• Titulinis
• Visos naujienos

VDU Karjeros centro neformalių paskaitų ciklas: „Savęs link ’23: išdrįsk rinktis ir keisti“

Kaip ir kasmet, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centras kovo ir balandžio mėnesiais kviečia studentus bei universiteto absolventus dalyvauti nuotolinėse neformalių paskaitų ciklo „Savęs link ’23“ pranešimuose, diskusijose bei aktyviai naudotis virtualia CV klinika.

Jau tradiciniu tapęs neformalių paskaitų ciklas šiemet kvies susitelkti į savęs paiešką ir pažinimą bei motyvuos, išdrįsti rinktis ar keisti. Norint pradėti ar kita kryptimi tęsti savo karjeros kelionę – procesą, kuris yra kiekvieno žmogaus didžiulė gyvenimo dalis, gali būti nelengva – sunkumai ir iššūkiai kyla, ieškant savo svajonių veiklos, ar bandant ją sukurti.

Šių metų „Savęs link ’23“ pagrindine tema išdrįsk rinktis ir keisti bandysime įkvėpti ir priminti, kad siekiant atrasti mylimą darbą ar susikurti svajonių karjerą, ieškojimų kelyje reikia nebijoti dėti drąsaus žingsnio, užduoti klausimus sau bei kitiems ir ieškoti vis naujų sprendimų ar atsakymų į klausimus. Nereikia bijoti klysti – šios paieškos į prasmingą ir džiugesį keliantį užsiėmimą yra labai svarbi ir nuolat besitęsianti kelionė, padedanti suprasti ir suvokti savęs pažinimo svarbą bei žengti pirmuosius žingsnius tikslingo savęs pažinimo, drąsos ar pokyčių link.

Šiemet neformalių paskaitų ciklas supažindins renginių dalyvius su savęs pažinimu iš įvairių perspektyvų: kaip kurti savo asmeninį įvaizdį ir priimti sprendimus, siekiant profesinės sėkmės, kokia įvairi gali būti žmogaus karjeros kelionė, kaip sėkmės siekimas atrodo iš psichologinės perspektyvos ir kokios galimybės šiandien atsiveria žmonėms su negalia. Specialistai pasidalins ne tik naujausiomis pasaulinės rinkos tendencijomis, bet ir asmeninėmis patirtimis, patirtais sunkumais ir pakilimais.

Kovo ir balandžio mėnesiais universiteto studentams bei absolventams bus suteikta galimybė dalyvauti virtualioje CV klinikoje: pasikonsultuoti ir kartu su profesionaliu karjeros specialistu peržvelgti savo gyvenimo aprašymą (CV), gauti pastebėjimus, vertingų įžvalgų bei patarimų, kaip paruošti savo aprašymą taip, kad jis atitiktų visus reikalavimus. Norite pasitarti ir išgirsti konsultanto nuomonę? Galite savo CV siųsti el. paštu: cv@vdu.lt

BŪTINA REGISTRACIJA

 

 

Žemės vėliavos iškėlimo ceremonija VDU ŽŪA

Kovo 11-tąją VDU ŽŪA pasitiko pagerbdama bendruomenės narius, savo darbais liudijančius laisvę kurti ir veikti

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) kovo 10 d. įvyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 33-iųjų metinių minėjimas. Ukrainoje tebesitęsiančio karo už laisvę akivaizdoje prisiminta, kokią svarbią mūsų tautos pergalę vainikavo 1990-ųjų Kovo 11-toji. Renginio metu tradiciškai iškilmingai pagerbti bei apdovanoti VDU ŽŪA bendruomenės nariai, pastaraisiais metais pasižymėję išskirtiniais darbais plėtojant mokslą, ugdant studentus, didinant Akademijos tarptautiškumą bei sąžiningai einantys savo kasdienes pareigas.

Lietuvos universiteto 100-mečio proginiai medaliai, nugalėtojų diplomai keliolikoje įvairių nominacijų, nominantų padėkos raštai, taip pat piniginiai prizai skelbtų konkursų nugalėtojams, skatinamosios socialinių partnerių skirtos stipendijos įteikti gausiai grupei Akademijos mokslininkų, dėstytojų, neakademinių padalinių darbuotojų bei studentų.

Įteiktos VDU ŽŪA socialinių partnerių skatinamosios stipendijos studentams ir Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai

VDU ŽŪA kanclerė, prof. dr. Astrida Miceikienė, sveikindama renginio dalyvius, kalbėjo, kad Kovo 11-toji mums visiems yra tarsi atramos taškas, suteikiantis laisvę veikti, o kartu uždedantis ir atsakomybę už Akademijai patikėtą sektorių – žemės ūkį. „Šiandien sveikiname labiausiai nusipelniusiuosius, tačiau iš tiesų visa mūsų bendruomenė nuveikė labai daug“, – teigė A. Miceikienė, linkėdama vertinti laisvę bei šalia esančius kolegas.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. dr. Juozas Augutis sveikino Akademijos bendruomenę, suteikusią puikų pretekstą išskirtinio formato renginiui. Rektorius linkėjo naujų prasmingų darbų ir kad 1990-ųjų Kovo 11-toji būtų paskutinė istorinė data, kada mūsų tautai teko iš naujo įtvirtinti savo nepriklausomybę.

Simboliškai pratęsiant VDU rektoriaus mintį, jog Lietuvos jaunajai kartai saugant ir puoselėjant tėvų iškovotą laisvę teks ypatingai atsakinga misija, pirmieji į sceną atsiimti pelnytų apdovanojimų buvo pakviesti jaunosios kartos atstovai – VDU ŽŪA studentai, kuriems Akademijos socialiniai partneriai skyrė vardines skatinamąsias stipendijas.

AB „East West Agro“ įsteigtas skatinamąsias vardines stipendijas įmonės generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas įteikė Agronomijos fakulteto studentams Erikai Berenytei ir Kasparui Radvilavičiui bei Inžinerijos fakulteto studentams Robertui Abručiui ir Pauliui Bendžiūnui.

 

UAB „Nando“ direktorius Justinas Taruška vardinėmis stipendijomis laikyti pasirinktą kryptį motyvavo Agronomijos fakulteto studentus Aivą Stankaitytę, Gabiją Gudaitytę, Kamilę Jasnauskaitę, Dominyką Butkų.

Šiuo metu studijuojančiųjų ateičiai  neabejingi VDU Žemės ūkio akademijos absolventai Ieva ir Arnas Radzevičiai, jau ne pirmą kartą skiriantys skatinamąsias vardines stipendijas, šiemet paskatino Agronomijos fakulteto studentę Kamilę Jasnauskaitę.

 

Minint Lietuvos universiteto 100-mečio sukaktį už aktyvią visuomeninę veiklą bei Universiteto vardo garsinimą Lietuvos universiteto 100-mečio proginiu medaliu buvo apdovanoti universiteto socialiniai parneriai ir bendruomenės nariai: UAB „Rovaltra“, atstovaujama generalinio direktoriaus Romualdo Trainaičio, Dokumentų valdymo centro vyr. specialistė Roberta Didžiulienė bei VDU ŽŪA administravimo grupės vadovė dr. Laima Skauronė.

VDU ŽŪA bendruomenės nariams įteiktos nominacijos

Metų mokslo laimėjimas

Nominacijoje „Metų mokslo laimėjimas“ į laimėtojus pretendavo: Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros lektorė dr. Aistė Čapienė – už mokslo darbą „Vartotojų proaplinkosauginis ir prosocialus įsitraukimas į tvarų vartojimą“, įvertintą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos  (LJMS) organizuotame 2022 m. „Geriausių disertacijų“ konkurse.;Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorius dr. Darius Kavaliauskas – už tai, kad 2022 m. buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos nariu.

„Metų mokslo laimėjimas“ nominacijoje nugalėtojos vardas suteiktas Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros lektorei dr. Aistei Čapienei už mokslo darbą „Vartotojų proaplinkosauginis ir prosocialus įsitraukimas į tvarų vartojimą“, įvertintą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos  (LJMS) organizuotame 2022 m. „Geriausių disertacijų“ konkurse.

