Miškų ir ekologijos fakulteto naujienos Archives | Page 22 of 40 | VDU Žemės ūkio akademija

Tarp geriausių VDU dėstytojų – VDU ŽŪA akademinės bendruomenės nariai

Kiekvieno semestro pabaigoje Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykdoma apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”, kuria siekiama išsiaiškinti studijuojančiųjų patirtis, išgirsti jų nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir atsiliepimus. Ši aktuali grįžtamojo ryšio informacija padeda laiku reaguoti ir priimti sprendimus, kaip gerinti studijų kokybę bei plėtoti pagarbaus bendradarbiavimo kultūrą, kuriant įtraukią studijų aplinką.

Remiantis apklausos rezultatais, įvardijami geriausiai studijuojančiųjų įvertinti dėstytojai kiekviename semestre ir mokslo metais akademiniuose padaliniuose.

Birželio 22 dieną VDU mokslo metų užbaigimo šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie VDU Žemės ūkio akademijos 2022-2023 mokslo metais studentų geriausiai įvertinti dėstytojai:

  • Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – doc. dr. Povilas Mulerčikas
  • Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – doc. dr. Bernardas Vaznonis
  • Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – doc. dr. Rolandas Domeika
  • Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – lekt. dr. Artūras Kibiša

Apdovanojant dėstytojus buvo apibendrinti 2022-2023 m. m. rudens ir pavasario semestruose studentų pateikti įvertinimai apie dėstymo kokybę, atsižvelgiant į aukščiausio įverčio vidurkio ir didžiausios studentų dalyvavimo apklausoje procentinės dalies santykį.

Banalaus kelio neieškojęs Julius pasirinko miškininkystę ir tuo didžiuojasi

Jei 26-erių miškininkui Juliui Riepšui šiuo metu reikėtų parašyti trumpą savo CV, šis trumpai skambėtų taip: nuo Miškininkystės bakalauro studijų programos pirmakursio, į kurį žiūrėta su atlaidžia šypsenėle, iki VšĮ „Myliu mišką“ vadovo, bendradarbiaujančio su Aplinkos ministerija, nuo sodmenų sodintojų brigadininko Suomijos miškuose iki už miškininkystės paslaugų pardavimus užsienio rinkoms atsakingo specialisto solidžioje Lietuvos verslo įmonėje. Pats Julius tvirtina, kad tokia plati jo karjeros amplitudė neturėtų stebinti, nes miškininkystė Lietuvoje ir Europoje šiandien yra ta sritis, kuri atitinkamų žinių ir kompetencijų įgijusiam jaunam žmogui atveria pačias plačiausias galimybes.

Profesijos prestižą galėtų grąžinti jaunimas

Julius Riepšas – trečiosios kartos miškininkas savo giminėje. Artimas jo giminaitis prof. habil. dr. Edvardas Riepšas – žymus šios srities mokslininkas ir pedagogas, iš kurio Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) žinių sėmėsi ir dauguma Juliaus dėstytojų. Todėl nuo vaikystės miškininku svajojusiam tapti ambicingam vaikinui, vienpavardžiam  su garsiu akademiku, už savo vietą po saule teko ir pakovoti. „Negalėjau leisti, kad kas nors manytų, jog esu proteguojamas.  Tai skatino ir nepriekaištingai studijuoti, ir vėliau rinktis ne mokslininko, o visiškai kitą – miškininkystės privačiame sektoriuje kelią“, –profesinio pasirinkimo aplinkybes komentuoja pašnekovas.

Julius teigia nuoširdžiai apgailestaujantis dėl paskutiniaisiais dešimtmečiais visuomenėje gerokai sumenkusios  garbingos miškininko profesijos prestižo. Todėl, jo nuomone, į sektorių turėtų įsilieti kuo daugiau jaunų žmonių, kurie vadovautųsi ne susiformavusiais stereotipais, o žiniomis ir argumentais. „Blogiausia tai, kad dažnu atveju šia tema aktyviausiai diskutuoja tie, kurie apie ją išmano mažiausiai. Stereotipas, deja, toks, kad prieš 30 metų visi miškininkai buvo korumpuoti ir vogė mišką bei medieną. O šiuo metu jie visiškai nenutuokia, kaip teisingai tvarkyti miškus ir naudoti išteklius. Miškininkai esą tik sekina gamtą ir mažina miškų plotus. Visa tai – absurdiški teiginiai. Taip, mūsų miškininkystė nėra tobula, ją reglamentuojanti teisinė bazė taisytina. Tačiau norint pokyčių reikia ne postringauti, o dirbti“, – savo nuomonę dėsto J. Riepšas, pastebintis, kad verslas visada bando pasinaudoti įstatymų spragomis. Todėl tokių spragų neturi likti. O įstatymo pažeidėjams turi būti skiriamos tokio dydžio baudos, kaip, pavyzdžiui, Suomijoje, kur bauda už gamtai padarytą žalą skiriama atsižvelgiant į asmens ar įmonės finansinę padėtį ir yra tokio skausmingo dydžio, kad kitą kartą nusižengti norų nekyla.

