Miškų ir ekologijos fakulteto naujienos Archives | Page 27 of 40 | VDU Žemės ūkio akademija

VDU ŽŪA mokslininkas išrinktas Lietuvos mokslų akademijos jaunosios akademijos nariu

Jau penktą kartą Lietuvos mokslų akademija (LMA) renka jaunuosius akademikus. Iš 37 kandidatų LMA mokslų skyriuose išrinkti dešimt LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių. Tarp jų – Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Darius Kavaliauskas.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Darius Kavaliauskas

Lekt. dr. Darius Kavaliauskas vykdo tyrimus miško medžių genetinių tyrimų srityje. 2015–2021 m. dirbo Bavarijos miškų genetikos tarnyboje (Vokietijoje) tarptautiniame projekte. Jo metu kartu su bendraautoriais anglų kalba parengė miškų genetinio monitoringo ir monitoringo gaires septynioms medžių rūšims ar jų grupėms vadovus, kurie yra išversti į vokiečių, slovėnų ir graikų kalbas. 2021–2022 m. dirbo mokslo darbuotoju Bavarijos miškų genetikos tarnyboje ir buvo atsakingas už miškų genetinį monitoringą ir medžių populiacijų genetinius tyrimus, koordinavo DNR žymenimis grįstą miškų dauginamosios medžiagos kilmės kontrolę, vykdė miškų genetinių išteklių selekciją Bavarijoje. Tyrimų rezultatai pristatyti daugiau nei 40 tarptautinių mokslinių konferencijų ir 27 publikacijose, iš jų 14 leidinių Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje. Taip pat dalyvauja projektinėje veikloje.

2022 m. gruodžio 20 d. LMA narių visuotiniame susirinkime bus pristatyti naujieji LMAJA nariai ir įteiktos padėkos LMAJA alumnams.

Lietuvos mokslų akademijos informacija

Mokslininkas kalėdinę eglutę pataria rinktis atsakingai ir neremti miškų niokojimo

Artėjant žiemos šventėms sunku susilaikyti nuo namų puošimo, – net jeigu kalėdinės dekoracijos dar paslėptos, mintyse daugeliui sukasi klausimas, kokią kalėdinę eglę rinktis šiemet. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) docentas dr. Kšištof Godvod atkreipia dėmesį, kad nėra vieno teisingiausio pasirinkimo, svarbiausia perkant natūralią eglutę įsitikinti, kad ji yra užauginta kirtimui, o išsirinkus dirbtinę, nepirkti kasmet naujos.

Nelegalūs eglučių kirtimai – didelė žala miškams

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros mokslininkas doc. dr. K. Godvod pastebi, kad eglutės pasirinkimas tarp natūralios ir dirbtinės yra dažna prieššventinių diskusijų tema. „Visuomenė niekada neturės vieningos nuomonės, kas yra geriau, kadangi visi labai skirtingai vertiname aplink mus vykstančius procesus. Pirmiausia reikėtų atskirti du dalykus: kai eglės ar kėniai yra auginami žemės ūkio plotuose kalėdinių medelių plantacijose nukirtimui Kalėdoms ir kai kalėdinės eglės yra kertamos miškuose, norint pasipinigauti“, – atkreipia dėmesį miškininkas.

Pasak mokslininko, šiais laikais paprasta pagal išvaizdą atskirti, iš kur buvo paimtos eglutės. „Plantacijose auginami medeliai suformuotos, taisyklingos lajos formos ir nėra lajos defoliacijos požymių. Tuo tarpu jeigu eglutė buvo kirsta miške, dažniausiai apatiniai jos lajos vainikai būna nustelbti žolinės augmenijos, krūmų ar kitų sumedėjusių augalų. Todėl įvertinę tokius išvaizdos kriterijus, galime pasirinkti eglutę, kurios nukirtimas neturės tiesioginės įtakos mūsų miškams“, – patarimu renkantis eglutę dalijasi doc. dr. K. Godvod.

VDU Žemės ūkio akademijos docentas dr. Kšištof Godvod

Suabejojus dėl kilmės – prašyti dokumentų

Norint įsitikinti, kad eglutė tikrai užauginta pardavimui, miškininkas pataria pardavėjo paprašyti dokumentų – jeigu jis jų neturi, neverta pirkti kalėdinio medelio, kad ir koks jis gražus būtų, nes pirkdami skatinsime nelegalų medelių kirtimą. Anot miškininko, nelegalūs eglučių kirtimai neigiamai atsiliepia miško ekosistemoms. „Visomis medyno vystymo fazėmis medynų tankumas, kuris tiesiogiai turi įtakos medyno stabilumui, turi būti reguliuojamas vadovaujantis Miško kirtimo taisyklių reikalavimais. Todėl priešlaikinis medelių iškritimas arba iškirtimas iš medyno ateityje gali turėti neigiamos įtakos medyno produktyvumui, sanitarinei būklei bei tvarumui, net nekalbant apie tai, kad toks medelių kirtimas prisideda ir prie miško niokojimo“, – perspėja doc. dr. K. Godvod.

