Studentai ir absolventai kviečiami tapti pirmakursių mentoriais

Pirmosios studentų savaitės universitete – neretai kupinos nežinomybės, daugybės klausimų ir noro kuo greičiau įsilieti į akademinį gyvenimą. Apsiprasti ir sklandžiai prisijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenės pirmakursiams padeda mentoriai. Kviečiame VDU studentus ir absolventus, baigusius studijas prieš metus, tapti pirmakursių mentoriais ir palengvinti naujokų startą universitete – būti tais, į kuriuos jie gali kreiptis pagalbos, patarimo ir įkvėpimo.

Kas yra pirmakursių mentorystės programa?

Tai programa, skirta padėti pirmo kurso studentams, norintiems greičiau integruotis universiteto bendruomenės, akademinėse ir socialinėse veiklose.

Kas yra pirmakursių mentorius?

Pirmakursių mentorius – tai aktyvus, visada pasiruošęs atsakyti į pirmakursių klausimus ir vyresnis nei pirmo bakalauro kurso studentas, padedantis naujokams užmegzti ir palaikyti ryšius su akademine aplinka, nauju miestu, bendrakursiais ir universiteto bendruomene. Tai žmogus, gebantis įkvėpti ir padrąsinti į universiteto bendruomenės gretas prisijungusį naujoką, suteikiantis jam kuo daugiau naujų žinių: apie universitetą, jo fakultetus, laisvalaikio veiklas. Visą mentorystės laikotarpį mentorius-savanoris rūpinasi pirmakursiais, studijuojančiais toje pačioje arba gretimoje studijų programoje.

Kas gali prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos?

Ši galimybė yra skirta aktyviems ir visada pasiruošusiems padėti asmenims, vyresniems nei pirmo bakalauro kurso universiteto studentams, kurie jau yra sukaupę studentiškos patirties ir žinių, ir absolventams, baigusiems studijas VDU ne vėliau kaip prieš metus.

Kodėl verta tapti mentoriumi:

Proga susirasti bendraminčių, draugų ir prisijungti prie aktyvių žmonių bendruomenės;
Galimybė padėti jaunajai studentų kartai, pasidalinti savo patirtimi;
Vertinga patirtis, įgūdžiai, tobulinamos komunikacijos, organizavimo kompetencijos;
Pažintis su universiteto struktūra, jo sistema, procesais ir darbuotojais.

„Džiaugiuosi, kad mentorystės programa man suteikė galimybę padėti pirmakursiams įsilieti į universiteto gyvenimą ir pamažu tapti šios bendruomenės dalimi. Būdama mentore, galėjau dalintis turimomis žiniomis ir patirtimi, atsakyti į klausimus, motyvuoti ir palaikyti. Kartu – tai puiki galimybė augti pačiai, tobulėti bei susipažinti su įdomiais žmonėmis. Man svarbu, kad pirmakursiams universitetas taptų saugia aplinka, kurioje kiekvienas galėtų augti, išbandyti naujus dalykus bei jaustųsi palaikomas“, – apie savo patirtį pasakoja mentorė Paulė.

Kokie yra pagrindiniai mentoriaus-savanorio darbai?

Dalyvavimas mokymuose bei kituose neformaliuose susitikimuose, įvairių veiklų planavimas ir įgyvendinimas;
Pirmakursiams skirtos įvadinės savaitės planavimas ir organizavimas;
Pirmakursiams skirto renginio „Vėliavos medžioklė“ organizavimas bei dalyvavimas jame;
Visokeriopa pagalba studentams: atsakymas į jiems rūpimus klausimus, pagalba sprendžiant iškilusius iššūkius ar problemas.

Kaip prisijungti prie mentorių komandos?

Visi, norintys prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos, iki balandžio 21 dienos (imtinai) turi užpildyti registracijos anketą. Patekusieji į antrąjį atrankos etapą bus informuoti iki balandžio 28 dienos, o gegužės 5–9 dienomis vyks motyvaciniai pokalbiai.

Registracijos anketa

Daugiau informacijos apie pirmakursių mentorystę:

Daugiau nei 30 būsimų medžiotojų baigė mokymus – artėja egzaminų diena

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad šių metų gegužės 8 d. visoje Lietuvoje vyks medžiotojų teorijos egzaminas, kuris bus organizuojamas Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje. Egzaminas vyks vienu metu visuose miestuose, o registracija vykdoma per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (PEPS).

Šiam egzaminui jau aktyviai ruošiasi daugiau kaip 30 būsimų medžiotojų, sėkmingai baigusių medžiotojų mokymo kursus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje. Kursai vyko mišriuoju būdu – paskaitos vyko kontaktiniu būdu ir nuotoliniu būdu, tai leido suderinti mokymus su individualiais dalyvių tvarkaraščiais ir užtikrinti maksimalų prieinamumą.

Kursų trukmė siekė 97 akademines valandas, o jų metu klausytojai gilinosi į saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus, gamtosaugą, medžioklės teisę, gyvūnų atpažinimą ir kitas svarbias temas.

Teorijos egzaminas bus laikomas kompiuteriu, testas sudarytas iš 70 klausimų, suskirstytų į dvi dalis:

Pirma dalis: 20 klausimų apie saugą medžioklėje (įskaitant šaudymo situacijas);

Antra dalis: 50 klausimų iš kitų mokymo programos temų.

Testui spręsti skiriama 45 minutės – 15 minučių pirmajai daliai ir 30 minučių antrajai. Egzaminas laikomas išlaikytu, jei pirmoje dalyje atsakoma teisingai į ne mažiau kaip 90 % klausimų, o antroje – į ne mažiau kaip 70 %. Neišlaikius pirmosios dalies, antrosios laikyti negalima.

Medžiotojo pažymėjimas suteikia teisę dalyvauti medžioklėje, bet kartu įpareigoja atsakingai elgtis gamtoje, laikytis saugumo reikalavimų ir prisidėti prie tvarios aplinkosaugos politikos.

Kviečiame dalyvauti rekorde „Ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė“

Visus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenės narius, neabejingus aplinkai ir tvarumui, kviečiame dalyvauti išskirtiniame pasiekime – rekorde „Ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė“.

Rekordas bus fiksuojamas balandžio 11 d. 14:00 val. Laisvės alėjoje per vieną didžiausių mugių Lietuvoje – „Kauno pavasario mugė 2025 – per tradicijas į tvarų pasaulį“.

Nuo 13:30 val., laikantis už maišelių rankenėlių, rikiuosimės į gyvą grandinę, o 14:00-14:15 val. rekordą fiksuos VšĮ Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba. Bus kuratoriai, kurie užtikrins sklandų rekordo fiksavimą.

Kviečiame atsinešti savo daugkartinio naudojimo maišelį (jeigu turite, galite atsinešti VDU, ŽŪA, fakulteto ar bet kokį kitą). Neturintiems maišelių, jų pasirūpins rekordo organizatoriai renginio vietoje.

Kviečiame užsiregistruoti dalyvavimui rekorde iki balandžio 10 d. 12 val. užpildant šią anketą.

