Seminaras „Sėkmingi įsidarbinimo veiksniai“ (perkeltas iš vasario 2 d.)

Kviečiame dalyvauti vasario 21 d. 13:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančiame VDU Karjeros centro vyresniosios koordinatorės Daivos Pugevičienės seminare „Sėkmingi įsidarbinimo veiksniai“.

Kodėl vieniems įsitvirtinti darbo rinkoje yra lengviau, kitiems sunkiau? Seminare su D. Pugevičiene kalbėsime apie įsidarbinimo dokumentų ruošimą, gebėjimo save pristatyti svarbą, pasiruošimą darbo pokalbiui: tik atlikti namų darbai lemia sėkmingas įsidarbinimo galimybes.

Kviečiame dalyvauti studentus, moksleivius, akademinę bendruomenę ir visus susidomėjusius. Seminarai vyks VDU Žemės ūkio akademijoje. Užsiregistravusieji bus informuoti apie tikslią renginių vietą.

BŪTINA REGISTRACIJA

Seminaras yra dalis VDU Žemės ūkio akademijos iniciatyvos „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinote apie sėkmingus įsidarbinimo veiksnius, išmoksite, kaip valdyti stresą, išgirsite sėkmingos karjeros istoriją. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos „Karjeros diena’23“, kur virtualios diskusijos su agrosektoriaus lyderiais metu kalbėsime apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

VDU ŽŪA papildomosios studijos. Skelbiamas priėmimas 2023 m. pavasario semestrui

Papildomosios studijos – tai studijos ketinantiems studijuoti magistrantūroje kolegijų studentams ir absolventams bei universitetų absolventams.

Aktuali informacija:

– Studijų krypčių grupės: žemės ūkio, gyvybės, inžinerijos, socialiniai mokslai, verslo ir viešoji vadyba
– Studijų trukmė – iki 1 m., priklausomai nuo klausomų dalykų skaičiaus
– Taikoma iki 50 proc. studijuojamo dalyko kredito kainos nuolaida
– Baigusiems studijas išduodamas studijų baigimo pažymėjimas
– Įgyjama teisė pretenduoti į valstybės finansuojamas magistrantūros studijų vietas

Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias studijas registracija vyksta internetu: epasirasymas.vdu.lt nuo sausio 16 d. iki vasario 1 d.

Stojantieji prašyme turi nurodyti asmens duomenis ir pateikti bakalauro diplomo bei jo priedėlio kopijas. Įvertinus stojančiojo turimų studijavimo pasiekimų ir magistrantūros studijų priėmimo sąlygų atitiktį, su kandidatu bus asmeniškai susiekta. Stojančiajam bus pasiūlomas individualus papildomųjų studijų planas.

Papildomųjų studijų programos, jas vykdantys fakultetai ir kontaktinė informacija

Papildomųjų studijų programa	Apimtis, kr.	Studijų trukmė, m. (sem.)	Magistrantūros studijų programos, į kurias įgyjama teisė stoti
Agronomijos fakultetas
Agroekosistemos	36-52	1,0 (2)*	Agroekosistemos Agronomija
Agronomija	36-52	1,0 (2)*	Agroekosistemos Agronomija
Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga	38-57	1,0 (2)*	Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga
Bioekonomikos plėtros fakultetas
Apskaita ir finansai	24	0,5 (1)	Apskaita ir finansai
Kaimo plėtros administravimas	24	0,5 (1)	Kaimo plėtros administravimas
Verslo logistika	24	0,5 (1)	Verslo logistika
Žemės ūkio ekonomika	24	0,5 (1)	Žemės ūkio ekonomika
Žemės ūkio verslo vadyba	24	0,5 (1)	Žemės ūkio verslo vadyba
Žemės ūkio ir maisto verslų vadyba	24	0,5 (1)	Žemės ūkio ir maisto verslų vadyba
Inžinerijos fakultetas
Hidrotechninės statybos inžinerija	35-50	1,0 (2)*	Hidrotechninės statybos inžinerija
Transporto mašinų inžinerija	35-54	1,0 (2)*	Transporto mašinų inžinerija
Tvarioji energetika	35-50	1,0 (2)*	Tvarioji energetika
Žemės ūkio inžinerija ir vadyba	35-51	1,0 (2)*	Žemės ūkio inžinerija ir vadyba
Žemės ūkio mechanikos inžinerija	35-55	1,0 (2)*	Žemės ūkio mechanikos inžinerija
Žemėtvarka	30-54	1,0 (2)*	Žemėtvarka
Miškų ir ekologijos fakultetas
Ekologija ir klimato kaita	36	1,0 (2)*	Ekologija ir klimato kaita
Miškininkystė	29-55	1,0 (2)*	Miškininkystė
Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas	28-55	1,0 (2)*	Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas

*Priklausomai nuo klausomų dalykų skaičiaus

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA papildomąsias studijas

Erasmus+ projekto MARIPET antrasis tarptautinis partnerių susitikimas Kaune

Daugiau kaip trijų milijardų planetos gyventojų pragyvenimas priklauso nuo jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės. Tačiau šiandien matome, kad 30 procentų pasaulio žuvų išteklių yra pereikvojami. FAO apskaičiavo, kad 2018 m. iš viso pagaminta 179 milijonai tonų žuvies, apie 88 % minėto kiekio buvo tiesiogiai panaudota žmonėms vartoti, o likusi dalis (12 %) buvo apibūdinta kaip naudojama „ne maistui” ir „atliekos”. Priegaudos ir žuvų išmetimo į jūrą mažinimas yra svarbus žvejybos valdymo klausimas. Ne tik ekologinis poveikis biologinei įvairovei, bet ir ekonominiai nuostoliai yra itin reikšmingos problemos visame pasaulyje. Siekiant sumažinti šį poveikį, atliekama daug tyrimų, ieškant optimaliausių žvejybos būdų. Vykdant žvejybą dugniniais tralais, ypač Viduržemio jūros vandenyse, per vieną žvejybą sužvejojama daugiau kaip 40 žuvų rūšių. Tarp jų yra rūšys, kurios taip ir nepasiekia kranto – išmetamos į jūrą dėl įvairių priežasčių, Didelė žvejybos produkcijos dalis (35 proc. viso pasaulio laimikio) yra arba prarandama, arba iššvaistoma.

