminą, kurį organizuoja teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija, sudaryta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos. Išlaikę teorijos įskaitas mokymo įstaigoje, galės įgyti praktines žinias atlikdami užduotis mokymui ir mokslui skirtuose medžioklės plotuose, pagal sudarytą stažuotės programą ir gauti pažymą apie atliktą stažuotę.

Kursai siekiantiems tapti medžiotojais vyks pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais nuo 18.00 iki 21.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos patalpose, adresu: Studentų g. 9, Akademija, Kauno r.
Mokymų pradžia 2024 m. vasario 5 d. nuo 18 val.
Mokymų pabaiga 2024 m. balandžio 4 d.

Kursų trukmė 94 val.

Kursų kaina – 350 Eur.

Kontaktinis asmuo: Kristina Lingytė kristina.lingyte@vdu.lt 8-689-31561

Dėmesio! Kursų baigimo pažymėjimas suteikia teisę laikyti medžioklės egzaminą ir gauti medžiotojo bilietą.

Įvyko antroji VDU ŽŪA nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ regioninė atranka

Sausio 10 d. Utenos Dauniškio gimnazijoje įvyko antroji nacionalinio Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ regioninė atranka. Atrankoje dalyvavo 8 komandos, iš kurių trys po atkaklios kovos pateko į konkurso pusfinalių etapą: Utenos Dauniškio, Rokiškio r. Juodupės ir Rokiškio r. Kamajų Antano Strazdo gimnazijų komandos. Sveikiname ir lauksime atvykstant į Žemės ūkio akademiją vasario pabaigoje!

Nekantriai laukiame kitų atrankų ir linkime sėkmės komandoms, susirungsiančioms dėl vietų pusfinalyje! Kitos konkurso regioninės atrankos vyks sausio 11 d. Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje, sausio 16 d. Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijoje ir sausio 18 d. Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.

Nuotraukų autorė Roberta Dovidavičiūtė

Įvyko pirmoji VDU ŽŪA nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ regioninė atranka

Sausio 9 d. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje įvyko pirmoji Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ regioninė atranka. Atrankoje pareiškė norą dalyvauti 9 komandos, iš kurių keturios po atkaklios kovos pateko į konkurso pusfinalių etapą: Rietavo Lauryno Ivinskio, Klaipėdos „Varpo“, Šilalės Simono Gaudėšiaus ir Tauragės „Versmės“ gimnazijų komandos. Sveikiname ir lauksime atvykstant į Žemės ūkio akademiją vasario pabaigoje!

Nekantriai laukiame kitų atrankų ir linkime sėkmės komandoms, susirungsiančioms dėl vietų pusfinalyje! Kitos konkurso regioninės atrankos vyks sausio 10 d. Utenos Dauniškio gimnazijoje, sausio 11 d. Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje, sausio 16 d. Prezidento Valdo Adamkaus  gimnazijoje ir sausio 18 Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.

Nuotraukų autorė Roberta Dovidavičiūtė

Mokslo, verslo ir savivaldos sinergijos dėka bemaž 1000 šalies regionų moksleivių gali pasimatuoti aukštąjį mokslą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) galima vis dažniau sutikti ne tik studentų, bet ir moksleivių, atvykusių iš įvairių šalies regionų. Čia jie laiko veltui neleidžia, mat vis daugiau Akademijos dėstytojų perduodamų žinių ir laiko resursų skiriama šalyje unikaliam ir rezultatais jau džiuginančiam projektui – sparčiai augančioms „Sumanaus moksleivio akademijos“ eksperimentinėms inžinerijos, gamtos mokslų, verslumo ir ekologijos klasėms, į kurių veiklas, bendradarbiaujant su rajonų vietos verslu ir savivalda, įsitraukia vis daugiau moksleivių. 

Prieš dvejus metus Rokiškio verslo klubo iniciatyva VDU ŽŪA buvo įsteigta pirmoji šalyje Rokiškio eksperimentinė inžinerijos klasė. Netrukus sektiną pavyzdį perėmė Plungės, Pasvalio, Joniškio, Biržų, rajonų verslo ir savivaldos atstovai, iniciavę eksperimentinių klasių steigimą savo jauniesiems kraštiečiams. Šiemet su vietos savivaldos ir verslo parama prie projekto prisijungė Akmenės, Mažeikių, Šakių, Zarasų rajonų moksleiviai. Projektui išaugus moksleiviai turi galimybę rinktis ne tik inžinerijos, bet ir gamtos mokslų, verslumo, ekologijos klasių užsiėmimus, ir „pasimatuoti“ dominančią studijų sritį, profesiją.

Projektu siekiama motyvuoti moksleivius įgyti vietos darbo rinkoms aktualių išsilavinimą ir kurti pridėtinę vertę gimtuose kraštuose

Vis daugiau šalies rajonų aprėpiančio VDU ŽŪA projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinės klasės yra bendradarbiaujančių partnerių projektas. Jo tikslas – susivienijus rajonų verslo atstovams, savivaldybėms, bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio rengimo centrų pedagogams ir VDU ŽŪA akademinei bendruomenei sudominti moksleivius vietos darbo rinkų poreikį atliepiančiomis inžinerijos, žemės ūkio, gyvybės mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijomis Inžinerijos, Agronomijos, Miškų ir ekologijos, Bioekonomikos plėtros fakultetuose, kad įgijus universitetinį išsilavinimą jaunuoliai galėtų gimtuosiuose regionuose veikiančių inovatyvių konkurencingų įmonių komandų nariais ar vystyti nuosavus verslus.

