Palikę miškus be kvalifikuotų miškininkų naikinsime patys save

Stebimas augantis kvalifikuotų miškininkų trūkumas kelia nerimą tiek miškų ūkio įmonėms, su miškininkyste susijusioms įstaigoms, tiek medienos perdirbėjams. Šiuolaikines technologijas, tarpdisciplinines žinias ir analitinį mąstymą pasitelkiantys miškininkystės specialistai jau dabar yra aukso vertės. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto dekano prof. dr. Vito Marozo, aukštos kvalifikacijos miškininko studijos valstybei yra būtinos – tvariai miškininkauti gali tik kvalifikuoti specialistai, gerai pažinę sudėtingas miško ekosistemas, įvaldę šiuolaikines technologijas. Šiuolaikinės technologijos ir jų suteikiamos galimybės tuo pačiu kelia ir iššūkių – jų diegimui ir valdymui reikia vis daugiau profesionalių miškininkų.

Miškininkystės sektorių keičia šiuolaikinės technologijos

Buvęs Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktorius Saulius Cironka pastebi, kad miškininkystės sektorių keičia naujos, pažangios technologijos, automatizavimas, robotizavimas, įvairių greitai surenkamų duomenų analizė, nuotolinių informacijos surinkimo ir darbo metodų panaudojimas.

„Jei anksčiau miškininkai daug laiko praleisdavo keliaudami miškais, stebėdami juos ir rinkdami darbui reikalingą informaciją, tai dabar šiuos darbus galima padaryti daug greičiau ir kokybiškiau, panaudojant naujas technologijas, vis labiau populiarėjančius dronus ir kitas informacijos surinkimo priemones. Duomenims rinkti pasitelkiamos palydovinės technologijos, duomenų analizei ir galimiems iššūkiams, tokiems kaip kenkėjų stebėsena, ligos ir jų plitimas, klimato pokyčiai, prognozuoti bus naudojamas dirbtinis intelektas“, – pasakoja S. Cironka.

Pasak pašnekovo, šiuolaikiniai kvalifikuoti miškininkai dirba su GIS sistemomis, naudoja įvairias duomenų bazes, analizuoja turimus duomenis ir priima svarbius sprendimus, juos testuoja ar lygina modeliuojamus sprendinius su realia situacija miškuose. „Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes stebėti situaciją per nuotolį ir, vos gavus duomenis apie pokyčius, ligas ar kenkėjus, operatyviai reaguoti, siekiant nedelsiant užtikrinti židinių izoliavimą, imtis prevencinių priemonių ir laiku užbėgti įvykiams už akių. Palyginus, kaip miškininkai dirbo prieš keletą dešimtmečių ir dabar, skirtumai labai ryškūs. Todėl būtina ruošti specialistus, gebančius dirbti su šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis“, – apie naujus į kvalifikuotus miškininkus nukreiptus lūkesčius kalba buvęs VMT direktorius.

Dėl kvalifikuotų miškininkų trūkumo prarandama dalis potencialios miškų vertės

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas ir Europos žemės savininkų organizacijos viceprezidentas dr. Algis Gaižutis pastebi, kad kvalifikuotų miškininkų trūkumas jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. „Situaciją galėjo lemti viešojoje erdvėje skleidžiama netiksli informacija apie miškininko darbo pobūdį ir perspektyvas, nežinomybė dėl karjeros galimybių, formuojami neigiami stereotipai, menkas visuomenės suvokimas apie miškininko darbo svarbą ir prasmę. Reikėtų pabrėžti, kad profesionaliai vykdoma miškininkystė yra dinamiška ir daugiadisciplinė sritis, turinti didelę įtaką visuomenės gerovei ir šalies ekonomikos augimui“, – atkreipia dėmesį dr. A. Gaižutis.

Įmonių grupės „VMG Group“ tvarios statybos ekspertas Paulius Milčius pripažįsta girdintis iš kolegų, kad miškininkų trūksta, o dėl to ilgainiui gali būti neatliekama dalis svarbių darbų, pavyzdžiui, miško priežiūros, ugdymo. „Ypač pavojinga galvoti, kad jei dabar viskas dar atrodo pakankamai gerai, tai taip pasiliks visuomet. Ilgainiui yla vis tiek išlįs iš maišo“, – sako P. Milčius.

Pasak tvarios statybos eksperto, ne mažesnį rūpestį kelia tai, kad prarandama didelė dalis vertės, kai eksportuojama neapdirbta žaliava. „Bendradarbiaujant miškininkams ir pramonei, medieną reiktų perdirbti kuo arčiau jos šaltinio, kuriant aukštesnės vertės produktus“, – teigia P. Milčius.

Ieško miškininkų – herojų kovai su klimato kaita

Pasak P. Milčiaus, Švedijoje ir Austrijoje, šalyse, kur stipri medienos pramonė, rinktis miškininko, medienos perdirbėjo ir net statybos iš medienos specialybes kviečiama motyvuojant būti herojais kovoje su klimato kaita. „Reikia šviesti jaunimą, kad būtina protingai skaičiuoti, kokią medienos derliaus dalį galime pasiimti ir tą dalį pasiimti atsakingai – saugant miško buveines, vandens telkinius, laikantis tvarios miškininkystės normų, o taip pat ir kiekybinio kriterijaus“, – pastebi pašnekovas ir atkreipia dėmesį, kad jaunimui svarbu parodyti miškininkystės ir visos vertės, gaunamos iš miško grandinės, svarbą stabdant klimato kaitą.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas dr. A. Gaižutis įsitikinęs, kad miškininko profesija reikalinga ir perspektyvi. „Lietuva turi didėjančius miškų plotus, kuriems būtina išmintinga priežiūra ir profesionalus naudojimas, tai leidžia prognozuoti, kad miškininko profesijos laukia geros perspektyvos. Profesionaliai tvarkomas miškų ūkis būtinas Lietuvos ekonomikos augimui ir tvariam miškų valdymui. Ir ateityje mums reikės aukštos kvalifikacijos miškininkų, gebančių organizuoti miškininkystės darbus, atliepiant vis labiau kompleksiškus tvaraus ūkininkavimo miškuose reikalavimus, mokančių ugdyti atsparesnes miškų ekosistemas, kas reikalauja plataus akiračio, specialių žinių ir kompetencijų. Netrukus reikės specialistų miškininkų, gebančių veiksmingai spręsti iššūkius, susijusius su klimato kaita, biologine įvairove ir žmonių gerbūvio užtikrinimu ir tuo pat metu užtikrinančių tvarų miškų ūkio vystymąsi. Miškininkai jau dabar turi gebėti efektyviai naudoti naujas technologijas, taikyti adaptyvius miškų auginimo ir priežiūros metodus“, – mintimis dalijasi dr. A. Gaižutis.