Mokslininko teigimu, kalėdinių eglučių auginimas žemės ūkio plotuose prisideda prie mūsų miškų tausojimo ir apsaugos, toks eglučių auginimas nepadaro žalos miškui. Nors vis dažniau kalbama apie eglei Lietuvoje dėl besikeičiančio klimato kylančius iššūkius, mokslininkas nuramina, kad lietuviškomis eglėmis džiaugsimės dar ne vieną dešimtmetį. „Nors dalis mokslininkų teigia, kad dėl klimato kaitos paprastųjų eglių paplitimo arealo riba palengva traukiasi į šiaurę, bet reikia nepamiršti, kad ir pietuose auga eglynai, prisitaikę prie dar šiltesnių nei pas mus augimo sąlygų. Manau, kad jeigu nebus kokių globalinių katastrofų, džiaugtis eglutėmis galėsime dar ilgai ir tai tikrai nėra šio šimtmečio problema“, – mintimis dalijasi doc. dr. K. Godvod.

Įsigydami lietuviškus medelius remiame vietos verslus

Renkantis tarp vietinių ir atvežtinių medelių, mokslininkas pataria įvertinti, kad įsigydami vietinius galime įsigyti ir tą pačią dieną nukirstus, mažesnė tikimybė nusipirkti padžiūvusius medelius. Be to, įsigydami Lietuvoje augintą eglutę prisidedame prie naujų darbo vietų kūrimo, ypač regionuose, neskatiname jaunų medynų nykimo.

Nusprendusių rinktis vietinį medelį ir ieškančių lietuviško kėnio laukia nusivylimas – Lietuvos miškuose kėnių medynai nėra plačiai auginami. „Kėniai Lietuvoje auginami nebent tik mokslo ar eksperimentiniais tikslais, kadangi Lietuvos klimato sąlygomis esant šaltoms žiemoms ir nereguliarioms šalnoms, dauguma labiau dekoratyvių kėnių rūšių apšąla ir netenka prekinės išvaizdos. Todėl galima teigti, kad jeigu ilgapirščiai neįsisuka į kokią privačią plantaciją, tai dauguma aikštelėse parduodamų kėnių yra kilę iš užsienio. Tačiau dėl to nereiktų nerimauti – užsienio kilmės medelių pirkimas yra toks pats ekologiškas pasirinkimas“, – pamėgusius kėnius nuramina miškininkas.

Vazoninės eglutės – švelni saviapgaulė

Norint sukelti kuo mažiau žalos aplinkai, dažno mintys krypsta į vazonines egles, tikimasi, kad šiuos medelius po švenčių bus galima pasodinti atgal į žemę ir taip iki minimumo sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pasak mokslininko, tai gali ne visada pavykti ir dėl to nereiktų kaltinti nei savęs dėl netinkamos priežiūros, nei pardavėjų dėl apgaulės.

„Vazoninių eglučių klausimas – labai aktualus, siūlau nepamiršti, kad paprastoji eglė ar europinis, kaukazinis ar kitos rūšies kėnis nėra vazoninė gėlė, kurią galima laikyti namuose tiek laiko, kiek mums norisi. Natūraliomis sąlygomis augantys augalai iki žiemojimo turi pereiti į ramybės būseną, šis procesas vyksta palaipsniui. Augalų žiemos poilsiui ir pasiruošimui jam, didelę įtaką daro ant augalo per parą krentantis šviesos kiekis (fotoperiodizmas) ir neigiamų temperatūrų suma (termoperiodizmas). Ruošiantis žiemai, augale vyksta daug cheminių procesų, kurių metu iš augalo ląstelių pasišalindamas vanduo padidina cukrų koncentraciją. Visi šie procesai padeda augalui peržiemoti“, – apie gamtoje vykstantį pasiruošimą žiemai pasakoja mokslininkas.

Anot doc. dr. K. Godvod, augalų savybės prisitaikyti prie besikeičiančių augimo sąlygų vystėsi ne vieną tūkstantmetį, todėl nedidelė tikimybė, kad paimta iš lauko eglė, 2–3 savaites pabuvusi namuose 20 laipsnių temperatūroje, o po to išnešta į šaltį, pavasarį toliau gražiai vešės.

„Kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, persodintas medelis patiria stresą, egzistuoja žiemojimo ir ramybės būsenos periodas, kurio metu augaluose be šaknų augimo nevyksta jokie kiti augimo procesai. Be to, reikia pripažinti, kad ne visada tokie augalai būna laiku palaistyti, o juos pirkdami, mes ne visada galvojame apie optimalių augimo sąlygų kalėdiniam medeliui sukūrimą. Todėl, mano manymu, toks medelių pirkimas yra abejotinas, nebent augalą vazone laikytume namų terasoje arba nešildomoje patalpoje“, – mintimis dalijasi mokslininkas.

Dirbtinė eglė – ne vienam kartui

Anot K. Godvod, žmogaus prigimtis skatina nuolat ieškoti kažko naujo, tirti, išrasti – šis bruožas lėmė dirbtinių kalėdinių eglučių atsiradimą. „Dirbtinę eglutę galime puošti keletą metų iš eilės ir savo šventės kūrimui nenaudoti kitų resursų – gyvų augalų. Siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai, įsigytą dirbtinę eglutę patariama naudoti kuo ilgiau. Nors kai kurie iš mūsų perka tokią eglutę ne vieneriems metams, bet pasitaiko ir tokių, kurie vis kas keleri metai ją atsinaujina. Reikia atsižvelgti į tai, kad gaminant dirbtinę eglutę buvo sunaudojami gamtos resursai“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad neigiamą įtaką didina ir tai, kad pagaminta iš plastiko, eglutė ne visada gali būti perdirbama, dažniausiai išmetama į komunalinių atliekų konteinerį.

