Miškų ir ekologijos fakulteto naujienos Archives | Page 24 of 40 | VDU Žemės ūkio akademija

VDU ŽŪA konferencija „Jaunasis mokslininkas 2023“

20-oji kasmetinė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunasis mokslininkas 2023“ vyks 2023 m. kovo 29 d. nuotoliniu būdu. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais. Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai. Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2023“ straipsnių rinkinyje arba kitame mokslo leidinyje, pavyzdžiui, mokslo žurnaluose „Žemės ūkio mokslai“, „Agricultural engineering“ ar kitame, pateikus straipsnius, atitinkančius mokslo leidinio straipsniams keliamus reikalavimus.

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Konferencijos temos Potemės
Bioekonomika Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija Energijos inžinerija
Mechanikos inžinerija
Technologijų inžinerija
Transporto inžinerija
Vandens inžinerija
Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas Agroekosistemų tvarumas
Agronomija
Maisto kokybė ir sauga
Ekosistemų paslaugos
Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
Tvari miškininkystė

Straipsniai konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2023“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2023 m. kovo 1 d. Straipsniai pateikiami internete: Straipsnių rinkinys „Jaunasis mokslininkas 2023“. Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijos straipsnių autoriams. Spaudai pateikiamo kūrinio autorių pasirašytas garantinis raštas. Straipsnis konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2023“ straipsnių rinkiniui teikiamas pagal straipsnio šabloną (atsisiųsti).

Organizatoriai:

VDU Žemės ūkio akademija
Vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė
Telefonas: (837) 752 267
El. paštas: ausra.blinstrubiene@vdu.lt

Mokslinės veiklos koordinatorius doc. dr. Algis Kvaraciejus
Telefonas: (8 37) 752 350
El. paštas: algis.kvaraciejus@vdu.lt

Marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė
Telefonas: +370 625 38027
El. paštas: deimena.montvydaite@vdu.lt

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ finalas LR Seime: dėmesys etnografijai, ekologijai ir finalistų apdovanojimai

Kovo 23 d. LR Seime įvyko kasmetinio, nuo 2012 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto organizuojamo nacionalinio konkurso “Mano pasaulis – darniai Lietuvai” finalas. Šiemet kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija konkurso organizatoriai yra Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, Kauno švietimo inovacijų centras, Kauno rajono savivaldybės administracija. Konkurso partnerė – LR aplinkos ministerija, rėmėja – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija. Konkurso globėja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė – Viktorija Čmilytė-Nielsen. Renginyje varžėsi 7 į finalą patekusios komandos. Įveikus kelis finalo etapus išrinkti nugalėtojai. Visi renginio dalyviai išsinešė ne tik gausius rėmėjų prizus, bet ir neįkainojamą patirtį.

Moksleivių pasirodymuose – etnokultūros ir ekologijos dermė

Nacionaliniu moksleivių konkursu „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ siekiama šalies jaunuomenei atskleisti darnaus vystymosi vertybes, ugdyti etnokultūrinį, tautinį, pilietinį ir ekologinį sąmoningumą, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, formuoti atsakingą požiūrį į aplinką, gimtosios šalies ateitį, stiprinti ugdymo įstaigų ir VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenių partnerystės ryšius. „Pirmadienį visi vienijomės keldami pasaulinės Žemės dienos vėliavą, telkėme mintis aidint varpams. Šiandien susitinkame čia, kad pademonstruotume mūsų žinias ir ryžtą dirbti vardan Lietuvos, vardan planetos“, – sveikindami finalo dalyvius kalbėjo renginio vedėjai ir organizatoriai VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. Anželika Dautartė ir doc. dr. Algirdas Gavenauskas.

Šiemet norą dalyvauti konkurse pareiškė 43 komandos iš 38 ugdymo įstaigų. Finale susirungė po atkaklios kovos atrankų ir pusfinalių etapuose patekusios 7 komandos iš Alytaus Jotvingių gimnazijos, Alytaus r. Krokialaukio Tomo Noraus- Naruševičiaus gimnazijos, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro, Kauno „Varpo“ gimnazijos, Kauno r. Raudondvario gimnazijos, Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos ir Šakių „Žiburio“ gimnazijos. Jų prisistatymus vertino ir garbinga komisija – komisijos pirmininkas VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ generalinis direktorius Valdas Kaubrė, nariai: VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis, VDU ŽŪA vicekanclerė prof. Aušra Blinstrubienė, Kauno švietimo inovacijų centro direktorė Rasa Bortkevičienė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos administracijos vadovė Živilė Navardauskė. Konkurso finalistai stebino komisiją ir sirgalius kūrybiškais prisistatymais, atspindinčiais kaip jų vidinis pasaulis gali prisidėti prie darnios Lietuvos plėtros. Čia skambėjo ir tautiniai, ir etnografiniai, ir ekologiniai motyvai. Pademonstravusios savo žinias, išmonę ir išradingumą sekančiame etape komandos susirungė atsakinėdamos į konkurso klausimus. Netrūko azarto, entuziazmo, džiaugsmo šūksnių sėkmingai atsakius į klausimą ar prasmingai pasinaudojus sukeikta sirgalių ar interneto pagalba.

Su daugeliu iššūkiu susidorosime, kai mūsų žinios ir veiksmai keisis

Finale susirinkusius dalyvius, juos atlydėjusius mokytojus bei sirgalius pasveikino konkurso globėja LR Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. „Džiaugiuosi galėdama pasveikinti visus dalyvius, kurie per tą laiką, kai atsakinėjote į klausimus, domėjotės, gilinote savo žinias ir, be abejonės, sukūrėte gerą pagrindą ateičiai. Su aplinkosauga susiję klausimai yra patys svarbiausi – koks bebūtų susitikimas, politinis klausimas, vienaip ar kitaip jis kalba apie darnų vystymąsi, planetos ateitį. Labai gera matyti tiek daug jaunų veidų, kurie tampa tos srities žinovais“, – LR Seimo Pirmininkė dėkojo visiems dalyviams, žinių vertintojams bei renginio organizatoriams.

Rūpintis mus supančia aplinka – mūsų pareiga ir privilegija. LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas tardamas sveikinimo žodį pabrėžė, kad nėra įdomesnės veiklos negu veikla gamtoje arba greta gamtos, o žmogus, kuris dirba gamtoje gyvena ilgiau ir laimingiau. „Mes esame moderni civilizacija, vis daugiau kraustomės į miestus, atitolstame nuo gamtos, vis mažiau ją pažįstame. Ką tik minėjome Pasaulinę žemės dieną. Deja, metai po metų konstatuojame, kad gyvename ateities sąskaita. Didžioji priežastis yra ta, kad nepažįstame gamtos, nematome kaip mieste gyvendami užteršiame gamtą. Žinių sklaida apie tai, kaip maitinamės, kaip gaminame, kaip judame, ką valgome ir naudojame kasdienybėje, kaip elgiamės su gamta padeda ir tas žinojimas yra pirmas žingsnis į geresnę ateitį. Kiekvieną iš jūsų raginu nenustoti būti optimistais, kad gamtą galima pakeisti ir gyventi darnoje su gamta. Žmonija, pasaulis ir aplinkosauga nugalėjo ir šiandien ozono skylė veriasi. Su daugeliu iššūkiu mes susidorosime, kai mūsų žinios ir veiksmai keisis. Linkiu, kad tos žinios plėstųsi ir mūsų darbai, elgesys bei kasdienis gyvenimas taip pat keistųsi. Šis konkursas yra tam, kad žinių plėtra būtų kuo platesnė“, – kalbėjo S. Gentvilas, dėkodamas konkurso organizatoriams, partneriams ir rėmėjams.

Nesvarbu laimėta vieta, svarbu, kad esame neabejingi

Lietuva neįsivaizduojama be nuostabios gamtos, o taip pat ir be žemės ūkio veiklos, gyvenimo kaimo vietovėse. Sveikindamas konkurso dalyvius LR Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. V. Pranckietis linkėjo vertinti mus supančią aplinką ir kurti ateitį. „Jūs esate ta karta, kuri turite perimti žemę tokią, kokią jums paliksime. O jūsų žinios rodo, kad jūs ją padarysite geresne. Džiaugiuosi visais jumis ir tuo, kad netapsite pasaulio gelbėtojais, o tapsite pasaulio gyventojais, kurie saugo, neša ir kuria. Kurkite savo ateitį, kurkite Lietuvos ateitį ir būkite drauge su gamta, su šeima, su savo kolektyvu, nes visa tai yra ta aplinka, už kuria mes šiandien turėtume kovoti. Dėkoju jums už jūsų kovą“, – kalbėjo prof. V. Pranckietis.