Platus išsilavinimas miškininkams atveria daug galimybių

Cironka pastebi, kad universitetinės miškininkystės studijos jauniems aukštos kvalifikacijos specialistams suteikia daug galimybių rinktis būsimą darbo sritį ir darbdavį. „Šiuolaikinio miškininko kvalifikacijai ir kompetencijai keliami gana aukšti reikalavimai. Šiuo metu trūksta ir ateityje vis daugiau reikės žmonių, išmanančių įvairias naujas GIS sistemas, mokančių dirbti su informacinėmis sistemomis, naujais įrankiais su išmanumo elementais, gebančių darbui pasitelkti dirbtinio intelekto suteikiamas galimybes ir šalia to turinčių daug profesinių žinių: nuo genetikos iki miškų sektoriaus ugdymo ir planavimo sprendimų priėmimo“, – apie aukštos kvalifikacijos miškininkams keliamus reikalavimus ir darbdavių lūkesčius mintimis dalijasi S. Cironka.

Pasak pašnekovo, žinių spektras labai platus. „Studijuojant įgyjama daug kompetencijų. Iš vienos pusės, dėl to sunkiau, nes reikia įsisavinti gana daug informacijos. Iš kitos pusės – šis platus išsilavinimas atveria ypatingai daug galimybių rinktis norimą darbo sritį, vėliau – pereiti iš vienos srities į kitą“, – pastebi S. Cironka.

Svarbu užtikrinti pakankamą kvalifikuotų miškininkų rengimą

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas įsitikinęs, kad platus išsilavinimas ir tarpdisciplininės žinios suteikia ne tik daugiau galimybių darbo rinkoje būsimam miškininkui, bet ir užtikrina kokybišką miškų priežiūrą. „Tik aukštos kvalifikacijos miškininkai gali suprasti sudėtingas miško ekosistemas, rasti sprendimus ir parinkti priemones, derinant ekologines, ekonomines ir socialines miško teikiamas naudas. Svarbu išsaugoti miškus kaip biologinės įvairovės prieglobstį, žmogaus poilsio vietą bei pasigėrėjimo objektą. Jie prisideda prie šalies ekonominio augimo ir plėtros, nes žino, kaip tvarkyti mišką, kad būtų gauta kokybiška mediena bei kiti miško produktai. Tvarus miškininkystės vystymasis taip pat gali prisidėti prie vietos ekonomikos plėtros ir darbo vietų kūrimo“, – kalba prof. dr. V. Marozas.

Dekanas atkreipia dėmesį, kad miškininkystė yra kompleksinė ir reikalauja specializuotų žinių apie miško ekosistemos sandarą bei funkcionavimą, miškų augimą, atkūrimą, priežiūrą ir apsaugą, taip pat medienos kokybę, jos apdirbimą. „Kvalifikuoti miškininkai žino, kaip valdyti miško ekosistemas, užtikrinti augalų ir gyvūnų populiacijų optimalią sudėtį ir darnią kaitą, kontroliuoti miškui nepalankius veiksnius. Šios žinios ir įgūdžiai gali padėti išsaugoti miškų biologinę įvairovę ir jų ekosisteminį stabilumą. Svarbu ir tai, kad kvalifikuoti miškininkai gali padėti optimaliai panaudoti miško išteklius: jie žino, kaip geriausiai suplanuoti miško darbus, kad būtų racionaliai naudojami miško ištekliai. Kvalifikuoti miškininkai gali prisidėti prie tvarios miškininkystės vystymo: jie gali padėti įgyvendinti tvarios miškininkystės principus, apimančius miškų išteklių tvarų naudojimą, atsinaujinančių išteklių išsaugojimą ir miškų ekosistemų atkūrimą“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Marozas.

Pasak dr. A. Gaižučio, kritiškai sumažėjus aukštos kvalifikacijos miškininkų, gali kilti ilgalaikių neigiamų pasekmių ne tik miškų ūkiui, bet ir visai šaliai. „Miškų tvarkyme priimami sprendimai turi įtakos ilgiems dešimtmečiams ateityje. Trūkstant miškininkų būtų itin sudėtinga užtikrinti efektyvų miškų formavimą bei naudojimą, pakankamą miškų priežiūrą ir apsaugą, tinkamą reagavimą į klimato kaitos poveikio padarinius“, – kalba dr. A. Gaižutis ir pastebi, kad tai gali turėti neigiamos įtakos ir su miškininkyste susijusioms sritims – medienos pramonei, turizmo sektoriui, biologinei įvairovei, todėl būtina užtikrinti, kad būtų ruošiama pakankamai kvalifikuotų miškininkų, vyktų profesijos populiarinimas. Pasak pašnekovo, valstybei svarbu užtikrinti pakankamą kvalifikuotų miškininkų rengimą, kad būtų užtikrintas tvarus miškų valdymas, tuo ženkliai prisidedant prie šalies ūkio tvaraus vystymosi.

Kvalifikuoti miškininkai kuria valstybės kapitalą ateičiai

Tvarios statybos ekspertas P. Milčius atkreipia dėmesį, kad visa miškininkystės ir medienos pramonė yra didelis ir reikšmingas šalies ekonomikos sektorius. „Nuo tvarios ir efektyvios miškininkystės ir šios ūkio šakos gyvybingumo tiesiogiai priklauso finansinė šalies gerovė. Negalime ignoruoti savo turto, palikimo už kurio išsaugojimą, racionalų naudojimą esame atsakingi“, – sako pašnekovas.