Erasmus+ programos projektas „Inovatyvi mokymo programa, skirta įvertinti jūrinės žvejybos atliekų, kaip žaliavos, panaudojimą naminių gyvūnų pašaro gamybai darnios Europos kontekste“ [MARIPET] skirtas ugdyti supratimą, kad naminių gyvūnų ėdalo pramonėje būtų galima naudoti tuos sugautus žvejybos laimikius, kurie paprastai išmetami į jūrą. Nors žuvų miltai ir žuvų taukai, kurie yra vertingiausios ėdalo sudedamosios dalys žuvų pašarų pramonėje, buvo gaminami naudojant brokuotas ir išmetamas žuvis, ekonomiškai vertingiems produktams sukurti vis dar reikia didelių investicijų. Iš tiesų, dauguma į jūrą išmetamų žuvų gali būti naudojamos kaip „biologiškai tinkamas žalias maistas” (BARF). BARF dieta įgyvendinama tam tikromis proporcijomis derinant maisto produktus, kurie yra naudingi ir maistingi katėms ir šunims. Tai reiškia biologiškai tinkamus žalius maisto produktus, kurie tinkami katėms ir šunims, nes tokia dieta kuriama atsižvelgiant į kačių ir šunų mitybą jų evoliuciniame procese. Pagrindinė MARIPET projekto tema apima visą kelią nuo jūros aplinkos iki naminių gyvūnėlių ėdalo gamyklos ir kiekvienas žingsnis čia yra svarbus. Projekto veikloje kartu su patyrusiais ekspertais ir institucijomis bus parengta mokymo programa, apimanti visą procesą – bus sukurta inovatyvi 5 modulių mokymo programa, virtuali mokymo(si) aplinka; skirta naminių gyvūnėlių pašaro gamintojams, ekspertams, bus parengtas naminių gyvūnėlių parašo gamybos iš žvejybos atliekų vadovas / el. knyga, organizuojami mokymo seminarai, sklaidos renginiais visose projekto šalyse. Taip pat bus sukurta interaktyvi platforma, siekiant užtikrinti sukurtos mokymo medžiagos pasiekiamumą tikslinių grupių atstovams.

Projektas pradėtas vykdyti 2022 02 28 ir sausio 10-11 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko jau antrasis tarptautinis projekto partnerių susitikimas. Susitikimo metu aptarti projekto įgyvendinimo klausimai, diskutuota apie mokymo programos modulių rengimą. Susitikimo dalyviai apsilankė VDU Žemės ūkio akademijoje įsikūrusiame Akvakultūros centre, kuriame centro vadovas A. Žibas supažindino su čia taikomomis technologijomis, atliekamais moksliniais tyrimais, auginamomis žuvų rūšimis, iškylančiais kasdieniais iššūkiais ir pasidžiaugė centro pasiekimais. Susitikimo su Žemės ūkio akademijos kanclere prof. Dr. Astrida Miceikiene ir Miškų ir ekologijos fakulteto dekanu prof. Dr. Vitu Marozu metu buvo apžvelgti pasiekti projekto rezultatai, aptartos bendradarbiavimo galimybės organizuojant studijas ir vykdant mokslinius tyrimus.

UAB Baltic Facility Management Akvariumo priežiūros vadovas Tadas Laurinavičius projekto dalyvius susipažino su PLC Mega įsikūrusio akvariumo įdomybėmis. Tai didžiausias ir aukščiausias akvariumas Pabaltijo šalyse, patenka į aukščiausių akvariumų pasaulyje dešimtuką. Akvariumas yra 10 m aukščio ir 4 m pločio, jo ilgis 11 m, vandens talpa – 170 tūkst. litrų. Akvariume palaikoma vidutinė 25 laipsnių šilumos vandens temperatūra, ištirpinta daugiau kaip 10 tonų druskos. Vandens kokybė ir temperatūra palaikoma kompiuterinėmis sistemomis. Akvariume gyvena apie 170 daugiau nei 45-ių skirtingų rūšių tropikų žuvų, kilusių iš Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenynų, Raudonosios, Viduržemio, Karibų jūrų. T. Laurinavičius sulaukė daug klausimų apie žuvų gyvybingumo užtikrinimą, maitinimą, gerovę, sugyvenimą ir ekosistemos funkcionavimą. Didelį projekto susidomėjimą sukėlė akvariumo techninėse patalpose įrengta karantino sistema, kuri naudojama naujų žuvų aklimatizacijai ir susirgusių gydymui, techniniai įrenginiai, užtikrinantys akvariumo gyventojų gyvybingumą.

Projektą koordinuoja Ege universitetas (Turkija), projekto partneriai: Balikesyro universitetas (Turkija), Dubrovniko universitetas (Kroatija), Islandijos žemės ūkio universitetas, Izmiro metropolijos municipalitetas (Turkija) Norvegijos mokslo ir technologijų universitetas, ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Kitas projekto susitikimas vyks Dubrovniko universitete (Kroatija) birželio mėn.
Numatoma projekto pabaiga 2024 02 28.