Nuo pirmųjų metų moksleivių konkursas „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ organizuojamas kartu su Kauno švietimo inovacijų centru. Per 12 metų bendradarbiavimas tik stiprėjo. Tardama sveikinimo žodį Centro direktorė R. Bortkevičienė sveikino moksleivius, dėkojo mokytojams, kurie ugdo ekologinį sąmoningumą, taip pat doc. dr. A. Dautartei bei doc. dr. A. Gavenauskui už konkurso organizavimą ir reikšmingą indėlį ugdant mokinių sąmoningumą.

VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ generalinis direktorius džiaugėsi matydamas būrį jaunuolių, kurie neabejingi aplinkai ir miškams. „Kiekvieno mūsų indėlis prisideda prie Lietuvos ateities. Šiandien būdami čia, LR Seime, jūs visi esate nugalėtojai. Pasidžiaugti geromis emocijomis, kurias galite susikurti visi kartu“, – skatino V. Kaubrė, lindėdamas visiems sėkmės ir gerų rezultatų.

Ekologijos specialistai, tiesiogiai dirbsiantys vardan darnios Lietuvos rengiami Vytauto Didžiojo universitete. Konkurso finalo dalyvius pasveikino VDU rektorius prof. dr. J. Augutis. „Dar didesnis prizas už šio finalo apdovanojimus yra tas, kurį jus jau gaunate domėdamiesi ekologija nuo pat mokyklos suolo. Tikiu, kad didelė čia esančių dalis pasirinks šį kelią. Neperdėsiu skatindamas gelbėti žmoniją, kadangi, kaip sakoma Jungtinių Tautų ataskaitoje, jeigu ir toliau eisime taršos keliu, nebegalėsime atstatyti procesų. Labai džiaugiuosi, kad toks būrys jaunų žmonių domitės šiais klausimais. Ir nesvarbu, kurią vietą laimėsite, svarbu, kad jūs esate neabejingi“, – kalbėjo rektorius, pridurdamas, jog tiki, kad ateis laikas, kai moksleiviai supras pasirinkę teisingą kelią.

Finalininkams – LR Seimo Pirmininkės, Seimo narių, LR Aplinkos ministerijos ir partnerių padėkos bei apdovanojimai

Visi dalyvavusieji konkurso finale jau yra nugalėtojai. Jie pateko į finalą, nes konkurso eigoje įrodė, kad yra stipresni už kitas 36  konkurse besivaržiusias komandas. Apdovanojimų dalyje finalistams netrūko sveikinimų ir dovanų. moksleivius sveikino ir Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen vardu padėką įteikė LR Seimo Pirmininkės sekretoriato vadovas Lukas Kornelijus Vaičiakas. Komandas pasveikino ir LR Seimo nariai, kurių rinkiminėje teritorijoje yra įsikūrusios finalistų ugdymo įstaigos – linkėjimus išsakė ir padėkas įteikė Kazys Starkevičius, Vytautas Bakas, Kęstutis Mažeika, prof. Viktoras Pranckietis, dr. Arvydas Nekrošius, Giedrius Siurplys, taip pat LR užsienio reikalų ministro, Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio patarėjas Dovydas Skarolskis. Padėkas komandas rengusiems mokytojams ir atminimo dovanėles komandų nariams įteikė VDU rektorius prof. dr. J. Augutis. Konkurso tematiką atliepiantį prizą – pušų sodinukus gimnazijų komandoms skyrė VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ generalinis direktorius V. Kaubrė. Finalininkus sveikino ir apdovanojo konkurso bendraorganizatoriai – Kauno švietimo inovacijų centro direktorė R. Bortkevičienė. Finalo dalyviams taip pat buvo įteiktos LR žemės ūkio ministerijos dovanos.

Rezultatai lėmė, kad finalo lyderiais ir pirmosios vietos laimėtojais tapo Kauno r. Raudondvario gimnazija. Antrąją vietą iškovojo Šakių „Žiburio“ gimnazijos komanda. Trečiosios vietos diplomas atiteko Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo komandai. Pirmosios vietos laimėtojams atiteko specialus LR aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros įsteigtas prizas – ekskursija mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Prizą įteikė LR aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Antrąją vietą laimėjusi komanda taip pat buvo apdovanota papildomu specialiu VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ prizu. Greta LR Seimo Pirmininkės sekretoriato vadovo L. K. Vaičiako, LR Seimo nario G. Landsbergio patarėjo D. Skarolskio, LR Seimo nario G. Siurplio, LR Seimo nario, Kaimo reikalų komiteto pirmininko prof. V. Pranckiečio bei VĮ „Valstybinė miškų urėdija“, Kauno švietimo inovacijų centro ir LR žemės ūkio ministerijos sveikinimų ir apdovanojimų, prizinių vietų laimėtojams buvo įteiktos Seimo Pirmininkės padėkos ir dovanos gimnazijai – šachmatai su Seimo Pirmininkės dedikacija. Komandos taip pat gavo konkurso rėmėjos Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos įsteigtus specialius prizus bei VDU Rektoriaus padėkas ir prizus. Visoms komandoms LR Seimo narys prof. V. Pranckietis padovanojo kišenines LR Konstitucijas. Renginį vainikavo VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekano prof. dr. Vito Marozo dovanotas tortas.

Konkursas parodė, kad jaunimas neabejingas tautinėms vertybėms, etnografijai, ekologijai ir aplinkosaugai. Moksleivių žinios ir pasirengimas atskleidė, kad jaunoji karta neabejinga mus sukūrusiai praeičiai, ir dar laukiančiai ateičiai. „Akivaizdu, kad auga puikus atžalynas. Žmogus, siekiantis pažinti ir suprasti pasaulį, ugdyti meilę, tiesą ir grožį – ateities  žmogus“, – apibendrino konkurso organizatoriai VDU ŽŪA mokslininkai doc. dr. A. Dautartė ir doc. dr. A. Gavenauskas.

 

 

 

Kraujo donorystės akcija VDU ŽŪA. Kviečiame prisidėti

Balandžio 6 d. 11.00-15.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks Nacionalinio kraujo centro vykdoma kraujo donorystės akcija. Kviečiame prisidėti studentus ir darbuotojus. Kiekvienas donoras – labai svarbus, galintis kitam dovanoti sveikatą ar net gyvybę.

Visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir vienkartinės. Dūrio vieta taip pat labai kruopščiai dezinfekuojama. Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir vietose, kur vyksta kraujo donorystės akcijos.

Atmintinė apie kraujo donorystę. 

Akcija įvyks surinkus bent 30 donorų.

Prašome UŽSIREGISTRUOTI iki balandžio 4 d.

Data: balandžio 6 d.

Laikas: 11.00-15.00 val. (12.00-12.30 val. pietų pertrauka). Galite ateiti Jums patogiu laiku.

Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salės priesalis (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Kaip pasiruošti kraujo davimui?

Duoti kraujo gali tik visiškai sveikas žmogus. Prieš atvykstant duoti kraujo patariama lengvai pavalgyti, išgerti daugiau skysčių, būti pailsėjus ir išsimiegojus. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Kaip elgtis po kraujo davimo?

Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.

Kokia yra kraujo donorystės nauda?

Duodantiems kraujo žmonėms skatinama kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė, o tai skatina audinių atsinaujinimo procesus. Po didesnių nukraujavimų (avarijų, gimdymų ar didelių operacijų ir kt. atvejais) donorai turi didesnę tikimybę išgyventi, nei kraujo neduodantys žmonės. Visiems kraujo donorams atliekami išsamūs kraujo tyrimai.

Minint Pasaulinę žemės dieną VDU ŽŪA simboliškai iškelta Žemės vėliava

Kovo 20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) minint Pasaulinę žemės dieną iškelta Žemės vėliava. Ši tradicinė ceremonija – patvirtinimas, kad universiteto bendruomenė jungiasi prie pasaulyje masiškiausia laikomos pilietinės akcijos, kuria siekiama atkreipti dėmesį į mūsų planetai gresiančius pavojus bei raginama ieškoti sprendimų.

Plazdanti vėliava – žmonijos atsakomybės už ekosistemas, rūšis, buveines ir santarvės su gamta simbolis

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais.

Kovo 20-osios vidurdienį suplevėsuojančios mėlynos spalvos vėliavos su pavaizduotu simboliniu mūsų planetos apskritimu centre ir visuotinai sugaudžiantys varpai – Pasaulinės žemės dienos kulminacinė ceremonija, primenanti žmonijos atsakomybę už ekosistemas, rūšis, buveines bei raginanti išmokti gyventi santarvėje su gamta. Kovo 20-osios vidurdienį Žemės vėliava suplevėsavo ir VDU Žemės ūkio akademijoje.