Lietuviškai eglei užauginti prireikia bent 6 metų

„Vidutiniškai paprastoji eglė jauname amžiuje auga po 50–70 cm per metus. Medelių augimo greitis priklauso nuo daugelio veiksnių. Kad paprastoji eglė pasiektų 1,5–2,0 m aukštį, reikėtų bent 6 metų ir tikrai nereikia pamiršti, kad augimas labai priklauso nuo medelių genotipo. Kaip dar vieną iš svarbesnių aspektų galėčiau paminėti ir dirvožemį, kadangi nuo jo derlingumo ir priklausys mūsų medelių tolimesnis augimas bei būklė. Eglės geriausiai auga derlingose augavietėse, todėl auginant labai nederlinguose dirvožemiuose, ne visada galėsime pasiekti norimų rezultatų“, – pasakoja doc. dr. K. Godvod.

Anot mokslininko, prie eglės augimo tiesiogiai prisideda ir medelių tankumas. Kuo medeliai tankiau susodinti miške ar plantacijose, tuo labiau konkuruos tarpusavyje dėl šviesos ir stiebsis į viršų, todėl norint formuoti prekinės išvaizdos eglutes, būtina reguliuoti pasodintų želdinių tankumą. Doc. dr. K. Godvod atskleidžia, kad taisyklingos lajos medelių užtikrinimui reikia įdėti papildomo darbo, apie kurį žino retas pirkėjas – formuojant patrauklią medelio formą pakerpamos šoninės arba viršutinės šakutės, įprastai pasižyminčios greitesniu augimu.

Kirsti medeliai – biokuro šaltinis

Pasak miškininko, norint mažinti neigiamą poveikį aplinkai, po švenčių nupuoštų kirstų eglučių nepatariama mesti į mišrių atliekų konteinerius.

„Pasidžiaugus medeliu, jį nupuošus patariama pristatyti į specialias eglučių surinkimo vietas. Po švenčių surinktos eglutės pasitarnauja kaip biokuro šaltinis – pastaraisiais metais Lietuvoje tai daroma labai sėkmingai“, – atsakingai ne tik rinktis, bet ir atsisveikinti su žiemos švenčių simboliu pataria VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros mokslininkas doc. dr. K. Godvod.

Antrasis Erasmus+ projekto MEDIBEEB susitikimas Perudžoje

Didelę reikšmę sveikatai turi tokių bičių produktų kaip medus, propolis, žiedadulkės, bičių pienelis, bičių vaškas, nuodai ir kt. Tačiau šie produktai turi būti gaminami sveikai ir tinkamai. Šie klausimai nagrinėjami Erasmus+ projekte „Medicininė bitininkystė – bitininkams“ (MEDI-BEEB). Projektą koordinuoja Adnan Menderes universitetas (Turkija), projekto partneriai: Italijos Umbrijos regiono ūkininkų konfederacija, Čenakalės Onsekiz Mart universitetas, Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universitetas, Aydino provincijos bitininkų asociacija ir Vytauto Didžiojo universitetas. Antrasis projekto „Medicininė bitininkystė – bitininkams “ susitikimas gruodžio 5-6 d. įvyko Perudžoje, Italijoje. Susitikime dalyvavo Aplinkos ir ekologijos katedros prof. Dr. Virginija Dulskienė ir doc. dr. Anželika Dautartė, čia kalbėta apie svarbių mokymo veiklų poreikį, siekiant paįvairinti, plėtoti ir didinti bitininkų gaminamos produkcijos vertę ir jos pritaikymą apiterapijos reikmėms. Projekto rėmuose numatyta parengti mokymo(si) medžiagą virtualioje aplinkoje, sukurti geriausios praktikos pavyzdžių video, surengti projekto rezultatus pristatančius susitikimus su tiksline grupe kiekvienoje šalyje ir kitos aktualios veiklos. Kitas projekto susitikimas vyks gegužės mėnesį Vroclave.

Daugiau informacijos apie projektą rasite  https://www.medibeeb.eu/

VDU ŽŪA mokslininkas: karas Ukrainoje – iššūkis ir jautrioms ekosistemoms

Karo veiksmai Ukrainos teritorijoje keičia ne tik žmonių gyvenimus. Karinės technikos niokojamos bioįvairovei svarbios buveinės, netekusios prieglobsčio nyksta retos rūšys, teršiamas dirvožemis ir upės, žūsta gyvūnai – tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria Ukrainos ekosistemos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkas dr. Žydrūnas Preikša atkreipia dėmesį, kad nors dalis problemų atrodo lokalios, bet jų įtaka jau jaučiama globaliai.

Naikinamos bioįvairovei svarbios buveinės

Dr. Ž. Preikša pastebi, kad kalbant apie karo Ukrainoje pasekmes ekosistemoms, labai sunku įvardinti žalos mastą, nes iš karo zonos sudėtinga gauti tikslios informacijos. „Šiaurinėje dalyje, kur vyko karo veiksmai, yra Pripetės upės baseinas – svarbi gamtinė teritorija. Jos slėnyje susiformavusi viena didžiausių ir gamtiniu požiūriu vertingiausių Europoje šlapynių. Čia, periodiškai užliejamų pievų, miškų ir žemapelkių komplekse, įsikūrusios vienos didžiausių Europoje globaliai nykstančių paukščių rūšių – didžiojo erelio rėksnio, meldinės nendrinukės, stulgio ir daugybės kitų rūšių populiacijos. Informacijos apie dabartinę šios svarbios teritorijos būklę itin mažai, nes ekologai ten neleidžiami dėl Ukrainos užpuolimo iš šiaurinės pusės pavojaus“, – kalba dr. Ž. Preikša.