Data: balandžio 11 d.
Laikas: 13:30 val.
Vieta: Kaunas, Laisvės alėja, prie restorano „Miesto sodas“ pastatytos scenos prieigose, netoli Kauno valstybinio muzikinio teatro parko.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolyno pirmųjų metų sukakties piknikas

Balandį minime ypatingą sukaktį – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio ąžuolynui sueina pirmieji gyvavimo metai. Balandžio 14 d. 12 val. kviečiame susiburti 100-mečio ąžuolyne ir paminėti šią progą, pažymint ne tik ąžuolyno pirmųjų metų sukaktį, bet ir mūsų tradicijų, bendrystės stiprinimo svarbą. Pabendrausime, išbandysime partnerių dovanotas sūpynes, šachmatus… Kviečiame atsinešti savo termopuodelį su mėgstamu karštu gėrimu, lengvu užkandžiu pasirūpinsime mes.

Apie savo ketinimą dalyvauti maloniai prašome informuoti užpildant REGISTRACIJOS formą iki balandžio 10 d.

Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks ypatingos 2024 m. balandžio 12-osios akimirkos. Šią dieną drauge su gausiu būriu svečių, mecenatų, alumnų, bičiulių, padedančių stiprinti ir garsinti VDU ŽŪA, pasodintas 100-mečio ąžuolynas.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolynui parinkta bene įspūdingiausia Nemuno link besileidžiančio šlaito juosiama akademinio miestelio erdvė. Į ją pakiliai nusiteikę ir ne vienas prisipažinę ąžuolą savo gyvenime sodinsiantys pirmą kartą, 2024 m. balandžio 12 d. rinkosi Europos Parlamento, Seimo, Žemės ūkio ministerijos, savivaldybių ir savivaldos organizacijų atstovai bei vadovai, VDU ŽŪA mecenatai, verslo ir socialiniai partneriai, buvę rektoriai bei gausus būrys pačių VDU ŽŪA bendruomenės narių. Garbė pasodinti po savo vardinį ąžuolą buvo suteikta visų keturių fakultetų bei kitų akademinių ir neakademinių padalinių kolektyvams.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolyne 2024 m. balandžio 12 d. buvo pasodinti 38 vardiniai ąžuolai asmenų ar bendruomenių, lydėjusių ir tebelydinčių VDU Žemės ūkio akademiją šimtmečio keliu ir kasdien kuriančių istoriją. Šie asmenys ir bendruomenės tai:

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus
LR žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas
LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Valstybinių miškų urėdijos Generalinis direktorius Valdas Kaubrė
Vyskupas Rimantas Norvila
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas
Rektorius emeritas prof. habil. dr. Albinas Kusta
Rektorius prof. habil. dr. Romualdas Deltuvas
Rektorius emeritas prof. dr. Antanas Maziliauskas
Rektorius prof. dr. Juozas Augutis
Kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Klubas „ŽŪA alumni“
Klubo „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyrius
VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutas
VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras
VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotis
VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis
Sambūris „Gerumo ąžuolas“.

Reiškiant padėką ir pagarbą VDU ŽŪA mecenatams, kurių nuolatinė pagalba ir nuoširdus rūpestis stiprina VDU Žemės ūkio akademiją, 100-mečio ąžuolų giraitėje augs šių mecenatų vardiniai ąžuolai:

UAB „Rovaltra“
AB „Lytagra“
UAB „Dotnuva Baltic“
UAB „Baltic Agro“
UAB „Delaval“
UAB „Dojus agro“
UAB „Agrochema“
UAB „Žemtiekimas“
UAB „Ivabaltė”
UAB „Plungės Jonis“
UAB „Agrokoncernas“
VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“
UAB „East West Agro“
Mocevičiaus firma „Ginalas“
UAB „Baltic Agro Machinery“.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Inovatyvus ir tvarus želdynų valdymas ir priežiūra“

Balandžio 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Inovatyvus ir tvarus želdynų valdymas ir priežiūra“. Konferencija skirta miestų želdynų kūrimo, įrengimo, valdymo ir priežiūros specialistams bei visiems besidomintiems želdynų skaitmenizacijos temomis.

REGISTRACIJA

Konferencijos organizatoriai: VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas, bendradarbiaujant su GreenAreasEU ir R3GIS kompanijomis.

Gamta traukia kaip magnetas: Margarita miesto grindinį iškeitė į žaliuojančius miškus

Kaunietę Margaritą Žemaitytę gamta nuo pat mažens traukė kaip magnetas. Jos aistra gamtai ir noras prisidėti prie jos išsaugojimo tapo svarbia gyvenimo varomąja jėga. Dabar Margarita – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Miškininkystė trečiakursė, kurios kelias nuo meno mokyklos iki miškų mokslų – tai įkvepiantis pavyzdys, kaip įvairios sritys gali susijungti ir skatinti žmones gilintis į gamtos pažinimą bei atsakomybę už jos išsaugojimą ateities kartoms.

Gamta paskatino pažinti gyvą pasaulį

„Atrodo, yra nusistovėjęs stereotipas, kad žemės ūkio mokslus, tarp jų ir miškininkystę, studijuoja tik ūkininkų vaikai ar su tuo susiję žmonės. Aš baigiau Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, meno mokyklą, todėl kai šeimai pranešiau, kad „akį užkabino“ miškininkystės sritis ir planuoju stoti į VDU Žemės ūkio akademiją, į mane pradėjo įtariai? žiūrėti: „Kaip tu, kaunietė, tik liepas Laisvės alėjoje mačiusi, studijuosi miškų mokslą?“. Išties – skamba kaip blogas anekdotas. Apie tai užsiminus tėvams, jiems lyg akyse žybtelėjo abejonė, bet kartu ir smalsumas. Todėl nusprendėme artimiau susipažinti su šiuo, atrodo, šešėlyje paliktu mokslu, apie kurį mus labiau apšvietė miškininkas profesorius dr. Darius Danusevičius, kuris, beje, šiuo metu yra mano bakalauro darbo vadovas. Po susitikimo supratau, kad miškininkystė – ne grandininiai pjūklai, malkų skaldymas ir pelkėje įklimpę botai, o inovatyvus, kupinas technologijų ir gamtos pažinimo mokslas. Dabar, jau trejus metus studijuojama VDU Žemės ūkio akademijoje, galiu tvirtai rėžti: pasirinkusi miškininkystės kryptį pataikiau tiesiai į dešimtuką?“, – sako Margarita.

Akivaizdu – mergina su gamta turi ypatingą ir gilų ryšį, kuris ją lydėjęs nuo mažų dienų tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. „Nuo pat mažens gamta buvo paslaptinga, skatinanti pažinti aplink esantį gyvą pasaulį. Mama nespėdavo vabalų man iš kišenės kratyti, o aš jau lendu į medžio drevę pažiūrėti, ar ten pelėda gyvena. Dabar mano laisvalaikis ir hobiai neretai priklauso nuo tuo metu vyraujančio sezono bei oro. Lyja – skaitau knygą. Nustojo lyti – einu laukan ieškoti sraigių ir vabaliukų, kurie kaip ir aš – išlenda, kai lietus nustoja lyti. Sninga – nekeliu kojos iš namų ir mezgu. Savaime suprantama, kad miškininkams gamta tikrai įdomi, todėl jau ankstų pavasarį tėvus ir draugus kviečiu miškan. Nebūtinai turint tikslą – užtenka pasigrožėti žaliuojančia augalija ir galbūt net paieškoti slampinėjančių gyvūnų pėdsakų. Gamta yra pusiausvyros ir nesustojančios sąsajos įkūnijimas, kur kiekvienas elementas – tiek skruzdėlytė, tiek šimtametis ąžuolas – turi savo vietą ir reikšmę. Kaip miškininkė, jaučiu atsakomybę padėti išlaikyti šį gamtos kompleksą, juk nuo senų laikų mūsų protėviai laikė mišką šventu, o jo jėgas įasmenino per dievus ir dvasias. Taip, gamta yra išteklius, bet ji taip pat yra mūsų palikimas, gyvybės tinklas, reikalaujantis ir pagarbos, ir atsakomybės“, – savo pažiūriu dalijasi VDU ŽŪA studentė.