Pastebėjus moksleivių susidomėjimą projektu, eksperimentinių klasių programos išaugo į dviejų metų programą, kurioje baigusieji eksperimentinę klasę, turi galimybę rinktis tos pačios krypties II lygio veiklas. Pirmaisiais projekto metais per praktines veiklas moksleiviai susipažįsta su inžineriniais, gamtos mokslų, verslumo, ekologijos procesais ir ypatumais VDU ŽŪA laboratorijose, auditorijose, taip pat susipažįsta su pasirinktos krypties verslo ypatybėmis iš arti, aplankant savų rajonų pažangiausias verslo įmones. Antraisiais mokslo metais moksleiviai gali toliau gilintis į pasirinktos krypties dalykus arba rinktis kitos mokslų krypties eksperimentinę klasę.

Projekto dalyviams taip pat sudaromos išskirtinės sąlygos susipažinti su kiekvieną pavasarį VDU ŽŪA vykstančių didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio parodų „Ką pasėsi…“ eksponatais, inovacijomis, naujausiomis technologijomis, kurias demonstruoja pažangiausios agrosektoriaus įmonės. 

Regionų vystymas be išsilavinusių vietos žmonių – neįmanomas

VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės pastebėjimu, mūsų valstybė bus stipri tol, kol gyvi bus jos regionai. O jie gyvuos, jei išvien dirbs mokslas, verslas, savivalda ir valstybės politika bus orientuota ne į regionų slopinimą, o į vystymą, kuris be išsilavinusių vietos žmonių yra neįmanomas. „VDU Žemės ūkio akademija šiandien yra ta vieta, kurioje rengiami tarpdisciplininių žinių ir kompetencijų įgiję specialistai Lietuvos regionų ateičiai. Ir turime dėti bendras pastangas, kad regionų jaunimui šias galimybes atskleistume“, – teigia prof. dr. A. Miceikienė.

Projekto iniciatorius, Rokiškio verslo klubo viceprezidentas, agroverslo įmonės „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis šiandien džiaugiasi, kad iniciatyva prieš porą metų drauge su VDU ŽŪA atstovais apvažiuoti savo rajono bendrojo lavinimo mokyklas ir paraginti moksleivius tapti inžinerijos eksperimentinės klasės nariais, duoda ir pirmuosius realius vaisius – verslo klubas su 7 jaunaisiais rokiškėnais jau sudarė susitarimus dėl jų studijų VDU ŽŪA rėmimo. I. Tarvydžio nuomone, neracionalu tikėtis ir laukti, kad į atokiau nuo didžiųjų šalies centrų veikiančias įmones ims plūsti diplomuoti jaunieji specialistai, į tai neįdedant pastangų.  

Unikalia galimybe įgyti naujų žinių iš aukščiausios kvalifikacijos ekspertų naudojasi per 800 moksleivių iš 9 šalies rajonų

Pirmoji šalyje Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė buvo Rokiškio verslo klubo, vienijančio vietos verslo įmones, Rokiškio profesinio mokymo centro ir VDU Žemės ūkio akademijos inicijuotas projektas, šalyje įgijęs pagreitį per stebėtinai trumpą laiką – jau šiais mokslo metais eksperimentinių ir II lygio klasių pirmuosiuose užsiėmimuose VDU ŽŪA dalyvavo daugiau kaip 800 moksleivių, atvykusių iš 9 šalies rajonų.

Susibūrus pirmuosiuose projekto veiklų susitikimuose VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika kvietė moksleivius aktyviai matuotis ateities profesijas bei dėkojo išaugusiam gausiam projekto rėmėjų būriui, kuriame ir VDU ŽŪA alumnai, nuolat aktyviai remiantys įvairius savosios Alma Mater projektus bei iniciatyvas. VDU ŽŪA Studijų administravimo koordinatorė doc. dr. Rasa Čingienė, sveikindama projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinių klasių narius, teigė neabejojanti, kad akademija gamtą ir technologijas mylintiems jauniems žmonėms yra puiki vieta tobulėti ir pradėti kurti savo ateities kelią.

Mokslo, verslo ir savivaldos sinergijos dėka suteikiamos galimybės moksleiviams – reikšmingas indėlis perspektyviam regionų vystymuisi

Rokiškio profesinio mokymo centro direktorė Diana Giedrikienė, sveikindama projekto senbuvius ir naujai atvykusiuosius į užsiėmimus VDU ŽŪA, ragino moksleivius būti aktyviems bei išnaudoti unikalią galimybę įgyti naujų žinių iš aukščiausios kvalifikacijos ekspertų – universiteto profesorių, docentų, lektorių.