Sužavėjo tvariosios miškininkystės kryptis

Julius atviras: miškininko profesionalo misija nėra lengva, nes šis specialistas turi atliepti ir ekonominius, ir aplinkosauginius valstybės, ir visuomenės lūkesčius. „Miškai Lietuvoje užima apie trečdalį teritorijos. Todėl, jei esame susitarę, kad šis plotas turi generuoti pridėtinę vertę, miškai turi būti ne tik auginami bet ir kertami. Jei esame susitarę, kad apie 20 proc. turi sudaryti saugomos teritorijos, vadinasi, jos ir privalo būti saugomos“, –  dėsto pašnekovas.

Pats Julius, pradėjęs nuo žemiausio miško darbininko laiptelio Suomijos miškuose, šiuo metu yra pasirinkęs tvariosios miškininkystės kryptį.

Lietuviško kapitalo įmonė, kurioje vaikinas dirba, yra viena didžiausių miško atkūrimo, įveisimo ir priežiūros įmonių Europoje. Julius įmonėje  atsakingas paslaugų pardavimų didinimą ir jam nuolat tenka dirbti su Vokietijos, Austrijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos rinkomis.

„Miško sodinimas padeda užtikrinti ne tik nepertraukiamą miškininkavimą, miško gamtosauginę funkciją, vertingos medienos gavybą, bet ir anglies kaupimą biomasėje. Per metus Europoje pasodiname per 30 mln. miško sodmenų. Taip pat kasmet išugdome per 12 tūkst. ha miško – nepageidaujamos sumedėjusios augmenijos šalinimas padeda išlaikyti optimalią rūšių struktūrą ir tankumą bei palengvina vertingų medžių augimą.  Skiname ir kankorėžius, iš kurių kasmet užauga milijonai jaunų medelių“, – įspūdingus skaičius vardija pašnekovas.

Profesinis tobulinimasis – visą gyvenimą

Julius aktyviai dalyvauja ir įvairiose visuomeninėse veiklose. Šiuo metu kaip  VšĮ „Myliu mišką“ ekspertas Aplinkos ministerijos užsakymu jis su komanda atlieka studiją ir aiškinasi, taikant kokias miško ūkio valdymo praktikas galima padidinti CO₂ kaupimąsi medynų antžeminėje, požeminėje biomasėse bei dirvožemyje.

„VšĮ „Myliu mišką“ tikslas – šalies miškingo ploto didinimas, medžių sodinimas, siekiant atmosferoje didinti CO₂ kaupimą. Esame sukaupę patirties ir žinių, CO₂ kiekių skaičiavimams pasitelkiame tarptautinius metodus bei skaičiuokles“, – pasakoja klimato kaitos kontekste miškų reikšmės didėjimu neabejojantis pašnekovas.

Miškininko praktiko kelią pasirinkęs J. Riepšas tvirtina, jog tai nereiškia, kad praktikams nereikia nuolat mokytis. Priešingai – klimato kaitos iššūkiai, Žaliojo kurso įgyvendinimo tikslai ir miškininkystei keliami uždaviniai Julių paskatino kibti į magistrantūros studijas – Švedijos žemės ūkio universitete ir VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete. Pastarąsias studijas pašnekovas kaip tik šiomis dienomis baigia, sėkmingai apgynęs magistro darbą, kuriame atliko Lietuvoje augančių tolimųjų paprastosios pušies populiacijų Panerių bandomuosiuose želdiniuose  kokybinių ir kiekybinių požymių palyginimą.„Siekiau išsiaiškinti, kaip Lietuvoje auga ir prisitaiko iš svetur atvežti šios rūšies medžiai. Tai labai aktualu, nes gali nutikti taip, kad keičiantis klimatui vietinės pušys patirs vis daugiau iššūkių prisitaikant“, – savo Miškininkystės studijų magistro darbo problematikos esmę atskleidžia J. Riepšas. Todėl sąvokos „tvarumo užtikrinimas“ ir „bendradarbiavimas su gamta“, pašnekovo įsitikinimu, šiandien kelrodžiu turėtų būti kiekvienam mūsų.

Aplinkos ministerija: finansinė paskata studijuojantiesiems ir nauji uždaviniai dirbantiesiems

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas dr. Nerijus Kupstaitis, pats po studijų VDU Žemės ūkio akademijoje mokslo daktaro laipsnį apgynęs Vokietijoje, Dresdeno technikos universitete, kuriam priklauso viena seniausių Vokietijos miškų mokyklų Tarandte, teigia, kad išsilavinę, tarpdisciplininių žinių ir tarptautinės patirties įgiję jauni žmonės, tokie kaip VDU ŽŪA absolventas Julius, Lietuvos miškininkystės sektoriuje reikalingi kaip niekad anksčiau.

Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į didėjantį jų poreikį, jau antri metai būsimuosius miškininkus skatina ir motyvuojančiomis tikslinėmis stipendijomis. Stipendijos dydis nuo šio rugsėjo pradėsiantiems studijas VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – 250 Eur per mėnesį. Numatyta skirti 13 stipendijų.

Komentuodamas šalies miškų politikos esmę, pašnekovas teigia, kad joje svarbiausia yra nuoseklumas ir tęstinumas. „Miškų politika negali „apsiversti“ sulig kiekvienais naujais Seimo rinkimais. Jei esame nusibrėžę kryptį didinti šalies miškingumą ar taikantis prie klimato kaitos didinti įvairiarūšių įvairiaamžių medynų plotus, tai ir turime tą nuosekliai daryti, nors realų rezultatą valstybė pajus tik po 100 metų. Kai diskutuojame apie miškų politikos pokyčius, turime galvoti ne apie revoliuciją, o apie ilgalaikės krypties nustatymą ir jos laikymąsi“, – teigia dr. N. Kupstaitis.

