Perspektyvios studijos ateities lyderiams – VDU ŽŪA

Augantis Pasaulio gyventojų skaičius kelia ir ateityje kels vis daugiau iššūkių, dalis jų teks žemės ūkio ir susijusiems sektoriams, todėl šių sričių laukia vis didesni išbandymai, kuriems įveikti reikės kvalifikuotų ir ambicingų specialistų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugiasi, kad vis daugiau gabių jaunuolių mato šias tendencijas ir renkasi plačias galimybes suteikiančias bei įdomų darbą ateityje dirbti leisiančias studijas.

Studijos VDU ŽŪA – sėkmingiems ateities profesionalams

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad gabiems ir motyvuotiems jaunuoliams agrosektorius tampa vis patrauklesnis – aukštos kvalifikacijos žemės ūkio ir susijusių sektorių specialistai džiaugiasi gerais atlyginimais ir karjeros galimybėmis Lietuvoje ir tarptautiniu lygiu.

„Matome, kad jaunuoliai stebi Lietuvos ir Pasaulio tendencijas ir mato nuolat augantį su agrosektoriumi susijusių studijų perspektyvumą. Studijas Akademijoje renkasi šimtukininkai, didžioji dalis įstojusių būna pasirinkę studijas VDU ŽŪA pirmuoju prioritetu. Tai rodo, kad prie Akademijos bendruomenės prisijungia apsisprendę ir motyvuoti jaunuoliai, matantys, kad studijos VDU ŽŪA suteikia plačias galimybes sėkmingai karjerai“, – pažymi kanclerė.

Auga agrosektoriaus aktualumas ir perspektyvumas

Didėjantis maisto ir ekologijos poreikis, vykstantys klimato pokyčiai ir augantis žmonių supratimas, kad be tvaresnio požiūrio artimoje ateityje kils ypatingai daug nepatogumų kiekvienam asmeniškai, žymiai prisideda prie augančio VDU ŽŪA studijų programų aktualumo.

„Nuo to, kiek ir kokios kokybės maisto mes turėsime, priklausys viso Pasaulio žmonių gerovė, nepriteklių jaučiančių žmonių skaičius. Taip pat žemės ūkio sektoriaus sėkmė lems, ar kiti sektoriai turės žaliavų savo veiklai. Be žemės ir vandens ūkio, miškininkystės sektorių negalėtų vystytis ir kiti verslai, tarp jų ir itin svarbios maisto, statybų, baldų, gėrimų pramonės sritys. Svarbu paminėti, kad visas bioekonomikos sektorius duoda pagrindą apdirbamosios ir perdirbamosios pramonės sritims“, – pastebi prof. dr. A. Miceikienė.

Pokyčiai lemia augantį kvalifikuotų specialistų poreikį

VDU ŽŪA Kanclerė prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos darbo rinkoje jaučiamas su agrosektoriumi susijusių specialybių aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas.

„Keičiantis žemės ūkio ir jų aptarnaujantiems sektoriams, neišvengiamai kyla ir su specialistų kompetencijomis susiję lūkesčiai. Daugiau nei prieš dešimtmetį prasidėjusi žemės ūkio sektoriaus transformacija tęsiasi – aktyvi skaitmenizacija, augalų ir daiktų internetas, robotizacija, inovatyvių technologijų taikymas ir jų dėka sukurtų produktų naudojimas neatpažįstamai keičia žemės ūkio ir susijusių verslo sektorių veiklą“, – apie pokyčius, lemiančius nuolat augantį kvalifikuotų specialistų poreikį, kalba VDU ŽŪA kanclerė.

Profesorė atskleidžia, kad jau dabar net 80 proc. dronų rinkos susiję su žemės ūkio sektoriumi, tai rodo, kad pokyčiai agrosektoriuje vyks ir ateityje – ir toliau bus kuriamos naujos technologijos, kurių diegimui, valdymui ir priežiūrai reikės specialistų.

Prof. dr. A. Miceikienė pažymi, kad VDU ŽŪA absolventai į darbo rinką išeina pasiruošę šiuolaikiniams iššūkiais – su stipriomis dalykinėmis žiniomis ir būsimai karjerai būtinais bendrais gebėjimais. „VDU ŽŪA studentai turi galimybę įgyti būsimai karjerai itin svarbių kompetencijų – mokytis užsienio kalbų, lavinti komunikacinius, visiems labai reikalingus vadybinius įgūdžius, kelti su IT sritimi susijusias kompetencijas, turint šių gebėjimų atsiveria daug karjeros galimybių. Kelių užsienio kalbų mokėjimas tampa vis aktualesnis, tokie specialistai itin paklausūs“, – apie plataus išsilavinimo svarbą kalba prof. dr. A. Miceikienė ir atskleidžia, kad itin svarbios IT kompetencijos įgyjamos ne tik studijuojant atskirus su IT susijusius dalykus, bet ir įsisavinant į kitus dalykus integruotas IT žinias.

Anot kanclerės, siekiant paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, su studentais naujausiomis žiniomis dalijasi ne tik VDU ŽŪA mokslininkai, bet ir dėstytojai iš užsienio, taip pat rinkoje lyderiaujančių įmonių atstovai. „Aktyviai bendradarbiaudami su verslu siekiame užtikrinti, kad greta stipraus teorinio paruošimo, studentai susipažintų ir su praktikoje kylančiais iššūkiais, jų sprendimais, susijusiomis naujausiomis rekomendacijomis. Mokslo ir verslo sintezė padeda paruošti ne „vadovėlinius“, o realiam darbui pasiruošusius specialistus“, – pastebi VDU ŽŪA kanclerė.

Užsienio kalbų mokėjimas – vis aktualesnis gebėjimas

Anot prof. dr. A. Miceikienės, užsienio kalbų mokėjimas itin aktualus su žemės ūkio sektoriumi susijusiose srityse. „Žemės ūkio ir maisto eksportas sudaro apie ketvirtadalį viso Lietuvos eksporto. Dirbant su užsienio rinkomis ne visada užtenka anglų kalbos, būtinos ir kitos užsienio kalbos. Lietuviai sėkmingai kuria verslus ne tik tai Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, kur vietinės kalbos mokėjimas tampa itin svarbiu gebėjimu“, – kalba kanclerė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad užsienio kalbos tampa vis aktualesnės ir dirbant Lietuvoje, su vietinėmis rinkomis, nes nekvalifikuotam darbui vis dažniau įdarbinami rusų ar prancūzų kalbomis kalbantys imigrantai. „Universiteto absolventai dažnai užima vadovų pozicijas, todėl norint susikalbėti su darbuotojais gali būti naudingos ir šių kalbų žinios”, – apie mokytis užsienio kalbų skatinančias tendencijas kalba kanclerė.

VDU ŽŪA Tarptautinės veiklos koordinatorė Monika Medikienė pastebi, kad užsienio kalbų mokėjimas atveria daugiau galimybių ir studijuojant. „Skatiname studentus dalyvauti „Erasmus+“ programoje – išvykti studijuoti ar atlikti praktiką užsienio šalyse. Tai tarpkultūrinė patirtis, taip pat platesnės ir gilesnės specialybės žinios, ateičiai naudingi kontaktai. Studijuojant užsienyje antros ar trečios užsienio kalbos mokėjimas tampa ypatingu privalumu – pasirinkę Prancūziją ar Vokietiją daug daugiau naudos gaus jei atvyks jau mokėdami prancūzų ar vokiečių kalbas. Šios kalbos naudingos ir grįžus į Lietuvą – kartais gali atrodyti, kad visa Europa kalba anglų kalba, bet mokant daugiau užsienio kalbų atsiveria daugiau galimybių sėkmingam bendradarbiavimui su užsienio rinkomis, lengviau vyksta verslo partnerių paieška, sėkmingesnės derybos“, – apie užsienio kalbų mokėjimo naudą studijuojant ir baigus studijas kalba VDU ŽŪA Tarptautinės veiklos koordinatorė.

Mokydamiesi sukuria sėkmingus verslus

Proc. dr. Astrida Miceikienė pastebi augantį Akademijos studentų verslumą – jie noriai kuria savo verslus, aktyviai naudojasi universiteto suteikiama pagalba. „Studentai ir absolventai turi daug galimybių įgyvendinti savo idėjas, dalis verslų „gimsta“ atliekant praktinio darbo užduotis, kiti verslus sukuria pasitelkdami universiteto konsultantų pagalbą“, – pasakoja prof. dr. A. Miceikienė ir atkreipia dėmesį, kad studijų metu įgyvendinus verslo idėją, jai pagalbos galima gauti ir baigus studijas.

„Dauguma jaunųjų verslininkų grįžę į regionus, gali gauti paramą iš įvairių Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių. Parama skiriama ne tik ūkininkams, bet ir kitų sričių specialistams. Kurdami savo verslus, pasinaudoję Lietuvos kaimo plėtros programa, techninės pagalbos ir kitomis priemonėmis gali gauti paramą ne tik pačiai pradžiai, bet ir verslo vystymui“, – pastebi VDU ŽŪA kanclerė.

Idėjos savo verslo kūrimui dažnai kylant stebint kitų įmonių darbą iš vidaus, dirbant lengviausia pastebėti naujas nišas ir galimybes, todėl praktikos verslo įmonėse naudingos ne tik samdomą darbą planuojantiems dirbti studentams, bet ir ieškantiems nišų naujų verslų kūrimui. „Kiekvieną vasarą sulaukiame daug mokamų praktikų VDU ŽŪA studentams pasiūlymų iš žemės ūkio ir susijusių sektoriaus įmonių. Džiaugiamės, kad studentai aktyviai naudojasi šia galimybe ir jau nuo pirmo kurso vasarą išnaudoja praktikai“, – apie studentams suteikiamas galimybes vasarą išnaudoti susipažinimui su Lietuvos žemės ūkio sektoriumi pasakoja prof. dr. A. Miceikienė.

Išskirtines studijų programos ateities lyderiams

Prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį į VDU ŽŪA programų išskirtinumą – dauguma jų vienintelės Lietuvoje, o naujosios studijų programos, parengtos bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, yra unikalios ir tarptautiniame kontekste.

„Džiaugiamės išskirtinėmis, puikių specialistų komandų sukurtomis bakalauro ir magistro studijų programomis studijų programomis. Norinčių dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis, jas kurti, pritaikyti ir valdyti laukia pirmosios pakopos studijų programa Tvarioji inžinerija. Ambicingiems inovatoriams, siekiantiems įgyti ekonomikos bei technologijų žinių, būtinų ekonomikos transformacijos laikotarpiu, VDU ŽŪA siūlo pirmos pakopos studijų programą Bioekonomikos verslo vadyba. Ambicingų ir ieškančių galimybių studijuoti dirbant eksportuojančiose įmonėse laukia antros pakopos nuotolinė vadovų programa Muitinės procesų valdymas. Šios trys naujosios programos unikalios Europos ir viso Pasaulio kontekste, nes nukreiptos į ateities globalų agroverslą“, – pastebi prof. dr. A. Miceikienė.

Šiuolaikinės ir patogios studijos

Prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA siūlo patogias studijų formas, kas itin aktualu norintiems tobulėti, keisti veiklos sritį. „Atsižvelgdami į šiuolaikinių žmonių poreikius, augantį norinčių kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti skaičių, siūlome ištęstines nuotolines arba mišrias nuotolines studijas, kurias turi labai mažai universitetų. Be to, galima rinktis studijuoti atskirus aktualius studijų dalykus“, – pasakoja pašnekovė ir atkreipia dėmesį, kad motyvuoti jaunuoliai, norintys studijuoti su agrosektoriumi susijusiose specialybėse, tačiau neįvykdę 2023 m. stojimo reikalavimų, kviečiami į vienerių metų parengiamąsias studijas.