Tvarios statybos ekspertas siūlo palyginti tinkamos medinių pastatų gamybai spygliuočių medienos eksporto vertę ir inovatyvių medinių pastatų vertę. „Iš žalios išmaniosios statybos Lietuva galėtų uždirbti keliolika kartų daugiau. Pavyzdžiui, 2019 metų kainomis, vertę būtų galima padidinti nuo maždaug 90 milijonų iki 1,2 milijardo eurų“, – įžvalgomis dalijasi P. Milčius.

Anot pašnekovo, miškai yra turtas, leidžiantis gerovę auginti lėtai, bet užtikrintai, kartu tai trapi vertybė, labai priklausoma nuo išmintingo ir giliomis žiniomis paremto valdymo. „Reikia daug žinių ir išmanymo, analitinio mąstymo, nes užtenka vieno kenkėjo paplitimo, kad sunaikintų daug medienos – brangaus mūsų kapitalo. Todėl labai svarbu, kad miškus prižiūrėtų miškininkai profesionalai, mechaniniam darbui pasitelkiantys aplinką saugančią šiuolaikinę techniką, duomenų rinkimui – šiuolaikines technologijas, o analizei – savo tarpdisciplinines žinias ir analitinius gebėjimus“, – apie į šiuolaikinius miškininkus nukreiptus lūkesčius kalba P. Milčius.

Pašnekovas pastebi, kad mediena – unikali medžiaga, jos panaudojimas ateityje neapsiribos vien statybos ar baldų pramonės sektoriais. „Dėl svorio ir stipruminių savybių santykio mediena yra viena iš tvirčiausių medžiagų. Populiarėjančios surenkamos statybos rinkoje inžinerinė mediena tampa pagrindine žaliava, ji itin svarbi siekiant robotizuoti statybų sektorių. Kita svarbi medienos panaudojimo sritis – tekstilė, jos gamybai iš medienos reikia žymiai mažiau vandens resursų nei iš medvilnės. Ir kitose srityse dėl savo unikalių savybių mediena itin patraukli lyginant su kitomis konkuruojančiomis medžiagomis“, – pastebi P. Milčius ir atkreipia dėmesį, kad šiandien turime investuoti į valstybės kapitalą ateičiai – miškų atsodinimą ir profesionalią priežiūrą, šios dienos investicijos atsipirks ir daug naudos atneš ateityje.

Miškų puoselėjimas – pagrindas ateities kartoms

Pasak S. Cironkos, miškininkystės specialistų darbas labai svarbus ir reikalingas, augindami ir puoselėdami miškus, dedame pagrindą ateities kartoms. Miškai – tai ne tik žaliava pramonei, bet ir pagalba sprendžiant socialines, ekonomines ir aplinkosaugos problemas.

„Švarus įkvepiamas oras, klimato kaitos lėtinimas ar anglies užrakinimas augaluose ir medžiuose – tai itin aktualios temos, tiesiogiai susiję su šiuolaikinio miškininko profesija. Vertinant visame pasaulyje fiksuojamus klimato pokyčius, tai turėtų būti viena iš prioritetinių specialybių. Šiandienos miškininkystės specialistų atliekamo darbo rezultatus pamatys ateities kartos. Tai labai ilgas ir itin svarbus procesas“, – pastebi pašnekovas.

Cironka atkreipia dėmesį, kad universitetuose reiktų ruošti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų ir taip dėti pagrindus ateičiai. „Jau dabar trūksta įžvalgių, gebančių analizuoti įvairius duomenis, efektyviai naudoti išmaniąsias technologijas specialistų. Reikia gebančių priimti strateginius sprendimus, įvertinti ilgalaikę sprendimų reikšmę miškininkų. Pakankamas šių specialistų rengimas užtikrintų pagrindą visų ūkio sričių plėtrai. Miškininkystė – tai ne tik miškas ir žaliava pramonei, energetikos, transporto ar statybų sektoriams, tai yra ir gamta, ir bioįvairovė, kurios dėka mes galime gyvuoti“, – apie miškininkystės sektoriaus svarbą mintimis dalinasi S. Cironka.

Miškai – dalis mūsų planetos plaučių, juos naikindami nukentėsime patys

Cironka atkreipia dėmesį, kad miškai užima trečdalį Lietuvos teritorijos. „Tai – ne tik medžiai ir mediena, bet ir bioįvairovės išsaugojimui būtinos natūralios buveinės, taip pat kokybiškam laisvalaikiui svarbios rekreacinės teritorijos, prie bendrojo vidaus produkto žymiai prisidedanti ekonominė veikla. Miškai – dalis mūsų planetos plaučių, palikdami juos be tinkamos priežiūros, naikinsime patys save“, – kalba S. Cironka.

Anot P. Milčiaus, dabar gyvename žmogaus dominavimo amžiuje – užfiksuota, kad iki 2020 metų iš dirbtinių medžiagų žmogaus sukurta masė viršijo visą pasaulyje egzistuojančią gyvąją biomasę. „Maždaug pusė žmogaus sukurtos masės yra betonas, didžioji jo dalis panaudota statybose, kur gerokai efektyviau, imdami dalį miškų prieaugio, galėtume naudoti medieną. Tam reikia aukščiausios kvalifikacijos specialistų visoje vertės grandinėje, miškininkai čia atliktų ypatingai svarbų vaidmenį. Miškininkai turi gebėti planuoti miško, kaip ekosistemos valdymą, kad į miškus žiūrėtų platesniu žvilgsniu. Mes jau įsikišome į gamtos valdymą, dabar turime elgtis išmintingai ir siekti išlaikyti miškus sveikus, atstatyti natūralų balansą, mažinti kenkėjų plitimo galimybes, o tam reikia kvalifikuotų miškininkų“, – reziumuoja P. Milčius.