MOKSLINĖ-PRAKTINĖ KONFERENCIJA “LIETUVOS MIŠKŲ VALDYMO ADAPTYVUMAS BEI JO DIDINIMO GALIMYBĖS”

Šiuolaikiniame pasaulyje nuolatos kintančios ekonominės ir klimatinės sąlygos gali tapti ir kliūtimi, ir prielaida vystyti miško ūkio sektorių. Siekiant efektyvesnio miškų valdymo, reikia vystyti gero miško valdymo koncepciją, kurią, tarp kitų, nusako glaudžiai su miškininkavimo adaptyvumu susiję kriterijai – skaidrumas ir dalyvavimas. Miškininkavimo adaptyvumui didinti Lietuvoje šiuo metu yra tiek poreikis, tiek ir galimybės. Atliepdama į šiuos iššūkius, Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerija užsakė miško mokslo darbą „Teorinių ir praktinių prielaidų miškų valdymo adaptyvumui Lietuvoje padidinti sukūrimas”, kurį atliko VDU Žemės Ūkio Akademijos mokslininkai. Kviečiame mokslinės-praktinės konferencijos metu susipažinti su šio mokslo darbo rezultatais bei aptarti jų sąsajas su Lietuvos miškų politikos aktualijomis.

Renginio data: 2023-01-20

Organizatoriai: VDU Žemės Ūkio Akademija ir Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerija

Vieta: VDU Žemės Ūkio Akademija, centriniai rūmai, 503 aud. Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.

Konferencijos dalyvius prašome užsiregistruoti iki sausio 16 d.

Registracijos forma: https://forms.gle/2zSjXQoR5cM3tUZc7

Programa

10:00-10:30	Dalyvių registracija. Kava, arbata.
10:30-10:40	Sveikinimo žodis. VDU ŽŪA Kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Pranešimai
*10:40-11:00*	Dr. Nerijus Kupstaitis, LR Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas. “Nacionalinio miškų susitarimo procesas – naujoviškos miškų politikos pradžia”
*11:00-11:30*	Dr. Ekaterina Makrickienė, VDU ŽŪA Miško mokslo katedros docentė, projekto „Teorinių ir praktinių prielaidų miškų valdymo adaptyvumui Lietuvoje padidinti sukūrimas” vadovė. “Miško ūkio valdymo adaptyvumas Lietuvoje: įvertinimas, didinimo galimybės ir tam naudotini sprendimai”
*11:30-11:50*	Aidas Pivoriūnas, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas.“Lietuvos privačių miškų savininkų sprendimų priėmimo ir kooperacijos procesai”
11:50-12:30	Diskusija
Nuo *12:30*	Pietūs

Informacija besirengiantiems laikyti egzaminą medžiojimo teisei įgyti

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorija organizuoja medžiotojų kursus ir medžioklės stažuotes.
Kursus lankantys asmenys susipažins su medžioklės įstatymu ir taisyklėmis, medžiojamųjų žvėrių ir paukščių biologija, saugiu elgesiu medžioklės metu. Įgys praktinių žinių, atlikdami užduotis mokymui ir mokslui skirtuose medžioklės plotuose, pagal sudarytą stažuotės programą. Baigę mokymo kursus, žinos ir suvoks įstatymais pagrįstus medžiojamųjų gyvūnų populiacijų reguliavimo būdus ir terminus. Susipažins su laukinės gyvūnijos apsauga ir jiems būtinos gyvenamosios aplinkos išsaugojimu. Išlaikę teorijos įskaitas mokymo įstaigoje, gaus kursų baigimo pažymėjimą.
Paskelbtu laiku turės teisę laikyti galutinį medžiotojų teorijos žinių patikrinimo egzaminą, kurį organizuoja Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija, sudaryta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.
Kursai siekiantiems tapti medžiotojais vyks antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais nuo 18.00 val. iki 21.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos patalpose, adresu Studentų g. 13, Akademija, Kauno r.

Mokymų pradžia 2023 m. vasario 1 d. nuo 18 val.

Kursų trukmė 72 val.

Kursų kaina – 250 Eur.

Kontaktinis asmuo: Kristina Lingytė kristina.lingyte@vdu.lt 8-689-31561
Kursų dalyvių registracija vyksta iki 2023-01-31

Dėmesio! Kursų baigimo pažymėjimas suteikia teisę laikyti egzaminą ir gauti medžiotojo bilietą.

VDU ŽŪA mokslininkė Daiva Šileikienė: galime bendradarbiauti ir valdyti klimato pokyčius arba nieko nekeisti ir pralaimėti

Neįprastai storu sniego sluoksniu nustebinusi žiemos pradžia ir rekordiškai šiltai prasidėję 2023-ieji – tik keli lengvai pasimirštantys įrodymai, kad klimato pokyčiai įsibėgėja ir tai jausime vis arčiau ir stipriau. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. Daiva Šileikienė atkreipia dėmesį, kad artimiausias dešimtmetis lemiamas – nuo sprendimų ir realių veiksmų pasauliniu, nacionaliniu ir asmeniniu lygmeniu priklausys, pratęsime ar pralaimėsime kovą dėl klimato kaitos.

Pastarieji aštuoneri metai – šilčiausi pasaulio istorijoje

Netikėtus iššūkius keliantys klimato ekstremumai ir vidutinės pasaulio temperatūros pokyčiai kelia ir ateityje kels vis daugiau diskomforto bei finansinių nuostolių, ką praėjusiais metais pajuto ir europiečiai.

