Išleistas devynioliktas Praktikų ir savanorystės katalogas

Prieš Jus devynioliktas VDU Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numeris, skirtas universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!

Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 19 / Gruodis, 2023

Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką! VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.

VDU ŽŪA mokslininkas prof. dr. G. Brazaitis – laikas keisti požiūrį ir investuoti į sveikus ateities miškus

Klimato kaitos ir visuomenės vis aktyvesnio įsitraukimo į gamtos išteklių tausojimą kontekste, ypatingo visuomenės, žiniasklaidos ir organizacijų dėmesio sulaukė Lietuvoje vykstantys didelio masto plyni miškų kirtimai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius dr. Gediminas Brazaitis atkreipia dėmesį, kad plynų kirtimų negalima vertinti vienareikšmiškai ir rekomenduoja ieškoti ne tik jau esamų problemų sprendimo, bet galvoti apie ateitį. Mokslininkas rekomenduoja taikyti šiuolaikines miškų tvarkymo ir atkūrimo strategijas – formuoti įvairiarūšius, įvairiaamžius medynus, kurie nepalyginamai atsparesni klimato kaitos poveikiui ir galimų kenkėjų invazijoms.

Plyni kirtimai – teisėti, bet vedantys į praradimus

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vadovas prof. dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad dalis didelio visuomenės susidomėjimo sukėlusių plynų miškų kirtimų gali būti teisėti, bet audringos visuomenės reakcijos sulaukia dėl visuomenėje besikeičiančio požiūrio į miškų tvarkymą.

„Siekiant stabdyti kenkėjų plitimą, dabar kartu su eglėmis neretai pašalinami ir sveiki, tvirti ąžuolai. Kirtimus reikėtų vertinti nevienareikšmiškai, nes iš vienos pusės, keičiasi visuomenės požiūris į miškus, kinta lūkesčiai, kaip saugomų teritorijų miškai turėtų būti tvarkomi. Iš kitos pusės, miškininkai jau nespėja su visuomenėje vykstančiais pokyčiais, kintančiais laikmečio reikalavimais. Nors atrodytų, kad darome viską teisingai, kaip priklauso pagal anksčiau nustatytas ir galiojančias taisykles, bet dėl pasikeitusio požiūrio į miškus ir jų išsaugojimą, sulaukiama neigiamos visuomenės reakcijos“, – pastebi profesorius ir atkreipia dėmesį, kad miškininkams reikėtų būti lankstesniems, turėti daugiau empatijos, atsižvelgti į šių dienų realijas ir ieškoti šiuolaikinių sprendimų.Daugiau kaip 100 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių paskelbęs mokslininkas pastebi, kad pagal įstatymus, pagal miško kirtimo taisykles, Verkių regioniniame parke ir turėjo vykti plyni sanitariniai kirtimai. „Taip ir buvo numatyta, viskas vyko pagal nustatytas taisykles. Tiesiog čia problema tai, kad jie vyko saugomoje teritorijoje. Ir plynas kirtimas, iškertant ąžuolus, ilgalaikėje perspektyvoje duoda mažesnę naudą teritorijai nei pastangos išsaugoti pavienius ąžuolus. Paliekant ąžuolus vyksta miškų atkūrimas, išsaugome geresnę medyno struktūrą, o palikti ąžuolai dešimtmečiais barstydami giles nuolat gerina miško rūšinę sudėtį“, – mintimis dalijasi prof. dr. G. Brazaitis.

Nesubrendusių ąžuolų kirtimas – praradimas ilgalaikėje perspektyvoje

Profesorius atkreipia dėmesį, kad Lietuvos miškuose yra nemažai pavienių stambių ąžuolų. „Turime išlikusių ąžuolų, kuriuos ir apkabinti yra sunku, tai būtent jie kažkada kirtimų metu buvo išsaugoti ir dabar mes jais galime džiaugtis. Net ūkine prasme šie stambūs ąžuolai duoda didžiulį pelną. Jeigu su pažeistomis eglėmis kartu kirsime ir nesubrendusius ąžuolus, tai mes ateityje nebeturėsime stambių ąžuolų. Ilgalaikėje perspektyvoje mes pralaimime ne tik miškų tvarumo ar rekreacinėmis prasmėmis, bet ir ūkine prasme“, – kalba prof. dr. G. Brazaitis.