Gausią grupę savo rajono moksleivių į VDU ŽŪA atlydėjęs Akmenės rajono savivaldybės vicemeras  Tomas Martinaitis kalbėjo, kad laisvąją ekonominę zoną sukūrusi Akmenė šiuo metu išgyvena atgimimą ir jai reikalingi ne tik investuotojai, bet ir kvalifikuoti specialistai.  Rajone jau veikia kelios naujos gamyklos, planuojami gyvenamųjų namų kvartalai darbuotojų šeimoms. Tad T. Martinaitis gausiai moksleivių auditorijai linkėjo kryptingai žengti į priekį ir galvoti apie karjerą ten, kur iš tiesų esi laukiamas ir reikalingas.

Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Biržų  skyriaus vedėja Rita Ivanauskienė , Joniškio r. Žagarės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rita Milenčienė, Plungės pramonininkų sąjungos koordinatorė Kristina Gelumbickienė, taip pat moksleivius atlydėję Mažeikių rajono karjeros specialistai vienbalsiai ragino moksleivius aktyviai išnaudoti jiems suteiktą išskirtinę progą dar iki brandos egzaminų kaupti naujas žinias akademinėje aplinkoje.

Į projektą įsitraukusios įmonės „Kurana“ personalo vadovė Neringa Čergelytė atkreipė dėmesį, kad eksperimentinių klasių narių laukia daug naujų atradimų užsiėmimuose ir VDU ŽŪA, ir gimtųjų rajonų verslo įmonėse. 

Net 160-ties moksleivių būrį į užsiėmimus VDU ŽŪA atlydėjusi Šakių rajono gimnazijų karjeros koordinatorė Ligita Kajackienė dėkojo projekto iniciatoriams ir įgyvendintojams už skirtus išteklius, kurių dėka toks gausus būrys moksleivių gali turėti naujas prasmingas patirtis, kurios galbūt virs pagrindu ateities profesinei veiklai.

Šis VDU Žemės ūkio akademijos kartu su Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Joniškio, Biržų, Akmenės, Mažeikių, Šakių ir Zarasų rajonų verslo ir/ar savivaldos atstovais vykdomas projektas – tai įrodymas, kad mokslo, verslo ir savivaldos sinergija, suteikianti galimybes moksleiviams, gali būti reikšmingas indėlis perspektyviam regionų vystymuisi. Juk išsilavinę, kvalifikuoti specialistai yra variklis, kuriantis rajonuose pridėtinę vertę ir vedantis juos į priekį.

VDU ŽŪA pradeda vystyti bendradarbiavimą su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubu

Vystant glaudžius, abipusiškai naudingus bendradarbiavimo ryšius, 2023 m. gruodžio mėn. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) pasirašyta jungtinė bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir  Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubu. Šios sutarties pagrindinis siekis – kartu bendradarbiaujant visoms organizacijoms prižiūrėti ir puoselėti Lietuvos tautinį atgimimo  Ąžuolyną, esantį Jono Basanavičiaus gimtinėje Vilkaviškio rajone, Ožkabalių I kaime.

Lietuvos tautinis atgimimo ąžuolynas – unikalus Lietuvos valstybės bei lietuvių tautos istorijos paminklas

Lietuvos Akto Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė teigė, kad Lietuvos tautinis atgimimo ąžuolynas jau žaliuoja daugiau kaip 30 metų ir ši vieta tapo unikaliu Lietuvos valstybės bei lietuvių tautos istorijos paminklu.

Pasirašant bendradarbiavimo sutartį, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė teigė, kad nuolat puoselėjamas ir kasmet plečiamas Ąžuolynas pamažu didėjo ir dabar užima apie 40 hektarų ploto. „Šiuo metu jame yra nemažai vardinių ąžuolų ir teminių giraičių. Ąžuolai sodinti reaguojant į įvairius mūsų šalies istorinius įvykius. Todėl skirdami dėmesį tautinio atgimimo Ąžuolyne visuomenės bei žymių žmonių pasodintiems ir augantiems ąžuolams mes visi kartu siektume ne tik išsaugoti medžius, bet tuo pačiu puoselėtume ir Lietuvos istoriją“, – pasakojo R. Kačkutė akcentuodama, kad Ąžuolyno puoselėjimo klausimas šiandien yra labai svarbus nacionaliniu mastu. „Nuolat ieškoma ir finansavimo šaltinių galvojant kaip prižiūrėti medžius, kaip juos išsaugoti, o tuo pačiu gerbti ir mūsų istoriją, sudominant lankytojus. Ąžuolyno vystymui reikia skirti nemenkas lėšas, dažnai ieškoti žmogiškosios jėgos medžių giraičių priežiūrai. Todėl labai svarbu žinoti Ąžuolyno vystymosi ateitį. Tuo tikslu jau šiandien aktualu įvertinti jo būklę diskutuojant su specialistais, mokslininkais, kas leistų pagrįsti mokslo rezultatais numatomus ąžuolyno išsaugojimo veiksmus, finansinių priemonių poreikį bei naujų finansavimo šaltinių paieškos galimybes“, – teigė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė, džiaugdamasi, kad Nacionalinio bendradarbiavimo sutarties viena iš pusių yra VDU Žemės ūkio akademija ir konkrečiai Miškų ir ekologijos fakultetas, su kuriuo galima planuoti strateginius veiksmus.