„Fronto linija, kur vyksta svarbūs mūšiai – Balaklijos, Iziumo, Limano, Severodonecko miestus jungianti 140 km linija patenka į Šiaurinio Doneco upės slėnį, kur yra viena didžiausių gervių perimviečių Ukrainoje. Neabejojama, kad ten padaryta didelė žala, nes karo veiksmai vyko ne tik  šaltuoju periodu, bet ir šiltuoju metų laiku, kai paukščiai perėjo, todėl galėjo labai stipriai nukentėti gervių populiacija. Taip pat daug žalos fiksuojama Udajaus upės slėnyje, kur yra retų rūšių išlikimui svarbios pelkės, ten nustatyta nemažai pačios pelkės sprogdinimo atvejų, ji išvažinėta karine technika, neabejotinai sunaikinta daug retų paukščių lizdų“, – pasakoja ekologas ir atkreipia dėmesį, kad dabar nežinoma, kokia reali situacija net ir nacionaliniuose parkuose, rezervatuose – Azov-Syvaš, Askania-Nova, Černomorsky, kuriuose perėjo didelės jūrinių paukščių kolonijos.

Mokslininkas pastebi, kad ekosistemoms įtakos turi ir karo veiksmai Juodojoje jūroje – informacijos labai nedaug, bet žinoma, kad dėl karo veiksmų jūroje padaryta labai didelė žala delfinų populiacijai. Įvairių šaltinių teigimu, nuo karo veiksmų pradžios, Juodosios jūros pakrantėse rasta šimtai žuvusių delfinų.

VDU Žemės ūkio akademijos dr. Žydrūnas Preikša

Prognozuojamas nebetvarkomų buveinių nykimas

Mokslininkas pasakoja, kad iki karo veiksmų Ukrainoje ir Baltarusijoje buvo tvarkomos nykstančioms rūšims svarbios pelkėtos teritorijos – buveinėse reguliariai vykdyti svarbūs gamtotvarkiniai darbai. „Prasidėjus karo veiksmams, šios vietos paliktos be priežiūros, pievos apauginėja krūmais ir gana greitai gali būti prarastos. Nykstant buveinėms, mažės ir bioįvairovė, nes kartu nyks ir ten prieglobstį radusios retos rūšys“, – įžvalgomis dalijasi dr. Ž. Preikša ir pastebi, kad net ir pasibaigus karo veiksmams, tvarkymas gali būti gana sudėtingas dėl užminavimo, tai pabrėžia ir ukrainiečių gamtininkai.

Anot ekologo, prie natūralių buveinių nykimo prisideda ir degantys miškai. „Pranešama apie daug atvejų, bet kol kas neįmanoma įvertinti šių gaisrų paplitimo ir masto. Toliau nuo miestų esantys net negesinami, miškai dega, kol viskas sudega ir natūraliai užgesta. Taip pat pastebimas didelis pievų pažeidimas, nes sunki karinė technika važiuoja ne tik keliais“, – pasakoja dr. Ž. Preikša.

Žalioji energetika užleidžia vietą pigesniam iškastiniam kurui

Mokslininkas įsitikinęs, kad karas turės įtakos ir Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso įgyvendinimui. „ES buvo priėmusi Žaliojo kurso politiką stabdant bioįvairovės nykimą ir perėjimą prie žaliosios energetikos, bet dėl karo Ukrainoje jau girdime politikų pareiškimus, kad ji turėtų būti peržiūrima, ekologinių problemų sprendimas nukeliamas ir pagrindinis dėmesys skiriamas šių dienų energetinių iššūkių sprendimui. Žaliosios energetikos klausimus keičia pigesnio kuro paieškos, grįžtama prie iškastinio kuro, naftos produktų deginimo ir taip toliau aštrėja klimato kaitos problema“, – kalba mokslininkas.

Brangstantys resursai skatina ne tik ieškoti pigesnių, nors ir aplinkai nepalankių sprendimų, bet ir taupyti. Dr. Ž. Preikša pastebi, kad jau gana stipriai įsijungia taupymo režimas, tai jaučiama ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje. „Šį pokytį galima vertinti kaip teigiamą karo Ukrainoje pasekmę, nes taupydami energiją taupome ir žemės resursus, pasikeitusi situacija keičia mūsų įpročius“, – teigiamų aspektų ieško dr. Ž. Preikša.

Ekologas pastebi, kad pasibaigus karui kils dar didesni iššūkiai, nes prasidės sugriautų teritorijų atstatymas – tam reikės labai daug resursų, statybinių medžiagų, pavyzdžiui, cemento, kurio intensyvi gamyba prisidės prie ekologinės situacijos blogėjimo.

