Miškų ir ekologijos fakulteto naujienos Archives | Page 23 of 40 | VDU Žemės ūkio akademija

Darbas ar studijos? Su VDU ŽŪA ištęstinėmis studijomis derink abu

Žinant spartų gyvenimo tempą ir poreikį derinti kelias veiklas vienu metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), atliepdama norinčių veikti ir tobulėti poreikius, siūlo ištęstines studijas. Ištęstine studijų forma vykdomos 4 bakalauro studijų programos ir 12 magistrantūros studijų programų. Ištęstinės studijos vykdomos nuotoliniu arba mišriu nuotoliniu būdu. Tai unikali galimybė studijuoti iš bet kurio pasaulio krašto, derinti darbą, studijas ir/ar kitas veiklas.

Klausiate – darbas AR studijos? Atsakome – darbas IR studijos!

BAKALAURO STUDIJOS. Siekiantiems kokybiško universitetinio išsilavinimo

Nuolatinių studijų trukmė 3,5-4 m., ištęstinių studijų trukmė 5-6 m. Priėmimas į studijas vyksta per LAMA BPO sistemą nuo birželio 1 d. Studijos vyksta sesijomis. Studijų programos:

*Ištęstinės studijos

**Nuolatinės arba ištęstinės studijos

MAGISTRANTŪROS STUDIJOS. Ieškantiems daugiau galimybių

Nuolatinių studijų trukmė 2 m., ištęstinių studijų trukmė 3 m. Priėmimas į studijas vyksta per epasirasymas.vdu.lt sistemą nuo birželio 1 d. Studijos vyksta mišriu nuotoliniu arba nuotoliniu savaitgaliniu būdu. Studijų programos:

*Ištęstinės studijos

**Ištęstinės – nuotolinės savaitgalinės studijos

Daugiau informacijos apie studijas ir priėmimą:
Dr. Rasa Čingienė
Studijų administravimo koordinatorė
Rasa.cingiene@vdu.lt
+370 682 22874

VDU ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS DĖSTYTOJŲ APSILANKYMAS ČEKIJOS GYVYBĖS MOKSLŲ UNIVERSITETE

    Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytojos – Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė, Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė ir docentė dr. Daiva Šileikienė pagal Erasmus+ mainų programą 2023 m. balandžio 17-20 d. lankėsi Čekijos gyvybės mokslų universitete (ČZU) Prahoje.
Čekijos gyvybės mokslų universitetas yra valstybinis universitetas, kuriame šiuo metu studijuoja daugiau nei 18 000 studentų (iš jų 10 % yra studentai iš užsienio). Universitete yra 6 fakultetai ir 1 institutas. ČZU siūlo virš 170 akredituotų bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų programų (9 bakalauro, 20 magistrantūros ir 18 doktorantūros programų dėstoma anglų kalba). Universitete dirba 1 700 darbuotojų, iš kurių daugiau nei 700 yra profesoriai arba docentai.
Vienas iš ČZU fakultetų – Tropinio žemės ūkio mokslų fakultetas yra unikali institucija Vidurio Europoje. Šio fakulteto misija – aukštasis užsienio ir Čekijos studentų išsilavinimas atogrąžų žemės ūkio, kaimo plėtros bei tvaraus gamtos ir energijos išteklių tropikuose valdymo srityse. Tokia patirtis praverstų VDU Žemės ūkio akademijoje, nes į šį fakultetą studijuoti pritraukiama daug studentų iš įvairių Afrikos ir Azijos šalių.
VDU Žemės ūkio akademijos atstovės skaitė paskaitas Aplinkos mokslų fakulteto bakalaurams, magistrantams ir Erasmus studentams nuotekų valymo ir pakartotinio naudojimo, klimato kaitos įtakos paviršinio vandens būklei, aplinkosaugos politikos ir Europos žaliojo kurso srityse.
Aplinkos mokslų fakultetas suskirstytas į šešis padalinius (Vandens išteklių ir aplinkos modeliavimo katedra, Taikomosios ekologijos katedra, Ekologijos katedra ir kt.), apimančius visą fakulteto studijų ir mokslo sritį.
Dėstytojos susipažino su studijų procesu, moksliniais tyrimais, apžiūrėjo fakulteto laboratorijas, bendravo su kolegomis ir aptarė bendro mokslo projekto rengimo galimybes.
Žemės ūkio akademijos atstovės taip pat turėjo galimybę aplankyti Amálie Sumanųjį Kraštovaizdį – vieną iš ČZU įgyvendinamų projektų, esantį kaimo vietovėje netoli Prahos. Šiame bandomajame objekte ekspertai įgyvendina konkrečias priemones, didinančias kraštovaizdžio prisitaikymą prie klimato kaitos. Apie 500 hektarų ploto universitetui priklausančioje teritorijoje įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama kaupti žemės ūkio kultūrų drėkinimui reikalingą paviršinį vandenį, atkurti natūralius šlapžemius, apsaugoti erozijai jautrius šlaitus, stebėti hidrologinį režimą ir kt. Taikomosios ekologijos katedros vedėjas profesorius Jan Vymazal parodė visas šio objekto sudedamąsias dalis, supažindino su vykdomo projekto uždaviniais ir Sumaniojo Kraštovaizdžio nauda.