Metų projektas

Nominacijos  „Metų projektas“ nugalėtoju  pretendavo tapti:

• Tarptautinis projektas „Liofilizuoti jogurto kąsneliai, praturtinti netradicinėmis funkcionaliomis žaliavomis”. Projekto vadovė Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja, doc. dr. Jurgita Kulaitienė, projekto vykdytojos: lekt. dr. Dovilė Levickienė, doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė,  doc. dr. Aurelija Paulauskienė, dokt. Brigita Medveckienė.
• Tarptautinis projektas „Horizon Europe“ „Žiedinių biosprendimų integravimo į Europos kaimo vietoves spartinimas“ (BioRural). VDU ŽŪA projekto koordinatorė Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vladzė Vitunskienė, projekto vykdytojai: doc. dr. Rasa Pakeltienė, dr. Akvilė Aleksandravičienė, doc. dr. Jolita Greblikaitė, prof. dr. Kęstutis Navickas.
• Nacionalinis projektas „Nacionaliniai apskaitai ir „žaliajam“ sertifikavimui tinkamos ŠESD emisijų ir CO2 absorbcijos apskaitos modelis ūkio lygiu“. Projekto vadovė Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vyresn. m. d., doc. dr. Vilma Naujokienė, mokslinio tyrimo ir taikomosios veiklos projekto vykdytojai: prof. dr. Rolandas Bleizgys, vyresn. m. d., doc, dr. Kristina Lekavičienė, m. d., lekt. dr. Dainius Savickas, vyr. m. d. doc. dr. Genovaitė Liobikienė, vyresn. m. d. doc. dr. Zita Kriaučiūnienė.
• Tarptautinis projektas „Ekosistemų adaptacijos ir pokyčiai siekiant formuoti, išsaugoti ir palaikyti ateities miškų tvarumą“. VDU ŽŪA projekto veiklų koordinatorius prof. dr. Gediminas Brazaitis.

„Metų projekto“ vardą pelnė tarptautinis projektas „Liofilizuoti jogurto kąsneliai, praturtinti netradicinėmis funkcionaliomis žaliavomis”. Projekto vadovė docentė dr. Jurgita Kulaitienė.

Metų tyrėjas

Nominacijoje „Metų tyrėjas“ nugalėtoju pretendavo tapti:

• Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos dokt. Laura Jefimovaitė,– už perspektyvumą;
• Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros dokt. Indrė Bručienė – už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, mokslo pasiekimų rezultatus;
• Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros dokt. Ieva Gaidė – už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, pasiektus mokslo rezultatus.

„Metų tyrėja“ išrinkta Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doktorantė Ieva Gaidė – už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, pasiektus mokslo rezultatus.

Metų darbuotojas

„Metų darbuotojo“ nominacijoje, skiriamoje už ypatingą atsidavimą darbui bei kolegiškumą šiemet paskelbtos dvi nominantės –

• Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros prof. dr. Aušra Blinstrubienė – už profesinę etiką, toleranciją nuomonių įvairovei, gebėjimą telkti bendruomenę bendram prasmingam tikslui, kūrybiškumą bei nuoširdumą.
• Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslo vadybininkė Jūratė Žvirzdinaitė – už geranorišką pagalbą ir lojalumą.

„Metų darbuotojo“ vardas suteiktas Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorei dr. Aušrai Blinstrubienei.

Metų partnerystė

Nominacijos „Metų partnerystės“ nominantai:

• Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Evaldas Klimas – už bendrystę su UAB „Autokausta“ ir UAB „Durpeta“ ir už tai, kad pagal mokslininko sukurtą metodiką ir jam tiesiogiai vadovaujant, buvo paruošta 2 tūkst. m3 specialios sudėties dirvožemio substrato, Kauno Dariaus ir Girėno stadiono futbolo aikštėje suformuotas 20 cm augalinis sluoksnis ir įrengta naujos kartos hibridinė šildoma sportinė veja.
• Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslinės ir projektinės veiklos koordinatorė, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros doc. dr. Erika Besusparienė – už aktyvų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, naujų ryšių užmezgimą bei indėlį tampant Muitinės praktikų asociacijos ir International Network of Customs Universities asociacijos nariais.
• Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros doc. dr. Jonas Čėsna – už glaudų ir reikšmingą bendradarbiavimą su socialiniais ir verslo partneriais įkuriant „Sumanaus moksleivio akademijos inžinerijos eksperimentines klases“ ir „Inžinerijos klasės“ idėjos vystymą, plėtojimą.
• Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros prof. dr. Laima Česonienė – už glaudų ir reikšmingą bendradarbiavimą su Lietuvos rajonų savivaldybėmis, plėtojant aplinkos apsaugos ir ekologijos tyrimus, skleidžiant ekologijos idėjas.

Atsižvelgiant į tai, kad reikšmingų darbų, sukūrusių sinergijos efektą,  buvo ne vienas. „Metų partnerystės“ apdovanojimas įteiktas Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros docentui dr. Jonui Čėsnai – už glaudų ir reikšmingą bendradarbiavimą su socialiniais ir verslo partneriais, įkuriant „Sumanaus moksleivio akademijos Inžinerijos eksperimentines klases“ ir „Inžinerijos klasės“ idėjos vystymą, plėtojimą.

„Metų partnerystės“ apdovanojimas taip pat įteiktas Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslinės ir projektinės veiklos koordinatorė, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros docentei dr. Erikai Besusparienei – už aktyvų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir naujų ryšių užmezgimą ir indėlį tampant Muitinės praktikų asociacijos ir International Network of Customs Universities asocijacijos nariais.

Metų dėstytojas

Nominacijos „Metų dėstytojas“ nugalėtojai už pažangią pedagoginę veiklą, dėstymo novatoriškumą, aktyvumą ir partnerystę su kitomis studijų ir mokslo institucijomis, studijų programų populiarinimą moksleiviams ir visuomenei, vadovavimą studentų mokslo tiriamiesiems darbams, paskelbti:

• Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentas dr. Evaldas Klimas.
• Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros docentas dr. Valdemaras Makutėnas.
• Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros lektorius dr. Gediminas Vasiliauskas.
• Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. Milda Gumbytė.

Metų studentas

Nominacijos „Metų studentas“ nugalėtojais tapo:

• Agronomijos fakulteto I pakopos studijų programos Agronomija studentas Ugnius Ginelevičius – už gerus mokymosi rezultatus ir aktyvią mokslinę veiklą.
• Bioekonomikos plėtros fakulteto I pakopos studijų programos „Apskaita ir finansai“ studentė Dovilė Jankauskaitė – už puikius studijų rezultatus.
• Inžinerijos fakulteto II pakopos studijų programos „Žemės ūkio mechanikos inžinerija“ studentas Justas Listauskas – už puikius studijų rezultatus ir aktyvų dalyvavimą mokslinėje ir visuomeninėje veikloje;
• Miškų ir ekologijos fakulteto I pakopos studijų programos „Miškininkystė“ studentas Povilas Gaušys – už puikius studijų rezultatus.

Metų tyrėjo tarptautinio judumas

„Metų tyrėjo tarptautinio judumo“ nominacijos nugalėtojais tapo:

• Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentė dr. Zita Kriaučiūnienė – už mokslinių seminarų vedimą, stažuotes ir kvalifikacijos kėlimą septyniose skirtingose Europos ir Azijos šalyse bei bendradarbiavimą tarptautiniuose projektuose.
• Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros docentė dr. Dalia Perkumienė – už sunkiai suskaičiuojamą Erasmus+ vizitų skaičių, aktyvų dalyvavimą tarptautiniuose studijų projektuose.
• Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros profesorė dr. Eglė Jotautienė – už aktyvumą vykdant tarptautinius vizitus pagal Erasmus+ mainų programą ir pranešimus tarptautiniuose moksliniuose renginiuose
• Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. Daiva Šileikienė – už aktyvią veiklą vykdant tarptautinius vizitus.

Metų studento tarptautinis judumas

Nominacijoje „Metų studento tarptautinis judumas“ apdovanojimus pelnė:

• Bioekonomikos plėtros fakulteto I pakopos studijų programos „Logistika ir prekyba“ studentė Perizat Yermakhan – už aktyvų dalyvavimą Erasmus+ mainuose;
• Miškų ir ekologijos fakulteto I pakopos studijų programos „Miškininkystė“ studentas Deividas Strumila – už aktyvų dalyvavimą Erasmus+ mainų programoje.

Metų ambasadoriaus 

Už aktyvią studijų ir mokslo veiklą, jos populiarinimą tarptautiniu mastu apdovanojimai skiriami „Metų ambasadoriaus“ nominacijoje. „Metų ambasadoriumi“ pretendavo tapti:

• Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Vaclovas Bogužas – už aktyvią narystę profesinėse organizacijose, LR žemės ūkio ministro visuomeninių patarėjų taryboje, ŽŪA taryboje ir VDU senate bei kitas reikšmingas tarptautines veiklas.
• Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros doc. dr. Bernardas Vaznonis – už pastangas užmegzti naujus ryšius su užsienio universitetais, didinti VDU ŽŪA užsienio studentų skaičių.
• Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros lekt. dr. Giedrius Pašakarnis – už aktyvų studijų ir mokslo veiklų, renginių populiarinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
• Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė – už aktyvų studijų ir mokslo veiklų populiarinimą tarptautiniu mastu.