Sveikindama ceremonijoje susirinkusius dalyvius VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugėsi, kad Akademija rengia kvalifikuotus ir suinteresuotus specialistus, kurie padės mūsų planetai išlikti „sveikai“. Akademijos seniūnas Skirmantas Nominaitis palietė jautrią karo temą, kurios centre yra tiek humanitarinė, tiek ekologinė katastrofa. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas priminė Žemės dienos šūkį – investuokime į mūsų planetą – ir pakvietė susirinkusius neteršti Žemės, naudoti išteklius tvariai ir taupiai, pasodinti medį, prisidėti prie žalesnės ir švaresnės Žemės.

Prioritetuose – aplinkosauginis švietimas, miškų atsodinimas, tvari mada

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja, viena renginio organizatorių, prof. dr. Laima Česonienė ragino bendruomenę kartu investuoti į savo planetą, įvardindama aspektus, kaip galime tai įgyvendinti:

· Skatinti klimato ir aplinkosaugos raštingumą. Kartu su stipriu pilietiniu švietimu galime sukurti darbo vietas, ekologišką vartotojų rinką ir leisti piliečiams prasmingai bendradarbiauti su savo vyriausybėmis sprendžiant klimato krizę.

· Stabdyti plastiko naudojimą. Plastikas stipriai kenkia jūros ir žmonių sveikatai, šiukšlina paplūdimius ir kraštovaizdį, kadangi plastiko irimo laikas ilgas – užkemšami sąvartynai.

· Miškų atsodinimas. Miškai – Žemės plaučiai. Atkurdami miškų teritorijas stabdome klimato kaitą bei mažiname CO2 kiekį aplinkoje, kas leidžia gyventi švaresniame pasaulyje.

· Didysis pasaulinis valymas. 2023 metai skirti išvalyti Žemę nuo atliekų ir plastiko taršos. Nors vandenyno šalia neturime, bet turime kitų vandens telkinių bet žemės plotų, kurios reikia tvarkyti ir mažinti užterštumą.

· Tvari mada. Galvojant apie motiną Žemė, reikėtų pagalvoti ar 5 poros batelių tikrai atneš laimę? Vos 25% greitosios mados drabužių pasiekia spintas, likę 75% tiesiog tampa atliekomis. Norėdami prisidėti prie ekologijos, turėtume rinktis geros kokybės ir tvarius drabužius, spintoje turėti tie drabužių kiek nešiojame, o jei norisi garderobą paįvairinti – suteikti šansą „antrųjų rankų“ rūbui.

Renginio organizatoriai doc. dr. Anželika Dautartė ir doc. dr. Algirdas Gavenauskas ragino puoselėti Žemę, juk ji – mūsų namai. „Žmogus – siekiantis pažinti, suprasti, keisti, o kartais tiesiog neliesti – nusipelno pagarbos. Simboliška, kad kovo 20 d. švenčiama ne tik Žemės, bet ir Laimės diena. Juk neturėdami Žemės – nebūtume laimingi. Minint šias simbolines šventes linkime, kad mums sektųsi ugdyti meilę, kad gerbtume ir niekada nebijotume tiesos, kad kovotume už tvarų, nevienadienį grožį, tvarų. Linkime tapti draugiškais, matančiais, girdinčiais ir nebijančiais reaguoti. Lai plazda ši vėliava“, – užbaigiant Žemės vėliavos kėlimo ceremoniją linkėjo renginio iniciatoriai ir vedėjai.

Tvarumas – ne tik Lietuvos, bet visos mūsų planetos ateitis. Puoselėkime tai, ką turime. Kurkime tvarią ateitį kartu.

VDU Karjeros centro neformalių paskaitų ciklas: „Savęs link ’23: išdrįsk rinktis ir keisti“

Kaip ir kasmet, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centras kovo ir balandžio mėnesiais kviečia studentus bei universiteto absolventus dalyvauti nuotolinėse neformalių paskaitų ciklo „Savęs link ’23“ pranešimuose, diskusijose bei aktyviai naudotis virtualia CV klinika.

Jau tradiciniu tapęs neformalių paskaitų ciklas šiemet kvies susitelkti į savęs paiešką ir pažinimą bei motyvuos, išdrįsti rinktis ar keisti. Norint pradėti ar kita kryptimi tęsti savo karjeros kelionę – procesą, kuris yra kiekvieno žmogaus didžiulė gyvenimo dalis, gali būti nelengva – sunkumai ir iššūkiai kyla, ieškant savo svajonių veiklos, ar bandant ją sukurti.

Šių metų „Savęs link ’23“ pagrindine tema išdrįsk rinktis ir keisti bandysime įkvėpti ir priminti, kad siekiant atrasti mylimą darbą ar susikurti svajonių karjerą, ieškojimų kelyje reikia nebijoti dėti drąsaus žingsnio, užduoti klausimus sau bei kitiems ir ieškoti vis naujų sprendimų ar atsakymų į klausimus. Nereikia bijoti klysti – šios paieškos į prasmingą ir džiugesį keliantį užsiėmimą yra labai svarbi ir nuolat besitęsianti kelionė, padedanti suprasti ir suvokti savęs pažinimo svarbą bei žengti pirmuosius žingsnius tikslingo savęs pažinimo, drąsos ar pokyčių link.

Šiemet neformalių paskaitų ciklas supažindins renginių dalyvius su savęs pažinimu iš įvairių perspektyvų: kaip kurti savo asmeninį įvaizdį ir priimti sprendimus, siekiant profesinės sėkmės, kokia įvairi gali būti žmogaus karjeros kelionė, kaip sėkmės siekimas atrodo iš psichologinės perspektyvos ir kokios galimybės šiandien atsiveria žmonėms su negalia. Specialistai pasidalins ne tik naujausiomis pasaulinės rinkos tendencijomis, bet ir asmeninėmis patirtimis, patirtais sunkumais ir pakilimais.

Kovo ir balandžio mėnesiais universiteto studentams bei absolventams bus suteikta galimybė dalyvauti virtualioje CV klinikoje: pasikonsultuoti ir kartu su profesionaliu karjeros specialistu peržvelgti savo gyvenimo aprašymą (CV), gauti pastebėjimus, vertingų įžvalgų bei patarimų, kaip paruošti savo aprašymą taip, kad jis atitiktų visus reikalavimus. Norite pasitarti ir išgirsti konsultanto nuomonę? Galite savo CV siųsti el. paštu: cv@vdu.lt

BŪTINA REGISTRACIJA

 

 

Žemės vėliavos iškėlimo ceremonija VDU ŽŪA

Minint Pasaulinę Žemės dieną kovo 20 d. 12 val. VDU Žemės ūkio akademijoje bus iškeliama Žemės vėliava. 
Renginys skirtas nacionalinio moksleivių konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ finalui, kuris vyks kovo 23 d. LR Seime, paminėti. Šia Žemės vėliavos iškėlimo ceremonija Akademijos bendruomenė siekia atkreipti visuomenės dėmesį į mūsų planetai kilusius iššūkius bei skatina ugdyti naują požiūrį ir ieškoti naujų sprendimų šiems iššūkiams mažinti.
Kviečiame dalyvauti.

Data: Kovo 20 d.
Laikas: 12:00 val. Vieta: VDU Žemės ūkio akademija (prie Centrinių rūmų)Organizatoriai: VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedra

Prof. dr. Laima ČesonieneEl. p. laima.cesoniene1@vdu.lt

Doc. dr. Anželika DautartėEl. p. anzelika.dautarte@vdu.lt

Doc. dr. Algirdas GavenauskasEl. p. algirdas.gavenauskas@vdu.lt

Kovo 11-tąją VDU ŽŪA pasitiko pagerbdama bendruomenės narius, savo darbais liudijančius laisvę kurti ir veikti

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) kovo 10 d. įvyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 33-iųjų metinių minėjimas. Ukrainoje tebesitęsiančio karo už laisvę akivaizdoje prisiminta, kokią svarbią mūsų tautos pergalę vainikavo 1990-ųjų Kovo 11-toji. Renginio metu tradiciškai iškilmingai pagerbti bei apdovanoti VDU ŽŪA bendruomenės nariai, pastaraisiais metais pasižymėję išskirtiniais darbais plėtojant mokslą, ugdant studentus, didinant Akademijos tarptautiškumą bei sąžiningai einantys savo kasdienes pareigas.

Lietuvos universiteto 100-mečio proginiai medaliai, nugalėtojų diplomai keliolikoje įvairių nominacijų, nominantų padėkos raštai, taip pat piniginiai prizai skelbtų konkursų nugalėtojams, skatinamosios socialinių partnerių skirtos stipendijos įteikti gausiai grupei Akademijos mokslininkų, dėstytojų, neakademinių padalinių darbuotojų bei studentų.