VDU ŽŪA studijų programos Miškininkystė studentė Margarita Žemaitytė

Pataria: pramiegotos galimybės nebesugrįžta

Margarita atvira – baigus mokyklą, VDU Žemės ūkio akademija ir miškininkystė tapo šviežio oro gurkšnis, į jos gyvenimą įnešęs naujų spalvų. „Supratau, kaip ir kokiais būdais mokytis man yra geriausia, išmokau informaciją pritaikyti praktiškai ir apie problemas mąstyti kritiškai, taip pat atsiradusios naujos galimybės ir idėjos gerokai praplėtė akiratį. Akademijoje išties daug ko išmokau, bet taip pat supratau, kiek daug dar nežinau“, – sako pašnekovė.

Aktyvi studijų programos Miškininkystė trečiakursė studijų metais jau spėjo pasinaudoti ir praktikos, ir ERASMUS+ galimybėmis. Abi patirtys, pasak Margaritos, neįkainojamos ir paliksiančios reikšmingą pėdsaką jos asmeniniame ir ateities profesiniame gyvenime. „Aišku, praktikos jau turėjau nemažai, tiek Lietuvoje, tiek svetur. Miškininkystės srityje be praktikos būtų išties sunku. Gali skaityti vadovėlius, straipsnius, gilintis į skaidres, bet be praktikos tai yra tik teorija, kurią vieną sunku pritaikyti gyvai nepamačius ir nepačiupinėjus. Esu išbandžiusi ir ERASMUS+ galimybes. 2024 m. rudenį praleidau Suomijoje, kur studijavau Helsinkio universitete. Tiesą pasakius, manau, kad dauguma studentų pramiega pasiūlymą pasinaudoti galimybe studijas išbandyti svetur. Žinoma, kiek teko bendrauti su studentais, dauguma sutiko, kad pradžia tikrai nelengva, bet tai toli gražu nereiškia, kad neverta pabandyti. Nauja kultūra ir integravimasis į ją, kalbos įgūdžių tobulinimas bei lankstumas yra kertiniai dalykai, kurių neišvengiamai reikės ir kurie tikrai padės ateityje. ERASMUS+ mainams mano pasirinkimas Suomija, manau, lengvai suprantamas: aukštos kokybės išsilavinimas, miškinga vietovė. Akį iškart patraukė inovacijos ir pažanga. O ten pabuvusi supratau, kad man, uždaresniam žmogui, suomių tylus bei romus charakteris taip pat prie širdies“, – atskleidžia Margarita.

VDU ŽŪA 2024 metų studente išrinkta Margarita sako, kad šis įvertinimas jai buvo netikėtas. „Visada mokiausi dėl savęs, siekiau gerų rezultatų, kuriais vėliau galėčiau pati didžiuotis ir ramiai siekti asmeninio tobulėjimo. Aišku, džiugu būti pastebėtai, bet taip pat svarstau, ar išties to nusipelniau. Vis dėlto esu dėkinga ir tikiuosi žmonių, kurie mane pastebėjo, nenuvilti“, – mintimis dalijasi studentė.

Ar ateities paveikslą tapysime tik šviesiomis spalvomis?

Taip, gamta Margaritą nuo mažų dienų traukė kaip magnetas, tačiau tuo pačiu ir klausinėjo – kaip mergina gali prisidėti prie jos saugojimo ir kaip gali suteikti prasmingą tikslą tam, kas merginą taip žavi? Šiandien žmonijai tenka dorotis su globaliomis problemomis. Klimato šiltėjimas lemia skaudžias ekologines ir ekonomines pasekmes, kelia didžiulius iššūkius.

„Klimato kaitos poveikis yra vienas iš didžiausių iššūkių žmonijai. Liūdna, bet daug žmonių vis dar nesupranta šios problemos masto. Tačiau globalus atšilimas yra realus ir jį galima matyti ne tik kompiuterio ekranuose pavaizduotuose grafikuose, bet ir išėjus laukan. Visuomenė išties deda daug pastangų: atsinaujinančios energijos naudojimas spartėja, globaliniai susitarimai rodo įsipareigojimą mažinti teršalų kiekį, o kasdien plintantis sąmoningumas pasiekia vis daugiau žmonių. Kad mes dedame daug pastangų ir turime geras intencijas – yra tiesa, o ar to užtenka – sužinosime tik ateityje. Nors tokios problemos kaip klimato kaita ir išteklių eikvojimas yra rimtos, manau, jas galime spręsti tarp tvarumo ir ekonominio augimo rasdami aukso viduriuką. Gamtos saugojimas – itin reikalingas, bet taip pat turime neignoruoti ekonominės gerovės, kuri reikalinga gerinant gyvenimus ir palaikant inovacijas. Skiriant per daug dėmesio vienai ar kitai pusei gali atsirasti nenumatytų pasekmių. Tai padaryti tikrai nėra lengva ir reikalauja pastangų, bet manau, kad kada nors bus ateitis, kur klestės ir žmogus, ir gamta“, – ateities paveikslą piešia Margarita.

VDU Žemės ūkio akademija – vieta, kur randama sinergija tarp žmogaus, gamtos ir technologijų. Kad studentės Margaritos piešiamas ateities paveikslas taptų realybe, pasauliui reikalingi aukštos erudicijos profesionalai. VDU Žemės ūkio akademijos studijų programa Miškininkystė, integruojant ilgaamžiškumą ir modernumą, specialistus ugdo jau 100 metų. Pasirinkdami studijų programą Miškininkystė, pasirenkate šiuolaikiškas mokslu grįstas studijas, ugdančias kūrybiškai mąstančius profesionalus, užtikrinančius ekosistemų tvarumą ir miško indėlį į visuomenės gerovę besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis.

Ornitologas M. Karlonas pataria moksleiviams: gyvenimas trumpas – svarbu nesiblaškyti

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto kaimas. Vis dėlto, anot gamtininko, kur pasisuks gyvenimo kelias priklauso ne tik nuo aplinkos, bet ir nuo visuomeniškumo jausmo – ar ieškosi naudos sau, ar fokusuosies į aplinką: „Jei augi gamtoje, gal gamta svarbi bus, bet jei gyveni Vilniaus centre, gal už žmogaus teises kovosi. Labai įvairiai gali save realizuoti, bet tas visuomeniškumo kiekis mumyse, manau, jau yra užkoduotas mums gimstant“.

Belaukiant balandžio mėn. per LRT startuosiančios M. Karlono dokumentinės laidos „Žvėriškos istorijos“, kalbamės su ornitologu apie jo meilę gamtai, veiklas ir studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

– Mariau, ar tapote tuo, kuo norėjote būti nuo vaikystės?

Nežinau, ar vaikystėje iš karto žinojau kuo noriu būti. Gal tiesiog buvo aišku, kas mane traukia – gamta mane visą laiką domino. Nors atsimenu, kad pradinėse klasėse savo būsimą profesiją nupiešiau kaip baldžiaus – gal dėlto, kad tėtis dirbo su mediena. Tai nepanašu, kad iš karto žinojau, bet turbūt tos gyvenimo aplinkybės, kad gamta, miškas, pelkė buvo mano žaidimų aikštelė, taip natūraliai viskas ir susiklostė. Ar esu patenkintas? Kaip ir kiekviename darbe, yra įdomių dalykų ir tokių, kurie nelabai patinka, bet iš esmės, šiandien aš pats renkuosi, kuo noriu būti, o tai turbūt ir yra svarbiausia.

– Gyvenote kaime?

O taip, augau Didžiojo Raisto kaime Jonavos rajone. Tai toks buvęs durpynas, o prieš tai – viena didžiausių pelkių Kauno ir Jonavos rajonuose, nusausinta ir eksploatuota sovietmečiu. Aišku, kai jau gimiau, buvo likus tik tokia išeksploatuota žaizda miškų apsuptyje. O kaime vaikų beveik nebuvo, atvažiuodavo tik savaitgaliais iš kitų miestų pas senelius. Tad natūraliai gavosi, kad po pamokų eidavau kažkur į gamtą, pelkes.

– Ir ką ten veikdavote?

Nemanau, kad vaikui reikia galvoti, ką veikti. Vaikui reikia empirinio patyrimo. Sakykime, suaugusiesiems pakanka žinių, o vaikui reikia pačiupinėti kažką, sukurti, pajausti, užuosti ir pan. Gamta yra pilna tokių nuotykių. Tai man tas ir rūpėdavo: parsitempti namo kokį driežą ar gyvatę, peles auginau, kurmius gaudydavau. Žvejyba, iki paauglystės, kai susidomėjau paukščiais, buvo labai didelis hobis. Eidavau vienas į durpyno ežerėlius žvejoti. Gamta yra tokia neaprėpiama žaidimų aikštelė, kur netenka ilgai galvoti, ką veikti. Jei vaikas yra žingeidus, tiesiog vaikščiodamas po mišką, po pievas, ant kiekvieno kampo gali susirasti sau labai įvairios veiklos.

– Šiuolaikiniai vaikai, augantys mieste, jau nebeturi tokių galimybių. Kaip manote, jei nebūtumėte gyvenęs gamtoje, ar būtumėte atsidūręs ten, kur dabar esate?

Žinoma, dabar aš jau sunkiai įsivaizduoju savo gyvenimą, nesusijusį su visuomeninėmis ir gamtosauginėmis vertybėmis, bet jei aplinka būtų kitokia, gal ir būčiau kitą kelią pasirinkęs. Manau, kad dalis žmogaus pasaulėžiūros – ar ji yra egocentrinė, sufokusuota į save, ar labiau altruistinė, nukreipta į aplinką (ekocentrinė), yra užkoduota genuose. Man atrodo, kai žmogus gimsta, jau aišku, kur jis links. O vėliau pagal tą pasaulėžiūrą ras sferą, kur save realizuoti: ar viskas sau, o kiti nesvarbu, ar kaip tik nori save aplinkai duoti. Tuomet turbūt nuo aplinkybių priklauso, kokioje terpėje žmogus augo: Jei augi gamtoje, gal gamta svarbi bus, bet jei gyveni Vilniaus centre, gal už žmogaus teises kovosi. Labai įvairiai gali save realizuoti, bet ta pasaulėžiūra, manau, jau yra užkoduota mums gimstant.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado paukščiai?

Oi, atsirado jie, iš tikrųjų, per vieną dieną. Tėvai pradėjo lesinti paukščius kieme, kas man nelabai buvo įdomu, bet sėdėjau su arbatos puodeliu prie lango, žiūrėjau į tą lesyklą apatiškai ir staiga pamačiau nuo kaimynų pusės atsklendžiantį kažkokį plėšrų paukštį. Jis atakavo lesykloje buvusius paukščius, nieko nepasigavo, nuskrido į šoną, bet nuo tos akimirkos man pasidarė įdomu: noriu daugiau apie tą paukštį sužinoti, noriu auginti tokį plėšrų paukštį.

Pradėjau skaityti knygas namuose, o netrukus tėvai įvedė internetą namuose, susiradau ornitologų draugijos forumą ir supratau, kad ne vienas toks keistas esu. Pradėjau domėtis, klausinėti. Aišku, mane labai greitai ornitologai perauklėjo, kad gamtos į namus tįsti nereikia, kad gamta turi gyventi gamtoje. Visgi man ir pačiam labai greitai atėjo tas supratimas įsitraukus į tą tikrų gamtininkų bendruomenę. Supratau, kad gamta turi gyventi gamtoje, o ne žmogaus kambaryje ar kažkur kitur. Nuo to laiko nelaikau jokio gyvūno namuose, nebent, laikinai, sužeistą.

Tada tiesiog pradėjau stebėti, eiti kiekvieną dieną po pamokų į gamtą, į pelkes, į miškus, bet jau kitomis akimis ieškoti paukščių, stebėti ne tik plėšriuosius, o įvairius paukščius. Atsimenu, tėvai nupirko žiūronus, susitaupiau ir nusipirkau mažiuką fotoaparatuką. Po truputį mane pastebėjo jau patyrę ornitologai, pasiimdavo į įvairias ekspedicijas, ekskursijas, išvykas – taip ir įsitraukiau. Jau nuo aštuoniolikos buvau ornitologų draugijos narys, dvidešimties metų buvau išrinktas ornitologų draugijos į valdybą, netrukus pradėjau dalyvauti įvairiose paukščių apskaitose, dirbti su aplinkosauginiais projektais.

– O tai kaip pamokos, kaip egzaminai?

Mokykloje nebuvau stropus mokinys, netgi toks kartais silpnesnis už vidutinioką. Ačiū pavaduotojai, kuri 11-12 klasėje pastebėjo mano polinkį gamtai ir pradėjo mane ruošti biologijos egzaminui, nes jau matė, kad man tas rūpi, nors šiaip niekas kitas man beveik nerūpėjo. Baigiau mokyklą, įstojau į tuometinį Žemės ūkio universitetą. Bet stojau tėčio pėdomis – į miškininkystę, nes atrodė, kad gamta būtinai yra miškai. Po pusės metų, supratęs, kad miškų auginimas ekonominiams tikslams ne man, mečiau universitetą ir pradėjau dirbti ornitologu. Po šešerių metų vėl stojau, paragintas kolegos gamtininko, gero bičiulio ir VDU dėstytojo Žydrūno Preikšos, į VDU Žemės ūkio akademiją – Taikomosios ekologijos programą. Tąsyk nesuklydau – ši sritis buvo kaip tik man. Taip pasibaigiau bakalaurą, o po to ir magistrą.

– Ką studijos pridėjo prie savamokslio ornitologo karjeros?

Daug ko pridėjo. Galėčiau sakyti, kad viską žinau, darbą turiu, bet geram specialistui universitetinio išsilavinimo irgi reikia. Viena vertus, gavau diplomą, be kurio nebūčiau galėjęs dirbti ekspertinio darbo, kita vertus, studijos suteikė gerokai platesnį supratimą apie mus supančią aplinką. Nuo aštuoniolikos buvau su uždraudęs domėtis kitais dalykais apart ornitologijos. Juk visur geras nebūsi, o gyvenimas per trumpas, kad blaškyčiausi per kelias veiklas. Vis dėlto, sukdamasis vienoje srityje galiausiai supranti, kad reikia ir platesnio supratimo, bent jau apie artimas tavo veiklai sferas. Geras ornitologas turi išmanyti ir hidrologiją, ir botaniką, ir visus kitus dalykus, netgi ūkininkavimą ir miškininkystę. Ekologas įgauna tokį bendrą suvokimą, kaip veikia pasaulis, kaip veikia visa gamtos sistema, kaip sąveikauja negyvasis ir gyvasis pasauliai. Taigi studijos supažindina su tam tikromis sritimis, kurioms pats gal nerastum laiko ar neprisiverstum pasidomėti nuodugniai. Sutikau tikrai puikių dėstytojų, su kuriais galėjau ir dalykiškai padiskutuoti, ir išsižiojęs klausyti įdomių jų paskaitų. Buvo didelis malonumas semtis iš jų žinių.

– Vienu metu studijavote ir dirbote, dabar jūsų veiklų sąraše – daugybė skirtingų projektų. Iš kur turite tiek energijos?

– Kai žmogus daro tai, kas jam labai patinka, neskaičiuoja nieko, tiesiog kaifuoja. Gyvenimas tampa darbu, kas yra tokia pavojaus riba tapti darboholiku ar net perdegti – esu tą patyręs, tačiau supratau, kad kitaip negaliu.

Su išgelbėta gulbe giesmininke

Kaip ir kiekvienam žmogui, nebūtinai gamtosaugos srityje, svarbiausia yra prasmė, savirealizacija. Jeigu žmogus atranda, kas jam patinka ir nešvaisto laiko, tam, kas nepatinka, tuomet viskas susidėlioja. Tuomet nedirbi bet kaip, nes beprasmiška daryti kažką, ką pats kuri, pusėtinai. Būtų gaila savo laiko dirbi nekokybiškai. Žinoma, tos visos mūsų iniciatyvos, projektai – tai labiau mano idėjos, bet ties jų įgyvendinimu dirbame su nuostabia komanda, kolegomis, tad ačiū jiems už tai. Vienintelis dalykas, į kurį stengiuosi atsižvelgti – tai šeimos ir vaikų poreikiai ir brangus laikas su jais.

– Dažniausias savirealizacijos priešas – šeima, draugai ar aplinkiniai, kurie bando tave atkalbėti. Ar nebuvo jūsų kelyje pasipriešinimo?

Buvo, žinoma. Paauglystė gi buvo – kiek visokių patyčių. Įsivaizduokite keturiolikmetį stebintį paukščius. Vaikai, kurie yra kitokie, neužsiima tomis pačiomis veiklomis, visuomet yra patyčių objektai, jiems klijuojamos pravardės. Kur tu bebūsi, vaikai, o labiausiai paaugliai iki kokių šešiolikos metų yra labai žiaurūs žmonės. Paskui žmogus išmoksta kažko nepasakyti garsiai ar pasijuokti mintysi. Tad jei kažkam atrodo, kad, va, aš čia tik toks vienas nuskriaustas buvau, tai ne, paauglystėje su patyčiomis turbūt visi yra susidūrę. Gal tik vieni daugiau, o kiti mažiau. Manau, svarbu ateityje nesureikšminti to kaip traumų. Tai yra etapas jauno žmogaus gyvenime ir kitaip nebus, reikia fokusuotis į savo dalykus ir stengtis prie daug nekreipti dėmesio.

Nors šeima mane labai palaikydavo, prisimenu, juokais net seneliai yra pasakę: nu, Mariuk, jau užsiimk kuo rimtu, o ne tais savo paukščiukais. Yra buvę tokių pasakymų, pasišaipymų, maždaug, pažaisk ir praeis. Visiems atrodė, kad iš to neišgyvensi, užsiimk tuo, ką daro „normalūs“ žmonės.

– Ką patartumėte dabartiniams moksleiviams?

Labai džiaugiuosi, kad anksti suradau save ir jau dvidešimties metų pradėjau dirbti ornitologinį darbą. Mokykla suteikia standartines žinias, bet, manau, svarbu ieškoti savęs, kas tau pačiam patinka, ir pradėti tuo smalsiai domėtis. Vis dėlto, patarčiau žmonėms vadovautis tuo pačiu credo, kurio aš laikiausi – nesiblaškyti. Jei jau atradai, tai ir laikykis savo srities. Gyvenimas trumpas, tad jeigu nori būti geru specialistu, neturi laiko turėti keturių hobių ir dar penktos veiklos. Domėtis ir pasaulėžiūrą plėsti yra gerai, bet nuolatos mėtytis per skirtingas veiklas neverta – tai yra problema, kurią aš matau šių laikų jaunime.

Ornitologas, gamtos gidas, knygų apie paukščius autorius, „Ornitostogų“ įkūrėjas Marius Karlonas ornitologinį darbą pradėjo dirbti nebaigęs jokių studijų, tačiau po kelių metų suprato, kad geram specialistui reikia universitetinio išsilavinimo. Įstojęs į VDU Taikomosios ekologijos programą Marius pabaigė ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas. Plačios artes liberales studijų modelis jam suteikė bendrą suvokimą, kaip veikia pasaulis ir visa gamtos sistema, ir supažindino su tam tikromis sritimis, kurioms pats nerastum laiko ar neprisiverstum pasidomėti nuodugniai.

Minint Tarptautinę miškų dieną VDU ŽŪA atidaryta vaikų piešinių paroda „Miškas – pasaulio medis“

Minint Tarptautinę miškų dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete atidaryta vaikų piešinių paroda „Miškas – pasaulio medis“, surengta Valstybinės miškų tarnybos iniciatyva.
Parodoje eksponuojami Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos 4–7 klasių mokinių darbai, kuriuose vaikai kūrybiškai perteikė savo požiūrį į mišką, jo grožį ir svarbą mūsų pasauliui. Kiekvienas piešinys – tai spalvingas žvilgsnis į gamtą ir miško pasaulį vaikų akimis.

Parodos atidarymo metu sveikinimo žodį tarė VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, kuris pasidžiaugė vaikų kūrybiškumu ir palinkėjo jiems sėkmės tolimesnėje kūryboje ir gamtos pažinimo kelyje.
Renginio metu visi dalyviai apdovanoti padėkomis, o daugiausiai simpatijų sulaukusių piešinių autoriai gavo Valstybinės miškų tarnybos ir VDU Žemės ūkio akademijos įsteigtus prizus.
Paroda VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų IV aukšto fojė, greta Miškų ir ekologijos fakulteto, veiks iki balandžio 14 dienos, tad kviečiame visus apsilankyti ir pasigrožėti jaunųjų kūrėjų darbais.

Minint Pasaulinę Žemės dieną VDU ŽŪA suplevėsavo Žemės vėliava: Planeta – mūsų namai, kuriuos turime saugoti

Kovo 20 dieną, minint Pasaulinę Žemės dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) suplevėsavo Žemės vėliava. Ši jau tradicine tapusi ceremonija dar kartą priminė: turime ne tik atsakomybę, bet ir privilegiją būti darnoje su gamta ir išsaugoti Žemę ateities kartoms. Prisiminus taip pat kovo 20 d. minimą Tarptautinę laimės dieną, šią dieną kartu su Akademijos miestelio bendruomenės laisvalaikio sale organizuoti renginiai buvo dedikuoti „Laimingos Žemės dienai“.