Metų ambasadoriumi tapo Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros docentas dr. Bernardas Vaznonis – už pastangas užmegzti naujus ryšius su užsienio universitetais, didinti VDU ŽŪA užsienio studentų skaičių.

Apdovanoti Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursų dalyviai ir laimėtojai

Studijų metodinių priemonių konkurso „Vaizdinių priemonių kategorija“

Studijų metodinių priemonių konkurso „Vaizdinių priemonių kategorijoje“ dalyvavo:

• Inžinerijos fakulteto prof. dr. Dainius Steponavičius, lekt. Albinas Andriušis, dokt. Tadas Jomantas, dokt. Andrius Grigas, mgr. Žygimantas Niekis, mgr. Jonas Balčiūnas – už vaizdinę priemonę „Traktorinių purkštuvų, purškimo dronų ir robotų-purkštuvų išpurkštų lašelių dreifo tyrimo stendas“.Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedra doc. dr. Darija Jodaugienė – už vaizdinę priemonę „Piktžolių, jų daigų ir sėklų identifikavimas“.

Konkurso I vietos laimėtoja paskelbta Inžinerijos fakulteto mokslininkų komanda: prof. dr. Dainius Steponavičius, lektorius Albinas Andriušis, doktorantas Tadas Jomantas, doktorantas Andrius Grigas, magistrantas Žygimantas Niekis, magistrantas. Jonas Balčiūnas – už vaizdinę priemonę „Traktorinių purkštuvų, purškimo dronų ir robotų-purkštuvų išpurkštų lašelių dreifo tyrimo stendas“. Laimėtojams taip pat skirta piniginė premija.

Studijų metodinių priemonių konkurso „Studijų organizavimo metodų ir kitų studijų metodinių priemonių kategorija“

Studijų metodinių priemonių konkurso „Studijų organizavimo metodų ir kitų studijų metodinių priemonių kategorijoje“ dalyvavo ir I vietą laimėjo Inžinerijos fakulteto prof. dr. Eglė Jotautienė, doc. dr. Kristina Lekavičienė, doc. dr. Mečys Palšauskas – už trijų studijų dalykų kompleksinį metodinį aprūpinimą – mokomoji knyga „Teorinės mechanikos dėsnių ir metodų taikymas inžinerijoje“. Laimėtojams taip pat skirta piniginė premija.

Studijų ir metodinių priemonių konkurso „Metodinių leidinių kategorija“

Studijų ir metodinių priemonių konkurso „Metodinių leidinių kategorijoje“ dalyvavo:

• Agronomijos fakulteto doc. dr. Lina Marija Butkevičienė, doc. dr. Aušra Sinkevičienė, doc. dr. Darija Jodaugienė, prof. dr. Vaclovas Bogužas – už mokomąją knygą ,,Sėjomainų projektavimas ir dirvožemio kokybės vertinimas“.
• Miškų ir ekologijos fakulteto lekt. dr. Nijolė Maršalkienė – už knygą „Grybai: tarp etnologijos ir ekologijos“.
• Agronomijos fakulteto doc. dr. Aušra Sinkevičienė – už mokomąją knyga „Augalų apsauga“.

I vietos laimėtoja paskelbta Agronomijos fakulteto dėstytojų komanda: Agronomijos fakulteto docentė dr. Lina Marija Butkevičienė, docentė dr. Aušra Sinkevičienė, docentė dr. Darija Jodaugienė, profesorius dr. Vaclovas Bogužas – už mokomąją knygą ,,Sėjomainų projektavimas ir dirvožemio kokybės vertinimas“. Laimėtojams taip pat skirta piniginė premija.

Mokslo darbų konkurso „Mokslininkų grupių kategorija“

Mokslo darbų konkurso „Mokslininkų grupių kategorijoje“ I vietą laimėjo Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros autorių kolektyvas: profesorius dr. Vaclovas Bogužas, docentė dr. Jūratė Aleinikovienė, jaunesnioji Mokslo darbuotoja dr. Lina Skinulienė, mokslo darbuotoja dr. Vaida Steponavičienė – už mokslo produkcijos rinkinį „Dirvožemių daugiafunkcinio atsparumo ir stabilumo technologijų taikymas gamtinėse ekosistemose“. Laimėtojams taip pat skirta piniginė premija.

II vietą Mokslo darbų konkurso „Mokslininkų grupių kategorijoje“ pelnė  Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros autorių kolektyvas: profesorius dr. (HP) Petras Punys, docentas dr. Egidijus Kasiulis, doktorantas Linas Jurevičius – už mokslo produkcijos rinkinį „Klasikinė ir kinetinė hidroenergetika – efektyvesnis panaudojimas“. Laimėtojams taip pat skirta  piniginė premija.

Tarptautinis mokslininkas

Mokslo darbų konkurso „Tarptautinio mokslininko kategorijoje“ dalyvavo bei laimėjo Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vyr. m. d. dr. Michael Manton – už mokslo produkcijos rinkinį „Tarptautinių žinių kūrimas ir mokymasis siekiant įveikti kliūtis tvariam funkcinės žaliosios infrastruktūros naudojimui, taikant tarpdisciplininius tyrimus ir įvairius kraštovaizdžius“. Laimėtojui taip pat skirta piniginė premija.

Kovo 11-tajai skirtame renginyje, kurio metu pagerbti VDU ŽŪA bendruomenės atstovai, skambėjo ir jiems skirti padėkos bei sveikinimo žodžiai, ir profesionali muzika– šventinę nuotaiką kūrė renginių organizavimo grupės „Harmonija“ solistai Gytis Murauskas (tenoras), Klaudijus Zajančkauskas (baritonas) bei pianistė Domantė Matulevičiūtė.

Profesorius Romualdas Deltuvas: tapti miškininku buvo vienintelė mano svajonė

Šį kovą garbingą 80-mečio jubiliejų pasitinka miškininkystei savo gyvenimą skyręs mokslininkas, pedagogas, mokslo vadovėlių autorius, publicistas ir vadybos strategas, 2004 – 2011 metais ėjęs tuomečio Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus pareigas, profesorius habil. dr. Romualdas Deltuvas.

VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenė, sveikindama jubiliatą, linki jam lietuviško ąžuolo sveikatos, naujų idėjų ir ilgiausių metų. Ranką ant šalies miškininkystės aktualijų pulso ir šiandien tebelaikantis prof. habil. dr. R. Deltuvas kolegoms taip pat turi palinkėjimą – aukštai nešti Miškų ir ekologijos fakulteto vardą, drąsiai reikšti savo nuomonę miškų politikos klausimais bei nepamiršti, kad miškininkai visada buvo tautos žiedas, o miškai – Lietuvos širdis.

Į priekį vedė suvalkietiškas atkaklumas

 „Esu suvalkietis zanavykas su visomis šio krašto žmonėms būdingomis savybėmis – būti reikliam visų pirma sau, bet taip pat ir kitiems“, – su šypsena veide, naujausiu laikraščiu ir kavos puodeliu rankose kalba jubiliejų pasitinkantis prof. habil. dr. R. Deltuvas.

Pašnekovas prisipažįsta, kad tapti miškininku buvo vienintelis jo tikslas nuo vaikystės. Augęs miškų apsuptoje Kazlų Rūdoje profesorius prisimena kasdien matydavęs į darbą einantį vietos girininkijos girininką ir svajodavo kada nors jį pakeisiąs. Septintojo dešimtmečio pradžioje patekti į tuometės Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą buvo didžiulis iššūkis, nes dėl vienos studijų vietos konkuruodavo 8 – 10 pretendentų. Tačiau prof. habil. dr. R. Deltuvui pavyko. Vėliau pavyko ir išsvajotoje Kazlų Rūdos girininkijoje atlikti praktiką, o baigus mokslus tapti šios girininkijos girininko padėjėju. Tačiau vietos miškų ūkio direktorius entuziastingai nusiteikusį jaunąjį specialistą „nusodino į vietą“, atskleisdamas, jog  šis netrukus bus perkeltas į visiška kitą šalies pakraštį.