„Jūros lygio kilimas, ledynų tirpimas, liūtys, karščio bangos bei jų sukeliamos mirtinos nelaimės – visi šie procesai pagreitėjo, teigiama Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) pristatyme. Paskelbti duomenys atskleidė, kad pastarieji aštuoneri metai buvo šilčiausi pasaulio istorijoje. Šiuo metu pasaulinė temperatūra yra net 1,15 laipsnio aukštesnė nei prieš šimtą metų. Tai reiškia, kad 2015 metais Paryžiuje priimtas klimato kaitos susitarimas neleisti žemės temperatūrai pakilti daugiau nei 1,5 laipsnio jau nebėra realus. Ekstremalių gamtos reiškinių, tokių kaip sausros, potvyniai ar karščio bangos, skaičius sparčiai auga kartu su kylančia žemės temperatūra“, – pastebi doc. dr. D. Šileikienė ir atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų (JT) įspėjimą, kad temperatūrai kylant, gamtos stichijos taps vis dažnesnės ir jos šalių ekonomikoms bei gyventojams kainuos vis daugiau.

Nuo derybų ir planavimo – prie realių veiksmų

Ankstesnėse JT klimato kaitos konferencijose ypatingai daug dėmesio skirta deryboms ir planavimui, tuo tarpu paskutinėje konferencijoje atkreiptas dėmesys į fiksuojamus rekordinius klimato pokyčius ir poreikį skubiai pereiti prie realių priemonių įgyvendinimo.

„2022 m. lapkričio mėnesį į 27-ąją JT klimato kaitos konferenciją (COP27) susirinko Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalys. Tarp jų – ir visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės. Konferenciją surengusio COP27 pirmininkaujančio Egipto vizija buvo – nuo derybų ir planavimo pereiti prie įgyvendinimo. Dvi savaites Egipto Raudonosios jūros kurorte Šarm al Šeiche vykusiose derybose buvo siekiama paspartinti pasaulinius klimato politikos veiksmus, užtikrinančius daug spartesnius ir drąsesnius klimato kaitos valdymo veiksmus šį lemiamą dešimtmetį, kai pasaulinė kova su klimato kaita bus laimėta arba pralaimėta“, – pastebėjimais dalijasi doc. dr. D. Šileikienė.

Sutiko kompensuoti perėjimą prie žaliosios energetikos

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą COP istorijoje į oficialią darbotvarkę įtraukta ir diskusija apie „praradimus ir nuostolius“ – šis terminas tapo raginimu turtingoms šalims finansuoti ne tik neturtingų šalių patiriamą žalą dėl gamtos stichijų, bet taip pat ir kompensuoti perėjimą prie žaliosios energetikos.

„Praėjusiais metais COP26 konferencijoje turtingosios šalys nepalaikė idėjos bent iš dalies finansuoti neturtingų šalių patiriamos žalos dėl klimato kaitos. COP27 diskusija dėl šio finansinio mechanizmo, kuriuo siekiama, kad didžiosios pasaulio ekonomikos galėtų padėti besivystančioms šalims kovoti su gamtos stichijų padariniais bei sumažinti jų priklausomybę nuo iškastinio kuro, yra vienas iš svarbiausių COP27 aspektų. Nors pristatyta schema galėtų tapti pakankamai didele paskata, diskusijų metu ryškėjo tendencijos, kad greitas jos įgyvendinimas kol kas atrodo mažai tikėtinas“, – pasakoja doc. dr. D. Šileikienė.

Neturtingosios šalys, ypatingai Afrikoje, jau dabar jaučia katastrofiškus klimato kaitos padarinius. Pasak klimato kaitos keliamoms problemoms neabejingos mokslininkės, kompensacinis mechanizmas neturtingoms šalims, kurios didžiąja dalimi net nėra atsakingos už klimato kaitą, pelnytas ir būtinas padedant spręsti kylančias problemas.

Nutrūko ryšys tarp ekonomikos ir CO₂ emisijų augimo

Doc. dr. D. Šileikienė pastebi, kad galima išskirti ir vieną optimizmo teikiantį ženklą – panašu, kad istorinis ir nuo pat pramonės revoliucijos laikų egzistavęs ryšis tarp ekonomikos bei anglies dvideginio emisijų augimo pagaliau nutrūko.

„Keičiantis technologijoms, galime turėti ekonomikos augimą ir tuo pačiu metu sumažinti anglies dvideginio kiekį atmosferoje. Pagal pateiktas ataskaitas, tą pasiekė daugiau nei 30 šalių visame pasaulyje, Lietuva jau sumažino emisijas daugiau nei 50 procentų ir per artimiausią dešimtmetį tikimasi sumažinti dar bent dešimtimi. Pagal JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pranešimą, „šis pasiekimas mažinant CO₂ emisijų išmetimą teikia optimizmo, kad greitkelyje į pragarą bent jau bus sumažintas greitis“, tačiau verta prisiminti, kad pokyčiai jau vyksta ir vien emisijų mažinimas jau neišgelbės“, – atkreipia dėmesį mokslininkė.

Šalims susitarti vis dar sunku

Viso pasaulio dėmesį prikaustantis COP27 susitikimas tik dar kartą primena, kad kovoje su klimato kaita daroma vis dar gerokai per mažai.

„Panašu, kad bendro pasaulio šalių sutarimo ir priemonių šiuo klausimu dar reikės palaukti. O kol kas itin svarbu šioje kovoje toliau ieškoti sprendimų nacionaliniu lygmeniu – daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką, įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Kitaip sakant, siekiant, kad žaliosios ekonomikos pokytis įvyktų greičiau, rimto požiūrio į klimato kaitos iššūkius visų pirma turime reikalauti iš savęs“, – pastebi docentė.