Žemė – mūsų namai

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais.

Į Žemės vėliavos pakėlimo ceremoniją vidurdienį susirinko gausus VDU ŽŪA bendruomenės, partnerių, Akademijos miestelio gyventojų būrys.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė kvietė pajausti dėkingumą už tai, kad Žemė mums suteikia. „Žemė – tai mūsų namai. Ji dovanoja mums viską, ko reikia gyvenimui: orą, kuriuo kvėpuojame, vandenį, kurį geriame, dirvą, iš kurios auga mūsų maistas, ir nuostabią gamtos įvairovę, kuri įkvepia ir praturtina mūsų kasdienybę. Tačiau kartu ši diena mums primena ir apie didelius iššūkius – klimato kaitą, taršą, miškų kirtimą, nykstančias rūšis. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie teigiamų pokyčių. Nereikia laukti didelių galimybių ar ypatingų akimirkų – kiekvienas mažas veiksmas turi reikšmę. Pasaulinė Žemės diena yra kvietimas būti sąmoningiems, tausoti gamtos išteklius, rūšiuoti atliekas, mažinti vartojimą, rinktis tvarias alternatyvas ir skatinti kitus elgtis atsakingai. Šiandien noriu paraginti jus kiekvieną sustoti ir įsiklausyti į gamtos balsą. Pajuskime dėkingumą už tai, ką Žemė mums suteikia. Tebūnie ši diena įkvėpimo šaltinis rūpintis savo aplinka ne tik šiandien, bet ir kiekvieną dieną“, – linkėjo VDU ŽŪA kanclerė.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas Vaidas Laukys teigė, kad tik nuo mūsų priklauso, kokioje Žemėje gyvens ateinančios kartos. „Noriu atkreipti dėmesį, kad gyvename judesio, bėgimo, technologijų kupiname pasaulyje. Tai palieka ne tik džiaugsmingus dalykus, bet ir tam tikrą šleifą. Šleifą, kuris lieka mūsų aplinkoje, Žemėje ir daro įtaką ateičiai. Kasdien susiduriame su galimomis pasekmėmis. Dedant mokslininkų, specialistų, visuomenės pastangas galime padaryti tikrai daug svarbių dalykų. Nuo to, ką po savęs paliksime, priklauso mūsų ateitis“, – teigė V. Laukys ir VDU ŽŪA bendruomenei linkėjo nestokoti sėkmingų idėjų.

VDU ŽŪA bendruomenė – pažangi ir atsakinga

Kauno rajono savivaldybėse Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė renginio metu sveikino 30 metų veiklos jubiliejų švenčiančią VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedrą. „Per tris dešimtmečius ši katedra tapo svarbiu aplinkos ir ekologijos mokslo centru, ugdydama aukštos kvalifikacijos specialistus ir formuodama visuomenės požiūrį į darnų ryšį tarp gamtos ir žmogaus. Indėlis į tyrimus, aplinkosaugines iniciatyvas bei tvarios plėtros skatinimą yra reikšmingas ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visam Kauno rajono kraštui. Tad ir toliau būkite pažangūs, atsakingi ir kūrybiški“, – linkėjo J. Rakauskaitė ir Kauno rajono mero Valerijaus Makūno vardu Aplinkos ir ekologijos katedrai įteikė sveikinimo raštą.

Renginio dalyviai pakviesti bendrystei – akademinė bendruomenė ir svečiai apkabino VDU Žemės ūkio akademijos studentų ant grindinio pieštą Žemę: taip prisiimdami atsakomybę ir privilegiją Žemę saugoti savo kūnu, protu ir visa energija.

Svarbią dieną VDU Žemės ūkio akademijos Centriniuose rūmuose atidaryta ir prof. dr. Vidos Marijos Rutkovienės vardo auditorija.

Gamta grįsti sprendimai ir laiminga Žemė: Akademijos bendruomenės kelias. Kaldinti ar kaltinti?

Minint Pasaulinę Žemės dieną, VDU Žemės ūkio akademijoje taip pat vyko diskusijų vakaras „Gamta grįsti sprendimai ir laiminga Žemė: Akademijos bendruomenės kelias. Kaldinti ar kaltinti?“. Diskusijoje dalyvavo VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, doc. dr. Anželika Dautartė, dr. Indrė Ruškytė, dr. Jolanta Stankevičiūtė.

Diskusijos pradžioje iškeltas esminis klausimas – ar mes kaldiname, ar kaltiname? – tapo gairėmis visam vakarui. Kaltinti – lengviausia. Dažnai linkstame ieškoti kaltų: netinkamų sprendimų, sistemos klaidų ar visuomenės sąmoningumo stokos. Tačiau kaltinimai užveria mus pasyvumo rate. Tuo tarpu kaldinimas – tai veikimas, kūrimas ir pokytis, kurį galime inicijuoti kiekvienas iš mūsų.

Vienas iš prasmingiausių „kaldinimo“ būdų – gamta grįsti sprendimai. Jie skatina ne tik tausoti gamtą, bet ir pasitelkti ją kaip partnerę kuriant sveikesnę, darnesnę aplinką žmogui ir bendruomenei. Šie sprendimai tampa tiltu tarp ekologijos, švietimo, kultūros ir vietos iniciatyvų.

Dr. Indrė Ruškytė pristatė šalia universiteto kuriamą arboretumą – tai ne tik augalų kolekcija, bet ir atvira, įtraukianti erdvė gamtos pažinimui, aplinkosauginėms edukacijoms bei bendruomenės telkimui. Ši erdvė jau dabar tampa gyvu pavyzdžiu, kaip miestelio aplinka gali prisidėti prie ekologinio sąmoningumo ugdymo ir būti gamta grįstų sprendimų dalimi.

Miško pedagogikos svarbą ir gamtos poveikį žmogaus fizinei bei emocinei gerovei aptarė dr. Jolanta Stankevičiūtė. Ji kalbėjo apie būtinybę sugrąžinti vaikus ir suaugusiuosius į gamtą – ne tik kaip rekreacijos, bet ir kaip pažinimo erdvę. Gamtos stebėjimas, buvimas miške, mokymasis per patirtį stiprina ryšį su aplinka ir ugdo atsakingus piliečius. Miško pedagogika taip pat yra viena iš gamta grįstų švietimo krypčių, grąžinančių žinias į gyvą, autentišką aplinką.

Diskusijoje aktyviai įsitraukė ir Akademijos bendruomenės nariai – dalijosi idėjomis, klausimais ir pasiūlymais, kaip miestelio bendruomenė galėtų vieningai įsijungti į gamtos saugojimo iniciatyvas, kultūrinius renginius, švietėjiškas veiklas ir tvarumo projektus. Buvo aptartos galimos erdvės gamtos pažinimui, būdai įtraukti vaikus į miško pedagogikos programas bei pasidalinta asmeninėmis istorijomis apie buvimą gamtoje.

Užmegzti nauji ryšiai, įvardintos bendros vertybės ir užsidegimas veikti – visa tai leidžia tikėti, kad šios diskusijos atgarsiai virs prasmingais darbais. Juk kiekvienas mūsų žingsnis gali būti kaldinimas – kuriantis, įkvepiantis, vedantis į pokytį. O gamta grįsti sprendimai – tai galimybė veikti čia ir dabar, kartu kuriant darnią, laimingą žemę tiek sau, tiek ateities kartoms.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros 30-metis: su privilegija ir atsakomybe kurti tvarų rytojų

Kovo 19 dieną į Raudondvario dvarą rinkosi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto bendruomenė, partneriai ir bendraminčiai. Gamtos apsuptyje, istoriniame pastate, buvo paminėtas Aplinkos ir ekologijos katedros 30 metų veiklos jubiliejus. Per eilę metų spėta nuveikti visa puokštė prasmingų darbų, atlikta reikšmingų mokslinių tyrimų, išugdyta ne viena jaunoji profesionalių specialistų karta.

Žengiant sąmoningumo keliu – svarus mokslininkų indėlis

Renginio-konferencijos „TVARUMO TRAJEKTORIJOS: ekologijos studijos, tyrimai ir gamta grįsti sprendimai“ dalyviams sveikinimo žodį tarusi VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė, kad Aplinkos ir ekologijos katedros įgyvendinamos įvairios ekologinės iniciatyvos yra itin svarbios. „Aplinkos ir ekologijos katedros mokslininkai yra subrendę pasiūlyti sprendimus ne tik Lietuvai ir Europai, bet ir kitoms šalims, kad mūsų ekologiniai sprendimai būtų racionalūs visame pasaulyje. Mokslininkai svariai prisideda prie kultūrinio sąmoningumo didinimo – švietimas ir visuomenės informavimas apie ekologijos svarbą, didesnį pilietinį įsitraukimą į ekologines iniciatyvas yra labai svarbu spendžiant globalias problemas. Šiuo metu ekologiniai principai itin svarbūs išsaugant biologinę įvairovę, saugant nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis, skatinant racionalų gamtos išteklių naudojimą“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė.

Renginio metu Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė pristatė kartu su VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanu prof. dr. Vitu Marozu parengtą pranešimą „Ekologijos studijų raida ir perspektyvos VDU Žemės ūkio akademijoje“.

Prof. dr. L. Česonienė džiaugėsi paminėti ypatingą dieną susirinkusiu gausiu kolegų, buvusių darbuotojų, absolventų, partnerių, bendraminčių būriu. Ekologija – tai ne tik akademinis mokslas, bet ir gyvenimo būdas, leidžiantis ieškoti darnių sprendimų aplinkosaugos srityje. Aptardama kelis dešimtmečius trunkančią ekologijos studijų raidą, Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja pastebėjo, kad plečiantis kolektyvui, daugėjant išugdytų jaunųjų profesionalų skaičiui, nuolatos išliko tvirtas vertybių pagrindas – kiekvienas esame atsakingas už mus supančią aplinką ir tai, kokiame pasaulyje gyvensime rytoj.

Ekologijos studijų raida Lietuvoje

Ekologija nėra tik teorinė disciplina, bet apima įvairius praktinius aspektus – nuo gamtos apsaugos, biologinės įvairovės išsaugojimo iki tvarios energetikos, žiedinės ekonomikos, ekologinio ūkininkavimo ir aplinkosaugos politikos.

Ekologijos studijų raida Lietuvoje yra glaudžiai susijusi su šalies aplinkosaugos situacijos pokyčiais, mokslo ir švietimo sistemos vystymusi, taip pat globaliomis ekologinėmis ir tvarumo problemomis. Per pastaruosius kelis dešimtmečius ekologijos studijos Lietuvoje tapo vis svarbesnės ir gerokai išsiplėtė, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir tvarumo iššūkius. Ekologijos mokslo pagrindai Lietuvoje buvo pradėti dėstyti dar sovietmečiu, kai aplinkosaugos klausimai dar nebuvo tokie aktualūs kaip dabar. Tačiau pradėti dėstyti ekologijos kursai ir užsiėmimai buvo pirmieji žingsniai ekologijos studijų raidoje. Pirmieji ekologijos kursai buvo orientuoti į gamtos išteklių valdymą ir apsaugą. Po nepriklausomybės atkūrimo ekologijos studijos pradėjo iš esmės plėstis. Lietuvoje vyko spartus perėjimas nuo centrinės planinės ekonomikos prie rinkos ekonomikos, ir aplinkos apsaugos klausimai tapo svarbesni tiek valstybės, tiek pilietinės visuomenės lygmeniu. Šiuo laikotarpiu Lietuva pradėjo priimti tarptautinius aplinkosaugos standartus ir pradėjo aktyviau dalyvauti tarptautinėse ekologinėse iniciatyvose, tokiuose kaip Europos Sąjunga ir Jungtinių Tautų Aplinkos programos.

Ekologijos studijų programa buvo įsteigta Lietuvos žemės ūkio universitete (dabar – VDU ŽŪA) 1995 m. Ši programa buvo orientuota į ekologiją ir aplinkos apsaugą žemės ūkio kontekste, siekiant parengti specialistus, kurie galėtų dirbti tvaraus žemės ūkio, gamtos apsaugos ir ekologinio ūkininkavimo srityse. Tai buvo svarbus žingsnis plėtojant ekologijos studijas Lietuvoje, atsižvelgiant į augančią aplinkosaugos ir tvarumo reikšmę. Su Miškų ir ekologijos fakultetu glaudžiai susijusios ir ekologijos, gamtosaugos, aplinkosaugos studijos. Dar 1976 m. doc. Algirdas Navasaitis sudarė gamtosaugos studijų dalyko programą, o nuo 1984 m. Bendroji ekologija ir gamtos apsauga pradėta dėstyti visoms universiteto studijų programoms (doc. Algirdas Navasaitis, doc. Slavomiras Mirinas, doc. Edmundas Bartkevičius). 1994 m. pirmieji studentai priimti į Taikomosios ekologijos I pakopos studijų programą (2002-2010 m. – Ekologijos studijų programa). Pokyčiai atsispindėjo ir fakulteto struktūriniuose padaliniuose. 1987 m. Miškininkystės katedra buvo pavadinta Miškininkystės ir gamtos apsaugos katedra.

Ekologijos krypties studijas kuravo Ekologijos katedra, vėliau Aplinkos ir ekologijos institutas (katedra). Pirmoji Ekologijos katedros vedėja buvo prof. dr. Vida Rutkovienė (1995–2003). Ekologijos katedrai vėliau Aplinkos ir ekologijos institutui vadovavo (2003–2018) prof. dr. Vitas Marozas, nuo 2018 m. – prof. dr. Laima Česonienė.

Į ekologijos studijas pirmieji studentai buvo priimti 1994 m., o pirmoji bakalaurų laida išleista 1998 m. Studentai, pasirinkę ekologijos studijas, įgyja išsamių žinių iš ekologijos, aplinkotyros, aplinkos apsaugos teorijos, miškų, laukų ir vandenų ekosistemų pažinimo. Po dviejų metų galima buvo rinktis miško ekologijos, agroekologijos ir hidroekologijos specializacijas. Nuo 1996 m. pradėti rengti ekologijos magistrai. 2022 m. buvo atnaujinta magistrantūros studijų programa, pakeistas jos pavadinimas į Ekologija ir klimato kaita (buvo Taikomoji ekologija).