Tarptautinis seminaras „Aplinkosauga ir klimato kaita”

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studenus kviečiame dalyvauti tarptautiniame seminare „Aplinkosauga ir klimato kaita” (angl. Environment and climate change). Seminaras vyks balandžio 25 d. 10:00-12:00 val. VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų 503 aud. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Lektoriai ir temos:

  1. Professor, Dr.sc.ing. Ainis Lagzdins. University of Life Sciences and Technologies, Faculty of Environment and Civil Engineering, Department of Environmental Engineering and Water Management, “Long-term monitoring agricultural nonpoint and point source pollution of water”.
  2. Ing. et Ing. Miroslav Kravka. University of Life Sciences Prague, Department of Landscape and Urban Planning, Czech. “Land-use and soil interractions: soil structure and water retention issues”.
  3. Dawid Bedla. University of Agriculture in Krakow, Department of Ecology, Climatology and Air Protection, Poland. “Implementation of blue-green infrastructure in cities“.
  4. Prof. Osama Youssf. Mansoura University, Faculty of Engineering, Structural Engineering Department, Egypt. „Environmentally Friendly Concrete“.

Data: Balandžio 25 d.
Laikas: 10:00 val.
Trukmė: 2 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų 503 aud. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Moksleiviams – VDU Studijų festivalis

Gegužės 12 d., penktadienį, 11 val. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, bet ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.

Festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusius mokytojus kviesime į seminarus.

Kviečiame susipažinti su VDU Studijų festivalio veiklomis:

Festivalis vyks Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Festivalis vyks lauke, tad rekomenduojame dėvėti patogią aprangą ir avalynę.

Renginyje planuojančius dalyvauti moksleivius ar moksleivių grupes prašome užsiregistruoti. REGISTRACIJA

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Palikę miškus be kvalifikuotų miškininkų naikinsime patys save

Stebimas augantis kvalifikuotų miškininkų trūkumas kelia nerimą tiek miškų ūkio įmonėms, su miškininkyste susijusioms įstaigoms, tiek medienos perdirbėjams. Šiuolaikines technologijas, tarpdisciplinines žinias ir analitinį mąstymą pasitelkiantys miškininkystės specialistai jau dabar yra aukso vertės. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto dekano prof. dr. Vito Marozo, aukštos kvalifikacijos miškininko studijos valstybei yra būtinos – tvariai miškininkauti gali tik kvalifikuoti specialistai, gerai pažinę sudėtingas miško ekosistemas, įvaldę šiuolaikines technologijas. Šiuolaikinės technologijos ir jų suteikiamos galimybės tuo pačiu kelia ir iššūkių – jų diegimui ir valdymui reikia vis daugiau profesionalių miškininkų.

Miškininkystės sektorių keičia šiuolaikinės technologijos 

Buvęs Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktorius Saulius Cironka pastebi, kad miškininkystės sektorių keičia naujos, pažangios technologijos, automatizavimas, robotizavimas, įvairių greitai surenkamų duomenų analizė, nuotolinių informacijos surinkimo ir darbo metodų panaudojimas.

„Jei anksčiau miškininkai daug laiko praleisdavo keliaudami miškais, stebėdami juos ir rinkdami darbui reikalingą informaciją, tai dabar šiuos darbus galima padaryti daug greičiau ir kokybiškiau, panaudojant naujas technologijas, vis labiau populiarėjančius dronus ir kitas informacijos surinkimo priemones. Duomenims rinkti pasitelkiamos palydovinės technologijos, duomenų analizei ir galimiems iššūkiams, tokiems kaip kenkėjų stebėsena, ligos ir jų plitimas, klimato pokyčiai, prognozuoti bus naudojamas dirbtinis intelektas“, – pasakoja S. Cironka.

Pasak pašnekovo, šiuolaikiniai kvalifikuoti miškininkai dirba su GIS sistemomis, naudoja įvairias duomenų bazes, analizuoja turimus duomenis ir priima svarbius sprendimus, juos testuoja ar lygina modeliuojamus sprendinius su realia situacija miškuose. „Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes stebėti situaciją per nuotolį ir, vos gavus duomenis apie pokyčius, ligas ar kenkėjus, operatyviai reaguoti, siekiant nedelsiant užtikrinti židinių izoliavimą, imtis prevencinių priemonių ir laiku užbėgti įvykiams už akių. Palyginus, kaip miškininkai dirbo prieš keletą dešimtmečių ir dabar, skirtumai labai ryškūs. Todėl būtina ruošti specialistus, gebančius dirbti su šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis“, – apie naujus į kvalifikuotus miškininkus nukreiptus lūkesčius kalba buvęs VMT direktorius.

Dėl kvalifikuotų miškininkų trūkumo prarandama dalis potencialios miškų vertės

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas ir Europos žemės savininkų organizacijos viceprezidentas dr. Algis Gaižutis pastebi, kad kvalifikuotų miškininkų trūkumas jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. „Situaciją galėjo lemti viešojoje erdvėje skleidžiama netiksli informacija apie miškininko darbo pobūdį ir perspektyvas, nežinomybė dėl karjeros galimybių, formuojami neigiami stereotipai, menkas visuomenės suvokimas apie miškininko darbo svarbą ir prasmę. Reikėtų pabrėžti, kad profesionaliai vykdoma miškininkystė yra dinamiška ir daugiadisciplinė sritis, turinti didelę įtaką visuomenės gerovei ir šalies ekonomikos augimui“, – atkreipia dėmesį dr. A. Gaižutis.

Įmonių grupės „VMG Group“ tvarios statybos ekspertas Paulius Milčius pripažįsta girdintis iš kolegų, kad miškininkų trūksta, o dėl to ilgainiui gali būti neatliekama dalis svarbių darbų, pavyzdžiui, miško priežiūros, ugdymo. „Ypač pavojinga galvoti, kad jei dabar viskas dar atrodo pakankamai gerai, tai taip pasiliks visuomet. Ilgainiui yla vis tiek išlįs iš maišo“, – sako P. Milčius.

Pasak tvarios statybos eksperto, ne mažesnį rūpestį kelia tai, kad prarandama didelė dalis vertės, kai eksportuojama neapdirbta žaliava. „Bendradarbiaujant miškininkams ir pramonei, medieną reiktų perdirbti kuo arčiau jos šaltinio, kuriant aukštesnės vertės produktus“, – teigia P. Milčius.

Ieško miškininkų – herojų kovai su klimato kaita

Pasak P. Milčiaus, Švedijoje ir Austrijoje, šalyse, kur stipri medienos pramonė, rinktis miškininko, medienos perdirbėjo ir net statybos iš medienos specialybes kviečiama motyvuojant būti herojais kovoje su klimato kaita. „Reikia šviesti jaunimą, kad būtina protingai skaičiuoti, kokią medienos derliaus dalį galime pasiimti ir tą dalį pasiimti atsakingai – saugant miško buveines, vandens telkinius, laikantis tvarios miškininkystės normų, o taip pat ir kiekybinio kriterijaus“, – pastebi pašnekovas ir atkreipia dėmesį, kad jaunimui svarbu parodyti miškininkystės ir visos vertės, gaunamos iš miško grandinės, svarbą stabdant klimato kaitą.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas dr. A. Gaižutis įsitikinęs, kad miškininko profesija reikalinga ir perspektyvi. „Lietuva turi didėjančius miškų plotus, kuriems būtina išmintinga priežiūra ir profesionalus naudojimas, tai leidžia prognozuoti, kad miškininko profesijos laukia geros perspektyvos. Profesionaliai tvarkomas miškų ūkis būtinas Lietuvos ekonomikos augimui ir tvariam miškų valdymui. Ir ateityje mums reikės aukštos kvalifikacijos miškininkų, gebančių organizuoti miškininkystės darbus, atliepiant vis labiau kompleksiškus tvaraus ūkininkavimo miškuose reikalavimus, mokančių ugdyti atsparesnes miškų ekosistemas,  kas reikalauja plataus akiračio, specialių žinių ir kompetencijų. Netrukus reikės specialistų miškininkų, gebančių veiksmingai spręsti iššūkius, susijusius su klimato kaita, biologine įvairove ir žmonių gerbūvio užtikrinimu ir tuo pat metu užtikrinančių tvarų miškų ūkio vystymąsi. Miškininkai jau dabar turi gebėti efektyviai naudoti naujas technologijas, taikyti adaptyvius miškų auginimo ir priežiūros metodus“, – mintimis dalijasi dr. A. Gaižutis.

Platus išsilavinimas miškininkams atveria daug galimybių 

Cironka pastebi, kad universitetinės miškininkystės studijos jauniems aukštos kvalifikacijos specialistams suteikia daug galimybių rinktis būsimą darbo sritį ir darbdavį. „Šiuolaikinio miškininko kvalifikacijai ir kompetencijai keliami gana aukšti reikalavimai. Šiuo metu trūksta ir ateityje vis daugiau reikės žmonių, išmanančių įvairias naujas GIS sistemas, mokančių dirbti su informacinėmis sistemomis, naujais įrankiais su išmanumo elementais, gebančių darbui pasitelkti dirbtinio intelekto suteikiamas galimybes ir šalia to turinčių daug profesinių žinių: nuo genetikos iki miškų sektoriaus ugdymo ir planavimo sprendimų priėmimo“, – apie aukštos kvalifikacijos miškininkams keliamus reikalavimus ir darbdavių lūkesčius mintimis dalijasi S. Cironka.

Pasak pašnekovo, žinių spektras labai platus. „Studijuojant įgyjama daug kompetencijų. Iš vienos pusės, dėl to sunkiau, nes reikia įsisavinti gana daug informacijos. Iš kitos pusės – šis platus išsilavinimas atveria ypatingai daug galimybių rinktis norimą darbo sritį, vėliau – pereiti iš vienos srities į kitą“, – pastebi S. Cironka.

Svarbu užtikrinti pakankamą kvalifikuotų miškininkų rengimą

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas įsitikinęs, kad platus išsilavinimas ir tarpdisciplininės žinios suteikia ne tik daugiau galimybių darbo rinkoje būsimam miškininkui, bet ir užtikrina kokybišką miškų priežiūrą. „Tik aukštos kvalifikacijos miškininkai gali suprasti sudėtingas miško ekosistemas, rasti sprendimus ir parinkti priemones, derinant ekologines, ekonomines ir socialines miško teikiamas naudas. Svarbu išsaugoti miškus kaip biologinės įvairovės prieglobstį, žmogaus poilsio vietą bei pasigėrėjimo objektą. Jie prisideda prie šalies ekonominio augimo ir plėtros, nes žino, kaip tvarkyti mišką, kad būtų gauta kokybiška mediena bei kiti miško produktai. Tvarus miškininkystės vystymasis taip pat gali prisidėti prie vietos ekonomikos plėtros ir darbo vietų kūrimo“, – kalba prof. dr. V. Marozas.

Dekanas atkreipia dėmesį, kad miškininkystė yra kompleksinė ir reikalauja specializuotų žinių apie miško ekosistemos sandarą bei funkcionavimą, miškų augimą, atkūrimą, priežiūrą ir apsaugą, taip pat medienos kokybę, jos apdirbimą. „Kvalifikuoti miškininkai žino, kaip valdyti miško ekosistemas, užtikrinti augalų ir gyvūnų populiacijų optimalią sudėtį ir darnią kaitą, kontroliuoti miškui nepalankius veiksnius. Šios žinios ir įgūdžiai gali padėti išsaugoti miškų biologinę įvairovę ir jų ekosisteminį stabilumą. Svarbu ir tai, kad kvalifikuoti miškininkai gali padėti optimaliai panaudoti miško išteklius: jie žino, kaip geriausiai suplanuoti miško darbus, kad būtų racionaliai naudojami miško ištekliai. Kvalifikuoti miškininkai gali prisidėti prie tvarios miškininkystės vystymo: jie gali padėti įgyvendinti tvarios miškininkystės principus, apimančius miškų išteklių tvarų naudojimą, atsinaujinančių išteklių išsaugojimą ir miškų ekosistemų atkūrimą“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Marozas.

Pasak dr. A. Gaižučio, kritiškai sumažėjus aukštos kvalifikacijos miškininkų, gali kilti ilgalaikių neigiamų pasekmių ne tik miškų ūkiui, bet ir visai šaliai. „Miškų tvarkyme priimami sprendimai turi įtakos ilgiems dešimtmečiams ateityje. Trūkstant miškininkų būtų itin sudėtinga užtikrinti efektyvų miškų formavimą bei naudojimą, pakankamą miškų priežiūrą ir apsaugą, tinkamą reagavimą į klimato kaitos poveikio padarinius“, – kalba dr. A. Gaižutis ir pastebi, kad tai gali turėti neigiamos įtakos ir su miškininkyste susijusioms sritims – medienos pramonei, turizmo sektoriui, biologinei įvairovei, todėl būtina užtikrinti, kad būtų ruošiama pakankamai kvalifikuotų miškininkų, vyktų profesijos populiarinimas. Pasak pašnekovo, valstybei svarbu užtikrinti pakankamą kvalifikuotų miškininkų rengimą, kad būtų užtikrintas tvarus miškų valdymas, tuo ženkliai prisidedant prie šalies ūkio tvaraus vystymosi.

Kvalifikuoti miškininkai kuria valstybės kapitalą ateičiai

Tvarios statybos ekspertas P. Milčius atkreipia dėmesį, kad visa miškininkystės ir medienos pramonė yra didelis ir reikšmingas šalies ekonomikos sektorius. „Nuo tvarios ir efektyvios miškininkystės ir šios ūkio šakos gyvybingumo tiesiogiai priklauso finansinė šalies gerovė. Negalime ignoruoti savo turto, palikimo už kurio išsaugojimą, racionalų naudojimą esame atsakingi“, – sako pašnekovas.

Tvarios statybos ekspertas siūlo palyginti tinkamos medinių pastatų gamybai spygliuočių medienos eksporto vertę ir inovatyvių medinių pastatų vertę. „Iš žalios išmaniosios statybos Lietuva galėtų uždirbti keliolika kartų daugiau. Pavyzdžiui, 2019 metų kainomis, vertę būtų galima padidinti nuo maždaug 90 milijonų iki 1,2 milijardo eurų“, – įžvalgomis dalijasi P. Milčius.

Anot pašnekovo, miškai yra turtas, leidžiantis gerovę auginti lėtai, bet užtikrintai, kartu tai trapi vertybė, labai priklausoma nuo išmintingo ir giliomis žiniomis paremto valdymo. „Reikia daug žinių ir išmanymo, analitinio mąstymo, nes užtenka vieno kenkėjo paplitimo, kad sunaikintų daug medienos – brangaus mūsų kapitalo. Todėl labai svarbu, kad miškus prižiūrėtų miškininkai profesionalai, mechaniniam darbui pasitelkiantys aplinką saugančią šiuolaikinę techniką, duomenų rinkimui – šiuolaikines technologijas, o analizei – savo tarpdisciplinines žinias ir analitinius gebėjimus“, – apie į šiuolaikinius miškininkus nukreiptus lūkesčius kalba P. Milčius.

Pašnekovas pastebi, kad mediena – unikali medžiaga, jos panaudojimas ateityje neapsiribos vien statybos ar baldų pramonės sektoriais. „Dėl svorio ir stipruminių savybių santykio mediena yra viena iš tvirčiausių medžiagų. Populiarėjančios surenkamos statybos rinkoje inžinerinė mediena tampa pagrindine žaliava, ji itin svarbi siekiant robotizuoti statybų sektorių. Kita svarbi medienos panaudojimo sritis – tekstilė, jos gamybai iš medienos reikia žymiai mažiau vandens resursų nei iš medvilnės. Ir kitose srityse dėl savo unikalių savybių mediena itin patraukli lyginant su kitomis konkuruojančiomis medžiagomis“, – pastebi P. Milčius ir atkreipia dėmesį, kad šiandien turime investuoti į valstybės kapitalą ateičiai – miškų atsodinimą ir profesionalią priežiūrą, šios dienos investicijos atsipirks ir daug naudos atneš ateityje.

Miškų puoselėjimas – pagrindas ateities kartoms

Pasak S. Cironkos, miškininkystės specialistų darbas labai svarbus ir reikalingas, augindami ir puoselėdami miškus, dedame pagrindą ateities kartoms. Miškai – tai ne tik žaliava pramonei, bet ir pagalba sprendžiant socialines, ekonomines ir aplinkosaugos problemas.

„Švarus įkvepiamas oras, klimato kaitos lėtinimas ar anglies užrakinimas augaluose ir medžiuose – tai itin aktualios temos, tiesiogiai susiję su šiuolaikinio miškininko profesija. Vertinant visame pasaulyje fiksuojamus klimato pokyčius, tai turėtų būti viena iš prioritetinių specialybių. Šiandienos miškininkystės specialistų atliekamo darbo rezultatus pamatys ateities kartos. Tai labai ilgas ir itin svarbus procesas“, – pastebi pašnekovas.

Cironka atkreipia dėmesį, kad universitetuose reiktų ruošti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų ir taip dėti pagrindus ateičiai. „Jau dabar trūksta įžvalgių, gebančių analizuoti įvairius duomenis, efektyviai naudoti išmaniąsias technologijas specialistų. Reikia gebančių priimti strateginius sprendimus, įvertinti ilgalaikę sprendimų reikšmę miškininkų. Pakankamas šių specialistų rengimas užtikrintų pagrindą visų ūkio sričių plėtrai. Miškininkystė – tai ne tik miškas ir žaliava pramonei, energetikos, transporto ar statybų sektoriams, tai yra ir gamta, ir bioįvairovė, kurios dėka mes galime gyvuoti“, – apie miškininkystės sektoriaus svarbą mintimis dalinasi S. Cironka.

Miškai – dalis mūsų planetos plaučių, juos naikindami nukentėsime patys

Cironka atkreipia dėmesį, kad miškai užima trečdalį Lietuvos teritorijos. „Tai – ne tik medžiai ir mediena, bet ir bioįvairovės išsaugojimui būtinos natūralios buveinės, taip pat kokybiškam laisvalaikiui svarbios rekreacinės teritorijos, prie bendrojo vidaus produkto žymiai prisidedanti ekonominė veikla. Miškai – dalis mūsų planetos plaučių, palikdami juos be tinkamos priežiūros, naikinsime patys save“, – kalba S. Cironka.

Anot P. Milčiaus, dabar gyvename žmogaus dominavimo amžiuje – užfiksuota, kad iki 2020 metų iš dirbtinių medžiagų žmogaus sukurta masė viršijo visą pasaulyje egzistuojančią gyvąją biomasę. „Maždaug pusė žmogaus sukurtos masės yra betonas, didžioji jo dalis panaudota statybose, kur gerokai efektyviau, imdami dalį miškų prieaugio, galėtume naudoti medieną. Tam reikia aukščiausios kvalifikacijos specialistų visoje vertės grandinėje, miškininkai čia atliktų ypatingai svarbų vaidmenį. Miškininkai turi gebėti planuoti miško, kaip ekosistemos valdymą, kad į miškus žiūrėtų platesniu žvilgsniu. Mes jau įsikišome į gamtos valdymą, dabar turime elgtis išmintingai ir siekti išlaikyti miškus sveikus, atstatyti natūralų balansą, mažinti kenkėjų plitimo galimybes, o tam reikia kvalifikuotų miškininkų“, – reziumuoja P. Milčius.

Miško, medienos bei malkų pardavimo pajamų apmokestinimas

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. Astrida MICEIKIENĖ pataria, kaip tinkamai sumokėti mokesčius už pajamas, gautas už parduotą žaliavinę medieną, už parduotą nenukirstą mišką bei kitas iš miško parduotos produkcijos rūšis.

Gyventojai, turintys miško (miško valdytojai) ir gaunantys pajamų iš šio turto, turėtų žinoti, kad metams pasibaigus turi deklaruoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį bei kitus priklausančius mokėti mokesčius.  Mokesčiai mokami už miško valdytojų pajamas, gautas už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką taip pat už kitas iš miško parduotos produkcijos rūšis (malkas ir pan.).

Žaliavinė mediena – tai miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos gaminiams ruošti.

Nenukirstas miškas – augantys medžiai, sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija.