Lietuva prisijungė prie dešimties tarptautinių iniciatyvų

Doc. dr. D. Šileikienė džiaugiasi, kad Lietuva prisijungė prie dešimties tarptautinių iniciatyvų, pateiktų Egipte vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP27, prie septynių iniciatyvų – nacionaliniu pagrindu, prie dar trijų – kaip ES narė.

„Daugiausiai dėmesio skiriama konferencijai pirmininkaujančio Egipto iniciatyvai vietos ir regioninei valdžiai imtis aktyvesnių veiksmų siekiant darnių, klimatui atsparių miestų plėtros. Egipto iniciatyva numato mažinti anglies dioksido išmetimus, didinant energinį efektyvumą ir diegiant atsinaujinančios energijos išteklius. Siekiama skatinant inovatyvių technologijų taikymą stiprinti miesto sistemų ir gyventojų atsparumą klimato kaitos padariniams. Siūloma išnaudojant gamta pagrįstų sprendimų potencialą skatinti žiedinę vertės grandinę pastatuose ir konstrukcijose, taip pat infrastruktūros sistemose, mažinant oro taršą ir atliekų kiekius.

Taip pat prisijungta prie JAV iniciatyvos dėl klimato kaitai neutralių nacionalinių vyriausybių, Pasaulio meteorologijos organizacijos iniciatyvos dėl ankstyvojo perspėjimo sistemų sukūrimo ir prie Jungtinės Karalystės darbotvarkės, skirtos proveržiui kelių transporto srityje“, – pasakoja mokslininkė.

Anot doc. dr. D. Šileikienės, Lietuva pritarė ir memorandumui dėl nulinės taršos vidutinių ir sunkiasvorių transporto priemonių, atnaujintai Jungtinės Karalystės ir Kanados deklaracijai dėl akmens anglies atsisakymo. Kartu su ES Lietuva prisijungė prie Europos Komisijos inicijuotos Miškų ir klimato kaitos partnerystės, Ispanijos iniciatyvos dėl kovos su sausromis aljanso bei COP27 pirmininkaujančio Egipto pasiūlytos iniciatyvos dėl gamta pagrįstų sprendimų.

Pritarta „nuostolių ir žalos“ fondo kūrimui

Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikime dėl klimato kaitos buvo palankiai įvertintas „nuostolių ir žalos“ fondo, skirto padėti pažeidžiamoms šalims įveikti pasaulinio atšilimo poveikį, sukūrimas. „130 šalių grupė COP27 susitikime pateikė siūlymą įsteigti fondą, o dėl smulkmenų susitarti planuojama 2023 metais Dubajuje vyksiančiose JT derybose. Sutarta, kad finansavimas turėtų būti skiriamas iš „plačios donorų bazės“ – tai skatinimas dalyvauti Kinijai, kuri yra didžiausia pasaulyje teršėja ir antra pagal dydį ekonomika“, – pasakoja mokslininkė ir pastebi, kad istorinį COP27 sutarimą dėl nuostolių ir žalos galima vertinti kaip įrodymą, kad bendradarbiavimas įmanomas.

„Reziumuojant 27-ąją JT klimato kaitos konferenciją, verta prisiminti šalia vykusios konferencijos demonstrantų skanduotą šūkį: „Ko mes norime? Klimato teisingumo!“. Norint tai pasiekti reikia visų mūsų pastangų, turime bendradarbiauti ir realiais veiksmais prisidėti prie šio teisingumo įgyvendinimo“, – apie laukiančius iššūkius siekiant suvaldyti klimato kaitą ir sušvelninti jau neišvengiamus jos padarinius kalba VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. D. Šileikienė.

Neabejingiems klimato kaitos problemoms – magistrantūros studijos

Klimato kaitos sąlygomis, Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje didėjant aplinkosauginiams iššūkiams, ypatingai reikalingi ekologijos ir klimato kaitos valdymo specialistai, suprantantys sudėtingus aplinkos procesus, galintys ir gebantys spręsti ekologines ir klimato kaitos problemas.

Reaguojant į šiuos iššūkius VDU ŽŪA rengia bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija bei magistrantūros studijų programos Ekologija ir klimato kaita specialistus, išmanančius klimato kaitos poveikį ekosistemose vykstantiems procesams, gamtotvarkos ir aplinkosaugos principus bei sistemas, rūšių įvairovę ir jos pasiskirstymą lemiančius veiksnius, gebančius numatyti klimato kaitos sąlygotus aplinkos pokyčius, identifikuoti ekologines, klimato kaitos problemas ir siūlyti jų sprendimo būdus, kurti gamtotvarkos ir aplinkosaugos strategijas, priimti inovatyvius sprendimus, novatoriškai ir konkurencingai dirbti šiuolaikinėje ekonominėje erdvėje, didinant ekosistemų adaptyvumą, užtikrinant ekosistemines paslaugas.

Studijų programos Ekologija ir klimato kaita absolventai dirba vadovais, specialistais, patarėjais ar konsultantais valstybės, mokslo ir studijų institucijose, aukštųjų technologijų ir inovacijos, pramonės, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei gamybos įmonėse, švietimo įstaigose, analizės, analitikos, sertifikavimo, akreditacijos ir kitose ekologijos ir klimato kaitos žinių reikalaujančiose srityse, vadovauja aplinkosauginiams, klimato kaitos valdymo projektams, geba patys kurti ir vadovauti aplinkosaugos ir klimato pokyčių valdymo verslams, gali gilinti žinias aplinkos ir ekologijos, aplinkos inžinerijos, miškininkystės doktorantūros studijose ir taip prisidėt prie klimato kaitos iššūkių sprendimo.