Miško, medienos bei malkų pardavimo pajamų apmokestinimas

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. Astrida MICEIKIENĖ pataria, kaip tinkamai sumokėti mokesčius už pajamas, gautas už parduotą žaliavinę medieną, už parduotą nenukirstą mišką bei kitas iš miško parduotos produkcijos rūšis.

Gyventojai, turintys miško (miško valdytojai) ir gaunantys pajamų iš šio turto, turėtų žinoti, kad metams pasibaigus turi deklaruoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį bei kitus priklausančius mokėti mokesčius. Mokesčiai mokami už miško valdytojų pajamas, gautas už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką taip pat už kitas iš miško parduotos produkcijos rūšis (malkas ir pan.).

Žaliavinė mediena – tai miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos gaminiams ruošti.

Nenukirstas miškas – augantys medžiai, sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija.

Vykdant šią veiklą mokesčiai gali būti sumokami dviem būdais: jeigu jo veikla tęstinė ir savarankiška, gyventojas turi registruoti individualią veiklą arba steigti juridinį asmenį (įmonę), jeigu – ne nuolatinė, netęstinė – gali deklaruoti gautas pajamas kaip ne individualios veiklos neregistruoto turto pardavimo pajamas.

Jeigu gyventojas vykdo individualią miškininkystės veiklą, tai gautos pajamos už medienos pardavimą apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą bei Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įmokas (atitinkamai VSD – 12,52 proc. ir PSD – 6,98 proc.) bei privalomuosius atskaitymus iš pajamų pagal Miškų įstatymą – 5 proc.

Gyventojo gautos ne individualios veiklos pajamos už parduotą nenukirstą mišką ir/ar apvaliąją medieną apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu, kuris mokamas nuo skirtumo tarp pardavimo pajamų ir įsigijimo kainos, jeigu tas skirtumas viršija 2 500 eurų. VSD ir PSD įmokos nemokamos, privalomieji atskaitymai iš pajamų pagal Miškų įstatymą – 5 proc. mokami. Jeigu nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimo pajamos (gautos nevykdant individualios veiklos) ir kitos to gyventojo ne individualios veiklos pajamos už parduotą neregistruotą turtą kartu sudėjus per metus neviršija 2500 Eur, tokiu atveju gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia.

Žinotina, kad gaminiai, pagaminti iš žaliavinės medienos (medžių stiebų), pavyzdžiui, tokie kaip lentos, skiedros biokurui, skaldytos malkos ir kiti, nelaikomi privalomųjų atskaitymų iš pajamų objektu.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu apmokestinamųjų nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimo pajamų ir kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumą (2022 m. 120 VDU – 180492 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis būtų apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. Taigi, tiksli mokėtina GPM suma apskaičiuojama deklaracijoje.

Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą ir kitos su darbo santykiais nesusiję ir ne individualios veiklos pajamos.

Jeigu apvaliąją medieną, nenukirstą mišką gyventojas pardavė įmonei, tuomet įmonė nuo visos išmokamos sumos privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį (A klasės pajamos).

Jeigu parduodamas nenukirstas miškas jo vertė nustatoma taip:

Pirkimo būdu įgyto miško – Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos įsigijimo kaina. Jei medynų vertė nenurodyta nei miško įsigijimo pirkimo – pardavimo sutartyje, nei VĮ „Registrų centras“ duomenyse, tai medynų įsigijimo kaina gali būti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos” nuostatas. Dėl medynų vertės nustatymo taip pat galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą.
Dovanų būdu gauto miško – miško tikroji rinkos kaina, nustatyta dovanos gavimo dieną. Jeigu dovanojimo dokumentuose nėra išskirta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos įsigijimo vertė, tai įsigijimo kaina, atlikus turto vertinimą, gali būti laikoma turto vertintojų nustatytoji dovanojimo metu buvusi tikroji rinkos vertė. Dėl medynų tikrosios rinkos kainos dovanojimo momentu nustatymo galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą arba į nepriklausomą turto vertintoją.
Paveldėjimo būdu gauto miško – Registrų centro nustatyta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos vidutinė rinkos vertė arba vertė atlikus turto individualų vertinimą. Jeigu dovanojimo dokumentuose nėra išskirta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos įsigijimo vertė, tai įsigijimo kaina, atlikus turto vertinimą, gali būti laikoma turto vertintojų nustatytoji dovanojimo metu buvusi tikroji rinkos vertė. Dėl medynų tikrosios rinkos kainos dovanojimo momentu nustatymo galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą.
Atkūrus nuosavybę – įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai ar kitokio perleidimo nuosavybėn kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas miško savininkams, miško paveldėtojams ir kitiems Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytiems piliečiams. Miško įsigijimo kaina lygi 0 Eur, jeigu pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam asmeniui ir šis asmuo (Lietuvos Respublikos pilietis) atsikuria nuosavybės teises bei susigrąžina turtą.

Partnerio turinys:

Kviečiame pildyti paraiškas socialinei ar tikslinei stipendijoms gauti

SOCIALINĖ STIPENDIJA

Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2023 m. pavasario semestrą papildomo priėmimo metu, nuo 2023 m. balandžio 2 d. iki balandžio 11 d. (įskaitytinai) turi per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija SS 2023 m. pavasario semestras_papildomas_balandis). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją.

Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Studentui, kuris užpildo prašymą papildomo priėmimo metu, socialinė stipendija skiriama tik likusiam semestro laikotarpiui.

TIKSLINĖ STIPENDIJA

Informuojame, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. (įskaitytinai) prasideda prašymų teikimas per Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinę sistemą tikslinei išmokai 2023 m. pavasario semestro papildomo balandžio mėn. priėmimo metu gauti.

Studentai, norėdami gauti tikslinę išmoką papildomo priėmimo metu, privalo per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie IS „PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Tikslinė išmoka, 2023 m. pavasario semestras_balandis). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į tikslinę išmoką priėmimo metu.

Primename, kad tikslinė išmoka studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos.

VDU ŽŪA parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“

Kovo 30-31 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto _emės ūkio akademija (VDU ŽŪA) dalyvauja didžiausioje Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“, kuri vyksta Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius).

