Miškų ir ekologijos fakulteto naujienos Archives | Page 23 of 41 | VDU Žemės ūkio akademija

Pažintis su miškininko darbu. Mantas Stonkus vienai dienai tapo miškininku

Mantas Stonkus vienai dienai tapo miškininku. Įsidarbino pas didžiausią miškininkystės srities darbdavį – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos socialinę partnerę Valstybinių miškų urėdiją.
Su kokiais iššūkiais susidūrė Mantas prisidedant prie Lietuvos miškingumo didinimo, biologinės įvairovės ir miško ekosistemų išsaugojimo, sužinosite Delfi.tv laidoje „Ką žmonės dirba visą dieną?“.

LR Prezidentūroje vykusiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2023“ VDU ŽŪA pristatė mokslininkų kuriamas sukurtas inovacijas

Birželio 5 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko „Žaliųjų idėjų festivalis 2023“, kuriame lankytojams savo tvarias inovacijas ir iniciatyvas pristatė 20 šalies ateičiai neabejingų įmonių, įstaigų ir organizacijų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA), festivalyje dalyvaujančios jau antrus metus, atstovai pristatė mokslininkų kuriamas žaliąsias inovacijas. Festivalyje analizuotos aplinkosauginės temos, pristatytos iniciatyvos, kurios prisideda prie žalios Lietuvos kūrimo.

VDU Žemės ūkio akademiją atstovavo Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius docentas dr. Rytis Skominas, Miškų ir ekologijos fakulteto profesorė dr. Eglė Sendžikienė, docentė dr. Milda Gumbytė, Agronomijos fakulteto vyresnioji laboratorijos darbuotoja, doktorantė Jūratė Staveckienė, marketingo vadybininkė, „Sumanaus moksleivio akademijos“ vadybininkė, doktorantė Brigita Medveckienė.

Prof. dr. E. Sendžikienė ir doc. dr. M. Gumbytė „Žaliųjų idėjų festivalyje 2023“ pristatė mikrodumblių panaudojimo energetinėms reikmėms galimybes. Festivalio dalyviai turėjo galimybę susipažinti su eksponuojamais įvairaus pavidalo mikrodumbliais ir jų panaudojimo energetinėms reikmėms galimybėmis.

Festivalyje taip pat vyko kokteilio „Žalios energijos gurkšnis“ pristatymas ir degustacija. Vyresn. laboratorijos darbuotoja, dokt. Jūratė Staveckienė kartu su dokt. Brigita Medveckienė pristatė kaip gaminamas sveikuoliškas žaliasis kokteilis, kaip išgaunami ir kokią vertę gėrimui suteikia liofilizuoti jo ingredientai. Vykusiose kokteilio degustacijoje festivalio lankytojai turėjo galimybę paragauti naujo VDU ŽŪA mokslininkų kuriamo funkcinėmis savybėmis praturtinto produkto.

Prezidento inicijuotame Žaliųjų idėjų festivalyje vyko moksleiviams skirta Žaliųjų idėjų mugė, protmūšis aplinkosaugos tema, interaktyvios pamokos.

       

 

Nacionalinės akademinio irklavimo rinktinės narys Povilas Stankūnas studijuoja taip pat sėkmingai kaip ir irkluoja: magistro žvilgsnis į ekologiją įvertintas puikiai

Šiuo metu nacionalinės akademinio irklavimo rinktinės nario, pasaulio jaunimo irklavimo vicečempiono ir Europos jaunimo čempionato bronzos laimėtojo Povilo Stankūno tikslas – atstovauti Lietuvai ir varžytis dėl medalių kitąmet Paryžiuje vyksiančiose Vasaros olimpinėse žaidynėse.

O štai pačiam sau netikėtą apdovanojimą – stipendiją, kurios steigėja Vytauto Didžiojo universiteto  Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) socialinė partnerė VšĮ „Ekoagros“, – sportininkas pelnė šiomis dienomis. Ir šįkart Povilas apdovanotas ne už akademinio irklavimo rezultatus, o už geriausią magistro baigiamąjį darbą – Trakų pilį juosiančiame Galvės ežere besitreniruojantis atletas grėsmes šiai unikaliai ekosistemai profesionaliai įvertino ekologo žvilgsniu.