Tikimasi mažėjančios korupcijos ir sklandesnio bendradarbiavimo

Mokslininkas atskleidžia – kelerius metus buvo sudėtinga bendradarbiauti su Ukrainos institucijomis dėl itin aukšto korupcijos lygio, bet keičiantis situacijai galima tikėtis pozityvių pokyčių visoje sistemoje. „Prieš karą bandėme kalbėtis dėl kelių gamtosauginių projektų įgyvendinimo Ukrainoje, bet dėl didelės korupcijos nuspręsta šių planų atsistatyti, nes matėme, kad didžiąją dalį lėšų būtų tekę atiduoti valdininkų rėmimui, o ne projektuose numatytų tikslų įgyvendinimui. Jeigu Ukraina bus priimta į kandidates į ES, korupcija turėtų žymiai sumažėti ir, tikėtina, bus galima efektyviau bendradarbiaujant įgyvendinti visai Europai svarbius gamtosauginius projektus. Tikimės, kad dabartinė itin sudėtinga situacija galėtų prisidėti prie teigiamų pokyčių ateityje“, – reziumuoja VDU ŽŪA mokslininkas dr. Ž. Preikša.

Prasidėjo nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ regioninės atrankos

Lapkričio 29 d. Alytaus Jotvingių gimnazijoje įvyko pirmoji Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto inicijuojamo ir drauge su partneriais organizuojamo jau 11-ąjį kartą nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ regioninė atranka.

Dalyvauti pirmojoje atrankoje užsiregistravo Alytaus Jotvingių gimnazijos, Alytaus r. Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos, Alytaus profesinio rengimo centro, Vilniaus S. Nėries gimnazijos, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos ir Šalčininkų rajono Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos komandos. Į nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ pusfinalį pateko Alytaus Jotvingių gimnazijos, Alytaus r. Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos bei Alytaus profesinio rengimo centro komandos.

Organizatoriai dėkoja Alytaus Jotvingių gimnazijoje komandas svetingai priėmusiai projektinio darbo specialistei Jūratei Vilmantei ir nekantriai laukia kitų atrankų bei linki sėkmės komandoms, susirungsiančioms dėl vietų pusfinalyje!

Kitos konkurso regioninės atrankos vyks: gruodžio 6 d. – Panevėžio mokymo centre, gruodžio 7 d. – Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje, gruodžio 13 d. – Kauno Juozo Grušo meno gimnazijoje, gruodžio 14 d. – Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijoje Kaune. Sekančiame etape, atrankose geriausiai pasirodžiusios komandos varžysis pusfinalyje, o nugalėtojai bus paskelbti 2023 m. kovo mėnesį, finalinio renginio, skirto paminėti Pasaulinę žemės dieną, metu.

Tradicija tapusiu nacionaliniu moksleivių konkursu „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas siekia jauniems žmonėms atskleisti darnaus vystymosi vertybes, ugdyti vaikų ir jaunimo etnokultūrinį, tautinį, pilietinį ir ekologinį sąmoningumą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, formuoti atsakingą požiūrį į aplinką, gimtosios šalies ateitį, stiprinti moksleivių ugdymo įstaigų ir Akademijos bendruomenių partnerystės ryšius.

Visas konkurso naujienas kviečiame sekti VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Facebook paskyroje.

Per Lietuvą nuvilnys VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto inicijuojamas tradiciniu tapęs nacionalinis moksleivių konkursas „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“

Lapkričio 29 d. prasideda Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto drauge su partneriais jau 11-ąjį kartą organizuojamas nacionalinis moksleivių konkursas „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“. Vis didesnio populiarumo sulaukiančiame projekte šiais mokslo metais varžysis beveik pusšimčio šalies bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų komandos.

Tradicija tapusiu nacionaliniu moksleivių konkursu „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas siekia jauniems žmonėms atskleisti darnaus vystymosi vertybes, ugdyti vaikų ir jaunimo etnokultūrinį, tautinį, pilietinį ir ekologinį sąmoningumą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, formuoti atsakingą požiūrį į aplinką, gimtosios šalies ateitį, stiprinti moksleivių ugdymo įstaigų ir Akademijos bendruomenių partnerystės ryšius.

Ko dažniausiai labai trūksta – aiškaus suvokimo ir drąsos priimti visas aplinkos niokojimo pasekmes. Kiekvienam turėtų būti aišku, kad kaip niekad anksčiau šiuo metu ekologinė situacija tampa vis sudėtingesnė, kadangi šie laikai iš žmogaus reikalauja naujo požiūrio, o pokyčių visuomenėje įvairovė palies ir pasaulio gyvenimą: vis labiau įsigalės pliuralistinis mentalitetas, o ekologinis sąmoningumas taps gyvenimo savastimi. Šis, jau 11-ąjį kartą organizuojamas konkursas formuoja savitą, modernų mokinių ir pedagogų požiūrį į ekologiją, aplinkosaugą, pabrėždamas kaip moralinę normą, nenutolstant nuo ugdymo turinio, ugdymo organizavimo ypatumų, mokytojams keliamų reikalavimų. Realizuodami savo gebėjimus, išreikšdami savo lūkesčius, mokiniai ne tik įasmenina save, bet ir kuria vertę savo miestui, valstybei. Mokinių komandos, besiruošdamos ir dalyvaudamos konkurse, turi galimybę kartu su bendraminčiais pasidalinti patirtimi, išreikšti save, susipažinti su kitų mokyklų atstovais, įgyvendinti daugybę puikių pilietinių iniciatyvų. Kaskart konkurso dalyviai džiaugiasi dalyvavę konkurse, nuoširdžiai dėkoja organizatoriams už įgytą patirtį ir žinias, galimybę pabūti kartu su bendraminčiais. Organizatoriai ugdo tausojantį, kūrybingą, atvirą, sąmoningą ir atsakingą už savo veiksmus, aktyviai besirūpinantį ne tik savimi, bet ir savo bei šalies saugia ir švaria aplinka Lietuvos pilietį.