Kviečiame pasižvalgyti parodos nuotraukų galeriją:

VDU ŽŪA atvirų durų diena parodos „Ką pasėsi… 2023“ metu

Parodos „Ką pasėsi… 2023“ metu lankytojai bus laukiami ne tik Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) stende, kuriame susipažins su Akademijos mokslo atradimais ir turės galimybę pasikonsultuoti su mokslininkais. VDU Žemės ūkio akademija trečiąją parodos dieną – balandžio 1-ąją – atvers duris interesantams studijų klausimais – besidominčių studijomis lauks „VDU ŽŪA atvirų durų diena“, kurioje lankytojai turės galimybę sužinoti apie bakalauro, magistrantūros studijas bei kitas mokymosi galimybes, pažinti studijų aplinką ir VDU ŽŪA fakultetus.

Tai puiki galimybė iš pirmų lūpų išgirsti apie išskirtines studijų galimybes ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus – nuo priėmimo į studijas, konkursinio balo skaičiavimo iki parengiamųjų studijų, vardinių, skatinamųjų ar verslo įmonių stipendijų – ir išsklaidyti abejones dėl studijų pasirinkimo.

Balandžio 1 d. „VDU ŽŪA atvirų durų dienoje“ interesantai bus laukiami 10.00 val. ir 11.00 val.:

Agronomijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 303 kab.
Bioekonomikos plėtros fakultete – VDU ŽŪA III rūmų 428 kab.
Inžinerijos fakultete – II rūmų 304 kab.
Miškų ir ekologijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 428 kab.

Planuojami du srautai, į kuriuos reikėtų prisijungti 10.00 val. arba 11.00 val., kadangi susitikimo eigoje lokacija bus keičiama – interesantai bus supažindinti su skirtingomis fakultetų erdvėmis.

Jeigu vis dėlto renginyje „VDU ŽŪA atvirų durų diena“ dalyvauti nepavyks, primename, kad visais kylančiais klausimais apie studijas maloniai pakonsultuos:

Rasa Čingienė
rasa.cingiene@vdu.lt

+370 682 22874

Informacija apie VDU ŽŪA veiklas moksleiviams

Informacija apie VDU ŽŪA studijų programas

VDU ŽŪA konferencija „Jaunasis mokslininkas 2023“. Kviečiame stebėti

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais. Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai. Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2023“ straipsnių rinkinyje arba kitame mokslo leidinyje, pavyzdžiui, mokslo žurnaluose „Žemės ūkio mokslai“, „Agricultural engineering“ ar kitame, pateikus straipsnius, atitinkančius mokslo leidinio straipsniams keliamus reikalavimus.

Organizatoriai:

VDU Žemės ūkio akademija
Vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė
Telefonas: (837) 752 267
El. paštas: ausra.blinstrubiene@vdu.lt

Mokslinės veiklos koordinatorius doc. dr. Algis Kvaraciejus
Telefonas: (8 37) 752 350
El. paštas: algis.kvaraciejus@vdu.lt

Marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė
Telefonas: +370 625 38027
El. paštas: deimena.montvydaite@vdu.lt

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA konferencija „Jaunasis mokslininkas 2023“

20-oji kasmetinė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunasis mokslininkas 2023“ vyks 2023 m. kovo 29 d. nuotoliniu būdu. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais. Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai. Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2023“ straipsnių rinkinyje arba kitame mokslo leidinyje, pavyzdžiui, mokslo žurnaluose „Žemės ūkio mokslai“, „Agricultural engineering“ ar kitame, pateikus straipsnius, atitinkančius mokslo leidinio straipsniams keliamus reikalavimus.

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Konferencijos temos	Potemės
Bioekonomika	Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
	Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
	Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
	Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
	Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
	Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija	Energijos inžinerija
	Mechanikos inžinerija
	Technologijų inžinerija
	Transporto inžinerija
	Vandens inžinerija
	Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas	Agroekosistemų tvarumas
	Agronomija
	Maisto kokybė ir sauga
	Ekosistemų paslaugos
	Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
	Tvari miškininkystė

Straipsniai konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2023“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2023 m. kovo 1 d. Straipsniai pateikiami internete: Straipsnių rinkinys „Jaunasis mokslininkas 2023“. Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijos straipsnių autoriams. Spaudai pateikiamo kūrinio autorių pasirašytas garantinis raštas. Straipsnis konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2023“ straipsnių rinkiniui teikiamas pagal straipsnio šabloną (atsisiųsti).

Organizatoriai:

VDU Žemės ūkio akademija
Vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė
Telefonas: (837) 752 267
El. paštas: ausra.blinstrubiene@vdu.lt

Mokslinės veiklos koordinatorius doc. dr. Algis Kvaraciejus
Telefonas: (8 37) 752 350
El. paštas: algis.kvaraciejus@vdu.lt

Marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė
Telefonas: +370 625 38027
El. paštas: deimena.montvydaite@vdu.lt

VDU ŽŪA nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ finalas LR Seime: dėmesys etnografijai, ekologijai ir finalistų apdovanojimai

Kovo 23 d. LR Seime įvyko kasmetinio, nuo 2012 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto organizuojamo nacionalinio konkurso “Mano pasaulis – darniai Lietuvai” finalas. Šiemet kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija konkurso organizatoriai yra Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, Kauno švietimo inovacijų centras, Kauno rajono savivaldybės administracija. Konkurso partnerė – LR aplinkos ministerija, rėmėja – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija. Konkurso globėja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė – Viktorija Čmilytė-Nielsen. Renginyje varžėsi 7 į finalą patekusios komandos. Įveikus kelis finalo etapus išrinkti nugalėtojai. Visi renginio dalyviai išsinešė ne tik gausius rėmėjų prizus, bet ir neįkainojamą patirtį.