Profesorius atkreipia dėmesį į po plynų kirtimų miško pastebimus kardinalius aplinkos pokyčius. „Jei lyginsime po plynų kirtimų atkurtus ir natūralius miškus, struktūra labai skiriasi. Sumažėja medžių rūšių, pasikeičia amžiaus struktūra, nes dažnai atsodinami vieno amžiaus medžiai, todėl ir erdvinė struktūra daug paprastesnė, nuo to labai nukenčia ir bioįvairovė“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad ąžuolai yra kertinė rūšis Lietuvos miškuose, susijusi su didžiausiu skaičiumi kitų įvairių miško ekosistemos rūšių.

Pasak prof. dr. G. Brazaičio, Lietuvoje mes ąžuolynų turime keletą procentų, didesniuose plotuose dažniausiai ąžuolai yra kaip pavieniai medžiai. „Miškininkų bendruomenėje yra įvairių nuomonių, yra palaikančių poziciją, kad ąžuolus reikėtų labiau saugoti. Kolega miško genetikas VDU ŽŪA prof. dr. Darius Danusevičius yra išsakęs pasiūlymų ir net visiškai nekirsti ąžuolų“, – pastebi profesorius ir atkreipia dėmesį, kad net ir vertinant po kirtimų išsaugotus medžius nereikėtų tikėtis, kad visi medžiai išliks žali ir toliau augs, nes egzistuoja ir natūralus mirtingumas, bet nei jei ir dalis išsaugotų ąžuolų nudžiūtų, tai būtų mažesnis praradimas nei per sanitarinius kirtimus iškirtus visus pavienius medžius.

Kompleksinė problema – žievėgraužio tipografo invazija

Paklaustas apie priežastis, kodėl dabar tiek daug kalbama apie eglynų kirtimus, prof. dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį į klimato kaitos keliamas problemas. „Dėl klimato kaitos turime ilgesnius sausringesnius periodus ir šiltesnes vasaras, todėl eglės nebegali efektyviai apsiginti nuo kenkėjo – žievėgraužio tipografo. Tie patys pokyčiai ir kaimyninėse šalyse, masiniai džiūvimai prieš kelis metus fiksuoti ir kitose Europos valstybėse, Lietuvoje per paskutinius dešimtmečius pastebime daug masiškesnį žievėgraužio tipografo žalos mastą. Ateityje rizika, kad eglės bus pažeistos nemažėja, tik didėja.“, – perspėja profesorius ir pasakoja, kad atlikti tyrimai rodo, kad eglė puikiai taupo vandenį, yra prisitaikiusi prie sausrų, medienos užaugina daugiau, todėl turėtų būti puikiai prisitaikiusi prie klimato kaitos negandų, bet problema, kad žievėgraužis tipografas pražudo net ir prie sausrų galinčias prisitaikyti egles.

Pasak miškininkystės eksperto, praeityje padaryta klaida, kad praėjusio amžiaus pabaigoje vykus masiniams eglynų džiūvimams nepadarytos išvados ir toliau veisti eglynai. „Reikėtų sodinti mišrius medynus, kur eglės užimtų ne daugiau kaip trečdalį visų medžių ir netaptų dominuojančia dalimi. Taip pat svarbu skatinti medynų įvairiaamžiškumą, kad tame pačiame medyne turėtume ir vidutinio amžiaus medžių, ir jaunų. Net jei vyresni medžiai būtų pažeisti žievėgraužio tipografo, mes visada po apačia turėtume jaunų ir sveikų eglių“, – įžvalgomis dalijasi profesorius ir atkreipia dėmesį, kad dabar daug problemų kyla, nes eglynai vienaamžiai, atkurti po plynųjų kirtimų, nes didesni tokių eglynų plotai sudaro puikias sąlygos žievėgraužiui tipografui įsiveisti ir pražudyti ištisus masyvus.

Mokslininkas pastebi, kad Valstybinė miškų urėdija tapo situacijos įkaite, nes Vyriausybė miškus mato kaip didžiulį kapitalą ir tikisi grąžos. Miškininkai tą grąžą šiuo metu, kai yra gera situacija rinkose, tikrai duoda ir į Valstybės biudžetą patenka daug lėšų. Bet taip formuojasi eksploatacinis požiūris į miškus, kai neinvestuojama į šiuolaikinę miškų priežiūrą ir auginimą. Akcentuojami greitai gaunami pinigai, bet pamirštamos kitos miškų teikiamos naudos, kurias įvertinus ilgalaikėje perspektyvoje, net ir finansinė nauda gali būti didesnė nei dabar pardavus medieną“, – mintimis apie susidariusią situaciją dalijasi prof. dr. G. Brazaitis.

Laukiama vertingiausių Lietuvos miškų buveinių tvarkymo rekomendacijų patvirtinimo

2023m. lapkričio 22 d. buvo pristatytos NATURALIT projekte dalyvaujančių Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atnaujintos Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo BAST rekomendacijos, skirtos apsaugoti vertingiausias Lietuvos miškų buveines, kartu su išlygomis leidžiant jose tam tikrą ūkinę buveinių būklę gerinančią veiklą. Rekomendacijose aptariami įvairūs gamtotvarkinės veiklos, biologinės įvairovės palaikymo kirtimų ir miškininkystės priemonių vykdymo aspektai, tarp kurių ir kintamo tankumo ugdymo kirtimai, geros buveinių būklės vertinimo kriterijai, miško rūšių buveinių tvarkymo rekomendacijos, ir dabar itin daug dėmesio sulaukiantys sanitariniai kirtimai.

Pasak prof. dr.G. Brazaičio, šios rekomendacijos, numatančios, kaip galima išsaugoti natūralias miško buveines gerinant jų būklę, palengvintų miškininkų praktikų darbą, bet kol kas jos nėra patvirtintos Aplinkos ministerijos, todėl miškininkai negali oficialiai jomis vadovautis. „Visuomenė jau subrendusi pokyčiams, naujiems miškų tvarkymo standartams, bet ministerijos lygmenyje kol kas nesiryžtama pokyčiams. Miškininkams praktikams labai reikia atnaujintų rekomendacijų, jie turėtų kuo remtis priimdami sprendimus. Dabar viskas palikta savieigai“, – pastebi VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. G. Brazaitis ir tikisi, kad netrukus situacija keisis.

Erasmus+ projekto MARIPET ketvirtasis susitikimas Reikjavike

Lapkričio 28–29 d. Reikjavike, Islandijos žemės ūkio universitete vyko ketvirtasis Erasmus+ projekto „Inovatyvi mokymo programa, skirta įvertinti jūrinės žvejybos atliekų, kaip žaliavos, panaudojimą naminių gyvūnų pašaro gamybai darnios Europos kontekste“ [MARIPET] susitikimas, kuriame dalyvavo Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė ir Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė.

Vizito metu vicekanclerė susitiko su Islandijos žemės ūkio universiteto rektore Ragnheidur Inga Thorarinsdottir ir aptarė galimas bendradarbiavimo mokslo ir studijų srityje perspektyvas.
Pirmąją susitikimo dieną aptarti projekto įgyvendinimo klausimai, numatomi projekto sklaidos renginiai, kurie vyks visose projekto šalyse 2024 m. sausio mėnesį. Daug dėmesio skirta sukurtai inovatyviai 5 modulių mokymo programai, virtualiai mokymosi aplinkai; platformai, skirtai naminių gyvūnėlių pašaro gamintojams, ekspertams aptarti, taip pat ir pilotiniam mokymo programos testavimui pirmąją vasario savaitę. Galutinai nuspręsta dėl naminių gyvūnėlių maisto gamybos iš žvejybos atliekų vadovo / el. knygos struktūros, leidimo ir platinimo.

Antrąją susitikimo dieną lankytasi LYSI įmonėje. Ji įkurta 1938 m. ir yra viena didžiausių žmonių maistui skirto jūrinio aliejaus gamintojų pasaulyje ir žuvų taukų gamybos pradininkė. Šiandien daugiau nei 95 % LYSI suvartojamos energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. LYSI yra vienas iš pagrindinių Islandijos politikos, kuria siekiama visiškai sunaudoti visas žvejybos pramonės priemones, veikėjų. Būdama pirmaujanti vertingų produktų iš šalutinių produktų ir tradicinės žuvies gamybos atliekų gamybos ekspertė, įmonė svariai prisideda prie atsakingo gamtos išteklių naudojimo.

Kitas aplankytas objektas – viena didžiausių Islandijoje BRIM žuvininkystės įmonė. Atsakinga žvejyba ir jūrų ekosistemų naudojimas užtikrina ilgalaikius interesus ir vertės kūrimą darbuotojams, akcininkams ir visuomenei. Įmonė matuoja anglies emisiją ir sprendimai dėl žvejybos ir perdirbimo čia priimami atsižvelgiant į ekonominius ir aplinkosaugos aspektus. Taip pat įmonė siekia ilgalaikio anglies neutralumo ir nustatė tikslą nuo 2015 m. iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą (tCO₂/m€) 40 proc.

Projektą koordinuoja Ege universitetas (Turkija), projekto partneriai: Balikesyro universitetas (Turkija), Dubrovniko universitetas (Kroatija), Islandijos žemės ūkio universitetas, Izmiro metropolijos municipalitetas (Turkija) Norvegijos mokslo ir technologijų universitetas, ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Baigiamasis projekto susitikimas vyks Ege universitete vasario 7-8 d. Projekto pabaiga – 2024 02 28.

VLKK nuotolinis seminaras „Lietuvių kalbos rašybos naujovės ir aktualijos“. Kviečiame dalyvauti

Gruodžio 8 d. 10 val. vyks Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) rengiamas bendrinės lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimo nuotolinis seminaras „Lietuvių kalbos rašybos naujovės ir aktualijos“ Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) akademinės bendruomenės nariams – mokslo žurnalų, vadovėlių ir kitų mokomųjų priemonių rengėjams, dėstytojams ir doktorantams. Seminarą ves Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Lietuvių kalbos skyriaus lektorė doc. dr. Rasuolė Vladarskienė. Kviečiame dalyvauti.

Seminaro tema: Lietuvių kalbos rašybos naujovės ir aktualijos

Seminarą veda: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Lietuvių kalbos skyriaus lektorė doc. dr. Rasuolė Vladarskienė
Data: Gruodžio 8 d. (penktadienis)
Laikas: 10:00-11:30 val.

Išduodami VLKK parengti pažymėjimai.
Pageidaujantiems gauti pažymėjimą būtina registracija: REGISTRACIJA
Prisijungimo nuoroda: PRISIJUNGIMAS

Konferencija „ARTIMAS GAMTAI MIŠKININKAVIMAS LIETUVOS PUŠYNUOSE: MOKSLINIS IŠŠŪKIS IR PERSPEKTYVOS“

Skaitmeninis miškų tvarkymas pabaigs nelankstaus reglamentavimo erą

Žaliasis kursas bene daugiausiai sumaišties atnešė į miškų tvarkymą. Viena vertus, siekiama kuo labiau sumažinti CO₂ kiekį atmosferoje, o būtent miškai ir absorbuoja anglies dvideginį, kita vertus, energetikoje, įvairiose pramonės šakose vis labiau auga ekologiškų žaliavų, tame tarpe ir medienos, poreikis.

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su partneriais Lietuvoje ir Švedijoje bei partneriais iš verslo – šiuo metu vykdo projektą „Forest 4.0“. Juo siekiama sukurti kompetencijų centrą, kuriame, pasitelkus naujausias technologijas, bus ieškoma optimalių sprendimų, kaip turi keistis ir vystytis miškininkystė.

Prof. dr. Tomas Krilavičius Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto dekanas ir projekto „Forest 4.0“ vadovas, įsitikinęs, jog kalbant tokia jautria tema, kaip miškų priežiūra ir ūkinis naudojimas, turi būti atliepti bei užtikrinti ne išskirtinių, bet visų visuomenės grupių poreikiai.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Gintautas Mozgeris teigia, kad tvarkant miškus išmaniųjų technologijų pritaikymas padėtų ne tik gauti įvairią informaciją apie miškų ekosistemose vykstančius procesus, bet ir leistų prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti.

Miškuose gali derėti ir ūkinė veikla, ir rekreacija

Prof. dr. G. Mozgeris sako, kad jau šiandien miškų ekosistemos ir miškininkystė susiduria su daugybe pačių įvairiausių iššūkių:

„Didėja medienos ir biomasės sunaudojimas energijos gamybai, daugėja neapibrėžtumų, kylančių dėl klimato kaitos ir žmogaus pastangų ją sušvelninti. O kur dar sudėtinga pasaulinių rinkų dinamika bei didėjantis dėmesys miško socialinei funkcijai.“

Todėl, pasak pašnekovo, tvarkant miškus išmaniųjų technologijų pritaikymas padėtų ne tik gauti įvairią informaciją apie miškų ekosistemose ir šalia jų vykstančius procesus, bet ir leistų prognozuoti galimas rizikas bei jų išvengti.

Prof. dr. T. Krilavičius įsitikinęs, jog šiuo metu yra labai svarbu tam tikro balanso, kaip tvarkyti miškus, sukūrimas, kad būtų užtikrintos miškų teikiamos naudos visoms interesų grupėms: ir medienos perdirbėjams bei žaliavos ruošėjams, ir tiems, kurie nori matyti kuo daugiau žalumos.

Pasak „Forest 4.0“ projekto vadovo, naujausios technologijos šiandien leidžia atlikti miškų stebėseną daug tiksliau ir efektyviau nei anksčiau.

Mokslininko teigimu, miškų planavimas šiandien lemia jų situaciją dešimtims ar net šimtams metų į ateitį.

Prof. dr. Tomas Krilavičius

„Todėl reikia kurti tokias projekcijas bei prognozes, kurios padėtų apsispręsti, kaip mums reikia elgtis su mūsų miškais jau šiandien, kad jis sėkmingai augtų, vystytųsi ir būtų panaudojami artimiausius penkiasdešimt ar šimtą metų“, – sako jis.

Kalbėdamas apie VDU projektą „Forest 4.0“, jo vadovas prof. dr. T. Krilavičius pasakoja, kad pagrindinis šio projekto tikslas yra sukurti kompetencijų centrą, kuriame bus ieškoma sprendimų, kaip pritaikyti dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir kitus naujų technologijų sprendimus miškininkystėje ir žiedinėje ekonomikoje.

„Jei šiandien planuojame metalo ar gelžbetonio gaminius keisti mediena, akivaizdu, kad mums reikės kažkiek miško kirsti, jį naudoti. Žinoma, jo turės būti skirta ir rekreaciniams poreikiams. Miškas svarbus dar ir dėl to, kad sugeria CO₂ bei gamina deguonį. Taip pat jis yra ir ekosistema, įvairių gyvių buveinė“, – vardija pašnekovas.

Ir sako, kad visus šiuos aspektus reikia subalansuoti taip, kad nei viena interesų grupė negalėtų piktnaudžiauti mišku.

Nyksta ar didėja miškų plotai?

Prof. dr. G. Mozgeris pastebi, kad nors šiuo metu yra didžiulė požiūrių, tikslų ir santykio su vienu svarbiausių nacionalinių išteklių – mišku įvairovė, tačiau realybė gana optimistinė:

„Manyčiau, kad Lietuvos miškuose esančių medžių tūris dabar yra didžiausias per pastarąjį pusę tūkstantmečio. Pagal miško žemės plotą esame gal 16-oje vietoje Europoje, o pagal Nacionalinius ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų – red.) absorbavimo tikslus miško žemėje 1 ha teritorijos – net 11-ti.“

Pašnekovas pateikia skaičius: „Lietuvoje kasmet sunyksta iki 3 milijonų m³ miško, o miško išteklių padidėjimas sudaro beveik 6 milijonus m³ kasmet.“

Prof. dr. G. Mozgeris dalijasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atliktos studijos duomenimis, kurie rodo, kad šiuo metu Lietuvoje yra tik kiek per 150 tūkst. ha žemės plotų, kuriuose miško žemės plėtra yra galima, t. y. jos neriboja dabartinis žemės naudojimas ir Lietuvos teisinė bazė.

„Tai reiškia, kad kituose mišku nepadengtuose plotuose Lietuvos visuomenė turi kitų, svarbesnių už miško auginimą interesų“, – apie ribotą galimybę didinti miškų plotus kalba jis.

Siūlo nepiešti niūrios ateities

Kalbėdamas apie ateities perspektyvas Lietuvos miškuose, prof. dr. G. Mozgeris sako nenorintis nueiti lengviausiu keliu ir pradėti piešti šabloniškai niūrų klimato kaitos poveikio miškams paveikslą.

„Jis priklausytų nuo pasirinkto mastelio – globalūs vertinimai nebūtinai galioja Lietuvai. Nors pasaulyje bendras miško plotas šiame amžiuje mažėjo, Europoje jis padidėjo 13,5 milijono ha. Metiniai bendro miško ploto praradimai pasaulyje 2010–2018 metais buvo gerokai mažesni nei 2000–2010-aisiais. Klimato kaita ir pastangos ją sušvelninti gali sietis ne tik su grėsmėmis, bet ir galimybėmis, tokiomis, kaip didesnis medžių prieaugis, didesnė medienos paklausa bei kainos ir t. t.“, – įsitikinęs jis.

Prof. dr. Gintautas Mozgeris

Kaip pagrindinę grėsmę Lietuvos miškams pašnekovas įvardija faktą, kad praktinė miškininkystė, o neretai ir aplinkosauga, vis dar yra stipriai veikiama planinės ekonomikos laikotarpiu dominavusių miškų valdymo principų, kur svarbiausia buvo visa ko griežtas reglamentavimas.

„Tiesa, jau pastebimi žingsniai miškininkavimo adaptyvumo, efektyvumo, skaidrumo, suinteresuotų šalių dalyvavimo didinimo linkme“, – pastebi prof. dr. G. Mozgeris.

Nei emocijos, nei „popierinis“ planavimas problemų nesprendžia

Prof. dr. T. Krilavičius tikina, kad projektu „Forest 4.0“ nesiekiama sprendimų priėmėjams siūlyti vienokių ar kitokių sprendimų.

VDU mokslininkas kalba apie atsirandančią galimybę priimti sprendimus nesivadovaujant tik viena logika – greitu verslo interesu ar niekuo nepagrįsta emocija:

„Mes kuriame įrankius, kurie leistų sprendimų priėmėjams priimti informuotus, moksliniais tyrimais, duomenų analize bei stebėjimais pagrįstus sprendimus. Kad sprendimų priėmėjai turėtų galimybę prognozuoti rezultatus, kokie jie būtų priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, kaip jie paveiktų visą ekosistemą.“

Mokslininko įsitikinimu, būtent nauji įrankiai, paremti naujausių technologijų pritaikymu, leis apskaičiuoti ar sumodeliuoti tokius scenarijus, kurių apskaičiuoti nebuvo įmanoma prieš penkerius ar dešimt metų.

„Šiuo metu dirbame su kai kuriais duomenimis, kurie apima visą Lietuvą. Projekto partneriai Lietuvoje analizuoja duomenis iš Lietuvos, partneriai Švedijoje – iš Švedijos. Tačiau mūsų tikslas nėra apsiriboti tik šiomis dviem šalimis, bet žiūrėti plačiau, kaip vienokie ar kitokie sprendimai gali paveikti visos ES ekosistemą. Miškas Latvijoje ar Lenkijoje nėra taip toli, kad mūsų neveiktų. Todėl, kas vyksta ten, mums irgi svarbu“, – sako prof. dr. T. Krilavičius.

„Forest 4.0“ vadovas džiaugiasi, kad nors projektas dar tik įsivažiuoja, tačiau kai kurie skaičiavimai jau yra atlikti ir perduoti Miškų tarnybai, kad Aplinkos ministerija galėtų priimti tikslesniais duomenimis pagrįstus sprendimus, kaip reikėtų tvarkyti miškus.

Žaliasis smegenų plovimas: neapsigaukime

„Išmanusis miškų tvarkymas labai svarbus ir todėl, kad anglies kaupimo ūkininkavimas greitai taps visuotinu reiškiniu, o anglies kreditai gbus suprantami ir siekiami panašiai taip, kaip, tarkime, ES išmokos žemės ūkyje. O juk būtent miškai ir pašalina iš atmosferos didžiulius šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio kiekius“, – teigia prof. dr. G. Mozgeris.

Kartu mokslininkas perspėja, kad ypač svarbu yra išvengti praktikų, kurias galima įžvelgti besikuriančioje anglies kreditų rinkoje, kai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kūrėjai perka kreditus, kurie realiai nesukuria efekto mažinant emisijas ar didinant absorbcijas.

„Šiuo metu kai kurių procesų, susijusių su ŠESD emisijų valdymu, pažinimas Lietuvoje yra labai ribotas. Nors ŠESD apskaitos atliekamos griežtai vadovaujantis tarptautiniais standartais, mes, mokslininkai, nesame tikri dėl emisijų, tarkime, nusausintuose pelkiniuose dirvožemiuose, ypač jei čia bus atkuriamas hidrologinis režimas“, – apie projekto laukiančius uždavinius kalba prof. dr. G. Mozgeris.

Jo teigimu, „Forest 4.0“ dėka planuojama įsirengti ŠESD emisijų stebėsenos bokštą, kur leis realiu laiku fiksuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas daugiau kaip 100 km spinduliu.

„Taip pat planuojame naudoti mobilią įrangą ilgalaikiam ŠESD balansui stebėti, kad būtų galima atsakyti, kas nutinka ŠESD balansui, pavyzdžiui, plynoje kirtavietėje, atkurtoje miško pelkėje ir t. t.

Išplėtotas mokslinis pažinimas leis pagrįsti efektyvius anglies ūkininkavimo metodus, tuo pačiu sumažinant, pavadinkime, „žaliojo smegenų plovimo“ riziką ir poveikį“, – žada prof. dr. G. Mozgeris ir viliasi, jog projektas „Forest 4.0“ padės užtikrinti, kad taip neįvyktų.

Vytauto Didžiojo universitetas projektą „Forest 4.0“ vykdo kartu su Kauno technologijos universitetu ir Linėjaus universitetu (Švedija) bei verslo partneriais.

„VDU tarptautinio konkurencingumo stiprinimas Europos universitetų Transform4Europe aljanso tinkle“ (Nr. 10-005-P-0005).

Naujienų portalo delfi.lt straipsnis

VDU ŽŪA konferencija „Jaunasis mokslininkas 2024“

21-oji kasmetinė VDU Žemės ūkio akademijos organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ vyks 2024 m. balandžio 11 d. nuotoliniu būdu. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai.

Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ straipsnių rinkinyje arba kitame mokslo leidinyje, pavyzdžiui, mokslo žurnale „Agricultural engineering“ ar kitame, pateikus straipsnius, atitinkančius mokslo leidinio straipsniams keliamus reikalavimus.

Konferencijos temos	Potemės
Bioekonomika	Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
	Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
	Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
	Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
	Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
	Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija	Energijos inžinerija
	Mechanikos inžinerija
	Technologijų inžinerija
	Transporto inžinerija
	Vandens inžinerija
	Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas	Agroekosistemų tvarumas
	Agronomija
	Maisto kokybė ir sauga
	Ekosistemų paslaugos
	Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
	Tvari miškininkystė

Išankstinė registracija į konferenciją vyksta iki 2024 m. vasario 15 d.

Straipsniai konferencijos “JAUNASIS MOKSLININKAS 2024“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2024 m. kovo 8 d. (straipsnio įkėlimo nuoroda) Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijas straipsnių autoriams (1 priedas – Straipsnio šablonas, 2 priedas – Autorių garantinis raštas).

PROGRAMA

Renginio organizatorius: VDU ŽŪA fakultetai; VDU ŽŪA Vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė; VDU ŽŪA administravimo grupė, doc. dr. Algis Kvaraciejus, doc. dr. Remigijus Žalkauskas; VDU Mokslo ir inovacijų departamentas, doc. dr. Judita Černiauskienė

Renginys dedikuotas VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečiui.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Papildytų EB svarbos natūralių miško buveinių BAST tvarkymo rekomendacijų pristatymas

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų parengtos Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo BAST rekomendacijos pirmą kartą buvo pristatytos 2021 m. žiemą. Tai su srities specialistais bei socialiniais partneriais tobulintas dokumentas, skirtas apsaugoti vertingiausias Lietuvos miškų buveines, kartu su išlygomis leidžiant jose tam tikrą ūkinę buveinių būklės nebloginančią veiklą.

2023 m. lapkričio 22 d. kviečiame susipažinti su pagrindiniais Rekomendacijų papildymais, skirtais tokiems ūkinės ir gamtotvarkinės veiklos aspektams, kaip ugdymo kirtimai, geros buveinių būklės vertinimo kriterijai, miško rūšių buveinių tvarkymo rekomendacijos, sanitariniai kirtimai.

RENGINYS VYKS Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (Antakalnio g. 25, Vilnius) konferencijų salėje nuo 9.00 iki 13.30.

Daugiau informacijos

Skelbiami „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas skelbia „Erasmus+“ dėstymo ir mokymosi vizitų konkursus VDU dėstytojams bei administracijos darbuotojams ES/EEE bei ne ES/EEE šalyse:

konkursas „Erasmus+” dėstymo vizitams ES/EEE šalyse;
konkursas „Erasmus+” dėstymo ir mokymosi vizitams ne ES/EEE šalyse.

Šiuo metu skelbiami konkursai:

Norinčius dalyvauti konkursuose, kviečiame teikti paraiškas iki gruodžio 1 d.

Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į VDU Tarptautinių ryšių departamentą el. paštu: erasmus@vdu.lt.

Informacija apie „Erasmus+” dėstymo vizitus

Informacija apie „Erasmus+” mokymosi vizitus

Baigiamasis Erasmus+ projekto “Medicininė bitininkystė – bitininkams” [MEDI – BEEB] susitikimas Kaune

2021 m. vasario 27 d prasidėjo tarptautinis Erasmus+ projektas „Medicininė bitininkystė – bitininkams“ (projekto Nr. 2021-1-TRO1-KA220-VET-000034632). Projektą koordintorius Adnan Menderes universitetas (Turkija), projekto partneriai: Italijos Umbrijos regiono ūkininkų konfederacija, Čenakalės Onsekiz Mart universitetas, Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universitetas, Aydino provincijos bitininkų asociacija ir Vytauto Didžiojo universitetas Žemės ūkio akademija.

Pagrindinis šio projekto tikslas – pirmiausia informuoti bitininkus apie apiterapiją ir išmokyti gaminti bičių produktus tinkamomis sąlygomis sąmoningai, sveikai ir remiantis esamais standartais. Kitas tikslas – ugdyti žmonių supratimą apie apiterapijoje naudojamų produktų gamybos, saugojimo ir rinkodaros svarbą.

Sparčiai bėgant laikui, lapkričio 8 ir 9 dienomis vyko 4-asis (baigiamasis) tarptautinis projekto partnerių susitikimas mūsų Akademijoje. Pirmąją susitikimo dieną buvo apžvelgti nuveikti darbai: parengta mokymo(si) medžiagą virtualioje aplinkoje, sukurti geriausios praktikos pavyzdžių vaizdo įrašai, mobili aplikacija, skirti paįvairinti, plėtoti ir didinti bitininkų gaminamos produkcijos vertę ir jos pritaikymą apiterapijos reikmėms.

Kuriant MEDI-BEEB projekto mokomąją medžiagą, buvo atlikta išsami tikslinių grupių poreikių ir esamos apiterapijoje naudojamų produktų gamybos, perdirbimo ir laikymo technikos būklės analizė.

Mokymų programa yra apie tinkamus bičių ir bičių produktų gamybos būdus; kurie galėtų būti taikomi kai kurioms žmonių ir gyvūnų ligoms gydyti, visų pirma yra skirta bitininkams ir kitoms tikslinėms grupėms, dalyvaujančioms bičių produktų, naudojamų apiterapijai, gamyboje ir prekyboje.

E-mokymosi kursą sudaro dešimt modulių tinkamos apiterapijoje naudojamų bičių produktų gamybos, perdirbimo ir laikymo srityse, tokių kaip: medus, propolis, žiedadulkės, bičių pienelis, bičių nuodai, bičių vaškas ir kt. Be to, kursas apima informaciją apie bičių produktų aplinkos užterštumą, bičių produktų standartizavimą ir sertifikavimą bei bičių produktų teisinį statusą ir apiterapiją. Kiekvienas modulis sudarytas iš 25-30 skaidrių, visiškai integruotų su el. mokymosi aplinka. Be to, sukurta programėlė mobiliesiems telefonams, kuri palengvina mokymąsi ir leidžia besimokančiajam lanksčiai valdyti savo mokymosi laiką.

Mokymo kursas buvo papildytas daugybe vaizdo įrašų ir tinklalaidžių su bitininkystės ekspertais apie praktinę aukštos kokybės bičių produktų gamybą.

Novatoriškas ir patrauklus vartotojui vadovas su daugybe paveikslėlių, grafikų ir diagramų, atspindės el. mokymosi kurso turinį ir bus prieinamas tiek popierine, tiek elektronine knyga.

Antrąją susitikimo dieną projekto dalyviai susitiko su miesto bitininkų Urbanbee.lt komanda. Sumažėjus šių vabzdžių populiacijoms miestų parkai ir sodai neteko svarbiausio savo apdulkintojo. Pasirodė, kad vien vėjo šiam darbui atlikti nepakanka. Miesto bitininkystė – populiarėjanti miesto gyventojų veikla pasaulyje. Socialiai atsakingos įmonės įkurdina avilius ant biurų, viešbučių ar verslo pastatų stogų, o bičių suneštas medus dažnai tampa verslo dovana. Urbanbee.lt komanda susidomėjusioms organizacijos suteikia pilną paslaugų paketą – nuo avilių įrengimo, nuolatinės bičių priežiūros ir atsakomybės už jas iki sunešto medaus išfasavimo į reprezentatyvią verslo dovanoms skirtą medaus tarą su įmonės atributika. MEDI-BEEB projekto dalyviai įsitraukė į diskusiją apie miesto bitininkystės perspektyvas, rado bendrų sąsajų su Urbanbee.lt komandos nariais ir užmezgė kontaktų, ateityje leisiančių parengti naujų projektų paraiškų.

Sausio mėn. visų projekto partnerių šalyse vyks visą projekto veiklą vainikuojantys renginiai: parengtos mokymo(si) medžiagos testavimas, o taip pat ir projekto sklaidos kontaktiniai ir nuotoliniai renginiai. Projekto pabaiga – 2024 m. vasario 27 d.

Daugiau informacijos apie MEDI-BEEB projektą rasite https://www.medibeebe.eu/