Įteiktos VDU ŽŪA socialinių partnerių skatinamosios stipendijos studentams ir Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai

VDU ŽŪA kanclerė, prof. dr. Astrida Miceikienė, sveikindama renginio dalyvius, kalbėjo, kad Kovo 11-toji mums visiems yra tarsi atramos taškas, suteikiantis laisvę veikti, o kartu uždedantis ir atsakomybę už Akademijai patikėtą sektorių – žemės ūkį. „Šiandien sveikiname labiausiai nusipelniusiuosius, tačiau iš tiesų visa mūsų bendruomenė nuveikė labai daug“, – teigė A. Miceikienė, linkėdama vertinti laisvę bei šalia esančius kolegas.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. dr. Juozas Augutis sveikino Akademijos bendruomenę, suteikusią puikų pretekstą išskirtinio formato renginiui. Rektorius linkėjo naujų prasmingų darbų ir kad 1990-ųjų Kovo 11-toji būtų paskutinė istorinė data, kada mūsų tautai teko iš naujo įtvirtinti savo nepriklausomybę.

Simboliškai pratęsiant VDU rektoriaus mintį, jog Lietuvos jaunajai kartai saugant ir puoselėjant tėvų iškovotą laisvę teks ypatingai atsakinga misija, pirmieji į sceną atsiimti pelnytų apdovanojimų buvo pakviesti jaunosios kartos atstovai – VDU ŽŪA studentai, kuriems Akademijos socialiniai partneriai skyrė vardines skatinamąsias stipendijas.

AB „East West Agro“ įsteigtas skatinamąsias vardines stipendijas įmonės generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas įteikė Agronomijos fakulteto studentams Erikai Berenytei ir Kasparui Radvilavičiui bei Inžinerijos fakulteto studentams Robertui Abručiui ir Pauliui Bendžiūnui.

 

UAB „Nando“ direktorius Justinas Taruška vardinėmis stipendijomis laikyti pasirinktą kryptį motyvavo Agronomijos fakulteto studentus Aivą Stankaitytę, Gabiją Gudaitytę, Kamilę Jasnauskaitę, Dominyką Butkų.

Šiuo metu studijuojančiųjų ateičiai  neabejingi VDU Žemės ūkio akademijos absolventai Ieva ir Arnas Radzevičiai, jau ne pirmą kartą skiriantys skatinamąsias vardines stipendijas, šiemet paskatino Agronomijos fakulteto studentę Kamilę Jasnauskaitę.

 

Minint Lietuvos universiteto 100-mečio sukaktį už aktyvią visuomeninę veiklą bei Universiteto vardo garsinimą Lietuvos universiteto 100-mečio proginiu medaliu buvo apdovanoti universiteto socialiniai parneriai ir bendruomenės nariai: UAB „Rovaltra“, atstovaujama generalinio direktoriaus Romualdo Trainaičio, Dokumentų valdymo centro vyr. specialistė Roberta Didžiulienė bei VDU ŽŪA administravimo grupės vadovė dr. Laima Skauronė.

VDU ŽŪA bendruomenės nariams įteiktos nominacijos

Metų mokslo laimėjimas

Nominacijoje „Metų mokslo laimėjimas“ į laimėtojus pretendavo: Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros lektorė dr. Aistė Čapienė – už mokslo darbą „Vartotojų proaplinkosauginis ir prosocialus įsitraukimas į tvarų vartojimą“, įvertintą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos  (LJMS) organizuotame 2022 m. „Geriausių disertacijų“ konkurse.;Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorius dr. Darius Kavaliauskas – už tai, kad 2022 m. buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos nariu.

„Metų mokslo laimėjimas“ nominacijoje nugalėtojos vardas suteiktas Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros lektorei dr. Aistei Čapienei už mokslo darbą „Vartotojų proaplinkosauginis ir prosocialus įsitraukimas į tvarų vartojimą“, įvertintą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos  (LJMS) organizuotame 2022 m. „Geriausių disertacijų“ konkurse.

Metų projektas

Nominacijos  „Metų projektas“ nugalėtoju  pretendavo tapti:

  • Tarptautinis projektas „Liofilizuoti jogurto kąsneliai, praturtinti netradicinėmis funkcionaliomis žaliavomis”. Projekto vadovė Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja, doc. dr. Jurgita Kulaitienė, projekto vykdytojos: lekt. dr. Dovilė Levickienė, doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė,  doc. dr. Aurelija Paulauskienė, dokt. Brigita Medveckienė.
  • Tarptautinis projektas „Horizon Europe“ „Žiedinių biosprendimų integravimo į Europos kaimo vietoves spartinimas“ (BioRural). VDU ŽŪA projekto koordinatorė Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vladzė Vitunskienė, projekto vykdytojai: doc. dr. Rasa Pakeltienė, dr. Akvilė Aleksandravičienė, doc. dr. Jolita Greblikaitė, prof. dr. Kęstutis Navickas.
  • Nacionalinis projektas „Nacionaliniai apskaitai ir „žaliajam“ sertifikavimui tinkamos ŠESD emisijų ir CO2 absorbcijos apskaitos modelis ūkio lygiu“. Projekto vadovė Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vyresn. m. d., doc. dr. Vilma Naujokienė, mokslinio tyrimo ir taikomosios veiklos projekto vykdytojai: prof. dr. Rolandas Bleizgys, vyresn. m. d., doc, dr. Kristina Lekavičienė, m. d., lekt. dr. Dainius Savickas, vyr. m. d. doc. dr. Genovaitė Liobikienė, vyresn. m. d. doc. dr. Zita Kriaučiūnienė.
  • Tarptautinis projektas „Ekosistemų adaptacijos ir pokyčiai siekiant formuoti, išsaugoti ir palaikyti ateities miškų tvarumą“. VDU ŽŪA projekto veiklų koordinatorius prof. dr. Gediminas Brazaitis.

„Metų projekto“ vardą pelnė tarptautinis projektas „Liofilizuoti jogurto kąsneliai, praturtinti netradicinėmis funkcionaliomis žaliavomis”. Projekto vadovė docentė dr. Jurgita Kulaitienė.

Metų tyrėjas

Nominacijoje „Metų tyrėjas“ nugalėtoju pretendavo tapti:

  • Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos dokt. Laura Jefimovaitė,– už perspektyvumą;
  • Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros dokt. Indrė Bručienė – už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, mokslo pasiekimų rezultatus;
  • Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros dokt. Ieva Gaidė – už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, pasiektus mokslo rezultatus.

„Metų tyrėja“ išrinkta Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doktorantė Ieva Gaidė – už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, pasiektus mokslo rezultatus.

Metų darbuotojas

„Metų darbuotojo“ nominacijoje, skiriamoje už ypatingą atsidavimą darbui bei kolegiškumą šiemet paskelbtos dvi nominantės –

  • Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros prof. dr. Aušra Blinstrubienė – už profesinę etiką, toleranciją nuomonių įvairovei, gebėjimą telkti bendruomenę bendram prasmingam tikslui, kūrybiškumą bei nuoširdumą.
  • Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslo vadybininkė Jūratė Žvirzdinaitė – už geranorišką pagalbą ir lojalumą.

„Metų darbuotojo“ vardas suteiktas Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorei dr. Aušrai Blinstrubienei.

Metų partnerystė

Nominacijos „Metų partnerystės“ nominantai:

  • Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Evaldas Klimas – už bendrystę su UAB „Autokausta“ ir UAB „Durpeta“ ir už tai, kad pagal mokslininko sukurtą metodiką ir jam tiesiogiai vadovaujant, buvo paruošta 2 tūkst. m3 specialios sudėties dirvožemio substrato, Kauno Dariaus ir Girėno stadiono futbolo aikštėje suformuotas 20 cm augalinis sluoksnis ir įrengta naujos kartos hibridinė šildoma sportinė veja.
  • Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslinės ir projektinės veiklos koordinatorė, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros doc. dr. Erika Besusparienė – už aktyvų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, naujų ryšių užmezgimą bei indėlį tampant Muitinės praktikų asociacijos ir International Network of Customs Universities asociacijos nariais.
  • Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros doc. dr. Jonas Čėsna – už glaudų ir reikšmingą bendradarbiavimą su socialiniais ir verslo partneriais įkuriant „Sumanaus moksleivio akademijos inžinerijos eksperimentines klases“ ir „Inžinerijos klasės“ idėjos vystymą, plėtojimą.
  • Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros prof. dr. Laima Česonienė – už glaudų ir reikšmingą bendradarbiavimą su Lietuvos rajonų savivaldybėmis, plėtojant aplinkos apsaugos ir ekologijos tyrimus, skleidžiant ekologijos idėjas.

Atsižvelgiant į tai, kad reikšmingų darbų, sukūrusių sinergijos efektą,  buvo ne vienas. „Metų partnerystės“ apdovanojimas įteiktas Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros docentui dr. Jonui Čėsnai – už glaudų ir reikšmingą bendradarbiavimą su socialiniais ir verslo partneriais, įkuriant „Sumanaus moksleivio akademijos Inžinerijos eksperimentines klases“ ir „Inžinerijos klasės“ idėjos vystymą, plėtojimą.

„Metų partnerystės“ apdovanojimas taip pat įteiktas Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslinės ir projektinės veiklos koordinatorė, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros docentei dr. Erikai Besusparienei – už aktyvų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir naujų ryšių užmezgimą ir indėlį tampant Muitinės praktikų asociacijos ir International Network of Customs Universities asocijacijos nariais.

Metų dėstytojas

Nominacijos „Metų dėstytojas“ nugalėtojai už pažangią pedagoginę veiklą, dėstymo novatoriškumą, aktyvumą ir partnerystę su kitomis studijų ir mokslo institucijomis, studijų programų populiarinimą moksleiviams ir visuomenei, vadovavimą studentų mokslo tiriamiesiems darbams, paskelbti:

  • Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentas dr. Evaldas Klimas.
  • Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros docentas dr. Valdemaras Makutėnas.
  • Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros lektorius dr. Gediminas Vasiliauskas.
  • Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. Milda Gumbytė.

Metų studentas

Nominacijos „Metų studentas“ nugalėtojais tapo:

  • Agronomijos fakulteto I pakopos studijų programos Agronomija studentas Ugnius Ginelevičius – už gerus mokymosi rezultatus ir aktyvią mokslinę veiklą.
  • Bioekonomikos plėtros fakulteto I pakopos studijų programos „Apskaita ir finansai“ studentė Dovilė Jankauskaitė – už puikius studijų rezultatus.
  • Inžinerijos fakulteto II pakopos studijų programos „Žemės ūkio mechanikos inžinerija“ studentas Justas Listauskas – už puikius studijų rezultatus ir aktyvų dalyvavimą mokslinėje ir visuomeninėje veikloje;
  • Miškų ir ekologijos fakulteto I pakopos studijų programos „Miškininkystė“ studentas Povilas Gaušys – už puikius studijų rezultatus.

Metų tyrėjo tarptautinio judumas

„Metų tyrėjo tarptautinio judumo“ nominacijos nugalėtojais tapo:

  • Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentė dr. Zita Kriaučiūnienė – už mokslinių seminarų vedimą, stažuotes ir kvalifikacijos kėlimą septyniose skirtingose Europos ir Azijos šalyse bei bendradarbiavimą tarptautiniuose projektuose.
  • Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros docentė dr. Dalia Perkumienė – už sunkiai suskaičiuojamą Erasmus+ vizitų skaičių, aktyvų dalyvavimą tarptautiniuose studijų projektuose.
  • Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros profesorė dr. Eglė Jotautienė – už aktyvumą vykdant tarptautinius vizitus pagal Erasmus+ mainų programą ir pranešimus tarptautiniuose moksliniuose renginiuose
  • Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. Daiva Šileikienė – už aktyvią veiklą vykdant tarptautinius vizitus.

Metų studento tarptautinis judumas

Nominacijoje „Metų studento tarptautinis judumas“ apdovanojimus pelnė:

  • Bioekonomikos plėtros fakulteto I pakopos studijų programos „Logistika ir prekyba“ studentė Perizat Yermakhan – už aktyvų dalyvavimą Erasmus+ mainuose;
  • Miškų ir ekologijos fakulteto I pakopos studijų programos „Miškininkystė“ studentas Deividas Strumila – už aktyvų dalyvavimą Erasmus+ mainų programoje.

Metų ambasadoriaus 

Už aktyvią studijų ir mokslo veiklą, jos populiarinimą tarptautiniu mastu apdovanojimai skiriami „Metų ambasadoriaus“ nominacijoje. „Metų ambasadoriumi“ pretendavo tapti:

  • Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Vaclovas Bogužas – už aktyvią narystę profesinėse organizacijose, LR žemės ūkio ministro visuomeninių patarėjų taryboje, ŽŪA taryboje ir VDU senate bei kitas reikšmingas tarptautines veiklas.
  • Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros doc. dr. Bernardas Vaznonis – už pastangas užmegzti naujus ryšius su užsienio universitetais, didinti VDU ŽŪA užsienio studentų skaičių.
  • Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros lekt. dr. Giedrius Pašakarnis – už aktyvų studijų ir mokslo veiklų, renginių populiarinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
  • Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė – už aktyvų studijų ir mokslo veiklų populiarinimą tarptautiniu mastu.

Metų ambasadoriumi tapo Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros docentas dr. Bernardas Vaznonis – už pastangas užmegzti naujus ryšius su užsienio universitetais, didinti VDU ŽŪA užsienio studentų skaičių.

Apdovanoti Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursų dalyviai ir laimėtojai

Studijų metodinių priemonių konkurso „Vaizdinių priemonių kategorija“

Studijų metodinių priemonių konkurso „Vaizdinių priemonių kategorijoje“ dalyvavo:

  • Inžinerijos fakulteto prof. dr. Dainius Steponavičius, lekt. Albinas Andriušis, dokt. Tadas Jomantas, dokt. Andrius Grigas, mgr. Žygimantas Niekis, mgr. Jonas Balčiūnas – už vaizdinę priemonę „Traktorinių purkštuvų, purškimo dronų ir robotų-purkštuvų išpurkštų lašelių dreifo tyrimo stendas“.Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedra doc. dr. Darija Jodaugienė – už vaizdinę priemonę „Piktžolių, jų daigų ir sėklų identifikavimas“.

Konkurso I vietos laimėtoja paskelbta Inžinerijos fakulteto mokslininkų komanda: prof. dr. Dainius Steponavičius, lektorius Albinas Andriušis, doktorantas Tadas Jomantas, doktorantas Andrius Grigas, magistrantas Žygimantas Niekis, magistrantas. Jonas Balčiūnas – už vaizdinę priemonę „Traktorinių purkštuvų, purškimo dronų ir robotų-purkštuvų išpurkštų lašelių dreifo tyrimo stendas“. Laimėtojams taip pat skirta piniginė premija.

Studijų metodinių priemonių konkurso „Studijų organizavimo metodų ir kitų studijų metodinių priemonių kategorija“

Studijų metodinių priemonių konkurso „Studijų organizavimo metodų ir kitų studijų metodinių priemonių kategorijoje“ dalyvavo ir I vietą laimėjo Inžinerijos fakulteto prof. dr. Eglė Jotautienė, doc. dr. Kristina Lekavičienė, doc. dr. Mečys Palšauskas – už trijų studijų dalykų kompleksinį metodinį aprūpinimą – mokomoji knyga „Teorinės mechanikos dėsnių ir metodų taikymas inžinerijoje“. Laimėtojams taip pat skirta piniginė premija.

Studijų ir metodinių priemonių konkurso „Metodinių leidinių kategorija“

Studijų ir metodinių priemonių konkurso „Metodinių leidinių kategorijoje“ dalyvavo:

  • Agronomijos fakulteto doc. dr. Lina Marija Butkevičienė, doc. dr. Aušra Sinkevičienė, doc. dr. Darija Jodaugienė, prof. dr. Vaclovas Bogužas – už mokomąją knygą ,,Sėjomainų projektavimas ir dirvožemio kokybės vertinimas“.
  • Miškų ir ekologijos fakulteto lekt. dr. Nijolė Maršalkienė – už knygą „Grybai: tarp etnologijos ir ekologijos“.
  • Agronomijos fakulteto doc. dr. Aušra Sinkevičienė – už mokomąją knyga „Augalų apsauga“.

I vietos laimėtoja paskelbta Agronomijos fakulteto dėstytojų komanda: Agronomijos fakulteto docentė dr. Lina Marija Butkevičienė, docentė dr. Aušra Sinkevičienė, docentė dr. Darija Jodaugienė, profesorius dr. Vaclovas Bogužas – už mokomąją knygą ,,Sėjomainų projektavimas ir dirvožemio kokybės vertinimas“. Laimėtojams taip pat skirta piniginė premija.

Mokslo darbų konkurso „Mokslininkų grupių kategorija“

Mokslo darbų konkurso „Mokslininkų grupių kategorijoje“ I vietą laimėjo Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros autorių kolektyvas: profesorius dr. Vaclovas Bogužas, docentė dr. Jūratė Aleinikovienė, jaunesnioji Mokslo darbuotoja dr. Lina Skinulienė, mokslo darbuotoja dr. Vaida Steponavičienė – už mokslo produkcijos rinkinį „Dirvožemių daugiafunkcinio atsparumo ir stabilumo technologijų taikymas gamtinėse ekosistemose“. Laimėtojams taip pat skirta piniginė premija.

II vietą Mokslo darbų konkurso „Mokslininkų grupių kategorijoje“ pelnė  Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros autorių kolektyvas: profesorius dr. (HP) Petras Punys, docentas dr. Egidijus Kasiulis, doktorantas Linas Jurevičius – už mokslo produkcijos rinkinį „Klasikinė ir kinetinė hidroenergetika – efektyvesnis panaudojimas“. Laimėtojams taip pat skirta  piniginė premija.

Tarptautinis mokslininkas

Mokslo darbų konkurso „Tarptautinio mokslininko kategorijoje“ dalyvavo bei laimėjo Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vyr. m. d. dr. Michael Manton – už mokslo produkcijos rinkinį „Tarptautinių žinių kūrimas ir mokymasis siekiant įveikti kliūtis tvariam funkcinės žaliosios infrastruktūros naudojimui, taikant tarpdisciplininius tyrimus ir įvairius kraštovaizdžius“. Laimėtojui taip pat skirta piniginė premija.

Kovo 11-tajai skirtame renginyje, kurio metu pagerbti VDU ŽŪA bendruomenės atstovai, skambėjo ir jiems skirti padėkos bei sveikinimo žodžiai, ir profesionali muzika– šventinę nuotaiką kūrė renginių organizavimo grupės „Harmonija“ solistai Gytis Murauskas (tenoras), Klaudijus Zajančkauskas (baritonas) bei pianistė Domantė Matulevičiūtė.

Profesorius Romualdas Deltuvas: tapti miškininku buvo vienintelė mano svajonė

Šį kovą garbingą 80-mečio jubiliejų pasitinka miškininkystei savo gyvenimą skyręs mokslininkas, pedagogas, mokslo vadovėlių autorius, publicistas ir vadybos strategas, 2004 – 2011 metais ėjęs tuomečio Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus pareigas, profesorius habil. dr. Romualdas Deltuvas.

VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenė, sveikindama jubiliatą, linki jam lietuviško ąžuolo sveikatos, naujų idėjų ir ilgiausių metų. Ranką ant šalies miškininkystės aktualijų pulso ir šiandien tebelaikantis prof. habil. dr. R. Deltuvas kolegoms taip pat turi palinkėjimą – aukštai nešti Miškų ir ekologijos fakulteto vardą, drąsiai reikšti savo nuomonę miškų politikos klausimais bei nepamiršti, kad miškininkai visada buvo tautos žiedas, o miškai – Lietuvos širdis.

Į priekį vedė suvalkietiškas atkaklumas

 „Esu suvalkietis zanavykas su visomis šio krašto žmonėms būdingomis savybėmis – būti reikliam visų pirma sau, bet taip pat ir kitiems“, – su šypsena veide, naujausiu laikraščiu ir kavos puodeliu rankose kalba jubiliejų pasitinkantis prof. habil. dr. R. Deltuvas.

Pašnekovas prisipažįsta, kad tapti miškininku buvo vienintelis jo tikslas nuo vaikystės. Augęs miškų apsuptoje Kazlų Rūdoje profesorius prisimena kasdien matydavęs į darbą einantį vietos girininkijos girininką ir svajodavo kada nors jį pakeisiąs. Septintojo dešimtmečio pradžioje patekti į tuometės Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą buvo didžiulis iššūkis, nes dėl vienos studijų vietos konkuruodavo 8 – 10 pretendentų. Tačiau prof. habil. dr. R. Deltuvui pavyko. Vėliau pavyko ir išsvajotoje Kazlų Rūdos girininkijoje atlikti praktiką, o baigus mokslus tapti šios girininkijos girininko padėjėju. Tačiau vietos miškų ūkio direktorius entuziastingai nusiteikusį jaunąjį specialistą „nusodino į vietą“, atskleisdamas, jog  šis netrukus bus perkeltas į visiška kitą šalies pakraštį.

„Matyt, suvalkietiškas atkaklumas ir šiuo atveju padėjo – žlugus vienai svajonei kaipmat atsirado kita – grįžti į savąją Alma Mater ir kibti į aspirantūros studijas“, – prisimena pašnekovas, nuo 1967 m., kuomet tapo Miškininkystės katedros aspirantu, akademiją gyvenime vėliau trumpam palikęs tik ketvertui metų, kai1980–1983 m. ėjo Lietuvos miškotvarkos įmonės „Miško projektas“ technologinio projektavimo skyriaus viršininko pareigas. „Ši praktinė patirtis man ir kaip mokslininkui, ir kaip vadovui ateityje labai pravertė“, – teigia profesorius.

Paklaustas, kokį savo nuveiktą darbą laiko prasmingiausiu, prof. habil. dr. R. Deltuvas nedvejodamas teigia, jog tai – netgi ne tiesioginės profesinės veiklos vienas ar kitas rezultatas, o surinkta istoriografinė medžiaga ir parašyta bei 2014 m. išleista knyga apie 1924 m. Dotnuvoje įsteigtos Žemės ūkio akademijos pirmąjį rektorių ir pirmąjį Miškotvarkos katedros vedėją prof. dr. Povilą Matulionį „Povilas Matulionis: ateities pradžia“. „Tai leidinys apie nederamai primirštą asmenybę, žmogų idealistą, kurio darbai padeda geriau suvokti kelią į Lietuvos nepriklausomybę ir įvertinti mūsų dabartį“, – teigia prof. habil. dr. R. Deltuvas, už šią knygą 2017-taisiais pelnęs Lietuvos mokslų akademijos premiją.

Tarp savo mokslinių darbų profesorius vienu reikšmingiausių šiandien įvardija sukurtą pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, prognozuojant tų kirtimų apimtis, ir parengtą modelį OPTINA pagrindinių kirtimų normai nustatyti, kuris kiek patobulintas naudojamas iki šiol.

Pažintis mokslinėje ekspedicijoje

Paprašytas pasidalyti su prof. habil. dr. R. Deltuvo asmenybe siejančiais prisiminimais, buvęs ilgametis VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius pasakoja studijų metais prof. habil. dr. R. Deltuvo paskaitų neklausęs, nes profesorius tuo metu dirbo Miškotvarkos katedros mokslo darbuotoju ir paskaitų neskaitė, tačiau artimiau su juo susipažino būdamas ketvirto kurso studentu ir dalyvaudamas prof. habil. dr. R. Deltuvo vadovaujamoje mokslinėje ekspedicijoje Šilutės miškų ūkyje.

„Tai buvo berods 1978 metai. Ekspedicijos tikslas buvo lauko sąlygomis išbandyti miškų ūkinės veiklos kokybės vertinimo metodiką. Tam buvo pasitelkti keliolika studentų, tarp jų dvi antrakursės merginos. Gyvenome palapinėse, o pati stovykla buvo įkurta šalia Norkaičių girininkijos esančiame parkelyje. Neturėjome jokio transporto. Į darbą miške kiekvieną rytą nuveždavo miškų ūkio sunkvežimis. Kadangi nebuvo ir mobiliųjų telefonų, sutartu laiku tas pats sunkvežimis parveždavo į Norkaičių girininkiją. Ekspedicija buvo puiki galimybė susipažinti su Šilutės kraštu. Pėsčiomis išvaikščiojome šio krašto miškus, susipažinome su vietiniais miškininkais, jų atliekamais darbais. Ir be matavimų nustatėme, kad tarp miškų ūkio darbų miške kokybės ir girininkijos aplinkos vaizdo yra labai tamprus ryšys, taip pat įsitinome, koks svarbus miško ūkio darbų organizavime  yra girininko vaidmuo“, – pasakoja  pašnekovas, prisimenantis, kad ekspedicija neapsiėjo ir be nedidelių kuriozų.

„Kartą buvome nuvežti ne į tą girininkiją, į kurią tikėjomės patekti, ir su vietos girininku ilgai negalėjome išsiaiškinti, kaip trumpiausiu keliu nueiti į mums reikalingą miško kvartalą. Galiausiai išsiaiškinome, kad tokio numerio kvartalo minėtoje girininkijoje išvis nėra, nes girininkija ne ta“, – su šypsena prisimena prof. dr. E. Bartkevičius.

Daugeliui didelį įspūdį visada darė profesoriaus užsienio kalbų žinios

Pašnekovas atskleidžia,  kad daugeliui didelį įspūdį visada darė prof. habil. dr. R. Deltuvo užsienio kalbų žinios. „R. Deltuvas labai anksti suprato, kiek svarbus gyvenime, o ypač mokslininko gyvenime, yra kalbų mokėjimas. Baigdamas Miškų ūkio fakultetą savo diplominį darbą jis parašė vokiečių kalba. Vėliau jau dirbdamas Akademijoje vokiečių ir anglų kalbų, mokslines ir praktines miškotvarkos žinias tobulino įvairiose stažuotėse. Stažavosi Maskvos veterinarijos akademijoje, Drezdeno (1976-1978), Helsinkio (1981-1982), Konektikuto (1993) universitetuose, VFR Bavarijos žemės miškų tarnyboje (2000). Šių stažuočių metu R. Deltuvas įgijo bičiulių, su kuriais draugystė tebesitęsia iki šių dienų ir kurie labai padėjo Akademijai bei fakultetui vystyti tarptautinį bendradarbiavimą“, – atkreipia dėmesį prof. dr. E. Bartkevičius, vėliau su prof. habil. dr. R. Deltuvu artimiau bendradarbiavęs, kai šis ėjo Akademijos mokslo prorektoriaus, vėliau rektoriaus pareigas, o pats pašnekovas buvo Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas. Pasak prof. dr. E. Bartkevičiaus, jam dirbti buvo nenuobodu jau vien dėl to, jog atrodė, kad Miškų ir ekologijos fakultetui prof. habil. dr. R. Deltuvas kelia aukštesnius reikalavimus negu kitiems fakultetams.