Šiemet esminis konkurso tikslas išlieka toks pat – ugdyti moksleivių pilietinį ir ekologinį raštingumą, skatinti aplinkosaugines iniciatyvas bei atskleisti asmeninės atsakomybės svarbą, siekiant darnaus pasaulio vystymosi tikslų. Konkurso atrankos prasidės dar lapkričio mėnesį, o nugalėtojai bus paskelbti 2023 m. kovo mėnesį, renginio, skirto paminėti Pasaulinę žemės dieną, metu.

Ieškos būdų, kaip kurti darnią pasaulio valstybę

Nacionalinio moksleivių konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ vienos organizatorių, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželikos Dautartės teigimu, konkurso užduotimis jauniems žmonėms keliamas esminis klausimas: kaip kiekvienas mūsų savo žiniomis ir darbais galime prisidėti prie to, kad Lietuva būtų darni pasaulio valstybė, kurioje gera gyventi, o ekologija, aplinkosauga, tautinio paveldo puoselėjimas būtų moralinė norma.

Pašnekovė pasakoja, kad konkursas neatsitiktinai yra skirtas aukštesniųjų klasių moksleiviams, kuomet jaunas žmogus jau geba interpretuoti įgytas žinias bei atskleisti asmenines įžvalgas. Konkurso užduotys parengtos atsižvelgiant į bendrojo ugdymo programų turinį bei bendradarbiaujant su biologijos, lietuvių kalbos ir literatūros, chemijos mokytojais.

Beveik pusšimtis komandų iš visos Lietuvos gvildens darnaus vystymosi tematikos užduotis

Nacionalinis moksleivių konkursas „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ vyks trimis etapais (atranka, pusfinalis ir finalas). 9-12 klasių penkių narių komandas savo nuožiūra suformuoja pačios mokyklos. Šiemet konkurse dalyvauja ugdymo įstaigos iš visos Lietuvos: Alytaus Jotvingiu gimnazija, Alytaus profesinio rengimo centras, Alytaus r. Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazija, Šalčininkų raj. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazija, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, Biržų technologijų ir verslo mokymo centras, Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės – Bitės gimnazija, Panevėžio mokymo centras, Rokiškio Pandėlio gimnazija, Širvintų raj. Gelvonų gimnazija, Šiaulių r. Gruzdžių gimnazija, Ukmergės Taujėnų gimnazija, Klaipėdos „Varpo“ gimnazija, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinis mokymo centras, Kretingos rajono Darbėnų gimnazija, Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija, Tauragės „Versmės“ gimnazija, Telšių „Džiugo“ gimnazija, Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija, Kauno „Saulės“ gimnazija, Kauno „Varpo“ gimnazija, Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija, Kauno Juozo Grušo meno gimnazija, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija, Kauno taikomosios dailės mokykla, Kauno technologijų mokymo centras, Kauno VDU klasikinio ugdymo mokykla, Kauno Maironio universitetinė gimnazija, Kauno Neveronių gimnazija, Kauno Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija, Kauno r. Raudondvario gimnazija, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija, Kauno VDU klasikinio ugdymo mokykla, Kauno Veršvų gimnazija, Šakių „Žiburio“ gimnazija.

Šiųmetės viktorinos užduočių tematika – etnografinių regionų savitumas, kultūra, tradicijos, šventės, gyvenimo ciklo apeigos; kraštovaizdis, architektūra, ūkinė veikla (žemdirbystė, bitininkystė, žvejyba, medžioklė, tradiciniai amatai), sakytinis folkloras; ekologijos mokslo raida, darnaus vystymosi filosofija, ekosistemų ekologinis tvarumas; saugomų teritorijų sistema pasaulyje ir Lietuvoje; agrokultūra, miškingumo tipologija ir dinamika, vandens ištekliai, jų kokybė, gyvieji organizmai; atmosferos kokybė, taršos šaltiniai; atliekų tvarkymas; produkcijos ženklinimas; alternatyvūs energijos šaltiniai.

Ekologinių ūkių reikia, kad Žemė būtų saugesnė

Inovatyviais metodais paremti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tyrimai atskleidžia – ieškantiems papildomo energijos šaltinio verta savo racioną papildyti šviežiu ekologišku augaliniu maistu, naudingu ne tik vitaminais, mineralais, fermentais, bet ir suteikiama energija. Ir nors dėl gaunamų mažesnių derlių ekologiniai žemės ūkio gamybos ūkiai neišmaitins visų Žemės gyventojų, rinkdamiesi sau ir gamtai saugesnius produktus galime prisidėti prie palankesnės žmonėms aplinkos išlaikymo bei sveikos gyvensenos.

Stebima auganti ekologiškų produktų paklausa ir asortimento plėtra

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. Daiva Šileikienė sutinka, kad šiuolaikiniame pasaulyje planetos gyventojų aprūpinimas maistu – vienas svarbiausių tiek teisinių, tiek socialinių klausimų ir problemų. „Maisto poreikiai yra susiję su žmogaus fiziologinėmis reikmėmis, socialiniais, kultūriniais bei ekonominiais interesais. Norint pasiekti aukštą žmonių sveikatos ir gyvenimo pasitenkinimo lygmenį, maisto produktus reglamentuojantys įstatymai turi remtis moksliniais tyrimais. Šiuolaikinė maisto kokybė – tai ne tik maistinė ir energinė vertė, bet ir maisto sauga, kurią reglamentuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos teisiniai dokumentai. Šiuo metu rinkoje plečiasi ekologiškų maisto produktų asortimentas, kartu leidžiantis vartotojams padėti spręsti ir aplinkosaugines problemas“, – pasakoja doc. dr. D. Šileikienė.