Pasak pašnekovo, siekiant atliepti klimato kaitos iššūkius, turime   kurti klimato kaitai atsparesnes miško ekosistemas ir svarbiausia – siekti balanso tarp miško teikiamos ekonominės naudos, gamtinių vertybių miškuose išsaugojimo ir, žinoma, įvairėjančių ir besikeičiančių visuomenės poreikių miškams.

„Šiandien negali kilti menkiausių abejonių dėl miškininko profesijos reikalingumo ateityje. Tačiau keičiasi lūkestis miškininkams: jei anksčiau buvo svarbu užauginti kuo daugiau tiesių medžių medienos pramonei ir laiku atkurti mišką po kirtimo, šiuo metu iššūkiai daug įvairesni – mums reikia ir medienos vystomai bioekonomikai, žaliajai statybai, todėl medienos  paklausa tik didės, bet kartu reikia vis daugiau ir tokių miškų, kurie geriausiai tiktų rekreacijai ar kitoms visuomenės socialinėms reikmėms. Taip pat reikia gerinti biologinės įvairovės apsaugą ir visa tai suderinti tarpusavyje.

Mūsų užduotis išlaikyti balansą tarp trijų dimensijų: ekologinės, ekonominės ir socialinės, kuri pastaruoju metu tampa vis svarbesnė. Gerėjant pragyvenimo lygiui visuomenei miško vis labiau reikia kaip vietos poilsiui ir kultūrai. Todėl miškininkystės studijų programos studentai turi įgyti ir naujų kompetencijų“,  – pastebi dr. N. Kupstaitis.

Programos tobulinamos ir atnaujinamos atsižvelgiant į socialinių partnerių bei darbo rinkos lūkesčius

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjo prof. dr. Gintauto Mozgerio teigimu, miškininkystės studijų programų rengėjai nuolat laiko ranką ant sektoriaus aktualijų pulso ir studijų programos tobulinamos bei atnaujinamos atsižvelgiant į socialinių partnerių bei darbo rinkos lūkesčius.

„Miško paskirtis šiuo metu yra kur kas platesnė nei medienos gamyba, todėl ir šiuolaikinė miškininkystė neapsiriboja rutininių procedūrų vykdymu – miškininkas privalo gebėti priimti efektyvius sprendimus. Mūsų tikslas – parengti teoriškai stiprius, kritiškai ir kūrybiškai mąstančius ir gamtą pažįstančius bei mylinčius, šiuolaikines technologijas išmanančius specialistus, gebančius auginti ekologine, ekonomine ir socialine prasme tvarų mišką, turinčius fundamentinių žinių apie miško ekosistemų bei viso miškų sektoriaus funkcionavimą ir gebančius taikyti įgytas žinias ir mokslo naujoves tvaraus, daugiatikslio miškininkavimo praktikoje, atsakingus tiek už ekosistemų tvarumą, tiek ir už miško indėlį į visuomenės gerovę besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis. Todėl jaunus žmones, neabejingus tvarumo idėjoms ir šiuo metu svarstantiems apie profesijos pasirinkimą, kviečiu jungtis prie miškininkų bendruomenės. Be abejo, miškininko darbas nebus lengvas, tačiau jis turi išskirtinę prasmę ir palyginti su daugeliu kitų profesijų neša žinią toliausiai į ateitį“, – reziumuoja prof. dr. G. Mozgeris.

VDU Žemės ūkio akademijos absolventams įteikti diplomai: Vivat Academia!

Netrukus šimtmečio veiklos sukaktį minėsiančios Vytauto Didžiojo universiteto  Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų būrį papildė 2023-iųjų laida – studijų baigimo diplomai birželio 21 d. iškilmingai įteikti Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetuose bakalauro ir magistro mokslinius laipsnius įgijusiems absolventams. Šventės metu akcentuota, kad sparti mokslo pažanga, pokyčiai žemės ūkyje ir nauji iššūkiai keičia bei modernizuoja studijų procesą, tačiau Akademijos dvasia ir tradicijos išlieka nepakitusios – čia išsilavinimą įgiję jauni žmonės prisiima atsakomybę už Lietuvos ir Europos ateitį, o savosios Alma Mater bendruomenės nariais tampa visam gyvenimui.

Neabejojama, kad Lietuvos žemės, miškų ir vandens išteklių ateitis atiduodama į patikimas rankas

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis, sveikindamas VDU Žemės ūkio akademijos absolventus bei visus tuos, kas prisidėjo prie jų kelio į tikslą, teigė neabejojantis, kad Lietuvos žemės, miškų ir vandens išteklių ateitis atiduodama į patikimas rankas. „Ši diena yra šventė visai valstybei, nes ateinanti kiekviena jauna išsilavinusi karta, įgijusi universitetinį išsilavinimą, pakelia mūsų tautą ir šviesina mūsų ateitį. Tai ypač aktualu esamoje nestabilioje situacijoje, kylančioje dėl intelekto ir žmogiškųjų vertybių suvokimo stokos. Jums perduodame atsakingą įpareigojimą dėti pastangas, kad būtų taika, kad Lietuva būtų žalia, kad niekam netrūktų maisto. Tai labai dideli uždaviniai. Tačiau šiandien darbdaviams kiekvienas esate aukso vertės ir turite visas galimybes sėkmingai dirbti ir panaudoti savo žinias“, – kalbėjo prof. habil. dr. J. Augutis, ragindamas absolventus nepamiršti ir apie studijų metais įgytą neįkainojamą turtą – bendrystę. Rektorius taip pat priminė, kad absolventai išsineša akademijoje išsiugdytą norą ir gebėjimą tikslingai mokytis bei ragino šį įgūdį puoselėti ir ateityje.