„Matyt, suvalkietiškas atkaklumas ir šiuo atveju padėjo – žlugus vienai svajonei kaipmat atsirado kita – grįžti į savąją Alma Mater ir kibti į aspirantūros studijas“, – prisimena pašnekovas, nuo 1967 m., kuomet tapo Miškininkystės katedros aspirantu, akademiją gyvenime vėliau trumpam palikęs tik ketvertui metų, kai1980–1983 m. ėjo Lietuvos miškotvarkos įmonės „Miško projektas“ technologinio projektavimo skyriaus viršininko pareigas. „Ši praktinė patirtis man ir kaip mokslininkui, ir kaip vadovui ateityje labai pravertė“, – teigia profesorius.

Paklaustas, kokį savo nuveiktą darbą laiko prasmingiausiu, prof. habil. dr. R. Deltuvas nedvejodamas teigia, jog tai – netgi ne tiesioginės profesinės veiklos vienas ar kitas rezultatas, o surinkta istoriografinė medžiaga ir parašyta bei 2014 m. išleista knyga apie 1924 m. Dotnuvoje įsteigtos Žemės ūkio akademijos pirmąjį rektorių ir pirmąjį Miškotvarkos katedros vedėją prof. dr. Povilą Matulionį „Povilas Matulionis: ateities pradžia“. „Tai leidinys apie nederamai primirštą asmenybę, žmogų idealistą, kurio darbai padeda geriau suvokti kelią į Lietuvos nepriklausomybę ir įvertinti mūsų dabartį“, – teigia prof. habil. dr. R. Deltuvas, už šią knygą 2017-taisiais pelnęs Lietuvos mokslų akademijos premiją.

Tarp savo mokslinių darbų profesorius vienu reikšmingiausių šiandien įvardija sukurtą pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, prognozuojant tų kirtimų apimtis, ir parengtą modelį OPTINA pagrindinių kirtimų normai nustatyti, kuris kiek patobulintas naudojamas iki šiol.

Pažintis mokslinėje ekspedicijoje

Paprašytas pasidalyti su prof. habil. dr. R. Deltuvo asmenybe siejančiais prisiminimais, buvęs ilgametis VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius pasakoja studijų metais prof. habil. dr. R. Deltuvo paskaitų neklausęs, nes profesorius tuo metu dirbo Miškotvarkos katedros mokslo darbuotoju ir paskaitų neskaitė, tačiau artimiau su juo susipažino būdamas ketvirto kurso studentu ir dalyvaudamas prof. habil. dr. R. Deltuvo vadovaujamoje mokslinėje ekspedicijoje Šilutės miškų ūkyje.

„Tai buvo berods 1978 metai. Ekspedicijos tikslas buvo lauko sąlygomis išbandyti miškų ūkinės veiklos kokybės vertinimo metodiką. Tam buvo pasitelkti keliolika studentų, tarp jų dvi antrakursės merginos. Gyvenome palapinėse, o pati stovykla buvo įkurta šalia Norkaičių girininkijos esančiame parkelyje. Neturėjome jokio transporto. Į darbą miške kiekvieną rytą nuveždavo miškų ūkio sunkvežimis. Kadangi nebuvo ir mobiliųjų telefonų, sutartu laiku tas pats sunkvežimis parveždavo į Norkaičių girininkiją. Ekspedicija buvo puiki galimybė susipažinti su Šilutės kraštu. Pėsčiomis išvaikščiojome šio krašto miškus, susipažinome su vietiniais miškininkais, jų atliekamais darbais. Ir be matavimų nustatėme, kad tarp miškų ūkio darbų miške kokybės ir girininkijos aplinkos vaizdo yra labai tamprus ryšys, taip pat įsitinome, koks svarbus miško ūkio darbų organizavime  yra girininko vaidmuo“, – pasakoja  pašnekovas, prisimenantis, kad ekspedicija neapsiėjo ir be nedidelių kuriozų.

„Kartą buvome nuvežti ne į tą girininkiją, į kurią tikėjomės patekti, ir su vietos girininku ilgai negalėjome išsiaiškinti, kaip trumpiausiu keliu nueiti į mums reikalingą miško kvartalą. Galiausiai išsiaiškinome, kad tokio numerio kvartalo minėtoje girininkijoje išvis nėra, nes girininkija ne ta“, – su šypsena prisimena prof. dr. E. Bartkevičius.

Daugeliui didelį įspūdį visada darė profesoriaus užsienio kalbų žinios

Pašnekovas atskleidžia,  kad daugeliui didelį įspūdį visada darė prof. habil. dr. R. Deltuvo užsienio kalbų žinios. „R. Deltuvas labai anksti suprato, kiek svarbus gyvenime, o ypač mokslininko gyvenime, yra kalbų mokėjimas. Baigdamas Miškų ūkio fakultetą savo diplominį darbą jis parašė vokiečių kalba. Vėliau jau dirbdamas Akademijoje vokiečių ir anglų kalbų, mokslines ir praktines miškotvarkos žinias tobulino įvairiose stažuotėse. Stažavosi Maskvos veterinarijos akademijoje, Drezdeno (1976-1978), Helsinkio (1981-1982), Konektikuto (1993) universitetuose, VFR Bavarijos žemės miškų tarnyboje (2000). Šių stažuočių metu R. Deltuvas įgijo bičiulių, su kuriais draugystė tebesitęsia iki šių dienų ir kurie labai padėjo Akademijai bei fakultetui vystyti tarptautinį bendradarbiavimą“, – atkreipia dėmesį prof. dr. E. Bartkevičius, vėliau su prof. habil. dr. R. Deltuvu artimiau bendradarbiavęs, kai šis ėjo Akademijos mokslo prorektoriaus, vėliau rektoriaus pareigas, o pats pašnekovas buvo Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas. Pasak prof. dr. E. Bartkevičiaus, jam dirbti buvo nenuobodu jau vien dėl to, jog atrodė, kad Miškų ir ekologijos fakultetui prof. habil. dr. R. Deltuvas kelia aukštesnius reikalavimus negu kitiems fakultetams.

Prof. habil. dr. R. Deltuvas – modelio OPTINA pagrindinių kirtimų normai nustatyti rengėjas

„Man tapus Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentu su prof. habil. dr. R. Deltuvu beveik kasmet organizuodavome fakulteto dėstytojų ir miškininkų gamybininkų išvykas į Vakarų Europą, turėdami tikslą susipažinti su skirtingų šalių miškininkystės specifika. Kelionių dalykinę programą savo bičiulių užsienyje padedamas sudarydavo profesorius. Man tekdavo spręsti organizacinius klausimus. Aplankėme Vokietiją, Austriją, Šveicariją, Slovėniją, Suomiją, Švediją ir kitas šalis. Kai kurias šalis aplankėme ne po vieną kartą. Gaila, kad ši graži ir naudinga tradicija nebetęsiama“, – apgailestauja prof. dr. E. Bartkevičius.

Pasak buvusio ilgamečio VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekano, visa prof. habil. dr. R. Deltuvo mokslinė veikla vienaip ar kitaip yra susijusi su miškotvarka. 1968- 1969 m. jis kartu su kitais Akademijos ir Lietuvos miškų instituto mokslininkais rengė pirmosios Lietuvos miškų atrankinės inventorizavimo metodiką. Vėliau prof. habil. dr. R. Deltuvas aktyviai dirbo tobulinant pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką ir parengė iki šiol naudojamą modelį OPTINA pagrindinių kirtimų normai nustatyti.

1980-1984 m. prof. habil. dr. R. Deltuvas buvo Lietuvos miškų technologinio tvarkymo bei pagrindinių kirtimų išdėstymo teritorijoje ir laike vienas pradininkų. Vėliau profesorius vadovavo darbams, skirtiems miškų urėdijų ir girininkijų darbo efektyvumui įvertinti, miškų urėdijų dydžiui optimizuoti.

Atsiskleidė kaip talentingas istorijos tyrinėtojas

 „Žaviuosi paskutinėmis prof. habil. dr. Romualdo Deltuvo parašytomis knygomis, kurias jis parašė jau baigęs savo aktyvią veiklą universitete. Ir ne dėl to, kad man teko daug prisidėti, kad šios knygos išvystų dienos šviesą. Knygomis „Povilas Matulionis – ateities pradžia – tai mes“ ir „Miškų ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje“ jų autorius atsiskleidė kaip talentingas istorijos tyrinėtojas. Knygos parašytos sklandžia, vaizdinga kalba, stebina minčių dėstymo nuoseklumas, gebėjimas įsigilinti į konkretaus istorinio laikotarpio  ypatumus“, – pastebi prof. dr. E. Bartkevičius.