Urbanizuotos teritorijos paukščiams žiemą – spąstai ar saugus prieglobstis?

Gausiai pasnigus, aptraukus storam ledui ar stipriau atšalus miestiečių žvilgsniai krypsta į miestuose žiemojančius paukščius. Kuo paukščiams patrauklios urbanizuotos teritorijos, kokie paukščiai mieste žiemą randa prieglobstį, ar jiems reikia mūsų pagalbos, ar juos nudžiugintų gausaus šventinio stalo likučiai, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto (MEF) Miško mokslų katedros doktorantė Loreta Bisikirskienė.

Atėjus žiemai paukščiai renkasi šiltesnį miestų mikroklimatą

L. Bisikirskienė pastebi, kad Urbanizuotos miesto ekosistemos skiriasi nuo natūralių ekosistemų – miestų teritorijoms būdingas aukštas žmogaus sukeltas trikdymo lygmuo, oro tarša, šviesos tarša, juose išlikę tik nedideli natūralių buveinių plotai, tačiau vėstant orams paukščiams šie nepatogumai nublanksta prieš šiltesnį miestų mikroklimatą ir galimybes lengviau rasti maisto.

„Žiemoti miestuose paukščius vilioja papildomi maisto šaltiniai, mikroklimatas – žiemą mieste temperatūra yra 2–3 C° aukštesnė, dirbtinis apšvietimas, leidžiantis pratęsti maisto paieškas ir patį maitinimąsi, mažesnis plėšrūnų skaičius. Papildomi maisto šaltiniai urbanizuotose teritorijose miestuose, gyvenvietėse – lesinimas lesyklėlėse ir ant žemės, netvarkingi buitinių atliekų konteineriai, ornitochoriniai želdiniai“, – pasakoja doktorantė.

Pasak L. Bisikirskienės, paukščiai veisimosi laikotarpiu telkiasi natūralaus pobūdžio buveinėse – miškuose, parkuose, o žiemą priešingai – arčiau žmonių, urbanizuotose teritorijose – miestuose, gyvenvietėse. Tai lemia skirtingi perinčių ir žiemojančių paukščių poreikiai. Šaltuoju metų laiku paukščiams svarbiausiu tikslu tampa maisto paieškos, saugi užuovėja ir nakvynės vieta.

Žiemoti lieka mintantys grūdais, sėklomis ir visalesiai

Paukščių elgseną stebinti doktorantė pasakoja, kad Lietuvoje veisimosi laikotarpiu, didžiausia procentinė dalis paukščių minta bestuburiais. „Suaugusių paukščių ir jų jauniklių racione vyrauja vabzdžiai, vikšrai, amarai, žiogai, voragyviai, sliekai. Dauguma šalyje perinčių ir vabzdžiais mintančių paukščių yra artimieji arba tolimieji migrantai, žiemojantys Vakarų, Pietų Europoje, Afrikoje, kur randa pakankamai maisto. Tuo tarpu dauguma Lietuvoje žiemojančių paukščių yra grūdlesiai, sėklalesiai ir visalesiai (varninių šeimos paukščiai)“, – apie įprastą paukščių mitybą pasakoja L. Bisikirskienė. Liekantys žiemoti paukščiai prisitaikę prie gamtos pokyčių, todėl doktorantė atkreipia dėmesį, kad vos atvėsus orams nereikia skubėti papildomai jų lesinti – kol vyrauja teigiama temperatūra ir žemė neįšalusi, paukščiai lengvai patys susiranda jiems tinkamo maisto.

„Maždaug nuo lapkričio vidurio, kai prasideda žolinius augalus, žemę sukaustančios šalnos, galime pradėti galvoti apie pagalbą paukščiams, tačiau jos reikia tikrai ne visiems, vienas iš pavyzdžių – įprastas mūsų miškų paukštis – paprastasis nykštukas (Regulus regulus). Tai pats mažiausias Europos paukštis, sveriantis vos 4– 8 gramus, sėkmingai peržiemojantis natūralioje aplinkoje be žmogaus pagalbos. Paukščiai evoliuciškai prisitaikę žiemoti šalies klimato sąlygomis. Nors atšiauriomis žiemomis esant ekstremaliai minusinei temperatūrai, storai sniego dangai susirasti maisto tampa sudėtinga, daug sėslių, ypač smulkiųjų, paukščių žūsta, tačiau veisimosi metu gausiomis dėtimis, keliomis vadomis populiacijos atsistato ir stabilizuojasi“, – pastebėjimais dalijasi VDU ŽŪA MEF Miško mokslų katedros doktorantė.

Paukščių lesinimas rudenėjant – įsipareigojimas iki pavasario

Žmonės pradeda lesinti paukščius vos tik atvėsus orams, kartais tai tampa šeimų tradicija. Nors mums tai teikia teigiamas emocijas, bet paukščiams šios žmonių pramogos gali kainuoti gyvybę. Rudenį siaurėjantis racionas, vėstantis oras paukščiams turėtų tapti ženklais, kad laikas migruoti į šiltesnio klimato regionus. Pripratę prie pagalbos, sparnuočiai dažnai pasirenka nemigruoti ir tampa visiškai priklausomi nuo žmonių.