Moksleivių pasirodymuose – etnokultūros ir ekologijos dermė

Nacionaliniu moksleivių konkursu „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ siekiama šalies jaunuomenei atskleisti darnaus vystymosi vertybes, ugdyti etnokultūrinį, tautinį, pilietinį ir ekologinį sąmoningumą, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, formuoti atsakingą požiūrį į aplinką, gimtosios šalies ateitį, stiprinti ugdymo įstaigų ir VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenių partnerystės ryšius. „Pirmadienį visi vienijomės keldami pasaulinės Žemės dienos vėliavą, telkėme mintis aidint varpams. Šiandien susitinkame čia, kad pademonstruotume mūsų žinias ir ryžtą dirbti vardan Lietuvos, vardan planetos“, – sveikindami finalo dalyvius kalbėjo renginio vedėjai ir organizatoriai VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. Anželika Dautartė ir doc. dr. Algirdas Gavenauskas.

Šiemet norą dalyvauti konkurse pareiškė 43 komandos iš 38 ugdymo įstaigų. Finale susirungė po atkaklios kovos atrankų ir pusfinalių etapuose patekusios 7 komandos iš Alytaus Jotvingių gimnazijos, Alytaus r. Krokialaukio Tomo Noraus- Naruševičiaus gimnazijos, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro, Kauno „Varpo“ gimnazijos, Kauno r. Raudondvario gimnazijos, Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos ir Šakių „Žiburio“ gimnazijos. Jų prisistatymus vertino ir garbinga komisija – komisijos pirmininkas VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ generalinis direktorius Valdas Kaubrė, nariai: VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis, VDU ŽŪA vicekanclerė prof. Aušra Blinstrubienė, Kauno švietimo inovacijų centro direktorė Rasa Bortkevičienė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos administracijos vadovė Živilė Navardauskė. Konkurso finalistai stebino komisiją ir sirgalius kūrybiškais prisistatymais, atspindinčiais kaip jų vidinis pasaulis gali prisidėti prie darnios Lietuvos plėtros. Čia skambėjo ir tautiniai, ir etnografiniai, ir ekologiniai motyvai. Pademonstravusios savo žinias, išmonę ir išradingumą sekančiame etape komandos susirungė atsakinėdamos į konkurso klausimus. Netrūko azarto, entuziazmo, džiaugsmo šūksnių sėkmingai atsakius į klausimą ar prasmingai pasinaudojus sukeikta sirgalių ar interneto pagalba.

Su daugeliu iššūkiu susidorosime, kai mūsų žinios ir veiksmai keisis

Finale susirinkusius dalyvius, juos atlydėjusius mokytojus bei sirgalius pasveikino konkurso globėja LR Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. „Džiaugiuosi galėdama pasveikinti visus dalyvius, kurie per tą laiką, kai atsakinėjote į klausimus, domėjotės, gilinote savo žinias ir, be abejonės, sukūrėte gerą pagrindą ateičiai. Su aplinkosauga susiję klausimai yra patys svarbiausi – koks bebūtų susitikimas, politinis klausimas, vienaip ar kitaip jis kalba apie darnų vystymąsi, planetos ateitį. Labai gera matyti tiek daug jaunų veidų, kurie tampa tos srities žinovais“, – LR Seimo Pirmininkė dėkojo visiems dalyviams, žinių vertintojams bei renginio organizatoriams.

Rūpintis mus supančia aplinka – mūsų pareiga ir privilegija. LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas tardamas sveikinimo žodį pabrėžė, kad nėra įdomesnės veiklos negu veikla gamtoje arba greta gamtos, o žmogus, kuris dirba gamtoje gyvena ilgiau ir laimingiau. „Mes esame moderni civilizacija, vis daugiau kraustomės į miestus, atitolstame nuo gamtos, vis mažiau ją pažįstame. Ką tik minėjome Pasaulinę žemės dieną. Deja, metai po metų konstatuojame, kad gyvename ateities sąskaita. Didžioji priežastis yra ta, kad nepažįstame gamtos, nematome kaip mieste gyvendami užteršiame gamtą. Žinių sklaida apie tai, kaip maitinamės, kaip gaminame, kaip judame, ką valgome ir naudojame kasdienybėje, kaip elgiamės su gamta padeda ir tas žinojimas yra pirmas žingsnis į geresnę ateitį. Kiekvieną iš jūsų raginu nenustoti būti optimistais, kad gamtą galima pakeisti ir gyventi darnoje su gamta. Žmonija, pasaulis ir aplinkosauga nugalėjo ir šiandien ozono skylė veriasi. Su daugeliu iššūkiu mes susidorosime, kai mūsų žinios ir veiksmai keisis. Linkiu, kad tos žinios plėstųsi ir mūsų darbai, elgesys bei kasdienis gyvenimas taip pat keistųsi. Šis konkursas yra tam, kad žinių plėtra būtų kuo platesnė“, – kalbėjo S. Gentvilas, dėkodamas konkurso organizatoriams, partneriams ir rėmėjams.

Nesvarbu laimėta vieta, svarbu, kad esame neabejingi

Lietuva neįsivaizduojama be nuostabios gamtos, o taip pat ir be žemės ūkio veiklos, gyvenimo kaimo vietovėse. Sveikindamas konkurso dalyvius LR Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. V. Pranckietis linkėjo vertinti mus supančią aplinką ir kurti ateitį. „Jūs esate ta karta, kuri turite perimti žemę tokią, kokią jums paliksime. O jūsų žinios rodo, kad jūs ją padarysite geresne. Džiaugiuosi visais jumis ir tuo, kad netapsite pasaulio gelbėtojais, o tapsite pasaulio gyventojais, kurie saugo, neša ir kuria. Kurkite savo ateitį, kurkite Lietuvos ateitį ir būkite drauge su gamta, su šeima, su savo kolektyvu, nes visa tai yra ta aplinka, už kuria mes šiandien turėtume kovoti. Dėkoju jums už jūsų kovą“, – kalbėjo prof. V. Pranckietis.

Nuo pirmųjų metų moksleivių konkursas „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ organizuojamas kartu su Kauno švietimo inovacijų centru. Per 12 metų bendradarbiavimas tik stiprėjo. Tardama sveikinimo žodį Centro direktorė R. Bortkevičienė sveikino moksleivius, dėkojo mokytojams, kurie ugdo ekologinį sąmoningumą, taip pat doc. dr. A. Dautartei bei doc. dr. A. Gavenauskui už konkurso organizavimą ir reikšmingą indėlį ugdant mokinių sąmoningumą.

VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ generalinis direktorius džiaugėsi matydamas būrį jaunuolių, kurie neabejingi aplinkai ir miškams. „Kiekvieno mūsų indėlis prisideda prie Lietuvos ateities. Šiandien būdami čia, LR Seime, jūs visi esate nugalėtojai. Pasidžiaugti geromis emocijomis, kurias galite susikurti visi kartu“, – skatino V. Kaubrė, lindėdamas visiems sėkmės ir gerų rezultatų.

Ekologijos specialistai, tiesiogiai dirbsiantys vardan darnios Lietuvos rengiami Vytauto Didžiojo universitete. Konkurso finalo dalyvius pasveikino VDU rektorius prof. dr. J. Augutis. „Dar didesnis prizas už šio finalo apdovanojimus yra tas, kurį jus jau gaunate domėdamiesi ekologija nuo pat mokyklos suolo. Tikiu, kad didelė čia esančių dalis pasirinks šį kelią. Neperdėsiu skatindamas gelbėti žmoniją, kadangi, kaip sakoma Jungtinių Tautų ataskaitoje, jeigu ir toliau eisime taršos keliu, nebegalėsime atstatyti procesų. Labai džiaugiuosi, kad toks būrys jaunų žmonių domitės šiais klausimais. Ir nesvarbu, kurią vietą laimėsite, svarbu, kad jūs esate neabejingi“, – kalbėjo rektorius, pridurdamas, jog tiki, kad ateis laikas, kai moksleiviai supras pasirinkę teisingą kelią.

Finalininkams – LR Seimo Pirmininkės, Seimo narių, LR Aplinkos ministerijos ir partnerių padėkos bei apdovanojimai

Visi dalyvavusieji konkurso finale jau yra nugalėtojai. Jie pateko į finalą, nes konkurso eigoje įrodė, kad yra stipresni už kitas 36 konkurse besivaržiusias komandas. Apdovanojimų dalyje finalistams netrūko sveikinimų ir dovanų. moksleivius sveikino ir Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen vardu padėką įteikė LR Seimo Pirmininkės sekretoriato vadovas Lukas Kornelijus Vaičiakas. Komandas pasveikino ir LR Seimo nariai, kurių rinkiminėje teritorijoje yra įsikūrusios finalistų ugdymo įstaigos – linkėjimus išsakė ir padėkas įteikė Kazys Starkevičius, Vytautas Bakas, Kęstutis Mažeika, prof. Viktoras Pranckietis, dr. Arvydas Nekrošius, Giedrius Siurplys, taip pat LR užsienio reikalų ministro, Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio patarėjas Dovydas Skarolskis. Padėkas komandas rengusiems mokytojams ir atminimo dovanėles komandų nariams įteikė VDU rektorius prof. dr. J. Augutis. Konkurso tematiką atliepiantį prizą – pušų sodinukus gimnazijų komandoms skyrė VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ generalinis direktorius V. Kaubrė. Finalininkus sveikino ir apdovanojo konkurso bendraorganizatoriai – Kauno švietimo inovacijų centro direktorė R. Bortkevičienė. Finalo dalyviams taip pat buvo įteiktos LR žemės ūkio ministerijos dovanos.

Rezultatai lėmė, kad finalo lyderiais ir pirmosios vietos laimėtojais tapo Kauno r. Raudondvario gimnazija. Antrąją vietą iškovojo Šakių „Žiburio“ gimnazijos komanda. Trečiosios vietos diplomas atiteko Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo komandai. Pirmosios vietos laimėtojams atiteko specialus LR aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros įsteigtas prizas – ekskursija mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“. Prizą įteikė LR aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Antrąją vietą laimėjusi komanda taip pat buvo apdovanota papildomu specialiu VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ prizu. Greta LR Seimo Pirmininkės sekretoriato vadovo L. K. Vaičiako, LR Seimo nario G. Landsbergio patarėjo D. Skarolskio, LR Seimo nario G. Siurplio, LR Seimo nario, Kaimo reikalų komiteto pirmininko prof. V. Pranckiečio bei VĮ „Valstybinė miškų urėdija“, Kauno švietimo inovacijų centro ir LR žemės ūkio ministerijos sveikinimų ir apdovanojimų, prizinių vietų laimėtojams buvo įteiktos Seimo Pirmininkės padėkos ir dovanos gimnazijai – šachmatai su Seimo Pirmininkės dedikacija. Komandos taip pat gavo konkurso rėmėjos Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos įsteigtus specialius prizus bei VDU Rektoriaus padėkas ir prizus. Visoms komandoms LR Seimo narys prof. V. Pranckietis padovanojo kišenines LR Konstitucijas. Renginį vainikavo VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekano prof. dr. Vito Marozo dovanotas tortas.

Konkursas parodė, kad jaunimas neabejingas tautinėms vertybėms, etnografijai, ekologijai ir aplinkosaugai. Moksleivių žinios ir pasirengimas atskleidė, kad jaunoji karta neabejinga mus sukūrusiai praeičiai, ir dar laukiančiai ateičiai. „Akivaizdu, kad auga puikus atžalynas. Žmogus, siekiantis pažinti ir suprasti pasaulį, ugdyti meilę, tiesą ir grožį – ateities žmogus“, – apibendrino konkurso organizatoriai VDU ŽŪA mokslininkai doc. dr. A. Dautartė ir doc. dr. A. Gavenauskas.

Kraujo donorystės akcija VDU ŽŪA. Kviečiame prisidėti

Balandžio 6 d. 11.00-15.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks Nacionalinio kraujo centro vykdoma kraujo donorystės akcija. Kviečiame prisidėti studentus ir darbuotojus. Kiekvienas donoras – labai svarbus, galintis kitam dovanoti sveikatą ar net gyvybę.

Visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir vienkartinės. Dūrio vieta taip pat labai kruopščiai dezinfekuojama. Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir vietose, kur vyksta kraujo donorystės akcijos.

Atmintinė apie kraujo donorystę.

Akcija įvyks surinkus bent 30 donorų.

Prašome UŽSIREGISTRUOTI iki balandžio 4 d.

Data: balandžio 6 d.

Laikas: 11.00-15.00 val. (12.00-12.30 val. pietų pertrauka). Galite ateiti Jums patogiu laiku.

Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salės priesalis (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Kaip pasiruošti kraujo davimui?

Duoti kraujo gali tik visiškai sveikas žmogus. Prieš atvykstant duoti kraujo patariama lengvai pavalgyti, išgerti daugiau skysčių, būti pailsėjus ir išsimiegojus. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Kaip elgtis po kraujo davimo?

Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.

Kokia yra kraujo donorystės nauda?

Duodantiems kraujo žmonėms skatinama kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė, o tai skatina audinių atsinaujinimo procesus. Po didesnių nukraujavimų (avarijų, gimdymų ar didelių operacijų ir kt. atvejais) donorai turi didesnę tikimybę išgyventi, nei kraujo neduodantys žmonės. Visiems kraujo donorams atliekami išsamūs kraujo tyrimai.

Minint Pasaulinę žemės dieną VDU ŽŪA simboliškai iškelta Žemės vėliava

Kovo 20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) minint Pasaulinę žemės dieną iškelta Žemės vėliava. Ši tradicinė ceremonija – patvirtinimas, kad universiteto bendruomenė jungiasi prie pasaulyje masiškiausia laikomos pilietinės akcijos, kuria siekiama atkreipti dėmesį į mūsų planetai gresiančius pavojus bei raginama ieškoti sprendimų.

Plazdanti vėliava – žmonijos atsakomybės už ekosistemas, rūšis, buveines ir santarvės su gamta simbolis

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais.

Kovo 20-osios vidurdienį suplevėsuojančios mėlynos spalvos vėliavos su pavaizduotu simboliniu mūsų planetos apskritimu centre ir visuotinai sugaudžiantys varpai – Pasaulinės žemės dienos kulminacinė ceremonija, primenanti žmonijos atsakomybę už ekosistemas, rūšis, buveines bei raginanti išmokti gyventi santarvėje su gamta. Kovo 20-osios vidurdienį Žemės vėliava suplevėsavo ir VDU Žemės ūkio akademijoje.

Sveikindama ceremonijoje susirinkusius dalyvius VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugėsi, kad Akademija rengia kvalifikuotus ir suinteresuotus specialistus, kurie padės mūsų planetai išlikti „sveikai“. Akademijos seniūnas Skirmantas Nominaitis palietė jautrią karo temą, kurios centre yra tiek humanitarinė, tiek ekologinė katastrofa. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas priminė Žemės dienos šūkį – investuokime į mūsų planetą – ir pakvietė susirinkusius neteršti Žemės, naudoti išteklius tvariai ir taupiai, pasodinti medį, prisidėti prie žalesnės ir švaresnės Žemės.

Prioritetuose – aplinkosauginis švietimas, miškų atsodinimas, tvari mada

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja, viena renginio organizatorių, prof. dr. Laima Česonienė ragino bendruomenę kartu investuoti į savo planetą, įvardindama aspektus, kaip galime tai įgyvendinti:

· Skatinti klimato ir aplinkosaugos raštingumą. Kartu su stipriu pilietiniu švietimu galime sukurti darbo vietas, ekologišką vartotojų rinką ir leisti piliečiams prasmingai bendradarbiauti su savo vyriausybėmis sprendžiant klimato krizę.

· Stabdyti plastiko naudojimą. Plastikas stipriai kenkia jūros ir žmonių sveikatai, šiukšlina paplūdimius ir kraštovaizdį, kadangi plastiko irimo laikas ilgas – užkemšami sąvartynai.

· Miškų atsodinimas. Miškai – Žemės plaučiai. Atkurdami miškų teritorijas stabdome klimato kaitą bei mažiname CO2 kiekį aplinkoje, kas leidžia gyventi švaresniame pasaulyje.

· Didysis pasaulinis valymas. 2023 metai skirti išvalyti Žemę nuo atliekų ir plastiko taršos. Nors vandenyno šalia neturime, bet turime kitų vandens telkinių bet žemės plotų, kurios reikia tvarkyti ir mažinti užterštumą.

· Tvari mada. Galvojant apie motiną Žemė, reikėtų pagalvoti ar 5 poros batelių tikrai atneš laimę? Vos 25% greitosios mados drabužių pasiekia spintas, likę 75% tiesiog tampa atliekomis. Norėdami prisidėti prie ekologijos, turėtume rinktis geros kokybės ir tvarius drabužius, spintoje turėti tie drabužių kiek nešiojame, o jei norisi garderobą paįvairinti – suteikti šansą „antrųjų rankų“ rūbui.

Renginio organizatoriai doc. dr. Anželika Dautartė ir doc. dr. Algirdas Gavenauskas ragino puoselėti Žemę, juk ji – mūsų namai. „Žmogus – siekiantis pažinti, suprasti, keisti, o kartais tiesiog neliesti – nusipelno pagarbos. Simboliška, kad kovo 20 d. švenčiama ne tik Žemės, bet ir Laimės diena. Juk neturėdami Žemės – nebūtume laimingi. Minint šias simbolines šventes linkime, kad mums sektųsi ugdyti meilę, kad gerbtume ir niekada nebijotume tiesos, kad kovotume už tvarų, nevienadienį grožį, tvarų. Linkime tapti draugiškais, matančiais, girdinčiais ir nebijančiais reaguoti. Lai plazda ši vėliava“, – užbaigiant Žemės vėliavos kėlimo ceremoniją linkėjo renginio iniciatoriai ir vedėjai.

Tvarumas – ne tik Lietuvos, bet visos mūsų planetos ateitis. Puoselėkime tai, ką turime. Kurkime tvarią ateitį kartu.