Pašnekovo nuomone, graži bei prasminga dovana jubiliejaus proga prof. habil. dr. R. Deltuvui būtų išpildytas jam duotas pažadas, jog dienos šviesą artimiausiu metu išvys knygos „Povilas Matulionis – ateities pradžia – tai mes“ antrasis leidimas. Tai ypač prasminga artėjant pačios Akademijos šimtmečio jubiliejui, kuris bus minimas 2024-aisiais.

Sugebėjo užtikrinti sklandų Akademijos virsmą į naujo, vakarietiško modelio universitetinę aukštąją mokyklą

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos katedros, kuriai prieš tris dešimtmečius vadovavo prof. habil. dr. R. Deltuvas, dabartinis vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris teigia profesorių pirmiausia prisimenantis kaip „išmintingai reiklų“ dėstytoją, miškotvarkos vadovėlio autorių. Tačiau ne mažiau tuo metu dar studentui G. Mozgeriui įstrigo prof. habil. dr. R. Deltuvo pasakojimai apie Vakarų šalių universitetų studijų sistemas, profesines ir socialines dėstytojų bei studentų galimybes. „Vėliau, jau tapus doktorantu, prof. habil. dr. R. Deltuvas ragino nuosekliai mokytis anglų kalbos, sudarė galimybes išvykti stažuotis į Suomiją“, – prisimena pašnekovas, prisipažįstantis, kad besiruošdamas miškotvarkos dalyko paskaitoms iki šiol mintyse padiskutuojantis su profesoriumi.

Prof. dr. G. Mozgerio teigimu, neįkainojamas  prof. habil. dr. R. Deltuvo kaip Akademijos rektoriaus nuopelnas yra tai, kad jis, iki tol pats jau matęs ne vieną Vakarų šalių universitetą, sudėtingu laikotarpiu sugebėjo užtikrinti sklandų Akademijos virsmą į naujo, vakarietiško modelio universitetinę aukštąją mokyklą.

Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas VDU ŽŪA

Maloniai kviečiame dalyvauti VDU Žemės ūkio akademijos organizuojamame Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, kuriame VDU ŽŪA studentams bus įteikiamos partnerių įsteigtos vardinės stipendijos, VDU ŽŪA bendruomenės nariai bus pagerbti apdovanojimais už jų pasiekimus 2022 m., skambės gyvai atliekamos muzikos kūriniai.

Renginio data ir laikas: Kovo 10 d. 13 val.
Renginio vieta: VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salė.
Numatoma renginio trukmė: ~2 val.

BŪTINA RENGINIO DALYVIŲ REGISTRACIJA

Renginio metu bus apdovanojami nominacijų bei Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursų laureatai.

Nominacijos skiriamos:

• Metų mokslo laimėjimas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros lektorė dr. Aistė Čapienė;
• Metų projektas – projekto vadovė doc. dr. Jurgita Kulaitienė, projekto vykdytojos: lekt. dr. Dovilė Levickienė, doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė, dr. Aurelija Paulauskienė, dokt. Brigita Medveckienė;
• Metų tyrėjas – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros dokt. Ieva Gaidė;
• Metų darbuotojas – Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros prof. dr. Aušra Blinstrubienė;
• Metų partnerystė – Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros doc. dr. Jonas Čėsna;
• Metų partnerystė – Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslinės ir projektinės veiklos koordinatorė, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros doc. dr. Erika Besusparienė;
• Metų dėstytojas – Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Evaldas Klimas;
• Metų dėstytojas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros doc. dr. Valdemaras Makutėnas;
• Metų dėstytojas – Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros dr. Gediminas Vasiliauskas;
• Metų dėstytojas – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Milda Gumbytė;
• Metų studentas – Agronomijos fakulteto I pakopos studijų programos Agronomija studentas Ugnius Ginelevičius;
• Metų studentas – Bioekonomikos plėtros fakulteto I pakopos studijų programos Apskaita ir finansai studentė Dovilė Jankauskaitė;
• Metų studentas – Inžinerijos fakulteto II pakopos studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentas Justas Listauskas;
• Metų studentas – Miškų ir ekologijos fakulteto I pakopos studijų programos Miškininkystė studentas Povilas Gaušys;
• Metų tyrėjo tarptautinis judumas – Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Zita Kriaučiūnienė;
• Metų tyrėjo tarptautinis judumas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros doc. dr. Dalia Perkumienė;
• Metų tyrėjo tarptautinis judumas – Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros prof. dr. Eglė Jotautienė;
• Metų tyrėjo tarptautinis judumas – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Daiva Šileikienė;
• Metų studento tarptautinis judumas – Bioekonomikos plėtros fakulteto I pakopos studijų programos Logistika ir prekyba studentė Perizat Yermakhan;
• Metų studento tarptautinis judumas – Miškų ir ekologijos fakulteto I pakopos studijų programos Miškininkystė studentas Deividas Strumila;
• Metų ambasadorius – Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros doc. dr. Bernardas Vaznonis.

Padėkos skiriamos:

• Metų mokslo laimėjimas – Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorius dr. Darius Kavaliauskas;
• Metų projektas – VDU ŽŪA projekto koordinatorė prof. dr. Vladzė Vitunskienė, projekto vykdytojai: doc. dr. Rasa Pakeltienė, dr. Akvilė Aleksandravičienė, doc. dr. Jolita Greblikaitė, prof. dr. Kęstutis Navickas;
• Metų projektas – projekto vadovė Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vyresn. m. d., doc. dr. Vilma Naujokienė, mokslinio tyrimo ir taikomosios veiklos projekto vykdytojai: prof. dr. Rolandas Bleizgys, vyresn. m. d., doc, dr. Kristina Lekavičienė, m. d., lekt. dr. Dainius Savickas, vyr. m. d. doc. dr. Genovaitė Liobikienė, vyresn. m. d. doc. dr. Zita Kriaučiūnienė;
• Metų projektas – VDU ŽŪA projekto veiklų koordinatorius prof. dr. Gediminas Brazaitis;
• Metų tyrėjas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos dokt. Laura Jefimovaitė;
• Metų tyrėjas – Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros dokt. Indrė Bručienė;
• Metų darbuotojas – Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslo vadybininkė Jūratė Žvirzdinaitė;
• Metų partnerystė – Agronomijos fakulteto Dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Evaldas Klimas;
• Metų partnerystė – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros prof. dr. Laima Česonienė;
• Metų ambasadorius – Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Vaclovas Bogužas;
• Metų ambasadorius – Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros lekt. dr. Giedrius Pašakarnis;
• Metų ambasadorius – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė.

Studijų metodinių priemonių konkurso Vaizdinių priemonių kategorijoje:

• Inžinerijos fakulteto mokslininkų komanda – prof. dr. Dainius Steponavičius, lekt. Albinas Andriušis, dokt. Tadas Jomantas, dokt. Andrius Grigas, mgr. Žygimantas Niekis, mgr. Jonas Balčiūnas – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;
• Agronomijos fakulteto doc. dr. Darija Jodaugienė – skiriama padėka.

Studijų metodinių priemonių konkurso Studijų organizavimo metodų ir kitų priemonių kategorijoje:

• Inžinerijos fakulteto prof. dr. Eglė Jotautienė, doc. dr. Kristina Lekavičienė, doc. dr. Mečys  Palšauskas – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas.

Studijų metodinių priemonių konkurso Metodinių leidinių kategorijoje:

• Agronomijos fakulteto doc. dr. Lina Marija Butkevičienė, doc. dr. Aušra Sinkevičienė, doc. dr. Darija Jodaugienė, prof. dr. Vaclovas Bogužas – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;
• Miškų ir ekologijos fakulteto lekt. dr. Nijolė Maršalkienė – skiriama padėka;
• Agronomijos fakulteto doc. dr. Jolanta Sinkevičienė – skiriama padėka.

Mokslo darbų konkurso Mokslininkų grupių kategorijoje:

• Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros autorių kolektyvas: prof. dr. Vaclovas Bogužas, doc. dr. Jūratė Aleinikovienė, jaun. m. d. dr. Lina Skinulienė, m. d. dr. Vaida Steponavičienė – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;
• Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros autorių kolektyvas: prof. dr. (HP) Petras Punys, doc. dr. Egidijus Kasiulis, dokt. Linas Jurevičius – II vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso Tarptautinio mokslininko kategorijoje:

• Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vyr. m. d. dr. Michael Manton – skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas.

Sveikiname visus nominantus ir laimėtojus.

Informuojame, kad renginyje bus fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU Žemės ūkio akademijoje dėl vietų finale varžėsi Miškų ir ekologijos fakulteto inicijuoto nacionalinio moksleivių konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ pusfinalio dalyviai

 

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas drauge su partneriais jau 11-tąjį kartą rengia nacionalinį moksleivių konkursą „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“. Trimis turais vykstančiame renginyje šiais mokslo metais pareiškė norą dalyvauti net 43 komandos iš 39 šalies ugdymo įstaigų. Lapkričio – gruodžio mėnesiais įvyko atrankinis konkurso turas, kurio metu paaiškėjo 19 komandų – pusfinalio dalyvių. Vasario 22-23 dienomis VDU Žemės ūkio akademijoje surengtame pusfinalyje moksleiviai pristatė savo mokymo įstaigų veiklas, atskleisdami jų išskirtinumą, demonstravo ekologijos, istorijos, biologijos, etnokultūros pažinimo ir įvairių kitų dalykų žinias. Konkurso finalas, kuriame rungsis 7 komandos – finalininkės kovo 23 d. bus surengtas LR Seime, minint Pasaulinę žemės dieną. Nugalėtojų laukia ir staigmena – specialus konkurso partnerės – LR aplinkos ministerijos įsteigtas prizas.

Ragino moksleivius gyventi darnoje su gamta ir jausti už ją atsakomybę

Nacionalinio moksleivių konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ organizatoriai – VDU Žemės ūkio akademija, Žemės ūkio ministerija, Kauno Švietimo inovacijų centras, Kauno rajono savivaldybės administracija. Konkurso partnerė – Aplinkos ministerija. Konkursą globoja Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nilsen.

Konkurso pusfinalio dalyvius atvykęs pasveikinti Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis ragino moksleivius ir ateityje išlaikyti pasirinktą kryptį – gyventi darnoje su gamta ir jausti už ją atsakomybę. „Esame bendro pasaulio dalis, tad vertinkime gyvenimą ir jo reiškinius plačiai. Nepamirškime, kad išsiųsta, regis, tokia trumpa ir nereikšminga SMS žinutė taip pat prisideda prie neigiamų klimato pokyčių.  Esate išmani, iniciatyvi naujoji Z karta. Laukiame ir tikime, kad tapsite darnios ateities kūrėjais“, – konkurso dalyviams kalbėjo V. Pranckietis.

Pristatydami savo mokymo įstaigų bendruomenių iniciatyvas konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ pusfinalininkai demonstravo video klipus apie rengiamas ekologines akcijas, pasakojo apie pačių moksleivių įsteigtas „bendroves“, kuriose antram gyvenimui prikeliami naudoti daiktai, kuriami inovatyvūs produktai, skatinantys atsakingą vartojimą ir sveiką gyvenseną. Taip pat moksleiviai atsakinėjo į konkurso organizatorių drauge su bendrojo lavinimo mokyklų pedagogais parengtus klausimus.

Išrinkti konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ finalo dalyviai

Konkurso vertinimo komisijai teko labai nelengva užduotis iš būrio šaunių, projektui atsakingai pasirengusių komandų išrinkti 7 finalo dalyves. Finalininkais tapo: Alytaus Jotvingių gimnazija, Alytaus r. Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazija, Kauno „Varpo“ gimnazija, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Kauno r. Raudondvario gimnazija, Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija, Šakių „Žiburio“ gimnazija.

Nacionalinio moksleivių konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ pusfinalio vertinimo komisijos nariai šiemet buvo Aplinkos apsaugos departamento prie LR aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorė Jurgita Sadauskaitė, Kauno švietimo inovacijų centro direktorės pavaduotoja Ginta Tarankienė, Kauno švietimo inovacijų centro metodininkė Gabija Lapinskaitė, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Komunikacijos skyriaus specialistas Tautvydas Mažeika, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos Instituto vyriausioji  mokslo darbuotoja Virginija Dulskienė, VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja prof. dr. Laima Česonienė.

Šalies mastu vykdomas edukacinis  projektas, yra tapęs neatsiejama VDU ŽŪA identiteto dalimi Paprašyta pasidalyti įspūdžiais apie renginį Kauno švietimo inovacijų centro direktoriaus pavaduotoja G. Tarankienė teigė, jog nacionalinis konkursas „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ yra unikalus ir turiniu, ir aprėptimi. „Dėl ilgai užsitęsusios pandemijos bei apribotų bendravimo galimybių sunyko ne viena anksčiau gyvavusi iniciatyva. O štai nacionalinis moksleivių konkursas „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ priešingai – atgimė su nauja jėga. Moksleiviai užauga ir mokymo įstaigą palieka, tačiau šį konkursą puikiai vertina mokyklų vadovai bei pedagogai, kuriems moksleivių rengimas konkursui kartu yra ir priemonė kelti kvalifikacijai“, – teigė G. Tarankienė.

VDU ŽŪA vicekanclerės A. Blinstrubienės pastebėjimu, šis, visos šalies mastu vykdomas edukacinis  projektas, yra tapęs neatsiejama Akademijos identiteto dalimi. „Džiaugiamės ir visų pirma esame dėkingi nepailstantiems konkurso iniciatoriams – Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. Anželikai Dautartei ir doc. dr. Algirdui Gavenauskui. Motyvuoti moksleivius ir jų pedagogus dalyvauti konkurse, sukurti jo turinį, surasti partnerių, rėmėjų yra milžiniškas darbas“, – konkurso organizatoriams dėkojo VDU ŽŪA vicekanclerė.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. A. Dautartės teigimu, nacionaliniu moksleivių konkursu „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ siekiama šalies jaunuomenei atskleisti darnaus vystymosi vertybes, ugdyti etnokultūrinį, tautinį, pilietinį ir ekologinį sąmoningumą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, formuoti atsakingą požiūrį į aplinką, gimtosios šalies ateitį, stiprinti ugdymo įstaigų ir Akademijos bendruomenių partnerystės ryšius.

     

VDU ŽŪA virtuali Karjeros diena’23: Būk tvarios ateities kūrėju

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija vasario 28 d. 11.00–14.30 val. kviečia studentus, vyresniųjų klasių moksleivius, absolventus ir kitus interesantus dalyvauti VDU ŽŪA Karjeros dienoje’23 – virtualioje diskusijoje su agrosektoriaus lyderiais – „Būk tvarios ateities kūrėju“.

Kaip kuriant gerbūvį sau, kurti tvarią ateitį būsimoms kartoms? Kuomet kalbame apie ateitį, turime galvoti kaip ją su(si)kurti ne tik perspektyvią, bet ir tvarią, dėl to šių metų karjeros dienos renginyje vyrauja tvarumo potekstė. Jungtinių Tautų Pasaulinės aplinkos ir plėtros komisija tvarumą apibrėžia kaip darnų vystymąsi, kuris tenkina dabarties poreikius, nepažeidžiant ateities kartų galimybės tenkinti savuosius. Tvarumas reiškia, kad riboti ištekliai turėtų būti naudojami konservatyviai ir išmintingai, atsižvelgiant į ilgalaikius prioritetus. Verslo pasaulyje vienas pagrindinių su tvarumu susijusių siekių – užkirsti kelią išteklių išeikvojimui, užtikrinant tvarią ateitį būsimoms kartoms. Pažangių, tvarių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai. Apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir tvarios ateities perspektyvas renginyje kalbės ir asmenine patirtimi dalinsis agrosektoriaus lyderiai – net dvidešimties įmonių ir įstaigų atstovai, kurie specialiai šiam renginiui ruošia išskirtinį turinį. Agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, finansų, išmaniųjų technologijų ir kokybiško maisto kūrimo sričių profesionalai pateiks vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.

Renginys skirtas studentams, siekiantiems sužinoti, kokios kompetencijos šiandienos ir ateities darbo rinkoje yra svarbiausios, susirasti praktikos vietą ar gauti darbo pasiūlymą, norintiems rasti naujų idėjų baigiamojo darbo temai, susipažinti su agrosektoriaus įmonių ir įstaigų pažanga, inovacijomis ir darbo kultūra, moksleiviams, besidomintiems ateities darbo rinkos tendencijomis, specialistų poreikiu, perspektyviomis VDU Žemės ūkio akademijos studijų programomis ir specialybėmis bei ateities profesinėmis galimybėmis moderniame agrosektoriuje ir kitiems interesantams, norintiems pažinti agrosektoriaus pažangą, darbo rinkos tendencijas bei pamatyti neribotas karjeros galimybes.

Renginį moderuos ir apie karjeros galimybes su agrosektoriaus lyderiais kalbėsis renginių vedėjas Evaldas Venskutonis.

RENGINIO PROGRAMA

BŪTINA REGISTRACIJA

Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems (mokytojai gali užregistruoti moksleivių klases ar grupes).

Pasinaudokite kitomis specialiai VDU ŽŪA Karjeros dienai’23 siūlomomis vertėmis!

KONTAKTŲ BANKAS

Specialiai šiam renginiui sukūrėme kontaktų banką – galimybę pateikti savo kontaktus dominančiai įmonei ar įstaigai užpildant anketą. Anketoje pateikti duomenys bus perduoti pasirinktai (-oms) įmonei (-ėms) ar įstaigai (-oms).

KONTAKTŲ BANKO ANKETA

____________________________________________________________________________________

VIRTUALI CV KLINIKA

Renginio metu veiks virtuali CV klinika, kurioje galėsite pateikti savo susikurtą gyvenimo aprašymą (CV) ir pasitarti su konsultantu, išgirsti profesionalo nuomonę dėl CV tobulinimo. Savo CV atsiųskite el. paštu karjera@vdu.lt, o VDU Karjeros centro konsultantai jį peržiūrės, pakomentuos, pateiks pastabas ir patarimus, kaip jį patobulinti, kad CV atitiktų visus reikalavimus ir būtų patrauklus darbdaviams.

____________________________________________________________________________________

VIRTUALI KARJEROS MUGĖ

Renginyje dalyvaujančios agrosektoriaus įmonės ir įstaigos skelbia šiuo metu aktyvius darbo ir praktikos pasiūlymus. Kviečiame susipažinti su pasiūlymais ir tiesiogiai pretenduoti į aktualias pozicijas virtualioje karjeros mugėje.

Apsilankykite virtualioje karjeros mugėje:

UAB „Agrokoncernas”

UAB „DOJUS agro“

UAB „Ivabaltė”

UAB „BDO auditas ir apskaita“

UAB „SV Technika“

AB „East West Agro”

UAB Skogran

Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos

UAB „Agrolab Baltic“

UAB „Mantinga“

UAB „Dotnuva Baltic“

UAB „Rovaltra“

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Lietuvos miškininkų sąjunga

UAB DeLaval

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

Valstybinių miškų urėdija

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Valstybinė miškų tarnyba

AB „AUGA group“

VDU ŽŪA eksperto žinia bebrų mylėtojams ir skeptikams: aštriadančių skaičius Lietuvoje optimalus

Stambiausių Lietuvos graužikų bebrų gebėjimas meistriškai ręsti vandens užtvankas ar per kelias minutes be papildomų instrumentų išversti brandų medį, vienus piktina, kitus žavi, tačiau abejingų tikrai nepalieka. Laukinės faunos žinovas, medžioklėtyros specialistas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) lektorius dr. Artūras Kibiša apie bebrus taip pat turi savo nuomonę: šie unikalūs žvėreliai yra neatsiejama Lietuvos ekosistemos dalis, o atsakomybė nustatyti bebrų išplitimo ribas ir jų gausą tenka žmogui. Dėl išskirtinio gyvenimo būdo bebrai yra ir svarbus mokslinių tyrimų objektas, atskleidžiantis šalies vandens telkinių ekologinę būklę.

Žalą atsveria ekosistemos turtinimas

„Gyvūnus skirstyti į naudingus ar žalingus – praeities nuostata. Šiuo metu teigiame, kad gamtoje visi jos nariai yra vienodai svarbūs ir reikalingi. Ir bebrai ne išimtis, tačiau žmogaus užduotis išlaikyti optimalų jų skaičių, nesvyruojantį nei į vieną, nei į kitą pusę. Efektyviausias šios populiacijos valdymo įrankis yra atsakinga medžioklė. Bebrai iš tiesų nugraužia medžius, patvenkia miško plotus ir dėl to miškų ūkio patiriama žala per metus skaičiuojama tūkstančiais kubinių metrų prarastos medienos. Be to, jie užtvindo laukus ir gadina ūkininkų pasėlius. Tačiau tuo pačiu metu bebrų patvenktuose vandens telkiniuose daugėja augalų ir gyvūnų rūšių, pastebime vis daugiau tokiose teritorijose apsistojančių paukščių, o pačios užtvankos tarnauja kaip filtras, sulaikantis iš laukų į paviršinius vandenis patenkančius kenksmingų medžiagų likučius“, – teigia VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vedėjas dr. Artūras Kibiša.

Ekspertas drauge su partneriais iš Varšuvos gyvybės mokslų universiteto šiuo metu atlieka tyrimą, kurio tikslas išsiaiškinti, kokių toksinų pėdsakų yra medžiojamųjų gyvūnų, tarp jų ir bebrų, vidaus organuose – kepenyse, inkstuose, blužnyje. „Fungiciduose, kuriais purškiami pasėliai, esančios veikliosios medžiagos tetrakonazolas ir imidaklopirinas kaip atskiri komponentai nėra tokie pavojingi, kaip jų junginiai. Šios dvi veikliosios medžiagos besikaupdamos kartu yra itin toksiškos. Dažniausiai tai yra dviejų, trijų ar net kelių junginių deriniai, galintys sustiprinti neigiamą poveikį ir sukelti vaisiaus vystymosi sutrikimus, pakenkti širdžiai. Sinerginis pesticidų tetrakonazolo ir imidakloprido efektas bičių mirtingumą padidina net 20 proc., sukelia kurapkų patinų nevaisingumą. Netrukus sužinosime, kokią žalą tai daro ir bebrams“, – drauge su kolegomis lenkais atliekamų tyrimų esmę komentuoja VDU ŽŪA mokslininkas.

Puikiais statybininkais tituluojami ne veltui

Medžioklėtyros ekspertas dr. A. Kibiša prisipažįsta, kad jį patį žavi unikalus bebrų gyvenimo būdas ir jų pastatytos užtvankos, kurių viršumi tarsi tiltais aktyviai migruoja visi kiti miško žvėrys – ir vilkai, ir elninių šeimos atstovai. Tad norint sužinoti, kas gyvena viename ar kitame miško masyve, pasak pašnekovo, tereikia prie bebrų užtvankos pastatyti stebėjimo kamerą.

Ieškodami saugaus prieglobsčio bebrai arba rausia urvus stačiuose vandens telkinių šlaituose, arba iš dumblo ir šakų statosi namelius, kurie gali būti net keliaaukščiai. Vienintelis kelias patekti į bebrų būstą – įplaukti į jį vandens tuneliais, kurių atsargumo dėlei išsirausiami keli.

„Kartais klaidingai manoma, kad bebrai minta žuvimi, ir užtvankas statosi tam, kad būtų lengviau pasigauti laimikį.“ Iš tiesų bebras – išimtinai žolėdis gyvūnas, daugiausia mintantis medžių ir krūmų šakelėmis bei lapuočių medžių žieve, o užtvankos jam tarnauja vandens lygiui reguliuoti, kad į trobelės vidų vedančios angos visada būtų po vandeniu, o viršutinė kamera – virš vandens. Šie unikalūs graužikai ne veltui tituluojami puikiais statybininkais: jie priekinėmis letenėlėmis sugeba pernešti akmenis, o uodega meistriškai purvu „išsitinkuoti“ būsto sienas. Beje, bebrų trobelėse ar urvuose net ir šaltą žiemą išsilaiko teigiama oro temperatūra. Iš rudens į vandens telkinį žvėreliai būna prisivertę pakankamai medžių, kad maisto atsargų, neišlipdami į krantą, nepritrūktų iki pavasario. Žiemą, kai vanduo būna užklotas net ir storiausiu ledo sluoksniu, iš namelio bebrai neria tiesiai į vandenį ir saugiai maitinasi būdami po ledu. Vyresnieji bebrai niekada pirmi neišplaukia iš namelio ir pirmi netvarko praardytos užtvankos. Tai – jaunimo pareiga“, – su šypsena pasakoja ekspertas.

VDU ŽŪA lekt. dr. Artūras Kibiša

Bebrai gyvena šeimomis: tėvai ir jaunikliai, dažniausiai 3 pirmamečiai ir 2 antramečiai, kuriems dar nepavyko susirasti naujos teritorijos. Pastaruoju laiku jos ieškodami bebrai kuriasi net sodybų tvenkiniuose. „Tai tikrai bėda, nes nei vandens iš tokio tvenkinio išleisi, nei šautuvu įsibrovėlius sumedžiosi, nes medžioklė arčiau kaip 200 m iki gyvenamųjų namų Lietuvoje draudžiama. Kadangi bebrų racionas asketiškas ir jų kaip kanopinių žvėrių daržovėmis neprisiviliosi, belieka tik dar vienas teisėtas medžioklės būdas – gaudymas selektyviniais spąstais“, – bebrų medžioklės ypatumus komentuoja medžioklėtyros ekspertas.

Vertingi kailis ir uodega Europos bebrų vos nepražudė

Gamtoje bebrų priešai yra vilkai, lūšys, plėšrieji paukščiai ir ypač lapės. Todėl sausringomis vasaromis, kuomet į bebrų buveines vedančios angos išdžiūsta, lapės išmedžioja nemažai jauniklių. Tačiau istoriškai Europos bebrų populiacija labiausiai yra nukentėjusi dėl nereglamentuotos medžioklės. Bebrai buvo beatodairiškai medžiojami dėl vertingo kailio, taip pat pauodegyje esančių muskusinių liaukų sruoglių, naudotų (ir tebenaudojamų) kosmetikos pramonėje.

Dr. A. Kibišos pastebėjimu, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo vienintelė valstybė Europoje, kurioje bendrų medžioklė buvo reglamentuota. 1529 m. Pirmasis Lietuvos statutas nurodė, kad bebravietėse uždrausta lankytis pašaliniams asmenims, o laukų darbus valstiečiams leista dirbti tik tokiu atstumu, kad stiprus vyras iki bebro negalėtų nusviesti pagalio. Už bebrų priežiūrą buvo atsakingi specialūs dvarų darbuotojai – bebrininkai.

Tačiau, pasak pašnekovo, tai bebrų neišgelbėjo – per kelis vėlesnius šimtmečius užklupę karai, sunkmečiai, okupacijos Lietuvos gyventojus vertė aktyviai užsiimti bebrų medžioke. Po Antrojo pasaulinio karo šių žvėrelių, veikiausiai Nemunu atplaukiančių iš Baltarusijos, tebuvo pastebima vienetai.

Atsakinga medžioklė – efektyviai veikiantis instrumentas populiacijai reguliuoti

Prof. Tado Ivanausko iniciatyva 1947 m. iš Rusijos, Voronežo rezervato, bebrų į Lietuvą buvo įvežta ir išleista Žuvinte. 1948 m. ir 1958 m. reaklimatizacijai šių žvėrelių atvežta iš Gomelio srities, o 1967 m. pradėtas vietinių bebrų perkėlimas iš Dzūkijos regiono į Aukštaitiją.

„1970 m. Lietuvoje jau gyveno apie 6 tūkst. bebrų. Pastaraisiais metais jų turime apie 46 tūkstančius.  Ir tai optimalus skaičius, kurį šalies medžiotojai yra pajėgūs išlaikyti ir kuriam esant neigiamas bebrų poveikis žmogaus ūkinei veiklai nėra žymus. Medžiotojų šiuo metu Lietuvoje yra 23 tūkst. Turint omenyje, kad bebrieną ruošti esame išmokę, o vienintelių bebrų medžioklės sezonas pavasarį tęsiasi ilgiausiai, net iki balandžio 15 d., medžiotojai savo užduotį tikrai atliks. Jų gretose neabejotinai bus ir VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto studentų. Štai visiškai neseniai Raudonės seniūnijos seniūno prašymu medžiojome bebrus Jurbarko rajone, prie Raudonės VDU ŽŪA Medžioklėtyros laboratorijai priskirtame medžioklės plote, kuriame praktiką atlieka mūsų studentai bei asmenys, siekiantys įgyti medžiojimo teisę. Ten bebrai buvo užsandarinę pralaidas ir kėlė pavojų virš jų esantiems keliams. Trumpai tariant, dirba bebrai, dirba ir medžiotojai, bet ten, kur reikia, ir kiek reikia”, – reziumuoja  VDU ŽŪA mokslininkas dr. Artūras Kibiša.

„Erasmus Days ’23“ – apie tarptautinio mobilumo galimybes. Pokalbis apie mainus prie puodelio kavos VDU ŽŪA

Tarptautinių ryšių departamento komanda kviečia dalyvauti „Erasmus Days‘23“ renginiuose! Jų metu bus pristatomos mobilumo galimybės, dalinamasi studentų patirtimis, rengiami konkursai ir smagios iniciatyvos. Dvejoji kur vykti? Prisijunk, išgirsk ir išsirink savo kryptį! Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentams organizuojamas specialus susitikimas ir pokalbis apie mainus prie kavos puodelio Akademijoje.

Specialus „Erasmus dienų“ renginys VDU ŽŪA studentams

Vasario 21 d. 11:00–12:30 val. vyks specialiai VUD ŽŪA studentams skirtas „Pokalbis apie mainus prie puodelio kavos“ VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų 423 auditorijoje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.). VDU ŽŪA tarptautinės veiklos koordinatoriai visus studentus kviečia atvykti kitokio formato konsultacijai apie mainų galimybes. Studentus, kurie Erasmus dienų metu atvyks daugiau sužinoti apie Erasmus+ galimybes, VDU Žemės ūkio akademijos koordinatoriai kvies konsultacijai prie puodelio kavos. O šalia puodelio kavos kiekvienas studentas gaus visą reikiamą informaciją apie mainų galimybes, geriausius koordinatorių patarimus ir rekomendacijas. Organizatoriai prižada įdomius pokalbius, geras emocijas, puikią atmosferą ir skanumynus!

VASARIO 21, 22, 23 D. NEPRALEISK „ERASMUS DAYS‘23“ RENGINIŲ!

VASARIO 21 D.

VASARIO 22 D.

VASARIO 23 D.

KONTAKTAI

Jei tau iškiltų klausimų apie galimybes išvykti studijoms, praktikai ar trumpalaikiams kursams užsienyje, čia rasi visus svarbiausius kontaktus pasiteiravimui:

VDU ŽŪA įtvirtinta nauja partnerystė: pasirašyta sutartis su UAB „Euromediena“

• Antropoceno era
• Apie VDU ŽŪA
• Dabartis
• Darbuotojai
• Darbuotojams
• Didžioji tuja – Tltuja plicata Donn ex D. Don
• Disertacijos
• Dviskiautis ginkmedis – Ginkgo biloba L.
• Ekologija ir aplinkotyra
• Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos institutas
• Energetinių augalų ekspozicija
• ERASMUS+ dėstymo vizitai
• Fakultetai
• Geležinė parotija – Parrotia persica (DC.) C. A. Mey.
• Gelsvažiedis tulpmedis – Liriodendron tulipifera L.
• Geltonoji pušis -Pinusponderosa Dougl. Ex P.et C. Laws.
• Intensyviai  naudojamų agroekosistemų tvarumas
• Istorija
• Įvairaus intensyvumo sėjomainų, monopasėlių ir pūdymų ilgalaikiai tyrimai
• Įvykių archyvas
• Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos institutas
• Juodasis riešutmedis – Juglans nigra L.
• Kaip vyks 2019 m. priėmimas į bakalauro studijas?
• Kernza introdukcijos galimybės šiaurės ir baltijos šalių regione (viking)
• Klevalapis platanas – Platanus x hispanica Mill. Ex Munchh.
• Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2022“
• Konferencijos
• Kontaktai
• Kvalifikacijos tobulinimas
• Metodinė medžiaga
• Mokslas
• Mokslinė veikla
• Mokslinių tyrimų kryptys
• Mokslo ir jo sklaidos renginiai
• Monografijos ir straipsniai
• Paprastasis ąžuolas – Quercus robur L.
• Paprastasis bukas – Fagus sylvatica L.
• Parodos (VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centre)
• Patentai
• Patentai ir projektai
• Platanalapis klevas – Acer pseudoplatanus L.
• POSHMyCo suinteresuotųjų šalių seminaras ‘Selektyvus derliaus nuėmimas remiantis mikotoksinų kiekio grūdinėse kultūrose vertinimu’
• Skatinamosios stipendijos
• Studijos
• Studijų dalykai/moduliai
• Studijų kainos
• Sveiko dirvožemio formavimas didinant anglies sankaupų sluoksniavimąsi armenyje
• Svetainės žemėlapis
• Tarptautinė veikla
• VDU ŽŪA 100-metis
• VDU ŽŪA bakalauro studijos
• Veimutinė pušis – Pinus strobus L.
• Veislės
• Verslui ir visuomenei
• Visi įvykiai
• Visos naujienos
• ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS ARBORETUMAS
• Žieminių rapsų hibridų skirtingų veislių vystymosi dėsningumai
• Žieminių žirnių (Pisum sativum L.) auginimo galimybės Lietuvos klimatinėmis sąlygomis
• Žmogaus ir gamtos sauga 2020
• Leidinys „Žmogaus ir gamtos sauga”