Pasitelkus mokslą galima tinkamai rūpintis Ąžuolyno priežiūra, puoselėjimu, vystymu

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė akcentavo trijų institucijų bendradarbiavimo reikšmingumą, teigdama, kad ši sutartis neabejotinai atvers galimybes pradėti bendrus veiksmus veikti kartu. „Tautinis atgimimo Ąžuolynas yra valstybės monumentas, Europoje tokių gamtos objektų, orientuotų į šalies istorijos puoselėjimą, daugiau nėra. Todėl labai svarbu visiems sujungti savo veiksmus, siekiant gamtos ir istorijos sinerginio puoselėjimo. Ąžuolynas yra svarbus visuomenei, kiekvienam piliečiui ir neabejotinai aktualus Lietuvos nacionaliniam muziejui, kad jis būtų patrauklus ir lankomas. O tam reikia bendro darbo“, – kalbėjo B. Valionytė, akcentuodama tautinio Ąžuolyno vystymo, priežiūros ir puoselėjimo nacionalinės programos Vyriausybės lygiu parengimo svarbą. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentės nuomone, Lietuvos nacionalinis muziejus ir VDU Žemės ūkio akademija galėtų būti vieni iš svarbiausių programos rengėjų ir vykdytojų.  B. Valionytė įžvelgė ypatingą Miškų ir ekologijos fakulteto, kurio absolventė yra ir pati, akademinės bendruomenės svarbą rengiant tokią programą. „Šiandien pasitelkus mokslą galima tinkamai rūpintis Ąžuolyno priežiūra, puoselėjimu, vystymu“, – susitikimu ir sutarties pasirašymu džiaugėsi B. Valionytė.

Ąžuolyno skaitmenizacija – neišvengiama, gamtos objekto lankymas gali būti ir virtualus

Susitikimo metu VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė trumpai pristatė VDU Žemės ūkio akademiją, patvirtindama, kad vieni pagrindinių ir svarbiausių pasirašomos sutarties tikslų įgyvendintojų yra Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai, studentai.

Sutarties pasirašyme dalyvavęs VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas akcentavo, kad vienintelėje aukštojo mokslo institucijoje – VDU Žemės ūkio akademijoje – ruošiami labai aukšto lygio miškininkystės studijų krypties specialistai. Todėl ši trijų organizacijų bendrystė neabejotinai svarbi tiek puoselėjant tautinio atgimimo Ąžuolyną, organizuojant studentų praktikas, rengiant bei tobulinant studijų programas. Fakulteto dekanas, kalbėdamas apie konkrečius tautinio atgimimo Ąžuolyno vystymo darbus, pritarė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentės minčiai rengti Ąžuolyno vystymo programą ir pabrėžė jos svarbą. „Prieš rengiant tokią programą, reikia visiems apibrėžti aiškią viziją, konkrečius tikslus kaip išsaugoti ąžuolyną, įvertinti medžius, juos skaitmenizuoti ir kuriant sinergiją sujungti gamtos išteklius, istoriją ir technologijas“, – VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas.

Vienas iš sutarties pasirašymo iniciatorių VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Gintautas Mozgeris teigė, kad ši bendrystė gali duoti puikių rezultatų studijų ir mokslo srityse. Profesorius tvirtino pats turintis idėjų kaip sujungti gamtą, istoriją, technologijas ir žmonių poreikius.  „Ąžuolynas nėra tik miškas, tai žmogui skirtas gamtos objektas istorijai pažymėti. Tad reikia kuo plačiau ir patraukliau skleisti Ąžuolyno istorijos vystymo mintis visuomenės tarpe. Iš tiesų šiandien dienai Ąžuolyno skaitmenizacija jau neišvengiama, nes šio gamtos objekto lankymas gali būti ir virtualus, pvz. paskaitų metu studentai galėtų analizuoti, vertinti kiekvieną medį, kiti lankytojai bet kuriuo metų laiku galėtų keliauti iš vienos giraitės į kitą pasitelkiant skaitmeninius įrenginius, o mokslininkai galėtų atlikti įvairius mokslinius tyrimus. Ir tuo mokslininkams yra žavi idėja – skaitmenintį Ąžuolyno giraitėse esančius vardinius ąžuolus ir kitus medžius“, – kalbėjo VDU ŽŪA profesorius dr. G. Mozgeris.

„Šiandien abipusė partnerystė ir dialogas yra geriausios priemonės derinti universiteto, viešojo sektoriaus ir valdžios įvairiapusius interesus bei ieškoti bendrų sutarimų ir galimybių. Todėl ši bendrystė tikslinga sprendžiant aktualius probleminius klausimus ir taip puoselėjant vieną iš didžiausių ir svarbiausių Lietuvos istorinių Ąžuolynų“, – akcentavo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, linkėdama visiems sutarties iniciatoriams ir įgyvendintojams stiprybės siekiant užsibrėžtų sutarties įgyvendinimo tikslų.