Ekologijos reikšmę patyrė ne iš vadovėlių

 „Lietuvos sporto centro irklavimo bazė – Galvės ežeras ir jo prieigos – išskirtinė vieta ne tik Europos, bet turbūt ir viso pasaulio mastu. Niekur kitur nėra tekę dalyvauti varžybose, kuriose vandens trasa driektųsi viduramžių pilies fone. Irkluoju jau trylikti metai ir seniai ramybės nedavė klausimas, ar Lietuvoje darome viską, kad apsaugotame ne tik šią unikalią vietą, bet ir visą mus supančią gamtą nuo neigiamo žmogaus veiklos poveikio. Iš tiesų mano domėjimasis aplinkosaugos problemomis prasidėjo dar gerokai anksčiau ir tam yra ne itin maloni, bet svari priežastis“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto magistrantūros studijų programos „Ekologija ir klimato kaita“ šių metų absolventas Povilas Stankūnas.

Pašnekovas užaugo Kauno rajone, seną gyvavimo istoriją turinčiame miestelyje, nuo kurio 17 a. bažnyčios šventoriaus atsiveria įspūdinga panorama į Neries slėnį. Šis miestelis – tai Lapės. Ir jo pavadinimas, pasak Povilo, daugeliui Lietuvoje šiandien asocijuojasi, deja, ne su vertingu istoriniu ir kultūriniu paveldu, o su šalia Lapių veikiančiu Kauno regioniniu atliekų sąvartynu.

„Lapių sąvartynas – opi ekologinė problema, kurią tiesiogiai jaučiau nuo vaikystės. Sąvartyno teritorijoje yra kilę gaisrų, kuomet dega padangos, šiferis, šiukšlės, o jų plėnys skraido kelių kilometrų spinduliu, jau nekalbant apie nuolat į aplinką sklindantį tvaiką. Gyventojams ėmus aktyviau rūšiuoti šiukšles, sąvartynas pildosi lėčiau nei planuota, todėl sunku prognozuoti, kada jis bus užpildytas ir uždarytas, tačiau labai viliuosi, kad galiausiai jo vietoje atsiras, pavyzdžiui, slidinėjimo trasa ar koks kitas gyventojams džiaugsmą teikiantis traukos centras. Beje, sąvartyno kauburio viršūnė geografiškai yra pati aukščiausia Kauno apskrities vieta, nuo kurios atsiveria įspūdingiausia kraštovaizdžio panorama“, – paradoksalią situaciją komentuoja pašnekovas.

Ragina imtis pokyčių saugant ne tik Galvės ežerą

Baigęs Kauno Gedimino sporto gimnaziją Povilas teigia stojimo į universitetą paraiškoje nurodęs vienintelę bakalauro studijų programą, į kurią jam sėkmingai ir pavyko patekti. „Nuo paauglystės ne tik sportavau, bet ir buvau užkietėjęs žvejys. Ir man buvo svarbiau jaustis laimingu nei rinktis kurią nors iš prestižinėmis ir pelningomis stereotipiškai laikomų profesijų. O VDU Žemės ūkio akademija tuo metu pirmoji Lietuvoje kaip tik pradėjo rengti kvalifikuotus žuvininkystės ir akvakultūros technologijų specialistus. Čia buvo įkurtas ir Akvakultūros centras – vienintelė tokio aukšto lygio mokomoji ir mokslinių tyrimų bazė Baltijos šalyse“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad studijuojant įgytos žinios atskleidė tik ekologinių problemų ledkalnio viršūnę. Tad kokią kryptį rinktis magistrantūros studijoms, Povilui klausimų nekilo – tai buvo ekologija ir klimato kaitos iššūkiai.

„Galvės ežero aplinkosaugai skiriamas išties didelis dėmesys ir daugeliui veiklų nustatyti griežti apribojimai. Tačiau tuo pačiu metu ežere plaukioja begalė benzinu varomų turistinių laivų, teršiančių orą ir vandenį. Ne išimtis ir katamaranai, kuriais valtis irkluojančius sportininkus lydi treneriai ir varžybų teisėjai. Degalais varomuose automobiliuose veikia katalizatoriai, valantys degimo metu susidarančius teršalus nuo tiesioginio patekimo į aplinką, o motorinėse vandens transporto priemonėse katalizatorių nėra. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad vienas iškastiniu kuru varomo katamarano variklio užvedimas išmeta į orą tiek vėžį sukeliančių kenksmingų dalelių, kiek 125 lengvieji automobiliai. Todėl turi būti kuo sparčiau vystomos žaliosios technologijos, siekiant apsaugoti vandens išteklius. Džiugu tai, kad Lietuvos sporto centras įsipareigojo visus senuosius katamaranus pakeisti į elektrinius. Prieplaukoje jau įrengtos pirmosios dvi elektrinių variklių įkrovimo stotelės“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad norint Galvės ežere rengti tarptautines varžybas, privalu laikytis Tarptautinės irklavimo federacijos reikalavimo  akredituotoje laboratorijoje periodiškai atlikti vandens kokybės tyrimus. Jei šie rezultatai bus prasti, tarptautinės varžybos Lietuvoje nevyks.

Baigęs sportininko karjerą ateitį planuoja sieti su klimato kaitos iššūkių valdymu ir taip panaudoti magistrantūroje įgytas žinias

„Verslo įmonės patiria vis didesnį spaudimą dėl aplinkos taršos. Todėl joms reikalingi specialistai, gebantys pasiūlyti inovatyvius aplinkosaugos sprendimus. Vanduo yra ne tik mano kaip irkluotojo darbo vieta, bet ir visų mūsų gyvenimo dalis. Kiekvienas turime žinoti, kad keičiantis klimatui šiltėja ne tik oro temperatūra, bet ir pasaulio vandenynų vanduo. Dėl tirpstančių ledynų pastebimai kyla jūrų ir vandenynų lygis, vandenynų srovės silpsta, dėl blogėjančios vandens būklės žūva planktonas, žuvys ir net visos ekosistemos. Todėl imtis pokyčių privalome visi, pradėdami nuo savęs“, – ragina ekologijos magistras P. Stankūnas.Lietuvai šiuo metu ypač trūksta gamtos advokatų

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės Agnės Jasinavičiūtės teigimu, Lietuvai šiuo metu ypatingai reikalingi gamtos advokatai, atstovaujantys biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, vandens ištekliams ir dirvožemiui.

„Dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos iš Lietuvos šiauriau jau traukiasi mums įprastos  augalų ir gyvūnų rūšys – eglės, briedžiai. Šiame kontekste problema tai, kad mūsų gamtos apsaugos sektoriuje labai trūksta profesionalų, kurie geba ne tik kaupti duomenis, bet ir atlikti ekologinės būklės duomenų analizę, pateikti prognozes ir mokslu grįstas rekomendacijas“, – ekologijos specialistų misiją argumentuoja A. Jasinavičiūtė, pastebinti, kad ekologijoje ir ekonomikoje vieno svarbesnio dėmes nėra.  „Dažnai klaidingai manoma, kad jeigu bus imami geri grūdų derliai ir prigaminama daug medienos, BVP iškart šaus į viršų. Bet to nebus, jei neieškosime aplinkosaugos problemų sprendimo – ten, kur ekologinės krizės, neigiami ir ekonomikos rodikliai“, – atkreipia dėmesį pašnekovė. Pasak jos, šalyje svarbu nusistatyti aplinkosaugos prioritetus ir nuosekliai jų laikytis. „Jei esame sutarę, kad turime turėti apie 20 proc. saugomų teritorijų, vadinasi, šioje Lietuvos ploto dalyje ir ūkininkauti, ir vystyti visus kitus verslus privalome kitaip“, – kalba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė, pastebinti, kad siekiant įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus ir kitas aplinkosaugos strategijas, dėl kurių yra susitarusi Europa ir pažangios pasaulio šalys, ekologijos specialistų vaidmuo tik augs. „Jauniems, naujų žinių ir kompetencijų įgijusiems ekologijos profesionalams atsiveria plačios galimybės ir valstybiniame sektoriuje – Aplinkos apsaugos agentūroje, Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje, Saugomų teritorijų direkcijoje, – ir versle, kuris neišvengiamai privalės  persiorientuoti į bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos vystymą“, – įsitikinusi A. Jasinavičiūtė.