„Praėjo laikai, kai universitete įgytų žinių žmogui pakakdavo visam profesinės veiklos laikotarpiui. Jūs turėsite mokytis visą gyvenimą. Tačiau tame ir glūdi išsilavinusio žmogaus gyvenimo žavesys“, – teigė prof. habil. dr. J. Augutis, kviesdamas šiųmečius absolventus aktyviai jungtis prie „ŽŪA alumni“ klubo, siūlyti idėjas, dalytis įžvalgomis tobulinant studijų procesą bei būti ambasadoriais pritraukiant į Akademiją būsimuosius studentus.

VDU ŽŪA absolventus sveikino ir VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.

Kad žodžiai „darbas“ ir „džiaugsmas“ – būtų sinonimai

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė diplomus atsiimančius absolventus sveikino su sėkmingai pasiektu prieš kelerius metus išsikeltu tikslu laikyti rankose įgytą aukštąjį išsilavinimą liudijantį dokumentą.

„Įdėta nemažai pastangų, kad ši diena ateitų. Didžiuojuosi, kad nepabūgote iššūkių, kad įveikėte nesėkmes. Tačiau tai jus kartu užgrūdino ir suteikė pasitikėjimo savo jėgomis. Išreikškite savo gebėjimus, panaudokite žinias, kurias įgijote Akademijoje, įgyvendinkite savo svajonę“, – visų fakultetų absolventams linkėjo prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama,  kad  įgytos žinios bei  kompetencijos ir yra raktas į išsvajotą ateitį. „Linkiu, kad žodžiai „darbas“ ir „džiaugsmas“ jums būtų sinonimai“, – linkėjo kanclerė, kviesdama absolventus šventės dieną ištartais padėkos žodžiais grąžinti dalelę į juos įdėto tėvų ir artimųjų rūpesčio.


Naują gyvenimo etapą pradedantiems jauniesiems kolegoms – VDU ŽŪA bendruomenės ir mecentų sveikinimai

Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis, Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, sveikindami savo auklėtinius, sėkmingai įveikusius svarbų gyvenimo etapą, teigė tikintys, kad kelialapius į ateitį gavę absolventai ir toliau aukštai laikys išsikeltą lyderystės, pareigos ir darbštumo kartelę.

Naują gyvenimo etapą pradedantiems jauniesiems kolegoms linkėjimų negailėjo ir VDU ŽŪA mecenatai, verslo bei socialiniai partneriai, savo pavyzdžiu patvirtinantys, kad alumnams akademijos šiandiena ir ateitis yra labai svarbu – šiam tikslui alumnai steigia fondus, skatinamąsias stipendijas, įgyvendina projektus, motyvuojančius moksleivius rinktis studijas VDU ŽŪA. Į iškilmingą diplomų teikimo ceremoniją svečiai taip pat atvyko ne tuščiomis – absolventai geriausių baigiamųjų darbų autoriai buvo apdovanoti stipendijomis ir kitokiomis vertingomis dovanomis.

Sėkmingo karjeros kelio drąsiai prisiimant lyderystę ir būti akademijos vardo vertais ambasadoriais absolventams linkėjo Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė, VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis, „ŽŪA alumni“ klubo viceprezidentas, UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis, VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ prezidentas dr. Edvardas Makelis, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ infrastruktūros direktorius Algirdas Grybauskas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis.

 

Universitetinį išsilavinimą patvirtinančio diplomo gavimo momentas – pradžia, atverianti naujas galimybes

VDU Studentų atstovybės prezidentė Emilija Drabužinskaitė, sveikindama VDU ŽŪA 2023-iųjų absolventus, citavo prasmingus rašytojo Paulo Coelho žodžius, kad gyvenimas visada yra laukimas tos valandos, kai ateitis priklausys tik nuo tavo ryžtingų veiksmų, ir linkėjo absolventams ryžtingai žengti nauju gyvenimo keliu.

Padėkos žodį bendramokslių vardu tarę absolventų atstovai džiaugėsi priimtu teisingu savo apsisprendimu studijuoti VDU ŽŪA bei teigė universitetinį išsilavinimą patvirtinančio diplomo gavimo momentą vertinantys kaip pradžią, atveriančią naujas galimybes. Absolventai teigė, kad dėstytojų perteikiamos žinios juos ugdė bei rengė svarbiam tikslui kurti Lietuvos ateitį. Ir nesvarbu, kokį kelią jaunus žmogus bepasirinktų – agroverslininko, mokslininko, pedagogo, politiko ar dar kitą – šie pasirinkimai ir veiksmai nulems rytojų. Absolventai tvirtino dėsią visas pastangas, kad šis rytojus būtų šviesus ir darnus.