Gera kalėdinė žinia iš eksperto lūpų: gyvos žaliaskarės iš Lietuvos trauktis neketina

Prieškalėdiniu laikotarpiu regint parduodamas, perkamas bei puošiamas eglaites mintys apie šios rūšies medžius dažniau nei įprastai turbūt aplanko kiekvieną, o kartu kelia ir įvairių klausimų. Ar tikrai atsakinga nurėžti jauną medį vienadienei šventei? Ar turistiniuose maršrutuose akis badantys eglių sausuoliai yra pranašai, kad žaliaskarės Lietuvą jau palieka? Ar plynu kirtimu virtęs šimtametis eglynas yra normalu? Šiuos ir panašius dalykus vienas geriausiai mūsų šalyje išmanančių ekspertų, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miškų monitoringo laboratorijos vadovas prof. dr. Algirdas Augustaitis šiame kontekste teigia, kad pats visada puošė ir puoš tik gyvą eglutę, o žaliaskarės kaip puošė, taip ir puoš Lietuvą.

Ar eglučių verslas prisideda prie tvarumo tikslų ir kur dėti eglutę po švenčių?

 „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad atsitraukė metas, kuomet į žmogų, šventėms į namus besinešantį gyvą eglutę, buvo žiūrima kaip į barbarą, nes dar prieš gerą dešimtmetį labai garsiai skambėjo raginamai gyvas eglutes keisti dirbtinėmis, gaminamomis iš plastiko. Todėl kalėdinių eglaičių auginimo verslas išties sveikintinas reiškinys. Jo atsiradimas iš esmės sumažino medelių vagysčių ir savavališkų kirtimų. Šis verslas nėra nei lengvas, nei paprastas“, – teigia VDU ŽŪA prof. dr. Algirdas Augustaitis, pastebintis, kad eglutė – ne vienmetė daržovė, kurios sėklų pavasarį pasėjęs rudenį jau imi derlių ir gauni pelną.

„Eglučių auginimas – tai 6–8 m. darbo ir nemažai rizikos, nes medelius bet kada gali užklupti ligos, kenkėjai, sausros. Be to, juos reikia periodiškai karpyti, formuoti, o tai reikalauja daug kruopštaus rankų darbo. Ir būtų tikrai labai blogai, jei politinis požiūris į eglaičių auginimą staiga pasikeistų taip, kaip tai nutiko su kailinių žvėrelių verslu, kurį Seimas šiemet nusprendė Lietuvoje uždrausti. Eglučių plantacijų šeimininkai tokiu atveju savo plotų netgi negalėtų deklaruoti kaip miško jaunuolynų, nes medeliai ankstyvam kirtimui paprastai auginamos žemės ūkio, o ne miško paskirties žemėje“, – aiškina pašnekovas, neslepiantis skeptiško požiūrio į plastikines kalėdines puošmenas, kurių utilizuoti nedidinant šiltnamio efekto yra neįmanoma. „Girdėti balsų, esą deginamos  gyvos eglės irgi išskiria CO2, bet nepamirškime, kad augdamos jos sugėrė didžiulius jo kiekius, o degdamos išskirs šilumą“, – primena prof. dr. A. Augustaitis, atkreipiantis dėmesį į dar vieną su kalėdinėmis eglutėmis susijusią detalę – ekspertas nepataria Kalėdoms įsigytų medelių vėliau auginti lauke.

 „Pardavimui skirtų eglučių šaknys paprastai būna pakirptos, tad toks medelis arba neprigis, arba visą gyvenimą skurs. Todėl pasibaigus šventėms eglutę kaip būsimą biokuro žaliavą galima nugabenti į specialią surinkimo vietą arba sudeginti savų namų krosnyje  – taip kalėdinė eglutė bus visiškai atlikusi savo misiją“, – kalba VDU ŽŪA atstovas.

Siūloma kirsti bent 10–20 metų jaunesnes egles nei yra kertama dabar

Atsakydamas į klausimą, ar žaliaskarėms, be kurių neįsivaizduojame nei savo kraštovaizdžio, nei miškų ūkio verslo, dėl šylančio klimato, sausrų ir apnikusių kenkėjų yra iškilęs realus pavojus išnykti, prof. dr. A. Augustaitis teigia atstovaujantis nuomonei, kad eglės trauktis iš Lietuvos tikrai neketina.

„Pastaraisiais metais didelį nerimą sukėlė dėl kenkėjų žievėgraužių džiūstančios eglės. Tačiau esame sukaupę pakankamai tyrimų rezultatų ir žinome, kad šie kenkėjai daugiausia puola senas egles. Jei kenkėjas bando graužti gyvybingą medį, kuriame vyksta aktyvūs biologiniai procesai, toks medis atsikrato priešų juos  mechaniškai užpildamas sakais arba išskirdamas atbaidančias lakiąsias medžiagas, tarp kurių netgi acetonas.

Senoms eglėms susidoroti su sausromis ir kenkėjais daug sunkiau, nes jų imuninė sistema silpna, gyvybiniai procesai sulėtėję“, – analogiją su pagyvenusių žmonių organizmo negebėjimu pasipriešinti virusams primena pašnekovas.