Išskirtinė programa, kurioje į aplinką žvelgiama kaip į ekosistemų visumą

VDU Žemės ūkio akademijoje vykdomos bakalauro studijų programos „Taikomoji ekologija“, magistrantūros studijų programos „Ekologija ir klimato kaita“ komitetų pirmininkės, docentės dr. Anželikos Dautartės teigimu, pastaroji programa yra vienintelė šalyje, kurioje apjungiamos ekologijos ir klimato kaitos temos, problematika bei aktualijos. Todėl absolventai, baigę šią studijų programą, gali save realizuoti dirbdami aplinkos apsaugos sistemoje bei versle. Jie gali rengti poveikio aplinkai studijas, dirbti nepriklausomais konsultantais ekologijos klausimais, atlikinėti  įvairias laboratorines analizes.

„Mūsų programa iš tiesų išskirtinė, nes į aplinką žvelgiame kaip į ekosistemų visumą. Analizuojame ne atskirus komponentus, o aptariame visas tris (vandens, agro- ir miškų) ekosistemų grupes bei  tai, kaip jos tarpusavyje sąveikauja ir viena kitą veikia. Taip pat studentai įgyja stiprų biologijos srities išsilavinimą, gebėjimą identifikuoti  rūšis. Tad jaunus žmones, šiuo metu ieškančius savojo kelio, raginčiau sekti mūsų šalies vardą garsinančio sportininko Povilo Stankūno pėdomis ir kibti į ekologijos mokslus, nes Povilas jau įrodė, kad šis jo pasirinkimas ne mažiau prasmingas“, – reziumuoja doc. dr. A. Dautartė.

VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys 2023: perspektyvus išsilavinimas tvarios ateities kūrėjams

Pastarąjį dešimtmetį vienas iš sparčiausiai modernėjančių sektorių pasaulyje ir Lietuvoje – agrosektorius bei jį aptarnaujantys verslai: prekyba technika, technologijomis, trąšomis bei augalų apsaugos priemonėmis, logistikos verslo įmonės, konsultacinės įmonės – verslo valdymo, apskaitos tvarkymo, finansų valdymo ir kt.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, agrosektorius neatsitiktinai laikomas vienu iš perspektyviausių sektorių. Šiuo metu vienas iš devynių pasaulio gyventojų stokoja maisto, todėl jo poreikis ateityje augs tik dar labiau, vadinasi, ir agrosektoriaus specialistų reikės vis daugiau. Be to, planetos ištekliai yra riboti, todėl nuolat turi būti kuriamos inovacijos, padedančios juos tausoti. Šių inovacijų plėtojimui taip pat reikės aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Maža to, agrosektorius yra labiausiai skaitmenizuotas, palyginti su kitais sektoriais. Pavyzdžiui, prognozuojama, jog per ateinančius 10 metų robotai bus kiekvieno modernaus ūkio arba modernios žemės ūkio įmonės dalimi. Dronų naudojimas agrosektoriuje jau dabar yra plačiai paplitęs. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) yra tie, kurie, turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių, kurs ateities žemės ūkį“, – prognozuoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama, kad šiuolaikinio žmogaus studijos neturi apsiriboti viena sritimi arba specializacija.

VDU Žemės ūkio akademijoje studentai ugdomi vadovaujantis plačia veiklos sritimi, apimančia žemės, miškų ir vandens ūkį bei kaimo plėtrą. Visos šios sritys susijusios su bioekonomikos vystymusi. Būtent jam šiuo metu Europoje yra skiriama labai daug dėmesio.

„Bioekonomika – viskas, kas yra gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Studentai Akademijoje rengiami taip, kad suprastų, kodėl svarbu būti darnoje su gamta, kad padėtų ateities kartoms palikti žalią ir sveiką pasaulį. Kadangi orientuojamės į ateities specialistus, mokslai apima ne tik specialiųjų ir socialinių gebėjimų vystymą, tačiau ir asmenybinį tobulėjimą, padedantį dirbti efektyviau. Studijuojant vystomos asmeninės savybės – komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas“, – vardija prof. dr. A. Miceikienė, papildydama, jog VDU Žemės ūkio akademijoje taip pat suteikiama galimybė mokytis per 30 užsienio kalbų.

Agrosektorius – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų trūkumu. Dėl to VDU Žemės ūkio akademija ir Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos bei verslas itin perspektyvias ir paklausias studijų kryptis pasirinkusius studentus skatins stipendijomis.

VDU Žemės ūkio akademijoje būsimiems studentams siūloma 11 bakalauro studijų programų, su kuriomis kviečiame susipažinti leidinyje.

VDU ŽŪA BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMŲ LEIDINYS 2023

Priėmimas į VDU ŽŪA bakalauro studijas 2023 m.

VDU ŽŪA mokslininkų inovacijos bus pristatomos Žaliųjų idėjų festivalyje 2023

Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, birželio 5-ąją, moksleivius ir visus vilniečius bei miesto svečius kviečiame į Prezidentūros vidinį kiemą ir parką, kuriame trečius metus iš eilės vyks Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Žaliųjų idėjų festivalis. Festivalyje jau antrus metus dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA). Akademijos mokslininkai pristatys žaliąsias inovacijas. Bus pristatomos mikrodumblių panaudojimo energetinėms reikmėms galimybes – eksponuojami įvairaus pavidalo mikrodumbliai bei pristatomos jų panaudojimo energetinėms reikmėms galimybės. Taip pat vyks kokteilio „Žalios energijos gurkšnis“ pristatymas ir degustacija. Bus pristatoma kaip gaminamas sveikuoliškas žaliasis kokteilis, kaip išgaunami ir kokią vertę gėrimui suteikia liofilizuoti jo ingredientai, vyks kokteilio degustacija, kur festivalio lankytojai turės galimybę paragauti naujo VDU ŽŪA mokslininkų kuriamo funkcinėmis savybėmis praturtinto produkto.

Festivalio lankytojų laukia Žaliųjų idėjų mugė, kurioje dalyviai turės galimybę ne tik degustuoti kokteilį „Žalios energijos gurkšnis“, bet ir apžiūrėti 240 litrų talpos akvariumą, kuriame ne tik gyvena žuvys ir augalai, bet ir tvariai auginamas maistas. Lankytojai galės pasisiūti tvarius prekybinius maišelius, pasigaminti veikiančią mažąją saulės jėgainę ar su virtualios realybės akiniais „pakeliauti laiku“ ir pamatyti, kaip keitėsi važiavimas traukiniu ir kas gali laukti ateityje.

Vidurdienį 8-11 klasių moksleiviai kviečiami pasitikrinti savo aplinkosaugines žinias „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ vedėjo Roberto Petrausko organizuojamame protmūšyje.

Festivalį vainikuos Gamtosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos įteikimo ceremonija Prezidentūros parke.

„ŽŪA alumni“ labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms” skatins talentus

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų klubo „ŽŪA alumni“ įsteigtas labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms” priėmė sprendimą skatinti jaunuosius talentus.

Labdaros ir paramos fondas skirs skatinamąsias stipendijas 2023 m. VDU ŽŪA studijas pradėjusiems pirmakursiams. Jeigu laikydami valstybinius brandos egzaminus pasieksite vieno ir daugiau mokomųjų dalykų 100 balų įvertinimus ir motyvuotai pasirinksite studijas VDU ŽŪA – pirmame kurse jūsų laukia solidus paskatinimas – 1000 eurų stipendija (dvi vienkartinės 500 eurų dydžio stipendijos, mokamos rudens ir pavasario semestruose). 2023-2024 studijų metams numatoma skirti 7 stipendijas.

Stipendijomis bus skatinami šias studijų programas pasirinkę jaunuoliai:

VDU diplomų įteikimo iškilmės

Birželio 16-23 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia dalyvauti šventiniuose diplomų įteikimo renginiuose.

Birželio 16 d. laukia Teisės fakulteto absolventų diplomų įteikimo šventė.

Birželio 20 d. diplomai bus įteikiami VDU Švietimo akademijos Kaune bakalauro ir magistrantūros bei profesinių studijų pedagogikos absolventams. Taip pat bus įteikiami VDU Švietimo akademijos Kaune pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimai. Šią dieną vyks ir Socialinių mokslų fakulteto bei Katalikų teologijos fakulteto absolventų šventė.

Birželio 21 d. laukia Ekonomikos ir vadybos fakulteto, Menų fakulteto ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, VDU Žemės ūkio akademijos (Miškų ir ekologijos, Inžinerijos, Bioekonomikos plėtros ir Agronomijos fakulteto) bei VDU Švietimo akademijos Vilniuje bakalauro, magistrantūros, profesinių studijų pedagogika absolventų šventė. Taip pat bus įteikiami VDU Švietimo akademijos Vilniuje pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimai.

Birželio 22 d. diplomai bus įteikiami Humanitarinių mokslų fakulteto absolventams. Birželio 23 d. – Informatikos, Gamtos mokslų fakulteto ir Muzikos akademijos absolventams.

Vytauto Didžiojo universiteto diplomai absolventams bus iškilmingai įteikiami VDU erdvėse.

Renginių metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

TVARUS ŽEMĖS ŪKIS – TVARUS DIRVOŽEMIS IR AUGALINĖ ŽALIAVA

Projekto pradžia: 2023-04-03
Projekto pabaiga: 2025-07-01
Skirta 148 992 Eur parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,bendradarbiavimas“ veiklos sritį įgyvendinti.
Partneriai: doc. dr. Juozas Pekarskas, prof. dr. Vilija Aleknevičienė, prof. dr. Algirdas Radzevičius, prof. dr. Vytenis Jankauskas, doc. dr. Algirdas Gavenauskas, doc. dr. Jurgita Kulaitienė, doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė, doc. dr. Dovilė Levickienė. Ūkininkai Violeta Giknienė, Vytautas Račickas ir Mindaugas Kinderis, VšĮ „Žiedinė ekonomika” bei UAB „Biodinamika“. Projekto konsultantė dr. Edita Karbauskienė.

Projekto tikslas – tobulinti kraikinio mėšlo ir kitų organinių medžiagų tvarkymo ir perdirbimo technologijas, panaudojant kompostavimą, ir kompostą perdirbant į birius, granuliuotus, skystus ir gelinius organinius tręšiamuosius produktus, kurių pagalba būtų galima išsaugoti dirvožemio drėgmę, sumažinti dirvožemių degradacijos procesus bei padidinti organinės anglies atsargas dirvožemyje, išauginant didesnės pridėtinės vertės augalinę žaliavą, pasiekiant racionalų gamybos savikainos mažinimą, teigiamą aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį efektą.

Uždaviniai:

  1. Įdiegti ir tobulinti ūkiuose inovatyvias kraikinio mėšlo ir kitų organinių medžiagų tvarkymo ir perdirbimo technologijas, panaudojant kompostavimo technologijas, kompostą perdirbant į birius, granuliuotus, skystus ir gelinius organinius tręšiamuosius produktus.
  2. Įdiegti ūkiuose inovatyvias sukurtų ir gaminamų komposto birių, granuliuotų, skystų ir gelinių organinių tręšiamųjų produktų panaudojimo technologijas, gerinant dirvožemio agrochemines ir fizikines savybes, išsaugojant ir didinant organinės anglies atsargas dirvožemyje, stabdant dirvožemio degradacijos procesus.
  3. Įvertinti išauginamos augalinės žaliavos kokybę, maistinės vertės ir saugos pranašumus.
  4. Įvertinti inovacijų taikymo ūkiuose ekonominį efektyvumą Studijoje numatytose intensyvioje ir ekologinėje žemdirbystės sistemose (palyginti arimines ir bearimines technologijas naudojant biologinius / grybelinius preparatus dirvos – augalų sąveikos aktyvinimui bei mašinų naudojimo kaštų mažinimui).
  5. Parengti mėšlo ir kitų organinių medžiagų kompostavimo ir kompostų perdirbimo bei organinių tręšiamųjų produktų inovatyvių technologijų panaudojimo rekomendacijas, jų įtakos dirvožemio savybėms, organinės anglies dirvožemyje gausinimui ir augalinės žaliavos kokybei.
  6. Skatinti mokslo žinių, technologijų ir inovacinės praktikos sklaidą Lietuvos žemės ūkyje, demonstruojant moksliškai pagrįstų technologijų naudą gamyboje stabdant dirvožemio degradacijos procesus ir gausinant organinės anglies kiekį juose.

                      Tvariai ūkininkaujant dirvožemio degradacijos sustabdymas ir dirvožemio humusingumo didinimas padės išsaugoti dirvožemio drėgmę, sumažinti dirvožemių degradacijos procesus bei padidinti organinės anglies atsargas dirvožemyje, išauginant didesnės pridėtinės vertės augalinę žaliavą, pasiekiant racionalų gamybos savikainos mažinimą, teigiamą aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį efektą. Dirvožemio biodegradacijos reguliavimo procesas turės teigiamos įtakos visoms ekosistemoms, klimato kaitos procesų sušvelninimui. Pažangiausios mokslinių tyrimų žinios ir technologijos taps prieinamos ūkininkams, kaimo bendruomenėms, įmonėms, konsultavimo paslaugų teikėjams.

 

Akademijoje vykusiame Studijų festivalyje – studijos, inovacijos, pokalbiai ir pramogos

Gegužės 12 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų miestelio erdvėse vyko VDU studijų festivalis. Į renginį susirinkęs gausus būrys moksleivių ir mokytojų turėjo galimybę susipažinti su studijų galimybėmis VDU ir Akademijoje.

Festivalio metu moksleivių laukė fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių atstovai ir dėstytojai, inovacijų pristatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusiems mokytojams buvo skirta atskira programa, kurią sudarė pranešimai aktualiomis temomis – apie ugdymą karjerai mokyklose, auginančias partnerystes, inovatyvius sprendimus pamokose, matematikos pasiekimų gerinimo priemones, ugdymo veiklų organizavimą kitaip.

VDU Studijų festivalyje dalyvavo visi keturi VDU Žemės ūkio akademijos fakultetai – Agronomijos fakultetas, Bioekonomikos plėtros fakultetas, Miškų ir ekologijos fakultetas, Inžinerijos fakultetas – ir kiti VDU fakultetai bei padaliniai: Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Gamtos mokslų fakultetas, Humanitarinių mokslų fakultetas, Informatikos fakultetas, Menų fakultetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas, Teisės fakultetas, Švietimo akademija, Užsienio kalbų institutas, Tarptautinių ryšių departamentas, VDU „Minded” verslumo akademija, Akademinio Jaunimo Mokslinė Draugija „Modusas”. Susitikimų su fakultetų atstovais metu moksleiviai ne tik konsultavosi apie studijų programas, priėmimą, tačiau ir išbandė trumpas praktines veiklas bei iš arčiau susipažino su universitete siūlomomis studijų programomis.

Studijų festivalyje VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai ne tik komunikavo studijų klausimais, tačiau taip pat demonstravo įvairias inovacijas. Moksleiviams, mokytojams ir Akademijos bendruomenei buvo pristatyta tikslioji žemdirbystė – tikslus dirvožemio mėginių ėmimas pagal GPS koordinates, kokteilio „Žalios energijos gurkšnis“ degustacijoje dalyviai turėjo galimybę paragauti ŽŪA mokslininkų kuriamų produktų, susipažinti su liofilizuotų produktų savybėmis. Greta šių veiklų, Agronomijos fakulteto atstovai taip pat pakvietė sužaisti viktorinoje atpažįstant augalų želmenis ir sėklas. Renginyje buvo pristatytos ir Inžinerijos fakulteto veiklos ir inovacijos – technologijų raida nuo XX a. ketvirto dešimtmečio retro automobilio iki naujausios kartos drono, taip pat pademonstruotas aukščių skirtumų matavimas geodeziniais prietaisais, išmaniojo drenažo sistema, renginio dalyviai galėjo išmėginti jėgas „gaudant vėją“ pasitelkus fizikos dėsnius. Gyvūnų mylėtojų Miškų ir ekologijos fakulteto prisistatymo erdvėse laukė pažintis su medžiokliniu šunimi, paukščių stebėjimas, taip pat užduotis atpažinti gyvūnus iš kaulų. Bioekonomikos plėtros fakultetas metė iššūkį Kahoot turnyre, kur pakvietę varžytis interaktyvioje Logistikos, apskaitos ir bioekonomikos viktorinoje.

Pramogų erdvėje festivalio dalyvius pasitiko įvairūs žaidimai, tarp kurių laukė ir amerikietiško futbolo komandos „Kaunas Dukes“ treniruotė.

Moksleiviai ne tik turiningai leido laiką, bet ir aktyviai domėjosi studijomis. Išbandžius aktyvias veiklas, susipažinus su studijų vertėmis ir aptarus priėmimo į studijas sąlygas, esami ir būsimi abiturientai atsisveikino tikėdamiesi sugrįžti čia jau kaip studentai.

 

Erasmus+ projektas „Medicininė bitininkystė – bitininkams“

Vabzdžiai apdulkintojai yra labai svarbūs augalų gyvenimui, o augalų apdulkinimas yra labai svarbi ekosisteminė funkcija, kurią ir atlieka bitės. Bitininkai, padedami šių vabzdžių, renka medų, taip pat žiedadulkes, bičių pikį, bičių pienelį, vašką, bičių nuodus ir kitus sveikatai vertingus ir naudingus ingredientus. Tačiau šie produktai turi būti gaminami sveikai ir tinkamai.

Šie klausimai nagrinėjami Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų kartu su partneriais įgyvendinamame Erasmus+ projekte „Medicininė bitininkystė – bitininkams“ (MEDI-BEEB). Projektą koordinuoja Adnan Menderes universitetas (Turkija), projekto partneriai: Italijos Umbrijos regiono ūkininkų konfederacija, Čenakalės Onsekiz Mart universitetas, Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universitetas, Aydino provincijos bitininkų asociacija ir Vytauto Didžiojo universitetas. Gegužės 16-17 d. Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universitete (Lenkija) įvyko trečiasis projekto „Medicininė bitininkystė – bitininkams“ susitikimas. Jame dalyvavo VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros prof. dr. Virginija Dulskienė ir doc. dr. Anželika Dautartė. Susitikime aptarta rengiama mokymo(si) medžiagą virtualioje aplinkoje, geriausios praktikos pavyzdžių video tematika, siekiant paįvairinti, plėtoti ir didinti bitininkų gaminamos produkcijos vertę ir jos pritaikymą apiterapijos reikmėms. Netrukus ši informacija bus prieinama ir  projekto svetainėje bei mobiliojoje programėlėje.

Baigiamasis projekto susitikimas vyks lapkričio 8-9 d. Vytauto Didžiojo universitete.

Daugiau informacijos apie projektą: https://www.medibeeb.eu/