Šventinę renginio nuotaiką kūrė populiariosios muzikos dainų aranžuotes atliekanti gyvo garso grupė „Po Aštuntos“.

Daugiau nuotraukų – netrukus.

 

Ką žmonės dirba visą dieną? Stonkus miške gaisrą aptiko: greičiausiai kalta nuorūka

Mantas Stonkus tęsia darbą valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdija. Antroje dalyje Mantas kartu su specialistais įvertins, ar darbai biržėje yra atliekami tinkamai, o kirtavietėje sužinos, kaip vyksta miško kirtimo darbai. Taip pat Mantas pats sužinos ir žiūrovus supažindins, kas yra medkirtė ir medvežė. Dar daugiau laidos „Ką žmonės dirba visą dieną?“ naujausiame epizode.
Skaitykite daugiau

Pažintis su miškininko darbu. Mantas Stonkus vienai dienai tapo miškininku

Mantas Stonkus vienai dienai tapo miškininku. Įsidarbino pas didžiausią miškininkystės srities darbdavį – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos socialinę partnerę Valstybinių miškų urėdiją.
Su kokiais iššūkiais susidūrė Mantas prisidedant prie Lietuvos miškingumo didinimo, biologinės įvairovės ir miško ekosistemų išsaugojimo, sužinosite Delfi.tv laidoje „Ką žmonės dirba visą dieną?“.

LR Prezidentūroje vykusiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2023“ VDU ŽŪA pristatė mokslininkų kuriamas sukurtas inovacijas

Birželio 5 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko „Žaliųjų idėjų festivalis 2023“, kuriame lankytojams savo tvarias inovacijas ir iniciatyvas pristatė 20 šalies ateičiai neabejingų įmonių, įstaigų ir organizacijų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA), festivalyje dalyvaujančios jau antrus metus, atstovai pristatė mokslininkų kuriamas žaliąsias inovacijas. Festivalyje analizuotos aplinkosauginės temos, pristatytos iniciatyvos, kurios prisideda prie žalios Lietuvos kūrimo.

VDU Žemės ūkio akademiją atstovavo Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius docentas dr. Rytis Skominas, Miškų ir ekologijos fakulteto profesorė dr. Eglė Sendžikienė, docentė dr. Milda Gumbytė, Agronomijos fakulteto vyresnioji laboratorijos darbuotoja, doktorantė Jūratė Staveckienė, marketingo vadybininkė, „Sumanaus moksleivio akademijos“ vadybininkė, doktorantė Brigita Medveckienė.

Prof. dr. E. Sendžikienė ir doc. dr. M. Gumbytė „Žaliųjų idėjų festivalyje 2023“ pristatė mikrodumblių panaudojimo energetinėms reikmėms galimybes. Festivalio dalyviai turėjo galimybę susipažinti su eksponuojamais įvairaus pavidalo mikrodumbliais ir jų panaudojimo energetinėms reikmėms galimybėmis.

Festivalyje taip pat vyko kokteilio „Žalios energijos gurkšnis“ pristatymas ir degustacija. Vyresn. laboratorijos darbuotoja, dokt. Jūratė Staveckienė kartu su dokt. Brigita Medveckienė pristatė kaip gaminamas sveikuoliškas žaliasis kokteilis, kaip išgaunami ir kokią vertę gėrimui suteikia liofilizuoti jo ingredientai. Vykusiose kokteilio degustacijoje festivalio lankytojai turėjo galimybę paragauti naujo VDU ŽŪA mokslininkų kuriamo funkcinėmis savybėmis praturtinto produkto.

Prezidento inicijuotame Žaliųjų idėjų festivalyje vyko moksleiviams skirta Žaliųjų idėjų mugė, protmūšis aplinkosaugos tema, interaktyvios pamokos.

       

 

Nacionalinės akademinio irklavimo rinktinės narys Povilas Stankūnas studijuoja taip pat sėkmingai kaip ir irkluoja: magistro žvilgsnis į ekologiją įvertintas puikiai

Šiuo metu nacionalinės akademinio irklavimo rinktinės nario, pasaulio jaunimo irklavimo vicečempiono ir Europos jaunimo čempionato bronzos laimėtojo Povilo Stankūno tikslas – atstovauti Lietuvai ir varžytis dėl medalių kitąmet Paryžiuje vyksiančiose Vasaros olimpinėse žaidynėse.

O štai pačiam sau netikėtą apdovanojimą – stipendiją, kurios steigėja Vytauto Didžiojo universiteto  Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) socialinė partnerė VšĮ „Ekoagros“, – sportininkas pelnė šiomis dienomis. Ir šįkart Povilas apdovanotas ne už akademinio irklavimo rezultatus, o už geriausią magistro baigiamąjį darbą – Trakų pilį juosiančiame Galvės ežere besitreniruojantis atletas grėsmes šiai unikaliai ekosistemai profesionaliai įvertino ekologo žvilgsniu.