Pasak prof. dr. A. Augustaičio, girdėti balsų, esą eglės, kurių šaknų sistema paviršinė, labai bijo sausrų. Tačiau tyrimų duomenys rodo ir tai, kad jos, jei nėra šimtametės, sausros periodus labai sėkmingai išgyvena tuo metu tiesiog užmigdamos, t. y. sustabdydamos savo fiziologinius procesus, uždarydamos žioteles ir nustodamos garinti vandenį. Gavę lietaus medžiai vėl beregint atgyja. Eglė unikali ne tik tuo, kad stebėtinai kantrai geba iškęsti drėgmės trūkumą, bet pavasarį ir pati pirmoji pradeda vegetaciją – vos pradėjus šilti orams žemės drėgmę ji jau pumpuoja į savo žaliaskarę lają.

Kaip sprendimą, kuris egles ir eglynus apsaugotų nuo žievėgraužių, ekspertas siūlo ūkiniuose miškuose kirsti bent 10–20 metų jaunesnes egles nei yra kertama dabar. „Šiuo metu eglės paimamos iš miško kartais sulaukusios net 100 m., o reikėtų tai daryti joms esant 70–80 metų amžiaus.

Tik periodiškai atnaujinami miškai efektyviai sugeria CO2

Komentuodamas Lietuvoje niekaip neužgęstantį konfliktą tarp miško gynėjų ir jų eksploatuotojų, prof. dr. A. Augustaitis pastebi, jog visuomenei pirmiausia reikia susitarti, ar iš trečdalio šalies teritorijos norime gauti ekonominę naudą. Tikriausiai taip. „Sengires, draustinius, rekreacines  teritorijas saugo įstatymas. O jei tūlas miestietis nusiperka sodybą šalia ūkinės paskirties miško ir vėliau piktinasi, kad jį iškirtus vaizdingas reginys pro langą dingo, tai yra tik neatsakingo žmogaus šūkavimas. Miškus būtina eksploatuoti, nes tik periodiškai atnaujinamas miškas yra vienintelė priemonė, kuri efektyviai mažina CO2 kiekį atmosferoje. Suprantama, rezervatai taip pat reikalingi, tačiau oro švarinimo požiūriu jų balansas artėja link nulio, kadangi išvirtę, pūvantys medžiai gamina anglies dvideginį. Jeigu mes tinkamo amžiaus medžius iš miško paimame, iš jų pagaminta medieną angį užrakina ilgam, o toje pačioje vietoje augantis jaunas naujos kartos miškas CO2 nesukuria. Vadinasi, tokio miško balansas yra pliusinis“, – miškų eksploatavimo reikšmę, siekiant mažinti šiltnamio efektą, aiškina prof. dr. A. Augustaitis.

Ateityje Lietuvoje matysime vis mažiau plynų kirtimų

Profesoriaus teigimu, medienos kaip tvarios medžiagos paklausa pasaulyje auga, jos naudojimo sritys, plečiasi. „Iš tiesų apmaudu, kad Lietuvos, kurios trečdalį teritorijos dengia miškai, gyventojai savo buityje tebenaudojame tiek daug drožlių plokštės. Tai medžiaga, kurios sudėtyje yra vos ne 80 proc. sintetinių klijų, o iš jos gaminami net mažamečiams skirti baldai. Atliekų iš drožlių plokštės neįmanoma nei sudeginti, nei kitaip sunaikinti nepakenkiant aplinkai ir dar labiau nedidinant šiltnamio efekto. O medienos, tinkamai eksploatuodami miškus, galime turėti pakankamai, – neabejoja prof. dr. A. Augustaitis, atkreipiantis dėmesį, kad ateityje Lietuvoje matysime ir vis mažiau plynų miškų kirtimų, nes kirtavietėse palikus dalį medžių jie atlieka CO2 sugėrėjų funkciją bei padeda greičiau atsikurti naujam miškui. „Deja, eglėms ir eglynams ši rekomendacija netinka, nes išretintą eglyną aktyviau puola kenkėjai bei išverčia vėjas“, – tereziumuoja prof. dr. A. Augustaitis, teigiantis, kad nors pastaruoju metu ir yra rekomenduodama šalyje didinti mišrių miškų plotus, eglynai savo vietą miško ekosistemoje taip pat turi turės.

Nuo Naujųjų ieškantiems naujo iššūkio – kvietimas rinktis atsakingą vartojimą

Naujieji metai itin dažnai yra atspirties taškas, kuomet ryžtamės naujiems iššūkiams ir naujiems pokyčiams. Bene populiariausi jų – nuo Naujųjų daugiau judėti ir sveikiau maitintis. Tačiau pastaruoju metu skamba aktyvus raginimas kopti dar vienu laipteliu aukštyn bei prisiimti įsipareigojimą gyventi ekologiškiau ir vartoti atsakingiau, nes tai veiksniai, lemiantys ne tik mūsų pačių, bet ir visos planetos sveikatą bei ateitį.