„Paukščiai gana greitai pripranta, prisiriša prie maitinimo vietos, tikisi nuolat rasti maisto, laikosi toje vietoje, delsia. Pripratę prie žmonių paliekamo lesalo nemigruoja – laiku neišskrenda ieškoti maisto kitur, kur jo rastų savarankiškai. Jei prisipratinus sparnuotį nustojama maitinti keliose artimiausiose lesyklose, paukštis sugaišta laiko ieškodamas maisto, laiku negauna skrydžiui ir termoreguliacijos procesui reikalingų kalorijų, silpsta ir gali žūti. Labai svarbu pradėjus lesinti rudenį, tai daryti iki pavasario. Prisipratinus, negalima paukščių palikti be maisto, ypatingai svarbu užtikrinti, kad lesyklose būtų maisto ne tik, kai malonu stebėti paukščius, bet ir kai patiems nesinori išeiti į lauką – gausiai prisnigus ar paspaudus šaltukui“, – apie atsakomybę kalba L. Bisikirskienė.

Geriausia pagalba – ornitochoriniai medžiai ir krūmai

Norintiems žiemą gėrėtis į lesyklą užsukančiais paukščiais ir galintiems užtikrinti reguliarų maitinimą, verta pasidomėti paukščiams tinkamu lesalu. „Šaltuoju metų laiku vertingiausias kuo įvairesnis, riebus, kaloringas, energijos suteikiantis maistas. Tai gali būti saulėgrąžos, riešutai, lašiniai. Įberkite linų sėmenų, avižų, sorų, kanapių sėklų, aguonų, kitų sėklų. Netinka sūdyti, kepinti, supeliję produktai, taip pat ir juoda ruginė duona. Tarpušvenčiu gali kilti pagunda dalintis šventinio stalo likučiais, bet tai paukščiams tikrai nebūtų naudinga“, – apie sveikiausią maistą paukščiams pasakoja paukščių mitybą analizuojanti doktorantė.

Norintiems žiemą džiaugtis paukščių draugija, netoliese patariama sodinti išalkusius sparnuočius viliojančius medžius. „Naujakurius savo sklypuose bei miesto želdynuose skatinčiau sodinti ornitochorinius – vietinius medžius, krūmus, kurių vaisiais maitinasi paukščiai. Pavyzdžiui, paprastąjį šermukšnį, putiną, gudobelę, kadagį, paukščiai mielai lesa nenuskintus obuolius. Rudenį uogas sunokinę augalai atrodo labai dekoratyviai, o atvėsus orams jie privilioja sparnuočius. Prilesę vaisių paukščiai platina šių augalų sėklas ir prisideda prie sau palankesnės aplinkos kūrimosi“, – įžvalgomis dalijasi L. Bisikirskienė.

Žiemoja vietiniai ir iš šiaurės atskridę sparnuočiai

Mokslininkė atskleidžia, kad Lietuvoje galime stebėti žiemoti liekančius veisimosi sezoną baigusius bei iš šiaurinių kraštų atskrendančius žiemoti į mūsų šalį paukščius – neiškrendančios ir žiemoti liekančios paukščių rūšys vadinamos sėsliomis arba vietinėmis, tačiau dalis vietinių paukščių gali nedideliais atstumais perskristi, paklajoti.

„Anksčiau būdavo paprasta skirstyti paukščius į kategorijas, bet šiltėjant klimatui jau pastebimos ir registruojamos paukščių rūšys, kurios iki šiol laikytos migrantėmis, pavyzdžiui, paprastasis varnėnas, karietaitė, liepsnelė, paprastasis kikilis ir kiti. Taip pat šaltuoju metų laiku pas mus atskrenda žiemoti šiaurinių populiacijų paukščiai svirbeliai, šiauriniai kikiliai, vandeniniai strazdai, sniegstartės, paprastieji čimčiakai, tūbuotieji suopiai“, – pasakoja paukščių elgseną stebinti doktorantė.

Kauno mieste – viena svarbiausių paukščių žiemaviečių šalies žemyninėje dalyje

Kalbėdama apie šalyje žiemą liekančius paukščius, būsimoji mokslininkė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje žiemoja ne tik sausumos paukščiai – Kaunas turi unikalią vertybę – miesto upėse telkiasi didžiulė žiemojančių vandens paukščių rūšinė įvairovė ir gausa.

„Nemunas Kauno miesto teritorijoje tapo viena svarbiausių žiemaviečių šalies kontinentinėje dalyje. Kauno miesto savivaldybė įsteigė žiemojančių vandens paukščių apsaugai skirtą ornitologinį draustinį. Žiemomis neužšąlanti, plati ir sekli upės vaga su salomis suteikia saugią poilsio ir mitybos buveinę. Kauno žiemojančių paukščių sąrašą galime papildyti žiemojančių vandens bei su vandens aplinka susijusiomis žiemojančiomis paukščių rūšimis, galima paminėti pilkąjį garnį, jūrinį erelį, tulžį“, – apie liekančias žiemoti paukščių rūšis pasakoja L. Bisikirskienė.

Anot VDU ŽŪA MEF Miško mokslų katedros doktorantės, šalčiausiais žiemos laikotarpiais gausios žiemojančių vandens paukščių sankaupos susitelkia prie pat hidroelektrinės užtvankos, vos vieno kilometro atstumu. „Nuostabus jausmas, šalčiausiomis sausio mėnesio dienomis ten klausytis žiemojančių gulbių giesmininkų trimitavimo, skrendančių klykuolių sparnų švilpesio, didančių kreksėjimo. Galime stebėti šiaurinių platumų žiemojančius vandens paukščius: mažuosius dančiasnapius, eurazines cyples, pavienę ledinę antį, žiląsias antis“, – pasakoja L. Bisikirskienė ir atkreipia dėmesį, kad nors Kaune žiemoja daug paukščių rūšių, bet šalyje gausiausios žiemojančių vandens paukščių sankaupos ir didžiausia jų rūšinė įvairovė telkiasi Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose.