Ekologijos reikšmę patyrė ne iš vadovėlių

 „Lietuvos sporto centro irklavimo bazė – Galvės ežeras ir jo prieigos – išskirtinė vieta ne tik Europos, bet turbūt ir viso pasaulio mastu. Niekur kitur nėra tekę dalyvauti varžybose, kuriose vandens trasa driektųsi viduramžių pilies fone. Irkluoju jau trylikti metai ir seniai ramybės nedavė klausimas, ar Lietuvoje darome viską, kad apsaugotame ne tik šią unikalią vietą, bet ir visą mus supančią gamtą nuo neigiamo žmogaus veiklos poveikio. Iš tiesų mano domėjimasis aplinkosaugos problemomis prasidėjo dar gerokai anksčiau ir tam yra ne itin maloni, bet svari priežastis“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto magistrantūros studijų programos „Ekologija ir klimato kaita“ šių metų absolventas Povilas Stankūnas.

Pašnekovas užaugo Kauno rajone, seną gyvavimo istoriją turinčiame miestelyje, nuo kurio 17 a. bažnyčios šventoriaus atsiveria įspūdinga panorama į Neries slėnį. Šis miestelis – tai Lapės. Ir jo pavadinimas, pasak Povilo, daugeliui Lietuvoje šiandien asocijuojasi, deja, ne su vertingu istoriniu ir kultūriniu paveldu, o su šalia Lapių veikiančiu Kauno regioniniu atliekų sąvartynu.

„Lapių sąvartynas – opi ekologinė problema, kurią tiesiogiai jaučiau nuo vaikystės. Sąvartyno teritorijoje yra kilę gaisrų, kuomet dega padangos, šiferis, šiukšlės, o jų plėnys skraido kelių kilometrų spinduliu, jau nekalbant apie nuolat į aplinką sklindantį tvaiką. Gyventojams ėmus aktyviau rūšiuoti šiukšles, sąvartynas pildosi lėčiau nei planuota, todėl sunku prognozuoti, kada jis bus užpildytas ir uždarytas, tačiau labai viliuosi, kad galiausiai jo vietoje atsiras, pavyzdžiui, slidinėjimo trasa ar koks kitas gyventojams džiaugsmą teikiantis traukos centras. Beje, sąvartyno kauburio viršūnė geografiškai yra pati aukščiausia Kauno apskrities vieta, nuo kurios atsiveria įspūdingiausia kraštovaizdžio panorama“, – paradoksalią situaciją komentuoja pašnekovas.

Ragina imtis pokyčių saugant ne tik Galvės ežerą

Baigęs Kauno Gedimino sporto gimnaziją Povilas teigia stojimo į universitetą paraiškoje nurodęs vienintelę bakalauro studijų programą, į kurią jam sėkmingai ir pavyko patekti. „Nuo paauglystės ne tik sportavau, bet ir buvau užkietėjęs žvejys. Ir man buvo svarbiau jaustis laimingu nei rinktis kurią nors iš prestižinėmis ir pelningomis stereotipiškai laikomų profesijų. O VDU Žemės ūkio akademija tuo metu pirmoji Lietuvoje kaip tik pradėjo rengti kvalifikuotus žuvininkystės ir akvakultūros technologijų specialistus. Čia buvo įkurtas ir Akvakultūros centras – vienintelė tokio aukšto lygio mokomoji ir mokslinių tyrimų bazė Baltijos šalyse“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad studijuojant įgytos žinios atskleidė tik ekologinių problemų ledkalnio viršūnę. Tad kokią kryptį rinktis magistrantūros studijoms, Povilui klausimų nekilo – tai buvo ekologija ir klimato kaitos iššūkiai.

„Galvės ežero aplinkosaugai skiriamas išties didelis dėmesys ir daugeliui veiklų nustatyti griežti apribojimai. Tačiau tuo pačiu metu ežere plaukioja begalė benzinu varomų turistinių laivų, teršiančių orą ir vandenį. Ne išimtis ir katamaranai, kuriais valtis irkluojančius sportininkus lydi treneriai ir varžybų teisėjai. Degalais varomuose automobiliuose veikia katalizatoriai, valantys degimo metu susidarančius teršalus nuo tiesioginio patekimo į aplinką, o motorinėse vandens transporto priemonėse katalizatorių nėra. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad vienas iškastiniu kuru varomo katamarano variklio užvedimas išmeta į orą tiek vėžį sukeliančių kenksmingų dalelių, kiek 125 lengvieji automobiliai. Todėl turi būti kuo sparčiau vystomos žaliosios technologijos, siekiant apsaugoti vandens išteklius. Džiugu tai, kad Lietuvos sporto centras įsipareigojo visus senuosius katamaranus pakeisti į elektrinius. Prieplaukoje jau įrengtos pirmosios dvi elektrinių variklių įkrovimo stotelės“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad norint Galvės ežere rengti tarptautines varžybas, privalu laikytis Tarptautinės irklavimo federacijos reikalavimo  akredituotoje laboratorijoje periodiškai atlikti vandens kokybės tyrimus. Jei šie rezultatai bus prasti, tarptautinės varžybos Lietuvoje nevyks.