VDU ŽŪA kanclerė pažymi, kad parengiamąsias studijas VDU ŽŪA iki 100 proc. finansuoja Universitetas ir verslas, skiriant labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ lėšas. Vienerius parengiamųjų studijų metus su būsimais studentais dirbs ir tinkamai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams padės VDU dėstytojai. Kartu su kitais studentais jie taip pat klausysis pasirinktos studijų programos ir bendruosius universitetinius dalykus. Kitais mokslo metais sėkmingai išlaikius valstybinius brandos egzaminus ir pradėjus studijas Akademijoje, išklausyti dalykai įskaitomi ir studentai studijas tęs jau antrame kurse.

Virtualus susitikimas apie studijas mylintiems gamtą ir technologijas. VDU ŽŪA bakalauro studijos 2023

Rankose laikomas brandos atestatas, įprasminantis ilgą 12 metų mokslo kelią liudija, kad tai ypatingas metas, teikiantis neapsakomą džiaugsmą, tačiau tuo pačiu keliantis susirūpinimą – o kas toliau? Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Norime išsklaidyti Jūsų dvejones ir kviečiame į virtualų susitikimą apie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bakalauro studijas. Nors susitikime rasite atsakymus į visus rūpimus klausimus, į dalį jų galime atsakyti jau dabar.

O kas toliau? O toliau – aukštasis mokslas ir žingsnis perspektyvaus universitetinio išsilavinimo link.

Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Drąsiai pasirinkęs (-usi) tai, kas domina būtent tave ir yra perspektyvu, būsi priėmęs (-usi) geriausią sprendimą.

Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Pasirinkęs (-usi) studijas VDU Žemės ūkio akademijoje darbą rasi dar studijuodamas (-a), nes atlikto studentų tyrimo duomenimis – net 74% VDU ŽŪA bakalauro studijų studentų sėkmingai dirba dar studijuodami. Sparčiai vystantis agrosektoriui ir didėjant kvalifikuotų specialistų poreikiui čia įvyksta atvirkštinis reiškinys – ne darbdavys renkasi darbuotoją, bet darbuotojas renkasi dažnai net iš keleto darbo pasiūlymų.

Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Tikrai taip, šiandien agrosektoriaus atlyginimai vidutiniškai gali prasidėti nuo 3000 Eur (rekvizitai.lt duomenimis) ir neturėti ribų.

Susitikime bus suteikta informacija apie VDU Žemės ūkio akademijos studijų išskirtinumus ir galimybes, priėmimą į studijas, prašymų pateikimo tendencijas, vyks klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite išgirsti atsakymus į registracijos anketoje pateiktus rūpimus klausimus bei užduoti naujus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus prieš baigiantis priėmimo etapui ir prašymą studijuoti pateikti be abejonių, su džiugesiu laukiant kvietimo studijuoti.

Susitikimo data: Liepos 26 d.
Susitikimo laikas: 11:00-12:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu, naudojant MS Teams platformą.

REGISTRACIJA IR KLAUSIMŲ PATEIKIMAS

PRISIJUNGIMO NUORODA

Iki liepos 28 d. 12 val. vyksta prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje.

VDU Žemės ūkio akademijoje tavęs laukia perspektyvios žemės ūkio, gyvybės, inžinerijos mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijos.

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA studijas:
Apie priėmimą į VDU ŽŪA bakalauro studijas
VDU ŽŪA bakalauro studijų informacinė skrajutė
VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys

Studijuok Kaune – rinkis VDU ŽŪA

Kaunas tau limpa! Studijuok Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir įvertink visas miesto teikiamas galimybes.

DIDŽIAUSIA STUDENTŲ KONCENTRACIJA LIETUVOJE

Ar žinojai, kad Kaune yra didžiausia studentų koncentracija Lietuvoje? Šis faktas puikiai įrodo, kad Kaunas studentams limpa! Daugiau nei 33 tūkst. studentų kasmet studijuoja Kaune, kur juos pasitinka idealiai pritaikytos studijų erdvės, auditorijos ir laboratorijos. Mokantis čia, Erasmus+ bei kitos dvišalių mainų programos leis išbandyti studijas ir daugiau nei 82* užsienio valstybėse. Bet tarptautiškumo pojūtį tikrai patirsi ir Kaune, nes kas dešimtas čia – iš viso pasaulio. Nuolat atnaujinami universitetų ir kolegijų miesteliai – erdvė ir produktyviam mokslui, ir ramiam poilsiui.

KAUNAS PILNAS KULTŪROS

Tikriausiai girdėjai, kad Kaunas pilnas kultūros (ir net žurnalas toks yra). Nuo Romainių iki Vaišvydavos mikrorajonų mieste bei nuo Čekiškės iki Taurakiemio seniūnijų Kauno rajone – „Kaunas 2022“ subūrė stiprias vietos bendruomenes, į kurių kultūrinę veiklą gali įsijungti ir Tu. Tačiau kultūra Kaune prasideda kasdieniuose pasivaikščiojimuose, nes gatvėse gali išvysti nuolat inicijuojamų naujų „Kauno akcentų“, bet ir unikalią tarpukario modernistinę architektūrą. 50 muziejų ir galerijų kupini parodų, vienos klasikinės ir nesenstančios, o kitos nuolat atsinaujina ir vėl iš naujo įaudrina. Kino, dramos ir muzikiniai teatrai leis ir pasijuokti, ir ašarą nubraukti. O kai norisi masiškų emocijų, jas atrasi „Žalgirio“ arenoje, karščiausiose krepšinio akistatose, ar ryškiausių pasaulio atlikėjų koncertuose.

ATRASK VISUS KAUNO SKONIUS

Nuo klasikinių kaunietiškų spurgų iki populiariausių gastro skonių iš tolimiausių pasaulio kampelių virtuvių. Nebrangus gatvės maistas iš maisto vagonėlių ir prabangūs restoranai ypatingoms progoms išskirtinėse lokacijose. Dešimtmečius skaičiuojančios vegetariškos ir veganiškos vietos, kurios savo siūlomais skoniais sužavės ir viską ragavusius. Nuo desertinių pasirinkimo apsals širdis, bet energiją palaikys rūšinės kavos. Kaune rasi gausybę vietų ir vakarinei daliai: vienur pailsėk nuo kasdienių rūpesčių ramiai ir jaukiai, o kitur – atsipalaiduok energingai ir triukšmingai – rinkis pagal save!

SPORTAVAI MOKYKLOJE? JUDĖK IR KAUNE

Dar nepakabink sportbačių ant vinies – studijuojant Kaune tikrai turėsi progą išbėgti į aikštelę. Tiksliau – net į 250 aikšteles. Kaune rasi 119 krepšinio, 65 futbolo ir 41 tinklinio aikšteles. Bet ne visas sportas tik su kedais: Kaune tavęs dar laukia 7 žirgynai, 8 baseinai, 2 jachtklubai ir 2 ledo arenos, smėlio arena ir net daugiau nei 20 sporto klubų. Jau nekalbant apie įvairiausias išskirtines sporto šakas, propaguojamas Kaune: badmintoną, skvošą, sportinį biliardą, smiginį, šaudymą iš lanko, amerikietišką futbolą, plaukimą vandenlente, irklavimą ar alpinizmą. O jei labiau sporte esi stebėtojas, nei žaidėjas, Kaune galėsi tai daryti patogiai ne tik „Žalgirio“ arenoje, bet ir ką tik atidarytame Dariaus ir Girėno stadione, „Žalgirio“ arenos baseine ar Kauno ledo rūmuose.

Daugiau informacijos apie studijas Vytauto Didžiojo universitete: vdu.lt/lt/priemimas-i-vdu-bakalauro-studijas/

Projekto STUDIJUOK KAUNE partneriai: „Kaunas IN“, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno kolegija, Kauno technologijos universitetas, Kauno technikos kolegija.

Viršelio nuotrauka – studijuokkaune.lt

Virtualus susitikimas apie studijas mylintiems gamtą ir technologijas. VDU ŽŪA bakalauro studijos 2023

Jau netrukus rankose laikysite brandos atestatą, įprasminantį ilgą 12 metų mokslo kelią. Tai ypatingas metas, teikiantis neapsakomą džiaugsmą, tačiau tuo pačiu keliantis susirūpinimą – o kas toliau? Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Norime išsklaidyti Jūsų dvejones ir kviečiame į virtualų susitikimą apie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bakalauro studijas. Nors susitikime rasite atsakymus į visus rūpimus klausimus, į dalį jų galime atsakyti jau dabar.

O kas toliau? O toliau – aukštasis mokslas ir žingsnis perspektyvaus universitetinio išsilavinimo link.

Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Drąsiai pasirinkęs (-usi) tai, kas domina būtent tave ir yra perspektyvu, būsi priėmęs (-usi) geriausią sprendimą.

Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Tikrai taip, šiandien agrosektoriaus atlyginimai vidutiniškai gali prasidėti nuo 3000 Eur (rekvizitai.lt duomenimis) ir neturėti ribų.

Susitikimo data: Liepos 19 d.
Susitikimo laikas: 10:00-11:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu, naudojant MS Teams platformą.

REGISTRACIJA IR KLAUSIMŲ PATEIKIMAS

PRISIJUNGIMO NUORODA

VDU Žemės ūkio akademijoje tavęs laukia perspektyvios žemės ūkio, gyvybės, inžinerijos mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijos.

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA studijas:
Apie priėmimą į VDU ŽŪA bakalauro studijas
VDU ŽŪA bakalauro studijų informacinė skrajutė
VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventės akimirkos (nuotraukų galerija)

Birželio 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventams iškilmingai įteikti bakalauro ir magistro studijų baigimo diplomai.

Kviečiame pamatyti renginio akimirkas:

Miškų ir ekologijos fakulteto nuotraukų galerija

Inžinerijos fakulteto nuotraukų galerija

Bioekonomikos plėtros fakulteto nuotraukų galerija

Agronomijos fakulteto nuotraukų galerija

11-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2023: Bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų“

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti 11-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra 2023: Bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų“, kuri vyks Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje 2023 m. rugsėjo 26-28 dienomis.
Konferencijos tikslas – skatinti tarpdisciplinines mokslines diskusijas, pristatyti naujas kaimo plėtros procesų idėjas Žaliojo kurso, bioekonomikos, klimato kaitos, inovacijų ir socialinės pažangos kontekste.

Pagrindinės konferencijos sesijų temos:

Agroinovacijos ir maisto technologijos;
Biosistemų inžinerija ir aplinkos vientisumas;
Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą;
Tvarios bioekonomikos ir klimato kaitos socialiniai tyrimai.

Konferencijos metu vyks verslo ir mokslo forumas – „Taškų sujungimas: Lietuvos bioekonomikos vystymo planas“.

Konferencijos raktažodžiai: Inovacijos, Integralumas, Bio-ištekliai, Gerovė.

Svarbios datos:

Iki rugsėjo 15 d. – registracija (pratęsta)
Iki 2023 m. rugsėjo 26 d. – straipsnių pateikimas (pratęsta)
Iki 2023 m. rugsėjo 10 d. – dalyvio mokesčio sumokėjimas
2024 m. sausio mėn. – konferencijos straipsnių publikavimas

Dalyvio mokestis	Kontaktiniu būdu (Eur)	Nuotoliniu būdu (Eur)
Autoriams iki rugpjūčio 27 d.	250	170
Autoriams po rugpjūčio 27 d.	300	220
Doktorantams	125	100
Kitiems dalyviams	150	Nemokamai

Dalyvio mokestis dalyvaujant kontaktiniu būdu apima ne tik publikaciją konferencijos leidinyje, bet ir kavos pertraukėles, pietus ir šventinę vakarienę. Apgyvendinimo, kultūrins (socialinės) programos ir transporto išlaidas apmoka konferencijos dalyviai.

Konferencijos pranešėjai dalyvio mokestį sumoka gavę informaciją apie pranešimo temos patvirtinimą.

Dalyvių pažymėjimai bus išsiųsti el. paštu po konferencijos.

Daugiau informacijos apie konferenciją
Registracija konferencijos tinklapyje
Informacija autoriams

Naujo dizaino, patogesnis vartotojui konferencijos tinklapis: https://www.ruraldevelopment.lt/
Konferencijos el. paštas: rural.development@vdu.lt

Šia konferencija pradedamas renginių ciklas, skirtas paminėti Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos 100-mečio jubiliejų.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Tarp geriausių VDU dėstytojų – VDU ŽŪA akademinės bendruomenės nariai

Kiekvieno semestro pabaigoje Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykdoma apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”, kuria siekiama išsiaiškinti studijuojančiųjų patirtis, išgirsti jų nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir atsiliepimus. Ši aktuali grįžtamojo ryšio informacija padeda laiku reaguoti ir priimti sprendimus, kaip gerinti studijų kokybę bei plėtoti pagarbaus bendradarbiavimo kultūrą, kuriant įtraukią studijų aplinką.

Remiantis apklausos rezultatais, įvardijami geriausiai studijuojančiųjų įvertinti dėstytojai kiekviename semestre ir mokslo metais akademiniuose padaliniuose.

Birželio 22 dieną VDU mokslo metų užbaigimo šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie VDU Žemės ūkio akademijos 2022-2023 mokslo metais studentų geriausiai įvertinti dėstytojai:

Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – doc. dr. Povilas Mulerčikas
Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – doc. dr. Bernardas Vaznonis
Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – doc. dr. Rolandas Domeika
Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – lekt. dr. Artūras Kibiša

Apdovanojant dėstytojus buvo apibendrinti 2022-2023 m. m. rudens ir pavasario semestruose studentų pateikti įvertinimai apie dėstymo kokybę, atsižvelgiant į aukščiausio įverčio vidurkio ir didžiausios studentų dalyvavimo apklausoje procentinės dalies santykį.

Banalaus kelio neieškojęs Julius pasirinko miškininkystę ir tuo didžiuojasi

Jei 26-erių miškininkui Juliui Riepšui šiuo metu reikėtų parašyti trumpą savo CV, šis trumpai skambėtų taip: nuo Miškininkystės bakalauro studijų programos pirmakursio, į kurį žiūrėta su atlaidžia šypsenėle, iki VšĮ „Myliu mišką“ vadovo, bendradarbiaujančio su Aplinkos ministerija, nuo sodmenų sodintojų brigadininko Suomijos miškuose iki už miškininkystės paslaugų pardavimus užsienio rinkoms atsakingo specialisto solidžioje Lietuvos verslo įmonėje. Pats Julius tvirtina, kad tokia plati jo karjeros amplitudė neturėtų stebinti, nes miškininkystė Lietuvoje ir Europoje šiandien yra ta sritis, kuri atitinkamų žinių ir kompetencijų įgijusiam jaunam žmogui atveria pačias plačiausias galimybes.

Profesijos prestižą galėtų grąžinti jaunimas

Julius Riepšas – trečiosios kartos miškininkas savo giminėje. Artimas jo giminaitis prof. habil. dr. Edvardas Riepšas – žymus šios srities mokslininkas ir pedagogas, iš kurio Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) žinių sėmėsi ir dauguma Juliaus dėstytojų. Todėl nuo vaikystės miškininku svajojusiam tapti ambicingam vaikinui, vienpavardžiam su garsiu akademiku, už savo vietą po saule teko ir pakovoti. „Negalėjau leisti, kad kas nors manytų, jog esu proteguojamas. Tai skatino ir nepriekaištingai studijuoti, ir vėliau rinktis ne mokslininko, o visiškai kitą – miškininkystės privačiame sektoriuje kelią“, –profesinio pasirinkimo aplinkybes komentuoja pašnekovas.

Julius teigia nuoširdžiai apgailestaujantis dėl paskutiniaisiais dešimtmečiais visuomenėje gerokai sumenkusios garbingos miškininko profesijos prestižo. Todėl, jo nuomone, į sektorių turėtų įsilieti kuo daugiau jaunų žmonių, kurie vadovautųsi ne susiformavusiais stereotipais, o žiniomis ir argumentais. „Blogiausia tai, kad dažnu atveju šia tema aktyviausiai diskutuoja tie, kurie apie ją išmano mažiausiai. Stereotipas, deja, toks, kad prieš 30 metų visi miškininkai buvo korumpuoti ir vogė mišką bei medieną. O šiuo metu jie visiškai nenutuokia, kaip teisingai tvarkyti miškus ir naudoti išteklius. Miškininkai esą tik sekina gamtą ir mažina miškų plotus. Visa tai – absurdiški teiginiai. Taip, mūsų miškininkystė nėra tobula, ją reglamentuojanti teisinė bazė taisytina. Tačiau norint pokyčių reikia ne postringauti, o dirbti“, – savo nuomonę dėsto J. Riepšas, pastebintis, kad verslas visada bando pasinaudoti įstatymų spragomis. Todėl tokių spragų neturi likti. O įstatymo pažeidėjams turi būti skiriamos tokio dydžio baudos, kaip, pavyzdžiui, Suomijoje, kur bauda už gamtai padarytą žalą skiriama atsižvelgiant į asmens ar įmonės finansinę padėtį ir yra tokio skausmingo dydžio, kad kitą kartą nusižengti norų nekyla.

Sužavėjo tvariosios miškininkystės kryptis

Julius atviras: miškininko profesionalo misija nėra lengva, nes šis specialistas turi atliepti ir ekonominius, ir aplinkosauginius valstybės, ir visuomenės lūkesčius. „Miškai Lietuvoje užima apie trečdalį teritorijos. Todėl, jei esame susitarę, kad šis plotas turi generuoti pridėtinę vertę, miškai turi būti ne tik auginami bet ir kertami. Jei esame susitarę, kad apie 20 proc. turi sudaryti saugomos teritorijos, vadinasi, jos ir privalo būti saugomos“, – dėsto pašnekovas.

Pats Julius, pradėjęs nuo žemiausio miško darbininko laiptelio Suomijos miškuose, šiuo metu yra pasirinkęs tvariosios miškininkystės kryptį.

Lietuviško kapitalo įmonė, kurioje vaikinas dirba, yra viena didžiausių miško atkūrimo, įveisimo ir priežiūros įmonių Europoje. Julius įmonėje atsakingas paslaugų pardavimų didinimą ir jam nuolat tenka dirbti su Vokietijos, Austrijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos rinkomis.

„Miško sodinimas padeda užtikrinti ne tik nepertraukiamą miškininkavimą, miško gamtosauginę funkciją, vertingos medienos gavybą, bet ir anglies kaupimą biomasėje. Per metus Europoje pasodiname per 30 mln. miško sodmenų. Taip pat kasmet išugdome per 12 tūkst. ha miško – nepageidaujamos sumedėjusios augmenijos šalinimas padeda išlaikyti optimalią rūšių struktūrą ir tankumą bei palengvina vertingų medžių augimą. Skiname ir kankorėžius, iš kurių kasmet užauga milijonai jaunų medelių“, – įspūdingus skaičius vardija pašnekovas.

Profesinis tobulinimasis – visą gyvenimą

Julius aktyviai dalyvauja ir įvairiose visuomeninėse veiklose. Šiuo metu kaip VšĮ „Myliu mišką“ ekspertas Aplinkos ministerijos užsakymu jis su komanda atlieka studiją ir aiškinasi, taikant kokias miško ūkio valdymo praktikas galima padidinti CO₂ kaupimąsi medynų antžeminėje, požeminėje biomasėse bei dirvožemyje.

„VšĮ „Myliu mišką“ tikslas – šalies miškingo ploto didinimas, medžių sodinimas, siekiant atmosferoje didinti CO₂ kaupimą. Esame sukaupę patirties ir žinių, CO₂ kiekių skaičiavimams pasitelkiame tarptautinius metodus bei skaičiuokles“, – pasakoja klimato kaitos kontekste miškų reikšmės didėjimu neabejojantis pašnekovas.

Miškininko praktiko kelią pasirinkęs J. Riepšas tvirtina, jog tai nereiškia, kad praktikams nereikia nuolat mokytis. Priešingai – klimato kaitos iššūkiai, Žaliojo kurso įgyvendinimo tikslai ir miškininkystei keliami uždaviniai Julių paskatino kibti į magistrantūros studijas – Švedijos žemės ūkio universitete ir VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete. Pastarąsias studijas pašnekovas kaip tik šiomis dienomis baigia, sėkmingai apgynęs magistro darbą, kuriame atliko Lietuvoje augančių tolimųjų paprastosios pušies populiacijų Panerių bandomuosiuose želdiniuose kokybinių ir kiekybinių požymių palyginimą.„Siekiau išsiaiškinti, kaip Lietuvoje auga ir prisitaiko iš svetur atvežti šios rūšies medžiai. Tai labai aktualu, nes gali nutikti taip, kad keičiantis klimatui vietinės pušys patirs vis daugiau iššūkių prisitaikant“, – savo Miškininkystės studijų magistro darbo problematikos esmę atskleidžia J. Riepšas. Todėl sąvokos „tvarumo užtikrinimas“ ir „bendradarbiavimas su gamta“, pašnekovo įsitikinimu, šiandien kelrodžiu turėtų būti kiekvienam mūsų.

Aplinkos ministerija: finansinė paskata studijuojantiesiems ir nauji uždaviniai dirbantiesiems

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas dr. Nerijus Kupstaitis, pats po studijų VDU Žemės ūkio akademijoje mokslo daktaro laipsnį apgynęs Vokietijoje, Dresdeno technikos universitete, kuriam priklauso viena seniausių Vokietijos miškų mokyklų Tarandte, teigia, kad išsilavinę, tarpdisciplininių žinių ir tarptautinės patirties įgiję jauni žmonės, tokie kaip VDU ŽŪA absolventas Julius, Lietuvos miškininkystės sektoriuje reikalingi kaip niekad anksčiau.

Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į didėjantį jų poreikį, jau antri metai būsimuosius miškininkus skatina ir motyvuojančiomis tikslinėmis stipendijomis. Stipendijos dydis nuo šio rugsėjo pradėsiantiems studijas VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – 250 Eur per mėnesį. Numatyta skirti 13 stipendijų.

Komentuodamas šalies miškų politikos esmę, pašnekovas teigia, kad joje svarbiausia yra nuoseklumas ir tęstinumas. „Miškų politika negali „apsiversti“ sulig kiekvienais naujais Seimo rinkimais. Jei esame nusibrėžę kryptį didinti šalies miškingumą ar taikantis prie klimato kaitos didinti įvairiarūšių įvairiaamžių medynų plotus, tai ir turime tą nuosekliai daryti, nors realų rezultatą valstybė pajus tik po 100 metų. Kai diskutuojame apie miškų politikos pokyčius, turime galvoti ne apie revoliuciją, o apie ilgalaikės krypties nustatymą ir jos laikymąsi“, – teigia dr. N. Kupstaitis.

Pasak pašnekovo, siekiant atliepti klimato kaitos iššūkius, turime kurti klimato kaitai atsparesnes miško ekosistemas ir svarbiausia – siekti balanso tarp miško teikiamos ekonominės naudos, gamtinių vertybių miškuose išsaugojimo ir, žinoma, įvairėjančių ir besikeičiančių visuomenės poreikių miškams.

„Šiandien negali kilti menkiausių abejonių dėl miškininko profesijos reikalingumo ateityje. Tačiau keičiasi lūkestis miškininkams: jei anksčiau buvo svarbu užauginti kuo daugiau tiesių medžių medienos pramonei ir laiku atkurti mišką po kirtimo, šiuo metu iššūkiai daug įvairesni – mums reikia ir medienos vystomai bioekonomikai, žaliajai statybai, todėl medienos paklausa tik didės, bet kartu reikia vis daugiau ir tokių miškų, kurie geriausiai tiktų rekreacijai ar kitoms visuomenės socialinėms reikmėms. Taip pat reikia gerinti biologinės įvairovės apsaugą ir visa tai suderinti tarpusavyje.

Mūsų užduotis išlaikyti balansą tarp trijų dimensijų: ekologinės, ekonominės ir socialinės, kuri pastaruoju metu tampa vis svarbesnė. Gerėjant pragyvenimo lygiui visuomenei miško vis labiau reikia kaip vietos poilsiui ir kultūrai. Todėl miškininkystės studijų programos studentai turi įgyti ir naujų kompetencijų“, – pastebi dr. N. Kupstaitis.

Programos tobulinamos ir atnaujinamos atsižvelgiant į socialinių partnerių bei darbo rinkos lūkesčius

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjo prof. dr. Gintauto Mozgerio teigimu, miškininkystės studijų programų rengėjai nuolat laiko ranką ant sektoriaus aktualijų pulso ir studijų programos tobulinamos bei atnaujinamos atsižvelgiant į socialinių partnerių bei darbo rinkos lūkesčius.

„Miško paskirtis šiuo metu yra kur kas platesnė nei medienos gamyba, todėl ir šiuolaikinė miškininkystė neapsiriboja rutininių procedūrų vykdymu – miškininkas privalo gebėti priimti efektyvius sprendimus. Mūsų tikslas – parengti teoriškai stiprius, kritiškai ir kūrybiškai mąstančius ir gamtą pažįstančius bei mylinčius, šiuolaikines technologijas išmanančius specialistus, gebančius auginti ekologine, ekonomine ir socialine prasme tvarų mišką, turinčius fundamentinių žinių apie miško ekosistemų bei viso miškų sektoriaus funkcionavimą ir gebančius taikyti įgytas žinias ir mokslo naujoves tvaraus, daugiatikslio miškininkavimo praktikoje, atsakingus tiek už ekosistemų tvarumą, tiek ir už miško indėlį į visuomenės gerovę besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis. Todėl jaunus žmones, neabejingus tvarumo idėjoms ir šiuo metu svarstantiems apie profesijos pasirinkimą, kviečiu jungtis prie miškininkų bendruomenės. Be abejo, miškininko darbas nebus lengvas, tačiau jis turi išskirtinę prasmę ir palyginti su daugeliu kitų profesijų neša žinią toliausiai į ateitį“, – reziumuoja prof. dr. G. Mozgeris.

VDU Žemės ūkio akademijos absolventams įteikti diplomai: Vivat Academia!

Netrukus šimtmečio veiklos sukaktį minėsiančios Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų būrį papildė 2023-iųjų laida – studijų baigimo diplomai birželio 21 d. iškilmingai įteikti Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetuose bakalauro ir magistro mokslinius laipsnius įgijusiems absolventams. Šventės metu akcentuota, kad sparti mokslo pažanga, pokyčiai žemės ūkyje ir nauji iššūkiai keičia bei modernizuoja studijų procesą, tačiau Akademijos dvasia ir tradicijos išlieka nepakitusios – čia išsilavinimą įgiję jauni žmonės prisiima atsakomybę už Lietuvos ir Europos ateitį, o savosios Alma Mater bendruomenės nariais tampa visam gyvenimui.

Neabejojama, kad Lietuvos žemės, miškų ir vandens išteklių ateitis atiduodama į patikimas rankas

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis, sveikindamas VDU Žemės ūkio akademijos absolventus bei visus tuos, kas prisidėjo prie jų kelio į tikslą, teigė neabejojantis, kad Lietuvos žemės, miškų ir vandens išteklių ateitis atiduodama į patikimas rankas. „Ši diena yra šventė visai valstybei, nes ateinanti kiekviena jauna išsilavinusi karta, įgijusi universitetinį išsilavinimą, pakelia mūsų tautą ir šviesina mūsų ateitį. Tai ypač aktualu esamoje nestabilioje situacijoje, kylančioje dėl intelekto ir žmogiškųjų vertybių suvokimo stokos. Jums perduodame atsakingą įpareigojimą dėti pastangas, kad būtų taika, kad Lietuva būtų žalia, kad niekam netrūktų maisto. Tai labai dideli uždaviniai. Tačiau šiandien darbdaviams kiekvienas esate aukso vertės ir turite visas galimybes sėkmingai dirbti ir panaudoti savo žinias“, – kalbėjo prof. habil. dr. J. Augutis, ragindamas absolventus nepamiršti ir apie studijų metais įgytą neįkainojamą turtą – bendrystę. Rektorius taip pat priminė, kad absolventai išsineša akademijoje išsiugdytą norą ir gebėjimą tikslingai mokytis bei ragino šį įgūdį puoselėti ir ateityje.

„Praėjo laikai, kai universitete įgytų žinių žmogui pakakdavo visam profesinės veiklos laikotarpiui. Jūs turėsite mokytis visą gyvenimą. Tačiau tame ir glūdi išsilavinusio žmogaus gyvenimo žavesys“, – teigė prof. habil. dr. J. Augutis, kviesdamas šiųmečius absolventus aktyviai jungtis prie „ŽŪA alumni“ klubo, siūlyti idėjas, dalytis įžvalgomis tobulinant studijų procesą bei būti ambasadoriais pritraukiant į Akademiją būsimuosius studentus.

VDU ŽŪA absolventus sveikino ir VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.

Kad žodžiai „darbas“ ir „džiaugsmas“ – būtų sinonimai

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė diplomus atsiimančius absolventus sveikino su sėkmingai pasiektu prieš kelerius metus išsikeltu tikslu laikyti rankose įgytą aukštąjį išsilavinimą liudijantį dokumentą.

„Įdėta nemažai pastangų, kad ši diena ateitų. Didžiuojuosi, kad nepabūgote iššūkių, kad įveikėte nesėkmes. Tačiau tai jus kartu užgrūdino ir suteikė pasitikėjimo savo jėgomis. Išreikškite savo gebėjimus, panaudokite žinias, kurias įgijote Akademijoje, įgyvendinkite savo svajonę“, – visų fakultetų absolventams linkėjo prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama, kad įgytos žinios bei kompetencijos ir yra raktas į išsvajotą ateitį. „Linkiu, kad žodžiai „darbas“ ir „džiaugsmas“ jums būtų sinonimai“, – linkėjo kanclerė, kviesdama absolventus šventės dieną ištartais padėkos žodžiais grąžinti dalelę į juos įdėto tėvų ir artimųjų rūpesčio.

Naują gyvenimo etapą pradedantiems jauniesiems kolegoms – VDU ŽŪA bendruomenės ir mecentų sveikinimai

Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis, Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, sveikindami savo auklėtinius, sėkmingai įveikusius svarbų gyvenimo etapą, teigė tikintys, kad kelialapius į ateitį gavę absolventai ir toliau aukštai laikys išsikeltą lyderystės, pareigos ir darbštumo kartelę.

Naują gyvenimo etapą pradedantiems jauniesiems kolegoms linkėjimų negailėjo ir VDU ŽŪA mecenatai, verslo bei socialiniai partneriai, savo pavyzdžiu patvirtinantys, kad alumnams akademijos šiandiena ir ateitis yra labai svarbu – šiam tikslui alumnai steigia fondus, skatinamąsias stipendijas, įgyvendina projektus, motyvuojančius moksleivius rinktis studijas VDU ŽŪA. Į iškilmingą diplomų teikimo ceremoniją svečiai taip pat atvyko ne tuščiomis – absolventai geriausių baigiamųjų darbų autoriai buvo apdovanoti stipendijomis ir kitokiomis vertingomis dovanomis.

Sėkmingo karjeros kelio drąsiai prisiimant lyderystę ir būti akademijos vardo vertais ambasadoriais absolventams linkėjo Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė, VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis, „ŽŪA alumni“ klubo viceprezidentas, UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis, VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ prezidentas dr. Edvardas Makelis, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ infrastruktūros direktorius Algirdas Grybauskas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis.

Universitetinį išsilavinimą patvirtinančio diplomo gavimo momentas – pradžia, atverianti naujas galimybes

VDU Studentų atstovybės prezidentė Emilija Drabužinskaitė, sveikindama VDU ŽŪA 2023-iųjų absolventus, citavo prasmingus rašytojo Paulo Coelho žodžius, kad gyvenimas visada yra laukimas tos valandos, kai ateitis priklausys tik nuo tavo ryžtingų veiksmų, ir linkėjo absolventams ryžtingai žengti nauju gyvenimo keliu.

Padėkos žodį bendramokslių vardu tarę absolventų atstovai džiaugėsi priimtu teisingu savo apsisprendimu studijuoti VDU ŽŪA bei teigė universitetinį išsilavinimą patvirtinančio diplomo gavimo momentą vertinantys kaip pradžią, atveriančią naujas galimybes. Absolventai teigė, kad dėstytojų perteikiamos žinios juos ugdė bei rengė svarbiam tikslui kurti Lietuvos ateitį. Ir nesvarbu, kokį kelią jaunus žmogus bepasirinktų – agroverslininko, mokslininko, pedagogo, politiko ar dar kitą – šie pasirinkimai ir veiksmai nulems rytojų. Absolventai tvirtino dėsią visas pastangas, kad šis rytojus būtų šviesus ir darnus.

Šventinę renginio nuotaiką kūrė populiariosios muzikos dainų aranžuotes atliekanti gyvo garso grupė „Po Aštuntos“.

Daugiau nuotraukų – netrukus.

Ką žmonės dirba visą dieną? Stonkus miške gaisrą aptiko: greičiausiai kalta nuorūka

Mantas Stonkus tęsia darbą valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdija. Antroje dalyje Mantas kartu su specialistais įvertins, ar darbai biržėje yra atliekami tinkamai, o kirtavietėje sužinos, kaip vyksta miško kirtimo darbai. Taip pat Mantas pats sužinos ir žiūrovus supažindins, kas yra medkirtė ir medvežė. Dar daugiau laidos „Ką žmonės dirba visą dieną?“ naujausiame epizode.
Skaitykite daugiau