2000-aisiais ekologijos studijos Lietuvoje tapo dar populiaresnės, nes globalios ekologinės problemos, tokios kaip klimato kaita, bioįvairovės nykimas ir tarša, tapo vis didesniu iššūkiu tiek šalies, tiek pasaulinės bendruomenės mastu. Universitetai pradėjo plėtoti įvairias specializacijas, susijusias su ekologija, tokias kaip aplinkos inžinerija, ekologinė analizė ir monitoringas, tvarus žemės ūkis, gamtos apsaugos politika ir kt. Ekologijos studijų raida Lietuvoje rodo aiškų šios srities mokslo ir švietimo vystymąsi ir prisitaikymą prie globalių iššūkių. Ateityje ekologija ir tvarumas bus vis svarbesni, todėl tikėtina, kad ekologijos studijos toliau plėsis ir taps dar labiau integruotos į įvairias mokslo ir praktikos sritis, kaip ir į valstybės aplinkosaugos politiką bei pasaulinį vystymąsi. Karjeros galimybės ekologijos srityje – dirbti tarptautinėse organizacijose, ekologiniuose ūkiuose, aplinkosaugos konsultacijų įmonėse, valstybinių ir privačių organizacijų institucijose, taip pat moksliniuose tyrimuose ir technologijų kūrime.

Gyventi darnoje su gamta – kiekvieno pareiga

Renginį kartu su magistrantu Haroldu Čekavičiumi vedusi Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė dėkojo visiems, savo darbu, tyrimais ir kasdienėmis pastangomis prisidedantiems prie ekologijos mokslo plėtros ir tvarumo idėjų sklaidos. „Tegul ši konferencija tampa ne tik akademinių diskusijų erdve, bet ir įkvėpimo šaltiniu naujiems sprendimams, kurie kurs harmoningą ryšį tarp žmogaus ir gamtos“, – kalbėjo konferencijos vedėja.

Renginio metu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patarėjas dr. Genadijus Vorobjovas VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros kolektyvui įteikė sveikinimo raštą už reikšmingą indėlį kuriant ateities Lietuvą.

Visuomenininkas, socialinių iniciatyvų kūrėjas, pokyčių ir tvarumo idėjų lyderis Giedrius Bučas konferencijos dalyvius kvietė pamąstyti: „Išsaugoti negalime atsitraukti. Kur padėti kablelį?“. Pėsčiomis apėjęs Lietuvą, G. Bučas su komanda ryžosi dar vienai reikšmingai iniciatyvai – pėsčiomis apeiti Baltijos jūrą.

Pasak G. Bučo, kiekvienas asmeniškai turime prisiimti atsakomybę už tai, kokiame pasaulyje gyvensime rytoj. „Visuomenei iš esmės būtina pakeisti savo mąstymą tvarumo ir vartojimo klausimais, privalome suprasti, kad kiekvienas „aš“ esame atsakingas už tai, kokią planetą paliksime ateities kartoms. Visa savo esybe pradėkime ieškoti būdų, kaip gyventi darnoje – keisdami savo įpročius, grįždami prie esminių vertybių, keisime mus supančią aplinką“, – pokyčiams kvietė visuomenininkas.

Šiandienos veiksmai lemia, kokiame pasaulyje gyvensime rytoj

Aplinka – gyvas organizmas, kuris nuolat kinta, o šiuos pokyčius būtina stebėti ir analizuoti. Viena iš sričių, padedančių suprasti šiuos procesus, yra aerobiologija – mokslas, nagrinėjantis ore esančias biologines daleles ir jų poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos prof. dr. Ingrida Šaulienė renginio metu pristatė pranešimą „Aerobiologijos tyrimai aplinkos pokyčių vertinimui: ekologinių ir sveikatos rizikų analizė“. Aerobiologiniai tyrimai leidžia įvertinti ne tik ekologinius pokyčius, bet ir jų sąsajas su klimato kaita, žmonių sveikata ir tvarumo iššūkiais. Savo tyrimų lauką pristačiusi mokslininkė prof. dr. I. Šaulienė dar kartą patvirtino, kad aerobiologija ir aplinkos pokyčių vertinimas yra būtini žingsniai siekiant išsaugoti mūsų ekosistemas. Tai priminimas, kad mūsų veiksmai šiandien lemia, kokioje aplinkoje gyvens ateities kartos.

Jūros ekosistemos išsaugojimui – inovatyvūs sprendimai

Baltijos jūra – viena jautriausių ekosistemų mūsų regione, kuriai nuolatiniai aplinkos pokyčiai ir žmogaus veikla kelia didžiulius iššūkius. Norint užtikrinti jos ateitį, būtina ne tik tyrinėti esamas problemas, bet ir kurti inovatyvius sprendimus, galinčius padėti išsaugoti jūros ekosistemą.

Klaipėdos universiteto profesorė, Klaipėdos universiteto atžalinės įmonės MB „Inobiostar“ įkūrėja ir vadovė dr. Tatjana Paulauskienė konferencijoje pristatė pranešimą „Nuo idėjos iki inovacijos švarios Baltijos jūros link“.

Prof. dr. T. Paulauskienė drauge su kolegų mokslininkų komanda yra išradusi aplinkai draugiškų naftos išsiliejimų jūroje valymo sprendimų. Mokslininkės darbai, susiję su jūros taršos mažinimu, inovatyviais sprendimais ir ekologinėmis iniciatyvomis, rodo, kad mokslas gali būti ne tik žinių šaltinis, bet ir praktinis įrankis mūsų aplinkos gerinimui.

Tvarus vystymasis ir gamtos apsauga – dvi neatsiejamos sąvokos

Tvarus vystymasis – tai daugiau nei vien tik sąvoka. Tai kryptis, kuria turime judėti, kad užtikrintume subalansuotą žmogaus ir gamtos santykį. Aplinkos apsauga yra pirmas žingsnis, tačiau be nuoseklių sisteminių sprendimų ir inovacijų ji negali virsti ilgalaikiais pokyčiais.

Konferencijoje Kauno technologijos universiteto prof. dr. Linas Kliučininkas pristatė pranešimą „Nuo gamtos apsaugos iki tvaraus vystymosi“. Šių dienų pasaulis susiduria su daugybe iššūkių: klimato kaita, taršos problema, išteklių pereikvojimu. Tačiau mokslas ir technologijos gali tapti raktu į darnią ateitį.

Minint 30 metų veiklos jubiliejaus sukaktį, Aplinkos ir ekologijos katedros kolektyvą ir visus konferencijos dalyvius sveikino Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai.

Ekologijos mokslas neapsiriboja teorinėmis žiniomis – tai kryptis, formuojanti atsakingą visuomenę ir skatinanti pokyčius, kurių rezultatai matomi tiek gamtoje, tiek kasdieniame žmogaus gyvenime. Todėl itin svarbu rengti aukštos kvalifikacijos ekologijos specialistus, gebančius derinti mokslinius tyrimus su praktiniais sprendimais. Šią misiją sėkmingai vykdo Aplinkos ir ekologijos katedros kolektyvas, ugdydamas Taikomosios ekologijos bakalaurus bei Ekologijos ir klimato kaitos magistrus – profesionalus, kurie kurs darnią ir atsakingą ateitį. Jų rankose – ne tik mokslas, bet ir realūs veiksmai, galintys keisti pasaulį. Tęstinė katedros veikla ir toliau stiprina ekologinį sąmoningumą, kviesdama visus prisidėti prie darnios ir tvarios ateities kūrimo.