Vykdant šią veiklą mokesčiai gali būti sumokami dviem būdais: jeigu jo veikla tęstinė ir savarankiška, gyventojas turi registruoti individualią veiklą arba steigti juridinį asmenį (įmonę), jeigu – ne nuolatinė, netęstinė – gali deklaruoti gautas pajamas kaip ne individualios veiklos neregistruoto turto pardavimo pajamas.

Jeigu gyventojas vykdo individualią miškininkystės veiklą, tai gautos pajamos už medienos pardavimą apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą bei Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įmokas (atitinkamai VSD – 12,52 proc. ir PSD – 6,98 proc.) bei privalomuosius atskaitymus iš pajamų pagal Miškų įstatymą – 5 proc.

Gyventojo gautos ne individualios veiklos pajamos už parduotą nenukirstą mišką ir/ar apvaliąją medieną apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu, kuris mokamas nuo skirtumo tarp pardavimo pajamų ir įsigijimo kainos, jeigu tas skirtumas viršija 2 500 eurų. VSD ir PSD įmokos nemokamos, privalomieji atskaitymai iš pajamų pagal Miškų įstatymą – 5 proc. mokami. Jeigu nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimo pajamos (gautos nevykdant individualios veiklos) ir kitos to gyventojo ne individualios veiklos pajamos už parduotą neregistruotą turtą kartu sudėjus per metus neviršija 2500 Eur, tokiu atveju gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia.

Žinotina, kad gaminiai, pagaminti iš žaliavinės medienos (medžių stiebų), pavyzdžiui, tokie kaip lentos, skiedros biokurui, skaldytos malkos ir kiti, nelaikomi privalomųjų atskaitymų iš pajamų objektu.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu apmokestinamųjų nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimo pajamų ir kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumą (2022 m. 120 VDU – 180492 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis būtų apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. Taigi, tiksli mokėtina GPM suma apskaičiuojama deklaracijoje.

Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą ir kitos su darbo santykiais nesusiję ir ne individualios veiklos pajamos.

Jeigu apvaliąją medieną, nenukirstą mišką gyventojas pardavė įmonei, tuomet įmonė nuo visos išmokamos sumos privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį (A klasės pajamos).

Jeigu parduodamas nenukirstas miškas jo vertė nustatoma taip:

  • Pirkimo būdu įgyto miško – Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos įsigijimo kaina. Jei medynų vertė nenurodyta nei miško įsigijimo pirkimo – pardavimo sutartyje, nei VĮ „Registrų centras“ duomenyse, tai medynų įsigijimo kaina gali būti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos” nuostatas. Dėl medynų vertės nustatymo taip pat galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą.
  • Dovanų būdu gauto miško – miško tikroji rinkos kaina, nustatyta dovanos gavimo dieną. Jeigu dovanojimo dokumentuose nėra išskirta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos įsigijimo vertė, tai įsigijimo kaina, atlikus turto vertinimą, gali būti laikoma turto vertintojų nustatytoji dovanojimo metu buvusi tikroji rinkos vertė. Dėl medynų tikrosios rinkos kainos dovanojimo momentu nustatymo galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą arba į nepriklausomą turto vertintoją.
  • Paveldėjimo būdu gauto miško – Registrų centro nustatyta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos vidutinė rinkos vertė arba vertė atlikus turto individualų vertinimą. Jeigu dovanojimo dokumentuose nėra išskirta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos įsigijimo vertė, tai įsigijimo kaina, atlikus turto vertinimą, gali būti laikoma turto vertintojų nustatytoji dovanojimo metu buvusi tikroji rinkos vertė. Dėl medynų tikrosios rinkos kainos dovanojimo momentu nustatymo galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą.
  • Atkūrus nuosavybę – įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai ar kitokio perleidimo nuosavybėn kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas miško savininkams, miško paveldėtojams ir kitiems Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytiems piliečiams. Miško įsigijimo kaina lygi 0 Eur, jeigu pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam asmeniui ir šis asmuo (Lietuvos Respublikos pilietis) atsikuria nuosavybės teises bei susigrąžina turtą.

Partnerio turinys: 

Kviečiame pildyti paraiškas socialinei ar tikslinei stipendijoms gauti

SOCIALINĖ STIPENDIJA

Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2023 m. pavasario semestrą papildomo priėmimo metu, nuo 2023 m. balandžio 2 d. iki balandžio 11 d. (įskaitytinai) turi per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija SS 2023 m. pavasario semestras_papildomas_balandis). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją.

Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Studentui, kuris užpildo prašymą papildomo priėmimo metu, socialinė stipendija skiriama tik likusiam semestro laikotarpiui.

TIKSLINĖ STIPENDIJA

Informuojame, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. (įskaitytinai) prasideda prašymų teikimas per Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinę sistemą tikslinei išmokai 2023 m. pavasario semestro papildomo balandžio mėn. priėmimo metu gauti.

Studentai, norėdami gauti tikslinę išmoką papildomo priėmimo metu, privalo per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie IS „PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Tikslinė išmoka, 2023 m. pavasario semestras_balandis). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į tikslinę išmoką priėmimo metu.

Primename, kad tikslinė išmoka studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos.

VDU ŽŪA parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“

Kovo 30-31 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto _emės ūkio akademija (VDU ŽŪA) dalyvauja didžiausioje Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“, kuri vyksta Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius).

Kviečiame pasižvalgyti parodos nuotraukų galeriją:

VDU ŽŪA atvirų durų diena parodos „Ką pasėsi… 2023“ metu

Parodos „Ką pasėsi… 2023“ metu lankytojai bus laukiami ne tik Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) stende, kuriame susipažins su Akademijos mokslo atradimais ir turės galimybę pasikonsultuoti su mokslininkais. VDU Žemės ūkio akademija trečiąją parodos dieną – balandžio 1-ąją – atvers duris interesantams studijų klausimais – besidominčių studijomis lauks „VDU ŽŪA atvirų durų diena“, kurioje lankytojai turės galimybę sužinoti apie bakalauro, magistrantūros studijas bei kitas mokymosi galimybes, pažinti studijų aplinką ir VDU ŽŪA fakultetus.

Tai puiki galimybė iš pirmų lūpų išgirsti apie išskirtines studijų galimybes ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus – nuo priėmimo į studijas, konkursinio balo skaičiavimo iki parengiamųjų studijų, vardinių, skatinamųjų ar verslo įmonių stipendijų – ir išsklaidyti abejones dėl studijų pasirinkimo.

Balandžio 1 d. „VDU ŽŪA atvirų durų dienoje“ interesantai bus laukiami 10.00 val. ir 11.00 val.:

  • Agronomijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 303 kab.
  • Bioekonomikos plėtros fakultete – VDU ŽŪA III rūmų 428 kab.
  • Inžinerijos fakultete – II rūmų 304 kab.
  • Miškų ir ekologijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 428 kab.

Planuojami du srautai, į kuriuos reikėtų prisijungti 10.00 val. arba 11.00 val., kadangi susitikimo eigoje lokacija bus keičiama – interesantai bus supažindinti su skirtingomis fakultetų erdvėmis.

Jeigu vis dėlto renginyje „VDU ŽŪA atvirų durų diena“ dalyvauti nepavyks, primename, kad visais kylančiais klausimais apie studijas maloniai pakonsultuos:

Rasa Čingienė
rasa.cingiene@vdu.lt

+370 682 22874

Informacija apie VDU ŽŪA veiklas moksleiviams

Informacija apie VDU ŽŪA studijų programas

VDU ŽŪA konferencija „Jaunasis mokslininkas 2023“. Kviečiame stebėti

20-oji kasmetinė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunasis mokslininkas 2023“ vyks 2023 m. kovo 29 d. nuotoliniu būdu. Kviečiame prisijungti, paklausyti pranešimų. Prisijungimo nuorodos pateiktos konferencijos programoje.

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais. Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai. Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2023“ straipsnių rinkinyje arba kitame mokslo leidinyje, pavyzdžiui, mokslo žurnaluose „Žemės ūkio mokslai“, „Agricultural engineering“ ar kitame, pateikus straipsnius, atitinkančius mokslo leidinio straipsniams keliamus reikalavimus.

Organizatoriai:

VDU Žemės ūkio akademija
Vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė
Telefonas: (837) 752 267
El. paštas: ausra.blinstrubiene@vdu.lt

Mokslinės veiklos koordinatorius doc. dr. Algis Kvaraciejus
Telefonas: (8 37) 752 350
El. paštas: algis.kvaraciejus@vdu.lt

Marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė
Telefonas: +370 625 38027
El. paštas: deimena.montvydaite@vdu.lt

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.