Plečiantis asortimentui, anksčiau atrodžiusi šiek tiek utopinė dėl Lietuvoje užauginamo ir pagaminamo ekologiškų produktų asortimento, pilnavertė ekologinė mityba tampa įmanoma ir Lietuvoje. „Su studentais atliekame praktinius darbus, tiriame, kokių ekologiškų produktų galima įsigyti Lietuvos parduotuvėse, ar galima maitintis vien ekologiškai, sudarinėjame meniu. Matome, kad jau yra didelės galimybės vartoti vien ekologiškus produktus, daugėja ir galimybių juos įsigyti internete, parduotuvėse, turguje. Pastebime ir kitą tendenciją – nors plečiasi asortimentas, bet augant paklausai vis dažniau jaučiamas produktų trūkumas – randame tuščias ekologiškų produktų lentynas. Iš dalies tai geras ženklas, rodantis, kad daugėja suprantančių ekologiškų produktų naudą ir sutinkančių mokėti aukštesnę kainą“, – pastebėtomis tendencijomis dalinasi mokslininkė.

Doc. dr. D. Šileikienė džiaugiasi augančiu vartotojų sąmoningumu, aktyviu domėjimusi ekologine produkcija, jos išskirtinumu. „Apklausos rodo, kad jei būtų galimybė, dar daugiau pirkėjų rinktųsi ekologiškus produktus ir sutiktų mokėti didesnę kainą, tačiau dalį žmonių dar riboja ekonominė padėtis, nes ekologiški produktai brangesni už įprastinės gamybos produktus. Dabar stebima didėjanti paklausa rodo stiprėjančią vartotojų motyvaciją, ypač jaunų žmonių, šeimų su vaikais, o tai ypač džiugina vykdant tyrimus“, – į teigiamą tendenciją dėmesį atkreipia mokslininkė.


VDU Žemės ūkio akademijos docentė dr. Daiva Šileikienė

Šviežiuose augaliniuose produktuose – daugiau energijos žmogaus organizmui

Doc. dr. D. Šileikienė pastebi, kad vartotojai labai domisi, kuo ekologiški produktai geresni už įprastinius, kaip galima nustatyti kokybinius skirtumus ir ar jie reikšmingi, pirkėjai nori būti užtikrinti, kad jų perkami produktai yra tikrai ekologiški.

VDU ŽŪA įkurtoje laboratorijoje vykdomi ilgamečiai holistiniai tyrimai atsako į dalį klausimų, vienas iš jų – kuo ekologiški produktai geresni už įprastinius. Energija – ne tik energinė vertė, matuojama kalorijomis, bet ir energija, nuo kurios priklauso, kaip jausis žmogus, suvartojęs pasirinktus maisto produktus. Stebime bendrąją tendenciją, kad atliekant nustatytų holistinių rodiklių visumos skaičiavimus energijos vertę „P“, šis rodiklis ekologiškų produktų skaitinėmis vertėmis dažnu atveju yra reikšmingai mažesnis nei įprastinių produktų, o tai pagrindžia Nernst teoriją, kad žmogui įsisavinti ekologiškus maisto produktus reikia mažesnės energijos. Tai gali tapti papildoma motyvacija rinktis ne tik mums, bet ir aplinkai saugesnius produktus. Vykdydami kompleksinius tyrimus su kolegomis iš VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkais įprastais cheminiais tyrimo metodais pristatome mokslines išvadas publikacijose ir rekomendacijas ekologiškų produktų vartotojams“, – pasakoja doc. dr. D. Šileikienė.

„Atlikdami tyrimus pastebėjome ir kitą įdomią tendenciją – svarbu ne tik ekologiškumas. Tirdami ekologiškus obuolius, obuolių sultis ir tetrapako pakuotėse supakuotas obuolių sultis, nustatėme esminius skirtumus – šviežiai suvalgytam obuoliui suvirškinti žmogaus organizmui reikalinga mažesnė energija nei konservuotoms sultims. Tad pagal tokius tyrimus gerai savijautai žmogui galime rekomenduoti valgyti kuo daugiau šviežių vaisių, uogų ir daržovių. Tai prisideda prie žmogaus geros savijautos ir energijos. Technologiniai procesai gyvybingumą augalinei produkcijai sumažina“, – mokslinių tyrimų rezultatų tendencijomis dalinasi mokslininkė.

Doc. dr. D. Šileikienė pasakoja, kad šiems tyrimams vykdyti taiko holistinį metodą, kuris leidžia pristatyti tendencijas pasirinktų tyrimų srityje, šiuo atveju – ekologiškų produktų kokybiniuose tyrimuose. „VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros holistinių tyrimų laboratorijoje biokristalizacijos kamera įrengta remiantis žmogaus organizmo gyvybinių procesų principais – palaikoma 37˚C temperatūra, užtikrinamas apie 80 procentų santykinis oro drėgnumas. Joje paliekant stiklo plokšteles su ekologiškų ir įprastinių augalinės kilmės produkcijos tirpalus su vario chloridu 2–10 val. laikotarpyje formuojasi paveikslai. Tai fizikiniais principais pagrįstas tyrimų metodas, kuriam be vario chlorido nenaudojamos jokios kitos cheminės medžiagos. Gauti paveikslai rodo įvairias tendencijas, kaip skirtinga augalinė produkcija formuoja šakas, iliustruojančias, kokie gyvybiniai procesai vyksta žmogaus organizme. Vizualiai paprasti paveikslai gali formuoti kokybines ekologiškos produkcijos tendencijas, apie kurias nori žinoti ekologiškų produktų vartotojai. Bandome paprastai, bet mokslinėmis teorijomis pagrįstais metodais parodyti, kaip galima prisidėti prie žmogaus geros savijautos resursų pildymo kasdieniniame gyvenime“, – apie tyrimo metodą, rezultatų pateikimą ir tikslus pasakoja mokslininkė.