Sparčiai nykstančios gyvosios rūšys – signalas apie planetai gresiančią ekologinę katastrofą

„Prisiėmus iššūkį gyventi ekologiškiau teks susitaikyti, kad tai kainuos laiko ir pinigų, nes pagaminti ekologišką prekę, pavyzdžiui, natūralios vilnos paltą, kainuoja brangiau nei greitosios mados modelio sintetinę striukę, kad reikės išmokti atsakingai rūšiuoti atliekas,  mažinti išmetamų, taigi ir įsigyjamų pakuočių kiekius, taip pat išmokti skolinti ir skolintis daiktus, o atitarnavusiems surasti naujus šeimininkus. Ir, kas ne mažiau svarbu, visais atvejais vadovautis protingumo kriterijais ir bambukinio dantų šepetėlio nesisiųsdinti iš už kelių tūkstančių kilometrų esančios Indonezijos. Užtat kiekvieną akimirką bus galima didžiuotis, kad esame žmonės, prisidedantys prie planetos išgelbėjimo“, – atsisakyti perteklinio vartojimo ragina Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. Anželika Dautartė. Pašnekovė apgailestauja dėl vis dar girdimų abejonių, esą žmonijos veiksmai šiltnamio efekto nesukelia ir klimatui įtakos nedaro, nes jo svyravimai žemėje vyksta nuo neatmenamų laikų.

„Tai tiesa, tačiau pokyčiai niekada nebuvo tokie spartūs. Ir tai esminis skirtumas. Jei iš pastato išimsime vieną plytą, jis, tikėtina, ir toliau stovės, bet jeigu išimsime perdangos plokštę, pastatas grius. Remiantis Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) duomenimis, dėl XX a. prasidėjusių neabejotinai su žmogaus veikla susijusių sparčių klimato pokyčių, buveinių plotų mažėjimo bei kitų priežasčių šiuo metu išnykimas gresia daugiau negu 44000 gyvūnų, augalų, grybų ir kerpių rūšių, o ES nuo 2015 m. jau išnyko 26 augalų ir gyvūnų rūšys. Ekologiniu požiūriu tai jau katastrofa, nes gamtoje kiekviena rūšis turi savo vietą, o mes dargi nežinome, kuri jų atliko plytos, o kuri – laikančiosios perdangos funkciją“, – galimas klimato kaitos pasekmes vaizdžiai iliustruoja VDU ŽŪA atstovė.

Taromatų ir gertuvių kultūra – žingsnis į ateities ekonomiką

Doc. dr. A. Dautartė primena, kad ES ir viso pažangaus pasaulio strateginis tikslas – vystyti žiedinę ekonomiką, kuri, skirtingai nuo tradicinio modelio „semk žemės išteklius  – gamink – išmesk“, remiasi pakartotinio daiktų naudojimo, perdirbimo, skolinimo, dalijimosi principais.

„Indėlis į ekologiškumą prasideda nuo atliekų rūšiavimo. Džiugu, kad lietuviai esame vieni lyderių grąžindami tarą į taromatus. Pernai netgi buvo pasiektas naujas metinis šalies grąžintos taros rekordas – 672 mln. butelių ir skardinių. Mūsų kaimynai latviai šią sistemą įsidiegė tik pernai, o pas mus  ji sėkmingai gyvuoja jau  nuo 2016 m. Šį rudenį Vilniuje gyventojų patogumui įdiegta dar viena inovacija – viename prekybos centrų pastatytas taromatas, į kurį per 1 min. galima grąžinti net 100 užstato pakuočių. Skaičiuojama, kad į taromatus grįžta 90 proc. taros, pažymėtos užstato sistemos ženklu. Ši sistema išties efektyviai prisideda ir prie aplinkos švarinimo, ir prie žiedinės ekonomikos vystymo – gamybai iš antrinių žaliavų sunaudojama gerokai mažiau išteklių, tad šiuo atveju mažesnės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos“, – dėsto pašnekovė, atkreipianti dėmesį, kad Lietuvoje vandens tarą galime ne tik efektyviai grąžinti, bet jos nė neparsinešti į namus, nes turime ypatingai aukštos kokybės vandentiekio vandenį ir jį galime gerti tiesiai iš čiaupo. „Išties labai džiaugiuosi, kad pas mus vis labiau populiarėja gertuvių naudojimo kultūra“, – kalba  doc. dr. A. Dautartė.

Efektyviausias atliekų tvarkymo būdas – neleisti joms susidaryti

VDU Žemės ūkio akademijos atstovė primena, kad siekiant taupyti išteklius, mažinti sąvartynų plotus, prisidėti prie klimato kaitos neutralizavimo, svarbu rūšiuoti ne tik tarą, bet visas atliekas.

Doc. dr. A. Dautartės įsitikinimu, geriausias atliekų tvarkymo principas yra neleisti joms susidaryti. Jei šiuo metu tai neįmanoma, reikia stengtis mažinti pakuočių apimtis.  Tam reikėtų pirkti rečiau, bet didesniais kiekiais, įsigyti tik tai, ko iš tiesų reikia, pirkti prekes pakuotėse, kurios gali būti perdirbamos arba kurias galima papildyti (pvz. muilas, pakraunami elektros prietaisų elementai), rinktis koncentruotus produktus, kuriems sunaudojama mažiau pakuotės, pirkti aplinką tausojančias prekes (energiją taupančias lemputes, daiktus iš perdirbtų medžiagų), nenaudoti plastikinių maišelių.

„Puiki pastarojo meto iniciatyva – skatinti vartotojus į parduotuvę atsinešti  savus daugkartinio naudojimo maišelius ir apsiperkant atsisakyti vienkartinių. Šių maišelių apmokestinimas 1 ct yra simbolinis, tačiau tai buvo lūžis pirkėjų sąmonėje. Prekybininkai, beje, labai operatyviai ir sėkmingai pritaikę atsiskaitymo kasas prie šios naujovės, skaičiuoja, kad plastikinius maišelius renkasi tik kas trečias pirkėjas“, – džiaugiasi pašnekovė.