Miestuose paukščiai renkasi teritorijas su brandžiais medžiais

Anot doktorantės, Kauno mieste vykdytos žiemojančių paukščių apskaitos atskleidė, kad didžiausia žiemojančių paukščių rūšinė įvairovė telkiasi mažaaukštėse gyvenamųjų pastatų teritorijose su brandžiais medžiais – Žaliakalnyje, Panemunėje, Lampėdžiuose bei daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų teritorijose – Šilainiuose, Dainavoje, Eiguliuose. Didžiausia gausa nustatyta taip pat daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijose bei miesto parkuose – Kalniečių, Santakos, Nemuno salos.

„Žiemą daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos patrauklios mitybos sąlygomis. Atliekų konteineriai privilioja varninių ir kirinių šeimos paukščius. Daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijose nustatytas didžiausias lesyklų skaičius ir papildomas paukščių lesinimas ant žemės. Mišrūs varninių paukščių būriai maitinasi daugiametės žolinės augalijos plotuose, stadionuose, kur sniegas nutirpsta greičiau bei tarp daugiabučių pastatų suformuotose želdiniuose, kuriuose gausu ornitochorinių medžių ir krūmų – paprastieji šermukšniai, įvairių rūšių gudobelės, dygliuotieji šaltalankiai privilioja pulkus smilginių strazdų, svirbelių, juodagalvių sniegenų“, – pasakoja doktorantė.

Ornitofaunistiniai tyrimai teikia duomenų apie miestų tvarumą

Atlikti tyrimai atskleidė, kad mažiausia žiemojančių paukščių rūšinė įvairovė ir gausa telkiasi miesto miško parkuose – Kleboniškio, Panemunės, Romainių. „Maisto šaltinių stygius šio tipo buveinėse skatina šalyje žiemojančias paukščių rūšis maisto ieškoti urbanizuotose teritorijose. Įdomu ir tai, kad šaltuoju metu miesto teritorijoje stebimos miško paukščių rūšys. Apskaitų metu Šilainiuose daugiaaukščių kvartale stebėti alksninukų pulkeliai besimaitinantys tujų sėklomis, didysis margasis genys ir vidutinis margasis genys nevengia maisto ieškoti miesto želdiniuose bei lesyklose. Naujų statybų, individualių pastatų kvartale Vytėnuose pušų želdiniuse stebėtas eglinis kryžiasnapis“, – apie netikėtus paukščių stebėjimų duomenis pasakoja doktorantė.

Anot L. Bisikirskienės, ornitofaunistiniai tyrimai miestuose teikia duomenų apie miesto, kaip ekosistemos tvarumą, paliečia svarbias urbanizuotų teritorijų problemas – sparčią urbanizacijos plėtrą į gamtines buveines, urbanizacijos įtaką biologinei įvairovei. „Žiemojančių paukščių apskaitos, paukščių bendrijų struktūros, rūšinės sudėties bei gausos rodikliai gali padėti įvertinti aplinkos natūralumą, kokybę bei jos pokyčius, prisidėti prie žmogui ir paukščiams palankesnės aplinkos kūrimo“, – reziumuoja VDU ŽŪA MEF Miško mokslų katedros doktorantė.

VDU Žemės ūkio akademijos sveikinimas. Jaukių švenčių!

Mielieji,

Šis laikotarpis – puikus metas padėkoti už bičiulystės dovaną, pasidžiaugti bendradarbiaujant įgyvendintomis svajonėmis ir nuveiktais darbais. Linkime visiems drauge branginti ir auginti tai, ką turime, ir įžiebti šviesios, taikios bei kūrybingos ateities žiburį!

VDU Žemės ūkio akademijos sveikinimas

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto inicijuojamas nacionalinis moksleivių konkursas „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ priartėjo prie pusfinalio

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultetas šiais mokslo metais drauge su partneriais jau 11-ąjį kartą rengia nacionalinį moksleivių konkursą „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“. Gruodį įvyko atrankinis šio konkurso etapas. Jo rezultatai lėmė, kurios komandos keliaus į pusfinalį, kurio metu bus varžomasi dėl kelialapių į finalinį etapą. Organizatoriai atskleidžia, kad moksleiviai ir jų pedagogai dalyvavimą konkurse vertina ir su entuziazmu, ir su atsakomybe, o tai yra įrodymas, kad šis ilgiau nei dešimtmetį gyvuojantis vyresniųjų klasių moksleiviams skirtas edukacinis projektas yra aktualus, patrauklus bei reikalingas. Konkurso nugalėtojai bus paskelbti 2023 m. kovo mėnesį, minint Pasaulinę žemės dieną.
Plačiau apie tai skaitykite čia

VDU – ekscelencijos centras tvariai miško bioekonomikai vystyti

Pagal Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) teiktą „Teaming for Excellence (HORIZON-WIDERA-2022-ACCESS-01-two-stage)“ paraišką gautas finansavimas ekscelencijos centrui „FOREST 4.0 Creation of the Centre of Excellence in Smart Forestry“ steigti ir vystyti.

VDU kartu su pažangiais partneriais – Linneaus universitetu (Švedija), Kauno technologijos universitetu (KTU) bei kitomis įmonėmis kurs su miškais susijusių dirbtinio intelekto (DI) ir daiktų interneto (IoT) technologijų kompetencijos centrą (CoE). Taip bus siekiama skatinti inovatyvius, duomenimis pagrįstus miškų stebėsenos, duomenų rinkimo ir analizės, miškininkavimo valdymo sprendimus visoje vertės grandinėje nuo miško išteklių valdymo iki galutinio produkto patekimo į rinką.

Daugiau informacijos – VDU naujienose.