Ekologiniai ūkiai neišmaitintų viso pasaulio, bet jų reikia, kad pasaulis išliktų

Mokslininkė pastebi, kad ekologija prisideda prie tvarių gyvensenos pokyčių, tuo pačiu – ir prie geresnės mūsų gyvenimo kokybės. „Siekiama, kad ekologiškai produkcijai užauginti skirti žemės plotai sudarytų kuo didesnę dalį Europoje ir pasaulyje, bet žinodami, kad Žemės populiacijos skaičius nuolat auga ir dalis pasaulio gyventojų badauja, būtume įžūlūs sakydami, kad visą žemės ūkio gamybą turėtume įveiklinti kaip ekologinę ir dalį pasaulio gyventojų palikti be maisto. Ekologinės agrosektoriaus gamybos produkcijos derlingumas mažesnis, reikia daugiau mokslinių aplinkosauginių, ekonominių, socialinių resursų ją sėkmingai plėtoti, tačiau tai nereiškia, kad nereikia didinti tokių produktų pasiūlos ir paklausos ją vertinantiems vartotojams. Turime stengtis išlaikyti kuo palankesnį mums bei Žemei ekologinių ir įprastų agrosektoriaus gamybos ūkių santykį, tuo pačiu rūpindamiesi aplinkos kokybe ir savo sveikata“, – reziumuoja VDU ŽŪA mokslininkė doc. dr. D. Šileikienė.

Vieša paskaita „Oro tarša, klimato kaita ir miško ekosistemų būklė“ ir filmo „Miško ekosistemų kompleksiškas monitoringas“ premjera

Gruodžio 2 d. 15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenė kviečiama dalyvauti prof. dr. Algirdo Augustaičio viešoje paskaitoje „Oro tarša, klimato kaita ir miško ekosistemų būklė: tyrimų rezultatai ir iššūkiai miško mokslui šylant klimatui“, skirtoje pasitinkant sąlygiškai natūralių miško ekosistemų mokslinių tyrimų 30-metį. Taip pat bus pristatoma 30 min. trukmės mokslo populiarinimo filmo premjera „Miško ekosistemų kompleksiškas monitoringas: tikslas, reikšmė ir perspektyvos atliepiant naujausius iššūkius“. Filmas skirtas Lietuvos mokslo akademijos (LMA) mokslo populiarinimo projektų skaitinimo konkursui. Renginiai vyks VDU ŽŪA IV rūmuose, konferencijų salėje (Studentų g. 8A-214, Akademija, Kauno r.).

Idėjos autorius ir operatorius – prof. dr. A. Augustaitis, režisierius ir kino operatorius – Arvydas Barysas.

Vieša paskaita: Oro tarša, klimato kaita ir miško ekosistemų būklė: tyrimų rezultatai ir iššūkiai miško mokslui šylant klimatui

Filmo premjera: Miško ekosistemų kompleksiškas monitoringas: tikslas, reikšmė ir perspektyvos atliepiant naujausius iššūkius

Data: Gruodžio 2 d. (penktadienis)
Laikas: 15.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos IV rūmų konferencijų salė (Studentų g. 8A-214, Akademija, Kauno r.)

Pagerbti fakulteto akademinės bendruomenės nariai ir socialiniai partneriai

Už ilgametį darbą, reikšmingus mokslinius pasiekimus, aktyvią visuomeninę veiklą bei Universiteto vardo garsinimą Lietuvos universiteto 100-mečio medaliais iškilmingo VDU Senato posėdžio metu pagerbti fakulteto bendruomenės nariai ir socialiniai partneriai.

Proginiai 100-mečio medaliai įteikti prof. Edmundui Bartkevičiui, prof. Romualdui Deltuvui, prof. Vitui Marozui, socialiniam partneriui VĮ „Valstybinių miškų urėdija“.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkės vizitas Bejos politechnikos institute

Lapkričio 8–11 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė pagal „Erasmus+“ dėstymo programą lankėsi Bejos politechnikos institute (Portugalija). Instituto studentams ir dėstytojams buvo pristatytos kelios temos: žemės ūkio veiklos poveikis aplinkai, įtaka vandens telkinių eutrofikacijai, biologinės įvairovės pokyčiams dr. Jorge M. R. Tavares, atsakingas už tarptautines bakalauro ir magistro studijas organizavo seminarą, kurio metu su susidomėjusiais studentais ir dėstytojais buvo aptartos mainų, studijų, stažuočių VDU Žemės ūkio akademijoje galimybės. Vizito metu aptartos studentų ir dėstytojų mokslinio bendradarbiavimo galimybės su Bejos politechnikos institute Technologijų ir taikomųjų mokslų katedros darbuotojais.