Daiktas privalo nugyventi ne vieną gyvenimą

Siekiant ekologiškumo, doc. dr. A. Dautartės teigimu, labai svarbu pasirūpinti atitarnavusių daiktų antruoju gyvenimu ir tik blogiausiu atveju – atsakingu jų utilizavimu.

„Visada atsiras žmonių, kuriems reikės panaudoto stalo, kompiuterio, vaikiškų žaislų ar drabužių. Be abejo, tokios paieškoms reikia laiko, ir tai yra ekologiškumo kaina. Galima atitarnavusius daiktus nugabenti ir į tam skirtas atiduotuvių vietas. Įsigydami kiekvieną naują pirkinį, turėtume pagalvoti, ar mums tikrai jo reikia, ar mūsų vaikai ir anūkai padėkos už šio pirkinio gamyba planetoje padidintą teršalų kiekį. Be to, turėtume įvertinti ir erdvės poreikį pertekliniams daiktams laikyti. Daug daiktų reikalauja daug vietos. Vadinasi, reikia didesnių namų, kurių šildymui sunaudojama daugiau energetinių išteklių“, – kalba pašnekovė, pastebinti, kad atsakingo vartojimo kultūroje vis aktualesnės tampa dalijimosi platformos, besiremiančios principu „ta pati suknelė, bet kita panelė“, populiarėja automobilių, darbo įrankių ir įvairių kitokių daiktų nuoma. Doc. dr. A. Dautartė ragina trumpam reikalingus daiktus drąsiau skolintis bei skolinti ir artimųjų, bičiulių rate, pasinaudoti daiktų nuomos paslaugomis.

Namų ūkių rankose – milžiniškas potencialas

Į klausimą, ar gali pavienių žmonių veiksmai realiai prisidėti prie ekologinės krizės sprendimo, VDU ŽŪA atstovė atsako vienareikšmiu „taip“ – pavieniai namų ūkiai pasaulyje per metus sugeneruoja daugiau nei 2 mlrd. tonų šiukšlių. Vadinasi, atitinkamai gali jų ir sumažinti.

„Deja, žmonėms labai sunku nepasiduoti. Kainų akcijos, išpardavimai, „juodieji“ penktadieniai skatina spontanišką naujų daiktų pirkimą.

Išsivysčiusių šalių, tarp jų ir Lietuvos namų ūkiai, gerokai prisidėtų prie atsakingo vartojimo kultūros vieną dieną per savaitę atsisakydami mėsos ir pakeisdami ją vietiniais ankštiniais produktais, fermentuotomis daržovėmis, nes gyvulininkystės sektorius sukuria apie 16–18 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei reikalauja daugybės resursų: vandens, dirbamos žemės, grūdų. Neteigiu, kad visi staiga turėtume tapti veganais ar vegetarais, bet sutikime, kad 95 kg mėsos, vidutiniškai per metus tenkantys vienam Lietuvos gyventojui, yra daug, ir tai tris kartus viršija rekomendacinę europiečio normą. Todėl nestebina, kad ES pirmaujame ir mirčių dėl širdies kraujagyslių ligų statistikoje“, – apgailestauja pašnekovė.

Labiausiai motyvuota grupė – jaunimas

Lietuvos visuomenę požiūriu į ekologišką gyvenseną doc. dr. A. Dautartė teigia galinti suskirstyti į kelias grupes. Pirmoji būtų nesupratingųjų ir neatsakingųjų tautiečių grupė, kurios įpročius įmanoma pakeisti tik nuobaudų už netinkamą elgseną neišvengiamumu, antroji grupė – tai žmonės, kurie vienoje vartojimo srityje, pavyzdžiui, maisto produktų, renkasi ekologiškumo standartą, tačiau tuo pačiu metu perka greitosios mados drabužius, važinėja taršiais automobiliais, namus šildosi akmens anglimi. Trečioji grupė ekologiškumo siekia hipertrofuotai ir dėl to ne visada elgiasi racionaliai.

Ir dar viena grupė – tai daugiausia jauno amžiaus žmonės, kurie jau vaikų darželiuose dalyvavo atitinkamose ugdymo programose ir šiandien apie atsakingą vartojimą turi daug daugiau žinių nei vyresnioji karta.

„Šios grupės atstovai dažniausiai renkasi ir gan aukšto stojamojo balo reikalaujančias Taikomosios ekologijos studijas mūsų universitete“, – reziumuoja VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto docentė dr. A. Dautartė.

Pašnekovė dalinasi naudingomis nuorodomis:

Daiktų dalijimosi platforma: https://www.stoteledekui.lt/

Antras gyvenimas drabužiams, namų apyvokos daiktams (Lietuvos, Lenkijos ir Suomijos vartotojai): https://www.vinted.lt/our-platform

Atiduotuvės socialiniuose tinkluose: https://www.facebook.com/groups/289114641483617/

Kaip rūšiuoti: https://www.zaliasistaskas.lt/teisingo-rusiavimo-atmintine/