Baigęs sportininko karjerą ateitį planuoja sieti su klimato kaitos iššūkių valdymu ir taip panaudoti magistrantūroje įgytas žinias

„Verslo įmonės patiria vis didesnį spaudimą dėl aplinkos taršos. Todėl joms reikalingi specialistai, gebantys pasiūlyti inovatyvius aplinkosaugos sprendimus. Vanduo yra ne tik mano kaip irkluotojo darbo vieta, bet ir visų mūsų gyvenimo dalis. Kiekvienas turime žinoti, kad keičiantis klimatui šiltėja ne tik oro temperatūra, bet ir pasaulio vandenynų vanduo. Dėl tirpstančių ledynų pastebimai kyla jūrų ir vandenynų lygis, vandenynų srovės silpsta, dėl blogėjančios vandens būklės žūva planktonas, žuvys ir net visos ekosistemos. Todėl imtis pokyčių privalome visi, pradėdami nuo savęs“, – ragina ekologijos magistras P. Stankūnas.Lietuvai šiuo metu ypač trūksta gamtos advokatų

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės Agnės Jasinavičiūtės teigimu, Lietuvai šiuo metu ypatingai reikalingi gamtos advokatai, atstovaujantys biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, vandens ištekliams ir dirvožemiui.

„Dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos iš Lietuvos šiauriau jau traukiasi mums įprastos  augalų ir gyvūnų rūšys – eglės, briedžiai. Šiame kontekste problema tai, kad mūsų gamtos apsaugos sektoriuje labai trūksta profesionalų, kurie geba ne tik kaupti duomenis, bet ir atlikti ekologinės būklės duomenų analizę, pateikti prognozes ir mokslu grįstas rekomendacijas“, – ekologijos specialistų misiją argumentuoja A. Jasinavičiūtė, pastebinti, kad ekologijoje ir ekonomikoje vieno svarbesnio dėmes nėra.  „Dažnai klaidingai manoma, kad jeigu bus imami geri grūdų derliai ir prigaminama daug medienos, BVP iškart šaus į viršų. Bet to nebus, jei neieškosime aplinkosaugos problemų sprendimo – ten, kur ekologinės krizės, neigiami ir ekonomikos rodikliai“, – atkreipia dėmesį pašnekovė. Pasak jos, šalyje svarbu nusistatyti aplinkosaugos prioritetus ir nuosekliai jų laikytis. „Jei esame sutarę, kad turime turėti apie 20 proc. saugomų teritorijų, vadinasi, šioje Lietuvos ploto dalyje ir ūkininkauti, ir vystyti visus kitus verslus privalome kitaip“, – kalba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė, pastebinti, kad siekiant įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus ir kitas aplinkosaugos strategijas, dėl kurių yra susitarusi Europa ir pažangios pasaulio šalys, ekologijos specialistų vaidmuo tik augs. „Jauniems, naujų žinių ir kompetencijų įgijusiems ekologijos profesionalams atsiveria plačios galimybės ir valstybiniame sektoriuje – Aplinkos apsaugos agentūroje, Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje, Saugomų teritorijų direkcijoje, – ir versle, kuris neišvengiamai privalės  persiorientuoti į bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos vystymą“, – įsitikinusi A. Jasinavičiūtė.

Išskirtinė programa, kurioje į aplinką žvelgiama kaip į ekosistemų visumą

VDU Žemės ūkio akademijoje vykdomos bakalauro studijų programos „Taikomoji ekologija“, magistrantūros studijų programos „Ekologija ir klimato kaita“ komitetų pirmininkės, docentės dr. Anželikos Dautartės teigimu, pastaroji programa yra vienintelė šalyje, kurioje apjungiamos ekologijos ir klimato kaitos temos, problematika bei aktualijos. Todėl absolventai, baigę šią studijų programą, gali save realizuoti dirbdami aplinkos apsaugos sistemoje bei versle. Jie gali rengti poveikio aplinkai studijas, dirbti nepriklausomais konsultantais ekologijos klausimais, atlikinėti  įvairias laboratorines analizes.

„Mūsų programa iš tiesų išskirtinė, nes į aplinką žvelgiame kaip į ekosistemų visumą. Analizuojame ne atskirus komponentus, o aptariame visas tris (vandens, agro- ir miškų) ekosistemų grupes bei  tai, kaip jos tarpusavyje sąveikauja ir viena kitą veikia. Taip pat studentai įgyja stiprų biologijos srities išsilavinimą, gebėjimą identifikuoti  rūšis. Tad jaunus žmones, šiuo metu ieškančius savojo kelio, raginčiau sekti mūsų šalies vardą garsinančio sportininko Povilo Stankūno pėdomis ir kibti į ekologijos mokslus, nes Povilas jau įrodė, kad šis jo pasirinkimas ne mažiau prasmingas“, – reziumuoja doc. dr. A. Dautartė.

VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys 2023: perspektyvus išsilavinimas tvarios ateities kūrėjams

Pastarąjį dešimtmetį vienas iš sparčiausiai modernėjančių sektorių pasaulyje ir Lietuvoje – agrosektorius bei jį aptarnaujantys verslai: prekyba technika, technologijomis, trąšomis bei augalų apsaugos priemonėmis, logistikos verslo įmonės, konsultacinės įmonės – verslo valdymo, apskaitos tvarkymo, finansų valdymo ir kt.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, agrosektorius neatsitiktinai laikomas vienu iš perspektyviausių sektorių. Šiuo metu vienas iš devynių pasaulio gyventojų stokoja maisto, todėl jo poreikis ateityje augs tik dar labiau, vadinasi, ir agrosektoriaus specialistų reikės vis daugiau. Be to, planetos ištekliai yra riboti, todėl nuolat turi būti kuriamos inovacijos, padedančios juos tausoti. Šių inovacijų plėtojimui taip pat reikės aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Maža to, agrosektorius yra labiausiai skaitmenizuotas, palyginti su kitais sektoriais. Pavyzdžiui, prognozuojama, jog per ateinančius 10 metų robotai bus kiekvieno modernaus ūkio arba modernios žemės ūkio įmonės dalimi. Dronų naudojimas agrosektoriuje jau dabar yra plačiai paplitęs. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) yra tie, kurie, turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių, kurs ateities žemės ūkį“, – prognozuoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama, kad šiuolaikinio žmogaus studijos neturi apsiriboti viena sritimi arba specializacija.