Prof. habil. dr. R. Deltuvas – modelio OPTINA pagrindinių kirtimų normai nustatyti rengėjas

„Man tapus Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentu su prof. habil. dr. R. Deltuvu beveik kasmet organizuodavome fakulteto dėstytojų ir miškininkų gamybininkų išvykas į Vakarų Europą, turėdami tikslą susipažinti su skirtingų šalių miškininkystės specifika. Kelionių dalykinę programą savo bičiulių užsienyje padedamas sudarydavo profesorius. Man tekdavo spręsti organizacinius klausimus. Aplankėme Vokietiją, Austriją, Šveicariją, Slovėniją, Suomiją, Švediją ir kitas šalis. Kai kurias šalis aplankėme ne po vieną kartą. Gaila, kad ši graži ir naudinga tradicija nebetęsiama“, – apgailestauja prof. dr. E. Bartkevičius.

Pasak buvusio ilgamečio VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekano, visa prof. habil. dr. R. Deltuvo mokslinė veikla vienaip ar kitaip yra susijusi su miškotvarka. 1968- 1969 m. jis kartu su kitais Akademijos ir Lietuvos miškų instituto mokslininkais rengė pirmosios Lietuvos miškų atrankinės inventorizavimo metodiką. Vėliau prof. habil. dr. R. Deltuvas aktyviai dirbo tobulinant pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką ir parengė iki šiol naudojamą modelį OPTINA pagrindinių kirtimų normai nustatyti.

1980-1984 m. prof. habil. dr. R. Deltuvas buvo Lietuvos miškų technologinio tvarkymo bei pagrindinių kirtimų išdėstymo teritorijoje ir laike vienas pradininkų. Vėliau profesorius vadovavo darbams, skirtiems miškų urėdijų ir girininkijų darbo efektyvumui įvertinti, miškų urėdijų dydžiui optimizuoti.

Atsiskleidė kaip talentingas istorijos tyrinėtojas

 „Žaviuosi paskutinėmis prof. habil. dr. Romualdo Deltuvo parašytomis knygomis, kurias jis parašė jau baigęs savo aktyvią veiklą universitete. Ir ne dėl to, kad man teko daug prisidėti, kad šios knygos išvystų dienos šviesą. Knygomis „Povilas Matulionis – ateities pradžia – tai mes“ ir „Miškų ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje“ jų autorius atsiskleidė kaip talentingas istorijos tyrinėtojas. Knygos parašytos sklandžia, vaizdinga kalba, stebina minčių dėstymo nuoseklumas, gebėjimas įsigilinti į konkretaus istorinio laikotarpio  ypatumus“, – pastebi prof. dr. E. Bartkevičius.

Pašnekovo nuomone, graži bei prasminga dovana jubiliejaus proga prof. habil. dr. R. Deltuvui būtų išpildytas jam duotas pažadas, jog dienos šviesą artimiausiu metu išvys knygos „Povilas Matulionis – ateities pradžia – tai mes“ antrasis leidimas. Tai ypač prasminga artėjant pačios Akademijos šimtmečio jubiliejui, kuris bus minimas 2024-aisiais.

Sugebėjo užtikrinti sklandų Akademijos virsmą į naujo, vakarietiško modelio universitetinę aukštąją mokyklą

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos katedros, kuriai prieš tris dešimtmečius vadovavo prof. habil. dr. R. Deltuvas, dabartinis vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris teigia profesorių pirmiausia prisimenantis kaip „išmintingai reiklų“ dėstytoją, miškotvarkos vadovėlio autorių. Tačiau ne mažiau tuo metu dar studentui G. Mozgeriui įstrigo prof. habil. dr. R. Deltuvo pasakojimai apie Vakarų šalių universitetų studijų sistemas, profesines ir socialines dėstytojų bei studentų galimybes. „Vėliau, jau tapus doktorantu, prof. habil. dr. R. Deltuvas ragino nuosekliai mokytis anglų kalbos, sudarė galimybes išvykti stažuotis į Suomiją“, – prisimena pašnekovas, prisipažįstantis, kad besiruošdamas miškotvarkos dalyko paskaitoms iki šiol mintyse padiskutuojantis su profesoriumi.

Prof. dr. G. Mozgerio teigimu, neįkainojamas  prof. habil. dr. R. Deltuvo kaip Akademijos rektoriaus nuopelnas yra tai, kad jis, iki tol pats jau matęs ne vieną Vakarų šalių universitetą, sudėtingu laikotarpiu sugebėjo užtikrinti sklandų Akademijos virsmą į naujo, vakarietiško modelio universitetinę aukštąją mokyklą.

Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas VDU ŽŪA

Maloniai kviečiame dalyvauti VDU Žemės ūkio akademijos organizuojamame Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, kuriame VDU ŽŪA studentams bus įteikiamos partnerių įsteigtos vardinės stipendijos, VDU ŽŪA bendruomenės nariai bus pagerbti apdovanojimais už jų pasiekimus 2022 m., skambės gyvai atliekamos muzikos kūriniai.

Renginio data ir laikas: Kovo 10 d. 13 val.
Renginio vieta: VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salė.
Numatoma renginio trukmė: ~2 val.

BŪTINA RENGINIO DALYVIŲ REGISTRACIJA

Renginio metu bus apdovanojami nominacijų bei Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursų laureatai.

Nominacijos skiriamos:

  • Metų mokslo laimėjimas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros lektorė dr. Aistė Čapienė;
  • Metų projektas – projekto vadovė doc. dr. Jurgita Kulaitienė, projekto vykdytojos: lekt. dr. Dovilė Levickienė, doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė, dr. Aurelija Paulauskienė, dokt. Brigita Medveckienė;
  • Metų tyrėjas – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros dokt. Ieva Gaidė;
  • Metų darbuotojas – Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros prof. dr. Aušra Blinstrubienė;
  • Metų partnerystė – Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros doc. dr. Jonas Čėsna;
  • Metų partnerystė – Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslinės ir projektinės veiklos koordinatorė, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros doc. dr. Erika Besusparienė;
  • Metų dėstytojas – Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Evaldas Klimas;
  • Metų dėstytojas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros doc. dr. Valdemaras Makutėnas;
  • Metų dėstytojas – Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros dr. Gediminas Vasiliauskas;
  • Metų dėstytojas – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Milda Gumbytė;
  • Metų studentas – Agronomijos fakulteto I pakopos studijų programos Agronomija studentas Ugnius Ginelevičius;
  • Metų studentas – Bioekonomikos plėtros fakulteto I pakopos studijų programos Apskaita ir finansai studentė Dovilė Jankauskaitė;
  • Metų studentas – Inžinerijos fakulteto II pakopos studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentas Justas Listauskas;
  • Metų studentas – Miškų ir ekologijos fakulteto I pakopos studijų programos Miškininkystė studentas Povilas Gaušys;
  • Metų tyrėjo tarptautinis judumas – Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Zita Kriaučiūnienė;
  • Metų tyrėjo tarptautinis judumas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros doc. dr. Dalia Perkumienė;
  • Metų tyrėjo tarptautinis judumas – Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros prof. dr. Eglė Jotautienė;
  • Metų tyrėjo tarptautinis judumas – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Daiva Šileikienė;
  • Metų studento tarptautinis judumas – Bioekonomikos plėtros fakulteto I pakopos studijų programos Logistika ir prekyba studentė Perizat Yermakhan;
  • Metų studento tarptautinis judumas – Miškų ir ekologijos fakulteto I pakopos studijų programos Miškininkystė studentas Deividas Strumila;
  • Metų ambasadorius – Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros doc. dr. Bernardas Vaznonis.

Padėkos skiriamos:

  • Metų mokslo laimėjimas – Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorius dr. Darius Kavaliauskas;
  • Metų projektas – VDU ŽŪA projekto koordinatorė prof. dr. Vladzė Vitunskienė, projekto vykdytojai: doc. dr. Rasa Pakeltienė, dr. Akvilė Aleksandravičienė, doc. dr. Jolita Greblikaitė, prof. dr. Kęstutis Navickas;
  • Metų projektas – projekto vadovė Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vyresn. m. d., doc. dr. Vilma Naujokienė, mokslinio tyrimo ir taikomosios veiklos projekto vykdytojai: prof. dr. Rolandas Bleizgys, vyresn. m. d., doc, dr. Kristina Lekavičienė, m. d., lekt. dr. Dainius Savickas, vyr. m. d. doc. dr. Genovaitė Liobikienė, vyresn. m. d. doc. dr. Zita Kriaučiūnienė;
  • Metų projektas – VDU ŽŪA projekto veiklų koordinatorius prof. dr. Gediminas Brazaitis;
  • Metų tyrėjas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos dokt. Laura Jefimovaitė;
  • Metų tyrėjas – Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros dokt. Indrė Bručienė;
  • Metų darbuotojas – Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslo vadybininkė Jūratė Žvirzdinaitė;
  • Metų partnerystė – Agronomijos fakulteto Dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Evaldas Klimas;
  • Metų partnerystė – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros prof. dr. Laima Česonienė;
  • Metų ambasadorius – Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Vaclovas Bogužas;
  • Metų ambasadorius – Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros lekt. dr. Giedrius Pašakarnis;
  • Metų ambasadorius – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė.

Studijų metodinių priemonių konkurso Vaizdinių priemonių kategorijoje:

  • Inžinerijos fakulteto mokslininkų komanda – prof. dr. Dainius Steponavičius, lekt. Albinas Andriušis, dokt. Tadas Jomantas, dokt. Andrius Grigas, mgr. Žygimantas Niekis, mgr. Jonas Balčiūnas – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;
  • Agronomijos fakulteto doc. dr. Darija Jodaugienė – skiriama padėka.

Studijų metodinių priemonių konkurso Studijų organizavimo metodų ir kitų priemonių kategorijoje:

  • Inžinerijos fakulteto prof. dr. Eglė Jotautienė, doc. dr. Kristina Lekavičienė, doc. dr. Mečys  Palšauskas – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas.

Studijų metodinių priemonių konkurso Metodinių leidinių kategorijoje:

  • Agronomijos fakulteto doc. dr. Lina Marija Butkevičienė, doc. dr. Aušra Sinkevičienė, doc. dr. Darija Jodaugienė, prof. dr. Vaclovas Bogužas – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;
  • Miškų ir ekologijos fakulteto lekt. dr. Nijolė Maršalkienė – skiriama padėka;
  • Agronomijos fakulteto doc. dr. Jolanta Sinkevičienė – skiriama padėka.

Mokslo darbų konkurso Mokslininkų grupių kategorijoje:

  • Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros autorių kolektyvas: prof. dr. Vaclovas Bogužas, doc. dr. Jūratė Aleinikovienė, jaun. m. d. dr. Lina Skinulienė, m. d. dr. Vaida Steponavičienė – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;
  • Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros autorių kolektyvas: prof. dr. (HP) Petras Punys, doc. dr. Egidijus Kasiulis, dokt. Linas Jurevičius – II vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso Tarptautinio mokslininko kategorijoje:

  • Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vyr. m. d. dr. Michael Manton – skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas.

Sveikiname visus nominantus ir laimėtojus.

Informuojame, kad renginyje bus fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU Žemės ūkio akademijoje dėl vietų finale varžėsi Miškų ir ekologijos fakulteto inicijuoto nacionalinio moksleivių konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ pusfinalio dalyviai

 

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas drauge su partneriais jau 11-tąjį kartą rengia nacionalinį moksleivių konkursą „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“. Trimis turais vykstančiame renginyje šiais mokslo metais pareiškė norą dalyvauti net 43 komandos iš 39 šalies ugdymo įstaigų. Lapkričio – gruodžio mėnesiais įvyko atrankinis konkurso turas, kurio metu paaiškėjo 19 komandų – pusfinalio dalyvių. Vasario 22-23 dienomis VDU Žemės ūkio akademijoje surengtame pusfinalyje moksleiviai pristatė savo mokymo įstaigų veiklas, atskleisdami jų išskirtinumą, demonstravo ekologijos, istorijos, biologijos, etnokultūros pažinimo ir įvairių kitų dalykų žinias. Konkurso finalas, kuriame rungsis 7 komandos – finalininkės kovo 23 d. bus surengtas LR Seime, minint Pasaulinę žemės dieną. Nugalėtojų laukia ir staigmena – specialus konkurso partnerės – LR aplinkos ministerijos įsteigtas prizas.

Ragino moksleivius gyventi darnoje su gamta ir jausti už ją atsakomybę

Nacionalinio moksleivių konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ organizatoriai – VDU Žemės ūkio akademija, Žemės ūkio ministerija, Kauno Švietimo inovacijų centras, Kauno rajono savivaldybės administracija. Konkurso partnerė – Aplinkos ministerija. Konkursą globoja Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nilsen.

Konkurso pusfinalio dalyvius atvykęs pasveikinti Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis ragino moksleivius ir ateityje išlaikyti pasirinktą kryptį – gyventi darnoje su gamta ir jausti už ją atsakomybę. „Esame bendro pasaulio dalis, tad vertinkime gyvenimą ir jo reiškinius plačiai. Nepamirškime, kad išsiųsta, regis, tokia trumpa ir nereikšminga SMS žinutė taip pat prisideda prie neigiamų klimato pokyčių.  Esate išmani, iniciatyvi naujoji Z karta. Laukiame ir tikime, kad tapsite darnios ateities kūrėjais“, – konkurso dalyviams kalbėjo V. Pranckietis.

Pristatydami savo mokymo įstaigų bendruomenių iniciatyvas konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ pusfinalininkai demonstravo video klipus apie rengiamas ekologines akcijas, pasakojo apie pačių moksleivių įsteigtas „bendroves“, kuriose antram gyvenimui prikeliami naudoti daiktai, kuriami inovatyvūs produktai, skatinantys atsakingą vartojimą ir sveiką gyvenseną. Taip pat moksleiviai atsakinėjo į konkurso organizatorių drauge su bendrojo lavinimo mokyklų pedagogais parengtus klausimus.

Išrinkti konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ finalo dalyviai

Konkurso vertinimo komisijai teko labai nelengva užduotis iš būrio šaunių, projektui atsakingai pasirengusių komandų išrinkti 7 finalo dalyves. Finalininkais tapo: Alytaus Jotvingių gimnazija, Alytaus r. Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazija, Kauno „Varpo“ gimnazija, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Kauno r. Raudondvario gimnazija, Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija, Šakių „Žiburio“ gimnazija.

Nacionalinio moksleivių konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ pusfinalio vertinimo komisijos nariai šiemet buvo Aplinkos apsaugos departamento prie LR aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorė Jurgita Sadauskaitė, Kauno švietimo inovacijų centro direktorės pavaduotoja Ginta Tarankienė, Kauno švietimo inovacijų centro metodininkė Gabija Lapinskaitė, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Komunikacijos skyriaus specialistas Tautvydas Mažeika, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos Instituto vyriausioji  mokslo darbuotoja Virginija Dulskienė, VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė.

Šalies mastu vykdomas edukacinis  projektas, yra tapęs neatsiejama VDU ŽŪA identiteto dalimi Paprašyta pasidalyti įspūdžiais apie renginį Kauno švietimo inovacijų centro direktoriaus pavaduotoja G. Tarankienė teigė, jog nacionalinis konkursas „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ yra unikalus ir turiniu, ir aprėptimi. „Dėl ilgai užsitęsusios pandemijos bei apribotų bendravimo galimybių sunyko ne viena anksčiau gyvavusi iniciatyva. O štai nacionalinis moksleivių konkursas „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ priešingai – atgimė su nauja jėga. Moksleiviai užauga ir mokymo įstaigą palieka, tačiau šį konkursą puikiai vertina mokyklų vadovai bei pedagogai, kuriems moksleivių rengimas konkursui kartu yra ir priemonė kelti kvalifikacijai“, – teigė G. Tarankienė.

VDU ŽŪA vicekanclerės A. Blinstrubienės pastebėjimu, šis, visos šalies mastu vykdomas edukacinis  projektas, yra tapęs neatsiejama Akademijos identiteto dalimi. „Džiaugiamės ir visų pirma esame dėkingi nepailstantiems konkurso iniciatoriams – Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. Anželikai Dautartei ir doc. dr. Algirdui Gavenauskui. Motyvuoti moksleivius ir jų pedagogus dalyvauti konkurse, sukurti jo turinį, surasti partnerių, rėmėjų yra milžiniškas darbas“, – konkurso organizatoriams dėkojo VDU ŽŪA vicekanclerė.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. A. Dautartės teigimu, nacionaliniu moksleivių konkursu „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ siekiama šalies jaunuomenei atskleisti darnaus vystymosi vertybes, ugdyti etnokultūrinį, tautinį, pilietinį ir ekologinį sąmoningumą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, formuoti atsakingą požiūrį į aplinką, gimtosios šalies ateitį, stiprinti ugdymo įstaigų ir Akademijos bendruomenių partnerystės ryšius.