VDU Žemės ūkio akademijoje studentai ugdomi vadovaujantis plačia veiklos sritimi, apimančia žemės, miškų ir vandens ūkį bei kaimo plėtrą. Visos šios sritys susijusios su bioekonomikos vystymusi. Būtent jam šiuo metu Europoje yra skiriama labai daug dėmesio.

„Bioekonomika – viskas, kas yra gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Studentai Akademijoje rengiami taip, kad suprastų, kodėl svarbu būti darnoje su gamta, kad padėtų ateities kartoms palikti žalią ir sveiką pasaulį. Kadangi orientuojamės į ateities specialistus, mokslai apima ne tik specialiųjų ir socialinių gebėjimų vystymą, tačiau ir asmenybinį tobulėjimą, padedantį dirbti efektyviau. Studijuojant vystomos asmeninės savybės – komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas“, – vardija prof. dr. A. Miceikienė, papildydama, jog VDU Žemės ūkio akademijoje taip pat suteikiama galimybė mokytis per 30 užsienio kalbų.

Agrosektorius – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų trūkumu. Dėl to VDU Žemės ūkio akademija ir Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos bei verslas itin perspektyvias ir paklausias studijų kryptis pasirinkusius studentus skatins stipendijomis.

VDU Žemės ūkio akademijoje būsimiems studentams siūloma 11 bakalauro studijų programų, su kuriomis kviečiame susipažinti leidinyje.

VDU ŽŪA BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMŲ LEIDINYS 2023

Priėmimas į VDU ŽŪA bakalauro studijas 2023 m.

VDU ŽŪA mokslininkų inovacijos bus pristatomos Žaliųjų idėjų festivalyje 2023

Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, birželio 5-ąją, moksleivius ir visus vilniečius bei miesto svečius kviečiame į Prezidentūros vidinį kiemą ir parką, kuriame trečius metus iš eilės vyks Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Žaliųjų idėjų festivalis. Festivalyje jau antrus metus dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA). Akademijos mokslininkai pristatys žaliąsias inovacijas. Bus pristatomos mikrodumblių panaudojimo energetinėms reikmėms galimybes – eksponuojami įvairaus pavidalo mikrodumbliai bei pristatomos jų panaudojimo energetinėms reikmėms galimybės. Taip pat vyks kokteilio „Žalios energijos gurkšnis“ pristatymas ir degustacija. Bus pristatoma kaip gaminamas sveikuoliškas žaliasis kokteilis, kaip išgaunami ir kokią vertę gėrimui suteikia liofilizuoti jo ingredientai, vyks kokteilio degustacija, kur festivalio lankytojai turės galimybę paragauti naujo VDU ŽŪA mokslininkų kuriamo funkcinėmis savybėmis praturtinto produkto.

Festivalio lankytojų laukia Žaliųjų idėjų mugė, kurioje dalyviai turės galimybę ne tik degustuoti kokteilį „Žalios energijos gurkšnis“, bet ir apžiūrėti 240 litrų talpos akvariumą, kuriame ne tik gyvena žuvys ir augalai, bet ir tvariai auginamas maistas. Lankytojai galės pasisiūti tvarius prekybinius maišelius, pasigaminti veikiančią mažąją saulės jėgainę ar su virtualios realybės akiniais „pakeliauti laiku“ ir pamatyti, kaip keitėsi važiavimas traukiniu ir kas gali laukti ateityje.

Vidurdienį 8-11 klasių moksleiviai kviečiami pasitikrinti savo aplinkosaugines žinias „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ vedėjo Roberto Petrausko organizuojamame protmūšyje.

Festivalį vainikuos Gamtosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos įteikimo ceremonija Prezidentūros parke.

„ŽŪA alumni“ labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms” skatins talentus

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų klubo „ŽŪA alumni“ įsteigtas labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms” priėmė sprendimą skatinti jaunuosius talentus.

Labdaros ir paramos fondas skirs skatinamąsias stipendijas 2023 m. VDU ŽŪA studijas pradėjusiems pirmakursiams. Jeigu laikydami valstybinius brandos egzaminus pasieksite vieno ir daugiau mokomųjų dalykų 100 balų įvertinimus ir motyvuotai pasirinksite studijas VDU ŽŪA – pirmame kurse jūsų laukia solidus paskatinimas – 1000 eurų stipendija (dvi vienkartinės 500 eurų dydžio stipendijos, mokamos rudens ir pavasario semestruose). 2023-2024 studijų metams numatoma skirti 7 stipendijas.

Stipendijomis bus skatinami šias studijų programas pasirinkę jaunuoliai: